2013-08-20 Nr. AB-4259-3-62-3-00786-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-875/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00786-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 8–11), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, atsakovas) 3–iojo pensijų skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (10.7) S-37666 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. (10.7) S-37666); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4806 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją“ (toliau – ir VSDFV sprendimas Nr. (10.7) S-37666); 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių paskirti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją nuo prašymo pateikimo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 1988 m. vasario 26 d. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 viršininko įsakymu Nr. 22-k, kaip civilis asmuo, užimantis statybinių mašinų derintojo pareigybę, buvo komandiruotas dirbti į Slavutičiaus miesto statybas Ukrainoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specialistų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti (toliau - ir Specialistų Komisija) 2012 m. kovo 15 d. pateikė išvadą Nr. 99-28, kurioje nustatė ligų, kuriomis serga pareiškėjas, ryšį su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės (toliau – ir ČAE) avarijos padarinius. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDN tarnyba) 2012 m. gegužės 2 d. išdavė jam darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0665538, kurioje nustatė 70 proc. netektą darbingumą nuo 2012 m. balandžio 24 d., netekto darbingumo lygio priežastis – 27.7. liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neįgalus daugiau kaip 10 metų, pagrindinė liga labai sunki (raumenų nykimas). 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – ir LGGRT centras) pripažino pareiškėją nukentėjusiuoju nuo 1939–1990 metų okupacijų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939- 1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo (toliau – ir Nukentėjusių teisinio statuso įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto „j“ papunkčiu ir išdavė nukentėjusio asmens statuso pažymėjimą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3–iąjį pensijų skyrių dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo. Pateikė šios pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. 2012 m. birželio 15 d. VSDFV Kauno skyriaus 3–iasis pensijų skyrius sprendimu Nr. (10.7) S-37666 atsisakė skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, nurodydamas, kad teisės aktuose nenumatyta, jog teisę į šią pensiją turi asmenys, dalyvavę statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Šį sprendimą pareiškėjas 2012 m. liepos 6 d. apskundė VSDF valdybai, kuri 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4806 paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą.

Pareiškėjo manymu, ginčijami sprendimai neteisėti. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose administracinėse bylose (Nr. A14-478/2007, A469-478/2007, A502-414/2010) pareiškėjas teigė, kad jis atitinka tuos kriterijus, kuriais remiantis skiriama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija dirbusiems Slavutičiaus miesto statybose Ukrainoje, t. y.: 1) asmuo turi būti dalyvavęs likviduojant ČAE avarijos padarinius (Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas, VPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) asmuo turi tapti nedarbingas arba iš dalies darbingas (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 198 patvirtinto Vienkartinių kompensacijų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, dydžių ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kompensacijų aprašas) 2 punktą, Slavutičiaus mieste dirbę asmenys priskiriami likvidavimo darbų dalyvių kategorijai. Vienkartines išmokas moka VSDFV teritoriniai skyriai ir dėl to problemų nekyla, tačiau kitu atveju tie patys asmenys vertinami ne kaip likvidavimo darbų dalyviai ir neturi teisės gauti valstybės paramą. Pareiškėjo nuomone, tai nelogiška ir neteisinga.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) paaiškino, kad, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, tarp asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, yra ir asmenys, dalyvavę likviduojant ČAE avarijos padarinius, o to paties įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose numatytiems asmenims (tarp jų ir asmenims, dalyvavusiems likviduojant ČAE avarijos padarinius), kurie tapo nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidais) dėl ČAE padarinių likvidavimo darbų poveikio. Pareiškėjo pateiktame Mechanizacijos valdybos Nr. 4 1988 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. 22-k nurodyta, kad jis buvo komandiruotas į Slavutičių. Atsakovas pažymėjo, kad tik nuo 2007 m. sausio 11 d., įsigaliojus 2006 m. gruodžio 21 d. įstatymui Nr. X-1005, Nukentėjusių teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas buvo papildytas j) papunkčiu, kuriame nustatyta, jog nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusas pripažįstamas asmenims, dalyvavusiems likviduojant ČAE avarijos padarinius bei statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje.

Iki šios datos asmenims, stačiusiems Slavutičiaus miestą, nukentėjusiojo asmens statusas nebuvo pripažįstamas. Taigi asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius, ir asmenys, kurie statė Slavutičiaus miestą Ukrainoje, Nukentėjusių teisinio statuso įstatyme įvardyti kaip dvi atskiros asmenų grupės, iš kurių Slavutičiaus miesto statytojai Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje neįrašyti, todėl pagal šio įstatymo nuostatas neturi teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Seime buvo užregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2105, kuriuo buvo siekta užtikrinti vienodas teises į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją tiek asmenims, dalyvavusiems likviduojant ČAE avarijos padarinius, tiek asmenims, dalyvavusiems statant Slavutičiaus miestą.

Šis projektas buvo atmestas, argumentuojant, jog siūlomos įstatymo projekto nuostatos dar labiau išplėstų ratą asmenų, turinčių teisę gauti išskirtines išmokas iš valstybės biudžeto – valstybines pensijas (Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2007 m. gegužės 2 d. išvada Nr. 16). Pareiškėjo pateikta Specialistų komisijos 2012 m. kovo 15 d. išvada Nr. 99-28 nėra pagrindas teisei į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją įgyti, kadangi ši komisija teikia išvadas vienkartinėms kompensacijoms ir kitoms lengvatoms gauti, o ne nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms skirti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–25) paaiškino, kad pagal Nukentėjusių teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto „j“ papunktį, nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius ir kurie dalyvavo statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Tačiau pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi tik asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius, t. y. minėtuose straipsniuose nenurodyta, kad tokia teise naudojasi ir asmenys, dalyvavę statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Tik nuo 2007 m. sausio 11 d. Nukentėjusių teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas buvo papildytas „j“ papunkčiu, kuris nustatė, kad nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami ir asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius bei statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Įsigaliojus minėtam pakeitimui, Valstybinių pensijų įstatymas nebuvo pakeistas, todėl pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi tik asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius. Dėl to pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 38–42) pareiškėjo skundą tenkino: panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (10.7) S-37666 „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4806 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją“ bei įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2012 m. gegužės 3 d.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (10.7)S-37666 ir VSDF valdybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4806 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta skirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją motyvuojant, kad jis nėra asmuo, dalyvavęs likviduojant ČAE avarijos padarinius. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu. Šio įstatymo 11 straipsnis apibrėžia asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, ratą. Tarp asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, yra ir asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (VPĮ 11 str.1 d. 6 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose numatytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais arba iš dalies darbingais dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose administracinėse bylose (LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-414/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-659/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1688/2010) pažymėdamas, kad šių bylų ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra absoliučiai identiškos, tačiau minėtose nutartyse suformuluotos ginčo atveju reikšmingos aktualių Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų taikymo taisyklės ir pateikti išaiškinimai, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla ir saisto teismą, sprendžiant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo klausimus asmenims, komandiruotiems dirbti į Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Minėtose bylose, siekiant įvertinti reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia buvo nustatinėjama, ar dalyvavimas Slavutičiaus miesto statyboje ir po to sekę susirgimai (ligos) bei dėl jų netektas darbingumas reiškė patekimą tarp asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą (asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius). Šiuo aspektu bylas nagrinėjusios teisėjų kolegijos pažymėjo, jog asmuo, siekiantis realizuoti teisę gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją, turi atitikti dvi įstatymų leidėjo nustatytas būtinas sąlygas: pirma, jis turi būti dalyvavęs likviduojant ČAE avarijos padarinius (VPĮ 11 str.1 d. 6 p.); antra, jis turi tapti nedarbingas arba iš dalies darbingas (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (VPĮ 13 str. 2 d. 5 p.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir nagrinėjamoje byloje nustatinėtinos šios sąlygos.

Teismas pastebėjo, kad jokių kitų kriterijų avarijos padarinių likvidavimo faktui konstatuoti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato, todėl darytina išvada, jog asmuo įgyja joje įtvirtintą teisę, jeigu konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas teigti, kad jis dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius ir dėl to nukentėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. A469-478/2007). Nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Mechanizacijos valdybos Nr. 4 viršininko 1988 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 22-k nuo 1988 m. kovo 1 d. buvo komandiruotas ir dirbo Slavutičiaus miesto statyboje (b. l. 13), šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Tačiau atsakovas, nepripažindamas pareiškėjo teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, teigia, jog asmenys, statę Slavutičiaus miestą Ukrainoje, neįrašyti į Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnį, dėl to nepatenka į asmenų, likvidavusių ČAE avarijos padarinius, ratą ir neturi teisės į tokią pensiją. Teismas vertino, kad atsakovo nurodyti argumentai, kuriais remiantis pareiškėjui atsisakyta skirti pensiją, nepagrįsti.

Ištyręs bei įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LGGRT centras 2012 m. birželio 22 d. pareiškėjui yra suteikęs nukentėjusiojo nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens statusą (b. l. 12). Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius, nes Slavutičiaus miesto statyba Ukrainoje buvo tiesiogiai siejama su ČAE avarijos padarinių likvidavimu. Tai patvirtina ir 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, statuso įstatymo Nr. VIII-342 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j) papunktis, vienai asmenų kategorijai priskiriantis asmenis, tiesiogiai dalyvavusius likviduojant ČAE avarijos padarinius, ir asmenis, stačiusius Slavutičiaus miestą Ukrainoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-659/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad pareiškėjas neabejotinai atitinka pirmąją iš dviejų sąlygų, kuri būtina siekiant jį pripažinti asmeniu, turinčiu teisę gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją, t. y. jis yra dalyvavęs likviduojant ČAE avarijos padarinius pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pabrėžė, kad siekiant įvertinti pareiškėjo atitikimą įstatymų leidėjo nustatytai antrajai sąlygai (asmuo turi tapti nedarbingas arba iš dalies darbingas dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio), būtina nustatyti, ar pareiškėjo, dirbusio likviduojant ČAE avarijos padarinius, esamas darbingumo lygis yra nulemtas būtent jo dalyvavimo likviduojant šios avarijos padarinius (statant Slavutičiaus miestą). Ginčo atveju tik ČAE avarijos sukeltų padarinių ir jų likvidavimo darbų sukeltas nedarbingumas yra privaloma įstatymų leidėjo nustatyta priežastis, leidžianti asmeniui gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjui yra suteiktas nukentėjusiojo nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens statusas (b. l. 12), nepagrįstų ryšio tarp jo dalyvavimo likviduojant ČAE avarijos padarinius statant Slavutičiaus miestą ir esamo nedarbingumo (darbingumo lygio), nes nukentėjusiojo asmens statusas nėra susijęs su detaliu ligų, netekto darbingumo lygio ir jį lėmusių priežasčių nustatymu. Darbingumo lygio, jo priežasties nustatymas priskiriamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ši funkcija įgyvendinama išduodant asmeniui atitinkamą darbingumo lygio vertinimo pažymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė apie pareiškėjui diagnozuotų ligų ryšį su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius yra tiesiogiai konstatuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specialistų komisijos ligų ryšiui su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius nustatyti 2012 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. 99-28 (b. l. 14).

Darbingumo lygį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Darbingumo lygio nustatymo aprašas), nustato NDN tarnyba, kuri 2012 m. gegužės 2 d. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0665538 taip pat davė analogišką išvadą, pripažindama pareiškėją tik iš dalies darbingu (netektas darbingumas 70 procentų) bei nustatydama darbingumo lygio priežastį – 27.7 liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2028 m. kovo 19 d. (b. l. 15). Darbingumo lygio nustatymo aprašo 27.7 punkte yra nustatyta savarankiška kategorija – liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis, nes minėti dokumentai nėra paneigti ar nuginčyti, o kitų duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, objektyviai paneigiančią ligos ryšį su dalyvavimu likviduojant avarijos padarinius, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad leistinais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais įrodyta, jog esamas pareiškėjo darbingumo lygis yra jo dalyvavimo statant Slavutičiaus miestą (likviduojant ČAE avarijos padarinius) pasekmė, teismas nustatė, kad pareiškėjas atitinka ir antrąją imperatyvią sąlygą pensijai gauti pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad pareiškėjas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir patenka tarp asmenų, kuriems yra suteikta teisė gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, o pareiškėjo ginčijami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių dėl pensijos skyrimo kreipėsi 2012 m. gegužės 3 d., taip pat į tai, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, jog pareiškėjas nepateikė visų reikalingų dokumentų pensijai skirti, o argumentai, kuriais atsakovas grindė atsisakymą skirti prašomą pensiją, paneigti, teismas įpareigojo atsakovą VSDFV Kauno skyrių skirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo prašymo gavimo dienos.

III. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 45–48) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo:

1. Apelianto nuomone, ginčui aktualios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, t. y. preziumuojama, kad įstatymų leidėjas įstatymo tekstu neturi tikslo pasakyti daugiau, nei ketino priimdamas įstatymą, o įstatymo tekstas atitinka tikrąją įstatymų leidėjo valią. Atsižvelgiant į tai, kad Slavutičiaus miesto statytojai į Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnį neįrašyti, jie pagal šio įstatymo nuostatas neturi teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

2. Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir VSD pensijų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir VSD pensijų nuostatai) 67 punkto, Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, apeliantas pažymi, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo data asmeniui, dalyvavusiam Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbuose, negali būti ankstesnė negu LGGRT centro ir NDN tarnybos išduotų pažymėjimų išdavimo data. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo VSDFV Kauno skyrių skirti pareiškėjui nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją nuo 2012 m. gegužės 3 d. (kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos), neatsižvelgęs į tą aplinkybę, kad pareiškėjui, dalyvavusiam statant Slavutičiaus miestą, LGGRT centras nukentėjusiojo asmens pažymėjimą Nr. 021291 išdavė tik 2012 m. birželio 22 d. Be to, šio pažymėjimo pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 3–iajam pensijų skyriui nepateikė.

Pareiškėjas A. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 53–54) atsikirsdamas į atsakovo argumentus pareiškėjas nurodo, kad įstatymo nebuvimas ar jo pataisų atmetimas svarstymo–priėmimo metu, taip pat įstatymo neišsamumas ar klaidinanti formuluotė nereiškia, kad žmogus negali siekti teisingumo ir reikalauti to, kas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam teisėtai priklauso. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nenurodo, kokie dokumentai privalomai turi būti pateikti nukentėjusiųjų asmenų valstybinei pensijai gauti asmenims, kurie yra ČAE avarijos padarinių likvidatoriai. Valstybinių pensijų įstatyme nurodyta, kad tokie asmenys turi teisę gauti minėta pensiją, be to, 11 straipsnyje tarp nurodytų asmenų grupių, kurie neturi teisės į šią pensiją, nėra Slavutičiaus miesto statytojų. Šiuo atveju pensija yra skiriama ankščiau, nei suėjus pensijos amžiui, dėl didelio nedarbingumo lygio, kurį nustato NDN tarnyba. Būtent NDN tarnyba nedarbingumo lygio pažymoje nurodo, kad asmuo tapo nedarbingas dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų, remdamasi specialios komisijos išvadomis, komandiruotės įsakymu bei objektyviai nustatytomis ligomis ir kitais kriterijais. Šis dokumentas yra pakankamas teisinis pagrindas skirti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, šiuo atveju jis nenuginčytas ir buvo pateiktas kartu su prašymu. Atsakovas neprašė pateikti papildomų dokumentų, kaip tai numato VSD pensijų skyrimo nuostatų 67 punktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba prašo atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 55–56) VSDF valdyba palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą bei atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su VSDFV teritorinio skyriaus , kuriam pritarė ir VSDF valdyba, atsisakymu skirti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Pareiškėjas per įgaliotą asmenį 2012 m. gegužės 3 d. pateikė VSDFV Kauno skyriaus 3-ajam pensijų skyriui prašymą skirti jam nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, kadangi jis yra asmuo, kuris dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius ir dėl to yra pripažintas iš dalies darbingu (netektas darbingumas 70 proc.). Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti 2012 m. kovo 15 d. išvadą Nr.99-28, kurioje Specialioji komisija pareikė išvadą, kad pareiškėjui diagnozuotos ligos (išvardytos 9 diagnozės) susiję su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius. Taip pat pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0665538, kurioje pareiškėjui nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2028 m. kovo 19 d. iš dalies darbingas (netekto darbingumo procentas -70 proc.), netekto darbingumo priežastis – 27.7. liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Atsakovo pateiktoje pensijos byloje Nr.226604 yra duomenys apie tai, kad VSDF teritorinis skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą, rinko papildomą informaciją apie tai kokių dokumentų pagrindu Specialistų komisija nustatė, kad pareiškėjui diagnozuotos ligos yra susiję su ČAE avarijos padarinių likvidavimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamentas pateikė atsakovui informaciją ir dokumentus (Mechanizacijos valdybos Nr.4 1988 m.vasario 26 d. įsakymą Nr.22-k), paaiškindamas, kad Specialistų komisija, pateikdama 2012 m. kovo 15 d. išvadą Nr.99-28, atsižvelgė į A. B. pateiktą Mechanizacijos valdybos Nr.4 1988 m.vasario 26 d. įsakymą Nr.22-k, kuriuo patvirtinta jo komandiruotė į Slavutičiaus miesto statybą nuo 1988 m. kovo 1 d. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir minėtus dokumentus, atsakovas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (10.7)S-37666 atsisakė skirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, nurodydamas, kad Valstybinių pensijų įstatymu nenustatyta (VPĮ 11 str.1 d. ir 13 str.1,2 d.), jog asmenys, dalyvavę statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje, turi teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes yra iškilęs asmens teisės į socialinę paramą gynimo klausimas.

Konstitucijos 52 straipsnis įtvirtina, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis piliečiais, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti. Pareiškėjas yra ribotai darbingas (netektas darbingumas – 70 proc.). Šis netekto darbingumo procentas 2012 metais nustatytas ilgam laikui (iki 2028 m. kovo 19 d.). Taigi nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas dėl ligų negali pasirūpinti savimi dirbdamas ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, jam yra reikalinga Konstitucijoje valstybės laiduota socialinė parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų; Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama yra vienos iš socialinės apsaugos formų; Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones; Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais; atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai gali būti nustatyti tik įstatymu; įstatymais nustatytas socialinės paramos santykių reguliavimas yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į socialinę paramą garantijų (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas ir 2008 m. balandžio 28 d. nutarimas).

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą viena iš Lietuvos Respublikoje numatytų valstybinių pensijų rūšių yra nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (VPĮ 1 str.2 p.). Šio įstatymo 11 straipsnyje, kuris nustato kokie asmenys turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, nurodyti asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius (VPĮ 11 str.1 d.6 p.). Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama inter alia šio įstatymo 6 punkte išvardytiems asmenys, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (VPĮ 13 str.1 d., 13 str.2 d.5 p.). Pagal minėtą teisinį reguliavimą tam, kad pagal minėtas įstatymo normas asmeniui galėtų būti paskirta valstybinė pensija, jis turi atitikti šias sąlygas: 1) turi būti dalyvavęs likviduojant ČAE avarijos padalinius; 2) turi būti pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, t.y. turi būti nustatyta, kad tarp ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio ir įstatyme nurodyto nedarbingumo lygio (60 procentų ir daugiau) yra priežastinis ryšys. Valstybinių pensijų įstatymas ČAE padarinių likvidavimo darbų neapibrėžia, dalyvavimo likviduojant ČAE avarijos padarinius kriterijų nenustato. Taigi dalyvavimo ČAE padarinių likvidavimo darbuose nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), kurioje sprendžiant ginčus dėl teisės į nukentėjusiųjų valstybinę pensiją Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, ne kartą išaiškinta, kad dalyvavimas Slavutičiaus miesto statyboje yra tiesiogiai siejamas su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose A502-414/2010, A502-659/2010, A502-1688/2010, A469-478/2007).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas A. B. atitinka Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 5 punkto sąlygas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygų prasme pareiškėjo dalyvavimo likviduojant ČAE avarijos padalinius faktą patvirtina Mechanizacijos valdybos Nr.4 1988 m.vasario 26 d. įsakymas Nr.22-k, kuriuo A. B. buvo komandiruotas į Slavutičiaus miesto statybą nuo 1988 m. kovo 1 d. Šį faktą patvirtina ir tai, kad LGGRTC 2012 m. birželio 22 d. pripažino pareiškėją nukentėjusiuoju nuo 1939–1990 metų okupacijų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939- 1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto „j“ papunkčiu (asmenys, kurie dalyvavo likviduojant ČAE avarijos padarinius ir statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje) ir išdavė šį statusą patvirtinantį pažymėjimą Nr.021291.

Pareiškėjo atitikimą Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 5 punkto sąlygas, patvirtina valstybės kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka pateiktos išvados, kad pareiškėjo ligos susiję su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padalinius (Specialistų komisijos 2012 m. kovo 15 d. išvada Nr.99-28), o netekimo 70 procentų darbingumo dėl ligos (suluošinimo) priežastis – ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikis (NDN tarnybos darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0665538).

Specialistų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinė avarijos padarinius nustatyti buvo sudaryta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.V-19 (galioja 2011 m. kovo 10 d. įsakymo Nr.V-232 redakcija). Tuo pačiu įsakymu patvirtinti Specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti nuostatai (toliau – ir Specialistų komisijos nuostatai). Šių Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad Komisijos uždavinys – patvirtinti ar paneigti asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, susirgimų ir mirčių sąsają ar šių susirgimų sukeltas pasekmes sveikatai pagal pareiškėjo ar jo atstovo prašymą ir susijusius dokumentus.

Specialistų komisijos nuostatuose įtvirtinta, kad Komisija kompleksiškai analizuoja duomenis apie asmens sveikatą iki ir po dalyvavimo ČAE padarinių likvidavimo darbuose, duomenis apie darbą likviduojant ČAE avarijos padarinius, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius (Nuostatų 7, 23 p.). Tuo pačiu įsakymu patvirtintame Ligų, kurių prasidėjimo arba paūmėjimo sąsają su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius turi nustatyti Specialistų komisija, sąraše (toliau – ir Ligų sąrašas) ligos sugrupuotos į atitinkamas grupes ir pogrupius:

I grupė ( A– ligos, tiesiogiai susijusios su nustatytu ir patvirtintu jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu, B pogrupis – ligos, kurios galėjo prasidėti arba paūmėti dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio), II grupė - ligos, kurios prasidėjo arba paūmėjo ir sukėlė neįgalumą ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų metu arba po jų (asmenims, dirbusiems 1986–1989 m., per 10 metų); III grupė - ligos, kurios prasidėjo arba paūmėjo ir sukėlė neįgalumą ČAE padarinių likvidavimo darbų metu arba po jų (asmenims, dirbusiems 1986–1988 m., per 5 metus, o dirbusiems 1989 m.

– per dvejus metus). Ligų sąrašo pastaboje nurodyta, kad I, II ir III grupių ligų priežastinis ryšys su ČAE avarijos padariniais nustatomas atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes: radiacinę situaciją, fizinį ir psichinį persitempimą, neracionalią mitybą, respiratoriaus ir dujokaukės naudojimo trukmę, darbo laiką, vietą ir pobūdį. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad Specialistų komisijai, kuriai Lietuvos Respublikoje yra suteikti įgaliojimai nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp atitinkamų asmens ligų ir ČAE padarinių likvidavimo darbų, pavesta atlikti kompleksinį daugelio veiksnių ir aplinkybių individualizuotą, t.y. susietą su kiekvieno konkretaus asmens situacija, vertinimą.

Specialistų komisijos nuostatų 9 punkte nurodyta, kad Komisija teikia šias išvadas: liga yra susijusi (9.1 p.)/ nesusijusi (9.4 p.) su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius; ligos paūmėjimas yra susijęs (9.2 p.)/ nesusijęs (9.5 p.) su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius; liga, dėl kurios ištiko mirtis, yra susijusi (9.3 p.)/ nesusijusi (9.6 p.)su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius. Nagrinėjamu atveju Specialistų komisija, įvertinusi duomenis apie A. B. darbą likviduojant ČAE avarijos padarinius ir jo ligas, 2012 m. kovo 15 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo ligos susiję su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius.

Taigi priežastinį ryšį tarp pareiškėjui diagnozuotų ligų ir jo dalyvavimo likviduojant ČAE avarijos nustatė kompetentingas subjektas, pateikdamas Specialistų komisijos nuostatų 9.1 punkte numatytą išvadą.

Nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį įstatymų leidėjas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu pavedė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši tarnyba priima sprendimus inter alia dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; netekto darbingumo procentų. Šio įstatymo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 (bylai aktualaus NDN tarnybos sprendimo priėmimo metu galiojo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir DL kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir DL nustatymo aprašas). Šio Aprašo 27 punkte išvardytos darbingumo lygio priežastys, tarp jų - liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (DL nustatymo tvarkos aprašo 27.7 punktas).

DL nustatymo apraše nustatant koke dokumentai turi būti pateikti NDN tarnybai, nustatyta, kad asmuo, dėl ligos (suluošinimo) ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, be kitų nurodytų dokumentų, NDN tarnybai pateikia dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą) ir Respublikinės ekspertų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti išvadą (DL nustatymo aprašo 10.5.5 p.). Pareiškėjo pensijos byloje yra duomenys apie tai, kad NDN tarnybos Kauno III teritorinis skyrius, 2012 m. gegužės 21 d. raštu Nr.R-3744 ir 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr.R-4060 atsakydamas į VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus paklausimus, patvirtino, kad pareiškėjas NDN tarnybos teritoriniam skyriui pateikė DL nustatymo aprašo 10.5.5 punkte numatytus dokumentus.

NDN tarnybos 2012 m. gegužės 2 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0665538, kuri parengta remiantis pareiškėjo 2012 m. gegužės 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.2493, nurodyta, kad A. B. iš dalies darbingas (netektas darbingumas 70 proc.). Netektas darbingumas nustatytas iki 2028 metų kovo 19 d. Darbingumo lygio priežastimi NDN tarnyba nurodė DL nustatymo tvarkos aprašo 27.7 punkte numatytą pagrindą - liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėją pripažino iš dalies darbingu kompetentingas subjektas teisės aktų nustatyta tvarka.

NDN tarnybos pateikta išvada patvirtina, kad pareiškėjo (ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbus dirbusio asmens) netekto darbingumo procentas (70 proc.) atitinka reikalaujamą (60 proc. ir daugiau) pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjusiųjų valstybinei pensijai skirti, o nedarbingumo priežastis - dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, taigi atitinka Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą sąlygą.

Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas atitinka Valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą paskirti pareiškėjui šią pensiją. Neskiriant pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, inter alia būtų pažeista aukščiausios teisinės galios akte - Konstitucijoje laiduota jo teisė į socialinę paramą ligos (neįgalumo) atveju.

Pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą paskirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo prašymo pateikimo dienos. Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 67 punktą, kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, socialinio draudimo skyrius per 5 darbo dienas praneša pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.

Pagal tų pačių Nuostatų 69 punktą sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo. Minėtų teisės aktų prasme sąvokos kreipimosi dėl pensijos diena, prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje diena yra reikšmingos skaičiuojant terminą per kurį turi būti priimtas sprendimas, o teisės į pensiją atsiradimo diena yra ta diena nuo kurios turi būti paskirta pensija laikantis taisyklės, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo (VSDĮ 41 str.1 d.).

Todėl nukentėjusių asmenų valstybinė pensija pareiškėjui turi būti paskirta nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos (VPĮ 15 str.1 d., VSDPĮ 41 str.1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas atsakovui nustatytas įpareigojimas paskirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2012 m. gegužės 3 d., t.y. nuo prašymo padavimo dienos. Nustatant pareiškėjo teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją dieną yra reikšminga tai, kad kompetentinga nustatyti darbingumo lygį, priežastis, jų atsiradimo laiką institucija - NDN tarnyba 2012 m. gegužės 2 d. pareiškėjo netekto darbingumo lygį nustatė nuo 2012 m. balandžio 24 d. ir konstatavo, kad jo priežastis – liga (suluošinimas) dėl ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (10.7) S-37666 „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4806 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti pareiškėjui A. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas