2018-09-06 Nr. AB-15360-3-62-3-01305-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-599-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01305-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir V. D., atstovaujamo D. Š., skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose (toliau – ir Teismas) buvo gautas pareiškėjų Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, atstovaujamos pirmininko D. Š., ir V. D., atstovaujamo D. Š. skundas, kuriame prašoma teismo pripažinti Kėdainių rajono savivaldybės mero S. G. 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. TS-122 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nurašymo“ neteisėtu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. TS-122 teisėtumo, kuriuo buvo nuspręsta nurašyti pripažintą netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo, avariniu, nereikalingu savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir nelikus kur jį pritaikyti valstybei nuosavybės teise priklausantį Kėdainių rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą – 420,18 kv. m bendro ploto malūną, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų ginčo esmė, jog sprendimu nurašytas nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso V. D..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis konstatavo, jog nei Asociacijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra nustatyta pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos teisė ginti viešąjį interesą, o tiksliau, fizinio asmens interesus. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nepateikė rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog V. D. yra asociacijos narys. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga siekė ginti teisme konkretaus fizinio asmens teises dalyvaudamas byloje kaip pareiškėjas. Teismas nenustatęs pareiškėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą, konstatavo, kad pareiškėjas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga nelaikytina suinteresuotu asmeniu.

Dėl V. D. įgalioto atstovo D. Š., teismas pasisakė, jog nors kartu su šiuo skundu teismui buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2017 m. kovo 23 d. įgaliojimo kopija, šis įgaliojimas nesuteikia teisės D. Š. pareiškėjo vardu vesti bylas teismuose, kadangi pareiškėjo įgaliotas atstovas neatitinka reikalavimų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, skundą padavęs pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas neturi teisės atstovauti pareiškėją teisme, o jo pasirašytas skundas negali būti priimtas dėl to, jog yra paduotas neįgalioto atstovo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktu, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama pirmininko D. Š., ir D. Š., nesutikdami su Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. liepos 5 d. nutartį, sustabdyti 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo „Dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nurašymo“ Nr. TS – 122 vykdymą, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, jog jie kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnyje ir 17 straisnyje numatytais pagrindais. Jų vertinimu, teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundus ABTĮ 47 strainio pagrindais, kėlė nepateisinamas sąlygas, tyčia nepagrįstai ribojo pareiškėjams konstitucinę pareigą priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinę santvarką, darydamas tyčinius sunkius korupcinius nusikaltimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Ginčo atveju į pirmosios instancijos teismą dėl Kėdainių rajono savivaldybės mero S. G. 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. TS-122 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nurašymo“ pripažinimo neteisėtu kreipėsi du pareiškėjai: Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, gindama, kaip nurodoma skunde, viešąjį interesą, t. y. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies pagrindu; V. D., atstovaujamas atstovo pagal pavedimą D. Š..

Skundžiama 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti: ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Be to, ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad istatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad iš šios normos turinio akivaizdu, kad tokia teisė, t. y. kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, organizacijai turi būti specialiai ir nedviprasmiškai suteikta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2307-575/2017). Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei ABTĮ tokios teisės pareiškėjui Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai nesuteikia, todėl pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Tuo tarpu dėl skundžiamos 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalies, kuria skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. skundui suinteresuoto asmens vardu esant paduotam neįgalioto vesti bylą asmens, apeliacinis procesas nutraukiamas: ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) administraciniame teisme: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. ABTĮ 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kartu su ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Kadangi atskirąjį skundą V. D. vardu padavęs D. Š. į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies nuostatas gali būti V. D. atstovu pagal pavedimą administraciniame teisme, atskirąjį skundą šioje dalyje turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą įgaliojimų neturinčio asmens. Šiam trūkumui paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio V. D. asmeniškai ar per atstovą ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo, todėl atkirojo skundo teiginiai dėl teisės į teismą ribojimo nėra pagrįsti.

Dėl pareiškėjų prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasisakytina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atskirieji skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėtina, kad atsisakius priimti pareiškėjų skundą nagrinėti, negali būti sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties pagal atskirąjį skundą, paduotą V. D. atstovo pagal pavedimą D. Š..

Pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė