2025-09-24 Nr. AB-14883-3-61-3-00985-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1029-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00985-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Posūkis, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau – ir pareiškėjai, Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2024 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti Ministeriją paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartyje Nr. 1-1-77 (toliau – ir Įgyvendinimo sutartis) numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2005 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 808 pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – ir Projektas). Vilniaus apskrities viršininkas valstybės vardu su pareiškėjais sudarė Įgyvendinimo sutartį. Ministerija, Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 263 pagrindu, vykdo Įgyvendinimo sutartyje numatyto valstybės atstovo funkcijas. Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402, pripažino netekusiu galios savo 2005 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 808.

2.2. Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paskirti atsakingus asmenis, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei pateikti paskirtų atsakingų asmenų kontaktinius duomenis. Ministerija 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, todėl pareiškėjai 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-893.04-2023) nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies – panaikino skundžiamą atsakovės sprendimą ir ją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2.3. Ministerija, vykdydama Komisijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neskirti atsakingo atstovo, įgalioto atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu.

2.4. Atsakovas privalo skirti atsakingą asmenį, įgaliotą atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, kadangi Įgyvendinimo sutartis yra de facto toliau vykdoma bei galiojanti. Įgyvendinimo sutarties pagrindu susiformavę valstybinės žemės nuomos santykiai taip pat yra de facto toliau vykdomi ir galiojantys.

2.5. Vykdant Įgyvendinimo sutarties 2.1 papunktį, 2005 m. rugsėjo 14 d. tarp pareiškėjų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytos valstybinių žemės sklypų nuomos sutartys, kurios yra neatskiriamos Įgyvendinimo sutarties dalys. Valstybiniai žemės sklypai buvo išnuomoti UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ 50 metų laikotarpiui, o UAB „Posūkis“ – 60 metų laikotarpiui. Šios nuomos sutartys yra iki šiol galiojančios, o Įgyvendinimo sutarties 3.3 punkte šalys aiškiai susitarė kada Įgyvendinimo sutartis gali būti nutraukta – inicijuojant valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą, nustačius, kad pareiškėjai nebevykdo ar netinkamai vykdo Įgyvendinimo sutarties bei Projekto įsipareigojimų.

2.6. Įgyvendinimo sutartis nebuvo nutraukta, o Vyriausybė priimdama nutarimą Nr. 402, nevertino Įgyvendinimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepanaikino Įgyvendinimo sutarties galiojimo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui. Akivaizdu, kad kiekviena šalis, turėdama sutartinius santykius, privalo elgtis sąžiningai, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susidarė civiliniai teisiniai santykiai ir valstybė ar jos įgaliotas atstovas yra lygiavertis santykių dalyvis su pareiškėjais, kuriam negali būti teikiamos jokios privilegijos ir kuris privalo laikytis Įgyvendinimo sutartyje esančių sąlygų.

2.7. Komisija 2024 m. sausio 23 d. sprendime konstatavo, jog Ministerijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendime nėra pateikti argumentai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, jog Sutartis nebegalioja, todėl ir panaikino šį administracinį aktą. Sprendimas yra analogiško turinio jau panaikintam administraciniam aktui, todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai įvykdė galiojantį Komisijos sprendimą, tai sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 Projektą pripažino valstybinės svarbos Projektu. Įgyvendinimo sutartyje nurodytas konkretus jos tikslas – nustatyti sutarties šalių – Bendrovių ir Vilniaus apskrities – teisės ir įsipareigojimus, susijusius su valstybinės svarbos Projekto įgyvendinimu. Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punktas reglamentuoja, kad projektą įgyvendinus sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi ir tai patvirtinus sutartyje nustatytais dokumentais, sudariusi sutartį ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios projektą.

3.2. Projektas neteko valstybinės svarbos projekto statuso Vyriausybei 2019 m. balandžio 24 d. priėmus nutarimą Nr. 402, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808. Šis Vyriausybės nutarimas yra galiojantis ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku. Taip pat Bendrovės ne kartą kreipėsi į Ministeriją prašydamos pripažinti, kad jos tinkamai įvykdė Įgyvendinimo sutartį ir ją laiko pasibaigusia.

3.3. Įgyvendinimo sutarties 6.2 papunktyje numatyta, kad Įgyvendinimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad Projektas nėra įgyvendintas Įgyvendinimo sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi. Vyriausybės nutarimo Nr. 402 priėmimas patvirtina, kad Projektas yra įgyvendintas. Aplinkybė, jog minėtu nutarimu Įgyvendinimo sutartis nebuvo nutraukta, nereiškia, jog ji nepasibaigė Įgyvendinimo sutarties 6.2 papunktyje nurodytu pagrindu. Įgyvendinimo sutarties galiojimo terminas yra nesusijęs su valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo terminais, kadangi tai yra atskiros bei savarankiškos sutartys.

3.4. Remiantis Įgyvendinimo sutarties nuostatomis, Ministerija buvo įsipareigojusi tarpininkauti Bendrovėms, joms sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančių žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijoms bendrus Vilniaus miesto infrastruktūros klausimus. Projektui netekus valstybinės svarbos projekto statuso, Ministerijai negali atsirasti įsipareigojimai tarpininkauti sprendžiant minėtus klausimus, kadangi tokie įsipareigojimai dėl tarpininkavimo jau nebebūtų susiję su valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu ir neatitiktų Įgyvendinimo sutarties tikslo bei paskirties.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 punktą, Sutarties 1 punktą, 6.1 papunktį, 3.1.2 papunktį.

6. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad sutartinių teisinių santykių aiškinimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, todėl teismas neatliks platesnio Įgyvendinimo sutartyje esančių nuostatų ir jos galiojimo trukmės aiškinimo, kadangi tai nepatenka į nagrinėjimo ginčo ribas.

7. Teismas nustatė, kad Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ su visais pakeitimais ir papildymais. Akivaizdu, jog 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 ir visi jo pakeitimai, tame tarpe ir 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 263, yra pripažinti nebegaliojančiais, t. y. Projektas neteko valstybinės svarbos projekto statuso ir yra panaikinta Ministerijos prievolė vykdyti Įgyvendinimo sutarties valstybės atstovo teises ir pareigas. Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 priėmimo metu galiojo Aprašo nuostatos, kurio V skyriuje buvo reglamentuota valstybės svarbaus projekto statuso netekimo tvarka. Teismas išanalizavo Aprašo 14 ir 16 punktus.

8. Teismo vertinimu, Vyriausybei panaikinus savo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, atsakovas neteko įgalinimų vykdyti Įgyvendinimo sutarties valstybės atstovo teisių ir pareigų, kadangi toks veikimas viršytų jos nustatytos kompetencijos ribas.

9. Teismas darė išvadą, kad Vyriausybei panaikinus 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, Ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti Bendrovių 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą, kadangi nebėra veiklos objekto ir veikimas nesat tam teisinio pagrindo, viršytų jos kompetencijai priskirtas ribas ir pažeistų viešojoje teisėje galiojantį principą – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.

10. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertintos pareiškėjų individualios situacijos). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą.

11. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nepriteisė.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, arba panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas nevertino fakto, jog Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, 2024 m. vasario 14 d. Sprendimu neturėjo teisės spręsti pareiškėjų prašyme nurodytų klausimų, kurie nėra priskirti jo kompetencijai.

12.2. Atsakovas nesilaikė procedūrinių reikalavimų. Jeigu atsakovas neturėjo kompetencijos atsakyti į pareiškėjų prašymą, Ministerija turėjo persiųsti ne jos kompetencijai priskirtinus klausimus kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui.

12.3. Teismas nepasisakė ir nevertino, kad Ministerija 2024 m. vasario 14 d. Sprendimu, peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi pateikė išvadas apie civiliniams teisiniams santykiams priskirtinus klausimus, t. y. susijusius su Įgyvendinimo sutartimi. Teismas privalėjo įvertinti, jog Ministerijos Sprendime išdėstytos kompetenciją viršijančios išvados ne tik turi tiesioginės įtakos pareiškėjų materialiosioms teisėms, teisėtiems lūkesčiams, bet ir sukelia jiems neigiamas pasekmes.

12.4. Ministerijos Sprendimas buvo priimtas pažeidus procedūrines teisės normas ir priimtas kompetencijos tam neturinčio subjekto, kas yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti.

12.5. Teismas nevertino Ministerijos Sprendimo atitikties viešojo administravimo principams. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeisti gero administravimo principai.

12.6. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ministerija VAĮ nustatyta tvarka turėjo kompetenciją priimti Sprendimą, kadangi Vyriausybei teikė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 projektą, be to, minėtą nutarimą kartu su Ministru Pirmininku pasirašė ir Ekonomikos ir inovacijų ministras.

13.2. Ministerija palaiko Regionų administracinio teismo sprendime išdėstytus motyvus.

13.3. Pareiškėjai klaidingai/klaidinančiai aiškina pirmosios instancijos teismo sprendimo ištraukas, darydami teisiškai nepagrįstas išvadas dėl Ministerijos ir teismo sprendimų neteisėtumo.

13.4. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neatsižvelgdami į tai, kad teismas byloje pasisakė dėl sutarties veiklos objekto pabaigos, klaidingai šią aplinkybę sieja su Ministerijos kompetencijos apribojimu teikti atsakymus į pareiškėjų prašymus/skundus t. y. atsakymus dėl sutartinių santykių, o atsakymo teikimą laiko kompetencijos viršijimu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

13.5. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia nauja aplinkybe, jog Ministerija priėmė sprendimą/sprendė klausimus, nepriskirtus Ministerijos kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Ministerijos 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nurodyto sprendimo neskirti atsakingo Ministerijos atstovo, įgalioto atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų šalies (valstybės) atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartyje Nr. 1-1-77 numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimui, pagrįstumo.

15. Bylos duomenimis, UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų šalies (valstybės) atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, ir pranešti jų kontaktinius duomenis. Prašymas motyvuotas tuo, kad: pareiškėjai su valstybės įgaliota institucija 2005 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė ir įgyvendina valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77; Ministerija 2013 m. balandžio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 263 pagrindu vykdo Įgyvendinimo sutarties šalies (valstybės ) atstovo teises ir pareigas; vykdant įsipareigojimus pagal Įgyvendinimo sutartį, pareiškėjams reikalingas skubi kitos sutarties pagalba ir tarpininkavimas sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir greta esančių žemės sklypų valdytojais bendrus infrastruktūros ir su ja susijusius klausimus.

16. Ministerijos 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nurodė, kad neskirs atsakingo Ministerijos atstovo, įgalioto atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų šalies (valstybės) atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, kadangi Įgyvendinimo sutartis pasibaigė tinkamu jos įvykdymu, o Projektas užbaigtas ir panaikintas jo valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas. Rašte nurodoma, kad: Įgyvendinimo sutartis yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Ministerijos prašydami pripažinti, kad jie tinkamai įvykdė Įgyvendinimo sutartį ir Įgyvendinimo sutartį laiko pasibaigusia.

Tokios pozicijos pareiškėjai laikėsi 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. 261, 2016 m. gegužės 10 d. teiktame atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-20381-155/2016, 2019 m. sausio 7 d. rašte Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija); Ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjų raštus ir nuoseklų tvirtinimą, kad Įgyvendinimo sutartį jos laiko pasibaigusia, pritarė pareiškėjų pozicijai dėl šios sutarties pasibaigimo ir parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios.

Tokia pareiga EIM buvo numatyta tuo metu galiojusioje Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais netekimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 136 (Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 500 redakcija galiojusi iki 2021 m. balandžio 29 d.), 14 punkte; Ministerija 2019 m. kovo mėn. 21 d. pateikė derinimui Vyriausybės nutarimo dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios projektą, kuris buvo derintas viešai per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą, todėl tiek suinteresuotosios institucijos, tiek visuomenė (įskaitant ir pareiškėjus), galėjo derinimo metu teikti pastabas ar prieštaravimus dėl Nutarimo projekto, tačiau per nustatytą terminą jų nepateikė;

Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 402), nutarė „pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ su visais pakeitimais ir papildymais“. Taigi Nutarimu Nr. 402 buvo pripažinti netekusiais galios ne tik Nutarimas Nr. 808, bet ir Nutarimas Nr. 1421 bei Nutarimas Nr. 206; 2022 m. spalio 20 d.

Ministerijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės persiųstas pareiškėjų kreipimasis, Reg. Nr. 2-13646, dėl galimo Įgyvendinimo sutarties pažeidimo. 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 3-4671 pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas, jog Projektas ir Įgyvendinimo sutartis yra pasibaigę. Nesutikdami su Ministerijos atsakymu, pareiškėjai Ministerijai 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė skundą, Reg. Nr. 2-16699, kuriame vėl nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus dėl Įgyvendinimo sutarties pažeidimo. Ministerija pareiškėjams atsakė 2023 m. sausio 19 d. raštu Reg.

Nr. 3-290, kuriuo dar kartą informavo pareiškėjus, jog Projektas yra įgyvendintas, o Įgyvendinimo sutartis yra pasibaigusi; Ministerijos turimais duomenimis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1150-656/2023 atmestas atskirasis pareiškėjų skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį Ministerijai dėl Įgyvendinimo sutarties vykdymo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad Vyriausybė, priimdama 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 402, iš esmės pripažino, kad Projektas yra įgyvendintas Įgyvendinimo sutartyje nustatytais terminais ir apimtimi, todėl nusprendė panaikinti Projekto valstybinės svarbos statusą. Šis nutarimas yra galiojantis, todėl sukelia teisines pasekmes tiek pareiškėjams, tiek Ministerijai; Vyriausybei panaikinus savo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, Ministerija neteko įgalinimų vykdyti Įgyvendinimo sutarties valstybės atstovo teisių ir pareigų, kadangi toks veikimas viršytų jos nustatytos kompetencijos ribas.

18. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės normas, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti.

20. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad administracinis ginčas pirmosios instancijos teisme paprastai nagrinėjimas ribose, kurias apibrėžia ginčo šalys (ABTĮ 24 str. 2 d. 7-8 p., 80 str. 2 d.) ir kurios gali būti keičiamos ir / ar tikslinamos nustatyta tvarka ir terminais (ABTĮ 50 str. 3 d.). Apeliacinis procesas nėra ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 2 d. 5-7 p., 142 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pažymėtina, pareiškėjų skundas pirmosios instancijos teismui nebuvo grindžiamas argumentais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas (teismas nevertino, kad Ministerija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, viršijo savo kompetencijos ribas bei pažeidė reikalavimą persiųsti ne jo kompetencijai priskirtinus klausimus kitam, kompetentingam viešojo administravimo subjektui; Ministerija pateikė išvadas apie civiliniams teisiniams santykiams priskirtinus klausimus, t. y. susijusius su Įgyvendinimo sutartimi. Teismas privalėjo įvertinti, jog ginčijamame Ministerijos Sprendime išdėstytos kompetenciją viršijančios išvados ne tik turi tiesioginės įtakos apeliantų materialinėms teisėms, teisėtiems lūkesčiams, bet ir sukelia jiems neigiamas pasekmes; teismas privalėjo įvertinti, kad Ministerijos Sprendimu buvo ne tik viršytos kompetencijos ribos, padaryti procedūriniai pažeidimai, bet ir pažeisti gero administravimo principai), todėl jie (tokie apeliacinio skundo argumentai) yra nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme.

21. Pažymėtina ir tai, kad pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde nurodytais aspektais privalėjo vertinti ex officio (pagal pareigas), nėra: kaip matyti iš pareiškėjų 2023 m. lapkričio 14 d. prašymo turinio ir Ministerijos 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nurodytos šalių komunikavimo Įgyvendinimo sutarties klausimu istorijos po Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 „Dėl Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“, pareiškėjai į Ministeriją kreipėsi su konkrečiu prašymu, t. y. 2013 m. balandžio 3 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 263 pagrindu vykdyti Įgyvendinimo sutarties šalies (valstybės ) atstovo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl teismo išvadų nepagrįstumo šiuo aspektu (Vyriausybei panaikinus savo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, Ministerija neteko įgalinimų vykdyti Įgyvendinimo sutarties valstybės atstovo teisių ir pareigų, kadangi toks veikimas viršytų jos nustatytos kompetencijos ribas); Ministerijos 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nurodytas sprendimas neskirti atsakingo Ministerijos atstovo, įgalioto atlikti veiksmus, susijusius su Įgyvendinimo sutartyje numatytų šalies (valstybės) atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, niekaip neriboja pareiškėjų, manančių, kad toks atstovas turi būti skiriamas, teisės kreiptis dėl tokio atstovo paskyrimo teisės aktų nustatyta tvarka; pareiškėjai niekaip nepagrindė savo teiginio, kad ginčijamame Ministerijos Sprendime nurodyti argumentai dėl Įgyvendinimo sutartį pasibaigimo turi tiesioginės įtakos apeliantų materialinėms teisėms, teisėtiems lūkesčiams, bet ir sukelia jiems neigiamas pasekmes.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai neteigia, kad Ministerijos 2024 m. vasario 14 d. rašte Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nurodytos aplinkybes – jog 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 3-4671 pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas, kad Projektas ir Įgyvendinimo sutartis yra pasibaigę, o 2023 m. sausio 19 d. raštu Reg. Nr. 3-290 – kad Projektas yra įgyvendintas, o Įgyvendinimo sutartis yra pasibaigusi – neatitinka tikrovės (aspektu, kad tokie raštai buvo pateikti) ar sukėlė jiems kokias nors pasekmes.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

23. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis