eefbb8ef-9b04-48fc-beb6-3da6e84e8d71 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-117-654/2020 Proceso Nr. 1-01-1-18821-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko, sekretoriaujant dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. Z. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 6 d., apie 20.55 vai., prekybos centre „IKI", esančiame ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, prie laiptų, esančių pirmame aukÅ¡te, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau nei 21 kartÄ rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau 7 smÅ«gių į galvÄ , 14 smÅ«gių į rankas, kojas, kitas kÅ«no vietas nukentėjusiajam J. D., padarydamas Å¡iam poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, dvi muÅ¡tines žaizdas kairiajame virÅ¡utiniame voke ir vienÄ muÅ¡tinę žaizdÄ kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muÅ¡tines žaizdeles lÅ«pose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žande su deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje užausio srityje bei deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ deÅ¡inės momeninės skilties Å¡oninio pavirÅ¡iaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyÅ¡imÄ , kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiÅ¡kė kraujo iÅ¡siliejimu per deÅ¡inę ausies landÄ iÅ¡ kaukolės pamato lūžio srities, saikingÄ vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiracijÄ Ä¯ plaučius, Å«miniu Å¡irdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose, skystų kraujų Å¡irdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė.

Tokiais veiksmais M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje. 2. 2019 m. gegužės 9 d. M. Z. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Å¡io teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi M. Z. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais buvo pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas Edgaras DereÅ¡kevičius skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .

5. Skunde gynėjas nurodė, kad pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo) klausimÄ , teisėjas pirmiausiai privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bÅ«tent kaltinamasis M. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teismas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, privalo įvertinti, ar jame prokuroro nurodyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ar tai nėra vien prokuroro daromos prielaidos.

Prokurorui teismo posėdyje pakako tik pasakyti, jog suėmimo skyrimo pagrindai nėra iÅ¡nykę ir kad kitomis kardomosiomis priemonėmis jų tikslai nebus pasiekti, tačiau pagrįsti Å¡ių teiginių konkrečia bylos medžiaga prokurorui nereikėjo. Vien dėl Å¡ios priežasties gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad gynybos teisė ginčyti kitos Å¡alies argumentus Å¡iuo atveju buvo pažeista.

6. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje iÅ¡sakyti teismo teiginiai apie tai, jog M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat tai, jog liudytojų apklausų, apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, ataskaitų žiÅ«ryklėse bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog M. Z. gali bÅ«ti padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kia vidinį teismo įsitikinimÄ , kad M. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu jis kaltinamas, yra nesuderinami su nekaltumo prezumpcija ir rungimosi principu.

7. Gynėjo teigimu, Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. Z. bÅ«tų bandęs bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Gynėjas nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad M. Z., žinodamas, kad yra ieÅ¡komas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigÅ«nų. Anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. Z. bÅ«tų žinojęs, jog yra ieÅ¡komas. Iki M. Z. paieÅ¡kos jam net nebuvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ .

Å iuo atveju, gynėjo nuomone, nieko neįrodo ir byloje esantis vienasmeniÅ¡kai raÅ¡ytas policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, kadangi jame nurodytų teiginių jokiomis BPK numatytomis priemonėmis nėra galimybės patikrinti. Be to, M. Z. buvo sulaikomas asmenų be tarnybinių uniformų, Å¡iems neparodžius tarnybinių pažymėjimų, o tik tariamai Å¡aukiant ,,stok policija“, kas galėjo ir neatitikti tiesos. Informacija apie bet kokį asmens mėginimÄ bėgti ar slėptis turi bÅ«ti pagrįsta konkrečiais duomenimis: tarnybiniais praneÅ¡imais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais.

Å ios nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Pagal EŽTT praktikÄ gresiančios bausmės sunkumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau nusikaltimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių, taipogi suėmimo tęsimas negali bÅ«ti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei.

8. Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę M. Z. pratęsė net nekreipdamas jokio dėmesio į įstatymų numatytÄ pareigÄ Ä¯sitikinti ne procesinių dokumentų formos, pavadinimų, bet turinio pakankamumu. Gynėjas pažymi, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į to paties teismo suformuotÄ praktikÄ , kad asmeniui, kurio paieÅ¡ka nėra paskelbta, iÅ¡vykus nelaikoma, kad toks asmuo yra paieÅ¡komas. PrieÅ¡ingai, tokio iÅ¡vykimo negalima vertinti kaip slėpimosi nuo tyrimo.

Todėl Å¡iuo atveju jokio proporcingumo reikalavimo parenkant nors ir kelias kardomÄ sias priemones nebuvo laikomasi, Å¡is klausimas net nebuvo svarstomas. Tuo, anot gynėjo, buvo ignoruotas asmenų lygiateisiÅ¡kumo – kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygios teisės dalyvauti tiriant duomenis ar pasisakant principas. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nepaisė teismų precedentų, kuriuose įtvirtinta, jog teisėjai, skirdami suėmimÄ ar pratęsdami jo terminÄ , privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančiÄ , kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. Gynėjas skunde nurodė, kad suimtasis M. Z. iÅ¡gyvena giliÄ psichologinę krizę – nerimÄ , baimę, jis yra izoliuotas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo jam yra apribojama galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius. Å ios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo sutuoktinė, turi bÅ«ti kiekvienÄ kartÄ gerai įvertintos ir pasvertos, atsakant į klausimÄ , ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams.

Juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje užtruko gana ilgai, o ir baudžiamasis procesas dėl Å¡alyje taikomo karantino prasitęs dar gana ilgÄ laikÄ ir tai nepriklauso nuo kaltinamojo M. Z.. Gynėjas skunde pažymi, kad dėl Å¡iuo metu Lietuvoje vykdomos įkalinimo įstaigų reformos suimtajam kyla papildomi iÅ¡gyvenimai, jis patiria netgi kankinimus, kadangi nuolatos yra vežiojamas po įvairias pataisos įstaigas, tardymo izoliatorius kituose miestuose, o tai trukdo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, apsunkina suimtojo teisės pasimatyti su artimaisiais, taip pat su gynėju įgyvendinimÄ .

10. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti, advokatas prašė skundÄ patenkinti. Kaltinamojo M. Z. gynėjo skundas atmetamas 11. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Todėl, svarstydamas klausimÄ dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi patikrinti, ar byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å i įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomÄ pirminę kontrolę, kad asmeniui nebÅ«tų paskirtas (pratęstas) suėmimas nesant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumÄ ir suėmimo pagrindų bÅ«vimÄ nustato iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų.

13. Kaip jau buvo minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys – liudytojų I. D., N. B. parodymuose, vaizdo įraÅ¡o, pateikto iÅ¡ ,,IKI“ parduotuvės apžiÅ«ros protokole, specialistų iÅ¡vadose, Vilniaus apskrities VPK KP SNTV antrojo skyriaus vyr. tyrėjo A. V. tarnybiniame praneÅ¡ime, mobilaus ryÅ¡io abonentų iÅ¡klotinėse esantys duomenys leidžia pagrįstai kaltinti M. Z. jam inkriminuojamos veikos padarymu. Liudytojas I. D. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad įvykio metu jis buvo kartu su M.

Z. ir nukentėjusiuoju J. D., tačiau paties konflikto tarp jų nematė. Liudytojo teigimu, jam M. Z. papasakojo, kad susimušė su J. D., kadangi Å¡is jį pavadino ,,Kaziol“, po įvykio M. Z. buvo labai susijaudinęs. Vėliau jis sužinojo, kad nuo M. Z. sumuÅ¡imų J. D. mirė (t. 2, b. l. 92-93, 114-116). Kaip matyti iÅ¡ liudytojos N. B. parodymų, kitÄ dienÄ po įvykio M. Z. jai pasakojo, kad tarp jo ir vaikino, kuris buvo rastas negyvas (J. D.), įvyko konfliktas ir jis susimušė su tuo vaikinu.

M. Z. jai sakė, kad jam baisu, jam Å¡okas (t. 2, b. l. 88-90). Vaizdo įraÅ¡o, pateikto iÅ¡ ,,IKI“ parduotuvės, apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog 20:53:09 val. M. Z. pasirodė vaizdo stebėjimo kameros zonoje kartu su J. D., vaizdo įraÅ¡e matyti, jog M. Z. ginčijasi su J. D. (į tai nurodo M. Z. staigÅ«s rankų ir kÅ«no judesiai). Jų pokalbis tęsiasi iki 20:53:22 val., tuomet M. Z., kartu su J. D. užeina į pastatÄ ir lauko durys užsidaro. Vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotos koridoriaus patalpos ir laiptai, 20:54:21 val. pasirodo įtariamojo M.

Z. siluetas, kuris pradeda sparčiu žingsniu lipti laiptais aukÅ¡tyn ir 20:54:31 val. įeina į patalpÄ toje vietoje, kur yra ,,Čili picerija“. 20:54:32 val. žmonės pradeda žiÅ«rėti žemyn (iÅ¡ kur atbėgo M. Z.), 20:55:05 val. žmonės nusileidžia ir prieina prie gulinčio J. D.. 20:58:08 val. M. Z. iÅ¡eina iÅ¡ ,,Čili“ picerijos per kitÄ išėjimÄ ir eina link eskalatoriaus (t. 1, b. l. 103-199). Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 543/2019 konstatuota, kad J.

D. mirė nuo kūno sumušimo. J. D. mirtis konstatuota įvykio vietoje GMP personalo 2019 m. gegužės 6 d. 22:12 val. (t. 2, b. l. 69-77) 14. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. Z. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

15. Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

16. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. Z., žinodamas, jog yra ieÅ¡komas teisėsaugos pareigÅ«nų, pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Tai patvirtino pats kaltinamasis, kuris 2019 m. gegužės 10 d. sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ nurodė, kad žinojo, jog buvo paieÅ¡komas, bet bijodamas slėpėsi nuo pareigÅ«nų (t. 3, b. l. 129- 133). Tokiu atveju, kai nustatoma, kad kaltinamasis žinojo apie teisėsaugos institucijų jo vykdomÄ paieÅ¡kÄ , neturi reikÅ¡mės motyvai dėl Å¡aukimo siuntimo jam ar kitokių BPK nustatytų veiksmų iÅ¡kviesti jį į apklausÄ atlikimo, nes akivaizdu, kad jam slepiantis nei Å¡aukimas, nei kokie nors kiti veiksmai nebÅ«tų efektyvÅ«s siekiant jį surasti.

IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad M. Z. bandė iÅ¡vengti sulaikymo. PrieÅ¡ingai nei skunde tvirtina kaltinamojo gynėjas, abejoti minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų faktinių duomenų tikrumu ir teisėtumu bei jį suraÅ¡iusio pareigÅ«no kompetencija nėra jokio pagrindo. Policijos pareigÅ«nai veikia pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymÄ , kuriame nustatytos jų funkcijos, teisės ir pareigos, ir kol nenustatyta kitaip laikoma, kad jie veikė teisėtai.

Vien tik prielaidos nepaneigia policijos pareigÅ«no veiksmų teisėtumo atliekant įstatymo jam pavestas funkcijas. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. Z. bandė iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo atliekami jo atžvilgiu, baudžiamuosiuose procesuose Nr. 10-07-0253-08 ir Nr.10-07-0215-09, kuriuose buvo paskelbta M. Z. paieÅ¡ka. Jis praeityje buvo ne kartÄ teistas. Byloje esantys duomenys patvirtina M. Z. turimus ryÅ¡ius užsienio valstybėse, t. y.

Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvena įtariamojo motina, o Danijos Karalystėje gyvena jo buvusi sutuoktinė su sÅ«numi. Be to, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas M. Z., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau kartu su kitais Å¡ioje nutarties dalyje nurodytais argumentais ji rodo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

17. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje bei siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis M. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

18. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas ar kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

19. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas M. Z., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog M. Z. praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, ne kartÄ baustas administracine tvarka. Å ios aplinkybės rodo, kad M. Z. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje M. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindÄ .

20. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant M. Z. vienÄ ar kelias Å¡velnesnes nei suėmimas kardomÄ sias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ , M. Z. inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , galimai gresiančiÄ bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. Z. skirti vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į baudžiamojo įstatymo numatytÄ bausmę už M. Z. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , konstatuoja, kad suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Å iuo atveju vieÅ¡ojo intereso apsauga rodo suėmimo tęsimo bÅ«tinumÄ . Ä®vertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas M. Z., pobÅ«dį, sunkumÄ , kolegija mano, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Å iame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji bÅ«tų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis teisme netrukdomai iÅ¡tirti ir įvertinti labai pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatÅ«s jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M.

Z. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo M.

Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro DerÅ¡kevičiaus skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Žukauskas