eefa0def-beaf-4259-91bf-ba3eea800a5b · Å iaulių apygardos teismas

                                                                               Civilinė byla Nr. 2-438-883/2015                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00312-2014-1                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.4.2.8                                                                                                                                                                                                                                        (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2015 m. gruodžio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant I.

Å .,             dalyvaujant ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“ atstovui advokato padėjėjui V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“ ieÅ¡kinį atsakovui F.

A. ir n u s t a t ė :             ieÅ¡kovas BUAB „Feliksas ir kompanija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo F. A. 73625,96 Eur (254215,71Lt) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad 2013-11-28 UAB „Feliksas ir kompanija“ iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“.

Bankroto administratorius, iÅ¡analizavęs jam perduotÄ dalį UAB „Feliksas ir kompanija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nustatė, kad bendrovės buhalterijoje yra apskaitytas, bet administratoriui neperduotas įmonės turtas: 2014-01-09 įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ kasoje apskaityti 68 742, 64 Lt (19909,24 Eur), pagal 2012-08-07 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 79 Pipirių žemės Å«kio bendrovės atsakovui, buvusiam UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriui, F. A. sumokti 5000 Lt (1448,10 Eur), ilgalaikio turto apskaitos žiniaraÅ¡tyje laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 apskaitytas turtas 1835,29 Lt sumai, Atsargų likučio žiniaraščiuose (suvestinėse) 2013-05-31 apskaitytos bendrovės atsargos  4980,62 Lt sumai, Atsargų žiniaraÅ¡tyje (suvestinėje) 2013-05-31 apskaitytos bendrovės atsargos 6374,48 Lt sumai, Atsargų likučio žiniaraÅ¡tyje 2013-05-31 apskaityti 167,99 litrai dyzelinio kuro 621,04 Lt sumai.

Atsakovas F. A., bÅ«damas UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 str. 1 p., bÅ«damas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ bei pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas bÅ«damas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir registrų iÅ¡saugojimÄ , o taip pat pagal LR Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nuostatas ir bankroto bylÄ iÅ¡kėlusios teismo 2013-11-08 nutartimi įpareigotas, nevykdė savo pareigos iÅ¡saugoti ir perduoti apskaitos dokumentus ir turtÄ teismo paskirtam administratoriui, neperdavė administratoriui bendrovės turto, tuo ieÅ¡kovui padarydamas 25357,49 Eur (87 554,37 Lt) žalÄ .

Bankroto administratoriaus teigimu, bendrovė nemoki buvo jau 2008 metais, kuomet turėjo turto už 142 683 Lt sumÄ , o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 198 960 Lt. Bendrovės vadovui atsakovui F. A. nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams nuo 198 960 Lt 2008 metais iÅ¡augo iki 367 621,34 Lt. Bankroto administratoriaus nuomone, atsakingam asmeniui atsakovui F. A. nesikreipus laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, mokėtinos sumos kreditoriams padidėjo 166 661,34 Lt ir Å¡i suma laikytina patirta žala.             Atsakovas F.

A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, 2015-11-19 praÅ¡yme dėl bylos nagrinėjimo nurodė, kad posėdyje dalyvauti negali, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Tame pačiame pareiÅ¡kime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monė darbuotojams įsiskolinimų neturėjo, didžioji skolos dalis yra įsiskolinimai VMI ir Sodrai, didžioji dalis kreditorinių reikalavimų yra netesybos ir baudos, tačiau atskirais atvejais teisės aktuose yra įvirtinta 5 metų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis, todėl skolos dėl mokesčių nesumokėjimo turėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytos ir ieÅ¡kinio neturėjo bÅ«ti, be to, keliant bankroto bylÄ Ä¯monei buvo skolingi ŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ (36 775,32 Lt) ir Å«kininkas E. S. (86500,40 Lt), ir tai rodo, jog keliant bankroto bylÄ , nebuvo galima teigti, kad įmonė yra nemoki.

          IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bankrutavusios UAB „Feliksas ir kompanija“ ir jos kreditorių interesus pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas ginantis bankroto administratorius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme, praÅ¡ydamas priteisti 73625,96 Eur (254215,71 Lt) žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo – akcininko ir direktoriaus F. A.. IeÅ¡kovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ teigimu, žalÄ sudaro bankroto administratoriui neperduoto turto vertė bei įsiskolinimų kreditoriams, paskaičiuotų pagal įmonės balansus, padidėjimas, kuris iÅ¡ esmės atitinka teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų sumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-130/2011).Teismui iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos.

Nors iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusÄ ; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (Ä®BÄ® 10 str. 7 d.).

Pagal Ä®BÄ® nuostatas, administratorius perima įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. BalansÄ administratorius sudaro iÅ¡ bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam bÅ«na pateikti įmonės valdymo organų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai.

Atitinkamai nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.            Bylos duomenimis nustatyta kad atsakovas F. A. nuo UAB „Feliksas ir kompanija“ įregistravimo 2005-05-04 buvo vienintelis Å¡ios įmonės akcininkas ir vadovas.

Bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2013-11-08 nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“(1 t. 12 b. l.), nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2014-01-09 (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-09 nutartis civ. byloje Nr. 2-93/2014). 2014-02-13 Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-490-372/2014 atsakovui F. A. buvo paskirta 1000 Lt bauda už teismo įpareigojimo per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus, nevykdymÄ .

BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriui 2014-04-04, 2014-05-02, 2014-05-09, 2014-06-17 dokumentų perdavimo – priėmimo aktais buvo perduota dalis dokumentų (1 t. 26–30 b. l.), 2014-05-09 turto perdavimo aktu perduotas personalinis kompiuteris (1 t. 31 b. l.).             Bankroto administratorius nurodo, kad patikrinus perduotus įmonės dokumentus, Kasos knygos duomenimis bankroto iškėlimo metu 2014-01-07 įmonės kasoje turėjo būti 68742,64 Lt (19909,24 Eur, 1 t. 32–33 b. l.), šie pinigai bankroto administratoriui nėra perduoti.

Bankroto administratorius, iÅ¡analizavęs pateiktus dokumentus taip pat nustatė, kad Pipirių žemės Å«kio bendrovė 2012-08-17 pagal Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 79 (1 t. 35 b. l.) atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriui F. A. sumokėjo 5000 Lt, kurie pagal administratoriui perduotÄ Kasos knygÄ nebuvo įneÅ¡ti nei į bendrovės kasÄ , nei į sÄ skaitÄ banke (1 t. 35-36 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota 2013-05-31 bendrovėje buvusio ilgalaikio turto 1835,29 Lt sumai (1 t. 37 b. l.) ir atsargų likučių, 2013-05-31 apskaitytų atsargų likučių žiniaraščiuose (suvestinėse), 11976,44 Lt sumai.

Ä®siteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ bankroto administratoriui nebuvo perduota turto ir piniginių lėšų 87554,37 Lt (25357, 49 Eur) sumai (1 t. 37–42 b. l.).             CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ . Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas – Å¡iuo atveju atsakovas F.

A. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iÅ¡ paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama Å«kinė finansinė operacija turi bÅ«ti įtraukta į įmonės apskaitÄ ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.              Atsakovas F. A. byloje nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymÄ su įmone. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kasos likutis įmonės kasoje 2014-01-07 buvo 68742,64 Lt ir Å¡i suma privalėjo bÅ«ti perduota BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriui vadovaujantis Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡ias lėšas atsakovas bÅ«tų perdavęs bankroto administratoriui, taip pat nepateikė įrodymų dėl atsargų likučių žiniaraÅ¡tyje nurodytų materialinių vertybių sunaudojimo (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p.).

Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad nevykdydamas teismo nustatytos pareigos ir neperduodamas bankroto administratoriui turto ir piniginių lėšų 25357,49 Eur sumai, atsakovas F. A. savo neteisėtais veiksmais padarė nuostolius ieÅ¡kovei BUAB „Feliksas ir kompanija“. Teismo vertinimu, BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratorius pagrindė turto ir piniginių lėšų neperdavimÄ administratoriui, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti įmonei padarytus nuostolius.

Byloje pateikti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp įmonei atsiradusių nuostolių ir buvusio BUAB „Feliksas ir kompanija“ vadovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl iÅ¡ atsakovo F. A. priteistina 25357,49 Eur nuostolių, atsiradusių dėl turto ir piniginių lėšų neperdavimo (CK 2.87 str., 6.37 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., Ä®monių bankroto įstatymo 10 str., 11 str.).Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.           Nors ne visi įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui, tačiau nėra abejonių, kad bÅ«tent atsakovas F.

A. vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės Å«kinę veiklÄ , turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruoÅ¡ti ir įgyvendinti finansavimo priemones. Todėl atsakovas, kaip vienintelis UAB „Feliksas ir kompanija“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir vadovas turėjo pareigÄ užtikrinti savalaikį ir teisingÄ Ä¯statymu nustatytų mokesčių sumokėjimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimÄ .

Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti Å«kinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams.IeÅ¡kovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ nurodo, kad atsakovui laiku 2008 metais nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams nuo 2008 metais buvusių 198 960 Lt padidėjo iki 367 621,34 Lt 2013-01-01, t. y. padidėjo 166661,34 Lt ir ta suma laikytina patirta žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo F.

A. (ĮBĮ 8 str. 4 d.).              Iš byloje pateiktų balansų matyti, kad 2007 metais įmonė veikė stabiliai, įmonės turtas buvo vertinamas 256371 Lt, mokėtinos sumos sudarė 54323 Lt. Nuo 2008 metų įmonės turto apimtis mažėjo, o įsipareigojimai didėjo: 2008 metais mokėtinos sumos sudarė 198960 Lt, turtas -142683 Lt; 2009 metais mokėtinos sumos sudarė 255560 Lt, turtas - 156890 Lt; 2010 metais mokėtinos sumos sudarė 245 136 Lt, turtas - 5228 Lt; 2011 metais mokėtinos sumos sudarė 196124 Lt, turtas - 62500 Lt; 2012 metais mokėtinos sumos sudarė 367621,34 Lt, turtas - 232497,04 Lt (1 t. 43–52 b. l.; 2 t. 27 b. l.).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas BUAB „Feliksas ir kompanija“, tvirtindamas, jog bendrovė jau nuo 2008 m. buvo nemoki, remiasi kiekvienų metų bendrovės turto verte ir įsipareigojimų dydžiais, tačiau akivaizdu, jog vien minėti aritmetiniai veiksmai, atimant iÅ¡ turimo turto visų įsipareigojimų dydį, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados apie minėtais balansiniais laikotarpiais buvusį, anot ieÅ¡kovo, bendrovės faktinį nemokumÄ . Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau, kaip žinoma, teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra visos objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki (Ä®BÄ® 9 str. 5 d. 1 p.).

Gi Å¡iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos 2009 ir 2010 metais bendrovėje dirbo 14 žmonių, paslaugų apimtis 2009 metais buvo 327 668 Lt, 2010 metais – 247214 Lt. Bankroto administratoriui patikrinus bendrovės sandorius nustatyta, kad 2011- 2012 metais įmonė buvo sudariusi 3 rangos darbų sutartis, 2 panaudos sutartis, paslaugų ir prekių sutartis. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. d.) nustatyta, jog įmonei 2011 metais liepos mėnesį buvo keliama bankroto byla, bet UAB „Feliksas ir kompanija“ su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaitė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-08 nutartimi nutraukė civilinę bylÄ Nr. B2-1031-124/2011pagal ieÅ¡kovo BUAB „Nerumitas“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas buvo veikiantis juridinis asmuo, jo partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, Å¡io fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas (CPK 179 str., 185 str.). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 2008 metais įmonė bÅ«tų buvusi nemoki ir buvo akivaizdu, kad bendrovė nesugebės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir jai bÅ«tina kelti bankroto bylÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad vykdoma reali Å«kinė veikla galėjo pateisinti sprendimÄ nesikreipti į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siekiant iÅ¡saugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklÄ , nors įmonės finansiniai rodikliai ir nebuvo geri.

          Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ reikalauja atlyginti bankrutuojančiai įmonei padarytÄ Å¾alÄ ir šį savo reikalavimÄ grindžia bendrovės 2008 metų ir 2013 metų balansais. Ä®monės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų iÅ¡samumÄ , detalumÄ bei tikslumÄ bei darant iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra ir akcininkas, ir įmonės vadovas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo tik kreditorių patirtus nuostolius, o ne remtis balansuose nurodytų mokėtinų sumų skirtumu.

Bylos duomenimis teismas BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto byloje yra patvirtinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 213214,09 Lt kreditorinį reikalavimÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 26705,63 Lt kreditorinį reikalavimÄ , VÄ® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras 253 Lt ir UAB „Elektrosauga“ 4060 Lt kreditorinius reikalavimus, viso 244232,74 Lt (70734,68 Eur) sumai.   Žalos atlyginimo bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonė laiku nesumokėjo įmokų į valstybės biudžetÄ , ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, prieÅ¡ingai – savo kaltę turi paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumÄ , organizuojant juridinio asmens Å«kinę finansinę veiklÄ (CPK 12, 178 str.).

        Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra 213214, 09 Lt; 174040,30 Lt mokestinė nepriemoka dėl mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , dėl pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių nesumokėjimo susidarė nuo 2010 metų, 39173,79 Lt delspinigių suma paskaičiuota laikotarpiais, kurių anksčiausias prasideda 2010 m. liepos mėnesio (2 t. 5 b. l.).       Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o Å¡ios pareigos nevykdymas sukelia mokėtojo papildomÄ atsakomybę.

Mokesčių mokėjimas yra ieškovo, kaip juridinio asmens pareiga, kadangi mokesčių mokėtoju šiuo konkrečiu atveju ir buvo ieškovas, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl, priskaičiavus mokėtinus mokesčius, jie negali būti laikomi ieškovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ patirtais nuostoliais. Atsakovas F. A. nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius.

Teismas sprendžia, kad 303 Lt mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 5000,66 Lt pelno mokesčio, 15511,64 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 147223 Lt PVM nepriemokÄ bet kokiu atveju bÅ«tų turėjusi sumokėti įmonė (ieÅ¡kovas), byloje nėra duomenų, kad deklaracijos yra neteisingos, mokesčių mokėjimas ar nemokėjimas nepriklausė nuo kokių nors įmonės vadovo veiksmų, todėl nurodyta 168038,30 Lt mokesčių nepriemoka negali bÅ«ti laikoma atsiradusia dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, ir dėl to ji negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovo F.

A..          Byloje nustatyta, kad bendrovės mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , pelno mokesčio, GPM ir PVM nesumokėjimas laiku nulėmė prievolės mokėti delspinigius ir baudas atsiradimÄ . Kaip jau buvo nurodyta, pareiga tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ yra numatyta bendrovės vadovui, todėl atsakovui netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitÄ Ä¯monei atsirado pareiga sumokėti delspinigius. Nurodytų nuostolių atsiradimÄ bÅ«tent ir sÄ lygojo atsakovo F. A. - įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nes jis yra atsakingas už įmonės tinkamÄ mokestinių prievolių vykdymÄ .

Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl Å¡iems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotus delspinigius nors ir atsirado ieÅ¡kovui, tačiau bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovui reikalauti iÅ¡ atsakovo jo patirtų nuostolių atlyginimo.              Atsakovas F.

A. savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių ir baudų pavidalu nepaneigė. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, taip pat laikytinas nustatytu, nes pareigÄ Ä¯monei sumokėti delspinigius sÄ lygojo netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas, už kÄ atsakingas įmonės vadovas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad delspinigiai ir baudos atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87 str. 7 d.).

Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, pažymėtina, kad nors Å¡iuo atveju priskaičiuoti delspinigiai ir baudos yra nesumokėti (jie yra vieno iÅ¡ kreditoriaus – VMI kreditorinio reikalavimo dalis), taigi, Å¡ios sumos nelaikytinos tiesioginiais nuostoliais, teismas sprendžia, kad žala Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t. y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ , todėl priskaičiuoti delspinigiai ir baudos priteistini kaip žala įmonei.

Dėl delspinigių ir baudų dydžio ginčo Å¡ioje byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos sÄ lygos (CK 6.245–6.249 str.) tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl 39173,79 Lt delspinigių, 2728 Lt pelno mokesčio baudos ir 3274 Lt PVM baudos, viso 45175,79 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovo, negalint jų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Feliksas ir kompanija“.           VSDFV Å iaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 26705,63 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Å iaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2010 m.

I ketvirčio: 2010-03-31 įsiskolinimas buvo 12302,74 Lt, 2013-12-31 įsiskolinimas buvo 24913,19 Lt. Skola bankroto įsiteisėjimo dienai 2014-01-01 buvo 26705,63 Lt (1 t. 123 b. l.)              Posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad įmonė veiklos nuo 2013-05-31 nevykdė, tačiau 2013 metų trečiÄ ketvirtį įmonėje buvo priimti du darbuotojai, iÅ¡ viso dirbo septyni žmonės (1 t. 143 b. l.).            Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu.

Å io įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Ä®monei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovas žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytÄ darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos, darbuotojai, bÅ«dami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugÄ tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iÅ¡ darbo.

Tokie atsakovo veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sÄ Å¾iningo, rÅ«pestingo, atidaus elgesio. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo mokamos pagal įstatymÄ priklausančios socialinio draudimo įmokos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už pavėluotai į FondÄ pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai.

Tai reiÅ¡kia, kad delspinigiai irgi yra negautų pajamų dalis, kuri Å¡iuo atveju priteistina kaip žalos atlyginimas. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei bÅ«tinos sÄ lygos ir iÅ¡ atsakovo priteistina nuo 2013-76-01 nesumokėtų VSD įmokų už darbuotojus suma 2684,63 Lt ( 10 t. 123 b. l.).           Kreditoriui VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras įsiskolinimas susidarė nuo 2012-11-01 iki 2013-11-19 ir sudaro 253,00 Lt (73,27 Eur, 1 t. 150 b. l.), priteistinas iÅ¡ atsakovo F.

A..           Kreditoriui UAB „Elektrosauga“ skola už paslaugas susidarė nuo 2012-10-31 ir yra 4060 Lt (1175,68 Eur), taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo F. A.. Atsakovas buvo vienintelis UAB „Feliksas ir kompanija“ akcininkas. Todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nurodo ir tai, kad atsakovas žalÄ turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali bÅ«ti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymÄ .

ABÄ® įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesÄ Å¾iningų jo veiksmų. Teismų praktikoje dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo nurodoma, kad tokiose byloje reikia nustatyti, ar bendrovės akcininkų veiksmai (neveikimas) nulėmė bendrovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Å ioje byloje ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas, nesirÅ«pino įmone, tačiau ieÅ¡kinio pagrindu nebuvo nenurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sÄ moningus, nesÄ Å¾iningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, todėl, teismo nuomone, Å¡is ieÅ¡kinio pagrindas neįrodytas (CPK 178 str.). Žalos atlyginimo bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kad visos su įmonės veikla susijusios Å«kinės operacijos (įvykiai) turi bÅ«ti pagrįstos atitinkamais finansiniais dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonė laiku nesumokėjo įmokų į valstybės biudžetÄ , ginčo nėra.

Todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, prieÅ¡ingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumÄ , organizuojant juridinio asmens Å«kinę finansinę veiklÄ (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai atsakovo kaltės prezumpcijos nepaneigė, tačiau, vadovaudamasis CK 6.249, 6.247 straipsnių nuostatomis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, jis gali bÅ«ti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui mokėjimas yra Å«kio subjekto, o ne jos vadovo prievolė, taip pat atsakingas už nuostolius, atsiradusius dėl turto ir piniginių lėšų neperdavimo, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo F.

A. dėl jo kaltės įmonės ir jos kreditorių patirtus nuostolius, viso 40467,97 Eur (139727,79 Lt) (CK 1.137 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., Ä®BÄ® 8 str. 4 d., CPK 178 str.). Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 dalimi ir 6.210 str. 1 dalimi ieÅ¡kovas turi teisę į procesines palÅ«kanas, t. y., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-08-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.2014-08-08 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – F.

A. turto areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (1t. 99 b. l., CPK 150 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo F. A. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,38 Eur ( 1 t., 60 b. l.) ir 1098 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 str., 83 str., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso CK 6.37 str., 6.210 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo F. A. ieÅ¡kovei bankrutavusiai UAB 40467,97 Eur (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 97 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 40467,97 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-08-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.LikusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo F. A. 20,38 Eur (dvideÅ¡imt eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas ir 1080 Eur (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį valstybei. 2014-08-08 nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – F.

A. turto areÅ¡tÄ (areÅ¡to akto identifikavimo kodas 2014042014), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                  Irena StasiÅ«nienė                                                                             Â