Legislator Case Law & Legislation
eefafe95-8547-412f-bf44-6263dacb3452 AI generated

Court partially allows father's visitation request, setting a 6-month adaptation period due to prior dispute history.

Case Number eefafe95-8547-412f-bf44-6263dacb3452
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the father's request to establish a specific visitation schedule, instead ordering a mandatory six-month adaptation period. While the father argued for immediate access, the court noted the mother's previous lawsuit and subsequent agreement to suspend visitation, which the court deemed relevant to the child's best interests. Consequently, the court rejected the specific weekly schedule but approved the general framework including holiday visits and Skype contact, while awarding the father's legal costs.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code provisions on parental rights and duties; Child Protection Law; The court established that when a prior dispute exists and a temporary suspension of visitation has occurred, a mandatory adaptation period must be observed before establishing a detailed visitation schedule to ensure the child's best interests.

Keywords

AI generated
parental visitation rights adaptation period child best interests prior dispute history visitation schedule family law dispute legal costs allocation

Cited Legislation

AI generated
Civil Code of the Republic of Lithuania
Law on the Protection of the Rights of the Child
AI generated
9472f819-1261-466f-bb4b-9f1aeac8b978
AdmAdm. byla Nr. A2.9-1160-311/2012Proceso Nr. 4-05-3-00851-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 52.3; 48.5 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno m. apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, iÅ¡nagrinėjęs D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), baustos adm. tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė:             D. S., bÅ«dama bausta pagal LR (duomenys neskelbtini) str., nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesams, nes 2012-01-16 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini), nepilnametė V.
f68d57f0-85e0-4270-9c82-0d8d6579cf0c
Court orders father to pay 300 LTL monthly child support and establishes residence with him.
7b569744-9ce2-4aa4-b25f-697b3ab090aa
Å alys sutaria nustatyti dukters E.
14c95b8d-ea53-49f6-886b-0bbdeb745624
skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; dėl to skolininkui taikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtinų skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas;
d1af78da-8ee5-4c32-b211-91488e06b00d
Court partially allows father's visitation request, adjusting times based on child's age and mother's concerns.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

SprendimasCivilinė byla Nr. e2-84-853/2015Proceso Nr. 2-29-3-02971-2014-2Procesinio sprendimo kategorija2.6.4.4.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant ieškovui D. L., jo atstovui advokatui A. K., atsakovei A. S., jos atstovams advokatams L.

Ž., R. K., A. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :IeÅ¡kovas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadÄ teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieÅ¡kovu tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra: ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ A. L. kiekvienÄ savaitę – penktadieni, Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį, pasiimdamas dukrÄ 15.30 ir vaikÄ parveždamas, penktadieniais 17.00 val., sekmadieniais 18.00 val.; neporiniais metais Å¡vęsti dukters gimtadienį ieÅ¡kovo pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

Å¡vęsti Å¡ventes, t. y. Å v. Velykas ir Å v. Kalėdas, bendraudamas su dukra tris Å¡venčių dienas, pasiimdamas 10.00 val. pirmÄ Å¡venčių dienÄ ir grÄ Å¾indamas 18.00 val. trečiÄ Å¡venčių dienÄ ; bendrauti dukros vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniÅ¡kai, tačiau atsiliepimas negautas (1 tomas, 14 b. l.).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė iÅ¡vadÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete A.

L. nustatymo, kurioje nurodė, kad nustatyti bendravimo tvarkÄ iÅ¡ dalies atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau tikslinga paskirti adaptacinį laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mėnesiai.IeÅ¡kovas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. A. S. kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Å alims pasiraÅ¡ius taikos sutartį, A. S. jÄ apskundė (antstolio veiksmus) ir Å¡i byla paliko neiÅ¡nagrinėta, kaip ir nenustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atliekant bausmę priklausė pasimatymai, tačiau nei pati atsakovė atvykdavo nei vaikus atveždavo.

IÅ¡laikymas vaikams buvo priteistas atliekant bausmę, kai atsakovė padavė pareiÅ¡kimÄ skirtis. IeÅ¡kovui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje ir negaunant pajamų buvo susidaręs įsiskolinimas, tačiau išėjus į laisvę teikė iÅ¡laikymÄ T. L. ir A. L.. IÅ¡laikymas vaikui Å¡iuo metu yra skaičiuojamas iÅ¡ atlyginimo. 2013 m. laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta, kad kas antrÄ savaitgalį galėjo pasiimti dukrÄ , tačiau nei karto tai nepavyko. Nuo to laiko, kai grįžo iÅ¡ įkalinimo vietos bendravo su A. 4 kartus, nuo lapkričio 2012 m. iki 2013 m. sausio mėnesio vaikus buvo parsivežęs į namus kokius 4 kartus, tačiau vėliau bendravimas nutrÅ«ko.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovė buvo pareiškusi mokytojams, kad ieškovui yra uždrausta matytis su dukra, nenorėdamas trukdyti mokytojų į (duomenys neskelbtini) nevyko. Atsakovė yra trukdis bendraujant su dukra A.. Jos motyvai kuo ilgiau neleisti pasimatyti, kad būtų didesnis atotrūkis tarp ieškovo ir vaiko. A. būdavo paimama anksčiau iš mokyklos, kad jis negalėtų pasimatyti su ja. Mokykloje šventė dukros gimtadienį, bendravimas vyko sklandžiai. A. baimės nejaučia bendraudama.

BendravimÄ stebėjo socialinė darbuotoja. Bendraujant su dukterimi pagalbos iÅ¡ socialinės darbuotojos nereikėjo, tačiau kadangi buvo paskirta tai ir dalyvavo. Nori nustatyti bendravimo tvarkÄ su dukra A. L. – bendrauti kas antrÄ savaitgalį, kad leistų parsivežti nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat nori Å¡vęsti dukters A. L. gimtadienį pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val., Å¡vęsti katalikiÅ¡kas Å¡ventes – Å v. Velykas ir Å v. Kalėdas, bendrauti po tris Å¡venčių dienas, paimant dukterį pirmÄ Å¡venčių dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾inant trečiÄ Å¡venčių dienÄ 18.00 val., su dukra bendrauti jos vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Å ventes Å¡vęsti kas antrus metus kartu. Pažymėjo, jog yra visos galimybės vaikams bÅ«ti pas jį, kadangi vaikai ten augo nuo gimimo – vaiko kambarys su baldais. Norėtų palaikyti artimesnius ryÅ¡ius su vaiku. Per laikotarpį kol bendravo su dukra rado ryšį, žaidė, bendravo ir nebuvo jokių bendravimo problemų. Dėl bendravimo tvarkos, kuriÄ nori nusistatyti A. nieko nežino, nes nebuvo galimybės jos informuoti. IeÅ¡kovo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko visoje apimtyje ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad tarp A. S. ir D. L. nutraukta santuoka faktiÅ¡kai sudarė sÄ lygas, dėl to, kad A. S. dukros A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. S.. To pasėkoje, motina, naudodamasi situacija ir tomis aplinkybėmis, kad dukra auga pas jÄ , nuo 2013 m. neleido D. L. pasimatyti su dukra A. L.. Pateikti duomenys apie tai, kad 2013 m. abi Å¡alys bandė spręsti ginÄÄ teisme dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios suteikė D.

L. teisę matytis tam tikrÄ laikÄ su dukra. Å ios priemonės nebuvo įgyvendintos, nes buvo trukdoma jų įgyvendinimui, dėl ko ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolius, tačiau antstoliai taip pat negalėjo įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. 2013 m. eigoje D. L. buvo trukdoma bendrauti su dukra, to pasėkoje A. S. sudarydama taikos sutartį, kuria nustatė bendravimosi tvarkÄ su vaikais jÄ vėliau paneigė apskųsdama ir į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, dėl ko jos tuometinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Esant tokioms aplinkybėms, D. L. turėjo kreiptis į teismÄ dėl matymosi, bendravimo su dukra A. L. tvarkos nustatymo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino geranoriÅ¡kumÄ , tačiau jos veiksmai atlikti bylos nagrinėjimo metu – kad vengė dalyvauti bylos nagrinėjime, siejo bylos nagrinėjimÄ su baudžiamÄ jÄ byla, buvo prieÅ¡ingi. Buvo trukdoma bylos nagrinėjimui. Byloje surinkta ir pateikta pakankami duomenų, kurie patvirtina, kad Å¡alims susitarti geruoju dėl bendravimo tvarkos buvo neįmanoma.

Pateikta iÅ¡vada dėl bendravimo su vaiku tvarkos vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada rodo, kad D. L. gali ir turi galimybes bendrauti, prižiÅ«rėti vaikÄ taip pat kaip ir mama. Tai, kad D. L. bendrauja duoda pagrindÄ manyti, kad ateityje bendravimas nebus komplikuotas ir turėtų bÅ«ti nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kuri negalėtų bÅ«ti interpretuojama elgtis vienaip ar kitaip. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pateiktus dokumentus pateiktas ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir praÅ¡oma jį patenkinti visoje apimtyje nustatant be apribojimų matytis su vaiku ir suderinus laikÄ , jeigu nustatyti tÄ tvarkÄ , kurios praÅ¡oma ieÅ¡kinyje.Atsakovė A.

S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, tačiau pažymi, kad bÅ«tų atsižvelgta ne į jos norus, bet į A.. Pažymėjo, kad galima vaikui duoti telefonÄ , tačiau A. turi nuspręsti ar norės susitikti, bendrauti. Susitikimams su dukra, dukros pati neperduos, kadangi pati atsakovė bei sÅ«nus yra nukentėję nuo ieÅ¡kovo, todėl jo pasirodymas gyvenamojoje vietoje sukeltų stresÄ . Nurodė, kad A. nepasakojo apie susitikimus ir auklėtoja skambino ir sakė, kad A. reikėdavo paspausti, kad eitų bendrauti su tėvu, nes pradžioje ji nedrįsdavo.

Dukra jai sakė, kad ėjo su tėvu į parduotuvę ir ji buvo iÅ¡sigandusi, nes bijojo eiti su tėvu viena pati. Parėjusi pareiÅ¡kė, kad viena pati su tėvu daugiau nenorėtų eiti. Grįžus ieÅ¡kovui iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jis vaikus pasiimdavo kada norėdavo, prieÅ¡ tai paskambinęs. Tačiau kai pasiimdavo vaikus ar juos grÄ Å¾indavo, ieÅ¡kovas prie jų keikdavosi, grasindavo atsakovei suduoti smÅ«gius. Tada kreipėsi į vaikų teises, kurios nurodė kreiptis į policijÄ . Policija patarė įraÅ¡yti garso įraÅ¡us ir pateikti policijai.

Ji taip ir padarė. Ä®raÅ¡uose girdisi kaip keikiasi, grasina suduoti smÅ«gius prie vaikų, todėl jam buvo skirtos dvi nuobaudos. Po Å¡io įvykio kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti bendravimo tvarkÄ . Apskųsti pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį nusprendė tada, kai sužinojo, jog advokatė bendravo su ieÅ¡kovu, todėl advokate nebepasitikėjo. Nėra taip, kad ieÅ¡kovui neleistų bendrauti su dukra, tiesiog bijo, kad gali bÅ«ti ji arba jos sÅ«nus vėl nuskriausti ir todėl, kad smurtas buvo A. akivaizdoje.

Vaikui leisti bendrauti su tėčiu per vaikų teisių atstovus nebuvo galimybės, kadangi buvo nukentėjusi nuo ieÅ¡kovo ir nuo jo slapstėsi, buvo iÅ¡vykusi su vaikais į TelÅ¡ių krizių centrÄ , o vėliau jam jau buvo uždrausta artintis. Galimybių bendrauti tėvui su dukra nesudarė, kadangi jo bijojo. Apie praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ nurodo, kad atvykti pas juos į namus ieÅ¡kovas negali, nes jis neprognozuojamas ir yra nukentėję nuo jo. Susitikimai galėtų bÅ«ti vaikų teisių skyriuje.

IÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gauna nepastovų ir ne visÄ , todėl ir kreipėsi į vaikų iÅ¡laikymo fondÄ iÅ¡ kurio gauna 57,00 Eur vaikui iÅ¡laikyti. A. apie ieÅ¡kinį nežino. A. grįžusi iÅ¡ bendravimo su tėvu nieko nekalba. IeÅ¡kovas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), tada auklėtojÄ informavo, kad jam yra uždrausta bendrauti su ieÅ¡kovo sÅ«numi ir parodė nutartį, o dėl A. nebuvo uždrausta artintis. Nuo 2013 m. ieÅ¡kovo neinformavo apie pakeistÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes buvo nukentėjusi nuo jo.

Kaip buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės 2014 m. rugsėjo mėn. netrukdė vykdymui, tačiau nurodė, kad jei vaikas paskambindavo anksčiau ir norėdavo, kad pasiimtų iÅ¡ mokyklos tai atsakovė taip ir padarydavo. A. turi teisę bendrauti su tėvu, tačiau tai turėtų bÅ«ti daroma palaipsniui, nes yra atpratusi nuo tėvo. Gali pasiimti ir per gimtadienius, ir per Å¡ventes, tačiau turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į A. norus. Ilginant laikÄ bÅ«tų galima prieiti prie ieÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos. Nenorėtų, kad ieÅ¡kovas artintųsi prie gyvenamosios vietos, kurioje ji su sÅ«numi gyvena, nes nenori nukentėti.

Dukra apie vykstančius baudžiamÄ jį ir civilinį procesus nežino, jai nieko nepasakojama. IeÅ¡kovas bÅ«damas įkalinimo įstaigoje siųsdavo grasinančias žinutes, vaikams negrasindavo, tik prie jų keikdavosi ir grasindavo atsakovei. Atsakovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri yra nagrinėjama ir pažymėjo, kad apygardos teismas pasisakė, jog sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tėvo elgesys turi reikÅ¡mės. Jeigu žmogus turi polinkį smurtauti, negerbti tai reikia galvoti, kad teismas nustatydamas bendravimo tvarkÄ , turi įvertinti visas bylos aplinkybes.

Pagal ieÅ¡kinį atsakovė turėtų atvežti vaikÄ , tačiau kaip tai reiktų realizuoti, jeigu ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje bÅ«tų pripažintas kaltu. Tėvai turi teisę ir privalo rÅ«pintis vaikais, tačiau jei vieno vaiko atžvilgiu ir žmonos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tai keliamas klausimas kokia bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta. Atsakovė praÅ¡o nustatyti vieÅ¡Ä vietÄ , kurioje bÅ«tų galima vaikÄ perduoti ieÅ¡kovui nepažeidžiant apribojimų. Atsižvelgiant į situacijÄ , kuri buvo susiklosčiusi, turėtų ne iÅ¡karto bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka.

Galima nustatyti adaptacinį laikotarpį, o paskui nustatant bendravimo tvarkÄ , kuri galėtų bÅ«ti kontroliuojama. Taip pat pažymėjo, kad tėvas nedemonstruoja materialinės gerovės. Nežinoma, kur vaikas gyventų, nėra aplinkybių leidžiančių garantuoti vaiko saugumÄ , jeigu tėvas jį pasiimtų. Pati situacija verčia žiÅ«rėti ne kaip į eilinę bylÄ . Bendravimas turėtų bÅ«ti susijęs su perėjimo, adaptaciniu laikotarpiu. Nekonkretizuodamas bendravimo tvarkos, įvertinęs aplinkybes, atsakovės pozicijÄ , atstovas palaiko.A.

L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitikusi su tėčiu bei Å¡ventė gimtadienį mokykloje. Tėtis surengė Å¡ventę, kurios metu žaidė žaidimus bei važinėjosi su motociklu. Nurodo, kad buvo smagu. Džiaugėsi, kad tėtis surengė Å¡ventę. Nurodė, kad ėjo su tėčiu pirkti saldainių, tačiau bijojo, kad jÄ iÅ¡siveÅ¡. Tėčiui atidavė savo pieÅ¡tus pieÅ¡inius. Nurodė, kad sutiktų bendrauti su tėčiu trumpai. Pažymėjo, kad per atostogas norėtų kažkiek laiko praleisti su tėčiu.

Nurodė, kad norėtų pamatyti ponį, kuris gyvena pas tėtį. Atsimena, kaip žaisdavo su smėliu pas tėtį ir norėtų dabar pažaisti. Jei tėtis nupirktų telefonÄ , tai kartais bendrautų su juo. Su tėčiu kartais sutiktų bendrauti per Skype programÄ . Kai tėtis bÅ«davo mokykloje porÄ kartų sėdėjo tėčiui ant kelių. Jei turėtų savo kompiuterį norėtų bendrauti su tėčiu. Pas tėtį pasilikti nakčiai visai sutiktų.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas D.

L. ir atsakovė A. S. yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2012 m. spalio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta ieÅ¡kovo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra – A. L., tvarka, kuriuo dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. S.. 2013 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs A. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo praÅ¡ymÄ tenkino, nustatė laikinÄ D.

L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , t. y. kad D. L. bendraus su vaikais nelyginių savaičių (pagal kalendorių) savaitgaliais, Å¡eÅ¡tadienį 14 val. pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį 14 val. grÄ Å¾indamas į jÄ , iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. A. S. 2013-09-11 skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į antstolės E. M. kontorÄ , praÅ¡ydama pripažinti antstolės E. M. padėjėjos A.

V. procesinius veiksmus, suraÅ¡ant 2013-08-23 patvarkymÄ Nr. S3c-32610 ,,Dėl įpareigojimo leisti bendrauti su vaikais“ neteisėtais ir panaikinti šį patvarkymÄ . SkundÄ atmetus bei panaikinus nutartį, nustatančiÄ matymosi su vaikais tvarkÄ , bendravimo su vaikais tvarka liko nenustatyta. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama Å¡eimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡ios nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).Å eimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti Å¡eimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus Å¡ių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikÅ¡mingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų iÅ¡imtis.

Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingÄ sprendimÄ , įstatymų leidėjas Å¡eimos bylÄ nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).Å eimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis).

Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimamsLietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka.

Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tėvo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginÄÄ teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo bendravimui su jų nepilnamete dukra Auguste, tačiau nori, jog tėvo ir dukters bendravimui bÅ«tų paskirtas adaptacinis laikotarpis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å¡alių santykiai yra įtemti bei konfliktiÅ¡ki.

Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas jÄ Ä¯Å¾eidinėja, konfliktuoja, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra duomenų, jog jis bÅ«tų stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Taip pat ir tai, kad anksčiau ieÅ¡kovas nebendravo su vaiku nesudaro pagrindo riboti jo maksimalaus bendravimo su vaiku. AnalogiÅ¡kos nuomonės laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, galutinėje iÅ¡vadoje nurodęs, jog ieÅ¡kinio reikalavimas, nustatyti tėvo D.

L., bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenančia dukterimi A. L., iÅ¡ dalies atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nustatant tėvo ir dukters bendravimo grafikÄ , paskirti adaptacinį bendravimo laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mėnesių (rekomenduotina). Bendravimas turėtų bÅ«ti nustatytas nedarant kardinalių bendravimo pokyčių, palaipsniui prieinant prie maksimalaus tėvo ir dukters ryÅ¡ių palaikymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad bÅ«tų pagrindas Å¡iuo metu ieÅ¡kovui nustatyti maksimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir panaÅ¡iai), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatoma tokia vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ po adaptacinio laikotarpio auklėjant vaikÄ , galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra, atitiktų vaikų interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek vaiko tėvų, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų.

Paminėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepilnametė A. L. teisme buvo apklausta du kartus ir abu kartus ji neprieÅ¡taravo bendrauti su tėvu, net iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bendrauti su tėčiu, t. y. ieÅ¡kovu. Vaiko teisių skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta, jog nepilnametės A. L. bendravimas su ieÅ¡kovu neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų bei Å¡iuo metu negali bÅ«ti įgyvendinama, todėl teismas pasinaudodamas jam suteikta teise virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnis), atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir Vaiko teisių skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nustato geriausiai vaiko A.

L. interesus atitinkančiÄ bei vaiko tėvo D. L. teisių neapribojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ :1) nustatant trijų mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ visai dienai Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, A.

L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ ;2) nustatant kitų trijų mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį A. L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3) pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius;             5) Å v. Kūčių, Å v.

Kalėdų ir Å v. Velykų dienas – nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu D. L., tėvas paima vaikÄ Å¡venčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grÄ Å¾ina trečios Å¡venčių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;6) tikrÄ jÄ vaiko, A. L., gimimo dienÄ , nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaikÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos ir vaikas su juo bÅ«na iki 19.00 val., jei tokia diena yra iÅ¡eiginė – tada jÄ vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dienÄ leidžia su mama;7) Vaiko tėvas D.

L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius suderinęs konkrečias datas bei atostogų vietÄ (marÅ¡rutÄ ) su vaiko motina, pasiimant dukrÄ A. L. pirmÄ D. L. kasmetinių atostogų dienÄ nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrÄ paskutinę atostogų dienÄ nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tėvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti A.

S. ir teikti visiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrÄ A. L. į artimiausiÄ medicinos įstaigÄ tolesnei priežiÅ«rai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tėvÄ D. L..7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliūčių ir iÅ¡duoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionėms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A.

L. kelionės į užsienį turi bÅ«ti ne ilgesnės kaip savaitė, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys raÅ¡tu nesusitaria kitaip.8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tėvÄ laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, dukrai pageidaujant, sudaryti sÄ lygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant Å¡alių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.

9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliūčių D. L. gauti informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.

10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padėčiai, vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, užtikrinti vaiko teises turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti nepilnametės A.

L. interesus bei užtikrinti jos bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, esant D. L. paskirtiems įpareigojimams (draudimams) – nesiartinti ir nebendrauti su A. S., nelaikytini pažeidimais ieÅ¡kovo D. L. bendravimas su atsakove A. S. dėl nepilnametės dukros A. L. paėmimo ir grÄ Å¾inimo į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai laikytinas informacinio pobÅ«džio informacija, dėl nepilnamečio vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo mamai.Å alims iÅ¡aiÅ¡kina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko sveikatos bÅ«klei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti:

1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006);

2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005);

3) esant keliems reikala-vimams, kurio iÅ¡ Å¡ių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sÄ naudų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , svarbiÄ reikÅ¡mę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 31,28 Eur (108,00 Lt) žyminio mokesčio ir 1494,00 Eur (I t.,82, 114 b. l., II t. 39 b. l. ) už advokato teisinę pagalbÄ bei atstovavimÄ teisme.

Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1525,28 Eur. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-10 sprendimu Nr. SP-4070-(7.3394) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, Valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos nustatyta, kad Valstybė patyrė 52,11 Eur (I t., 78 b. l.). Paminėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. S. valstybės paskirto atstovo atsisakė ir savo lėšomis sudarė sutartis su atstovais.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nesant galimybės aritmetiÅ¡kai įvertinti patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į proporcijas, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 778,00 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina pusė Valstybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 26,06 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 punktas).

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteistinas žyminis mokestis atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas laikytinas teisingu, sÄ Å¾iningu ne tik dėl ieÅ¡kinio patenkinimo proporcijų, bet ir dėl Å¡alių elgesio bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra A.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :1) nustatant trijų mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ visai dienai Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, A. L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A.

S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2) nustatant kitų trijų mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį A.

L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3) pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius;             5) Å v. Kūčių, Å v.

Kalėdų ir Å v. Velykų dienas – nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu D. L., tėvas paima vaikÄ Å¡venčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grÄ Å¾ina trečios Å¡venčių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;6) tikrÄ jÄ vaiko, A. L., gimimo dienÄ , nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaikÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos ir vaikas su juo bÅ«na iki 19.00 val., jei tokia diena yra iÅ¡eiginė – tada jÄ vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dienÄ leidžia su mama;7) Vaiko tėvas D.

L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius suderinęs konkrečias datas bei atostogų vietÄ (marÅ¡rutÄ ) su vaiko motina, pasiimant dukrÄ A. L. pirmÄ D. L. kasmetinių atostogų dienÄ nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrÄ paskutinę atostogų dienÄ nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tėvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti A.

S. ir teikti visiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrÄ A. L. į artimiausiÄ medicinos įstaigÄ tolesnei priežiÅ«rai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tėvÄ D. L..7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliūčių ir iÅ¡duoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionėms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A.

L. kelionės į užsienį turi bÅ«ti ne ilgesnės kaip savaitė, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys raÅ¡tu nesusitaria kitaip.8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tėvÄ laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, dukrai pageidaujant, sudaryti sÄ lygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant Å¡alių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.

9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliūčių D. L. gauti informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.

10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padėčiai, vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, užtikrinti vaiko teises turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) 778,28 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 28 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,06 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 euro centus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Valstybei. Å ias bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas – 73000, įmokos kodas dėl 26,06 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumokėjimo – 5630, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja             Andželika Butkuvienė