Court partially allows father's visitation request, setting a 6-month adaptation period due to prior dispute history.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the father's request to establish a specific visitation schedule, instead ordering a mandatory six-month adaptation period. While the father argued for immediate access, the court noted the mother's previous lawsuit and subsequent agreement to suspend visitation, which the court deemed relevant to the child's best interests. Consequently, the court rejected the specific weekly schedule but approved the general framework including holiday visits and Skype contact, while awarding the father's legal costs.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code provisions on parental rights and duties; Child Protection Law; The court established that when a prior dispute exists and a temporary suspension of visitation has occurred, a mandatory adaptation period must be observed before establishing a detailed visitation schedule to ensure the child's best interests.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
SprendimasCivilinÄ byla Nr. e2-84-853/2015Proceso Nr. 2-29-3-02971-2014-2Procesinio sprendimo kategorija2.6.4.4.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkÄs teismas, pirmininkaujant teisÄjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Svetlanai ÄinÄiukienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui D. L., jo atstovui advokatui A. K., atsakovei A. S., jos atstovams advokatams L.
Ž., R. K., A. S., iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos Mažeikių rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dÄl bendravimo tvarkos su nepilnameÄiu vaiku nustatymo. IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teismasn u s t a t Ä :IeÅ¡kovas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsÄjo 25 d. kreipÄsi į Mažeikių rajono apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A.
S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadÄ teisme teikianÄiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieÅ¡kovu tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra: ieÅ¡kovas turi teisÄ pasiimti dukrÄ A. L. kiekvienÄ savaitÄ â penktadieni, Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį, pasiimdamas dukrÄ 15.30 ir vaikÄ parveždamas, penktadieniais 17.00 val., sekmadieniais 18.00 val.; neporiniais metais Å¡vÄsti dukters gimtadienį ieÅ¡kovo pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;
Å¡vÄsti Å¡ventes, t. y. Å v. Velykas ir Å v. KalÄdas, bendraudamas su dukra tris Å¡venÄių dienas, pasiimdamas 10.00 val. pirmÄ Å¡venÄių dienÄ ir grÄ Å¾indamas 18.00 val. treÄiÄ Å¡venÄių dienÄ ; bendrauti dukros vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniÅ¡kai, taÄiau atsiliepimas negautas (1 tomas, 14 b. l.).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikÄ iÅ¡vadÄ dÄl bendravimo tvarkos su nepilnamete A.
L. nustatymo, kurioje nurodÄ, kad nustatyti bendravimo tvarkÄ iÅ¡ dalies atitinka nepilnameÄio vaiko interesus, taÄiau tikslinga paskirti adaptacinį laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mÄnesiai.IeÅ¡kovas D. L. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad 2013 m. A. S. kreipÄsi į teismÄ dÄl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Å alims pasiraÅ¡ius taikos sutartį, A. S. jÄ apskundÄ (antstolio veiksmus) ir Å¡i byla paliko neiÅ¡nagrinÄta, kaip ir nenustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atliekant bausmÄ priklausÄ pasimatymai, taÄiau nei pati atsakovÄ atvykdavo nei vaikus atveždavo.
IÅ¡laikymas vaikams buvo priteistas atliekant bausmÄ, kai atsakovÄ padavÄ pareiÅ¡kimÄ skirtis. IeÅ¡kovui atliekant bausmÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir negaunant pajamų buvo susidarÄs įsiskolinimas, taÄiau iÅ¡Äjus į laisvÄ teikÄ iÅ¡laikymÄ T. L. ir A. L.. IÅ¡laikymas vaikui Å¡iuo metu yra skaiÄiuojamas iÅ¡ atlyginimo. 2013 m. laikinosiomis apsaugos priemonÄmis buvo nustatyta, kad kas antrÄ savaitgalį galÄjo pasiimti dukrÄ , taÄiau nei karto tai nepavyko. Nuo to laiko, kai grįžo iÅ¡ įkalinimo vietos bendravo su A. 4 kartus, nuo lapkriÄio 2012 m. iki 2013 m. sausio mÄnesio vaikus buvo parsivežÄs į namus kokius 4 kartus, taÄiau vÄliau bendravimas nutrÅ«ko.
Taip pat pažymÄjo, kad atsakovÄ buvo pareiÅ¡kusi mokytojams, kad ieÅ¡kovui yra uždrausta matytis su dukra, nenorÄdamas trukdyti mokytojų į (duomenys neskelbtini) nevyko. AtsakovÄ yra trukdis bendraujant su dukra A.. Jos motyvai kuo ilgiau neleisti pasimatyti, kad bÅ«tų didesnis atotrÅ«kis tarp ieÅ¡kovo ir vaiko. A. bÅ«davo paimama anksÄiau iÅ¡ mokyklos, kad jis negalÄtų pasimatyti su ja. Mokykloje Å¡ventÄ dukros gimtadienį, bendravimas vyko sklandžiai. A. baimÄs nejauÄia bendraudama.
BendravimÄ stebÄjo socialinÄ darbuotoja. Bendraujant su dukterimi pagalbos iÅ¡ socialinÄs darbuotojos nereikÄjo, taÄiau kadangi buvo paskirta tai ir dalyvavo. Nori nustatyti bendravimo tvarkÄ su dukra A. L. â bendrauti kas antrÄ savaitgalį, kad leistų parsivežti nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat nori Å¡vÄsti dukters A. L. gimtadienį pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val., Å¡vÄsti katalikiÅ¡kas Å¡ventes â Å v. Velykas ir Å v. KalÄdas, bendrauti po tris Å¡venÄių dienas, paimant dukterį pirmÄ Å¡venÄių dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾inant treÄiÄ Å¡venÄių dienÄ 18.00 val., su dukra bendrauti jos vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Å ventes Å¡vÄsti kas antrus metus kartu. PažymÄjo, jog yra visos galimybÄs vaikams bÅ«ti pas jį, kadangi vaikai ten augo nuo gimimo â vaiko kambarys su baldais. NorÄtų palaikyti artimesnius ryÅ¡ius su vaiku. Per laikotarpį kol bendravo su dukra rado ryšį, žaidÄ, bendravo ir nebuvo jokių bendravimo problemų. DÄl bendravimo tvarkos, kuriÄ nori nusistatyti A. nieko nežino, nes nebuvo galimybÄs jos informuoti. IeÅ¡kovo atstovas advokatas A. K. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad ieÅ¡kinį palaiko visoje apimtyje ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, patvirtinanÄius, kad tarp A. S. ir D. L. nutraukta santuoka faktiÅ¡kai sudarÄ sÄ lygas, dÄl to, kad A. S. dukros A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. S.. To pasÄkoje, motina, naudodamasi situacija ir tomis aplinkybÄmis, kad dukra auga pas jÄ , nuo 2013 m. neleido D. L. pasimatyti su dukra A. L.. Pateikti duomenys apie tai, kad 2013 m. abi Å¡alys bandÄ sprÄsti ginÄÄ teisme dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ginÄo nagrinÄjimo metu buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonÄs, kurios suteikÄ D.
L. teisÄ matytis tam tikrÄ laikÄ su dukra. Å ios priemonÄs nebuvo įgyvendintos, nes buvo trukdoma jų įgyvendinimui, dÄl ko ieÅ¡kovas kreipÄsi į antstolius, taÄiau antstoliai taip pat negalÄjo įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. 2013 m. eigoje D. L. buvo trukdoma bendrauti su dukra, to pasÄkoje A. S. sudarydama taikos sutartį, kuria nustatÄ bendravimosi tvarkÄ su vaikais jÄ vÄliau paneigÄ apskųsdama ir į bylos nagrinÄjimÄ neatvyko, dÄl ko jos tuometinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinÄtu.
Esant tokioms aplinkybÄms, D. L. turÄjo kreiptis į teismÄ dÄl matymosi, bendravimo su dukra A. L. tvarkos nustatymo. AtsakovÄ bylos nagrinÄjimo metu tvirtino geranoriÅ¡kumÄ , taÄiau jos veiksmai atlikti bylos nagrinÄjimo metu â kad vengÄ dalyvauti bylos nagrinÄjime, siejo bylos nagrinÄjimÄ su baudžiamÄ jÄ byla, buvo prieÅ¡ingi. Buvo trukdoma bylos nagrinÄjimui. Byloje surinkta ir pateikta pakankami duomenų, kurie patvirtina, kad Å¡alims susitarti geruoju dÄl bendravimo tvarkos buvo neįmanoma.
Pateikta iÅ¡vada dÄl bendravimo su vaiku tvarkos vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada rodo, kad D. L. gali ir turi galimybes bendrauti, prižiÅ«rÄti vaikÄ taip pat kaip ir mama. Tai, kad D. L. bendrauja duoda pagrindÄ manyti, kad ateityje bendravimas nebus komplikuotas ir turÄtų bÅ«ti nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kuri negalÄtų bÅ«ti interpretuojama elgtis vienaip ar kitaip. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pateiktus dokumentus pateiktas ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir praÅ¡oma jį patenkinti visoje apimtyje nustatant be apribojimų matytis su vaiku ir suderinus laikÄ , jeigu nustatyti tÄ tvarkÄ , kurios praÅ¡oma ieÅ¡kinyje.AtsakovÄ A.
S. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, taÄiau pažymi, kad bÅ«tų atsižvelgta ne į jos norus, bet į A.. PažymÄjo, kad galima vaikui duoti telefonÄ , taÄiau A. turi nusprÄsti ar norÄs susitikti, bendrauti. Susitikimams su dukra, dukros pati neperduos, kadangi pati atsakovÄ bei sÅ«nus yra nukentÄjÄ nuo ieÅ¡kovo, todÄl jo pasirodymas gyvenamojoje vietoje sukeltų stresÄ . NurodÄ, kad A. nepasakojo apie susitikimus ir auklÄtoja skambino ir sakÄ, kad A. reikÄdavo paspausti, kad eitų bendrauti su tÄvu, nes pradžioje ji nedrįsdavo.
Dukra jai sakÄ, kad Äjo su tÄvu į parduotuvÄ ir ji buvo iÅ¡sigandusi, nes bijojo eiti su tÄvu viena pati. ParÄjusi pareiÅ¡kÄ, kad viena pati su tÄvu daugiau nenorÄtų eiti. Grįžus ieÅ¡kovui iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jis vaikus pasiimdavo kada norÄdavo, prieÅ¡ tai paskambinÄs. TaÄiau kai pasiimdavo vaikus ar juos grÄ Å¾indavo, ieÅ¡kovas prie jų keikdavosi, grasindavo atsakovei suduoti smÅ«gius. Tada kreipÄsi į vaikų teises, kurios nurodÄ kreiptis į policijÄ . Policija patarÄ Ä¯raÅ¡yti garso įraÅ¡us ir pateikti policijai.
Ji taip ir padarÄ. Ä®raÅ¡uose girdisi kaip keikiasi, grasina suduoti smÅ«gius prie vaikų, todÄl jam buvo skirtos dvi nuobaudos. Po Å¡io įvykio kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti bendravimo tvarkÄ . Apskųsti pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį nusprendÄ tada, kai sužinojo, jog advokatÄ bendravo su ieÅ¡kovu, todÄl advokate nebepasitikÄjo. NÄra taip, kad ieÅ¡kovui neleistų bendrauti su dukra, tiesiog bijo, kad gali bÅ«ti ji arba jos sÅ«nus vÄl nuskriausti ir todÄl, kad smurtas buvo A. akivaizdoje.
Vaikui leisti bendrauti su tÄÄiu per vaikų teisių atstovus nebuvo galimybÄs, kadangi buvo nukentÄjusi nuo ieÅ¡kovo ir nuo jo slapstÄsi, buvo iÅ¡vykusi su vaikais į TelÅ¡ių krizių centrÄ , o vÄliau jam jau buvo uždrausta artintis. Galimybių bendrauti tÄvui su dukra nesudarÄ, kadangi jo bijojo. Apie praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ nurodo, kad atvykti pas juos į namus ieÅ¡kovas negali, nes jis neprognozuojamas ir yra nukentÄjÄ nuo jo. Susitikimai galÄtų bÅ«ti vaikų teisių skyriuje.
IÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gauna nepastovų ir ne visÄ , todÄl ir kreipÄsi į vaikų iÅ¡laikymo fondÄ iÅ¡ kurio gauna 57,00 Eur vaikui iÅ¡laikyti. A. apie ieÅ¡kinį nežino. A. grįžusi iÅ¡ bendravimo su tÄvu nieko nekalba. IeÅ¡kovas buvo atvykÄs į (duomenys neskelbtini), tada auklÄtojÄ informavo, kad jam yra uždrausta bendrauti su ieÅ¡kovo sÅ«numi ir parodÄ nutartį, o dÄl A. nebuvo uždrausta artintis. Nuo 2013 m. ieÅ¡kovo neinformavo apie pakeistÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes buvo nukentÄjusi nuo jo.
Kaip buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonÄs 2014 m. rugsÄjo mÄn. netrukdÄ vykdymui, taÄiau nurodÄ, kad jei vaikas paskambindavo anksÄiau ir norÄdavo, kad pasiimtų iÅ¡ mokyklos tai atsakovÄ taip ir padarydavo. A. turi teisÄ bendrauti su tÄvu, taÄiau tai turÄtų bÅ«ti daroma palaipsniui, nes yra atpratusi nuo tÄvo. Gali pasiimti ir per gimtadienius, ir per Å¡ventes, taÄiau turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į A. norus. Ilginant laikÄ bÅ«tų galima prieiti prie ieÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos. NenorÄtų, kad ieÅ¡kovas artintųsi prie gyvenamosios vietos, kurioje ji su sÅ«numi gyvena, nes nenori nukentÄti.
Dukra apie vykstanÄius baudžiamÄ jį ir civilinį procesus nežino, jai nieko nepasakojama. IeÅ¡kovas bÅ«damas įkalinimo įstaigoje siųsdavo grasinanÄias žinutes, vaikams negrasindavo, tik prie jų keikdavosi ir grasindavo atsakovei. AtsakovÄs atstovas advokatas A. S. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri yra nagrinÄjama ir pažymÄjo, kad apygardos teismas pasisakÄ, jog sprendžiant klausimÄ dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tÄvo elgesys turi reikÅ¡mÄs. Jeigu žmogus turi polinkį smurtauti, negerbti tai reikia galvoti, kad teismas nustatydamas bendravimo tvarkÄ , turi įvertinti visas bylos aplinkybes.
Pagal ieÅ¡kinį atsakovÄ turÄtų atvežti vaikÄ , taÄiau kaip tai reiktų realizuoti, jeigu ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje bÅ«tų pripažintas kaltu. TÄvai turi teisÄ ir privalo rÅ«pintis vaikais, taÄiau jei vieno vaiko atžvilgiu ir žmonos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tai keliamas klausimas kokia bendravimo tvarka turÄtų bÅ«ti nustatyta. AtsakovÄ praÅ¡o nustatyti vieÅ¡Ä vietÄ , kurioje bÅ«tų galima vaikÄ perduoti ieÅ¡kovui nepažeidžiant apribojimų. Atsižvelgiant į situacijÄ , kuri buvo susiklosÄiusi, turÄtų ne iÅ¡karto bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka.
Galima nustatyti adaptacinį laikotarpį, o paskui nustatant bendravimo tvarkÄ , kuri galÄtų bÅ«ti kontroliuojama. Taip pat pažymÄjo, kad tÄvas nedemonstruoja materialinÄs gerovÄs. Nežinoma, kur vaikas gyventų, nÄra aplinkybių leidžianÄių garantuoti vaiko saugumÄ , jeigu tÄvas jį pasiimtų. Pati situacija verÄia žiÅ«rÄti ne kaip į eilinÄ bylÄ . Bendravimas turÄtų bÅ«ti susijÄs su perÄjimo, adaptaciniu laikotarpiu. Nekonkretizuodamas bendravimo tvarkos, įvertinÄs aplinkybes, atsakovÄs pozicijÄ , atstovas palaiko.A.
L. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad buvo susitikusi su tÄÄiu bei Å¡ventÄ gimtadienį mokykloje. TÄtis surengÄ Å¡ventÄ, kurios metu žaidÄ Å¾aidimus bei važinÄjosi su motociklu. Nurodo, kad buvo smagu. DžiaugÄsi, kad tÄtis surengÄ Å¡ventÄ. NurodÄ, kad Äjo su tÄÄiu pirkti saldainių, taÄiau bijojo, kad jÄ iÅ¡siveÅ¡. TÄÄiui atidavÄ savo pieÅ¡tus pieÅ¡inius. NurodÄ, kad sutiktų bendrauti su tÄÄiu trumpai. PažymÄjo, kad per atostogas norÄtų kažkiek laiko praleisti su tÄÄiu.
NurodÄ, kad norÄtų pamatyti ponį, kuris gyvena pas tÄtį. Atsimena, kaip žaisdavo su smÄliu pas tÄtį ir norÄtų dabar pažaisti. Jei tÄtis nupirktų telefonÄ , tai kartais bendrautų su juo. Su tÄÄiu kartais sutiktų bendrauti per Skype programÄ . Kai tÄtis bÅ«davo mokykloje porÄ kartų sÄdÄjo tÄÄiui ant kelių. Jei turÄtų savo kompiuterį norÄtų bendrauti su tÄÄiu. Pas tÄtį pasilikti nakÄiai visai sutiktų.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas D.
L. ir atsakovÄ A. S. yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tÄvai. 2012 m. spalio 4 d. Mažeikių rajono apylinkÄs teismo sprendimu buvo nustatyta ieÅ¡kovo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra â A. L., tvarka, kuriuo dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. S.. 2013 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkÄs teismas iÅ¡nagrinÄjÄs A. S. praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo â laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo praÅ¡ymÄ tenkino, nustatÄ laikinÄ D.
L. bendravimo su nepilnameÄiais vaikais T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , t. y. kad D. L. bendraus su vaikais nelyginių savaiÄių (pagal kalendorių) savaitgaliais, Å¡eÅ¡tadienį 14 val. pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs gyvenamosios vietos ir sekmadienį 14 val. grÄ Å¾indamas į jÄ , iki bus priimtas teismo sprendimas dÄl bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos nustatymo. A. S. 2013-09-11 skundu dÄl antstolÄs veiksmų kreipÄsi į antstolÄs E. M. kontorÄ , praÅ¡ydama pripažinti antstolÄs E. M. padÄjÄjos A.
V. procesinius veiksmus, suraÅ¡ant 2013-08-23 patvarkymÄ Nr. S3c-32610 ,,DÄl įpareigojimo leisti bendrauti su vaikaisâ neteisÄtais ir panaikinti šį patvarkymÄ . SkundÄ atmetus bei panaikinus nutartį, nustatanÄiÄ matymosi su vaikais tvarkÄ , bendravimo su vaikais tvarka liko nenustatyta. DÄl bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkos nustatymo.Konstitucijos 38 straipsnyje pabrÄžiama Å¡eimos esmÄ ir paskirtis, nustatant, kad Å¡eima yra visuomenÄs ir valstybÄs pagrindas. ValstybÄ saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystÄ, tÄvystÄ ir vaikystÄ.
Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnameÄius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, kad Å¡ios nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybÄs įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisÄs aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystÄ, tÄvystÄ ir vaikystÄ, kaip konstitucinÄs vertybÄs, bÅ«tų visokeriopai puoselÄjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).Å eimos, kaip socialinio ir teisÄs instituto, svarba didina vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti Å¡eimos narių teises ir teisÄtus interesus ir lemia tam tikrus Å¡ių bylų nagrinÄjimo ypatumus, t. y. reikÅ¡mingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų iÅ¡imtis.
Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingÄ sprendimÄ , įstatymų leidÄjas Å¡eimos bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui suteikia galimybÄ veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai iÅ¡sprÄsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄias ir teismo posÄdyje paaiÅ¡kÄjusias bylos aplinkybes, turi teisÄ virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dÄl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, taÄiau yra tiesiogiai susijÄ su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisÄtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).Å eimos bylose ypatingas dÄmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybÄ (CPK 49 straipsnis).
Visų pirma tai susijÄ su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sÄkminga vaiko raida, užtikrinanÄia geresnÄ visos visuomenÄs ateitį. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisÄs aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plÄtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimamsLietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK) yra įtvirtintas prioritetinÄs vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas.
CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ dorai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinÄ ir protinÄ bÅ«klÄ, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje. Abu tÄvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tÄvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). TÄvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisÄ ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant.
Vaikas, kurio tÄvai gyvena skyrium, turi teisÄ nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tÄvais, nesvarbu, kur tÄvai gyvena. TÄvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisÄs kliudyti antrajam iÅ¡ tÄvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant. Kai tÄvai nesusitaria dÄl skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos dalyvavimo auklÄjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklÄjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ .
Vaiko neįmanoma auklÄti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybÄ bendrauti su motina, tÄvu, negyvenanÄiu kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tÄvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tÄvo bendravimas ir auklÄjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulÄžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka.
Tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas dÄl bendravimo su vaiku tvarkos, todÄl tÄvo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginÄÄ teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžių metu matyti, kad atsakovÄ neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo bendravimui su jų nepilnamete dukra Auguste, taÄiau nori, jog tÄvo ir dukters bendravimui bÅ«tų paskirtas adaptacinis laikotarpis. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog Å¡alių santykiai yra įtemti bei konfliktiÅ¡ki.
AtsakovÄ teigia, jog ieÅ¡kovas jÄ Ä¯Å¾eidinÄja, konfliktuoja, taÄiau byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdytų savo, kaip tÄvo, pareigas, nÄra duomenų, jog jis bÅ«tų stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginanÄių institucijų, jų įspÄtas dÄl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Taip pat ir tai, kad anksÄiau ieÅ¡kovas nebendravo su vaiku nesudaro pagrindo riboti jo maksimalaus bendravimo su vaiku. AnalogiÅ¡kos nuomonÄs laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, galutinÄje iÅ¡vadoje nurodÄs, jog ieÅ¡kinio reikalavimas, nustatyti tÄvo D.
L., bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenanÄia dukterimi A. L., iÅ¡ dalies atitinka nepilnameÄio vaiko interesus. Nustatant tÄvo ir dukters bendravimo grafikÄ , paskirti adaptacinį bendravimo laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mÄnesių (rekomenduotina). Bendravimas turÄtų bÅ«ti nustatytas nedarant kardinalių bendravimo pokyÄių, palaipsniui prieinant prie maksimalaus tÄvo ir dukters ryÅ¡ių palaikymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad bÅ«tų pagrindas Å¡iuo metu ieÅ¡kovui nustatyti maksimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .
Maksimalaus dalyvavimo auklÄjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tÄvui (motinai) negyvenanÄiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dÄl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir panaÅ¡iai), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatoma tokia vieno iÅ¡ tÄvų, gyvenanÄio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų Å¡io tÄvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ po adaptacinio laikotarpio auklÄjant vaikÄ , galimybÄ vaikui bendrauti su artimaisiais giminaiÄiais, negyvenanÄiais kartu su vaikais, tai yra, atitiktų vaikų interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek vaiko tÄvų, giminaiÄių, tiek ir dÄl kito tÄvo bei paÄių vaikų.
PaminÄtina, jog teisminio bylos nagrinÄjimo metu nepilnametÄ A. L. teisme buvo apklausta du kartus ir abu kartus ji neprieÅ¡taravo bendrauti su tÄvu, net iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ bendrauti su tÄÄiu, t. y. ieÅ¡kovu. Vaiko teisių skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta, jog nepilnametÄs A. L. bendravimas su ieÅ¡kovu neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų bei Å¡iuo metu negali bÅ«ti įgyvendinama, todÄl teismas pasinaudodamas jam suteikta teise virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnis), atsižvelgdamas į nepilnameÄio vaiko interesus ir Vaiko teisių skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nustato geriausiai vaiko A.
L. interesus atitinkanÄiÄ bei vaiko tÄvo D. L. teisių neapribojanÄiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ :1) nustatant trijų mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ visai dienai Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir ketvirtadienį, A.
L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ ;2) nustatant kitų trijų mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.
į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir ketvirtadienį A. L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3) pasibaigus Å¡eÅ¡ių mÄnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka â atsakovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.
į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir treÄiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mÄnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius;             5) Å v. KÅ«Äių, Å v.
KalÄdų ir Å v. Velykų dienas â nelyginiais metais vaikas bendrauja su tÄvu D. L., tÄvas paima vaikÄ Å¡venÄių pirmos dienos ryte 10 val. ir grÄ Å¾ina treÄios Å¡venÄių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Å v. KÅ«Äių, Å v. KalÄdų ir Å v. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;6) tikrÄ jÄ vaiko, A. L., gimimo dienÄ , nelyginiais metais vaikas bendrauja su tÄvu, jei tai darbo diena â tÄvas vaikÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos ir vaikas su juo bÅ«na iki 19.00 val., jei tokia diena yra iÅ¡eiginÄ â tada jÄ vaikas praleidžia su tÄvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dienÄ leidžia su mama;7) Vaiko tÄvas D.
L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vÄliau kaip prieÅ¡ du mÄnesius suderinÄs konkreÄias datas bei atostogų vietÄ (marÅ¡rutÄ ) su vaiko motina, pasiimant dukrÄ A. L. pirmÄ D. L. kasmetinių atostogų dienÄ nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrÄ paskutinÄ atostogų dienÄ nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tÄvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tÄvu, turi nedelsdamas informuoti A.
S. ir teikti visiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrÄ A. L. į artimiausiÄ medicinos įstaigÄ tolesnei priežiÅ«rai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tÄvÄ D. L..7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliÅ«Äių ir iÅ¡duoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionÄms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A.
L. kelionÄs į užsienį turi bÅ«ti ne ilgesnÄs kaip savaitÄ, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys raÅ¡tu nesusitaria kitaip.8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tÄvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa âSkypeâ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tÄvÄ laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa âSkypeâ, dukrai pageidaujant, sudaryti sÄ lygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant Å¡alių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.
9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tÄvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliÅ«Äių D. L. gauti informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ auklÄjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaiÄiais.11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padÄÄiai, vienodai rÅ«pintis vaiko auklÄjimu, tinkamai jį prižiÅ«rÄti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, užtikrinti vaiko teises turÄti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.Atkreiptinas dÄmesys, jog siekiant užtikrinti nepilnametÄs A.
L. interesus bei užtikrinti jos bendravimÄ su skyrium gyvenanÄiu tÄvu, esant D. L. paskirtiems įpareigojimams (draudimams) â nesiartinti ir nebendrauti su A. S., nelaikytini pažeidimais ieÅ¡kovo D. L. bendravimas su atsakove A. S. dÄl nepilnametÄs dukros A. L. paÄmimo ir grÄ Å¾inimo į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai laikytinas informacinio pobÅ«džio informacija, dÄl nepilnameÄio vaiko paÄmimo ir grÄ Å¾inimo mamai.Å alims iÅ¡aiÅ¡kina, jog santykiai dÄl bendravimo su vaikais ir auklÄjimo tvarkos yra tÄstinio pobÅ«džio, todÄl, pasikeitus faktinÄms aplinkybÄms, vaiko sveikatos bÅ«klei, tÄvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklÄjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tÄvų turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatÄs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alims jų turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir teisÄs literatÅ«roje bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti:
1) kuri iÅ¡ bylos Å¡alių kalta dÄl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje VyriausybÄ v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006);
2) jeigu pareikÅ¡ti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje K. J. v. UAB âPÅ«kasâ, bylos Nr. 3K-3-205/2005);
3) esant keliems reikala-vimams, kurio iÅ¡ Å¡ių reikalavimų nagrinÄjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sÄ naudų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , svarbiÄ reikÅ¡mÄ taip pat turi kaltÄ (atsakomybÄ) dÄl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turÄtų tekti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. AtsakomybÄ ir kaltÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokÄjo 31,28 Eur (108,00 Lt) žyminio mokesÄio ir 1494,00 Eur (I t.,82, 114 b. l., II t. 39 b. l. ) už advokato teisinÄ pagalbÄ bei atstovavimÄ teisme.
Bendra ieÅ¡kovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma 1525,28 Eur. Å iaulių valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2014-12-10 sprendimu Nr. SP-4070-(7.3394) ieÅ¡kovei yra suteikta antrinÄ teisinÄ pagalba, Valstybei apmokant 100 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos nustatyta, kad ValstybÄ patyrÄ 52,11 Eur (I t., 78 b. l.). PaminÄtina, jog teisminio bylos nagrinÄjimo metu atsakovÄ A. S. valstybÄs paskirto atstovo atsisakÄ ir savo lÄÅ¡omis sudarÄ sutartis su atstovais.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. DÄl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų paskaiÄiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos.
IeÅ¡kovas pateikÄ praÅ¡ymus dÄl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nesant galimybÄs aritmetiÅ¡kai įvertinti patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į proporcijas, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovÄs priteistina pusÄ jo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, t. y. 778,00 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina pusÄ ValstybÄs patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų â 26,06 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 punktas).
Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovÄs priteistinas žyminis mokestis atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Toks bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas laikytinas teisingu, sÄ Å¾iningu ne tik dÄl ieÅ¡kinio patenkinimo proporcijų, bet ir dÄl Å¡alių elgesio bylos nagrinÄjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra A.
L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :1) nustatant trijų mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ visai dienai Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir ketvirtadienį, A. L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A.
S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2) nustatant kitų trijų mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir ketvirtadienį A.
L. mokymosi įstaigoje po vienÄ valandÄ , po pasibaigusių pamokų, prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3) pasibaigus Å¡eÅ¡ių mÄnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka â atsakovas su nepilnamete dukra turi teisÄ bendrauti kiekvieno mÄnesio pirmÄ ir treÄiÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 19 val.
į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mÄnesio antros ir ketvirtos savaitÄs antradienį ir treÄiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieÅ¡ dienÄ telefonu suderinus su motina A. S.. SuderintÄ dienÄ D. L. paima dukrÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mÄnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius;             5) Å v. KÅ«Äių, Å v.
KalÄdų ir Å v. Velykų dienas â nelyginiais metais vaikas bendrauja su tÄvu D. L., tÄvas paima vaikÄ Å¡venÄių pirmos dienos ryte 10 val. ir grÄ Å¾ina treÄios Å¡venÄių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Å v. KÅ«Äių, Å v. KalÄdų ir Å v. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;6) tikrÄ jÄ vaiko, A. L., gimimo dienÄ , nelyginiais metais vaikas bendrauja su tÄvu, jei tai darbo diena â tÄvas vaikÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos ir vaikas su juo bÅ«na iki 19.00 val., jei tokia diena yra iÅ¡eiginÄ â tada jÄ vaikas praleidžia su tÄvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dienÄ leidžia su mama;7) Vaiko tÄvas D.
L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vÄliau kaip prieÅ¡ du mÄnesius suderinÄs konkreÄias datas bei atostogų vietÄ (marÅ¡rutÄ ) su vaiko motina, pasiimant dukrÄ A. L. pirmÄ D. L. kasmetinių atostogų dienÄ nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrÄ paskutinÄ atostogų dienÄ nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tÄvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tÄvu, turi nedelsdamas informuoti A.
S. ir teikti visiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrÄ A. L. į artimiausiÄ medicinos įstaigÄ tolesnei priežiÅ«rai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tÄvÄ D. L..7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliÅ«Äių ir iÅ¡duoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionÄms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A.
L. kelionÄs į užsienį turi bÅ«ti ne ilgesnÄs kaip savaitÄ, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys raÅ¡tu nesusitaria kitaip.8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tÄvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa âSkypeâ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tÄvÄ laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa âSkypeâ, dukrai pageidaujant, sudaryti sÄ lygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant Å¡alių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.
9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tÄvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliÅ«Äių D. L. gauti informacijÄ apie dukrÄ iÅ¡ auklÄjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaiÄiais.11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padÄÄiai, vienodai rÅ«pintis vaiko auklÄjimu, tinkamai jį prižiÅ«rÄti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, užtikrinti vaiko teises turÄti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D.
L., a. k. (duomenys neskelbtini) 778,28 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 28 euro centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,06 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 euro centus) antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, už atsakovei suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ , Valstybei. Å ias bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turi sumokÄti į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ âSwedbankâ, AB, banko kodas â 73000, įmokos kodas dÄl 26,06 Eur antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų sumokÄjimo â 5630, nurodant juridinio asmens kodÄ â 188659752 ir mokÄjimo paskirtį â įmoka už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . TeisÄja             Andželika ButkuvienÄ