2016-03-23 Nr. AB-6418-3-63-3-00079-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-376-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00079-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant B. K. S., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-6), prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ 1 punktą negaliojančiu; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui parduoti trečiajam asmeniui – B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės dalį; 3) sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-271-824/2016 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00046-2016-5); 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 2-3) pareiškėjo skundą priėmė, tačiau prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nustatė, jog ginčydamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ dalį, kuria nustatyta, jog B. K. S. dalis 0,0141 ha dydžio valstybinės žemės sklype (iš bendro 0,0741 ha) adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,0296 ha (0,0226 ha – privačios žemės dalis, 0,0070 ha – valstybinės žemės dalis), pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės dalį.

Iš teismui pateiktos Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties turinio teismas nustatė, jog Palangos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei B. K. S. dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo. Patenkinus ieškovo G. S. prašymą, buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovei B. K. S. nuosavybės teise priklausančio turto – 226/741 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pavėsinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas. 0,0141 ha valstybinės žemės sklypo dalių dydžiai nustatyti, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui tenkančią gyvenamojo namo dalį.

Teismas sprendė, jog kadangi mainų sandoris yra ginčo teisme objektu, o kartu su skundu nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. S. yra išreiškusi valią dėl jai tenkančios valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies įsigijimo privačion nuosavybėn, išvadai, jog netaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu tuo atveju, jei teismas patenkintų skundą ir panaikintų ginčijamą aktą dalyje, pagrindo nėra.

III. Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 24-26), kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės dalį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ginčijimas atsakovo įsakymas dėl žemės sklypo dalių nustatymo yra priimtas siekiant parduoti likusią valstybinės žemės sklypo dalį. Jame yra nuoroda, kad jis priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 punktu, taip pat B. K. S. gautu 2015 m. gruodžio 17 d. prašymu. Analizuojant ginčijimą įsakymą lingvistiškai, akivaizdu, kad atsakovas buvo gavęs trečiojo suinteresuoto asmens – B. K. S., ir kitų namo bendrasavininkų prašymus dėl jiems priklausančios valstybinės žemės dalių išsipirkimo, dėl ko ir buvo nustatytos žemės sklypo dalys. Teismui neuždraudus atsakovui parduoti tenkančios valstybinės žemės dalies trečiajam suinteresuotam asmeniui ir iki kol bus išnagrinėtas ginčas Palangos miesto apylinkės teisme, pastaroji (B. K. S.) taps sąžiningu turto (žemės sklypo dalies) įgijėju ir dėl to bus įsivelta į ilgalaikį bylinėjimąsi. Taip pat nuginčijus 2008 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto 22-jame notarų biure sudarytą mainų sutartį Palangos miesto apylinkės teisme, išnyktų pagrindai nuginčyti tenkančios valstybinės žemės dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai įsiteisėja ir yra vykdomi pasibaigus jų apskundimo terminui. Taigi, ginčijamo administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.104) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“, vykdymas yra sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1228-609/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – uždraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, taikymo (ABTĮ 71 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ 1 punktą, kuriuo nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens B. K. S. dalis 0,0141 ha dydžio valstybinės žemės sklype (iš bendro 0,0741 ha) adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,0296 ha (0,0226 ha – privačios žemės dalis, 0,0070 ha – valstybinės žemės dalis). Pareiškėjas nesutinka, kad 0,0070 ha valstybinės žemės dalis būtų nustatyta trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. ir vėliau jai parduota, todėl prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje – uždrausti atsakovui parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį.

Tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog 1994 m. gruodžio 12 d. Palangos miesto valdyba potvarkiu Nr. 210 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas ir savininkų sąrašą. Pagal patvirtintą savininkų sąrašą, A. P. S. skirta 0,0141 ha žemės sklypo dalis (iš bendro ploto 0,0741 ha). 1994 m. lapkričio 4 d. A. P. S. už 0,0048 ha žemės sklypo dalį (iš bendro ploto 0,0741 ha), atsiskaitė investiciniais čekiais, sumoje 1,72 Lt (b. l. 8). 2012 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. R1-1897 patvirtinta, kad A. P. S., mirusio 1994 m. spalio 10 d., turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ paveldi mirusiojo sūnus G. S. ir mirusiojo duktė D. S., o paveldimą turtą sudaro investiciniai čekiai, sumoje 1,72 Lt, sumokėti 1994 m. lapkričio 4 d. už 0,0048 ha žemės sklypo dalį (iš bendro ploto 0,0741 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). 2008 m. liepos 23 d. mainų sutartimi Nr. JS-4409 pareiškėjas G. S. perleido jam priklausančią žemės sklypo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. (b. l. 11-14). Tačiau šiuo metu dėl šios mainų sutarties Palangos miesto apylinkės teisme vyksta ginčas pagal pareiškėjo ieškinį dėl minėtos mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikinimo ir restitucijos taikymo. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271-824/2016 pareiškėjo ieškinys patenkintas: pripažinta negaliojančia dėl suklydimo 2008 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto 22-jame notarų biure sudaryta mainų sutartis, notarinio registro Nr. JS 4409, nuo jos sudarymo, taikyta restitucija ir grąžintas ieškovui G. S. asmeninės nuosavybės teise 2008 m. liepos 23 d. mainų sutarties pagrindu atsakovei B. K. S. perleistas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ 10 bei 17 punkto ir 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijos Nr. R (2003) 16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nuostatų matyti, kad administracinis aktas yra vykdomas nedelsiant, jeigu teisės normose nėra įtvirtintas principas, kad pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis (sustabdymo) efektas. Kitaip sakant, teisės aktuose turi būti aiškiai įtvirtintas bendras principas, jog turėtų būti vykdomas tik galutinis administracinis sprendimas, todėl tik tokiu atveju galima taikyti šį principą.

Minėtas bendras principas – pareiškimo dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis (sustabdymo) efektas, praktiškai būtų įgyvendinamas tokiu būdu, kad administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį. Teisės aktai gali nustatyti minėto bendro principo – dėl administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio efekto, išimtis. Administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio poveikio išimtimis gali būti atvejai kuomet viešojo administravimo subjektui suteikta teisė nukreipti administracinį sprendimą vykdyti skubiai, atvejai kuomet įstatyme yra nustatyta, kad administracinis sprendimas vykdomas skubiai, tai gali būti ir kitos išimtys, kaip, pavyzdžiui, teisės aktų nuostatos nustatančios, kad skundo padavimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo.

Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Viešojo administravimo įstatymas), priešingai nei nurodo atsakovas, nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant administracinį ginčą teisme, išskyrus taisyklę dėl ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą nagrinėjant administracinę bylą teisme. Taigi, Lietuvos teisės aktuose nėra nustatytos palankesnės negu Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatos, kuriose pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje negalutinio administracinio sprendimo sustabdymas yra paliktas teismo kompetencijai, todėl skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sukelia sąlyginai suspensyvinį poveikį, kuris priklauso nuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismo veiksmų. Bendra norma dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose yra įtvirtinta ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, tokiu būdu įgyvendinant Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatą, suteikiančią teisę užtikrinti asmenims, jei tai būtina, laikinąją teisminę apsaugą administraciniuose ginčuose. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-403/2014; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-329/2014).

Taigi, ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, nurodo, jog ginčijamu atsakovo įsakymu (jo 1 punktu) nustačius valstybinės žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), dalių B. K. S. dydžius, šio įsakymo pagrindu B. K. S. nustatytą 0,0070 ha valstybinės žemės dalį bus rengiamasi jai parduoti. Tai padarius, galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą ir panaikintų ginčijamą atsakovo įsakymo dalį.

Kaip matyti iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“, jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu (Valstybinės žemės perleidimas) bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 punktu (valstybinės žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise), kurie tiesiogiai kalba apie valstybinės žemės perleidimo (pardavimo) privačion nuosavybėn tvarką ir sąlygas. Taip pat ginčijamas įsakymas priimtas ir 2015 m. lapkričio 11 d. trečiojo suinteresuoto asmens B. K. S. bei 2015 m. gruodžio 17 d. D. S. prašymų pagrindu. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. raštu Nr. 16SD-9-(14.16.104.) informuojant suinteresuotus asmenis apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 16VĮ-5-(14.16.2), nurodyta, jog praėjus minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-5-(14.16.2) apskundimo terminui, bus rengiamas pirkimo-pardavimo sutarties projektas dėl 0,0141 ha valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo (b. l. 9).

Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. S. yra išreiškusi valią dėl jai tenkančios valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies įsigijimo privačion nuosavybėn. Todėl spręstina, jog šiuo atveju ginčijamu administraciniu aktu tiesiogiai yra sudarytos prielaidos perleisti jame nustatytą valstybinės žemės dalį (0,0070 ha) trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. Be to, kaip minėta, Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271-824/2016, nors dar ir neįsiteisėjusiu, pripažino negaliojančia 2008 m. liepos 23 d. mainų sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo G. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens B. K. S., dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių dalių, susijusių su minėta valstybinės žemės dalimi (0,0070 ha), dėl kurios pareiškėjas jau 2014 m. lapkričio 20 d. padavė atsakovui prašymą jį pirkti. Įvertinus tai, darytina išvada, jog šiuo atveju, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (uždraudimo parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K. S. 0,0070 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį) galutinio pareiškėjui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remiantis šiais argumentais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, naikintina, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo G. S. prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui – B. K. S., 0,0070 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė