2021-09-08 Nr. AB-18146-3-61-3-02157-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-539-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02157-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. 2021 m. birželio 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašė: 1) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) kuo skubiau sutvarkyti (duomenys neskelbtini) žydų žudynių vietą – sutvarkyti sulūžusią tvorą, išpjauti krūmus, pašalinti šakas ir medžius; 2) įpareigoti Departamentą kuo skubiau sutvarkyti privažiavimą prie (duomenys neskelbtini) žudynių vietos – pastatyti rodykles, išlyginti duobes, pašalinti krūmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateikto Departamento rašto „Dėl žydų nužudymo vietų tvarkymo“ matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir šis, atsakydamas pareiškėjui, pateikė informacinio pobūdžio raštą. Tačiau skunde pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus, nors dėl to į Departamentą nesikreipė, todėl konstatuota, kad tarp šalių ginčo nėra.

II. Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka, kad tarp šalių nėra ginčo, kadangi 2021 m. gegužės 5 d. jis kreipėsi į Departamentą, kad būtų sutvarkyta žudynių vieta (duomenys neskelbtini) Departamentas raštu Nr. 202 atsakė, kad nepriežiūros fakto nenustatyta. Pareiškėjas pažymi, kad jis 2021 m. birželio 19 d. nuvyko į vietą ir įsitikino, kad ji nebuvo tvarkoma. Tai, kad Departamento rašte Nr. 202 nepateikta jo apskundimo tvarka, nereiškia, kad jis yra tik informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareikėjo V. V. skundą dėl to, kad ginčo tarp šalių nėra, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus – sutvarkyti žydų žudynių vietą, esančią (duomenys neskelbtini) taip pat privažiavimą prie jos. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip iš esmės nurodė pirmosios instancijos teismas, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad įrodymus, patvirtinančius jo kreipimąsi į Departamentą su analogišku reikalavimu, buvo pateikęs kartu su skundu, t. y. Departamento atsakymą į jo 2021 m. gegužės 5 d. pareiškimą (b. l. 2), kuriuo atsakyta į jo prašymą.

Nurodytame Departamento rašte pažymima, kad patikrinus pareiškėjo prašomų įvertinti kultūros vertybių būklę, buvo surašyti Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Aktuose teritorijos šiukšlinimo, nepriežiūros faktų nebuvo užfiksuota. Žydų žudynių vietoje (duomenys neskelbtini) buvo nupjauta žolė, nukirsti keli medžiai. Seniūnija ketino pastatyti rodykles, nukreipiančias į atmintiną vietą ir užtaisyti išvažinėtas vietas. Šiuo metu kapavietę ženklina informacinė lenta. Rašte taip pat dėkojama už išsakytas pastabas dėl žydų Holokausto vietų priežiūros.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kartu su skundu buvo pateikęs teismui dokumentą, patvirtinantį, jog jis kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl kapaviečių sutvarkymo (kaip galima spręsti iš pateikto Departamento atsakymo turinio). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Departamento rašto matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir šis, atsakydamas pareiškėjui, pateikė informacinio pobūdžio raštą, tačiau skunde pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus, nors dėl to į Departamentą nesikreipė.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Nors teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti tai, ko būtent prašė pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė atlikti veiksmus, dėl kurių į Departamentą nesikreipė, tačiau teismui nebuvo pateiktas pareiškėjo skundas (prašymas) Departamentui, į kurį atsakydamas Departamentas pateikė raštą Nr. 202 (b. l. 2). Atsisakydamas priimti skundą, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pagrįsti, kad jis su analogiškais reikalavimais jau buvo kreipęsis į Departamentą. Siekiant išsiaiškinti, kokius tiksliai reikalavimus pareiškėjas buvo suformulavęs Departamentui, kokiais argumentais grindė šiuos reikalavimus, būtina gauti, be kita ko, pareiškėjo skundą Departamentui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, todėl padarė nepakankamai motyvuotas išvadas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė