eefa3521-7fe7-4342-a104-9def2cb702b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1249-516/2012                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07516-2010-8                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21                                                                                                                                                     (S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei Vidai A. V. dėl nuostolių atlyginimo,n u s t a t ė :        I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas V. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V.A. V. 32 711, 85 Lt patirtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), kurias sudaro: 720 Lt iÅ¡laidos susijusios su nekilnojamojo turto vertinimu, 124 Lt VÄ® Registrų centro pažymos, 1 000 Lt kredito sutarties forminimas, 282 Lt ir 35 Lt vertimai, 3 822, 16 Lt kelionė į BulgarijÄ , 26 230, 92 Lt sumokėti rankpinigiai, 497, 77 Lt dokumentų persiuntimas.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas nurodė, kad 1978 m. rugpjūčio 8 d. sudarė santuokÄ su atsakove. 1996 m. balandžio 10 d. santuoka nutraukta, sutuoktinių turtas nepadalintas. Santuokoje įsigijo:

1) butÄ esantį (duomenys neskelbtini);

2) sodo pastatÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini).;

3) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas esantis (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. buvo parduotas už 129 000 Lt, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inta 64 500 Lt, tačiau ji pusės pinigų sumos negrÄ Å¾ino, nes nurodė, jog jų neturi. Tačiau tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo suteikti teisę ieÅ¡kovui parduoti sodo namÄ pagal atsakovės pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ . 2007 m. pabaigoje ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įkeisti sodo namelį su priklausiniais, kuri sutiko iÅ¡duoti į galiojimÄ Å¡iam sandoriui, neprieÅ¡taravo, kad Å¡is nekilnojamasis turtas bÅ«tų įkeistas ieÅ¡kovo naudai.

Tai, kad atsakovė sutiko atvykti pas notarÄ ir duoti įgaliojimÄ , įrodo ir ieÅ¡kovo užsakyta pažyma sandoriui. 2007 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovui siekiant gauti paskolÄ AB „Hansabankas“ nekilnojamajam turtui Bulgarijoje įsigyti, atsakovė atsisakė suteikti įgaliojimÄ ieÅ¡kovui įkeisti jiems bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausantį sodo namelį. IeÅ¡kovas teigimu, dėl to jis patyrė tiesioginę žalÄ , kuriÄ atsakovė turi atlyginti CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 1815, 02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas įvertinęs atsakovės, liudytojų paaiÅ¡kinimus padarė iÅ¡vadÄ , kad užsakytos pažymos nebuvo panaudotos sandoriams sudaryti dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko pas notarę. Teismas sprendė, kad derybos vyko dėl santuokoje įgyto turo pasidalinimo. Å alių derybų objektas buvo atsakovės įgaliojimas leisti ieÅ¡kovui įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo namÄ . Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Teismo teigimu, įgaliojimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo iÅ¡reiÅ¡kiama atstovaujamojo valia. Tai reiÅ¡kia, kad sudarant įgaliojimÄ visų pirma jame turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tikroji įgaliotojo valia. Ä®galiojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi bÅ«ti patvirtintas notaro. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo iÅ¡duoda įgaliojimÄ Ä¯keisti jam priklausantį turtÄ , tikroji jo valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama raÅ¡ytine forma, o teisinę galiÄ iÅ¡ esmės įgyja patvirtinus notarui.

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė savo tikrosios valios dėl jai priklausančio sodo namo ir žemės sklypo įkeitimo, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi, nes jos valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡ytine forma. Ketindama leisti įkeisti jai priklausantį turtÄ , atsakovė kėlė tam tikras sÄ lygas, o bÅ«tent siekė, kad bÅ«tų perleistas nuosavybės teise butas, esantis Rinktinės gatvėje.                                Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas teisės normas, teismas laikė, kad atsakovė turėjo teisę bet ne pareigÄ leisti įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , juolab, kad įkeitus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ji bÅ«tų užtikrinus ne savo esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimÄ Ä¯vykdymÄ , o savo buvusio sutuoktinio.

Å alims nesutarus dėl turto pasidalinimo, jos turi teisę kreiptis į teismÄ . Ä®statymas nenustato atsakomybės už tai, kad nesutikus su atitinkamomis sÄ lygomis, vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių kyla atsakomybė. Teismo nuomone, prievolių teisės normos, Å¡iuo atveju taikytinos tik kiek, kiek sprendžiant klausimus dėl santuokoje įgyto turto, jos nereglamentuotos civilinio proceso kodekso trečios ir ketvirtos knygos nuostatose. Ä®statyme nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir įstatyme nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Teismo nuomone, Å¡alims pradedant derybas dėl vienokios ar kitokios sutarties sudarymo, pagrindinis elementas yra derybų objektas, kuriam nesant ar Å¡alims nepriėjus vieningo sprendimo dėl ko bus deramasi, derybų pradžia apskritai neįmanoma. Teismo teigimu, Å¡iuo atveju, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad Å¡alys derėjosi dėl skirtingų objektų, t. y. atsakovė siekė, kad jai bÅ«tų perleista buto dalis asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu ieÅ¡kovas teigė, kad jis pažadėjo atsisakyti reikalauti pinigų už parduotÄ butÄ .

IeÅ¡kovo nurodyta teisė atsisakyti reikalauti pinigų prieÅ¡tarautų CPK 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nurodančioms kad atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja.Atsižvelgiant į į tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys ikisutartinių derybų nebuvo pradėjusios, o sprendė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimus, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė už tai, kad ieÅ¡kovas savo interesais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo sandorius.

Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neneigė, jog turėjo ir kito nekilnojamojo turto, todėl teismo nuomone, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad jų neatsirastų. Juolab, kad iki ieÅ¡kovui sudarant nekilnojamojo turto iÅ¡ankstinio pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovė savo valios, dėl įkeitimo, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kus kaip to reikalauja įstatymas.            III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V.

V. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-01sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovas nuosekliai aiÅ¡kino, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo susitarimas, pagal kurį Å¡alys susitarė, jog jos sudarys ½ dalies buto (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė ieÅ¡kovui sumokės pusę buto (duomenys neskelbtini)vertės. Apeliantas pažymi, kad Å¡iÄ aplinkybę pažymi tai, jog jis buvo užsakęs VÄ® Registrų centro pažymÄ buto pardavimui, o ne dovanojimui ar kitokiam neatlygintiniam perleidimui.

Apelianto nuomone, tik atlygintinas ½ dalies buto perleidimas atitiko teisingumo principÄ . IeÅ¡kovas su atsakove buvo susitarę, jog apeliantas iÅ¡ atsakovės nereikalaus už (duomenys neskelbtini) butų gautų pinigų ir už tai atsakovė duos apeliantui sutikimÄ Ä¯keisti sodo namelį, su vėlesne galimybe jam sodo namelį realizuoti ir taip grÄ Å¾inti paskolÄ ar jos dalį. Pagal atsakovės aiÅ¡kinimÄ jai turėjo atitekti visi pinigai už (duomenys neskelbtini) butÄ , ieÅ¡kovo buto (duomenys neskelbtini) dalis, o ieÅ¡kovui – tik teisė įkeisti sodo namelį.

Apelianto nuomone, toks susitarimai neatitiktų teisingumo principo. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad po to, kai atsakovė notarų biure turėjo duoti sutikimÄ sodo namelio įkeitimui, kai apeliantas jau buvo užsakęs VÄ® Registrų centro pažymas sandoriams, ji pareiÅ¡kė, kad pinigų ieÅ¡kovui už ½ dalį buto (duomenys neskelbtini)nemokės ir sutikimÄ sodo namelio įkeitimui ji duos tik su ta sÄ lyga, kad ½ dalį (duomenys neskelbtini) buto ieÅ¡kovas jai perleis neatlygintinai. Atsakovė savo nusistatymo nepakeitė, todėl nuvykti į notarų biurÄ apeliantui nebuvo prasmės;dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pažymi, jog atsakovė ne kartÄ pripažino, jog ji apeliantui buvo pažadėjusi duoti įgaliojimÄ Ä¯keisti sodo namelį.

Remdamasis Å¡iuo pažadu ir tikėdamasis, kad atsakovė jo laikysis, apeliantas sudarė sutartį su banku, kurioje buvo numatyta, kad paskola turi Bulgarijoje pirkimui ieÅ¡kovui bus suteikta tik tuo atveju, jeigu jis įkeis sodo namelį. Apeliantas mano, kad atsakovė, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, turėtų atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius, kadangi jo patirti nuostoliai buvo tiesioginė nesÄ Å¾iningų ir neatsakingų atsakovės veiksmų pasekmė. CK 6.165 str. 4 d. suteikia ieÅ¡kovui teisę reikalauti atlyginti derybų metu patirtas iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė V.A. V. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimo Nr. 3K-P-382/2006 iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes Å¡alys nesudarė jokio preliminaraus susitarimo. Anot atsakovės Å¡alių elgesys turi vertinamas pagal CK 6.163 straipsnio nuostatas, pagal kurias Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas Å¡alių susitarimas.

Atsakovė mano, kad galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys derėjosi, tačiau ieÅ¡kovui nutraukus pasiektÄ Å¾odinį susitarimÄ , t. y. neatvykus pas notarę Å¡alių derybos nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Be to, atsakovė pažymi, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė jos kaltės dėl patirtų nuostolių ir neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovo elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnio nuostatas, t. y., kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Atsiliepime pažymima, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ankstinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo Bulgarijoje sutartį sudarė 2007 m. rugsėjo 13 d., kuria jau iki 2007 m. spalio 15 d. įsipareigojo sumokėti avansÄ , t. y. finansinius įsipareigojimus prisiėmė iki kredito sutarties su AB bankas „Hansabankas“ sudarymo (2007 m. lapkričio 28 d.), ir iki tol, kol kreipėsi dėl sutikimo įkeisti sodo namÄ .

Be to, atsakovė pažymi, kad kreditas buvo paimtas tik metų laikotarpiui, o tai reiÅ¡kia, kad bankas įvertino ieÅ¡kovo finansines galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ per tokį trumpÄ terminÄ . Taip pat, atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto Bulgarijoje prikimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. liepos 13 d., o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kad ir vėluodamas turėjo galimybę įvykdyti sutartį, tačiau to nepadarę elgėsi neprotingai ir nesÄ Å¾iningai, kadangi leido žalai atsirasti, nors turėjo galimybę tos žalos iÅ¡vengti.

Atsiliepime nurodo, kad kredito gavėjais buvo ne tik ieÅ¡kovas bet ir jo sutuoktinė. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, matyti, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė galėjo bankui pasiÅ«lyti ir kitÄ nuosavybės teise turimÄ turtÄ Ä¯keitimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo ribose.             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl derybų nutraukimo ir dėl to atsiradusių nuostolių.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2007 m. rugsėjo 13 d. sudarė iÅ¡ankstinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl statomo nekilnojamojo turto, esančio Bulgarijoje, kurioje nustatyti keturi mokėjimo etapai: pirmasis 7 597 eurų iki 2007 m. spalio 15 d., antrasis 26 590 eurų iki 2007 m. gruodžio 10 d., trečiasis 34 188 eurų iki 2008 m. sausio 10 d., ketvirtasis 7 597 eurų vėliausiai iki 2008 m. kovo 10 d. (b. l. 30-51). 2009 m. liepos 13 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovui praneÅ¡ta, kad sutartis nutraukta, nesumokėjus sutartyje nustatytų įmokų (b. l. 52-53). 2007 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovas su AB „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ Â prievolės įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo įkeisti žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ su priklausiniais, esantį SB „Dobilas“, (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ios sÄ lygos neįvykdžius, kreditas nebuvo suteiktas (b. l. 20 - 29, 149).

Apeliantas teigia, kad po to, kai atsakovė notarų biure turėjo duoti sutikimÄ sodo namelio įkeitimui, kai ieÅ¡kovas jau buvo užsakęs VÄ® Registrų centro pažymas sandoriams, ji pareiÅ¡kė, kad pinigų ieÅ¡kovui už ½ dalį buto Rinktinės g. nemokės ir sutikimÄ sodo namelio įkeitimui ji duos tik su ta sÄ lyga, kad ½ dalį Rinktinės g. buto ieÅ¡kovas jai perleis neatlygintinai. Atsakovė savo nusistatymo nepakeitė, todėl nuvykti į notarų biurÄ apeliantui nebuvo prasmės. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas laikė, kad sodo namelio ji neįkeitė dėl to, jog atsakovė nesilaikė Å¡alių susitarimo, pateikė apeliantui naujas ir nepriimtinas sÄ lygas, o ne dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko į notarų biurÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį Å¡alys susitarė, jog jos sudarys ½ dalies buto (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė ieÅ¡kovui sumokės pusę buto (duomenys neskelbtini)vertės. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad derybos vyko dėl to, jog atsakovė leis ieÅ¡kovui įkeisti sodo namÄ , o ieÅ¡kovas jai asmeninės nuosavybės teise perleis ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi derybos vyko dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, tačiau Å¡alys derėjosi dėl skirtingų objektų, t.y. atsakovė siekė, kad jai bÅ«tų perleista buto dalis asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovas teigė, kad jis pasižadėjo atsisakyti reikalauti pinigų už parduotÄ butÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu Å¡alys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas bÅ«simos sutarties sÄ lygas. Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios Å¡alys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis).

Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Gana toli pažengę Å¡alių ikisutartiniai santykiai gali bÅ«ti užfiksuojami raÅ¡ytinę formÄ privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Å ia sutartimi Å¡alys tik įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sÄ lygomis ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis).

Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Pripažįstama, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Taigi, nors CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas, tačiau taip bÅ«na tik tada, kai Å¡alys elgiasi sÄ Å¾iningai. Jeigu derybose viena iÅ¡ Å¡alių elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesÄ Å¾iningos Å¡alies veiksmų, tai Å¡iai Å¡aliai gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. kyla pareiga atlyginti sÄ Å¾iningai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju Å¡alių derybų objektas buvo atsakovės įgaliojimas leisti ieÅ¡kovui įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo namÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 2.137, 2. 138 str. normomis, kurios kalba apie įgaliojimÄ kaip vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo iÅ¡reiÅ¡kiama atstovaujamojo valia, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo iÅ¡duoda įgaliojimÄ Ä¯keisti jam priklausantį turtÄ , tikroji jo valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama raÅ¡ytine forma, o teisinę galiÄ iÅ¡ esmės įgyja patvirtinus notarui. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Å¡alys keletÄ kartų bandė pasidalinti bendrÄ jÄ jungtinės nuosavybės priklausantį turtÄ , t,y butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai. 1996-04-12 Å¡alys atvyko į Vilniaus miesto 13 notarų biurÄ pasiraÅ¡yti buto VirÅ¡uliÅ¡kių g. pirkimo – pardavimo sutartį ir ½ dalies buto, (duomenys neskelbtini)perleidimo atsakovei už ieÅ¡kovui perduotÄ butÄ sutartį.

PasiraÅ¡ius pirmÄ jÄ sutartį (buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį), ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo (b.l. 100). Vilniaus miesto 23-ajame notarų biure 2007 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovas užsakė pažymas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, tačiau Å¡ios pažymos nebuvo panaudotos jokiems sandoriams sudaryti (b. l. 58 - 63).

Taigi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovė savo tikrosios valios dėl jai priklausančio sodo namo ir žemės sklypo įkeitimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi, nes jos valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡ytine forma, be to, nėra paneigtas atsakovės argumentas, kad savo sutikimÄ duoti įgaliojimÄ Ä¯keitimui ir derybų stadijoje ji siejo su atm tikra sÄ lyga, su kuria nesutiko ieÅ¡kovas. Remiantis CK 3.116 str., 1 d., 4.76 str.1d., 4.78 str. normomis, kurios reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas valdant, naudojant bei disponuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtui, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigÄ leisti įkeisti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Ä®statymas nenustato atsakomybės už tai, kad nesutikus su atitinkamomis sÄ lygomis, vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių kyla atsakomybė. Å alims nesutarus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalinimo, disponavimo turtu ar jo valdymo, jos turi teisę kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia CK 6.165 str. 4 d., norma, kuri numato, kad jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo sudariusios preliminaraus susitarimo. Kaip jau buvo minėta, Å¡alys derėjosi, jog apeliantas perleis atsakovei nuosavybėn ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė duos ieÅ¡kovui sutikimÄ dėl sodo įkeitimo. Tačiau Å¡alių derybos nutrÅ«ko, nes ieÅ¡kovas neatvyko pas notarę. Å iuo atveju Å¡alių elgesys turi bÅ«ti vertinamas pagal CK 6.163 str., t.y. Å¡alys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas Å¡alių susitarimas kaip vykusių derybų rezultatas.

Taigi teigti, jog atsakovė nesilaikė Å¡alių sudaryto susitarimo, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius nėra jokio teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių ikisutartinės derybos nebuvo pasiekusios tokios stadijos, kuriai esant, galėtų kilti atsakomybė už rezultato nepasiekimÄ . Teismo iÅ¡vada, kad atsakovei tokioje situacijoje negali kilti atsakomybė už tai, kad ieÅ¡kovas savo interesais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, pripažįstama pagrįsta.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ankstinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl nuosavybės Bulgarijoje įsigijimo ieÅ¡kovas sudarė 2007-09-13, kuria jau 2007-10-15 įsipareigojo sumokėti avansÄ â€“ ir atitinkamai vėliau kitus mokėjimus dalimis (1 tomas, b.l. 30-35). Taigi minėtÄ sutartį apeliantas sudarė ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus iki Kredito sutarties su AB Bankas Hansabankas sudarymo – 2007-11-28 ( 1 tomas, b.l. 20-29) ir iki tol, kol kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Vadinasi, ieÅ¡kovas, žinodamas, kad santuokoje įgytas turtas tarp Å¡alių nepadalintas, kad sodo pastatui reikės gauti atsakovės įgaliojimÄ ar notariÅ¡kÄ sutikimÄ , žinodamas, kad dar 1996 m. atsakovė atsisakė neatlygintinai perleisti butÄ , esantį Rinktinės gatvėje, elgėsi neprotingai, neapdairiai ir nesÄ Å¾iningai, todėl jo teisės negali bÅ«ti ginamos. Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo skundžiamams teismo sprendimui panaikinti.

Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.), ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovės V.A. V. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 1452 Lt ir yra pridėti tokias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai (2 tomas, b.l. 10,11.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčo Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Bylos proceso apeliacinėje instancijoje metu atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvavo tas pats advokatas, kuris jau buvo susipažinęs su byla, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina už atsiliepimo apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ suma yra 1000 Lt. suma.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei Vidai A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) advokato pagalbos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė              Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Andžej Maciejevski