2020-01-08 Nr. AB-497-3-63-3-01403-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1491-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01403-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.3, 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2017 m. liepos 14 d. įsakymą „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą” Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. 1SS-2446-(8.5.); 3) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra žemės sklypo ir statinių savininkas (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į organizatorių su 2017 m. birželio 30 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu sujungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą su pareiškėjo sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.) nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas tuo, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio ploto sąvokos ir siauros juostos sąvokos. Pareiškėjas pateikė skundą NŽT, kuri 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1SS-2446-(8.5.) skundą atmetė panašiais motyvais kaip ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius.

3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, teigė, jog žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką ir siauros juostos sąvoką, nes žemės sklypas įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurio plotis neviršija 10 metrų, todėl laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.

4. Pareiškėjas, remdamasis Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano susisiekimo sistemos sprendiniais (toliau – ir Specialusis planas) bei gatvių tinklo bei infrastruktūros objektų išdėstymo brėžiniu, kuriuo greta pertvarkomo žemės sklypo numatyta D kategorijos gatvė (GTV 48), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktu, nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ir NŽT skundžiamuose aktuose visiškai be jokių motyvų bei argumentų pateikė teiginį, kurio esmė tokia – Specialiojo plano sprendiniai nesuteikia pareiškėjui teisės įgyti papildomo žemės sklypo ploto. Pareiškėjo teigimu, Specialiojo plano sprendiniai yra privalomi, todėl NŽT ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės jų ignoruoti bei priimti administracinius aktus, prieštaraujančius Specialiojo plano sprendiniams. Teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoti gatvės sprendiniai yra pakankamas pagrindas konstatuoti įsiterpusio žemės ploto ir siauros juostos buvimą Nutarimo 2.15 punkto prasme. Iš pietų pusės plotas ribojasi su Specialiuoju planu suprojektuota D kategorijos gatve, todėl aptariamo ploto – siauros juostos – kraštai iš dviejų pusių ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Minėta aplinkybė nepaneigia pagrindo nagrinėjamo ploto kvalifikuoti kaip įsiterpusio (siauros juostos), nes pagal Nutarimo 2.15 punkto apibrėžimą, įsiterpęs plotas, kai jį sudaro siaura juosta, neprivalo ribotis su suformuotu žemės sklypu – būtent siaurai juostai ir numatoma išimtis dėl ribojimosi su nesuformuotu žemės plotu.

5. NŽT pateikta Nutarimo 2.15 punkto interpretacija nepagrįstai siaurina šios normos taikymą ir yra aiškiai diskriminacinė. Nelogiška ir nepagrįsta tai, kad palei gatvę išsidėstę kaimyniniai sklypai, kuriuos skiria siaura juosta iki gatvės niekada negalėtų prisijungti įsiterpusio žemės sklypo ploto, kadangi jis niekada neatitiktų NŽT interpretacijos. NŽT aiškinimas taip pat yra diskriminacinis, nes pareiškėjo duomenimis, NŽT panašiomis aplinkybėmis tokią siaurą juostą traktuoja kaip įsiterpusį žemės plotą.

6. Pareiškėjas, remdamasis Nutarimo 2.15 punktu, teigė, kad nagrinėjamas plotas apibrėžtas – pratęsiant pareiškėjui priklausančio sklypo vakarų ir rytų kraštines, kad jos statmenai kirstų įsiterpusio ploto bendrą kraštinę. Nėra jokių abejonių, kad pareiškėjo prašyme nurodytas žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuomet jį sudaro siaura juosta, sąvoką. Ginčo plote negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (trečioji privaloma sąlyga besiribojančio sklypo savininkui įsigyti įsiterpusį žemės plotą). Ginčo dėl to, kad nagrinėjamas plotas neviršija tokių kiekybinių kriterijų nėra. Nėra jokios galimybės nagrinėjamoje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo: nagrinėjamas žemės plotas dėl savo pobūdžio (siaura juosta) visais atvejais negali sudaryti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; planavimo pasiūlymų schemoje pasviru brūkšniavimu yra parodyta upės (duomenys neskelbtini) apsaugos zona, kuri apima tiek nagrinėjamą žemės plotą, tiek ir su juo besiribojantį nesuformuotos valstybinės žemės plotą. NŽT teiginiai apie galimybę suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

7. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, formavimą, pardavimą reglamentuoja Nutarimas bei kiti teisės aktai. NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamajame įsakyme išaiškino Nutarimo 2.15 punkte nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta gali būti laikytinas toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais kaip keliai, gatvės ar miško plotai.

9. Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas, esantis šalia jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kai šį plotą sudaro siaura juosta, nes pageidaujamas įsigyti žemės sklypas iš trijų (pietų, rytų ir vakarų) pusių ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne kaip nurodyta Nutarimo 2.15 papunktyje, keliu, gatve ar miško plotu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, bei yra nesuderinama su reikalavimais, numatytais Nutarimo 2.15 papunktyje. Pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

10. Nepriklausomai nuo to, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane, greta ginčo teritorijos numatyta tiesti D kategorijos gatvė, pareiškėjas neįgyja teisės įsigyti papildomo valstybinės žemės ploto prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., jeigu jis neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodė, kad byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotą pagal Žemės įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus bei Nutarimo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.

13. Teismas, išanalizavęs Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Nutarimo 2.15 punktą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad Žemės įstatyme ir Nutarime įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Taigi, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Tuo siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

14. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypas: 0,1500 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas viešajame registre. Prie minėto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pietinės ribos yra laisvas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Šis valstybinės žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, rytinėje ir vakarinėje pusėse teritorija ribojasi su valstybei priklausančia žeme (nesuformuoti laisvos valstybinės žemės plotai), o pietinėje pusėje su valstybinės žemės sklypu, kuriame pagal Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą numatyta tiesti D kategorijos gatvę (toliau – ir GTV48). Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl tarp pareiškėjui priklausančio sklypo ir planuojamos gatvės GTV48 įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto rengimo. Nagrinėjamoje byloje ginčijamais individualiais administraciniais aktais atsisakyta pradėti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tiek NŽT, tiek ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius savo atsisakymus motyvavo tuo, kad ginčo valstybinės žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi iš šio valstybinės žemės ploto galima suformuoti atskirą žemės ūkio paskirties sklypą. Akcentavo ir tai, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane numatyta tiesti D kategorijos gatvė nesuteikia teisės įgyti valstybinės žemės ploto, jei šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčo žemės sklypas yra siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir gatvės.

15. Teismas, išanalizavęs Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d.) 8 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, kad bet koks kelio projektavimas turi būti atliekamas remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Teismas nurodė Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

16. Teismas pažymėjo, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Nutarimo 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais įsiterpę žemės sklypai gali būti didesni kaip 0,4 ha ploto. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, kad teisės aktais nustatyta, jog laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsiterpusio taip pat privačių ir kelių (gatvių) plotis neviršija 10 metrų. Teismui pateiktų įrodymų visuma bei liudytojo M. Š. paaiškinimai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo plotis – 8 – 9 m. Kita vertus, elektroninės bylos medžiagoje esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. teritorijos analizės schema, iš kurios matyti sklypo į kurį pretenduoja pareiškėjas konfigūracija, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas pietuose, rytuose ir vakaruose ribojasi su valstybinei priklausančia žeme (nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo nagrinėjimo metu gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi šis valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, formuojant gatvę – ginčo žemės sklypą pirmiausia būtų galima realizuoti tenkinant viešąjį interesą – gatvės įrengimui, nes jame būtų galima įrengti kelio apsaugos zoną ir pan.

