2024-02-28 Nr. AB-3467-3-61-3-02223-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1223-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02223-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-266/22 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. S. skyrimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas).

2. Pareiškėja grindė skundą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. pareiškėja savo pareigas visuomet atlieka rūpestingai, vadovaudamasi aukščiausiais rūpestingumo, atidumo standartais, ne kartą yra gavusi žodines padėkas iš jos aptarnautų asmenų, vieną jų gavo ir elektroniniu paštu;

2.2. 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kurie nustato tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo procedūrinius terminus. Nors pareiškėjos tarnybinis patikrinimas pradėtas, gavus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2022 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 4D-2021/2-1257 (toliau – ir 2022 m. vasario 24 d. pažyma), tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2022 m. kovo 31 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 34 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas;

2.3. 2022 m. balandžio 25 d. įsakyme nėra konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis (neteisėti veiksmai, kilusi žala, priežastinis ryšys, kaltės), jis grindžiamas deklaratyviais teiginiais, įžeidžiančiais, žeminančiais ir žalą pareiškėjos reputacijai darančiais kaltinimais;

2.4. 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo;

2.5. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. A164-15/22(3.4.53-AD18) „M. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 21 d. išvada) pateiktos prieštaringos ir teorinės, deklaratyvios prielaidos, kaip pareiškėja turėjo elgtis;

2.6. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje aiškiai ir konkrečiai nėra apibrėžta, kokias imperatyvias pareigas pareiškėja pažeidė, joje pateikta pozicija vertintina kaip subjektyvi tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusių valstybės tarnautojų nuomonė dėl pareiškėjos veiksmų tam tikroje situacijoje ir ši nuomonė nėra pagrįsta nei teisės normomis, nei objektyviu jos veiksmų vertinimu;

2.7. pareiškėja neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir gauna padėkas. Tačiau 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje nuspręsta, jog pareiškėja gali daryti naujus pažeidimus, nes savo kaltės nepripažįsta. Toks subjektyvus vertinimas yra šališkas;

2.8. iš 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja yra puikiai charakterizuojama kaip darbuotoja, tačiau jos poskyryje – Administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Pastatų administravimo poskyryje (toliau – ir Poskyris) – yra susiklosčiusi ydinga praktika, dėl kurios valstybės tarnautojams yra priskiriamas per didelis darbo krūvis, susidaro ypač didelė apkrova. Todėl, jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis susiklostė ne dėl sąmoningų ir tyčinių pareiškėjos veiksmų, o dėl Poskyryje susidariusios situacijos;

2.9. pareiškėjai negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl netinkamai funkcionuojančios Administracijos struktūros ar netinkamai sukurto veiklos aparato;

2.10. tarnybinio patikrinimo metu neanalizuota kitų asmenų (valstybės tarnautojų) atsakomybė dėl susidariusios situacijos, juos vertinant ir gretinant kartu su pareiškėjos atliktais veiksmais, jų sąveika. Dėl galimai kitų darbuotojų padarytų pažeidimų buvo nuspręsta apkaltinti pareiškėją;

2.11. A. A. (toliau – ir Prašymą pateikęs asmuo) kreipėsi į Administraciją su 2021 m. gegužės 11 d. prašymu Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) (toliau – ir 2021 m. gegužės 11 d. prašymas). Pareiškėja, atsakydama į 2021 m. gegužės 11 d. prašymą, parengė 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau – ir 2021 m. birželio 29 d. raštas). Šiame 2021 m. birželio 29 d. rašte Prašymą pateikęs asmuo informuotas, jog Skyriaus vykdomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės pagrindai, apimtis ir tvarka yra apibrėžti ir numatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Taisyklėse nustatytą Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį. 2021 m. birželio 29 d. rašte taip pat pateikta informacija, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra viena iš priežasčių nepradėti neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo ir kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos. Taisyklių 23 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog neplaninis patikrinimas kontrolieriaus sprendimu nedelsiant nutraukiamas, kai paaiškėja, kad valdytojas fizinis asmuo mirė arba fizinis ar juridinis asmuo nebėra valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 10 dalį, administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Iš CK 4.84 straipsnio 10 dalies matyti, kad, sudarius jungtinės veiklos sutartį, pasibaigia administravimas ir dėl to praranda esmę neplaninio patikrinimo pradėjimas, kuris pagal Taisykles turėtų būti nutrauktas;

2.12. 2021 m. birželio 29 d. rašte, nurodydama, kad jokia institucija laikotarpiu nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento iki pastato perdavimo įgaliotajam asmeniui neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos, pareiškėja norėjo pasakyti, kad būtent šiuo laikotarpiu nėra įmanomas neplaninis ar planinis administratoriaus veiklos patikrinimas. Tai nereiškia, kad šiuo klausimu nėra galima administracinių nusižengimų teisena. Žodis „kontroliuoti“ yra susijęs su Taisyklių nurodyta Skyriaus vykdoma valdytojų veiklos priežiūra ir kontrole. Todėl 2021 m. birželio 29 d. rašte nurodytas teiginys neturėtų būti vertinamas kaip atsisakymas apskritai kontroliuoti administratoriaus veiklą;

2.13. 2021 m. birželio 29 d. rašte pateikta informacija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016);

2.14. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) informacinėje dokumentų valdymo sistemoje Avilys (toliau – ir Avilys) prie 2021 m. gegužės 11 d. prašymo ir vėlesnių prašymų užduoties rezoliucijoje buvo nurodyta, kokio rašto turinio ir rezultato yra tikimasi. Rašte išdėstyta pozicija buvo suderinta ir patvirtina Skyriaus, tai nėra asmeninė pareiškėjos pozicija. Tai patvirtina aplinkybė, kad Skyrius, atsakydamas į Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. balandžio 12 d. raštą Nr. A121-8664/22(2.1.19-AD18), pateikė 2022 m. balandžio 14 d. pranešimą Nr. A121-8990/22(2.1.19-BŪS);

2.15. pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Skyriaus suformuotą ir darbuotojams nurodytą poziciją (nuomonę). Tai reiškia, kad tarnybinėn atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas;

2.16. Skyriaus specialistai iki šiol nagrinėdami panašaus pobūdžio prašymus ir skundus, nurodo tokią pačią informaciją dėl administratoriaus kontrolės pasibaigimo, priėmus įsakymą dėl administratoriaus išbraukimo iš sąrašo, kuri grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.11 punktu ir CK 4.83 straipsnio 3 dalimi. Tokią pat informaciją pareiškėja nurodė ir 2021 m. birželio 29 d. rašte;

2.17. pareiškėja parengė 2021 m. birželio 29 d. raštą, atsižvelgus į 2021 m. gegužės 11 d. prašymo turinį, t. y. taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) 35 punkte;

2.18. nebuvo pagrindo Prašymą pateikusį asmenį atskirai informuoti apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes jam apie tai jau buvo pranešta Skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau – ir 2021 m. sausio 18 d. raštas);

2.19. pareiškėja neturėjo pareigos informuoti Prašymą pateikusį asmenį apie nesurašytą administracinio nusižengimo protokolą, nes protokolo nesurašymas dar nereiškia administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo;

2.20. pareiškėja neturėjo pareigos informuoti Prašymą pateikusį asmenį apie beveik 5 mėnesių senumo įvykius, kuriuose pareiškėja nedalyvavo ir neturėjo kompetencijos tokia informacija dalintis. Ne pareiškėja pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, joje nedalyvavo. Pradėtą teiseną buvo pavesta pareiškėjai vykdyti tik nuo 2022 m. balandžio 13 d.;

2.21. 2021 m. birželio 29 d. rašte buvo pateikta visa esminė, naudinga, reikalinga, teisinga, išsami, pakankama ir teisės aktų nuostatas atitinkanti informacija. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje nėra paaiškinama (nurodoma), kokia 2021 m. birželio 29 d. rašte pateikta informacija buvo teisiškai neteisinga;

2.22. Seimo kontrolieriaus patikrinimas, kurio metu surašyta 2022 m. vasario 24 d. pažyma, dėl kurios 2022 metais buvo atliktas pareiškėjos tarnybinis patikrinimas, buvo atliktas gavus Prašymą pateikusio asmens skundą dėl Administracijos 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) (toliau – ir 2021 m. liepos 29 d. raštas), kurį parengė Administracijos Korupcijos skyriaus specialistė G. Ū., pasirašė skyriaus vedėja T. R.. Pareiškėja parengė 2021 m. liepos 26 d. tarnybinį raštą Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS) (toliau – ir 2021 m. liepos 26 d. raštas), kurio pagrindu Korupcijos skyrius parengė raštą Nr. A121-19190/21(2.1.19-AD18), kuriame konstatavo, kad viskas atlikta tinkamai. 2022 metais pareiškėjos tarnybinės veiklos patikrinimą vykdė T. R., su šiuo patikrinimu susijusius dokumentus pasirašė G. Ū.. Šiuo atveju Administracijos Korupcijos ir administracinių nusižengimų skyrius atsakomybę už savo neveiklumą, nagrinėjant Prašymą pateikusio asmens skundą, siekia perkelti pareiškėjai, nors, kaip matyti iš 2021 m. liepos 26 d. rašto, minėto skyriaus specialistai nesigilino į Prašymą pateikusio asmens skundą, jame nurodytas problemas, nors turėjo visas galimybes reikiamą informaciją pasitikrinti ir gauti. Tai patvirtina, kad pareiškėjos tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nešališkai, siekiant „rasti pažeidimus“;

2.23. pareiškėja, pasisakydama dėl teiginių, kad neva ji nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog administratoriaus pasižadėjimas ateityje perduoti namą ir pasirašyti aktą neatleidžia jo nuo atsakomybės, pažymi, kad, pareiškėjos žiniomis, Skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštu pradėta administracinių nusižengimų teisena nebuvo ir iki šiol nėra nutraukta, nepasibaigę ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatyti terminai. Pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. rašte pateikė Skyriaus poziciją dėl administracinių nusižengimų protokolo nesurašymo priežasčių. Tuo laikotarpiu, kai turėjo būti surašytas administracinių nusižengimų protokolas, pareiškėja sirgo, jai buvo suteiktas nedarbingumas, todėl ji nedalyvavo tame procese. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad dėl administracinių nusižengimų protokolo nesurašymo nebuvo priimtas joks raštiškas sprendimas, pareiškėja apie tai žinojo tiek, kiek jai buvo perduota informacija žodžiu;

2.24. pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. rašte pateikta informacija nėra pareiškėjos pozicija. Pareiškėja dėl ilgo ligos laikotarpio (3 mėn.) apskritai nedalyvavo Prašymą pateikusio asmens pirminių skundų nagrinėjimo procesuose. Skyriaus pozicija dėl namui perimti pakankamų dokumentų buvo suformuota dar iki pareiškėjai pavedant atsakyti į Prašymą pateikusio asmens 2021 m. gegužės 11 d. prašymą;

2.25. dėl 2021 m. liepos 26 d. rašto teiginių, kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo) papildomai, pareiškėja pažymi, kad šios informacijos nerašė ir tokios informacijos neteikė. Šis paaiškinimas buvo nurodytas ir Administracijos Korupcijos skyriui, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ar vertinta;

2.26. pareiškėja negalėjo pateikti Seimo kontrolieriui informacijos, nes jos neturėjo. Pareiškėjai nebuvo paskirta kontroliuoti ataskaitos iki 2021 m. birželio mėnesio rengtų atsakymų ir juose nurodytų įpareigojimų vykdymo. Pareiškėjos parengtame 2022 m. sausio 14 d. atsakyme Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) (toliau – ir 2022 m. sausio 14 d. atsakymas) buvo derintas ne su vienu Administracijos darbuotoju, Korupcijos skyriumi (T. R. 2022 m. sausio 13 d. el. laiškas), pastabų dėl jo turinio nebuvo gauta. 2022 m. sausio 14 d. atsakyme pateiktas atsakymas į klausimą dėl ataskaitos kontrolės;

2.27. pareiškėja vykdė valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas, o klausimus, susijusius su administratorių keitimais, valdymo būdo keitimais, atitinkamų su tuo susijusių įsakymų vykdymo kontrole nagrinėjo kiti specialistai. Todėl pareiškėjai tarnybinė atsakomybė pritaikyta dėl kitų asmenų veiksmų.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Administracija nesutikimą su pareiškėjos skundu grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta pagrįstai, 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas teisėtas, pagrįstas ir priimtas vadovaujantis teisės aktų normomis;

3.2. buvo nustatytos visos pareiškėjos tarnybinės atsakomybės sąlygos;

3.3. nors pareiškėja neigė savo kaltę ir nurodė, kad pažeidimus padarė dėl didelio darbo krūvio, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje pateikiamas Skyriaus vedėjo M. Ž. paaiškinimas apie darbo krūvį, tenkantį Skyriui, neatleidžia šiuo atveju pareiškėjos nuo tinkamo pareigų vykdymo. Pareiškėja teiginiais apie situaciją Poskyryje ir darbo krūvį siekia sumenkinti ir pateisinti padarytus pažeidimus;

3.4. pareiškėjos pasvarstymai, kad tarnybinė nuobauda jai negalėjo būti taikoma vien todėl, kad nesukėlė neigiamų pasekmių, patvirtina netinkamą pareiškėjos požiūrį į jos atliekamų funkcijų kokybę;

3.5. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriuje gavus Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažymą buvo sprendžiama dėl pagrindo ir tikslingumo įgyvendinti pateiktą rekomendaciją pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2022 m. vasario 24 d. pažymoje nebuvo nurodyti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dėl kurių galėtų būti pradėti tyrimai, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu patikrinti visi nuo 2020 metų rengti su Prašymą pateikusio asmens prašymų ir skundų nagrinėjimu susiję dokumentai, jų turinys ir asmenų, dalyvavusių minėtų dokumentų rengime, vaidmuo bei galimų pažeidimų požymiai. Tik nustačius visas minėtas aplinkybes, Administracijos direktoriui buvo pateikti siūlymai dėl galimų pažeidimų tyrimų pradėjimo. Atliekant minėtus patikrinimus nustatyta, kad dalis valstybės tarnautojų, kurių veiksmuose nustatyti galimų pažeidimų požymiai, Administracijoje jau nedirba, todėl jų atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo vertinamas būtent jos, o ne kitų valstybės tarnautojų, elgesys;

3.6. nustačius, kad pareiškėja nuo 2021 m. gegužės 11 d. perėmusi Prašymą pateikusio asmens skundų nagrinėjimą, nepatikrino duomenų ir nekreipė dėmesio į Prašymą pateikusio asmens prieštaravimus dėl ankstesnių jam teiktų atsakymų, pasitikėjo kitų darbuotojų anksčiau pateiktais duomenimis (juos savo rengtuose raštuose citavo iš esmės pažodžiui);

3.7. pareiškėjos pozicija, jog Skyriuje taikoma tam tikra praktika, galbūt neatitinkanti teisės aktų nuostatų, pašalina asmeninę atsakomybę, nėra priimtina;

3.8. neigiamai vertintini pareiškėjos atsikirtimai, bandant perkelti atsakomybę visiems derinime dalyvavusiems asmenims, nes, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 (2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1-397 redakcija) patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 7.4 punktą, už dokumento projekto turinį atsakingas jo rengėjas. Negalint pasitikėti pirminės grandies (rengėjo) veiksmais ir teikiama informacija, viešojo administravimo paslaugų teikimas taptų sunkiai įmanomas;

3.9. pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Taisyklės reglamentuoja Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procesą, bet jose nenurodyta, kad Skyriaus specialistai turi teisę kontroliuoti daugiabučio namo valdymo perdavimo procesą. 2021 m. birželio 29 d. rašte, pateikiant Nuostatų 7.11 punkto citatą, nepagrįstai teigiama, jog Nuostatų 7.11 punktas nenustato konkretaus termino. 2021 m. birželio 29 d. rašte pateiktas aiškinimas, kad Administratorius yra kontroliuojamas 30 dienų nuo įsakymo išbraukti namą iš administratoriaus administruojamų namų sąrašo, o toliau administratoriaus veiklos priežiūra bei kontrolė yra negalima, teisiškai nepagrįstas. Kaip minėta, Nuostatų 7.11 punkte nustatytas 30 dienų terminas skirtas administratoriui pateikti veiklos ataskaitą ir perduoti dokumentaciją ir turtą bei pasirašyti perdavimo aktą. Suėjus minėtam terminui ir neįvykdžius prievolių, atsiranda galimybė taikyti administratoriui poveikio priemones, tačiau tai nereiškia Administracijos pareigos kontroliuoti administratorių išnykimą;

3.10. pareiškėjos pateikti argumentai niekaip nepaneigia 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje pateikto jos veiksmų vertinimo;

3.11. pareiškėjos pateikta informacija neatitiko įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principų (VAĮ 3 str.).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą. Taip pat teismas priteisė pareiškėjai iš Administracijos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

6. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė atmesti Administracijos apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nutarė atsakovo Administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad:

7.1. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje aiškiai nurodyta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta dėl 3 užduočių netinkamo vykdymo (neįvykdymo);

7.2. 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje aiškiai išvardytos teisės normos, kurias pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) pažeidė;

7.3. iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nebuvo aišku, kuo pasireiškia 2022 m. balandžio 21 d. išvados prieštaringumas;

7.4. pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kad Administracija nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje, abstrakčiai ir deklaratyviai nurodydamas, kad Administracija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių, neanalizavo klaidų pasitaikymo galimybės;

7.5. pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl konstatavo, jog Administracija nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje, kodėl atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus, neobjektyvus;

7.6. pirmosios instancijos teismas savarankiškai nepatikrino Rašto turinio, Administracijos išvadų dėl 2021 m. birželio 29 d. rašto teisingumo, nepasisakė dėl kito pareiškėjos rengto 2021 m. liepos 26 d. rašto ir pareiškėjos veiksmų, vykdant užduotį pateikti informaciją Seimo kontrolieriui.

8. Bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodama argumentus, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, teigdama, kad visi jos veiksmai buvo teisėti, pareiškėjos pateikti atsakymai atitinka teisės aktų nuostatas, teismų praktiką. Pareiškėja papildomai nurodė, kad pareiškėjos veiksmais padaryta žala grindžiama prieštaringu teiginiu, kad žala buvo padaryta jungtinės veiklos sutarties dalyviams per daugiau nei pusantrų metų iš Skyriaus nesulaukusiems jokio reagavimo ar pagalbos ir dėl to kreipusiems pagalbos į Seimo kontrolierių. Šis teiginys patvirtina, kad Administracija realios žalos nenustatė. Administracija žalą grindžia tik subjektyviu ir tendencingu situacijos vertinimu. Kaip buvo nurodyta anksčiau, administracinė teisena buvo pradėta kito darbuotojo, administracinę teiseną vykdyti pareiškėjai buvo pavesta tik nuo 2022 m. balandžio 13 d. Todėl tai paneigia teiginį, kad žala kilo dėl to, jog į problemą nebuvo reaguojama pusantrų metų. Tai taip pat pagrindžia anksčiau pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjai taikoma už kitų asmenų veiksmus.

9. Bylą nagrinėjant iš naujo Administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kartodama argumentus, kurie, Administracijos vertinimu, patvirtina tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo pagrįstumą ir pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

III. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjos skundą.

11. Teismas nustatė:

11.1. Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažymoje išnagrinėtas Prašymą pateikusio asmens skundas dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir Administratorius) galimo vilkinimo perduoti namo administravimą jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, taip pat Administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), galimai netinkamai vykdant administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nagrinėjant prašymus bei teikiant informaciją Seimo kontrolieriui. Prašymą pateikusio asmens skundas pripažintas pagrįstu, konstatuota, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ, atsakymus teikė, neįvertinusi Prašymą pateikusio asmens prašymų turinio, nepradėjo administracinės procedūros, nepateikė Seimo kontrolieriui prašomos informacijos;

11.2. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažymoje nurodytų aplinkybių pagal Prašymą pateikusio asmens skundą;

11.3. vykdant Seimo kontrolieriaus rekomendaciją pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti Savivaldybės pareigūnų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą nagrinėjant Prašymą padavusio asmens prašymus, vykdant administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę) ir teikiant informaciją Seimo kontrolieriui, nustatyta, kad namo patalpų savininkai 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutartis), Administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-2511/20 namas buvo išbrauktas iš Administratoriaus administruojamų objektų, o Administratorius informuotas, kad namo savininkai sudarė 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutartį ir įpareigotas per mėnesį perduoti įgaliotajam asmeniui pastatą su visa jo dokumentacija ir kaupiamosiomis lėšomis, o Skyriui pateikti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją. Administratoriui vilkinant dokumentų perdavimo procesą, Prašymą pateikęs asmuo ne kartą kreipėsi į Skyrių ir gaudavo atsakymus, kurie jo netenkindavo. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio Prašymą pateikusio asmens skundus ir prašymus nagrinėjo pareiškėja;

11.4. įvertinęs pareiškėjos rengtus raštus ir atsakymus, nagrinėjant Prašymą pateikusio asmens prašymus, veiksmų atitiktį teisės aktams, Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. kovo 24 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-6912/22(2.1.19-AD18) apie patikrinimo rezultatus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 24 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu dėl netinkamai vykdytos Administratoriaus veiklos kontrolės, priemonių nesiėmimo, kad Administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais perduotų namo dokumentus naujajam valdytojui, pasirašytų perdavimo aktą bei pateiktų savo veiklos ataskaitą Savivaldybei ir įgaliotajam asmeniui, teisės aktų nuostatų netinkamo interpretavimo, klaidinančios informacijos Administracijos viduje teikimo ir prašomos informacijos Seimo kontrolieriui nepateikimo;

11.5. 2022 m. kovo 31 d. buvo parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-13/22(3.4.53E-AD18) (toliau – ir 2022 m. kovo 31 d. pranešimas), kuris tą pačią dieną pareiškėjai perduotas per Avilį. 2022 m. kovo 31 d. pranešime nurodyta, kad pareiškėja įtariama padariusi tarnybinius nusižengimus, nes, nagrinėdama Prašymą pateikusio asmens prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti namo administravimą 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, galimai netinkamai vykdė Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nesigilino į Prašymą pateikusio asmens pateiktų prašymų turinį, dėl ko nuo 2020 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. vasario 24 d. (Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažymos surašymas) namas nebuvo perduotas, taip pat teikė Prašymą pateikusiam asmeniui neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į Prašymą pateikusio asmens pateiktų prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui;

11.6. pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. A121-8236/22(2.1.19-BŪS) pateikė paaiškinimą. Pareiškėja nepripažino savo kaltės dėl visų 2022 m. kovo 31 d. pranešime nurodytų galimų pažeidimų;

11.7. atlikus tarnybinį patikrinimą, apibendrinus surinktus duomenis, surašyta 2022 m. balandžio 21 d. išvada, kurioje konstatuota, kad:

11.7.1. pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo, nes, nagrinėdama Prašymą pateikusio asmens prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti namo administravimą 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į Prašymą pateikusio asmens prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui:

11.7.2. pareiškėjai Avilyje 2021 m. gegužės 13 d. suformuluota užduotis Nr. 63305460 atsakyti į Prašymą pateikusio asmens 2021 m. gegužės 11 d. prašymą, informuoti Prašymą pateikusį asmenį, kokiais teisiniais aktais remiantis namo Administratoriui nebuvo pritaikytos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui;

11.7.3. pareiškėja parengė 2021 m. birželio 29 d. raštą, kuriame nurodė neteisingą, teisės aktų nuostatų neatitinkančią informaciją, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų (namo administratorių) veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos;

11.7.4. pareiškėja, pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, 2021 m. birželio 29 d. rašte formaliai nurodė, kad Prašymą pateikusio asmens minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad dėl namo perdavimo akto nesurašymo ir nepateikimo Administratoriaus vadovui 2022 m. vasario 4 d. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta;

11.7.5. pareiškėjai Avilyje 2021 m. liepos 20 d. suformuluota užduotis Nr. 64190743 pateikti informaciją Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į tos pačios dienos Prašymą pateikusio asmens 2021 m. liepos 20 d. paklausimą Nr. A121-18542/21(2.1.19-AD18) (toliau – ir 2021 m. liepos 20 d. paklausimas), pateikti informaciją apie Prašymą pateikusio asmens keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga, rengiant atsakymą;

11.7.6. pareiškėja parengė 2021 m. liepos 26 d. raštą, kuriame nurodė, kad Administratorius 2021 m. sausio 18 d. raštu buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo. Administratorius neatsisako perduoti namą, todėl nėra pagrindo skirti nuobaudą Administratoriui dėl namo perdavimo akto nepateikimo;

11.7.7. pareiškėja nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti namą ir pasirašyti aktą suėjus 30 dienų terminui po namo administratoriaus pasikeitimo neatleidžia nuo atsakomybės;

11.7.8. pareiškėja nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo);

11.7.9. pareiškėjai Avilyje 2022 m. sausio 4 d. suformuluota užduotis Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar Administratorius nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą, jeigu ne – kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis, taip pat nurodyti, kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu ne – kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis;

11.7.10. pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – ir Seimo kontrolierių įstatymas) 20 straipsnio l dalį, parengtame 2022 m. sausio 14 d. atsakyme nepateikė prašomos informacijos, nurodydama, kad: „Iš Jūsų pateiktų ir [Prašymą pateikusio asmens] Administracijai teiktų skundų turinio taip pat nematyti, kad [Prašymą pateikęs asmuo] būtų skundęsis dėl galimai nepateiktos Administratoriaus veiklos ataskaitos“;

11.7.11. pareiškėja, rengdama aptartus atsakymus, nesiaiškino, kokius dokumentus, vadovaujantis Nuostatų 4 ir 7.11 punktais, Administratorius pateikė, kokių nepateikė ir kodėl;

11.7.12. tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė:

11.7.12.1. Administracijos 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 40-230/21 patvirtinto Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto (BAS-PAP-2) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8 punktą (Poskyrio vyriausiasis specialistas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo ir rengia atsakymus), 11 punktą (vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais);

11.7.12.2. Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio nuostatų (toliau – ir Poskyrio nuostatai) 9.1.2 punktą (Poskyris atlieka neplanuotus bendro naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimus pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį), 9.6 punktą (Poskyris nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir siūlymus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimais);

11.7.12.3. Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 87.1 punktą (valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams ir (ar) kitiems teisės aktams), 87.3 punktą (nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas), 87.7 punktą (teikti tik teisingą informaciją) ir 88.12 punktą (draudžiama, atliekant tarnybines (darbines) funkcijas, teikti klaidingą informaciją);

11.7.12.4. Elgesio taisyklių 7.4 punktą (vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus), 8.2 punktą (atliekant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais), 8.8 punktą (teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą);

11.7.12.5. Nuostatų 7.11 punktą (iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas), 18 punktą (administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė);

11.7.12.6. Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalį (pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti);

11.7.12.7. VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktus (įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principai);

11.7.12.8. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą (laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų), tos pačios dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis);

11.7.13. atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėja savo kaltės nepripažino, dėl ko padaryta išvada, kad tikėtina, jog pareiškėja analogiškus pažeidimus darys ir ateityje, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, pasiūlyta: 1) pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) pavesti Skyriaus vedėjui M. Ž. laiku ir tinkamai reaguoti į pasikeitimus Skyriuje ir užtikrinti sklandų darbų perskirstymą; 3) siūlyti Skyriui per 2 mėnesius nuo 2022 m. balandžio 21 d. išvados surašymo organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerijos atstovais ir kartu ieškoti būdų užkirsti kelią daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (Savivaldybės paskirtų administratorių) vilkinimui perduoti namų dokumentus naujiems valdytojams;

11.8. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 21 d. išvadą, priėmė 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą, kuriame skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą – už tai, kad pareiškėja, nagrinėdama Prašymą pateikusio asmens prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti namo, administravimą 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui.

12. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo normomis (16 str. 1 d. 1 ir 4 p., 30 str. 1 d., 34 str. 1 d.), Taisyklių normomis (3–5 p., 11 p.), aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo paskirstymo.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kada buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo patikrinimas (2022 m. kovo 24 d.) ir vyko tarnybinio nusižengimo tyrimas (2022 m. balandžio 21 d.), padarė išvadą, kad Administracija iš esmės laikėsi Taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas priimtas nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos parengto Rašto turinį (žr. šios teismo nutarties 11.7.2, 11.7.3 p.), padarė išvadą, kad jame pateikta informacija neatitinka teisės aktų nuostatų, yra neteisinga. Teismas pritarė 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje pateiktam vertinimui (žr. šios teismo nutarties 11.7.4 p.).

15. Teismas, įvertinęs 2021 m. birželio 29 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad pareiškėja jį parengė atmestinai, paviršutiniškai, parodant, kad Skyrius Prašymą pateikusio asmens keliamoms problemoms nebeskiria dėmesio. Teismo vertinimu, tai patvirtina 2021 m. birželio 29 d. rašte padrikai cituojamos Taisyklių nuostatos, bandant Administraciją atriboti nuo Prašymą pateikusio asmens keliamų namo valdymo perėmimo problemų, pasiūlant bendra tvarka kreiptis į teismą.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atsakymą (žr. šios teismo nutarties 11.7.6 p.), pritarė 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje pateiktam vertinimui (žr. šios teismo nutarties 11.7.7 p., 11.7.8 p.).

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 11 punktą, Darbo tvarkos taisyklių 87.3 punktą, 87.7 punktą, 88.12 punktą, Elgesio taisyklių 7.4 punktą.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, ką nustatė, taip pat į likusį pareiškėjos veiksmą, kuris įvertintas 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje (žr. šios teismo nutartie 11.7.9 p.), padarė išvadą, kad pareiškėja nubausta ne už tai, kad apskritai neįvykdė pavedimų parengti ir pateikti atsakymus į prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti namo administravimą 2020 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui, bet už tai, kad pareiškėjos parengti atsakymai pagal suformuotas užduotis buvo parengti nekokybiškai, t. y. pareiškėja teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų ir pavedimų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui.

19. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjos tarnybinis nusižengimas įvertintas, atsižvelgus į jos turimą kompetenciją, į tai, kad dėl pareiškėjos darbo užduočių vykdymo nebuvo gauta kitų nusiskundimų, taip pat į Poskyryje susiklosčiusią situaciją dėl didelės darbuotojų kaitos, darbuotojų trūkumo, skirtinos tarnybinės nuobaudos įtakos darbuotojų motyvacijai. Nustatęs tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo atliktas, įvertinus reikšmingas aplinkybes, atlikus faktinių aplinkybių analizę, tinkamai įvertinus įrodymus.

20. Teismas konstatavo, kad Administracija pateikė itin išsamius, objektyvius ir pagrįstus įrodymus, patvirtinančius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikloje, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko išsamiai, objektyviai, įvertino visus įrodymus.

21. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjai pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas nevertino kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip nekeičiančių padarytos išvados dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už apeliacinio skundo parengimą, atlyginimą.

23. Pareiškėja, iš esmės kartodama ginčo faktines aplinkybes, tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, bylą iš naujo nagrinėjat pirmosios instancijos teisme, teismo sprendimo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

23.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai neišanalizavo ginčo faktinių aplinkybių, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to padarė nemotyvuotas išvadas, neatskleidė ginčo esmės;

23.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepažeisti tarnybinio patikrinimo terminai, nepagrįsta;

23.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas ir netikrindamas Administracijos teiginių, išvadų, o juos laikydamas faktais. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai atkartodamas Administracijos poziciją grindžiančius teiginius, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės;

23.4. pirmosios instancijos teismas apie žalos egzistavimą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareiškėjos neteisėtų veiksmų nepasisakė ir šių sudėties elementų netyrė;

23.5. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, šabloniška ir formali, padaryta, apsiribojant teiginiu, kad pareiškėja teikė netikslią ir neteisingą informaciją. Teismas neanalizavo ginčo šiuo aspektu iš esmės, netyrė, kodėl pareiškėja nurodydavo atitinkamą informaciją, kieno poziciją pareiškėja perduodavo, ar ta pozicija buvo suderinta. Dėl to teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už kitų darbuotojų veiksmus, Skyriaus bendrą poziciją atitinkamais klausimais, kurios pagrindžia, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė pritaikyta ne už jos konkrečius veiksmus;

23.6. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, vykdydama jai suformuotas užduotis, pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius atsakymus, nepagrįsta ir prieštarauja pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose kartojamiems argumentams dėl teisingos ir teisės aktų bei teismų praktiką atitinkančios informacijos, kuri buvo suderinta ir atitinkanti Skyriaus poziciją atitinkamai klausimais.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Administracija kartoja tas pačias aplinkybes ir argumentus, išdėstytas atsiliepime į skundą, apeliaciniame skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo sprendimo motyvus. Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepaneigė teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įvertino visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, priimtą sprendimą motyvavo aiškiais argumentais, pagrindė savo išvadas aktualiomis teisės aktų normomis, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 25. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, visi teisės pažeidimo elementai nustatyti, o Administracija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko išsamiai, objektyviai, vertino visus įrodymus, priimtas Įsakymas dėl drausminės nuobaudos iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

28. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjos apeliacinis skundas.

Dėl terminų tarnybinei nuobaudai skirti

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažyma buvo surašyta 2022 m. vasario 24 d., o skundžiamas Administracijos 2022 m. balandžio 25 d. įsakymas priimtas 2022 m. balandžio 25 d., t. y. nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

31. Pareiškėja teigia, kad pagrindas, su kuriuo yra siejamas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažyma, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2022 m. kovo 31 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui.

32. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau remiamasi teisės aktų redakcija galiojusia 2022 m. balandžio 25 d., t. y. ginčijamo 2022 m. balandžio 25 d. įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad Seimo kontrolieriui, atliekant tyrimą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 25 d. priimtas nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kad ši teismo išvada klaidinga.

33. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog buvo pažeisti ne tarnybinių nuobaudų skyrimo senaties terminai, bet procedūrinis terminas, nustatytas Aprašo 3 punkte, t. y. gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnyje yra numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad tai, kad Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. išvada parengta 2022 m. vasario 24 d., o tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2022 m. kovo 31 d. neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir ginčijamo 2022 m. balandžio 25 d. įsakymo pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad esama terminų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą.

Dėl valstybės tarnautojos (pareiškėjos) tinkamo užduočių atlikimo

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, vykdydama užduotis, pateikė neteisingą, teisės aktų neatitinkančią informaciją, veikė atmestinai ir paviršutiniškai.

35. Pareiškėja teigia, kad pateikė teisingą, išsamią ir pakankamą, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką atitinkančią informaciją.

36. Dėl apeliacinio skundo šiais aspektais teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nubausta dėl keleto netinkamai įvykdytų užduočių. Pirma, pareiškėja, vykdydama Avilyje 2021 m. gegužės 13 d. suformuluotą užduotį Nr. 63305460 atsakyti į Prašymą pateikusio asmens 2021 m. gegužės 11 d. prašymą, informuoti, kokiais teisiniais aktais remiantis Administratoriui nebuvo pritaikytos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, parengė Skyriaus 2021 m. birželio 29 d. raštą. Pareiškėja nubausta už tai, kad šiame rašte pareiškėja nurodė neteisingą, teisės aktų nuostatų neatitinkančią informaciją, jog daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos. Taip pat pareiškėja, pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, formaliai nurodė, kad Prašymą pateikusio asmens minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Administratoriaus vadovui turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.

37. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nepadarė šio pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) 7.11 punkte yra numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius iki perdavimo akto pasirašymo dienos atlieka jam priskirtas funkcijas. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Taigi, pareiškėjos parengto 2021 m. birželio 29 d. rašto teiginiai, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra viena iš priežasčių nepradėti neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo ir jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos yra netikslūs ir klaidingi.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad nors Prašymą pateikęs asmuo, teigdamas kad „Prašau informuokite, kokiais teisiniais aktais remiantis daugiabučio Administratoriui iki šiol nėra pritaikytos LR daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje numatytos administracinės priemonės“, klaidingai nurodė nesamą įstatymą, tačiau iš jo prašymo turinio matyti, jog jis kelia klausimą, kodėl administratoriui nėra pritaikyta administracinė atsakomybė. Todėl pareiškėja, rengdama atsakymą į Prašymą pateikusio asmens 2021 m. gegužės 11 d. prašymą, turėjo aptarti administratoriaus administracinės atsakomybės klausimą, kas nebuvo padaryta.

39. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėją aptartą pažeidimą padarė, jis yra įrodytas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. birželio 29 d. rašte pateikta informacija buvo viso Skyriaus nuomonė, pareiškėjos atsakomybės nešalina, nes užduotis pateikti tinkamą atsakymą buvo suformuluota pareiškėjai asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 11 punkto, nustatančio, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais, reikalavimus ir Elgesio taisyklių 7.4 punkte nustatytą pareigą, vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

40. Antra, pareiškėja, vykdydama Avilyje 2021 m. liepos 20 d. suformuluotą užduotį Nr. 64190743 pateikti informaciją Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į 2021 m. liepos 20 d. paklausimą, pateikti informaciją apie Prašymą pateikusio asmens keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga rengiant atsakymą, atsakė, priimdama 2021 m. liepos 26 d. raštą. Pareiškėja šiame rašte nurodė, kad administratorius už tai, kad nevykdė įpareigojimo buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau neatsisakė perduoti namo, todėl skirti nuobaudą administratoriui dėl namo perdavimo akto nepateikimo nėra pagrindo.

41. Teismo vertinimu, 2021 m. liepos 26 d. rašte pareiškėja nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti namą ir pasirašyti aktą, suėjus 30 dienų terminui po įsakymo dėl namo administratoriaus pasikeitimo, neatleidžia administratoriaus nuo atsakomybės.

42. Taip pat, teismo vertinimu, vadovaujantis, be kita ko, šios teismo nutarties 38 punkte išdėstytais argumentais, pareiškėja šiame 2021 m. liepos 26 d. rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo).

43. Dėl kitos pažeidimo dalies, susijusios su administratoriaus patraukimu administracinėn atsakomybėn, darytina išvada, kad pareiškėja šį pažeidimą padarė, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad pasižadėjimas ateityje perduoti namą ir pasirašyti aktą, suėjus 30 dienų terminui po įsakymo dėl namo administratoriaus pasikeitimo, atleidžia nuo administracinės atsakomybės.

44. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. liepos 26 d. rašte taip pat pateikė Skyriaus poziciją dėl protokolo nesurašymo priežasčių, kad šiame rašte nurodyto protokolo surašymo metu dėl ligos pareiškėja turėjo nedarbingumą, todėl nedalyvavo tame procese, pareiškėjos atsakomybės nešalina, nes tarnybinė užduotis pareiškėjai buvo suformuota asmeniškai.

45. Trečia, pareiškėja, vykdydama Avilyje 2022 m. sausio 4 d. suformuluotą užduotį Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar administratorius nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą, kada; jeigu nepateikė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis; kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu nesiėmė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis, parengė 2022 m. sausio 14 d. atsakymą. Pareiškėja buvo nubausta už Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalies pažeidimą, nes nepateikė prašomos informacijos, o parengtame 2022 m. sausio 14 d. atsakyme nepateikė prašomų atsakymų ir informacijos.

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi Seimo kontrolieriaus parengtus dokumentus ir pareiškėjos trumpą ir lakonišką 2022 m. sausio 14 d. atsakymą, daro išvadą, kad pareiškėja padarė aptariamą pažeidimą, nes įrodyta, jog pareiškėja nepateikė prašomų atsakymų ir informacijos. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus kiti darbuotojai ankstesniame savo darbe savo funkcijas vykdė netinkamai, nešalina pareiškėjos atsakomybės, nes pareiškėjai buvo suformuota konkreti užduotis, kurią pareiškėja turėjo pareigą įvykdyti tinkamai. Be to, byloje nėra duomenų, kad ankstesnė Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus veikla sutrukdė pareiškėjai tinkamai įvykdyti užduotį.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatavo, kad 2022 m. balandžio 21 d. išvadoje aiškiai nurodyta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta dėl 3 užduočių netinkamo vykdymo (neįvykdymo), 2022 m. balandžio 21 d. išvada taip pat aiškiai išvardytos teisės normos, kurias tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėja. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šios priežasties atmetami pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kuriais yra neigiamos įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties išvados.

48. Pareiškėja apeliaciniame skunde grindžia poziciją, kad dėl jos veiksmų nekilo žala. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai netiesiogiai prisidėjo prie susidariusios situacijos, jog, praėjus daugiau kaip pusantrų metų, namo perdavimo jungtinės veiklos sutarties dalyviams procesas, turėjęs įvykti per 30 dienų, vis dar nebuvo baigtas, buvusio administratoriaus atžvilgiu nebuvo imtasi jokių realių poveikio priemonių, o į Savivaldybės gyventojo Prašymą pateikusio asmens daugkartinius prieštaravimus dėl ankstesnių jam teiktų atsakymų nebuvo kreipiamas deramas dėmesys. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, per daugiau nei pusantrų metų nesulaukę jokio reagavimo ar pagalbos iš Administracijos, dėl to netgi kreipėsi pagalbos į Seimo kontrolierių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žalą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo patyrė ne tik gyventojai, nesulaukę iš pareiškėjos atsakingo požiūrio į Prašymą pateikusio asmens teiktus prašymus ir įsigilinimo į problemos esmę bei pastangų ją išspręsti, tačiau neigiamas pasekmes dėl tokio netinkamo pareiškėjos funkcijų vykdymo patiria ir visa valstybės tarnybos sistema. Pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, pareigų, susijusių su gyventojo prašymų ir skundų nagrinėjimu ir informacijos išoriniams subjektams teikimu, netinkamas vykdymas mažina pasitikėjimą Administracija kaip institucija, kas neabejotinai vertintina kaip žala, priežastiniu ryšiu susijusi būtent su pareiškėjos neteisėtais veiksmais (netinkamu savo tarnybinių funkcijų vykdymu).

49. Bylos proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šioje teismo nutartyje padarytų išvadų, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, su jais susiję pirmosios instancijos teismo motyvai netikrinami (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

50. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan