eeee8dfc-93ec-4a2e-91c9-8d187ef37ccb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-472-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00951-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios V. B. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios V.

B. individualios įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. B.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi V. B. individualiai įmonei (toliau – V. B. IÄ®) iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto administravimo partneriai“. Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi V. B. IÄ® pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėja bankrutavusi V.

B. IÄ®, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti V. B. IÄ® bankrotÄ tyčiniu. PraÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindais – nurodė, kad buvęs individualios įmonės savininkas V. B. netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ ir neorganizavo tinkamo jos tvarkymo, neperdavė įmonės turto, nevykdė kitų jam įstatyme nustatytų pareigų – neinicijavo įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkintas bankroto administratorės praÅ¡ymas pripažinti V. B. IÄ® bankrotÄ tyčiniu.Teismas nurodė, kad iÅ¡ bankroto administratorės pateikto praÅ¡ymo pripažinti V. B. IÄ® bankrotÄ tyčiniu matyti, kad bankroto administratorė nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžia savo teiginius, t. y. kad suinteresuotas asmuo V. B. pažeidė įstatyme nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių per visÄ Ä¯monės veikimo laikotarpį registrų tvarkytojui nebuvo teikiami finansiniai įmonės dokumentai.

Vertino, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, jog suinteresuotas asmuo nebuvo atsakingas vadovas, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, nes neteikė finansinių įmonės dokumentų vieÅ¡iesiems registrams. Tačiau bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas VÄ® Registrų centrui niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti aplinkybės, kuriuo metu bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.Teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos įmonės vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota, V.

B. IĮ vardu registruotos penkios transporto priemonės, iš jų trijų transporto priemonių būsena nurodyta kaip „išregistruota“, dviejų transporto priemonių būsena – „įregistruota“. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė 11 467,26 Eur. Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 28 d. V. B. paaiškinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui teismas nustatė, kad įmonės ilgalaikio turto likutinė vertė sudarė 2 068,41 Eur, trumpalaikio turto įmonė neturėjo, įmonės finansiniai įsiskolinimai, į kuriuos neįtraukta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, sudarė 25 542,47 Eur, įsiskolinimai debitoriams – 8 248,62 Eur. 2017 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtintas V.

B. IÄ® kreditorių finansinių reikalavimų, kurių suma – 109 622,68 Eur, sÄ raÅ¡as.Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas vertino, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos nekilnojamojo turto neturėjimas, bendrovės skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui dydis ar bankroto byloje patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų apimtis nėra pakankami, kad bÅ«tų nustatyta, kuriuo momentu bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog buvęs įmonės vadovas aplaidžiai ir (ar) apgaulingai organizavo V. B. IÄ® buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ pripažinti V. B. IÄ® bankroto tyčiniu.Dėl suinteresuoto asmens V. B. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų pareigų nevykdymo teismas sutiko su bankroto administratore, kad suinteresuotas asmuo V.

B. perdavė ne visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nenurodė, kokios priežastys lėmė visų apskaitos dokumentų neperdavimÄ . Taip pat įmonės vadovas neperdavė įmonei priklausančio turto, t. y. dviejų automobilių „Mercedes Benz 312“ bei „Audi 80“. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorei nėra perduoti 2016 metų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, ir įvertindamas V. B. teiktus paaiÅ¡kinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui, pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratore, kad yra pagrindas konstatuoti, jog bankroto administratorės reikalaujamų įmonės finansinės apskaitos dokumentų neperdavimu yra suteikiama galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitÄ finansinę veiklÄ , atitinkamai administratorei sudaromos kliÅ«tys įvertinti įmonės veiklos teisėtumÄ ir identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

Kita vertus, teismas nurodė, kad bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Byloje esantys įrodymai nesudarė pagrindo teismui konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl net ir konstatavus, kad suinteresuotas asmuo V. B. perdavė ne visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir neperdavė įmonei priklausančių automobilių, nėra pagrindo V. B. IÄ® bankroto pripažinti tyčiniu. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja bankrutavusi V.

B. IÄ®, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti V. B. IÄ® bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad byloje neįrodyta aplinkybė dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V. B. sÄ moningų veiksmų ir įmonės nemokumo kilimo arba tarp V. B. sÄ moningų veiksmų ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

V. B. neįvykdžius pareigų dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, įmonės bankroto administratorės veiksmai administruojant įmonę yra apriboti ir tinkamai administruoti bankrutavusiÄ V. B. IÄ® yra faktiÅ¡kai neįmanoma. Ä®monės vadovo pareigų neatlikimas sudaro prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad vadovo veiksmai turėjo įtakos įsiskolinimų kreditoriams didėjimui ar nemokios įmonės padėties esminiam pabloginimui, ir tai lemia priežastinio ryÅ¡io tarp tokio vadovo veikimo ir kilusių padarinių buvimÄ .Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus.

Dėl bankroto bylos V. B. IÄ® iÅ¡kėlimo į Klaipėdos apygardos teismÄ kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius, o buvęs įmonės vadovas į pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė nei atsiliepimo, nei jokių V. B. IÄ® finansinės atskaitomybės dokumentų. Neperdavus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, darytina iÅ¡vada, kad V. B. ne tik neįvykdė įstatymuose ir steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, bet ir netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, sÄ moningai blogino įmonės finansinę padėtį, dėl to nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, todėl egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, nurodyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas k o n s t a t u o j a :             IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta V. B. IÄ® bankrotÄ pripažinti tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Bankrutavusios V. B. IÄ® bankroto administratorės praÅ¡ymÄ pripažinti nurodytos įmonės bankrotÄ tyčiniu iÅ¡ esmės motyvavo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), buhalterinės apskaitos neorganizavimu.

Ä®vertinęs administratorės pateiktus ir kitus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pripažino formalų paminėtų tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ , tačiau, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl atmetė praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apygardos teismo pozicija.Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje yra nurodytos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tai paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

Pagal Å¡iais klausimais formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatyme nereikalaujama, kad bÅ«tų įrodyta įmonės vadovo tyčia kaip kaltės forma. Ä®monės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sÄ moningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemoki, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Å ios nutarties 18 punkte paminėti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės koreliuoja ir su naujausia Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuluota teisės taikymo taisykle: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

PrieÅ¡ingai nei sprendė apygardos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priežastinis ryÅ¡ys tarp byloje nustatytų buvusio bendrovės vadovo V. B. neteisėtų veiksmų (įmonės finansinių dokumentų ir turto neperdavimas, bankroto bylos vadovaujamai įmonei neinicijavimas) ir nemokios V. B. IÄ® finansinės padėties esminio pabloginimo egzistuoja. Vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymuose nustatytų jos veiklos apribojimų. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tvarkoma apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. B. nėra perdavęs visų įmonės apskaitos dokumentų bankroto administratorei. Iki Å¡iol bankroto administratorei nėra perduotas įmonės balansas su iÅ¡Å¡ifravimais iki nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos bei 2016 m. V. B. IÄ® buhalterinės apskaitos dokumentai (kasa, iÅ¡raÅ¡ytos bei gautos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kt.), ir tai trukdo bankroto administratorei nustatyti įmonei priklausantį turtÄ ir įsipareigojimus.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog buvęs įmonės vadovas aplaidžiai ir (ar) apgaulingai organizavo V. B. IÄ® buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tačiau netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu teismų praktikoje laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai, arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai. Aplinkybę, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, patvirtina byloje nepaneigtos aplinkybės, jog bankroto administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai.

Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra iÅ¡saugoti (CPK 185 straipsnis). Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra iÅ¡likę ar jie nebuvo tvarkomi pagal BAÄ® nustatytus reikalavimus, tai reiÅ¡kia buvus aplaidų ir (ar) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1690-241/2016).Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad neturint nurodytų duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar įmonė turėjo kokio nors turto, taip pat debitorių įsiskolinimų, pabandyti jį atgauti ir panaudoti kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Be to, tinkamas buhalterinės apskaitos neorganizavimas teismų praktikoje pripažįstamas kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016), todėl spręsti, kad aptariamos įmonės vadovo pareigos nevykdymas nelėmė įmonės bankroto, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Byloje nustatyta ir tai, kad, V. B. IÄ® esant faktiÅ¡kai nemokiai, jos vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Ä®monės vadovas nevykdė savo pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , taip pat ir rengti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip apribodamas galimybę tiksliai nustatyti, kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos V. B. IÄ® iÅ¡kėlimo. Nepaisant to, bylos duomenys patvirtina, kad įsiskolinimas bankroto bylÄ Ä¯monei iÅ¡kėlusiam kreditoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Klaipėdos skyriui – atsirado nuo 2016 m. balandžio 1 d., skolos suma pastarajam nuo nurodyto momento tik didėjo, suinteresuotas asmuo į raginimus nereagavo, skolos gražiuoju nesumokėjo.

Be to, pats V. B. IĮ vadovas 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime kreditoriui nurodė, kad įmonės ilgalaikio turto likutinė vertė sudarė 2 068,41 Eur, trumpalaikio turto įmonė neturėjo, įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, į kuriuos neįtraukta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, sudarė 25 542,47 Eur, įsiskolinimai debitoriams – 8 248,62 Eur. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. IĮ finansiniai sunkumai 2016 m. nebuvo trumpalaikio pobūdžio, įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl suinteresuotas asmuo V.

B. nurodytu laikotarpiu įgijo pareigÄ inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės nuostolius, įsiskolinimus kreditoriams, kurie 2017 m. rugsėjo 22 d. sudarė 109 622,68 Eur. Å i aplinkybė vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Aptartos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo V. B., bÅ«damas V. B. IÄ® vadovu, netvarkė buhalterinės apskaitos, nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tokiais veiksmais dar labiau pablogindamas finansinę įmonės, kuri nuo 2016 m. pabaigos ir taip buvo nemoki, padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių buvusio įmonės vadovo veiksmų pagrindu negalima konstatuoti tyčinio V.

B. IÄ® bankroto.Atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti bankrutavusios V. B. IÄ® administratorės praÅ¡ymÄ pripažinti V. B. IÄ® bankrotÄ tyčiniu, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas tyčinis bankrotas, bei Å¡ių normų taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimais suformuotÄ teismų praktikÄ . Tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes (jų visumÄ ), Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjamu klausimu padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ .

Nagrinėjamoje situacijoje nustačius tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančius požymius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktai), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – V. B. IÄ® bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – V.

B. individualios įmonės (j. a. k. 302584254) bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teisėjas                                                                                         Vigintas ViÅ¡inskis