17. Be to, teismas nurodė, kad iš ginčo žemės sklypo konfigūracijos matyti, kad jį sujungus su vakarų pusėje esančiu laisvos valstybinės žemės plotu, būtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-19-(14.12.78), 2017 m. sausio 12 d. patikrinimo metu darytos fotonuotraukos, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas Nr. 12SD-1262-(14.12.104), NŽT 2017 m. vasario 21 d. administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. NZTAN-87219147-17 patvirtina, kad pareiškėjas yra savavališkai užėmęs ne tik prašomą prijungti valstybinės žemės sklypą, bet ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo bei ginčo žemės sklypo vakarinėje dalyje esančią valstybei priklausančią žemę (nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą), t. y. tvora užtvertas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 0,3331 ha valstybinės žemės. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjas yra sumokėjęs baudą, tačiau nėra pašalinęs administracinio nusižengimo pasekmių ir neteisėtos veikos (tvora, vartai, trinkelės, kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nėra pašalinti). Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad įsiterpusio žemės sklypo nustatymui užtenka konstatuoti vien siauros juostos faktą, kadangi pareiškėjas lengvatine valstybinės žemės pardavimo tvarka (ne aukciono būdu) galėtų įsigyti valstybinės žemės sklypą tik tuomet, kai jis atitiktų Nutarime 2.15 punkte nustatytų sąlygų visumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės plotu, kuriame galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, be to prie sklypo yra privažiavimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog šioje vietoje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

18. Teismas, įvertinęs pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą, šalių bei liudytojo paaiškinimus, kitus dokumentus, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas tik iš šiaurinės pusės ribojasi su pareiškėjui priklausančiu privačiu žemės sklypu, o kitose pusėse ribojasi su valstybinės žemės plotais; tarp privataus žemės sklypo ir suprojektuotos gatvės GTV48 plotis neviršija 10 m., tačiau nesudaro įsiterpusio žemės sklypo, nes ribojasi su atskirais nesuformuotos laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, be to, gatvė GTV48 taip pat nėra suformuota. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, vadovaujantis Nutarimo 2.15 nuostatomis, taigi, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas iš tikrųjų neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų, todėl ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko negali būti naikinami. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus individualius administracinius aktus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo.

III. 19. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime paviršutiniškai vertino pareiškėjo argumentus. Atsižvelgęs į teismo sprendimo argumentą, kad gatvė yra suprojektuota, o ne suformuota, pareiškėjas daro prielaidą, jog tai yra motyvas lėmęs išvadą dėl žemės ploto nelaikymo įsiterpusiu, tačiau toks motyvas nepagrindžia išvados.

21. Teismas sprendime taip pat ignoravo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1381-459/2017).

22. Teismo sprendime pateikiama interpretacija nepagrįstai siaurina Nutarimo 2.15 punkto taikymą ir yra diskriminacinė. Vadovaujantis teismo logika, šalia gatvės išsidėstę kaimyniniai sklypai, kuriuos skiria siaura juosta iki gatvės, niekada negalėtų prisijungti įsiterpusio žemės sklypo ploto, kadangi jis niekada neatitiktų teismo interpretacijos, kad yra akivaizdžiai nelogiška.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad kelio apsaugos zona nėra įrenginėjama, bet nustato tam tikrus veiklos apribojimus žemės sklype. Apsaugos zonos buvimas ar nebuvimas neturi įtakos galimybei formuoti žemės sklypą. Visi gatvės poreikiai yra išsprendžiami gatvės raudonųjų linijų ribose. Įsiterpusio ploto pietinė kraštinė būtent ir yra „rišama“ su gatvės raudonąja linija. Šią aplinkybę patvirtina Statytos techninio reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“.

24. Teismo išvada, kad įsiterpusį plotą sujungus su vakarų pusėje esančiu plotu būtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskiru privažiavimu, yra vertinama kritiškai. Pareiškėjas teigia, kad nėra galimybės nagrinėjamoje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir tai pareiškėjas yra įrodęs.

25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė architektūrinę planinę užduotį ir sklypo genplaną bei nurodo, kad pagal teritorijų planavimo ir projektavimo dokumentus pareiškėjui buvo priskirta tvarkyti ir prižiūrėti visą aptvertą teritoriją.

26. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 765 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyta civilinė bylą nėra analogiška nagrinėjamai bylai, skiriasi faktinės ir esminės šių bylų aplinkybės.

29. Dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų atsakovas nepasisako, kadangi jų pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, o teikiant apeliacinį skundą naujų įrodymų pateikimas negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2017m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą”, kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypo (kad. Nr. 5528/0003:30) formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-2446-(8.5.) tuo pačiu klausimu panaikinimo, bei įpareigojimo NŽT Klaipėdos rajono skyriui priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”.

32. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jog pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų pasisakys dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų.

36. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (ginčui aktuali redakcija nuo 2016m. birželio 1d. iki 2018m. balandžio 30d.).

37. LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono privačių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Ši teisės norma detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, kurio 2.15 punktas numato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

38. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei remiantis esama teismine praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo siekiama įgyvendinti subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypą - gali būti įgyvendinta tik tada, kai yra įvykdoma visuma minėtuose teisės aktuose nurodytų faktinių sąlygų: 1) turi būti laisvas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės plotas, neviršijantis 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose, 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypo, 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (LVAT 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, LVAT 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, LVAT 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015, LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008).

39. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, taip pat viešai skelbiami žemės sklypų kadastro duomenys tinklapyje https://www.geoportal.lt/map patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypas: 0,1500 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas iš pietinės bei vakarinės pusės ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų. Pareiškėjas pretenduoja į laisvos valstybinės žemės dalį (8-9 metrų pločio žemės juostą), besiribojančią su jam priklausančio žemės sklypo pietine riba (b.l. 46). Visos su pareiškėjo nuosavybėje turimu žemės sklypu besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotas yra akivaizdžiai didesnis nei 0,04 ar 0,05 ha ir, kaip jau minėta, šioje žemėje sklypai nėra suformuoti. Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis konstatuotina, kad valstybės žemės dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, nėra žemės plotas, kuris gali būti laikomu įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, nes tai yra nesuformuotos laisvos valstybinės žemės dalis, šio ploto iš rytų, vakarų ir pietų pusių neriboja jokie privatūs ar išnuomoti valstybinės žemės sklypai.

40. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog pagal Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą yra numatyta tiesti D kategorijos gatvę, kuri eitų palei pietinę pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribą ir tokiu atveju tarp būsimos gatvės ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pietinės ribos liktų laisvos valstybinės žemės juosta, kuri pareiškėjo pateiktame brėžinyje įvardijama kaip įsiterpusi laisva valstybinė žemė (b.l. 46).

41. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad pagal Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą yra numatyta tiesti D kategorijos gatvę, kuri plane numatyta palei pietinę pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui nėra reikšminga, nes loginiu, lingvistiniu bei teleologiniu būdu aiškinant LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkto nuostatas darytina išvada, jog minėtoje normoje naudojama konstrukcija „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų [...] ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“ reiškia, jog keliai, gatvės turi realiai egzistuoti, t.y. šie susisiekimo infrastruktūros objektai turi būti pastatyti, įrengti ir realiai užimti atitinkamą žemės plotą bei turėti užimamos žemės ribas, į kurias atsižvelgiant ir galima būtų vertinti ar konkrečioje teritorijoje yra žemės plotų, kurie galėtų būti įvardinti kaip įsiterpę žemės plotai tarp privačių žemės sklypų bei kelių (gatvių). Aptariama LR Vyriausybės nutarimo norma nenumato, kad įsiterpusiu žemės plotu galima būtų įvardinti kokį nors žemės plotą tarp privataus žemės sklypo bei teritorijų planavimo dokumente numatyto, tačiau realiai nesuformuoto ir neegzistuojančio žemės sklypo.

42. Kartu pažymėtina ir tai, kad esant Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane suplanuotai D kategorijos gatvei, kuri numatyta tiesti palei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pietinę ribą, tačiau nesant suformuoto minėtai gatvei skirto žemės sklypo, nesant nustatytų šios gatvės žemės sklypo ribų, teisingu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ginčo teritorijoje, tame tarpe apimant ir žemės plotą į kurį pretenduoja pareiškėjas, gali būti suformuotas racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, skirtas būtent D kategorijos gatvei įrengti.

43. Apibendrinant konstatuotina, jog žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, neatitinka LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkte keliamų sąlygų, kurioms esant žemė laikoma įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė rengti pareiškėjo pageidaujamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

44. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

45. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė