eeefa6cb-e4fc-4462-a443-f40a0fa9b4dc · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-523-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01311-2015-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 74.4.1; 3.2.6 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo T. S. atstovui advokato padėjėjui T. P.,atsakovei J. C.–Ž., jos atstovui advokato padėjėjui T. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

S. ieškinį atsakovams J. C.–Ž. ir R. Ž. dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas n u s t a t ė : ieškovas prašė po atsakovų santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Nurodė, kad ieškovas yra sutuoktinių kreditorius, todėl atsakovų santuokos nutraukimo byloje prievolė jam turi būti pripažinta solidaria. Paaiškino, kad 17 456,56 Eur skola yra solidari, nes šis įsiskolinimas susidarė santuokos metu, o gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad vekselyje nurodyta suma atsakovui buvo skolinta per kelis kartus. Pasirašytas vekselis tik patvirtina tarp šalių esančius įsipareigojimus. Paaiškino, kad jo skolinti pinigai buvo skirti gyvenamoj namo statybos darbams užbaigti. Pažymi, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė turi būti pripažinta solidaria. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovės sutikimas nebuvo duotas dėl jos sutuoktinio įsipareigojimo, kilusio vekselio pagrindu. Pažymi, kad šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Teigia, kad sutuoktinių prievolės solidarumas nėra preziumuojamas, todėl kreditorius leistinais įrodymais turi pagrįsti, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, arba yra atsakovės sutikimas. Tokio pobūdžio duomenų ieškovas nepateikė. Pažymi, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo pašliję nuo 2009 m., dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nežinojo, todėl prievolė negali būti pripažinta solidaria.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, papildomai nurodė, kad sutuoktinio gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, tiksliau gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, nes pinigų gavimo metu ieškovo nurodomi darbai, t. y pirmasis aukštas ir gyvenamojo namo aplinka buvo sutvarkyti. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad skolinosi pinigus iš ieškovo. Skoliniai santykiai buvo įforminti vekseliu. Paaiškino, kad jo sutuoktinė reikalavo vis daugiau lėšų, todėl jam teko skolintis, kad galėtų patenkinti ieškovės reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, kad dėl savo darbo specifikos, asmenys užsakydami jo, kaip juvelyro, paslaugas, duodavo avansÄ , kurį naudojo ir juvelyrinių dirbinių medžiagų pirkimui ir Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. visus gautus pinigus dėjo į vienÄ krÅ«vÄ ir jų neskirstydavo, kam tuo metu prireikdavo, tam ir paimdavo turimus pinigus. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ pridėtos civilinės bylos Nr. e2-3333-944/2017 nustatyta, kad atsakovė J. C.–Ž. 2015-01-26 kreipėsi į teismÄ dėl santuokos su atsakovu R.

Ž. nutraukimo. Civilinėje byloje Nr. e2-3333-944/2017 Å¡alys pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje nurodė, kad prievolę kreditoriui T. S. vykdys atsakovas R. Ž.. T. S. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas 2016-04-28 nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Nr. e2-3333-944/2017, kol bus iÅ¡spręstas T. S. reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2014-07-03 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė paprastÄ jį vekselį, kuriuo atsakovui perduota 17377, 20 Eur (60 000 Lt) suma, sumos grÄ Å¾inimo terminas 2015-01-10. 2015-01-20 iÅ¡duotas notaro vykdomasis įraÅ¡as, kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 17377,20 Eur sumÄ , 70,09 Eur atlyginimÄ notarui, 9,27 Eur kitas iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad perduoti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams, todėl prievolė turi bÅ«ti pripažinta solidaria.Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma pripažinti solidaria prievolę, kuri kilo vekselio pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Paprastai vekselis iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti).

Ä®statymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ tokia linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu susipažino 2012 m., kartu dirbo, t. y. naudojosi atsakovo, kaip juvelyro paslaugomis. Teigia, kad pinigus skolino 2013 m. per 4–5 kartus.

Å ios lėšos buvo skirtos automobilio pirkimui ir gyvenamojo namo remontui. Nurodė, kad skolinant paskutinį kartÄ , paskola buvo įforminta vekseliu, kaip garantas, kad pinigai bus grÄ Å¾inti. PaaiÅ¡kino, kad palÅ«kanų už skolintas sumas nebuvo numatę, asmeniÅ¡kai su atsakove nebuvo derinamos paskolos sÄ lygos. Teigia, kad atsakovė žinojo, kad jis skolina pinigus jos sutuoktiniui. Kadangi ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo versliÅ¡ki santykiai, tarp Å¡alių buvo pasitikinėjimas, todėl ieÅ¡kovo teigimu nebuvo bÅ«tinybės paskolinių santykių įforminti raÅ¡tu.

PaaiÅ¡kina, kad pinigai buvo skolinami per kelis kartus, tačiau konkrečių datų ir sumų negalėjo nurodyti. Teigė, kad vekseliu įforminta tuo metu buvęs įsiskolinimas. IeÅ¡kovo vertinimu už esamÄ Ä¯siskolinimÄ turi atsakyti abu sutuoktiniai kartu, t. y. solidariai.IÅ¡ esmės Å¡ioje byloje keliamas ginčas tik dėl prievolės pobÅ«džio, t. y. byloje nėra ginčo dėl paties vekselio teisėtumo ar pagrįstumo, jame nurodytos sumos perdavimo atsakovui ar pan. Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems Å¡eimos poreikiams patenkinti.

Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrÄ sias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali bÅ«ti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).

Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikÅ¡mingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobÅ«dį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias Å¡ie paprastai įgyja veikdami Å¡eimos interesais, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys).

Kasacinio teismo plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (žr. pirmiau nurodytÄ plenarinės sesijos nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal LR CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , o pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė Å¡iam sandoriui (LR CPK 178 str.).IeÅ¡kovo teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtino atsakovas, sutinka, kad prievolė bÅ«tų pripažinta solidaria.

Jis paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, kaip juvelyrinių dirbinių prekyba užsiimantis asmuo, naudojosi jo, kaip juvelyro paslaugomis. PaaiÅ¡kino, kad dėl jo darbo specifikos, jis gaudavo už darbÄ avanso, kurį naudojo pagal poreikį, t. y. tiek medžiagų pirkimui juvelyriniams dirbiniams, tiek kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nuolat reikalaudavo pinigų, todėl jam reikėjo nuolat skolintis. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė nesidomėjo, iÅ¡ kur atsakovas gauna pinigus. Patvirtino, kad santuokos nutraukimo byloje duodamas paaiÅ¡kinimus melavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gautos lėšos buvo panaudotos asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prievolė kreditoriui yra asmeninė.

Teismas pažymi, kad už priesaikos sulaužymÄ yra numatyta bauda pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d. Kadangi atsakovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3333-944/2017 davė melagingus paaiÅ¡kinimus, todėl baudos klausimas spręstinas minėtoje byloje. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutikimo ar vėliau patvirtinusi dėl galimų paskolinių tarpusavio jos sutuoktinio ir kreditoriaus santykių nėra davusi, nei paskolos/ų, vekselio suraÅ¡ymo sÄ lygos, aplinkybės su ja nebuvo derinamos, gautos lėšos nebuvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Teismo vertinimu yra svarbu, kad sutuoktiniai yra pradėję skyrybų procesÄ , t. y. iÅ¡ pradžių santuokos nutraukimo byla pradėta ginčo teisena, vėliau pereita į bylos nagrinėjimÄ ypatingÄ ja teisena, t. y. sudaryta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ä®vertinus santuokos nutraukimo byloje duotus sutuoktinių paaiÅ¡kinimus, pripažintina, kad jų tarpusavio santykiai įtempti, komplikuoti, todėl svarbiÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi kiti įrodymai. RaÅ¡ytinių duomenų, kad atsakovė davė sutikimÄ dėl paskolos/vekselio nėra pateikta, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tokių aplinkybių nenurodė, atsakovė nepripažino, kad bÅ«tų davusi sutikimÄ ar vėliau patvirtinusi sudarytÄ sandorį, darytina iÅ¡vada, kad vien ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimai nėra pakankami, kad bÅ«tų pripažintas faktas, kad atsakovė sutiko dėl piniginių ieÅ¡kovo ir sutuoktinių tarpusavio santykių, todėl ieÅ¡kovas turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gautos lėšos panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad konkrečiai piniginės lėšos buvo naudojamos gyvenamojo namo pirmo aukšto įrengimui, t. y. sienų dažymui ir pan., namo aplinkos tvarkymui, automobilio pirkimui. Sprendžiant dėl gyvenamojo namo aplinkos ir pirmo aukšto įrengimo reikšmingi yra santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3333-944/2017 ir šioje byloje pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pastebėtina, kad santuokos nutraukimo byloje pateiktas faktinių aplinkybių protokolas dėl 2008-12-30 esančios faktinės gyvenamojo namo aplinkos ir vidaus aplinkos.

Pateiktuose fotonuotraukose matyti, kad gyvenamojo namo aplinka nėra sutvarkyta, didelė dalis vidaus apdailos darbų buvo atlikta. 2016-12-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuotos fotonuotraukos, kurios darytos gyvenamajame name, kai sutuoktiniai jame faktiškai gyveno. Šioje fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai, kuriuose matosi sutuoktinių nepilnamečiai vaikai ir gyvenamojo namo aplinka ir gyvenamojo namo vidus. Šalių nepilnamečiai vaikai yra gimę – dukra 2006 m., o sūnus 2010 m. Kadangi vekselis išrašytas 2014 m., tai nepilnametei dukrai turėjo būti apie aštuonerius metus, o sūnui – apie ketverius, tuo tarpu akivaizdu, kad fotonuotraukose vaikų amžius kur kas mažesnis.

Netgi padarius prielaidÄ , kad galimai ieÅ¡kovas perdavė/paskolino atsakovui apie 2013 m., nepilnamečių vaikų amžius bet kuriuo atveju yra mažesnis. Teismas nurodo, kad tiksliai pagal fotonuotraukas nėra galimybės nustatyti vaikų amžiaus, tačiau abstrakčiai įvertinti nepilnamečių vaikų amžių galima. Ä®vertinus Å¡iuos raÅ¡ytinius duomenis, labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo aplinka ir namo vidus jau buvo įrengtas iki ieÅ¡kovo nurodyto laiko, kai galimai buvo perduotos piniginės lėšos atsakovui.

Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų apie paskolinius santykius, išskyrus šalių paaiškinimus, nėra pateikta. Byloje apklausti liudytojai, t. y. atsakovės brolis A. C. nurodė, kad su namo statybos darbais sesers šeimai padėjo jos tėvai. Su seserimi bendravo, tačiau nežinojo, kad reikėtų pinigų, neprašė nei paskolinti, nenurodė, kad skolinasi iš kitų asmenų. liudytojo teigimu po antrojo vaiko gimimo jokie didelės apimties darbai susiję su gyvenamojo namo aplinka nebuvo atliekami.

Teismo posėdžio metu apklausta atsakovė draugė E. Z. nurodė, kad po gimus Å¡alių sÅ«nui namo aplinka ir vidus jau buvo sutvarkyti. Jai atsakovė nenurodė, kad reikia pinigų kokiems nors darbams pabaigti ar, kad reikėtų kokius nors darbus atlikti. Byloje apklaustas liudytoju A. J. nurodė, kad atsakovų Å¡eimÄ pažįsta. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas jam yra skolingas. Å iuos pinigus skolino medžiagų pirkimui, žadėjo grÄ Å¾inti, tačiau ir Å¡iuo metu skola nėra grÄ Å¾inta. PaaiÅ¡kina, kad apie skolÄ atsakovo sutuoktinė nebuvo informuota. Įvertinus liudytojų parodymus darytina iÅ¡vada, kad apie skolÄ ieÅ¡kovui jie nežinojo, tačiau tiek atsakovės brolis, tiek atsakovės draugė bendro pobÅ«džio aplinkybes nurodė dėl gyvenamojo namo įrengimo, kad jis buvo tinkamas gyventi ir iÅ¡ esmės įrengtas gimus antram vaikui.

Nors liudytojų nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobÅ«džio ir dėl pačio įsiskolinimo liudytojai negalėjo nieko nenurodyti, tačiau ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių dėl gautų pinigų galimo panaudojimo nepatvirto. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kreditorius turėjo bÅ«ti labiau atidus ir rÅ«pestingas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atsakovų namuose buvo keletÄ kartų, žinojo, kas yra atsakovo sutuoktinė, todėl turėjo realias galimybes pinigų grÄ Å¾inimo klausimus aptarti su abiem sutuoktiniais, taip pat, kad vekselyje pasiraÅ¡ytų ne tik atsakovas bet ir jo sutuoktinė.

Pažymėtina, kad iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Kadangi procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, tenka Å¡aliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis), todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimo nepagrindė leistinais įrodymais.

Teismo vertinimu ieškovo ir atsakovo paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. gyvenamojo namo vidaus ir išorės aplinkai ar galimiems automobilio pirkimams. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas pripažinti prievolę solidaria atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių spręstina santuokos nutraukimo byloje.Dėl bylinėjimosi išlaidų.Atmetus ieškinį atlygintinos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė 1500 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , iÅ¡ viso – 1650 Eur. Å ios iÅ¡laidos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J.

C.–Ž. 1650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė