Legislator Case Law & Legislation
eefe247a-92f5-44b4-8365-4e261e2775f6 AI generated

Lithuanian court dismissed appeal against heating bill, ruling disconnection does not exempt payment for shared building heat.

Case Number eefe247a-92f5-44b4-8365-4e261e2775f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Vilnius District Court rejected the defendant's appeal against a lower court judgment ordering payment for heating services. The defendant argued she was entitled to free heating after disconnecting her apartment from the central system, while the plaintiff relied on municipal regulations mandating heat supply. The court held that disconnection does not exempt a resident from paying their proportional share of the building's total heat consumption, and the defendant's arguments regarding interest calculation were unfounded.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.; Disconnection from central heating does not exempt a resident from paying their proportional share of the building's total heat consumption.

Keywords

AI generated
heating service liability central heating disconnection shared building costs proportional heat allocation civil appeal dismissal municipal heat regulation interest calculation error

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė :
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-824-585/12 Proceso Nr. 2-49-3-01581-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 121.18., 121.21.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės O. V. S. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 sprendimÄ pagal UAB „Ukmergės Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atsakovei O. V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „Ukmergės Å¡iluma“ dokumentinio proceso tvarka prašė iÅ¡ atsakovės O. V. S. priteisti 1635,06 Lt nesumokėtos skolos už Å¡ildymÄ , 56,18 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡ atsakovės O. V. S. ieÅ¡kovo naudai priteisė 1635,06 Lt skolos, 56,18 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuos grindė tuo, kad ieÅ¡kovas neturi karÅ¡to vandens, Å¡ilumos pagaminimui, tiekimui ir pardavimui vartotojams licencijos, ji su ieÅ¡kovu nėra sudariusi sutarties dėl karÅ¡to vandens, Å¡ilumos ruoÅ¡imo, tiekimo ir pardavimo vartotojams, ieÅ¡kovas nerodė, kad jos butui buvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo ir Å¡iluma, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės administracija nesurengė prekių pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo pardavimo konkurso, t.y. neteisėtai paskyrė ieÅ¡kovÄ UAB „Ukmergės Å¡iluma“ tiekti Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį.

Å iluma buvo tiekiama nesant sutartinių įsipareigojimų, be jos sutikimo, todėl ji kaip vartotojas gali naudotis Å¡iomis paslaugomis savo nuožiÅ«ra neatlygintinai. Atsakovė nurodė, kad ji ieÅ¡kovÄ ne kartÄ informavo, kad gavus visų gyvenamojo namo butų savininkų sutikimus, jos butas atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, ji įsirengė autonominį elektrinį Å¡ildymÄ , todėl nemoka susidariusios sumos. Nepaisant jos praÅ¡ymų, ieÅ¡kovas neatsiuntė savo atstovų atsijungimo faktui užfiksuoti.

IeÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis negali tikėti, nesant galimybės pasitikrinti, ar jos iÅ¡raÅ¡ytos teisingai. IeÅ¡kovas UAB „Ukmergės Å¡iluma“ nesutiko su O. V. S. prieÅ¡taravimais, motyvuodamas tuo, kad Å¡iluma ir karÅ¡tas vanduo vartotojams tiekiami vadovaujantis 2010-05-27 Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.7-113, kuriuo savivaldybės kontroliuojamai įmonei „Ukmergės Å¡iluma“ pavesta nuo 2010-05-31 vykdyti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimÄ Ukmergės miesto, Å ventupės gyvenvietės ir Dukstynos kaimo vartotojams. 2010-09-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone paskelbimo“ UAB „Ukmergės Å¡iluma“ direktoriui pavesta užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir pradėti tiekti Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį Ukmergės rajono gyventojams.

RaÅ¡ytinės sutarties su atsakove dėl Å¡ilumos tiekimo nebuvimas neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už tiekiamas Å¡ilumos paslaugas, nes tokiu atveju laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas, nustatytas Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.

Atsakovės priklausančio buto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as rodo, kad butas yra prijungtas prie centrinio Å¡ildymo katilinės ir jam yra teikiama Å¡iluma bei vonios kambario gyvatuko Å¡ildymas, todėl Å¡ilumos pirkimo - pardavimo sutartis su atsakove yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas. IeÅ¡kovas nurodė, kad vadovavosi tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, numatančiomis atsijungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų Å¡ilumos vartotojų iniciatyva tvarka, pagal kurių 89 p. Å¡ilumos vartotojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki Taisyklių 87 p. nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Å¡ilumos tiekėjui apie numatomÄ atjungimÄ ir atlikti kitus Taisyklėse numatytus veiksmus.

Atsakovė O. V. S. nėra pateikusi Taisyklėse numatytų atsijungimÄ patvirtinančių dokumentų, todėl jos butas nėra atjungtas nuo namo Å¡ildymo sistemos arba atsijungtas pažeidžiant Taisykles ir mokestis skaičiuojamas teisėtai. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės O. V. S., 1635,06 Lt skolos, 56,18 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „Ukmergės Å¡iluma“ naudai, taip pat paÅ¡to iÅ¡laidas.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu buvo Å¡ilumos tiekėjas Ukmergės mieste ir tiekė Å¡ilumÄ atsakovei į nuosavybės teise priklausantį butÄ , konstatavo, jog O. V. S. nuo nuosavybės teisių į butÄ Ä¯gijimo dienos faktiÅ¡kai yra sudariusi Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.384 str. 1 d. nuostatas. Teismas pripažino, kad tarp Å¡alių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo (tiekimo – vartojimo) sutartis pagal Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Å ilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sÄ lygas.

Pasak teismo, atsakovė neįrodė, jog atjungdama savo buto Å¡ildymo tiekimo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo tiekimo sistemos, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl toks savavaliÅ¡kas atjungimas nesukelia teisinių pasekmių Å¡alių Å¡ilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiams. Teismas nurodė, kad butų savininkams yra numatyta teisė nutraukti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį ir atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (CK 6.390 str., 2003-05-20 Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo Nr. IX-1565 29 str. bei Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi iki 2010-11-01).

Pagal Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 183 p. buitinis Å¡ilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemų įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemų, privalo pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybės institucijai derinti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimÄ ir jo norimÄ keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ bei gauti iÅ¡ jos techninių sÄ lygų sÄ vadÄ tiems darbams atlikti, o pagal 189 p. Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susiję darbai atliekami pagal iÅ¡duotas atjungimo technines sÄ lygas ir jas atitinkantį projektÄ savo lėšomis, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip.

Buto savininkas, kuris savo įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemos atjungia pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų teikiamos Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka Taisyklių 194 p. nurodytų veiksmų (Taisyklių 196 p.). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti butų savininkų sutikimai, tėra vienas iÅ¡ Taisyklėse numatytų reikalavimų, įvykdytinų prieÅ¡ pateikiant praÅ¡ymÄ savivaldybės institucijai norint keisti buto Å¡ildymo bÅ«dÄ bei gauti iÅ¡ jos techninių sÄ lygų sÄ vadÄ darbams atlikti.

Byloje nėra duomenų apie tokį atsakovės kreipimÄ si į savivaldybės institucijÄ , techninių sÄ lygų sÄ vadÄ gavimÄ , darbų atlikimÄ pagal Å¡ias sÄ lygas atitinkantį projektÄ . Atsakovė nei su ankstesniu Å¡ilumos tiekėju UAB „Miesto energija“, nei su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yto akto apie jos buto Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ nuo centralizuotos sistemos nepateikė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai neįvykdė prievolės pagal Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka.

Atmesdamas atsakovės teiginius, kad ji neprivalo mokėti ieÅ¡kovui už Å¡ilumÄ dėl energijÄ naudojančių įrenginių neturėjimo (nes jie atjungti), teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ilumÄ tiekia ne kiekvienam daugiabučio namo butui atskirai pagal atskiras sistemas, o centralizuotai visam daugiabučiui namui per bendrÄ sistemÄ , taip pat Å¡ildomos namo bendrojo naudojimo patalpos, todėl Å¡ildymo prietaisų neatjungus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė Å¡ilumos energijos nenaudojo.

CK 1.137 str. 3 d. draudžia piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 yra padariusi iÅ¡vadÄ , kad kai asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , savo buto radiatorius atjungia nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, jis piktnaudžiauja savo teise ir taip pažeidžia Å¡ilumÄ tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimÄ už visam daugiabučiui namui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kas reiÅ¡kia, kad yra pagrindas Å¡ilumos energijos tiekėjo teises ginti priteisiant jam negautÄ atlygį (pajamas).

Atsakovė, nesutikdama su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės teigimu, Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartis, kurios pagrindu, anot ieÅ¡kovo, į atsakovei priklausantį butÄ ginčo laikotarpiu buvo tiekiama Å¡ilumos energija ir karÅ¡tas vanduo, yra nutraukta nuo 2010 m. spalio 2 d., kadangi atsakovės butas buvo atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos.

Atsakovė nevartoja ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos, jai priklausantis butas yra Å¡ildomas elektros energija. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neturi teisės tiekti Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į atsakovės butÄ ir atitinkamai reikalauti sumokėti už nurodytas prekes, kadangi atsakovė nebuvo informuota ir nesutiko, jog UAB „Miesto energija“ perleistų ieÅ¡kovui prievolę tiekti Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į atsakovės butÄ . Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas mokėti už prieÅ¡ vartotojo – atsakovės – valiÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ prieÅ¡tarauja CK 6.368 straipsniui, draudžiančiam tiekti daiktus vartotojui be vartotojo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama sumokėti.

Atsakovė nurodė, jog ji 2010 metų spalio mėnesį, atlikusi paprastojo remonto darbus, kuriems atlikti pagal statybos teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus nebuvo reikalingas statybos leidimas ir projektas, teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡montavo centralizuoto Å¡ildymo įrenginius, esančius bute. Atsakovė nurodytus paprastojo remonto darbus įregistravo valstybės įmonėje Registrų centre, tuo, atsakovės vertinimu, įteisindama buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ . Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės buto atjungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo/neteisėtumo klausimÄ , nepagrįstai taikė tik įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus – Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles.

Atsakovė pažymėjo, jog buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo statybos darbus reglamentuoja ne Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, o Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nagrinėjamos bylos atveju privalėjo gauti projektavimo sÄ lygas, parengti projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo nuostatoms, kadangi atsakovės bute buvo paÅ¡alinti centralizuoto Å¡ildymo Å¡ildytuvai, atsukant juos nuo ventilių, buvo atliktas buto atskirųjų (vartotojo) inžinerinių Å¡ildymo sistemų, kurios skirtos tik buto reikmėms, remontas, visiÅ¡kai pakeičiant Å¡ias sistemų dalis (buto Å¡ildytuvus), kai pagal Statybos įstatymo nuostatas nurodyti statybos darbai priskirtini paprastojo remonto darbams.

Atsakovės teigimu, atsakovės buto atjungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo faktÄ patvirtina ir paprastojo remonto apraÅ¡as (techninis projektas), kuriame specialistai-ekspertai patvirtino, kad atsakovės atlikti darbai atitinka taikytinų norminių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia daugiabučio namo, kuriame yra atsakovės butas, bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra akivaizdu, jog tuo metu, kai atsakovė nutraukė ginčo sutartį, egzistavo aplinkybės, kurioms esant įstatymas leidžia vartotojui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti arba pakeisti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį.

Sutartis buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga, be to, ieÅ¡kovas nuo 2010 metų spalio mėnesio netiekia Å¡ilumos energijos į atsakovės butÄ , pastarasis yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos ir Å¡ildomas elektros energija. Pasak atsakovės, yra pagrindas konstatuoti, jog Å¡alių sutartis dėl Å¡ilumos energijos tiekimo į atsakovės butÄ yra pasibaigusi nuo buto Å¡ildymo sistemos atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos. Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovas ir toliau skaičiavo mokestį už Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovė pažymėjo, jog vartotojas turi pareigÄ apmokėti tik už gautÄ prekę ar paslaugÄ . Nagrinėjamos bylos atveju Å¡ilumos energijos vartojimas buvo nutrauktas, todėl negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas mokestis už nesuvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės, kaip iÅ¡ vartotojos, skolÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui delspinigius, paskaičiuotus už visÄ skolos sumÄ .

Civiliniame kodekse yra nustatyta, jog reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovė nagrinėjamos bylos atveju praÅ¡o taikyti. Civiliniame kodekse numatyta, jog tais atvejais, kai mokėjimai yra periodiniai, senatis pradedama skaičiuoti kiekvienÄ dienÄ nuo kiekvienos įmokos, todėl delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami tik nuo tos skolos sumos, kuri yra susidariusi per paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos.

Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį detalizuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 taikytini tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o ieÅ¡kovas yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o prekę – Å¡ilumos energijÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å ioje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių apeliantės teisės atjungti Å¡ildymÄ bute nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos ir jos prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ir įvertina, ar apylinkės teismas tinkamai taikė Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Taip pat analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Ukmergės Å¡iluma“ Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010-05-27 sprendimo Nr. 7-113, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-28 įsakymų Nr. 13-1069 ir Nr. 13-1055 pagrindu buvo Å¡ilumos tiekėjas Ukmergės mieste laikotarpyje nuo 2010-07-29 iki 2011-06-30, už kurį praÅ¡o priteisti atsakovės įsiskolinimÄ už Å¡ildymÄ (b. l. 23-24, 27). IÅ¡ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2011-07-11 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovei O.

V. S. nuosavybės teise priklausančiame bute tiekiamas centrinis Å¡ildymas iÅ¡ kvart./raj. katilinės (b. l. 21). Taip pat nustatyta, kad apeliantė 2010 m. liepos mėn. surinkusi daugiabučio butų savininkų sutikimus (b. l. 78-79), nuo 2010 m. spalio mėnesio vienaÅ¡aliÅ¡kai atsijungė nuo bendros namo Å¡ildymo tiekimo sistemos. Atsakovė 2010-10-12, 2010-10-20, 2010-11-04 bei 2010-11-15 raÅ¡tais informavo ieÅ¡kovÄ , kad Å¡ilumos ir karÅ¡o vandens tiekimas į jos butÄ yra atjungtas, kad Å¡ildymo radiatorių nuėmimas priskiriamas prie paprasto remonto darbų, kuriems leidimų nereikia, prašė nesiųsti mokestinių praneÅ¡imų ir pan. (b. l. 75-77, 80-81).

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad butų savininkams yra numatyta teisė atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos bei procedÅ«rų, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams. Nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) Å¡ildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra buvo reglamentuojama CK 6.390 str., Å ilumos Å«kio įstatymo, Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir 2003 m.

Taisyklių), galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ aptarta atjungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra, iÅ¡aiÅ¡kintas reikalavimas laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) Å¡ildymo bÅ«dÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, pagal atsakovės buto šilumos įrenginių faktinio atjungimo nuo bendros šildymo sistemos metu galiojusių Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) nuostatas atjungimo procedūra turėjo būti vykdoma pagal Taisyklių 250–263 punktuose nustatyta tvarka ir buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 p. nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šilumos vartotojo, pargeidaujančio atsijungti nuo bendrų sistemų, privalomus atlikti veiksmus, klaidingai nurodė 2003 m. Taisyklių anksčiau galiojusios redakcijos atitinkamus 183, 189, 194, 196 punktus, nes ginčo santykių atsiradimo metu galiojo minėtų Taisyklių 2008-12-04 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtinta redakcija, kurioje šie santykiai buvo reglamentuoti, kaip minėta 250–263 punktų nuostatose. Tačiau vėlesnės redakcijos teisės akto nuostatų nenurodymas nesudaro pagrindo apylinkės teismo sprendimo neteisėtumui konstatuoti, kadangi 2010 m. spalį galiojusios 2003 m.

Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) nuostatos buvo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos ankstesnės redakcijos nuostatoms ir nustatė dar griežtesnį atsijungimo procedÅ«rų reglamentavimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2010-11-12, nuostatas dėl atsijungimo nuo bendros sistemos procedÅ«ros ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡i tvarkÄ nepanaikino gyvenamojo namo buto savininko pareigos pateikti savivaldybei informacijÄ apie numatomus atlikti darbus ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus bei kitÄ informacijÄ , Å¡ilumos vartojimo įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ir projektÄ , bei atlikti kitus veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 250–257, 259 punktai, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2011-07-29) 210, 216, 217 punktai tam tikra apimtimi pripažinti prieštaravę Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 str. 11 d. ir Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010-09-29 nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 p. Šiuo sprendimu konstatuota, kad tiek Ūkio, tiek Energetikos ministerija, neturėdamos įgaliojimų, reglamentavo kai kuriuos statybos teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, kuri pagal faktinį bei teisinį pagrindÄ yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, iÅ¡aiÅ¡kino, kad minėtu Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendime nurodytos normos pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Å ilumos Å«kio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiÅ¡kinti tam tikrų teisės normų.

Kasacinis teismas konstatavo, kad administraciniam teismui pripažinus netaikytinomis tam tikras Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios Å¡iuo metu yra pakeistos, nuostatas, susidarė tam tikras teisinis vakuumas. Ginčui spręsti tampa negalima taikyti įstatymÄ Ä¯gyvendinančių teisės aktų nuostatų, kuriomis buvo reglamentuota Å¡i procedÅ«ra. O pagal tuo metu galiojusį statybos teisinių santykių (statybos projektavimÄ , kitus statybos darbus) reglamentavimÄ paprasto remonto darbams, prie kurių priskiriami inžinerinės sistemos įrengimo, pertvarkymo, iÅ¡montavimo darbai, nebuvo reikalingas raÅ¡ytinis pritarimas.

Tačiau Å¡is teisinis santykis vėliau priimtais teisės aktais yra reglamentuotas – Aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410, kuris įsigaliojo nuo 2011-07-01, buvo patvirtinta, kad paprasto remonto apraÅ¡ui įrengiant, iÅ¡montuojant pastato Å¡ildymo bendrÄ sias inžinerines sistemas privalomas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, be to, nuo 2011-07-29 įsigaliojo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas Å¡iek tiek pakeista Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra (apie sprendimÄ atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės institucijÄ ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ , kartu pateikiant jam ir praÅ¡ymÄ nutraukti karÅ¡o vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo;

įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka; įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karÅ¡to vandens tiekėjo įgaliotam atstovui), tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimÄ patvirtinančio akto pasiraÅ¡ymo. Atsižvelgdamas į tokiÄ Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų tvarkÄ , kasacinis teismas sprendė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. atliekant atjungimo nuo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ taip pat turėjo bÅ«ti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

Pažymėtina ir tai, kad minėtu Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nebuvo pripažinti prieÅ¡taraujančiomis teisės aktams 2010-10-25 Energetiko ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių Antros dalies VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio mano buto Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva (Taisyklių 108, 109 bei kiti punktai), o pripažinti iÅ¡ dalies prieÅ¡taraujančiais teisės aktams kai kurie Trečios dalies VIII skyriaus punktai, kuriuose aptariama karÅ¡to vandens įrenginių atjungimas nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva.

Be to, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinti neprieÅ¡taraujančiais teisės aktams ginčo santykiams taikytinų 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 258 p., nustatantis pareigÄ vartotojui ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens tiekėjui apie numatomÄ atjungimÄ ; 259 p. ta apimtini, kiek nustato pareigÄ gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ ; 260-263 punktai, kuriuose nustatyta, kad įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir Å¡ilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, kad baigus buto įrenginių atjungimo darbus, jo  savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir Å¡ilumos tiekėjas pasiraÅ¡o jų atjungimo aktÄ ir kad Å¡ilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Å¡io akto pasiraÅ¡ymo datos ir kt. 2003 m.

Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 263 p. nustatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo Å¡ilumos įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis Å¡ilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (nesudaro su Å¡ilumos tiekėju Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kt.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo pateiktam teisės taikymo aiÅ¡kinimui, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad jai atlikus paprastojo remonto darbus bei juos įregistravus VÄ® Registrų centre, ji tokiu bÅ«du įteisino savo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ (beje, pirmosios instancijos teismui nei duomenų apie tokį įregistravimÄ , nei apeliaciniame skunde minimo paprastojo remonto techninio projekto nebuvo pateikta). Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio O.

V. S. buto įrenginių atjungimas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo yra neteisėtas, o ginčo Å¡alių Å¡ilumos tiekimo santykiai laikotarpyje nuo 2010-07-29 iki 2011-06-30 nebuvo nutrÅ«kę, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti už tiektÄ Å¡ilumÄ , yra teisėta ir pagrįsta. Nepritartina ir apeliantės argumentams, kad faktiÅ¡kai atjungus jos buto įrenginius nuo bendros Å¡ildymo sistemos, ji neprivalo mokėti už tiektÄ Å¡ilumÄ , nes nėra Å¡ilumos vartotoja, ir kad ieÅ¡kovo reikalavimas mokėti už prieÅ¡ vartotojo valiÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ prieÅ¡tarauja CK 6.368 str.

Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ vartotojai, neteisėtai atjungę buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ . Be to, Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Pagal Å¡io straipsnio 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Daliai vartotojų nuo Å¡ios sistemos atsijungus, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai atjungė buto Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekimo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiektÄ Å¡ilumÄ , kuri apskaičiuota visam pastatui Å¡ildyti suvartotÄ energijÄ padalijus visiems to namo vartotojams.

Atsakovei įteisinus atjungimÄ pagal anksčiau aptartus teisės aktų reikalavimus, Å¡ilumos tiekėjas nebeskaičiuos viso mokesčio už Å¡ilumÄ , o skaičiuos jį tik už atsakovei tenkančiÄ Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti. Apeliantės nepaneigė ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo už Å¡ildymÄ dydžio, o jos teiginiai dėl netinkamo delspinigių paskaičiavimÄ reglamentuojančio teisės normų taikymo pripažintini visiÅ¡kai nepagrįstais, kadangi iÅ¡ UAB „Ukmergės Å¡iluma“ pateikto Priskaitymų ir mokėjimų sÄ raÅ¡o bei mokėjimų praneÅ¡imų (b. l. 9-20) matyti, kad atsakovei delspinigiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2011 m. vasario mėn., kuomet įsiskolinimÄ praÅ¡oma priteisti nuo 2010-07-29 iki 2011-06-30.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė anksčiau paminėtas materialines teisės normas, reglamentuojančias Å¡ildymÄ bute nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos atjungimÄ , tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko padarė teisingas iÅ¡vadas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 330 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė :

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės O. V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjas                                                                                                                   Vytautas Zelianka