eeeb3958-9dfc-4dfe-b8be-71b3d4562e7c · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-232-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01580-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-244-948/2023 pagal ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sausumos transportas“ dėl  2 525,22 Eur draudiminės iÅ¡mokos sumos grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sausumos transportas“ 2 525,22 Eur, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdrausta transporto priemonės DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė DAF FT XF105), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2021 m. lapkričio 17 d. PrancÅ«zijoje įvykusio autoįvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105 valdytojas. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 2 525,22 Eur dėl transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. 2022 m. gegužės 23 d. pretenzijÄ kreipėsi į atsakovę, reikalaujant grÄ Å¾inti 100 proc. sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau atsakovė negrÄ Å¾ino reikalaujamos draudimo iÅ¡mokos dalies. Pagal Draudimo sutarties sÄ lygas, draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2021 m. spalio 25 d. Draudėjas draudimo įmokÄ sumokėjo po įvykio t. y. 2021 m. lapkričio 26 d.

3. Atsakovė UAB „Sausumos transportas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje Draudimo sutartyje nėra atsakovės atstovo, patvirtinančio, jog Å¡alys susitarė, kad draudimo įmoka turi bÅ«ti sumokėta iki 2021 m. spalio 25 d. Draudimo praktikoje yra įprasta, kad draudimo įmokas juridiniai asmenys sumoka vėliau. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų raginusi atsakovę sumokėti draudimo įmokÄ bei nurodžiusi draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. IeÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei Draudimo sutartį atsakovei nesumokėjus draudimo įmokos. IeÅ¡kovas draudimo įmokos sumokėjimo nelaikė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, todėl tokia aplinkybe ieÅ¡kovė negali pasinaudoti kaip galimybe susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė sumokėjo visÄ draudimo įmokÄ pagal draudimo sutartį, todėl situacija, kai draudikas gavęs draudimo įmokÄ dar galėtų susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, konstituciniam proporcingumo principui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Sausumos transportas“ ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, 2 020,18 Eur dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 354 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 2 525,22 Eur dėl transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų (su visais mokesčiais). Ekspertizės ataskaitos priede iÅ¡vardinti atliktini transporto priemonės remonto darbai atitinka padarytus apgadinimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokių praÅ¡ymų žalos administravimo byloje nereiÅ¡kė, nors atsakovei buvo žinomas tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos dydis. Atsakovei nepateikus argumentų, kad atsakovė ikiteisminiame procese ginčijo žalos faktÄ ir dydį, teismas šį atsakovės argumentÄ atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis įvyko PrancÅ«zijoje, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimo procedÅ«ras, kai įvykis įvyksta Lietuvoje, nagrinėjamu atveju netaikomos. Eismo įvykio metu nukentėjo fizinis asmuo, todėl iÅ¡mokėta draudimo suma su PVM. Teismas pažymėjo, kad pagal PrancÅ«zijos teisę, nusidėvėjimo koeficientas, skaičiuojant padarytÄ Å¾alÄ , nėra taikomas. Draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2022 m. gegužės 20 d., gavusi iÅ¡ užsienio korespondento 2022 m. gegužės 18 d. praneÅ¡imÄ apie baigtÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ dėl eismo įvykio.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, reikÅ¡dama abejones dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamos PrancÅ«zijos teisės turinio, turėjo teikti kitokį Å¡ios teisės turinį, pateikti įrodymus, pagrindžiančius pozicijÄ , jog egzistuoja pagrindas taikyti kitas PrancÅ«zijos teisės normas nustatant atlygintinos žalos dydį.

8. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutartis sudaryta elektroniniu būdu, todėl draudimo sutartis ir draudimo liudijimas nėra pasirašomi atsakovės, ir vertino, kad atsakovės atstovo parašo nebuvimo privalomojo draudimo sutartyje, negalima absoliutinti, nes atsakovei draudimo įmokos mokėjimo terminas buvo žinomas.

9. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo atstovas paneigė atsakovės nurodytÄ aplinkybę, jog tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi praktika, kad už sudarytas draudimo sutartis gali bÅ«ti apmokama vėliau (pvz. per mėnesį), o atsakovė nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp Å¡alių yra vykę teisminių ginčų dėl draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo laiku nesumokėjus už teikiamÄ draudimo apsaugÄ (byla Nr. eL2-3786-1029/2022).

10. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo sutarties sÄ lygas, 286,66 Eur draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta sutarties sudarymo dienÄ â€“ 2021 m. spalio 25 d., tačiau atsakovė draudimo įmokÄ sumokėjo po eismo įvykio t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. Teismas konstatavo, kad draudiminė įmoka buvo sumokėta po draudžiamojo įvykio, todėl nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ , apdrausta transporto priemone padarius žalÄ , draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas draudimo suma iÅ¡ draudėjo, nors draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio.

11. Teismas įvertino, kad draudėjas, vengdamas laiku sumokėti draudimo įmokÄ , pažeidė Draudimo sutarties sÄ lygas, tačiau draudikas pavėluotai sumokėtÄ Ä¯mokÄ priėmė, Draudimo sutarties nenutraukė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas 20 procentų mažinti iÅ¡ draudėjo draudikui Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalies pagrindu priteistinÄ sumÄ , ir sprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisinat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 020,18 Eur dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ .

12. Teismas įvertinęs, kad yra tenkinama 80 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, t. y. 20 procentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sausumos transportas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-948/2023 dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui visÄ pagal Draudimo sutartį priklausančiÄ mokėti draudimo įmokÄ , o ieÅ¡kovui jÄ visÄ priėmus ir jokios įmokos dalies negrÄ Å¾inus atsakovei, teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį neatitinka teisingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo teisinius imperatyvus.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei, sumokėjus visÄ (vienkartine) draudimo įmokÄ , už tai turi bÅ«ti suteikiama tik 20 procentų dydžio draudimo apsauga, nes pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motoriniu transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) 14 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , apdraustajam, t. y atsakovei, sumokėjus visÄ (vienkartine) draudimo įmokÄ turi bÅ«ti suteikta draudimo apsauga: galiojanti visÄ sutarties terminÄ , visoje Bendrijos teritorijoje.

13.3. Direktyvoje 2009/103/EB nėra nuostatų, kurios leistų draudikui iÅ¡ savo draudėjo susigrÄ Å¾inti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį, jeigu draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmokÄ . Atsižvelgiant į tai TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma neatitinka Direktyvos 2009/103/EB tikslų ir nuostatų bei jiems prieÅ¡tarauja.

13.4. Pagal Direktyvos 2009/103/EB tikslus, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudencijÄ (Sprendimo CPP, C-349/96, EU:C:1999:93, 17 punktas, Sprendimo Skandia, C-240/99, EU:C:2001:140, 37punktas), nors ir pavėlavus, tačiau draudėjui sumokėjus visÄ draudimo įmokÄ už pagal draudimo sutartį teikiamÄ draudimo apsaugÄ , draudikas negali susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies.

13.5. Draudėjui (atsakovei) pavėlavus sumokėti draudimo įmokÄ , pagal TPVCAPDÄ® įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos. Å iuo atveju, atsakovei pavėlavus sumokėti 286,66 Eur draudimo įmokÄ 31 dienÄ , draudimo įmokos sumos delspinigiai sudarytu 3,55 Eur, tačiau teismas ieÅ¡kovui priteisė 2 020,18 Eur dydžio draudiminės iÅ¡mokos sumÄ .

13.6. VisÄ draudimo įmokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo daugiau nei prieÅ¡ pusmetį iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, t. y. nedaug pavėluotas (tai atitinka susiklosčiusiÄ praktikÄ ) draudimo, todėl įmokos sumokėjimas ieÅ¡kovės finansinių pajamų (iÅ¡ gautos draudimo įmokos) panaudojimo draudimo iÅ¡mokos mokėjimui galimybės nesuvaržė.

13.7. Atsakovė po įvykusio eismo įvykio gavusi ieÅ¡kovės 2021 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imÄ dėl nesumokėtų įmokų, kitÄ dienÄ sumokėjo ieÅ¡kovei draudimo įmokÄ , nors Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 29 punkte numatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Å¡ių sÄ lygų 27 punkte nustatyto praneÅ¡imo gavimo, draudikas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį.

13.8. IeÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei draudimo sutarti net nesumokėjus draudimo įmokos, todėl paties ieÅ¡kovo elgesys liudija, kad draudimo įmokos sumokėjimo momentas jai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Tokia aplinkybė vėliau negali tapti teisėtu pretekstu ieÅ¡kovui pasinaudoti ja, kaip galimybe susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

13.9. Teismas sprendime nepagrįstai atmetė atsakovės argumentÄ , jog tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi praktika, kad už sudarytas draudimo sutartis gali bÅ«ti apmokama vėliau (pvz. per mėnesį). Tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , jog draudimo įmokos už daug sutarčių buvo mokamos per mėnesį, patvirtina byloje pateiktas (DOK-69403) mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovui yra pervedama 2 596,66 Eur draudimo įmokų suma už daug draudimo sutarčių. Teismo minima civilinė byla Nr. eL2-3786-1029/2022 buvo inicijuota tik 2022 metais, kai pagal bylai aktualiÄ draudimo sutartį turėjo bÅ«ti mokama draudimo įmoka 2021 m. spalio 25 d., ir iki Å¡ios dienos jokių teisminių bylų tuo pagrindu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo inicijuota, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė keičia praktikÄ ir reikalauja laikyti draudimo įmokos mokėjimo terminų. Atsižvelgiant Teismo sprendime minima tik 2022 metais inicijuota civilinė byla nepaneigia tarp Å¡alių susiklosčiusios praktikos dėl draudimo sutarčių apmokėjimo per vienÄ mėnesį.

13.10. Nesutinka su teismo vertinimu, kad bÅ«tent atsakovė, kuri reiÅ¡kė abejones dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamos PrancÅ«zijos teisės turinio, turėjo teikti kitokį Å¡ios teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, taip pat teikti įrodymus, pagrindžiančius pozicijÄ , jog egzistuoja pagrindas taikyti kitas PrancÅ«zijos teisės normas nustatant atlygintinos žalos dydį. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo – fizinis, todėl iÅ¡mokėta draudimo suma su PVM, ir kad pagal PrancÅ«zijos teisę, nusidėvėjimo koeficientas, skaičiuojant padarytÄ Å¾alÄ , taikomas nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ne atsakovei, o ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kokiu konkrečiu PrancÅ«zijos teisės aktų nuostatų pagrindu draudimo iÅ¡moka pagal apskaičiuotÄ automobilio remonto kainÄ (o ne realiai patirtas remonto iÅ¡laidas) mokėtina su PVM suma, ir kodėl keistinoms automobilio dalims neturi bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas.

13.11. IeÅ¡kovas neįrodė PVM sumos iÅ¡mokėjimo pagrįstumo (PVM suma, nurodyta automobilio remonto sÄ matoje, sudaro 295,11 Eur) ir nusidėvėjimo netaikymo keistinoms automobilio dalims pagrįstumo, todėl ieÅ¡kinys toje apimtyje negalėjo bÅ«ti patenkintas.

13.12. Sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio priteisimo, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 punkto nuostato.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 500,00 Eur už advokato pagalbÄ nagrinėjamoje byloje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

14.1. Atkreipė dėmes, kad nagrinėjamu atveju buvo suteikta draudimo apsauga, todėl apeliantės argumentai dėl bÅ«tinybės suteikti draudimo apsaugÄ yra ne Å¡ios bylos objektas.

14.2. Apeliantė cituoja Teisingumo Teismo sprendimÄ (13 atsiliepimo punktas), nors Teisingumo Teismas nagrinėjo ir iÅ¡sprendė klausimÄ dėl galimybės diferencijuoti draudimo įmokÄ atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo teritorijÄ .

14.3. Atsakovė pripažįsta, kad draudimo įmokÄ sumokėjo pažeidžiant sutartį ir tik po draudžiamojo įvykio, tačiau nepagrįstai teigia, kad toks ir buvo susitarimas su ieÅ¡kovu, o įmokos sumokėjimo faktas atsakovÄ atleidžia nuo atsakomybės pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.

14.4. Dėl pavėluotai sumokėtos įmokos priėmimo kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ byloje Nr. 3K-3-314/2012, kad argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , draudimo įmonė jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan. neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos.

14.5. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, kad įmokos mokamos tada kada nori atsakovė. Šalys niekada nebuvo sudarę jokių susitarimų, kuriais būtų pakeista draudimo sutartis. Tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, kai įvykus draudžiamajam įvykiui, bei nustačius, kad draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, atsakovas suprasdamas pasekmes dėl sutarties pažeidimo, su ieškovu sudarydavo taikos sutartis (bylos Nr.: eL2-6434-1151/2022; eL2-2974-1055/2022; eL2-3570-308/2022; eL2-3786-1029/2022).

14.6. Atsakovo paaiškinimai, kad draudikui yra nesvarbios draudimo įmokos, yra nepagrįsti, ir nelogiški. Pagal TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas draudimo apsaugos suteikimas niekaip nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu/nesumokėjimu. Pagal TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, žala nukentėjusiajam bus atlyginta net ir tais atvejais, kai draudėjai nevykdo sutarties nuostatų.

14.7. Ieškovas pateikė korespondento pateiktus įrodymus dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam pagal Prancūzijos teisę išmokama su PVM ir netaikant nusidėvėjimo (TPVCAPD įstatymo 14 straipsnio 4–6 dalys).

14.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad PrancÅ«zijoje galioja kitoks teisinis žalos reguliavimas, negu pripažino korespondentas. Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, bÅ«tent atsakovė, reikÅ¡dama abejones dėl PrancÅ«zijos teisės turinio, turi pateikti įrodymus pagrindžiančius Å¡iÄ pozicijÄ . Apeliantės argumentai, kad žala PrancÅ«zijoje turi bÅ«ti reguliuojama pagal Lietuvos teisę, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir nesuderinami su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

14.9. Apeliantės argumentai, jog įvykus įvykiui Prancūzijoje, turi būti taikomos Taisyklės Nr. 795 taikymo yra nepagrįsti, kadangi vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, pagal šias taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl sukeltų eismo įvykių Lietuvoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo

16. Apeliantė pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡iais klausimais: 1) Ar 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ 14 straipsnį galima aiÅ¡kinti taip, kad tais atvejais, kai draudėjas pavėluoja sumokėti draudikui draudimo įmokÄ pagal draudėjo ir draudiko sudarytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl draudžiamojo įvykio nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ?; 2) Jei į pirmÄ jį klausimÄ bÅ«tų atsakyta teigiamai, kokia apimtimi (mastu) draudikas gali reikalauti iÅ¡ draudėjo sugrÄ Å¾inti pagal draudėjo ir draudiko sudarytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl draudžiamojo įvykio nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ?

17. Nurodė, kad Direktyvoje 2009/103/EB apskritai nėra nuostatų, kurios leistų draudikui iÅ¡ savo draudėjo (apdraustojo) susigrÄ Å¾inti dėl draudžiamojo įvykio nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (ar jos dalį), jeigu draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmokÄ , ir toks Europos SÄ jungos teisinis reguliavimas suponuoja aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma neatitinka Direktyvos 2009/103/EB tikslų ir nuostatų bei jiems prieÅ¡tarauja.

18. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ . Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.

19. Pažymėtina, kad Å¡alies pateiktas praÅ¡ymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiÅ¡kumų dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieÅ¡ Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).

20. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia klausimÄ Direktyvoje 2009/103/EB 14 straipsnio, reglamentuojančio vienkartinės įmokos pagrindu draudimo apsaugos užtikrinimÄ kiekvienoje Bendrijos valstybėje, iÅ¡aiÅ¡kinimo – ar Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnis turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, jog tais atvejais, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudikui draudimo įmokÄ pagal draudėjo ir draudiko sudarytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl draudžiamojo įvykio nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

21. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė nesutinka su draudimo bendrovės reikalavimu sugrÄ Å¾inti draudiminės iÅ¡mokos sumÄ , kai draudėjas visÄ draudimo įmokÄ sumokėjo pavėluotai. Apeliantas praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT iÅ¡ esmės grindžia argumentais dėl TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies normos atitikties Direktyvos 2009/103/EB normoms ir nevienoda apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika taikant minėtos Direktyvos nuostatas, draudėjui pavėluotai sumokėjus draudimo įmokÄ , draudiko teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokos sugrÄ Å¾inimo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is aiÅ¡kinimas nagrinėjamo klausimo kontekste (vertinant draudiko reikalavimÄ sugrÄ Å¾inti draudiminės iÅ¡mokos sumÄ , kai draudėjas visÄ vienkartinę draudimo įmokÄ sumokėjo pavėluotai) yra aiÅ¡kus pagal Å¡ioje byloje taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ apelianto suformuluotais klausimais.

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. Prancūzijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žala padaryta galiniam dešinės pusės sparnui, galinėms dešinės pusės durelėms, galiniam bamperiui). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Sausumos transportas“ priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Iš Įprastinės TPVCAPD sutarties Nr.: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apeliantei UAB „Sausumos transportas“ priklausanti transporto priemonės DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (draudėjas UAB „Sausumos transportas“), draudimo laikotarpis nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d., draudimo įmoka 286,66 Eur, draudimo įmokos sumokėjimas iki 2021 m. spalio 25 d.

25. IeÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 1 d. elektroniniu laiÅ¡ku ir 2021 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imu informavo UAB „Sausumos transportas“ apie nesumokėtÄ 286,66 Eur draudimo įmokÄ .

26. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Sausumos transportas“ 2021 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 286,66 Eur draudimo įmokÄ .

27. Iš draudimo poliso išklotinės nustatyta, kad draudimo sutartis pasibaigė 2021 m. lapkričio 24 d. (t. y. draudimo periodas truko 30 dienų).

28. Iš transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 7 d. ekspertizės ataskaitos matyti, kad transporto priemonė ekonominiu atžvilgiu taisytina, smūgio padarytos žalos taisymas sudaro 2 260,65 Eur su visais mokesčiais.

29. Byloje ieÅ¡kovės pateiktas 2022 m. gegužės 18 d. susiraÅ¡inėjimas su korespondentu PrancÅ«zijoje patvirtina, kad draudimo iÅ¡mokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į atliktÄ Å¾alÄ patyrusios transporto priemonės ekspertizę – 2 260,65 Eur transporto priemonės remonto iÅ¡laidos ir 35 Eur transporto priemonės naudojimo praradimas, viso 2 295,65 Eur. IÅ¡ 2022 m. lapkričio 24 d. Pažymos dėl iÅ¡mokų byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2 525,22 Eur iÅ¡mokÄ sudaro sudarė 2 260,65 Eur nukentėjusios transporto priemonės remonto kompensavimas (sÄ mata) ir 35 Eur patirti nuostoliai/prarastos pajamos remonto laikotarpiu bei 229,57 Eur partnerio bylos administravimo iÅ¡laidos.

30. Iš 2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas išmokėjo INTEREUROPE AG FRANCE 2 525,22 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų (su visais mokesčiais). Taip pat ieškovas sumokėjo 229,57 Eur mokestį užsienio šalies korespondentui (partnerio bylos administravimo išlaidos). Iš viso sumokėjo 2 295,65 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 23 d. pretenzija kreipėsi į UAB „Sausumos transportas“ dėl 2 525,22 Eur sumos (100 procentų draudiminės išmokos) atlyginimo.

Dėl pareigos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , draudėjui pavėluotai sumokėjus vienkartinę draudimo įmokÄ

31. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei, sumokėjus visÄ (vienkartinę) draudimo įmokÄ , už tai turi bÅ«ti suteikiama tik 20 procentų dydžio draudimo apsauga, nes pagal Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ apdraustajam, t. y atsakovei, sumokėjus visÄ (vienkartinę) draudimo įmokÄ turi bÅ«ti suteikta draudimo apsauga: galiojanti visÄ sutarties terminÄ , visoje Bendrijos teritorijoje. Direktyvoje nėra nuostatų leidžiančių draudikui iÅ¡ savo draudėjo susigrÄ Å¾inti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį, jeigu draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmokÄ . Atsižvelgiant į tai TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma neatitinka Direktyvos 2009/103/EB tikslų ir nuostatų bei jiems prieÅ¡tarauja.

32. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje (vienkartinė įmoka) reglamentuota, kad Valstybės narės imasi visų priemonių, bÅ«tinų užtikrinti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys: a) vienkartinės įmokos pagrindu ir visÄ sutarties terminÄ galiotų visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai sutarties termino metu transporto priemonė yra kitose valstybėse narėse; ir b) tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu užtikrintų kiekvienoje valstybėje narėje tokiÄ draudimo apsaugÄ , kurios reikalaujama pagal tos valstybės įstatymus, arba draudimo apsaugÄ , pagal įstatymus privalomÄ toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei Å¡i apsauga yra didesnė.

33. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje reglamentuojama, kad pagal visas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienkartinės įmokos pagrindu visÄ sutarties terminÄ draudimo apsauga galiotų visoje Bendrijos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju pagal Draudimo sutartį apeliantei buvo suteikta apsauga visoje Bendrijos teritorijoje, todėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio pažeidimo nenustatyta.

34. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje nėra reglamentuojama, kaip siekia įrodyti apeliantė, kad esant sudarytai draudimo sutarčiai, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, įvykus eismo įvykiui dėl draudėjo kaltės, draudėjas yra apsaugotas nuo pareigos atlyginti draudiko nukentėjusiajam iÅ¡mokėtÄ draudimo įmokÄ . Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsdamas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ apeliantės taikyti Direktyvos 2009/103/EB nuostatas ir vadovautis ETT praktika susijusiÄ su Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio aiÅ¡kinimu.

35. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDÄ®, yra raÅ¡ytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobÅ«džio sankcijÄ , kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuriÄ draudėjas draudimo sutarties sÄ lygomis moka draudikui už draudimo apsaugÄ . Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas.

Dėl pareigų nevykdymo gali bÅ«ti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmokÄ pažeidimÄ . Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi bÅ«ti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiÅ¡kia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Tai sudaro pagrindÄ draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDÄ® nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).

Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , Å¡i TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

38. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 25 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji įsigaliojo 2021 m. spalio 25 d.14.39 val. Draudimo laikotarpis nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Pagal draudimo sutarties sÄ lygas, 286,66 Eur draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2021 m. spalio 25 d., tačiau nurodytu terminu draudimo įmokos apeliantė nesumokėjo. Eismo įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 17 d. Apeliantė, bÅ«dama 2021 m. lapkričio 1 d. elektroniniu laiÅ¡ku įspėta apie vėluojamÄ sumokėti draudimo įmokÄ , tik 2021 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imu bÅ«dama įspėta ieÅ¡kovo apie nesumokėtÄ draudimo įmokÄ , draudimo įmokÄ sumokėjo 2021 m. lapkričio 26 d. m., t. y. po 2021 m. lapkričio 17 d. įvykusio eismo įvykio.

39. Apeliantė skunde teigia, jog ieÅ¡kovas pavėluotai sumokėtÄ draudimo įmokÄ priėmė, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ apeliantės sumokėti nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nes draudėjui vėluojant mokėti įmokas draudikas pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalį gali reikalauti delspinigių. Draudikas negavęs sumokėtos draudimo įmokos iÅ¡davęs apeliantei (draudėjai) draudimo sutartį, nesuteikė draudimo įmokos sumokėjimui teisinės reikÅ¡mės. Be to, tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika, kad draudimo įmokos pagal sutartis buvo sumokamos per mėnesį, apeliantei nebuvo žinoma, jog pasikaitė įmokų mokėjimo praktika.

40. Pažymėtina, tai, kad draudikas priėmė apeliantės pavėluotai sumokėtÄ draudimo įmokÄ ir nenutraukė draudimo sutarties, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPD įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

41. Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantės argumentus, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudikas galėjo neiÅ¡duoti draudimo sutarties, pažymi, jog pačioje Draudimo sutartyje buvo sutarta dėl draudimo įmokos termino, todėl jei draudikas apeliantei nebÅ«tų iÅ¡davęs draudimo sutarties, apeliantei apskritai nebÅ«tų kilusi pareiga sumokėti sutartyje numatytÄ draudimo įmokÄ .

42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika įmokas pagal draudimo sutartis sumokėti per mėnesį. Šį apeliantės argumentÄ paneigia aplinkybė, jog draudikas 2021 m. lapkričio 1 d., t. y. dar nepraėjus mėnesiui nuo draudimo sutarties sudarymo, elektroniniu laiÅ¡ku priminė apeliantei apie vėluojamÄ sumokėti draudimo įmokÄ . Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios susitarimÄ dėl galimybės pratęsi draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ mėnesiui ar kitokiam terminui. Pažymėtina, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta raÅ¡tu, todėl jos pakeitimai turi bÅ«ti sudaryti tokia pat forma kaip ir sutartis (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos nurodyta byla Nr. eL2-3786-1029/2022, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas dėl draudiko sumokėtos nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ apeliantės iÅ¡ieÅ¡kojimo draudėjo naudai buvo priimta 2022 m., kai ginčui aktuali draudimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. spalio 25 d.

43. IÅ¡ Liteko duomenų nustatyta, jog minėtoje byloje Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2022 m. kovo 14 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ , kuris 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikintas, Å¡alims sudarius taikos sutartį. Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kreditorė kreipėsi dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jog apeliantė laiku nesumokėjus draudimo įmokos, dėl apeliantės apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės 2021 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio draudėjas iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau apeliantė draudikui negrÄ Å¾ino Å¡ios iÅ¡mokos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, minėtos bylos aplinkybės patvirtina, jog tarp Å¡alių nebuvo susiklosčiusi praktika, kuriai bÅ«tų pritaręs ieÅ¡kovas, laiku nemokėti draudimo įmokų. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio iÅ¡mokėjo praėjus pusei metų nuo apeliantės sumokėtos draudimo įmokos, niekaip neatleidžia apeliantės nuo pareigos laiku sumokėti draudimo įmokÄ .

44. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad trisdeÅ¡imt dienų vėluojant sumokėti draudimo įmokas yra nežymus terminas, ir laiko, kad toks pradelstas terminas draudimo santykiuose yra pakankamai reikÅ¡mingas, sprendžiant dėl iÅ¡mokėtos nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. Pagal TPVCAPDÄ® 43 straipsnį už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas. Draudimo įmokų mokėjimas yra apeliantės pareiga, todėl įmokos nesumokėjimas jai sukelia pasekmes numatytas TPVCAPDÄ®.

45. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas Å¡ios nutarties 38 punkte, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013), konstatuoja, kad galiojant Å¡alių sudarytai draudimo sutarčiai ieÅ¡kovas, neturėdamas teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ už draudimo sutarties netinkamÄ vykdymÄ (laiku nesumokėtÄ draudimo įmokÄ ), t. y. ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti reikalavimÄ apeliantei grÄ Å¾inti draudiko nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi grÄ Å¾intinos draudikui sumos dydis nebÅ«tinai turi sutapti su dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų draudimo sumų dydžiu. Pažymėtina, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokas, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų.

46. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad draudėjui pavėlavus sumokėti draudimo įmokas, draudikas (ieškovė) turėjo teisę reikalauti sumokėti delspinigius, numatytus TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalyje.

47. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl grÄ Å¾intinos draudikui sumos dydžio, atsižvelgė atsižvelgti į tai, kad apeliantė vienkartinę 286,66 Eur draudimo įmokÄ pagal draudimo sutartį sumokėjo tik praėjus 9 dienoms po to kai įvyko eismo įvykis, ir praėjus 2 dienoms po draudimo laikotarpio pabaigos, kad draudikas pavėluotai sumokėtÄ Ä¯mokÄ priėmė, draudimo sutarties nenutraukė, jog apeliantė įmokÄ sumokėjo kitÄ dienÄ , gavusi 2021 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo pakartotinį priminimÄ dėl draudimo įmokos sumokėjimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Å¡alys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt., jog Å¡alims turi bÅ«ti žinomi Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo iÅ¡laidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iÅ¡ draudėjų, taip garantuojant draudikų stabiliÄ finansinę bÅ«klę, užtikrinančiÄ efektyviÄ draudimo apsaugos teikimÄ . Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei pavėlavus draudimo įmokÄ sumokėti 30 dienų (teisėjų kolegijos vertinimu Å¡is terminas yra pakankamai ilgas) ir įmokÄ sumokėjus tik gavus antrÄ priminimÄ apie vėluojamÄ sumokėti įmokÄ , pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog apeliantė, nors ir pavėluotai sumokėjusi draudimo įmokas, turi pareigÄ grÄ Å¾inti draudiko sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , jos dydį mažinant 20 procentų, t. y. iÅ¡ viso 2 020,18 Eur (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis). Toks pirmosios instancijos teismo nustatytas grÄ Å¾intinos draudiko nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis yra teisingas ir atitinka teisingumo, proporcingumo ir proporcingumo principus.

Dėl žalos dydžio nustatymui taikytinos teisės ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

49. Apeliantė teigia, kad nesutiko su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė reikÅ¡dama abejones dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamos PrancÅ«zijos teisės turinio reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , turėjo teikti kitokį Å¡ios teisės turinį.

50. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, automatiÅ¡kai nelemia atsakovo pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ .

51. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sÄ lygų, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

52. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko PrancÅ«zijoje, ieÅ¡kovas (draudikas) nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo pagal PrancÅ«zijos teisę, todėl draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumas ir realumas turi bÅ«ti nustatytas pagal PrancÅ«zijos teisės taisykles.

53. Sutiktina su apeliante, tai, kad draudimo iÅ¡moka nukentėjusiam asmeniui PrancÅ«zijoje buvo sumokėta atsižvelgiant į Å¡ios valstybės teisę, turi įrodyti ieÅ¡kovė, nes tai yra jos ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys bei jų taikymas sudaro ne teisės, bet fakto klausimÄ , o šį, kaip minėta, turi įrodyti ieÅ¡kovė.

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

55. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas tokio pobÅ«džio bylose taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui, siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo. IeÅ¡kovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).

56. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta Europos SÄ jungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 39 punktas).

57. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (draudikas), pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atsakovei dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimo, siekdamas įrodyti iÅ¡mokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokos pagrįstumÄ ir realumÄ pagal PrancÅ«zijos teisę, pateikė savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriuos gavo iÅ¡ savo korespondento PrancÅ«zijoje, t. y. eismo įvykio deklaracijÄ , ekspertizės ataskaitÄ ir kt. Pažymėtina, kad ekspertizės ataskaitoje, kuri yra parengta pagal PrancÅ«zijos teisę yra nurodyta, kad PVM negražintinas, todėl vadovaujantis Å¡ios nutarties 56 punkte kasacinio teismo praktika, bÅ«tent apeliantė nesutikdama atliktu žalos įvertinimu pagal PrancÅ«zijos teisę, turėjo pagrįsti PrancÅ«zijos teisės normomis, aplinkybes sudarančios pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos sumÄ , tačiau apeliantė tokių duomenų nepateikė ir nenurodė, kad yra pagrindas sumažinti žalos dydį. Teisėjų kolegijos pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas pagrindė iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumÄ ir realumÄ .

58. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, jog sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio priteisimo, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 punkto nuostatos.

59. Pažymėtina, jog Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad pagal šias Taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvos Respublikoje, o Prancūzijoje, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos dydžio pagrįstai nesivadovavo Taisyklėse nustatytu reglamentavimu.

60. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Å iuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundÄ argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantei neatlygintinos.

63. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

65. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sÄ naudas, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iÅ¡ apeliantės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Lina Muchtarovienė