eef3a6f6-8ab7-4b82-8b26-ca1fcdfcf0bd · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26976-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.5.4.2; 1.2.14.10.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, nuteistajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį tarpusavyje subendrintos apėmimo bÅ«du, o subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme paskirta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiesiems I.

S. – 677,12 Eur ir G. S. – 1976 Eur. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. I. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. B. I. S. naudai priteista 677,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

I. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. B. I. S. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. G. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. B. G. S. naudai priteista 1976 Eur turtinės žalos atlyginimo. G. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. B. G. S. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. T. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. B.

T. S. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. E. B. nuteistas už tai, kad terorizuodamas ir grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei bei sveikatai veikÄ , naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai baugino žmogų, o bÅ«tent: jis, laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 8 d., bÅ«damas Vilniaus mieste, iÅ¡ jam priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, terorizuodamas ir baugindamas, nuolat skambino ir rašė SMS praneÅ¡imus į nukentėjusiajam T.

S. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: ? 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpyje nuo 19.04 val. iki 20.32 val. nukentėjusiajam T. S. skambino 7 kartus, iÅ¡ jų tris kartus atsiliepus, grasino T. S. nužudyti ir nupjauti jam galvÄ , ? 2018 m. birželio 6 d. laikotarpyje nuo 17.47 val. iki 19.10 val. nukentėjusiajam T. S. skambino 28 kartus, iÅ¡ jų keturis kartus atsiliepus, grasino T. S. nužudyti ir nupjauti jam galvÄ , ? 2018 m. birželio 7 d. laikotarpyje nuo 05.45 val. iki 12.24 val. nukentėjusiajam T.

S. skambino 25 kartus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ atsiliepus, grasino T. S. nužudyti ir nupjauti jam galvÄ bei iÅ¡siuntė 8 bauginančio turinio SMS praneÅ¡imus: 05.53 val. – „stabdyk velnias, aÅ¡ ateisiu pas tave, duodu žodį“; 06.03 val. – „tu niekur nepasislėpsi, patikėk. AÅ¡ viskÄ apie tave žinau, lauk, niekÅ¡e galvos smegenų traumos“; 06.06 val. – „aÅ¡ tave „necenzÅ«rinis žodis“, 06.08 val. – „ir sėsiu už tokį necenzÅ«rinis žodis“, 06.16 val.

– „tu mane supratai, aÅ¡ tave „necenzÅ«rinis žodis“, 06.41 val. – „ir kamerÄ Ä¯ iÅ¡angę įdėk, tavo automobiliai nereikalingi, tavo niekÅ¡inga galva reikalinga. Greitai bÅ«siu pas tave, aÅ¡ mirties angelas Izmailas, bÅ«k pasiruošęs“, 11.30 val. – ,,necenzÅ«rinis žodis“ perskambink, turiu tau svarbaus pasakyti“, 12.23 val. – „necenzÅ«rinis žodis“ aÅ¡ atvažiuosiu pas tave ir ožio ragus nupjausiu visam laikui“, po ko, tÄ pačiÄ dienÄ apie 14.50 val. nuvykęs pas nukentėjusįjį T.

S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kojo T. S., grasino visus nužudyti, taip pat ir kieme buvusį nukentėjusiojo tėvÄ I. S., pradÅ«rė kieme stovėjusio automobilio padangÄ , iÅ¡daužė keturis automobilio stiklus bei namo trijų langų stiklus ir neradęs nukentėjusiojo T. S. namuose, pasiÅ¡alino. Po ko, tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir bÅ«damas Vilniaus mieste iÅ¡ jam priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), toliau sistemingai skambino ir rašė bauginančio turinio SMS praneÅ¡imus į nukentėjusiajam T.

S. priklausantį telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: ? 2018 m. birželio 7 d. laikotarpyje nuo 16.10 val. iki 23.12 val. nukentėjusiajam T. S. skambino 3 kartus bei iÅ¡siuntė du bauginančio turinio SMS praneÅ¡imus – 23.07 val. „necenzÅ«rinis žodis“ aÅ¡ ateisiu pas tave“ ir 23.10 val. - „lauk velnias“; ? 2018 m. birželio 8 d. laikotarpyje nuo 12.05 val. iki 16.21 val. nukentėjusiajam T. S. 2 kartus skambino bei iÅ¡siuntė 4 bauginančio turinio SMS praneÅ¡imus: 06.14 val.

„necenzÅ«rinis žodis“ gausi kulkÄ â€œ, 16.17 val. - „bus tau ožį sveikinimas“, 16.20 val. - „tu velnias bÅ«si kape“, 16.21 val. - „aÅ¡ ateisiu pas tave“. Tokiu bÅ«du ir veiksmais, panaudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai terorizavo ir baugino nukentėjusįjį T. S.. Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat E. B. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent: jis, 2018 m. birželio 7 d. apie 14.50 val., bÅ«damas namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, užsidėjęs medžiaginę kaukę ant galvos, laikydamas vienoje rankoje fabrikinės Italijos gamybos 380 kalibro revolverį ARMI SPORT, o kitoje rankoje ? virtuvinį peilį, Å¡aukė kieme, kad visus iÅ¡Å¡audys, pribėgo prie automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankoje turėtu peiliu pradÅ«rė automobilio padangÄ , paėmęs akmenį, iÅ¡daužė automobilio priekinį bei galinį stiklus ir abiejų Å¡onų priekinių durelių stiklus, po ko pribėgo prie kieme buvusio I.

S. ir nukreipęs į jį revolverį Å¡aukė, kad nužudys, klausė, kur T. S., I. S. nurodžius į namo pusę, kur gyvena T. S., pribėgo prie namo ir iÅ¡daužė namo trijų langų stiklus Å¡iais veiksmais ir bÅ«du grasino nužudyti I. S., sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, E. B. nuteistas už tai, kad sugadino ir sunaikino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2018 m. birželio 7 d. apie 14.50 val. bÅ«damas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sugadino ir sunaikino svetimÄ turtÄ , t. y.: peiliu pradÅ«rė automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. S., galinę kairės pusės padangÄ , 11 eurų vertės, akmeniu iÅ¡daužė automobilio prekinį stiklÄ , 465 eurų vertės, galinį stiklÄ , 650 eurų vertės, du abiejų pusių priekinių durelių stiklus, 300 eurų bendros vertės, po ko metė sulankstomÄ kėdę, akmenį bei plytÄ ir iÅ¡daužė I.

S. priklausančio namo katilinės lango stiklÄ , kurio vertė 20 eurų, virtuvės lango stiklÄ , kurio vertė 172,82 eurų, kambario lango stiklÄ , kurio vertė 299,88 eurų, tuo sugadino nukentėjusiosios G. S. bendros vertės 1426 eurų turtÄ , bei sugadino I. S. bendros vertės 492,70 eurų turtÄ . Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas P. Jablonskas (toliau – gynėjas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuriomis E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir jį iÅ¡teisinti.

S. S., T. S. civilinius ieÅ¡kinius dėl priteistos neturtinės žalos atmesti, o I. S. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos sumažinti. Sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iki minimalaus įstatyme numatyto termino. 4.1. Skunde nurodo, kad teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse sudėties požymių, o taip pat dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Netinkamos iÅ¡vados turėjo įtakos ir bausmės paskyrimui, o E. B. pritaikyta bausmė yra per griežta. 4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ Ä¯traukti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). 4.3. Teismas, analizuodamas bylos duomenis ir kaltinimus E. B. dėl grasinimo nužudyti I. S. nurodė, kad vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo prieÅ¡taringi.

Nukentėjusysis I. S. tyrimo metu nurodė, kad E. B. buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ jo veidÄ . Teisme jis Å¡iÄ aplinkybę paneigė, nurodydamas, jog ginklas buvo nukreiptas į jį. Taip pat jis teisme nurodė, jog kai vyriÅ¡kis atėjo į kiemÄ jis buvo kitoje namo pusėje, o po to atėjo žmona. Nukentėjusysis nematė kaip atrodė peilis, kurį turėjo vyriÅ¡kis. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus I. S. nurodė, jog ėjo prie tvoros perspėti žmonos, po to grįžo į kiemÄ ir tada vyras, nukreipęs ginklÄ Ä¯ veidÄ , klausė kur T.

S.. Liudytoja D. U. tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad įvykio metu kalbėjosi su kaimyne G. S., nepamena ar ji ėjo namo, o po kiek laiko atbėgo kaimynas I. S. ir sakė, kad kažkoks vyras kieme lakstė su pistoletu. Teisme apklausiama nurodė, jog jau po įvykio visi trise nuėjo į S. kiemÄ . G. S. parodė, kad ji buvo pas kaimynę, iÅ¡girdo Å¡auksmus ir ėmė bėgti namo, matė nepažįstamÄ vyrÄ , kuris buvo nukreipęs peilį ir ginklÄ Ä¯ kieme buvusį Å¡eimos draugÄ , matė link namų bėgantį jos vyrÄ , kuris jai Å¡aukė, kad bėgtų pas kaimynę.

Papildomos apklausos metu, praėjus 4 mėnesiams jos parodymuose atsirado aplinkybė apie tai, kad vyriÅ¡kis buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ jos vyrÄ ir ji tai matė. Apklausiama teisme, Å¡i liudytoja taip pat nurodė apie tai, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis buvo priėjęs prie jos vyro, tačiau ginklo nebuvo nukreipęs, o tik laikė rankoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad jis pats pribėgo prie vyriÅ¡kio, davė pastabÄ dėl iÅ¡daužtų automobilio langų ir tada vyriÅ¡kis iÅ¡sitraukė ginklÄ ir paėmęs deÅ¡ine ranka nukreipė į jį.

Apie tai, kad kieme buvo kiti asmenys, nenurodė. S. S. parodė, kad matė kaip vyriÅ¡kis kieme Å¡aukė, pribėgo prie G. S. automobilio, iÅ¡daužė langus, po to iÅ¡daužė namo langus ir pribėgo prie I. S.. Tačiau kiti nukentėjusieji ir liudytojas V. S. nurodė kitokiÄ Ä¯vykių sekÄ . IÅ¡ aukščiau nurodytų asmenų parodymų, matyti, kad jų nurodomos aplinkybės apie grasinimus nužudyti I. S. nesutampa ir Å¡ie skirtumai yra esminiai. I. S., G. S. ir S. S. yra giminės, jų dėstomos aplinkybės turėtų bÅ«ti tikrinamos kruopščiai ir objektyviai, todėl bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo E. B. parodymus dėl Å¡io epizodo bei paÅ¡alinti esamus prieÅ¡taravimus, o nepavykus jų paÅ¡alinti, visas abejones vertinti nuteistojo naudai. 4.4.

Dėl grasinimo nužudyti T. S., teismas iÅ¡dėstęs nuteistojo ir nukentėjusiojo užfiksuotus SMS praneÅ¡imus tiesiog konstatavo, kad E. B. veikdamas vieninga tyčia, terorizuodamas ir baugindamas, nuolat skambino ir rašė SMS praneÅ¡imus nukentėjusiajam T. S.. Visgi teismas neatsižvelgė, kad iÅ¡ J. L. parodymų matyti, jog tarp jos ir T. S. bei S. S. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. T. S. jÄ persekiojo, o S. S. jai grasino, buvo atvykusi į darbÄ . Apie tai buvo žinoma ir E. B.. J. L. kreipėsi į policijÄ , tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nagrinėjimo metu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ prijungti dokumentus bei garso įraÅ¡us dėl nukentėjusiosios S. S. iÅ¡sakytų grasinimu J. L., todėl byla nebuvo iÅ¡nagrinėta objektyviai, o kartu buvo pažeistas rungtyniÅ¡kumo principas. 4.5. Nukentėjusysis T. S. dėl Å¡io epizodo teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, nes yra suimtas Baltarusijos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Apklaustas 2018 m. birželio 7 d. apie nagrinėjamo byloje turto sugadinimo incidento aplinkybes nenurodė, jog turi pretenzijų dėl grasinimų.

Papildomai apklaustas 2018 m. birželio 13 d. nurodė, kad negalvojo, jog vyriÅ¡kis iÅ¡ tikrųjų gali įvykdyti tai, kÄ raÅ¡o SMS praneÅ¡imuose. Apklausiamas 2018 m. lapkričio 16 d. nurodė, kad vyro su kuriuo bendravo SMS praneÅ¡imais nežino ir nurodė, kad SMS praneÅ¡imus laiko terorizavimu, psichologine prievarta. 2019 m. kovo 4 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad bijojo grasinimų, nes pasakė jo adresÄ , pagal balsÄ asmuo atrodė kaip neadekvatus, todėl bijojo, kad neįvykdytų savo grasinimų.

Taigi pradžioje nukentėjusysis nevertino SMS praneÅ¡imų kaip realių, dėl jų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, bet pradėjus tyrimÄ dėl turto sugadinimo, nukentėjusiojo parodymai visiÅ¡kai pasikeitė. Tokio pobÅ«džio nusikaltimuose ypatinga reikÅ¡mė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus Å¡iuos įrodymus galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampÄ , stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , privertė bijoti.

Vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. 4.6. Teismas neįsigilino į bylos dalyvių susiklosčiusius tarpusavio santykius, dėl ko E. B. nepagrįstai pripažino kaltu dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. E. B. dalyje dėl veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį T. S. civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, o I.

S. civilinis ieškinys ženkliai sumažintas, nes jis nukentėjo tik dėl išdaužtų jam priklausančio namo stiklų.

5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nors skunde teigiama, kad teismas padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl dviejų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo E. B. veiksmuose, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, jog nukentėjusiųjų parodymai dėl grasinimų nužudyti I. S., kuriais rėmėsi teismas, yra nenuoseklÅ«s, esamų prieÅ¡taravimų teismas nepaÅ¡alino, neatsižvelgė į susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ tarp S. S. ir J. L. bei T. S. parodymų nenuoseklumÄ vertindamas grasinimÄ nužudyti T. S., nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas. Dėl grasinimo nužudyti I. S..

8. Skunde teigiama, kad dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. B. turėtų būti išteisintas, kadangi nuteistojo kaltė nėra tinkamai įrodyta, nes teismas vadovavosi prieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

9. Teisminiame procese įrodymai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

10. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė E. B. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , jog įvykio metu nei I. S., nei G. S. kieme nebuvo, o kieme dirbo tik Å¡eÅ¡i darbininkai. Å ios nuteistojo pozicijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiųjų I. S. ir G. S. parodymai bei liudytojų S. S. ir D. U. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad E. B. dalyvavo padarant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ I. S.. E. B. pripažino, kad buvo įvykio vietoje, o kad įvykio vietoje buvo ir I.

S., patvirtino jis pats, jo žmona, liudytoja S. S. ir nukentėjusiųjų kaimynė D. U., kuri teigė, kad paties įvykio nematė, bet girdėjo garsus, o po maždaug 5 minučių buvo atėjęs susijaudinęs I. S. ir teigė, kad po kiemÄ bėgiojo asmuo su pistoletu, po ko visi nuėjo į nukentėjusiųjų kiemÄ pasižiÅ«rėti. Nors tam tikros nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dalys skiriasi (dėl nusikalstamų veiksmų sekos, ginklo nukreipimo, buvimo vieta įvykio metu, bėgimo kryptis), tačiau Å¡ie neatitikimai nedaro minėtų parodymų nenuosekliais ar prieÅ¡taringais.

NatÅ«ralu, kad asmenys dėl patirto streso, kilusio susijaudinimo, praėjusio ilgo laiko tarpo galėjo kitaip prisiminti arba pamirÅ¡ti įvykio detales. Visgi, remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tiksliai nustatyta, kad kaukėtas ir ginkluotas asmuo, įsiveržęs į privataus namo kiemÄ turėjo peilį ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį buvo nukreipęs į I. S. ir po to į V. Å . (T. S. draugÄ iÅ¡ Ukrainos), klausinėjo, kur yra T. S. ir grasino, kad suÅ¡audys, užmuÅ¡ arba papjaus, taip pat panaudojęs peilį dÅ«rė į kieme stovėjusio automobilio padangÄ , sudaužė automobilio stiklus ir iÅ¡daužė namo langus.

Skunde pabrėžiami parodymų prieštaravimai nepaneigia buvusios situacijos ir nesudaro pagrindo manyti, jog įvykio visai nebuvo.

11. Apeliaciniame skunde netiksliai cituojami nukentėjusiosios G. S. parodymai teigiant, jog papildomos apklausos metu, praėjus 4 mėnesiams, jos parodymuose atsirado aplinkybės apie tai, kad vyriÅ¡kis buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ jos vyrÄ ir ji tai matė. 2018 m. lapkričio 16 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nematė ar užpuolikas buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ jos vyrÄ . Å iÄ aplinkybę G. S. nuosekliai patvirtino ir teisme. Teisme nukentėjusioji teigė, kad nematė įvykio nuo pradžios ir užpuolikÄ pamatė tuo metu, kai jis bėgo link ukrainiečio.

Aplinkybė, jog G. S. nematė, kaip į jos vyrÄ buvo taikomasi ginklu, nepaneigia tokių E. B. veiksmų. Kadangi nukentėjusioji įvykį matė ne nuo pradžios, tai ji galėjo nematyti momento, kai E. B. buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ jos sutuoktinį. Å iÄ aplinkybę patvirtina tik paties I. S. ir liudytojos S. S. parodymai. Apylinkės teismas nuosprendžiu patikslino kaltinime nurodytÄ aplinkybę dėl ginklo įrėmimo I. S. į veidÄ bei nurodė, jog E. B. ginklÄ buvo nukreipęs į nukentėjusįjį.

Šios aplinkybės patikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog liudytojų parodymų netikslumai nepaneigia E. B. kaltės dėl grasinimo nužudyti I. S.. BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Å¡iÄ BK normÄ , bÅ«tina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama bÅ«tent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , tiek ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo (realumÄ ).

Svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis. Visgi, nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi bÅ«ti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimÄ , tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt).

Grasinimas kaip teisinė sÄ voka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).

13. E. B. grasinimo turinys objektyviai galėjo sukelti I. S. pakankamÄ pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės/sveikatos. Subjektyvus nukentėjusiojo situacijos suvokimas pagrįstai jam galėjo sukelti baimę dėl grasinimo realumo. E. B. grasinimÄ suÅ¡audyti, nužudyti ir papjauti iÅ¡reiÅ¡kė įsiveržęs į privačiÄ teritorijÄ , nukentėjusieji ir liudytojai teigia, kad užpuoliko balsas buvo baisus ir atrodė, kad jis yra neadekvatus arba pavartojęs narkotinių medžiagų, nepažįstamas užpuolikas buvo ginkluotas tikru Å¡aunamuoju ginklu (nukentėjusysis nežinojo, kad ginklas neveikiantis) ir peiliu, buvo nukreipęs ginklÄ Ä¯ I.

S., buvo užsidėjęs kaukę bei apsirengęs maskuojančios spalvos rÅ«bais (kamufliažiniais), gadino ir niokojo nukentėjusiųjų turtÄ . Å ių aplinkybių viseto visiÅ¡kai pakanka konstatuoti grasinimo nužudyti I. S. realumÄ . IÅ¡ paties nuteistojo parodymų matyti, kad savo veiksmais jis turėjo tikslÄ bauginti ir norėjo bÅ«tent tokios asmenų bÅ«senos ? duodamas parodymus nuteistasis paaiÅ¡kino, kad atvyko į T. S. namus, siekdamas vyriÅ¡kai pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, o kaukę užsidėjo, kad jo iÅ¡sigÄ stų, ginklu norėjo paguldyti (neva atimti galimybę prieÅ¡intis) ir pasikalbėti, o neradęs T.

S. suniokojo turtÄ ir pasiÅ¡alino. Taigi tokios nustatytos aplinkybės, tik dar kartÄ patvirtina, jog E. B. veiksmai, nukreipti prieÅ¡ nukentėjusįjį I. S. buvo pavojingi ir realÅ«s, o apylinkės teismas E. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Dėl grasinimų T. S..

14. Skunde teigiama, jog nukentėjusiojo T. S. parodymai dėl E. B. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, apklaustas tyrimo pradžioje nukentėjusysis nevertino SMS praneÅ¡imų kaip realių, dėl jų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o vėliau tyrimo eigoje papildomai apklaustas nurodė, jog bijojo, kai skambinantysis pasakė jo gyvenamosios vietos adresÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasikeitę nukentėjusiojo parodymai dėl grasinimų realumo suvokimo, negali paneigti E. B. nusikalstamų veiksmų.

Vėlesniuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose T. S. patvirtino, kad iÅ¡girdęs iÅ¡ skambinančio asmens savo namų adresÄ iÅ¡sigando grasinimų ir patikėjo jų realumu. Parodymų pakeitimas nepaneigia fakto, kad asmuo galėjo jausti iÅ¡gÄ stį dėl grasinančio turinio žinučių ir skambučių. Tai, jog nukentėjusysis nebuvo apklaustas teisme, nedaro jo parodymų mažiau patikimais. T. S. nebuvo apklaustas teisme dėl objektyvių priežasčių ir jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teismo posėdyje.

Grasinimų realumÄ ir pavojingumÄ patvirtina, kaip jau paminėta ir tai, kad po grasinančio pobÅ«džio skambučių ir praneÅ¡imų E. B. nuvyko į T. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ , neradęs nukentėjusiojo suniokojo turtÄ (taip iÅ¡ dalies įgyvendino savo grasinimus) ir pasiÅ¡alino. Be to, po įvykio toliau siuntė grasinančio pobÅ«džio praneÅ¡imus bei skambino nukentėjusiajam.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog grasinimų realumas turi bÅ«ti vertinamas ne vien tik pagal tai kaip juos suvokė nukentėjusysis. Nors tai yra svarbus kriterijus nustatant grasinimų realumÄ , tačiau nemažiau svarbu yra atsižvelgti ir į veikos padarymo aplinkybes bei objektyviuosius požymius. BK 145 straipsnio 2 dalyje iÅ¡skirti du alternatyvÅ«s Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . E. B. nusikalstami veiksmai atitiko abu kriterijus. Skambučiais ir SMS žinutėmis T. S. buvo terorizuojamas grasinant padaryti gyvybei pavojingÄ veikÄ (nupjauti galvÄ ) ir tokiu bÅ«du nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. E. B. nusikalstamais veiksmais T. S. buvo sistemingai bauginamas, nes skambučių ir SMS žinučių skaičius buvo didelis (2018 m. gegužės 29 d., nuo 19.04 val. iki 20.32 val. skambinta 7 kartus; 2018 m. birželio 6 d., nuo 17.47 val. iki 19.10 val. skambinta 28 kartus; 2018 m. birželio 7 d., nuo 05.45 val. iki 12.24 val. skambinta 25 kartus ir iÅ¡siųsta 8 bauginančios žinutės, o vėliau Å¡ios dienos vakare skambinta dar 3 kartus ir iÅ¡siųstos 2 bauginančio turinio žinutės; 2018 m. birželio 8 d., nuo 12.05 iki 16.21 skambinta 2 kartus ir iÅ¡siųstos 4 bauginančio turinio žinutės), skambinama buvo sistemingai ir intensyviai, tokie veiksmai atliekami ne vienÄ dienÄ , įvairiu paros metu, taigi negali bÅ«ti laikomi atsitiktinio pobÅ«džio.

Nuteistasis teisme pats pripažino siuntęs žinutes (ikiteisminio tyrimo metu davė prieÅ¡ingus parodymus, kuriuos apylinkės teismas įvertino kaip gynybinę pozicijÄ ), tačiau teigia, kad jomis tik atsakinėjo į grasinančias nukentėjusiojo žinutes, norėjo, kad T. S. atstotų nuo J. L. ir nesiekė įbauginti T. S.. Visgi E. B. SMS žinučių turinys prieÅ¡tarauja jo teiginiams dėl analogiÅ¡ko (atsakomojo) bendravimo su T. S.. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nulėmė ne vien tik T.

S. nurodyta aplinkybė, jog jis išsigando grasinimų turinio, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog iš pradžių dėl siųstų SMS žinučių bei skambučių jis nebijojo, tačiau vėliau jautė baimę kai buvo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, nelemia kitokio sprendimo.

16. Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nes neatsižvelgė į aplinkybes, jog prieÅ¡ įvykį tarp J. L. bei T. S. ir S. S. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. T. S. persekiojo J. L., o S. S. jai grasino. J. L. kreipėsi į policijÄ , tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tiriami E. B. nusikalstami veiksmai, o ne S. S. ar T. S. galimai neteisėti veiksmai. Vien tai, kad T.

S. ir S. S. konfliktavo su J. L. nesuteikia pagrindo E. B. elgtis nusikalstamai, grasinti nukentėjusiesiems, gadinti svetimÄ turtÄ bei nepateisina jo neteisėtų veiksmų. Apylinkės teismas žinojo apie konfliktinę situacijÄ tarp Å¡alių, tačiau pati situacija nėra susijusi su Å¡ia byla ir Å¡iÄ situacijÄ patvirtinančios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos. Apylinkės teismas neneigė, kad konfliktas tarp moterų egzistuoja, tačiau juo remiantis negali bÅ«ti pateisintas E. B. elgesys. Kiti klausimai 17.

Skunde pabrėžiama, kad išteisinus E. B. dėl BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų, T. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti atmestas, o I. S. ženkliai sumažintas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų (T. S., I. S. ir G. S.) civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos buvo tenkinti iš dalies ir jų atžvilgiu priteista dešimt kartų mažesnė suma nei buvo prašoma civiliniuose ieškiniuose (vietoje 5000 Eur priteista 500 Eur).

E. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 187 straipsnio 1 dalyje dėl kurių nukentėjusieji patyrė neturtinę žalÄ . Apylinkės teismo sprendimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra teisingas, priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis, todėl atmesti civilinį ieÅ¡kinį ar sumažinti neturtinės žalos dydį, nėra teisinio pagrindo.

18. Skundu praÅ¡oma atmesti ir S. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. S. byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja ar civiline ieÅ¡kove ir jos atžvilgiu skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo priteistas joks žalos atlyginimas. Teismas vertina šį teiginį kaip techninę apeliacinio skundo klaidÄ . Jei skunde vietoje S. S. iÅ¡ tikrųjų turėjo bÅ«ti nurodyta G. S., tai Å¡ios nukentėjusios pozicija dėl neturtinės žalos vertintina tapačiai, kaip ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

19. Skunde praÅ¡oma sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iki minimalaus įstatyme numatyto termino. Skunde nepateikiama jokių papildomų šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai E. B. nustatė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ (3 metai). E. B. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, praeityje buvo ne kartÄ teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas buvo iÅ¡skirtinai humaniÅ¡kas ir nusprendė dar kartÄ pasitikėti E. B. bei leisti jam atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Vertinant E. B. asmenybę trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo termino nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. B. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija: ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis