eeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedP., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui S. P., atsakovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y., treÄiajam asmeniui E. D., jos atstovÄms advokatÄms N. R., Kristinai Äesnauskienei, tretiesiems asmenims K. M., notarei L. G., žodinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR AM, tretieji asmenys E. D., S. Ž., R.
Legislator headnote
AI generatedeeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3 · Kauno apylinkÄs teismas: BÅ«damas gyvas, K. P. tokiems sandoriams neprieÅ¡taravo: tris 2011-03-02 sutartis jis sudarÄ dalyvaudamas asmeniÅ¡kai kartu su atsakove ir Turto įgijÄjais, realiai negaudamas jokio atlygio, o 2015-05-21 pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikÄ per įgaliojimÄ â abu buvo atstovaujami sÅ«naus, t.y. ieÅ¡kovo. K. P. faktiÅ¡kai neturÄjo ir realiai neįgyvendino jokių nuosavybÄs teisių į ginÄo TurtÄ , t.y. visus su ginÄo 2 pastatais susijusius klausimus ir teisinius bei kitus veiksmus buvo pavedÄs atlikti sÅ«nui D.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-3324-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06133-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. KAUNO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Vaida BaumilÄ, sekretoriaujant JÅ«ratei Augustaitienei, D. C., Karolinai Å uliokienei, Mildai GailiÅ«tei, Živilei RadaviÄiÅ«tei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. P., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei G.
P., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui S. P., atsakovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y., treÄiajam asmeniui E. D., jos atstovÄms advokatÄms N. R., Kristinai Äesnauskienei, tretiesiems asmenims K. M., notarei L. G., žodinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR AM, tretieji asmenys E. D., S. Ž., R.
B., K. M., L. M., I. N., S. M., E. M., notarÄ L. G., dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo, sandorių ir akto panaikinimo. Teismas nustatÄ: I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovas D. P. (toliau â ir ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsÄjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dÄl statytojos G. P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r., statytojas yra D.
P.; pripažinti negaliojanÄiais Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarÄs L. G. 2019 m. gegužÄs 22 d. NuosavybÄs teisÄs liudijimÄ Nr. LG-3316 ir 2019 m. liepos 3 d. PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. LG-4273 dÄl K. P., mirusio 2015 m. liepos 5 d., dÄl juose nurodyto turto patvirtinimo jam nuosavybÄs teise bei Å¡io turto paveldÄjimo; pripažinti ieÅ¡kovui D. P. asmeninÄs nuosavybÄs teises į pastatÄ , kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei į 1/8 dalį pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esanÄius adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2006 m. rugsÄjo 20 d. atsakovÄs G. P. (toliau â ir 1 atsakovÄ) vardu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau â ir KAVA) sudaryta komisija suraÅ¡Ä ginÄo âPripažinimo tinkamais naudoti aktÄ â, kuriuo pripažino, jog Å¡ios G. P. pastatyti garažai 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r. (toliau â ir ginÄo turtas) yra tinkami naudoti. Å io Akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovei buvo įregistruotos nuosavybÄs teisÄs į minÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .
Å iuose ginÄo 2 pastatuose yra atitinkamai 8 garažų ir 4 garažų boksai, iÅ¡ viso 12 vnt. GinÄo Turto statyba ir įregistravimu nuo 1994 metų faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir visus statybos veiksmus atliko bei juos finansavo ne atsakovÄ, o jos sÅ«nus â ieÅ¡kovas, taip pat jo brolis S. P., ir kiti faktiniai, tikrieji Turto statytojai: S. Ž., K. M., J. B. (jo pastatyta pastato 1/8 dalis su jo žinia perleista ne jam, o jo dukrai I. N. (buv. B.) ir J. S. (pastarojo pastatyta pastato 1/8 dalis su jo žinia perleista ne jam, o jo dukrai S. M., kuri vÄliau šį turtÄ pardavÄ ieÅ¡kovo broliui S. P.).
AtsakovÄs G. P. vardu buvo tvarkomi tik visi Turto dokumentai, taÄiau jai iÅ¡ tikrųjų jokių garažų nereikÄjo, ji nei planavo jais naudotis, nei ji mokÄjo už jų statybÄ ar atliko kokius nors kitus statybos organizacinius ar finansinius veiksmus. Kauno rajono savivaldybÄs Urbanistikos skyriuje ieÅ¡kovui patarÄ, kad bÅ«tų paprasÄiau, greiÄiau ir pigiau visus 12 garažų boksų registruoti, jei bÅ«tų vienas savininkas. Be to, kadangi ieÅ¡kovas sau paÄiam statÄsi didžiÄ jÄ dalį garažų boksų (5 iÅ¡ 12 vienetų), jis nenorÄjo jų dokumentacijos tvarkyti ir registruoti savo vardu, nes 1994 metais nesijautÄ saugus dÄl savo turto ir gyvybÄs: iÅ¡ jo kaip pradedanÄio veiklÄ verslininko tuo metu įvairÅ«s nusikalstamo pasaulio atstovai atvirai reikalaudavo duoklÄs, kurios jis nemokÄdavo ir dÄl to susilaukdavo įvairių grasinimų.
AtsakovÄ (ieÅ¡kovo mama) tuo tarpu ramiai gyveno kaime RadviliÅ¡kio rajone, todÄl pasitarÄ visi 6 aukÅ¡Äiau Å¡iame punkte iÅ¡vardinti faktiniai ginÄo Turto statytojai nusprendÄ, kad saugiausia bÅ«tų tvarkyti statybos dokumentacijÄ , gauti projektÄ ir pritarimus ginÄo statybai Å¡ios atsakovÄs vardu, ir tai vykdyti jos 2003-2019 m. ieÅ¡kovui iÅ¡duotų 4 įgaliojimų pagalba. Visi tikrieji faktiniai Turto statytojai vieni kitais pasitikÄjo ir iki Å¡iol pasitiki, siekÄ kuo greiÄiau tvarkyti dokumentus vieno asmens (atsakovÄs) vardu, kadangi taip buvo paprasÄiau, saugiau ir greiÄiau pasiekti norimÄ tikslÄ , taÄiau niekada jos nelaikÄ tikrÄ ja turto savininke ar statytoja.
GinÄo pastatus ieÅ¡kovas pradÄjo statyti dar 1993 metais (NTR iÅ¡raÅ¡e nurodomi statybos pradžios-pabaigos metai 1993-2003). Tuo metu atsakovÄ bei jos sutuoktinis (ieÅ¡kovo tÄvas) neturÄjo savų pinigų jokiai statybai finansuoti, nes savo santaupas tÄvai buvo investavÄ Ä¯ ieÅ¡kovo tÄvo K. P. darbovietÄs âKauno MSMVâ akcijų įsigijimÄ , kurias ginÄo pastatus pastaÄius tÄvas pardavÄ už maždaug 40â000 Lt ir (11â584 Eur) ir tuos pinigus paskolino kitam sÅ«nui Sigitui, butui nusipirkti.
AtsakovÄ su sutuoktiniu ne tik neprisidÄjo finansiÅ¡kai prie statybų, bet ir nestatÄ ginÄo garažų. Nuo ginÄo pastatų statybų pradžios 1993 m., ieÅ¡kovas juose intensyviai dirbo beveik 5 metus: statÄ, įrenginÄjo ginÄo pastatų vidų, naudojo kaip verslų darbines patalpas, ir pan. Tuo paÄiu ginÄo garažų statybų metu jis lygiagreÄiai dirbo ir automobilių gabenimo versle, 1997 m. ieÅ¡kovas įkÅ«rÄ savo individualiÄ Ä¯monÄ â(duomenys neskelbtini)â ir tÄsÄ naudotų automobilių iÅ¡ Vokietijos gabenimÄ ir pardavimÄ Lietuvoje, Lietuvos ir Rusijos pilieÄiams.
Po metų, 1998 m. Rusijoje kilus finansinei krizei, ieÅ¡kovas patyrÄ didelių nuostolių ir verslas žlugo, taÄiau ginÄo pastatai faktiÅ¡kai jau buvo visiÅ¡kai pastatyti. 1999 m. ieÅ¡kovas pradÄjo Å¡ildymo katilų âAfrikaâ gamybos ir jų prekybos verslÄ . Tuo tarpu prie visų Å¡ių ginÄo statybos darbų, RadviliÅ¡kio rajone gyvenÄ senyvo amžiaus atsakovÄ su savo sutuoktiniu neprisidÄjo. AtsakovÄ niekada neprieÅ¡taravo ir dabar neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas statÄ, naudojo ir iki dabar naudoja TurtÄ kaip savo, vykdo jame įvairias veiklas.
PrieÅ¡ingai, Å¡iam Turtui valdyti atsakovÄ buvo ir yra iÅ¡davusi įvairius įgaliojimus ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas už atsakovÄ moka ir visuomet mokÄjo visus reikalingus mokesÄius ir rinkliavas. Po 2006 m. rugsÄjo 20 d. Akto sudarymo atsakovÄ visiems kitiems statytojams perleido (formaliai â pardavÄ, nors faktiÅ¡kai negaudama jokių papildomų pajamų) vieno iÅ¡ dviejų ginÄo pastatų idealiÄ sias dalis, atsižvelgiant į visų tikrųjų statytojų tarpusavio pasiskirstymÄ ir statybų finansinį indÄlį.
Å ios perleistos dalys ir atitiko faktinių statytojų atskirai įdÄtas statybos lÄÅ¡as ir kitÄ pagalbÄ , t. y. minÄti statytojai faktiÅ¡kai gavo tai, kÄ investavo ir ko statydami šį pastatÄ iÅ¡ tiesų ir siekÄ, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ D. P., kuriam perraÅ¡yti likusių 5 boksų, t. y. viso kito ginÄo pastato, atsakovÄ nematÄ skubos, nors vis ketino tai sutvarkyti. Kaip minÄta aukÅ¡Äiau, kitas 4 garažų boksų ginÄo pastatas visas taip pat faktiÅ¡kai priklauso ieÅ¡kovui. IÅ¡ atsakovÄs 2011-03-02 â 2016-01-18 veiksmų sudarant atskirus 5 sandorius matyti, kad ji veikÄ iÅ¡imtinai kitų keturių ginÄo Turto statytojų interesais ir perleido jiems jų faktiÅ¡kai įgytas teises, Å¡iais sandoriais Å¡ias teises padÄdama iÅ¡vieÅ¡inti ir įtvirtinti.
BÅ«damas gyvas, K. P. tokiems sandoriams neprieÅ¡taravo: tris 2011-03-02 sutartis jis sudarÄ dalyvaudamas asmeniÅ¡kai kartu su atsakove ir Turto įgijÄjais, realiai negaudamas jokio atlygio, o 2015-05-21 pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikÄ per įgaliojimÄ â abu buvo atstovaujami sÅ«naus, t.y. ieÅ¡kovo. K. P. faktiÅ¡kai neturÄjo ir realiai neįgyvendino jokių nuosavybÄs teisių į ginÄo TurtÄ , t.y. visus su ginÄo 2 pastatais susijusius klausimus ir teisinius bei kitus veiksmus buvo pavedÄs atlikti sÅ«nui D.
P. (ieÅ¡kovui), kartu su atsakove jam iÅ¡duodamas 2012-08-17 d. įgaliojimÄ Nr.R-3382 tvarkyti ir pilnai disponuoti ginÄo Turtu, naudotis juo ir Å¡alia jo esanÄiu valstybinÄs žemÄs sklypu savo nuožiÅ«ra, jį iÅ¡pirkti, padalinti turtÄ ir pan. Po K. P. mirties sudarytu ginÄo 2019 m. gegužÄs 22 d. NuosavybÄs teisÄs liudijimu patvirtinama, kad nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis turto, įgyto santuokoje su atsakove. Å is liudijimas neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginÄo Turto statytojų valios, kadangi velionis K.
P. niekada nestatÄ, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybÄs teise neįgijo Turto ar jokios jo dalies. IeÅ¡kovo sesuo E. D. jokių nuosavybÄs ar paveldÄjimo teisių į ginÄo turtÄ ji negalÄjo įgyti ir į jas pretenduoti, kadangi jų iÅ¡ tiesų neįgijo nei atsakovÄ, nei jos mirÄs sutuoktinis, palikÄjas ir E. D. tÄvas K. P.. Visi atsakovÄs 3 vaikai, įskaitant ir E. D., visada žinojo, kad ginÄo Turtas atsakovei ir jos sutuoktiniui K. P. iÅ¡ tiesų nepriklauso, nes jie yra tik formalÅ«s ginÄo turto savininkai, o tikrieji, faktiniai ginÄo turto savininkai, kurie organizavo, rÅ«pinosi, finansavo ir visados su Turtu netrukdomai elgÄsi kaip savininkai, yra Turto bendrastatytojai.
Po K. P. mirties jo vardu bei nepagrįstai patvirtinant jo ânuosavybÄs teisesâ į ginÄo pastatÄ 2015-10-05 notarÄs iÅ¡duotame Liudijime dÄl mirusiojo įpÄdinių nustatoma (neįvardinant jokio konkretaus turto, t. y. dar niekaip nepažeidžiant ieÅ¡kovo teisių ir interesų), kad 2015-07-05 mirusiojo K. P. palikimÄ priÄmÄ pagal įstatymÄ S. P., ieÅ¡kovas D. P., E. D. (t. y. jo 3 vaikai) ir pergyvenusi sutuoktinÄ (atsakovÄ G. P.). Nei Å¡iame 2015-10-05 Liudijime dÄl mirusiojo įpÄdinių, nei E. D. 2015-08-30 pareiÅ¡kime apie palikimo priÄmimÄ nÄra įvardinama, kad E. D. paveldi ar ketina paveldÄti bÅ«tent ginÄo Turto kuriÄ nors dalį, dÄl to ieÅ¡kovui neatsirado pareiga ginÄyti palikimo priÄmimo, kaip pažeidžianÄio jo teises ir įstatymo saugomus interesus.
Po K. P. mirties jo vardu bei nepagrįstai patvirtinant jo ânuosavybÄs teisesâ į ginÄo pastatÄ buvo iÅ¡duotas ginÄo 2019 m. gegužÄs 22 d. NuosavybÄs teisÄs liudijimas ir tik po to ieÅ¡kovo sesuo, atsakovÄ E. D. žodžiu iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ pretenduoti į ginÄo Turto dalį. 2019-07-03 PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijime nurodoma, kad 2015-07-05 mirusio palikÄjo K. P. turtÄ sudaro: (1.) 1/16 dalis ginÄo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (2.) ½ dalis ginÄo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, bei kad šį turtÄ paveldi atsakovÄ (1/4 dalį), ieÅ¡kovas (1/4 dalį) ir S. P. (1/4 dalį) â E. D. paveldima turto dalis jame kol kas nebuvo nurodoma, nes notarÄ nÄra sulaukusi atitinkamo jos praÅ¡ymo.
TaÄiau iÅ¡ esmÄs Å¡is liudijimas taip pat neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginÄo Turto statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatÄ, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybÄs teise neįgijo Turto ar jokios jo dalies. 2006-09-20 komisijos ginÄo âPripažinimo tinkamais naudoti aktasâ, vÄlgi, neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginÄo Turto statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatÄ, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybÄs teise neįgijo Å¡io ginÄo Turto ar jokios jo dalies.
PusÄ atsakovÄs vardu įregistruotos 1/8 pastato dalies (t.y. 1/16 dalis) po K. P. mirties 2019-05-22 NuosavybÄs teisÄs liudijimu K. P. buvo pripažinta nepagrįstai. Å is liudijimas neatspindi tikrosios padÄties ir juo yra nepagrįstai sukurti nauji teisiniai santykiai: iÅ¡ tiesų atsakovÄ bei K. P. neįgijo nuosavybÄs į jokį ginÄo TurtÄ (t.y. į pastatus, kurių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). AtsakovÄs vardu suraÅ¡ytas ginÄo 2006-09-20 âPripažinimo tinkamais naudoti aktasâ yra iÅ¡ dalies apsimestinis, dÄl to iÅ¡ dalies negaliojantis, nes nepagrįstai jame neįvardintos tikrojo savininko D.
P. teisÄs į 1/8 dalį garažų paskirties (8 boksų) pastatÄ , kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ garažų paskirties (4 boksų) pastatÄ , kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. iÅ¡ viso į 5 garažų boksus).
3. IeÅ¡kovas D. P. teismo posÄdyje praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. PaaiÅ¡kino, kad pirma pastatÄ 4 boksus, vÄliau suprojektavo 12 boksų. Garažų korpusas pastatytas per 3 metus, o įrengimas truko 10 metų. Garažus nuo 1993 m. iki 2003 m. statÄ mamos vardu be įgaliojimo. Garažų statytojai buvo K. M., J. B., S. Ž., J. S., S. P. ir jis pats. TÄvukas pinigų garažų statyboms neturÄjo, skolinosi pinigus, kuriuos prarado dÄl vagnorkių indeksacijos. E. D. nurodÄ, jog jis prarado pinigus SekundÄs banke, jis pripažįsta, kad įneÅ¡Ä Ä¯ bankÄ , bet ne SekundÄs, o (duomenys neskelbtini) bankÄ , pinigus (5000 dolerių), juos vÄliau prarado, bet tai rodo, jog jis turÄjo pinigų.
Garažo vieno savikaina buvo apie 30000 Lt, viso investavo apie 150000 Lt, kuriuos sudarÄ tiek jo savi pinigai, tiek skolinti. Tuo metu jis uždirbdavo pakankamai iÅ¡ automobilių verslo juos pardavinÄjant, taip pat iÅ¡ katilų pardavinÄjimo, iÅ¡ 1997 m. įkurtos įmonÄs â(duomenys neskelbtini)â veiklos. Kokias pajamas davÄ Ä¯monÄs (duomenys neskelbtini) veikla nepamena. Jam K. M. skolino apie 80 tÅ«kstanÄių litų, o S. Ž. skolinosi 5000 dolerių. Paskolos sutarÄių nebuvo, nes jie buvo draugai.
Jis, kai pardavÄ autovÄžius, krovininį Iveco ir kitas transporto priemones, tai K. M. atidavÄ paskolintus pinigus. Pati E. D. garažų statybom nesidomÄjo, juose net nebuvo apsilankius. TÄvukas savo pinigų neinvestavo į garažus, jis tik prižiÅ«rÄdavo statybas, darbininkams paskirstydavo visų statytojų suneÅ¡tus pinigus, už tai gaudavo atlyginimÄ pagal valandas. TÄvas sau garažų nestatÄ, nes jam jų kaip pensininkui juk nereikÄjo, jis pinigų statyboms neturÄjo, bet to jau turÄjo du garažus RamybÄs gatvÄje.
TÄvas skolinosi pinigus iÅ¡ jo paÄio ir investavo į MSV akcijas, kurias pardavÄs gavo 40000 Lt ir juos davÄ S. P.. Mama kaip ir tÄvukas prie garažų neprisidÄjo, savų pinigų neįdÄjo, mama gyveno Kaune, o tÄvukas ir Kaune ir RadviliÅ¡kyje, nes medžiojo, abu buvo pensininkai, nedirbo. Statybos leidimas iÅ¡duotas mamos vardu, buvo ir projektas jos vardu, ant mamos viskÄ formino dÄl reketininkų, bet viskuo rÅ«pinosi jis, jis ir projektÄ rengÄ prieÅ¡ statybas 1993 metais. DÄl garažų tarp statytojų jokių ginÄų nekilo, nes visi žinojo, kuris kieno garažas, visi vieni kitais pasitikÄjo.
Jis kaip ir kiti statytojai darÄ visus darbus kaip statybininkai, darbams medžiagas pirko irgi tikrieji statytojai â K. M., J. B., J. S., S. Ž., S. P. ir jis pats. PastaÄius garažus juos registravo ant vieno asmens â motinos, nes taip buvo pigiau ir greiÄiau, o ant savÄs neregistravo dÄl reketininkų. VÄliau vyko fiktyvÅ«s pardavimai tikriesiems savininkams, bet jokių sutartyse nurodytų pinigų vaikÅ¡Äiojimo nebuvo. Formino pardavimo sandorius, o ne dovanojimo, nes notarÄ nurodÄ, jog taip bus pigiau.
Jis mirus tÄvui palikimÄ priÄmÄ 2015 m, bet garažai nebuvo įraÅ¡yti į palikimo sÄ raÅ¡Ä . 2019 metais iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs liudijimus jis notarei aiÅ¡kino, kad garažai yra tik jo, bet notarÄ nurodÄ kitaip padaryti negalinti. Jis tikÄjosi, kad E. D. atraÅ¡ys atgal garažus, todÄl jis leido mamai paveldÄti garažus.
4. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas Dominykas Varnas ieÅ¡kinį palaikÄ jame nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, praÅ¡Ä jį tenkinti visiÅ¡kai ir jį pagrindÄ teisiniais motyvais. II. Atsakovų atsikirtimai, argumentai 5. Atsakovas ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau â ir institucija, Statybos inspekcija) pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl dalies akto panaikinimo ir D. P. pripažinimo garažų statytoju bei ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisių pripažinimo į 1/8 dalį garažo 1G1/p ir garaÅ¾Ä 2G1/p atmesti kaip nepagrįstus, o dÄl kitų, su Inspekcijai teisÄs aktais priskirta kompetencija nesusijusių, ieÅ¡kinio reikalavimų sprÄsti teismo nuožiÅ«ra.
6. Institucijos atsiliepimas grindžiamas tuo, jog vadovaujantis tuo metu galiojusiomis statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti reglamentavusiomis teisÄs aktų nuostatomis, aktas pagrįstai buvo iÅ¡duotas G. P. kaip statytojai, kuri įvykdÄ statytojui (užsakovui) teisÄs aktais nustatytÄ pareigÄ turÄti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . IeÅ¡kovas byloje nÄra pateikÄs duomenų, jog jis garažų statybos projekte ir statybos leidime butų buvÄs nurodytas 1/8 dalies garažo 1G1/p ir viso garažo 2G1/p statytoju.
Kaip tik ieÅ¡kovas nurodo prieÅ¡ingai ir patvirtina, jog projektas buvo rengiamas, leidimas iÅ¡duotas vieno fizinio asmens G. P. vardu. Esant tokiai situacijai, aktas negalÄjo bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi jis neįgyvendino statytojo teisių ir pareigų, todÄl nÄra teisinio pagrindo naikinti ginÄijamos akto dalies ir ginÄo garažų statytoju pripažinti ieÅ¡kovÄ . PažymÄjo ir tai, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo jokių ginÄijamo akto, esanÄio individualiu administraciniu sprendimu, negaliojimo pagrindų, numatytų ABTÄ® 91 straipsnyje.
Byloje ginÄijamas aktas yra individualus administracinis aktas skirtas konkreÄiam asmeniui - G. P., jis pagrįstas faktinÄmis aplinkybÄmis ir tuo metu galiojusiomis teisÄs aktų nuostatomis, priimtas laikantis tuo metu galiojusių statybos užbaigimo procedÅ«rų bei pasiraÅ¡ytas kompetentingo subjekto. Aktas negali bÅ«ti ginÄijamas kaip sandoris, nes jis yra kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todÄl nepagrįsti ieÅ¡kinio teiginiai, kad âginÄas yra iÅ¡imtinai civilinio teisinio pobÅ«džio, o ginÄo âPripažinimo tinkamais naudoti aktasâ Å¡ioje byloje nagrinÄjamų aplinkybių kontekste yra sandoris.
Tai, jog ieÅ¡kovas, neturÄdamas garažų nuosavybÄs teisių, ilgÄ laikÄ ginÄo pastatuose vykdÄ tam tikrÄ veiklÄ bei tai, jog ieÅ¡kovas kaip garažų savininko įgaliotasis asmuo atstovavo atitinkamuose nuosavybÄs teisių perleidimo į garažų dalis sandoriuose, sudarytuose jau gerokai po akto iÅ¡davimo, neįrodo Akto neteisÄtumo. Be to, Inspekcijos nuomone, ieÅ¡kovas yra praleidÄs ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ dÄl akto dalyje panaikinimo, nes vÄliausia termino kreiptis į teismÄ dÄl dalies akto panaikinimo eigos pradžia yra 2007 m. lapkriÄio 15 d., t. y. nuo tada, kai akto pagrindu atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs pilna apimtimi į abu garažus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Inspekcija nesutinka su ieÅ¡kinio argumentais, jog âakivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas su kitais asmenimis (tikraisiais statytojais), o ne atsakovÄ pagamino, t. y. pastatÄ ir pastatÄ abu naujus ginÄo pastatusâ, kadangi byloje nÄra pateikta, jokių tokius ieÅ¡kovo teiginius patvirtinanÄių raÅ¡ytinių įrodymų. Taip pat atkreipia dÄmesį, jog ieÅ¡kinio reikalavimo âiÅ¡ dalies panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsÄjo 20 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dÄl statytojos G.
P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p Liepų g .38, Garliavoje, Kauno r., statytojas yra D. P. nepagrindžia ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, kuriame ieÅ¡kovas tvirtina siekiantis nuosavybÄs teisių pripažinimo tik į 1/8 garažo 1G1/p ir visÄ garaÅ¾Ä 2G1/p. PažymÄjo, jog aktas priimtas G. P. iÅ¡duoto leidimo statyti ginÄo garažus pagrindu, todÄl atitinkamai nenuginÄijus garažų statybÄ leidžianÄio dokumento, nÄra teisinio pagrindo naikinti jo pagrindu priimto akto.
7. Teismo posÄdžio metu atsakovo Institucijos atstovÄ N. Y. palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytas aplinkybes, papildomai pažymÄdama, jog statyba tai kompleksinis procesas, neatlikus statinio formavimo negalimas teisų pripažinimas. GinÄijamas aktas priimtas atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ , todÄl jei toks reikalavimas bÅ«tų tenkintas bÅ«tų pažeistas valdžių padalijimo principas, nes teismas gali atlikti tik akto teisÄtumo patikrinimÄ , o pagal tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o, kad teismas atliktų vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ , tikrinant statybos tinkamumÄ .
GinÄijamas aktas rodo, jog komisija turÄjo suderinimus su architektu, su savivaldybÄs Urbanistikos skyriumi, vertino statytojo G. P. pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis. Duomenų, kad Å¡is dokumentas derintas ne G. iniciatyva nÄra, o ieÅ¡kovo pateikiamuose dokumentuose nÄra derinimo žymų. Akte įvardinta, jog bÅ«tent G. P. pastatyti statiniai yra tinkami naudoti. PažymÄjo, jog pareiga inicijuot statybų užbaigimÄ priklauso statytojui, Å¡iuo atveju Å¡iÄ pareigÄ atliko G.
P.. Tai pagrindas statiniams įregistruoti. Pats statybos leidimas nÄra ginÄijamas, tai net jei ir bÅ«tų dalyje pakeistas statytojas, tai jis su projektu turÄtų kreiptis į inspekcijÄ dÄl statybų užbaigimo, o tai galÄtų atlikti tik asmuo turintis statybų leidimÄ , kuris Å¡iuo atveju neginÄijamas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti aktÄ dÄl visų statinių, nors antru reikalavimu praÅ¡o tik dÄl 1/8 dalies, todÄl dÄl likusios 7/8 dalių liktų neiÅ¡sprÄsta. Praleistas 1 mÄnesio senaties terminas administraciniam aktui ginÄyti, nes vÄliausiai jis sužinojo nuo ginÄo garažų nuosavybÄs teisių iÅ¡vieÅ¡inimo 2007 metais, nors ieÅ¡kovas žinojo ir anksÄiau, nes pats teigÄ, kad jis veikÄ mamos vardu teikdamas dokumentus. 2003 m.
įgaliojimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikÄ tik kaip įgaliotinis. 2008 m. įgaliojimas skirtas atstovauti pastatų savininkÄ , kas rodo, jog esant įregistruotiems pastatams jis veikÄ kaip įgaliotinis. 2012 m. įgaliojimas tiek G. tiek jos vyro iÅ¡duotas, leidžiantis ieÅ¡kovui atstovauti notariniuose sandoriuose. 2011 m. pirkimo pardavimo sutarties pardavÄjai â ieÅ¡kovo abu tÄvai. Å ie įgaliojimai ir perleidimo sutartis rodo, jog G. buvo teisÄta savininkÄ, statytoja. Kad statybos leidimas buvo iÅ¡duotas G., rodo pats pripažinimo aktas, nes projektinÄ dokumentacija pagal tuo metu galiojantį reglamentavimÄ buvo rengiama statytojo vardu.
Praleistas ne tik 1 mÄnesio terminas, bet ir bendrasis 10 metų senaties terminas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.
8. AtsakovÄ G. P. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tais reikalavimais visiÅ¡kai sutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog ji nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Taip pat to nedarÄ ir dabar jau mirÄs jos sutuoktinis. Tvarkydama mirusio vyro Kazio palikimo klausimus ir pildydama dokumentus pas NotarÄ, ji pasiraÅ¡inÄjo neskaitydama. Ji pripažįsta, jog niekada nesakÄ ir nepareiÅ¡kÄ, kad statinius (duomenys neskelbtini), statÄm su vyru, kad jis pastatytas iÅ¡ jų bendrų pinigų ir pan.
Ji ir jos sutuoktinis žinojo, kad nÄra nei turto statytojai, nei statybos finansuotojai, nei savininkai, - tÄ Å¾ino ir žinojo ir visi jų vaikai bei bet kurie kiti juos pažįstantys asmenys. Visais abiejų statinių (duomenys neskelbtini), statybos ir projektavimo klausimais nuo 1994 metų rÅ«pinosi sÅ«nÅ«s D. P. ir S. P., taip pat kiti ieÅ¡kinyje bendrastatytojais nurodyti asmenys. Visus jų savo reikmÄmis ir už jų lÄÅ¡as pastatytus garažus jie tvarkÄ, prižiÅ«rÄjo, laiko juos tikraisiais turto savininkais, dÄl to visiems iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , perraÅ¡Ä jų pasistatytas turto dalis atitinkamais sandoriais, jokių pinigų už juos faktiÅ¡kai nei praÅ¡Ä, nei gavo.
Jokie asmenys dÄl to pretenzijų nereiÅ¡kÄ, o ieÅ¡kovas dar ir pats mokÄjo visus reikiamus mokesÄius bei rinkliavas už šį turtÄ bei juo užimamÄ Å¾emÄ. Jos vardu Å¡is turtas buvo įformintas tik dÄl to, kad sÅ«nui D. P. taip kažkas patarÄ Kauno rajono savivaldybÄje, kad bus patogiau turtÄ âpriduoti" ir įregistruoti, be to, tais laikais jis dar pagrįstai baiminosi dÄl savo vykdomo verslo reketininkų, nes pagÄ sdinimui jam kažkas buvo sudeginÄ jo lengvÄ jį automobilį.
IeÅ¡kovui perraÅ¡yti turto neskubÄjo, kadangi yra artimi asmenys, po to ir nebespÄjo to padaryti dÄl vyro mirties.
9. Teismo posÄdžio metu atsakovÄ G. P. paaiÅ¡kino, kad ji su tÄvu nebuvo statytojais, ji statybomis nesidomÄjo, kada juos statÄ nežino, D. davÄ teisingus paaiÅ¡kinimus, jis uždirbdavo prekiaudamas automobiliais, E. žinojo apie garažų statybas, nes kartu gyveno. Po vyro mirties buvo pinigų â 20 tÅ«kstanÄių eurų. Ji pas notarÄ pasiraÅ¡ydavo tai kas reikÄjo. Garažų statybose jos vyras padÄdavo. Garažus statÄ sÅ«nÅ«s veiklai. Ji su vyru savo reikmÄm turÄjo garažus RamybÄs gatvÄje, naudojo vienÄ jų kaip sandÄlį, o kitÄ iÅ¡nuomavÄ buvo gÄlių prekybai, iÅ¡ nuomos pinigus gaudavo vyras. 2001 m. ji su vyru buvo pensininkai, vyras dar sargaudavo, gaudavo už tai pajamų.
Namuose vyras turÄjo seifÄ , kur laikÄ medžioklinį Å¡autuvÄ , o kas daugiau ten buvo nežino, nes ji su vyru atskirai tvarkÄ pinigus. Parduodama garažus notariniuose sandoriuose nurodomų sumų negavo, ji su tÄvu tik pasiraÅ¡inÄjo. Po vyro mirties ji važiavo kartu su D. pas notarÄ , 2019 m. ji praÅ¡Ä iÅ¡duoti ir nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ ir paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ mirusio vyro turtÄ , notarei nesakÄ, kad garažai ne jos. Ä®galiojimus iÅ¡davÄ 2003 metais ir vÄliau, jau po garažų pastatymo. 2006 m. pasiraÅ¡ius pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ suprato, kad ji tapo Å¡ių garažų savininke.
Garažų pirkimo pardavimo sandoriuose ji dalyvavo, pasiraÅ¡Ä, suprato, kad veikia kaip savininkÄ.
10. Atsakovas S. P. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jo reikalavimais visiÅ¡kai sutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti bendrastatytojai. Visus pastatytus garažus laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, dÄl to, jam kaip statytojui mama padovanojo jo dalį.
11. Teismo posÄdžio metu atsakovas S. P. nurodÄ, jog tÄvai buvo tik popieriniai savininkai, taÄiau jiems nei vienas garažas nepriklausÄ. IeÅ¡kovas statÄ Å¡eÅ¡is garažus, pats dirbo fiziniu bÅ«du, Å¡alia dar dirbo automobilių versle, vÄliau (duomenys neskelbtini) veikloje iÅ¡tiko krizÄ, tada D. darÄ katilus, o tÄvas gal ir prisidÄjo, bet jis nei vieno garažo nestatÄ E. D.. FinansiÅ¡kai tÄvas neprisidÄjo prie statybų, o tik fiziÅ¡kai talkindavo. TÄvas pardavÄs akcijas gautus pinigus davÄ jam paskolos už butÄ dengimui.
Jis pinigų tÄvui negrÄ Å¾ino, tie 20 tÅ«kst. Liko pas jį. TÄvas pinigų niekur neinvestavo, jam ir motinai poreikio statytis garažus nebuvo, nes užteko RamybÄs gatvÄje esanÄių garažų. D. vardu nebuvo forminta dÄl reketininkų, dÄl žmonos, su kuria iÅ¡siskyrÄ. D. 5000 dolerių prarado įdÄjÄs į taupkasÄ, bet tai buvo tik dalis D. pinigų laisvų nuo verslo. (duomenys neskelbtini) buvo pelningas verslas. Visos tÄvo santaupos, investiciniai Äekiai nuvertÄjo, todÄl tÄvas nieko neturÄjo, tik pensijÄ , vÄliau po garažų statybos apie 2015 metus tÄvas atsigavo, buvo susitaupÄs iÅ¡ bendrijos pirmininkavimo, samagono varymo, todÄl dovanojo jam butÄ .
PaÄioje garažų statybos pradžioje 1992 â 1993 metais jis davÄ 1500 dolerių, po to dar investavo, taÄiau vienam garažui užteko 2000 dolerių. Daugiausiai investicijų D., kiti statytojai irgi investavo. TÄvas padÄdavo ir pažintimis, nes dirbo melioracijoje. III. TreÄiųjų asmenų, nepareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kų reikalavimų, pozicija 12. TreÄiasis asmuo E. D. pateiktu atsiliepimu praÅ¡Ä patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį dÄl reikalavimo panaikinti Pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, dÄl palikimo priÄmimo ginÄijimo.
IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ Å¾inojo nuo ginÄo akto iÅ¡davimo momento, kadangi kaip pats teigia patikslintame ieÅ¡kinyje nuo ginÄo pastatų statybos pradžios 1993 m., ieÅ¡kovas intensyviai dirbo, statÄ, įrenginÄjo ginÄo pastatus ir po 2006 m. akto sudarymo atsakovÄ visiems kitiems statytojams perleido idealiÄ sias ginÄo pastatų dalis. Vadinasi ieÅ¡kovui apie tai, kad ginÄo pastatų savininkÄ yra atsakovÄ jau buvo žinoma ir 2006 metais, nes kaip pats teigia, neva tai, Kauno raj. savivaldybÄs Urbanistikos skyriuje gavÄs patarimÄ ginÄo turtÄ registruoti AtsakovÄs vardu.
Neabejotina, kad kas yra ginÄo pastatų savininkÄ jis žinojo nuo 2008 metų, kuomet buvo iÅ¡duotas 2008-03-27 įgaliojimas ieÅ¡kovui atstovauti G.Ä kaip statinių savininkÄ. Nurodo, jog ji yra įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ po K. P. mirties kaip ir ieÅ¡kovas bei atsakovai, taÄiau jos procesinÄ padÄtis pagal ieÅ¡kinį â treÄiasis asmuo, nors ji 2015 m. rugpjÅ«Äio 30 d. pareiÅ¡kimu Kauno raj. 5-ajame notarų biure yra priÄmusi palikimÄ po tÄvo K. P. mirties, kaip ir kitos bylos Å¡alys - ieÅ¡kovas ir atsakovai.
IeÅ¡kinio tenkinimo atveju, nuosavybÄs į ginÄo turto dalį netektų ne tik atsakovai G. P. ir S. P., taÄiau ir E. D., kuriai tiesiogiai bÅ«tų sukeltos turtinio pobÅ«džio pasekmÄs. TaÄiau ieÅ¡kovas nepatikslino E. D. procesinÄs padÄties. Statinio pripažinimo akto teisinÄ galia ir reikÅ¡mÄ negali bÅ«ti paneigta ar nuginÄyta IeÅ¡kovo pateikiamais niekuo nepagrįstais teiginiais ar IeÅ¡kovo nurodomais paties pasitelkiamais bÅ«simais liudytojų parodymais teisme. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, galioja nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija.
GinÄo akte AtsakovÄ nurodyta ne tik kaip Statytoja, taÄiau ir kaip RangovÄ. Palaiko atsakovÄs ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstytus motyvus. KonkreÄiu atveju ieÅ¡kovas byloje nepateikia jokių patikimų įrodymų dÄl akto pripažinimo panaikinimo dalyje dÄl statytojos G. P. ir akto pagrindu įregistruotos nuosavybÄs. Nesant pakankamų nuosavybÄs įgijimo neteisÄtumo įrodymų, nuosavybÄs teisÄ negali bÅ«ti atimama iÅ¡ savininko, kylanÄios abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, sudarantys pagrindÄ abejoti iÅ¡vadų dÄl nuosavybÄs teisių naikinimo pagrįstumu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami savininko naudai, taip pripažįstant savininko teisÄtų lÅ«kesÄių ir teisinių santykių stabilumo principų laikymÄ si.
Nors atsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais, taÄiau kyla pagrįstas klausimas, kodÄl atsakovÄ ginÄo turto nuosavybÄs teisÄtumo neginÄijo anksÄiau, esant gyvam sutuoktiniui. Darytina iÅ¡vada, jog IeÅ¡kovÄs sutikimas su IeÅ¡kinio reikalavimais negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir pakankamu, ginÄijant ir mirusio sutuoktinio K. P. dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje. Bylos duomenimis teisÄto statybos proceso faktas nepaneigtas, todÄl ieÅ¡kovas neturi subjektinÄs teisÄs ginÄyti tik dalį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsÄjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dÄl statytojos G.
P.. IeÅ¡kovo ginÄijamame akte nurodyti duomenys atitinka tikrovÄ, yra tikri ir teisingi. PažymÄjo tai, kad ieÅ¡kovui nenuginÄijus pastatų lGl/p ir 2Gl/p, esanÄių (duomenys neskelbtini), Kauno r., statybos teisÄtumo pripažinimu tinkamais naudoti, ginÄyti akto dalį, kuriame statytoja pripažinta atsakovÄ nÄra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, pagrindinis turto statytojas organizavÄs statybos darbus, transportÄ , darbo jÄgÄ , buvo tÄvas K. P., apie kurį ieÅ¡kovas visiÅ¡kai net neužsimena, nors pastatytas ginÄo turtas priklausÄ abiem jos tÄvams G.
P. ir K. P. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Jau vien ta aplinkybÄ, jog ginÄo turtas nuo 2006 m. priklausÄ abiem tÄvams, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams buvo puikiai žinoma, rodo tai, jog tik mirus tÄvui, kai atsirado jo dalies turto paveldÄjimas ieÅ¡kovas ir atsakovai sÄ moningai iÅ¡kÄlÄ ginÄÄ teisme dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo ieÅ¡kovui, nes tokiu bÅ«du siekia panaikinti teisÄ paveldÄti jai tÄvo turto dalį, nes kol tÄvas buvo gyvas neiÅ¡drįso ginÄyti turto nuosavybÄs. KonkreÄiu atveju visiÅ¡kai nesuprantama jeigu IeÅ¡kovas laikÄ save turto Statytoju ir savininku, tai kodÄl delsÄ 14 m. ir esant tÄvui gyvam neginÄijo turto nuosavybÄs. K.
P. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Garažų statyba buvo pradÄta apie 1993 m, tuo metu tÄvui buvo 59 m., jis dar nebuvo pensininkas, darbingas žmogus, taÄiau užbaigus statybas tÄvo ir jos brolių D. P. ir S. P. santykiai paÅ¡lijo. Kaip suprantu, IeÅ¡kovas nenorÄjo turÄti bendro verslo su tÄvu, nors garažų statybų pradžioje 1993 m. broliai buvo finansiÅ¡kai nepajÄgÅ«s. Atsakovui S. P. tuo metu tebuvo 19 metų, ieÅ¡kovui D. P. - 22 metai. Jie buvo studentai, pajamų neturÄjo, todÄl visas statybų procesas buvo organizuojamas tÄvo K.
P. ir finansuojamas santuokoje su atsakove įgytomis lÄÅ¡omis. IeÅ¡kovo teigimu atsakovÄ ginÄo turto dalių perleidimu patvirtino ir pripažino jo statytojų teises į turtÄ , nes po 2006 m. rugsÄjo 20 d. akto sudarymo visiems kitiems statytojams perleido - formaliai pardavÄ, faktiÅ¡kai negaudama pajamų vieno iÅ¡ dviejų ginÄo pastatų idealiÄ sias dalis ir Å¡ios perleistos dalys atitiko faktinių statytojų įdÄtas statybos lÄÅ¡as. Tokie ieÅ¡kovo argumentai yra akivaizdžiai neteisingi, nes ne GinÄo turto dalių perleidimu yra pripažįstama statytojų teisÄ Ä¯ turtÄ , o Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuris yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.
Be to, iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarÄių, matyti, kad turtas buvo parduotas gaunant pinigus, kurie buvo sumokÄti PardavÄjams iki atvykimo į notarų biurÄ . Duomenų apie tai, kad pirkÄjai nemokÄjo pardavÄjams pinigų už perleidžiamÄ turtÄ ieÅ¡kovas, nepateikia, o Pirkimo -pardavimo sutartyse patvirtintas pinigų gavimo faktas. IeÅ¡kovo teiginiai, kad ginÄo pastatai iki K. P. mirties ir 2019 m. gegužÄs 23 d. registre buvo registruoti vien tik atsakovÄs vardu, ieÅ¡kovui siekiant įrodyti, jog K.
P., bÅ«damas atsakovÄs sutuoktiniu neįgijo nuosavybÄs teisių į ginÄo turtÄ yra nepagrįsti, nes jis įgytas santuokoje su K. P., kuris ir buvo pagrindinis statomo turto statybų organizatorius, o statyba finansuojama iÅ¡ tÄvų santuokinių lÄšų. TreÄiasis asmuo taip pat nesutinka su antruoju patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu, nes notarÄs L. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį konstatuota, jog pergyvenusi sutuoktinÄ G. P. nurodÄ, kad pastatai garažai reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lÄšų ir mirusiajam K.
P. nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis Å¡io turto. VÄ® Registrų centro duomenimis minÄti pastatai -garažai pradÄti statyti 1993 m. ir baigti statyti 2003 m. G. P. ir K. P. gyvenant santuokoje ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre G. P. vardu pagal 2006 m. rugsÄjo 20 d. statinio pripažinimo naudoti aktÄ . Taigi akivaizdu, kad notarÄ pagrįstai ir teisÄtai iÅ¡davÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ ir paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ ginÄo turtÄ , kurio pripažinti negaliojanÄiais nÄra jokio teisinio pagrindo.
Vien atsakovÄs atsiliepime iÅ¡dÄstyti argumentai, jog atvykus pas notarÄ tvarkyti palikimo priÄmimo klausimų ji neskaitÄ pasiraÅ¡omų dokumentų, nesigilino kas paraÅ¡yta, nes notarÄ nepaaiÅ¡kino ir pan., duoda pagrindÄ manyti, jog tokie atsakovÄs teiginiai yra ne jos paÄios sugalvoti ir iÅ¡sakyti, nes pats ieÅ¡kovas teigia, jog tokiu bÅ«du siekia atkurti âteisingumÄ â. Å iuo atveju notarÄ teisÄtai atliko visus notarinius veiksmus, iÅ¡duodant nuosavybÄs ir paveldÄjimo teisÄs liudijimus kaip numatyta įstatyme.
NeaiÅ¡ku kodÄl tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai priÄmÄ palikimÄ po tÄvo K. P. mirties ir tuo pagrindu praÅ¡Ä iÅ¡duoti nuosavybÄs teisÄs ir paveldÄjimo teisÄs liudijimus, o neginÄijo tÄvui priklausanÄios nuosavybÄs jam esant gyvam. E. D. nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teiginiu, kad nei liudijime dÄl mirusiojo įpÄdinių, nei jos pareiÅ¡kime apie palikimo priÄmimÄ nÄra įvardinama, kad E. D. paveldi ar ketina paveldÄti bÅ«tent ginÄo Turto kuriÄ nors dalį, dÄl to ieÅ¡kovui neatsirado pareiga ginÄyti palikimo priÄmimo, kaip pažeidžianÄio jo teises ir įstatymo saugomus interesus.
Ji Kauno m. 5-ame notarų 2015 m. rugpjÅ«Äio 30 d. yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ po savo tÄvo K. P. mirties. Ä®pÄdinÄs neįpareigoja joks teisÄs aktas teikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ kartu su kitais įpÄdiniais vienu metu. E. D. 2020 m. rugsÄjo 16 d. notarei L. G. yra pateikusi praÅ¡ymÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, taÄiau kaip žinia dÄl Pandemijos Covid -19 turi kliÅ«Äių ir suvaržymų asmeniÅ¡kai pati tai atlikti, todÄl šį veiksmÄ atlikti paves Ä®galiotam asmeniui, taÄiau gyvenant ne Lietuvoje tokių pavedimų įforminimas užtrunka.
Be to, treÄiojo asmens nuomone ieÅ¡kovas yra praleidÄs CK 5.8 str. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimui ginÄyti. Civilinio kodekso 5.3 straipsnyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikÄjo mirties momentas. PalikÄjas K. P. mirÄ 2015 m. liepos 5 d., ieÅ¡kovas bei palikÄjo sutuoktinÄ ir kiti įstatyminiai įpÄdiniai į notarÄ privalÄjo kreiptis per 3 mÄnesius dÄl palikimo priÄmimo. IeÅ¡kovui buvo žinoma po 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡duoto liudijimo apie palikimÄ priÄmusius asmenis ir nuo tada jis galÄjo ginti savo teises, taÄiau su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipÄsi tik 2020 m. balandžio mÄnesį.
NagrinÄjamu atveju IeÅ¡kovas nurodo, jog ginÄijamam sandoriui taikytinas CK 1.87 str. nuostatos, t. y sudarytas apsimestinis sandoris, taÄiau nenurodo koks gi kitas tikrasis sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. KonkreÄiu atveju nustaÄius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos tokio sandorio pasekmÄs tenka sandorio Å¡alims. SÄ Å¾iningi tretieji asmenys negali nukentÄti dÄl neteisÄtų kitų asmenų veiksmų.
13. TreÄiasis asmuo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodÄ, jog ieÅ¡kovas meluoja, jog atsakovÄ su savo sutuoktiniu neprisidÄjo ir prisidÄti negalÄjo prie garažų statybos, jokios veiklos nevykdÄ. Mama G. P. iki 2000 dirbo Garliavos trikotažo siuvimo įmonÄje, tad ji gyveno Garliavoje. Ji iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) rajone tik iÅ¡Äjusi į pensijÄ . TÄvas K. P. gyveno iki mirties adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ÄjÄs į pensijÄ dirbo savo statytuose garažuose, ten buvo įsirengÄs savo âbiurÄ â, po kelių metų buvo iÅ¡rinktas vieno garažų kooperatyvų pirmininku, esanÄiame (duomenys neskelbtini), ten sargaudavo.
Nesupranta, kodÄl nuomininkai ieÅ¡kinyje vadinami partneriais. Jos žiniomis nurodyti asmenys garažus nuomojosi. K. P. organizavo visas pagrindines statybas, užsakydavo pats iÅ¡ MSV maÅ¡inas vežti medžiagoms, samdÄ profesionalius mÅ«rininkus, elektrikus. Jis tuo metu dar nebuvo pensijoje, gaudavo gerÄ atlyginimÄ . Brolis D. neiÅ¡karto įsijungÄ Ä¯ statybas, o pasirodÄ statybose, kai buvo dedamos durys. Jos pokalbiuose su tÄvu jis didžiuodamasis kalbÄjo, kad kai iÅ¡eis į pensijÄ galÄs toliau tÄsti savo įprastinÄ veiklÄ - maÅ¡inų remonto darbus turimuose garažuose.
Jai yra žinoma, kad tÄvas pradÄjo pirkti automobilius pirmiausia iÅ¡ Rusijos. Jis tai darydavo kartu su D.. Kaskart buvo perkami rusiÅ¡kos markÄs nauji automobiliai ir parvairuojami abiejų į LietuvÄ pardavimui. Po to jie iÅ¡keliaudavo į LenkijÄ . Atsimena nesÄkmingÄ bandymÄ pirkti japoniÅ¡kus automobilius. VÄl abu kartu pravažiavo visa RusijÄ , SibirÄ , bet tas nedavÄ gero rezultato. Tai buvo 1993 metai. Po to Darius už atitinkamÄ mokestį traliuku organizavo maÅ¡inų gabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , pradžia jam buvo gana sunki ir tÄvas finansiÅ¡kai jį rÄme.
Tai tÄvas D. iÅ¡mokÄ visiÅ¡kai iÅ¡ardyti automobilį, perdažyti ir vÄl jį surinkti. Kartais suremontuota maÅ¡ina gana greit parsiduodavo, o kartais prireikdavo daugiau laiko. TodÄl D. praÅ¡ydavo tÄvo paskolinti pinigų. Žino, kad D. įneÅ¡Ä nemažai pinigų į vienÄ âSekundÄs filialÄ â ir bandÄ ramiai nutraukÄs visÄ komercinÄ veiklÄ gyventi. 1994 metų gruodžio mÄn. bankrutavus âSekundÄs bankuiâ, bankrutavo ir Koncernas, nusineÅ¡damas visus sudÄtus D. pinigus.
IeÅ¡kovas teigia apie kažkokius turto prievartautojus, bet tai neįtikÄtina ir niekada apie tai Å¡eimoje nebuvo kalbama. Garažų statyba pradÄta prieÅ¡ 27 m., apie tai, kad sudegÄ D. automobilis žinojo ir pati matÄ, bet tai buvo prieÅ¡ 12 metų. Netiesa, kad D. skolino tÄvui pinigų akcijoms įsigyti. Žino, kad su keliais draugais tÄvas bandÄ Ä¯sigyti 51 proc. MSV akcijų, bet jiems tas nepavyko. PrieÅ¡ingai, tÄvas skolindavo daugeliui. YpaÄ Dariui ir Sigitui. S. Ž. skolino pinigų D..
S. Ž. sutiko su sÄ lygÄ , kad už ta paskolÄ garantu bus tÄvas. Å ildymo katilų AFRIKA gamybos ir prekybos verslas prasidÄjo tik pastaÄius garažus. Tai negali bÅ«ti 1999 metai, kaip teigia ieÅ¡kovas. Tai turÄjo bÅ«ti vÄliau. Tai įrodo ir data 2012 m. rugpjÅ«Äio 24 d. reklaminio filmuko kÅ«rimo. Katilų gamyba ir prekyba visiÅ¡kai nesusijusi su garažų boksų ginÄo byla.
14. TreÄiasis asmuo E. D. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. NurodÄ, jog mama su tÄvu visÄ laikÄ dirbo, iÅ¡Äjo į pensijÄ tik 2001 metais, bet tÄvas ir pensijoje dirbo, tÄvai turÄjo nuomos pinigų iÅ¡ garažų. TÄvas organizavo visas statybas, užsakydavo maÅ¡inas iÅ¡ MSV, nes buvo vedÄjas, turÄjo ryÅ¡ių, samdÄ mÅ«rininkus, elektrikus. Ji matÄ pas tÄvÄ skolų dokumentus, užrašų sÄ siuvinį, kas jam buvo skolingas, kokios iÅ¡laidos ir pajamos, reikalavimo teisÄs, matÄsi visa tÄvo lÄšų apyvarta.
Tuo metu tÄvai turÄjo pakankamai pinigų, o D. pradÄjus garažų statybas buvo studentas, tad tÄvas jam padÄdavo finansiÅ¡kai, kartu vežÄsi jį į RusijÄ automobilių, tÄvas padÄjo ir Sigitui su pinigais â davÄ pinigų butui pirkti, vÄliau parduotus MSV akcijų pinigus davÄ, todÄl tÄvas visÄ laikÄ turÄjo pinigų. Ji apie garažų statybas žinojo nuo pat pradžių. Tik po tÄvo mirties ji sužinojo, kad Darius nori tapti statytoju. D. statybose pasirodÄ, kai dÄjo garažo duris, jis tada rodÄ jai kameras pajungtas prie garažų.
TÄvas su D. 1993 metais važiavo į RusijÄ , veÅ¾Ä su tralu automobilius, tÄvas prisidÄjo finansiÅ¡kai prie paÄio tralo įsigijimo. TÄvas rÄmÄ D. finansiÅ¡kai, davÄ pradžiÄ jo verslui. Be to, D. visas santaupas buvo įneÅ¡Äs į (duomenys neskelbtini) veiklÄ , bet 1994 metais (duomenys neskelbtini) koncernas bankrutavo ir nusineÅ¡Ä visus D. pinigus, dÄl ko D. labai pergyveno, todÄl tÄvas D. finansiÅ¡kai padÄjo. Katilai âAfrikaâ buvo gaminti 1998 metais, o garažų statyba vyko anksÄiau.
Ji gavo paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ tÄvo turtÄ , iÅ¡skyrus į garažus dÄl Å¡ios bylos.
15. TreÄiojo asmens E. D. atstovÄ advokatÄ N. R. teismo posÄdyje palaikÄ atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindÄ jas teisiniais motyvais.
16. TreÄiojo asmens E. D. atstovÄ advokatÄ Kristinai Äesnauskienei teismo posÄdyje teismo posÄdyje palaikÄ atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindÄ jas teisiniais motyvais.
17. TreÄiasis asmuo L. G., Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarÄ (toliau â ir notarÄ), teismui pateiktame atsiliepime dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo nepasisakÄ. Atsiliepime nurodÄ, kad 2019 m. gegužÄs 22 d. pergyvenusiai sutuoktinei (G. P.) iÅ¡davÄ mirusiojo sutuoktinio (K. P.) turto dalį nustatantį nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ , pagal pergyvenusios sutuoktinÄs praÅ¡ymÄ , ir sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybÄs teisÄs liudijimas į 1/16 dalį pastato (garažo), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato (garažo), reg.
Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Pergyvenusi sutuoktinÄ nurodÄ, kad pastatai (garažai) yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lÄšų ir mirusiajam sutuoktiniui nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis Å¡io turto. VÄ® Registrų centro duomenimis minÄti pastatai-garažai pradÄti statyti 1993 m. ir baigti statyti 2003 m. G. P. ir K. P. gyvenant santuokoje ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre G. P. vardu pagal Statinio pripažinimo naudoti aktÄ . Taip pat ji, pagal įpÄdinių G.
P., S. P. ir D. P. praÅ¡ymÄ iÅ¡davÄ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ 1/16 dalį pastato (garažo) ir ½ dalį pastato (garažo), kurios nuosavybÄs teise priklausÄ K. P. ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pagal 2019 m. gegužÄs 22 d. nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ . Ä®pÄdinÄ E. D., kuri yra priÄmusi palikimÄ paveldÄjimo byloje, praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ nÄra pateikusi.
18. Teismo posÄdžio metu notarÄ paaiÅ¡kino, kad tÄvo palikimÄ priÄmÄ vaikai ir sutuoktinÄ. Palikimas priimtas pagal apyraÅ¡Ä . SutuoktinÄ buvo pati atvykusi ir jai jos praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas liudijimas nustatantis sutuoktinio turto dalį, jos buvo pateiktas sutikimas dÄl sutuoktinio turto dalies. SutuoktinÄ pasiraÅ¡Ä dÄl lygių dalių, reiÅ¡kias ginÄo dÄl dalių dydžio nebuvo. SutuoktinÄ atvyko savo iniciatyva, mokÄjo notarinius mokesÄius, praÅ¡Ä tikslinti duomenis, iÅ¡reiÅ¡kÄ sutikimÄ , jokių pretenzijų iÅ¡ G. dÄl turto nebuvo, ji valingai darÄ veiksmus dÄl paveldÄjimo.
Ir tik po to įsijungÄ Ä¯pÄdiniai, jiems iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . E. D. 2020 m. liepos mÄnesį iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į visÄ turtÄ , iÅ¡skyrus garažus. Santykiai tarp įpÄdinių nebuvo draugiÅ¡ki, bet konkreÄiai kas kÄ sakÄ neprisimena. IÅ¡ dokumentų matÄ, kad statybos pradžios metai santuokos metu, juolab pati sutuoktinÄ kreipÄsi dÄl jai priklausanÄios palikimo dalies. Jei įpÄdiniui nepriklausytų â tai sutuoktinis nesikreiptų dÄl sutuoktinio turto dalies nustatymo.
D. antstoliui nurodÄ kas yra paveldÄjimo turtas, kokia yra palikÄjo K. dalis. 2019 metais jis atvyko, kad nori paveldÄti dar du pastatus, tada reikÄjo papildyto antstolio apyraÅ¡Ä , nes minÄtas turtas nebuvo įtrauktas į apyraÅ¡Ä galimai jo nenurodant patiems įpÄdiniams. Jei bÅ«tų sakÄ, kad tÄvas ar motina buvo tik popieriniai savininkai ar pan., tai bÅ«tų iÅ¡ karto sakiusi, kad kreiptųsi į teismÄ dÄl tos dalies pripažinimo asmenine ar pan., bet tokios kalbos nebuvo, jie siekÄ susitvarkyti palikimÄ .
19. TreÄiasis asmuo K. M. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytomis aplinkybÄmis sutiko, praÅ¡Ä jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, o jam pareikalavus G. P., įgaliojusi ieÅ¡kovÄ , perraÅ¡Ä jam dalį (2 garažus) 2015 m. gegužÄs 21 d. pardavimo sutartimi, jokių pinigų už tai nemokÄjo.
20. Teismo posÄdžio metu K. M. paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo statybose nuo pat pradžios, nuo 1993 metų. StatÄ bendrai, visi dÄjo lÄÅ¡as, tai buvo S., Ž., B., D. ir S. P.. Kazys buvo garažų iniciatorius, taip pat jis buvo iniciatorius dÄl sklypo pirkimo. Jis kaip darbininkas, prižiÅ«rÄtojas, o ne statytojas, nes jis buvo pensininkas ir tik padÄjo vaikams. Kazys turÄjo kitÄ garaÅ¾Ä . Jis pažinojo ir G., kuri statybose nedalyvavo, nefinansavo, nes jai tokio poreikio nebuvo. Su K. buvo pažįstami nuo 1980 m., abu dirbo MSV, Kazys buvo MSV garažų vedÄjas, atsakingas už sandÄlius.
TÄvas finansiÅ¡kai neprisidÄjo, kiek kiti prisidÄjo nežino. TÄvas dirbo garažų statybose fiziÅ¡kai. D. turÄtų priklausyti 5 garažai. D. tuo metu kai statÄsi garažai turÄjo Å¡eimÄ , kartu su juo turÄjo bendrÄ verslÄ â tralais veÅ¾Ä maÅ¡inas. Buvo ir pas jį pajamos ir pas D., buvo ir bendros pajamos. Jis jam skolino pinigų, bet D. atsiskaitÄ, raÅ¡telių neraÅ¡Ä, nes vienas kitu pasitikÄjo. Garažai buvo pripažinti tinkamais naudoti ant vieno žmogaus, kad nereiktų visų statytojų surinkt, ant G., o ne ant jo vardo, nes jis buvo užimtas dÄl verslo.
Pagal 2015 m. pirkimo pardavimo sutartį, kuomet G. su K. pagal įgaliojimÄ atstovavo D., jis įsigijo 2 garažus, bet pinigų nemokÄjo, juos mokÄjo kai statÄ, ÄmÄ pinigus iÅ¡ verslo. Skirtingos pirkimo pardavimo sutartyse sumos gal dÄl to, kad skirtingi garažų baigtumai buvo. Pirkimo pardavimo sutartyse sÄ lygas suderino arba jis arba D.. Dovanojimo ar kito sandorio nedarÄ, nes manÄ, kad dovanoti galima tik giminei, kalbos apie dovanojimo sandorį su notare nebuvo. Negali pasakyti kiek kainavo garažų statyba.
Nežino kokias pinigų sumas neÅ¡davo kiti. Jis nematÄ kas ir kiek mokÄjo už garažo medžiagas, tokias kaip betonas, plytos ir pan. Jis pats nebuvo pas architektÄ , viskÄ D. tvarkÄ, D. važiavo pas architektÄ , tvarkÄ projektinÄ dokumentacijÄ , tvarkÄ bendrus finansus. D. statybos leidimo nepersiraÅ¡Ä nuo mamos ant savo vardo, nes nežinojo, kad turi tokiÄ seserį, o kodÄl D. nepersiraÅ¡Ä garažų sau, nežino. Jis neskolino pinigų Dariui.
21. TreÄiasis asmuo J. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybÄmis sutiko, praÅ¡Ä jį patenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje bendrastatytojais nurodyti asmenys. Visus jų pastatytus garažus laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, o jam pareikalavus G. P., įgaliojusi ieÅ¡kovÄ , perraÅ¡Ä jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) 2011 m. kovo 2 d. pardavimo sutartimi mano dukrai I. B. (dabar N.), jokių pinigų už tai nemokÄjo. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.
22. TreÄiasis asmuo J. S. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytomis aplinkybÄmis sutiko, praÅ¡Ä jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, o jam pareikalavus G. P. 2011 m. kovo 2 d. perraÅ¡Ä jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) jo dukrai S. M., jokių pinigų už tai nemokÄjo. VÄliau, tas garažas jam tapo nebereikalingas, dÄl to pardavÄ jį ieÅ¡kovo broliui. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.
23. TreÄiasis asmuo I. N. su pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybÄmis sutiko, praÅ¡o ji patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. ir jos sutuoktinis K. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytojai, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi kiti, ieÅ¡kinyje statytojais nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus jie laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, o jos tÄÄiui J. B. pareikalavus, atsakovÄ G. P., 2011 m. kovo 2 d. notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi perraÅ¡Ä jo dalį jai, t. y. J. B. dukrai I. N., jokių pinigų už tai nemokÄjo. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant.
24. TreÄiasis asmuo S. M. su pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybÄmis sutiko, praÅ¡o ji patenkinti. Atsiliepime nurodÄ, kad jai žinoma, kad G. P. ir jos sutuoktinis K. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytojai, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi kiti, ieÅ¡kinyje statytojais nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus jie laikÄ nuosavais, to niekas neginÄijo, o jos tÄÄiui J. S. pareikalavus, G.
P. 2011 m kovo 2 d. notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi perraÅ¡Ä jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) jai, t. y. statytojo J. S. dukrai S. M., už šį turtÄ jokių pinigų nei ji, nei jos tÄtis G. P. ar kam nors kitam nemokÄjome. VÄliau tas garažas jiems tapo nebereikalingas, dÄl to pardavÄ. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 25.
Teismas, įvertindamas konfliktiÅ¡kus bylos Å¡alių santykius, tai, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovais G. P. ir S. P. bei treÄiuoju asmeniu E. D. sieja artimi Å¡eiminiai santykiai, tai, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kiniu tiek patikslintu ieÅ¡kiniu, tiek teismui pasiÅ«lius pakeisti treÄiojo asmens E. D. procesinÄ padÄtį į atsakovÄs, nesutiko sesers E. D. laikyti atsakove, tai, kad minÄtų asmenų yra prieÅ¡ingas teisinis suinteresuotumas, todÄl teismas jų paaiÅ¡kinimus bei Å¡alių praÅ¡ymu apklaustų liudytojų parodymus vertina visų įrodymų kontekste, juolab ieÅ¡kovo artimi giminaiÄiai (mama, brolis) yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi ieÅ¡kovo naudai.
Teismas visų procese dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus vertina visų įrodymų kontekste, pažymÄdamas, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybÄs ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybÄs įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybÄs, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanÄiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnis).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. rugsÄjo 20 d. priÄmÄ Å¡ioje byloje ginÄijamÄ aktÄ - G. P. (a.k(duomenys neskelbtini) pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r., pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ (toliau - ir Aktas). IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjÅ«Äio 7 d. įsakymu Nr. 01-332 paskirta komisija, dalyvaujant statytojai ir rangovei Å«kio bÅ«du - G. P., peržiÅ«rÄjo statytojo pateiktÄ ginÄo statinių projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rÄjo ginÄo statinius, nustatÄ, kad priimamų naudoti statinių projektas 1993 m. gruodžio 7 d. suderintas su Kauno rajono architektu A.
U. ir 2004 m. kovo 25 d. suderintas su Kauno rajono savivaldybÄs Urbanistikos skyriaus vedÄju F. J. ir pripažino, kad G. P. pastatyti garažai 1G1/p ir 2G1/p, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., yra tinkami naudoti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Å¡io ginÄo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2007 m. lapkriÄio 15 d. buvo įregistruotos atsakovÄs G. P. nuosavybÄs teisÄs į minÄtus abu garažus: pastatas â garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau â garažas 1G1/p) ir pastatas â garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau â garažas 2G1/p), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau abu kartu â garažai).
IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio vienu iÅ¡ reikalavimų ir ginÄija bÅ«tent šį aktÄ , praÅ¡ydamas jį iÅ¡ dalies panaikinti dalyje dÄl statytojos G. P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų garažų statytojas yra D. P., šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ esmÄs grindžiant tuo, kad tÄvai nestatÄ, neturÄjo tam tikslo ir lÄšų, jis ginÄo turtÄ valdÄ pagal atsakovÄs iÅ¡duotus įgaliojimus, mama buvo tik âformali, popierinÄâ statytoja dÄl to laikmeÄio reketo grÄsmÄs ieÅ¡kovui ir dÄl to, kad taip buvo paprasÄiau visus garažus registruoti jos vienos vardu.
27. Byloje iÅ¡ pateiktų notarinių pirkimo pardavimo sutarÄių, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo sudaryti penki ginÄo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio indeksas 1G1/p, perleidimo sandoriai: 2011 m. kovo 2 d. pirkimo pardavimo sutartimis K. P. ir G. P. pardavÄ po 1/8 minÄto ginÄo turto dalį S. Ž., S. M., I. B.; 2015 m. gegužÄs 21 d. pirkimo pardavimo sutartimi K. P. ir G. P., atstovaujami įgaliotinio D. P., veikianÄio pagal 2012 m. rugpjÅ«Äio 17 d.
RadviliÅ¡kio raj. 1-ojo notarų biuro notarÄs R. P. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ reg. Nr. 2-3382, pardavÄ minÄto ginÄo pastato ¼ dalį K. M.. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡o taip pat nustatyta, kad 2014 m. liepos 14 d. S. M. bei jos sutuoktinis E. M. pardavÄ S. P. Å¡io pastato 1/8 dalį, o 2016 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr.1-13 G. P. padovanojo S. P. 2/8 Å¡io ginÄo pastato dalis. Taigi, po minÄtų ginÄo turto perleidimo sandorių pastato, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 1G1p (toliau â ir garažas 1G1p), bendrasavininkais, įregistruotais vieÅ¡ajame registre, tapo:
S. P., K. ir L. M., S. Ž. ir jo dukra R. B., I. N., G. P.. Kitas 4 garažų ginÄo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2G1/p (toliau â ir garažas 2G1p), 2006 m. rugsÄjo 20 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu priklausÄ G. P.. Po K. P. mirties iÅ¡duotas 2015 m. spalio 5 d. Liudijimas dÄl mirusiojo įpÄdinių, nustatant, kad 2015 m. liepos 5 d. mirusiojo K. P. palikimÄ priÄmÄ pagal įstatymÄ S. P., D. P., E. D. ir pergyvenusi sutuoktinÄ G. P.. 2019 m. gegužÄs 22 d.
NuosavybÄs teisÄs liudijimo, not.reg. Nr. LG-3316 pagrindu notarÄ patvirtino, kad palikÄjui K. P. nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto bendrai su pergyvenusiu sutuoktiniu G. P., bendrÄ jį jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ sudaro 1/8 pastato garažo 1G1p ir pastatas garažas 2G1p. 2019 m. liepos 3 d. PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijime, not.reg.Nr. LG-4273, nurodoma, kad palikÄjo K. P. turtÄ sudaro: 1/16 dalis ginÄo pastato 1G1p ir ½ dalis ginÄo pastato 2G1p, šį turtÄ po ¼ dalį paveldi G.
P., S. P., D. P., o E. D. į ¼ turto bus iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas. IeÅ¡kovas, ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais 2019 m. gegužÄs 22 d. NuosavybÄs teisÄs liudijimÄ ir 2019 m. liepos 3 d. PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , tai iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad Å¡ie liudijimai neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginÄo garažų statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatÄ, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybÄs teise neįgijo ginÄo garažų.
28. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iame sprendime aukÅ¡Äiau nustatytas faktines aplinkybes, tame tarpe tai, kad treÄiasis asmuo E. D., kaip ir D. P., S. P., G. P., yra priÄmusi mirusiojo K. P. palikimÄ pagal įstatymÄ ir dÄl Å¡ios iÅ¡keltos bylos, Å¡ioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas į ¼ palikÄjo K. P. ginÄo turtÄ , kaip kad minÄtas liudijimas yra iÅ¡duotas prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ turintiems asmenims â D. P., S. P., G. P., sprÄsdamas gautÄ treÄiojo asmens E. D. praÅ¡ymÄ dÄl netinkamos Å¡alies pakeitimo, praÅ¡ant jÄ laikyti atsakove, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio nuostatomis pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui pakeisti E. D. procesinÄ padÄtį iÅ¡ treÄiojo asmens į atsakovo.
29. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnio normas yra nurodÄs, kad pagal Å¡ios teisÄs normos prasmÄ praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; taÄiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-330/2014). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinÄjant bylÄ teisme ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pakeisti treÄiojo asmens E. D. procesinÄ padÄtį į atsakovÄs, taÄiau ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ dÄl atsakovų pasirinkimo ir nesutiko E. D. įtraukti atsakove, todÄl byla iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
30. PažymÄtina, kad kaip matyti iÅ¡ paveldÄjimo byloje ir ginÄo garažų kadastrinių matavimų byloje esanÄių duomenų bei Registrų centro iÅ¡raÅ¡o, ginÄo garažai, įregistruoti G. P. vardu, pastatyti 1993-2006 metais jai esant santuokoje su K. P., aukÅ¡Äiau nurodyti ginÄo garažų 1G1p perleidimo sandoriai sudaryti taip pat minÄtiems asmenims esant santuokoje. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų K. P. tokiems sandoriams neprieÅ¡taravo, juolab 2011 m. kovo 2 d. notarinių pirkimo pardavimo sutarÄių sudaryme jis pats asmeniÅ¡kai dalyvavo kartu su G.
P., o 2015 m. gegužÄs 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikÄ per įgaliotinį, jiems atstovavo D. P.. Taip pat pastebÄtina, kad tiek paÄio ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, tiek raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga patvirtina, kad D. P., veikdamas pagal toliau aptariamus įgaliojimus, žinojo aplinkybes dÄl ginÄo garažų statybos dokumentuose (kaip pats nurodÄ tiek statybos leidime, tiek statybos projekte, tiek statinių tinkamais naudoti pripažinimo akte) nurodomos kaip statytojos ir rangovÄs G.
P., žinojo ir dÄl ginÄo garažų nuosavybÄs teisių G. P. vardu įregistravimo, tam neprieÅ¡taravo, prieÅ¡ingai, savo aktyviais veiksmais, įgaliojimų pagrindu padÄjo atlikti veiksmus, netgi padÄjo tÄvams G. ir K. P. sudaryti ginÄo garažų perleidimo sandorį, juos pagal įgaliojimÄ atstovaudamas, kas rodo, jog ieÅ¡kovas, žinodamas apie ginÄo garažų nuosavybÄs teises, jas pripažino, neginÄijo iki Å¡ios bylos iÅ¡kÄlimo.
31. PastebÄtina, kad ginÄo garažų statybos metai pagal raÅ¡ytinius bylos duomenis (Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä , kadastro bylÄ ) â 1993 m- 2003 m., taÄiau ieÅ¡kovas teigÄ, kad garažai buvo jau pastatyti 1998 metais. GinÄo byloje nekilo, jog ieÅ¡kovas D. P., kaip ir jo velionis tÄvas K. P., ginÄo garažų statybų metu bÅ«davo statybų vietoje, atliko vienokius ar kitokius darbus. Tai patvirtino ir treÄiasis asmuo K. M., liudytojai G. P., G. K.. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovas ginÄo garažų statybų metu buvo studentas, taÄiau užsidirbdavo iÅ¡ automobilių verslo, 1997 m.
įkÅ«rÄ Ä¯monÄ (duomenys neskelbtini), vÄliau vertÄsi peÄių -katilų âAfrikaâ pardavimais. Bylos raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo tÄvas K. P. garažų statybos pradžioje dirbo UAB â(duomenys neskelbtini)â, vÄliau gaudavo senatvÄs pensijÄ , iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis taip pat gaudavo pajamų iÅ¡ sargavimo, buvo garažų pirmininku, turÄjo pajamų iÅ¡ akcijų pardavimo, Å¡alys patvirtino, jog gaudavo ir nuomos pajamų, G.
P. garažų statybų metu dirbo Lietuvos ir Å veicarijos akcinÄje bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â, vÄliau gaudavo senatvÄs pensijÄ . PaveldÄjimo bylos duomenys patvirtina, kad G. ir K. P. turtinÄ padÄtis nebuvo bloga, nes jiems priklausÄ ne vienas nekilnojamojo turto objektas, jie turÄjo ženklių santaupų (virÅ¡ 20 tÅ«kstanÄių eurų). Byloje ieÅ¡kovas negalÄjo tiksliai įvardinti ginÄo garažų statybos kainos, to negalÄjo pasakyti ir kiti bylos dalyviai, liudytojai, nebuvo pateikta ir raÅ¡ytinių bylos duomenų patvirtinanÄių investuotas lÄÅ¡as į garažų statybÄ .
PastebÄtina, kad nors tretysis asmuo K. M., kuris ieÅ¡kovo buvo įvardintas kaip vienas iÅ¡ tikrųjų statytojų, taip pat negalÄjo pasakyti kiek kainavo garažai, kiek jis lÄšų investavo, nežinojo ir kiek kiti asmenys investavo, taÄiau tuo paÄiu nurodÄ nelogiÅ¡kÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovui turi priklausyti 5 garažai, nors kodÄl toks skaiÄius garažų negalÄjo paaiÅ¡kinti, negalÄjo pasakyti ir apie investuotų lÄšų kiekį. Taip pat minÄtas asmuo teismo posÄdžio metu nurodÄ kitas prieÅ¡taringas aplinkybes, pavyzdžiui, iÅ¡ pradžių nurodÄ, jog skolino ieÅ¡kovui pinigų, paskolos sutarÄių ar raÅ¡telių nebuvo, vÄliau nurodÄ, jog neskolino ieÅ¡kovui pinigų, nes buvo bendros verslo lÄÅ¡os.
32. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įgaliojimų, D. P. ginÄo garažus valdÄ, disponavo pagal notarinius įgaliojimus. 2003 m. lapkriÄio 5 d. įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. savo nuožiÅ«ra iÅ¡sinuomoti arba nupirkti iÅ¡ valstybÄs žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., Kauno r.(sklypo identifikatorius: (duomenys neskelbtini)), atstovauti atmatuojant šį žemÄs sklypÄ , taip pat savo nuožiÅ«ra atlikti jai nuosavybÄs teise priklausanÄių pastatų, esanÄių Å¡iame žemÄs sklype inventorizacijÄ ir teisinÄ registracijÄ , gauti nuosavybes dokumentus ir juos įregistruoti Valstybes Ä®mones Registrų centro Kauno filiale. 2008 m. kovo 27 d.
įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. atstovauti jÄ , kaip statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone, savininkÄ visose įstaigose bei organizacijose, raÅ¡yti jos vardu pareiÅ¡kimus, pateikti praÅ¡ymus, sudaryti bei nutraukti įvairias sutartis, susijusias su Å¡io turto eksploatavimu, bÅ«ti jos atstovu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kauno rajono ŽemÄtvarkos tarnyboje ir nupirkti arba iÅ¡sinuomoti iÅ¡ valstybÄs jos vardu asmenine nuosavybÄs teise žemÄs sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone. 2012 m. rugpjÅ«Äio 17 d.
įgaliojimu Nr.R-3382 G. P. ir K. P. įgaliojo D. P. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti ginÄo Turtu, bei žemÄs sklypu ant kurios stovi Å¡ie pastatai savo nuožiÅ«ra. 2019 m. kovo 4 d. įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. atstovauti visose įmonÄse, įstaigose ir organizacijose, taip pat VÄ® Registrų centre, notarų biure, savivaldybÄje, administruojanÄiose įstaigose, bendrijoje, komunalines, energetines bei visas kitas paslaugas teikianÄiose įstaigose, įmonÄse ir organizacijose visiems jos, kaip turto savininko interesams dÄl jai nuosavybÄs teise priklausanÄių: 1/8 dalies pastato â garažo 1G1p ir pastato â garažo 2G1p.
33. AukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių visumos vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vien tai, kad ieÅ¡kovas, kaip ir jo tÄvas K. P., dirbo prie ginÄo garažų, atliko vienokius ar kitokius darbus, įdÄjo tam ne tik fizines jÄgas, bet ir atitinkamus finansus, kuriuos kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų turÄjo tuo metu tiek ieÅ¡kovas, tiek jo tÄvai G. P., K. P., vien tai nerodo, jog ieÅ¡kovas buvo tikrasis statytojas, finansuotojas, kadangi raÅ¡ytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikÄ kaip atstovas pagal įgaliojimus, o jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių ieÅ¡kovo teiginius, jog jis statÄ ir finansavo bÅ«tent garažų statybÄ nepateikta, juolab ieÅ¡kovo argumentai, kad dideles pinigų sumas jis skolinosi iÅ¡ K.
M., S. Ž., nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai duomenys, nes nebuvo pateikta nei paskolos sutarÄių ar raÅ¡telių, nei pinigų gavimo / gražinimo dokumentų, kita vertus, neįrodyta, jog minÄtos didelių pinigų paskolos sutartys buvo sudarytos tikslu investuoti paskolintus pinigus į ginÄo garažų statybas, o ne pavyzdžiui į tuo metu vykdytÄ ieÅ¡kovo automobilių verslÄ , įmonÄs â(duomenys neskelbtini)â veiklÄ , ar peÄių katilų âAfrikaâ verslÄ . Taip pat tai, jog ieÅ¡kovas, neturÄdamas garažų nuosavybÄs teisių, tai suprasdamas, ginÄo pastatuose vykdÄ tam tikrÄ veiklÄ bei tai, jog ieÅ¡kovas kaip garažų savininkų G.
P. ir K. P. įgaliotasis asmuo atstovavo nuosavybÄs teisių perleidimo į garažų dalis sandoryje, sudarytame jau gerokai po akto iÅ¡davimo, neįrodo Akto neteisÄtumo.
34. Be to, ieÅ¡kovas teigÄ, kad ginÄo garažų statytoja nÄra G. P., nes tikrieji statytojai yra D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., taÄiau ginÄo garažus statÄ, registravo G. P. vardu vien todÄl, kad taip buvo paprasÄiau ir dÄl to laikmeÄio reketo grÄsmÄs. Visų pirma yra neįtikÄtinas ieÅ¡kovo, niekuo neparemtas samprotavimas, kad nors tikrieji statytojai buvo D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., taÄiau ginÄo garažus statÄ ir registravo juos G. P. vardu, nors logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kad jei taip buvo siekta supaprastinti procesÄ , kodÄl nebuvo pasirinktas vienas iÅ¡ nurodomų tikrųjų statytojų.
Kaip aukÅ¡Äiau nustatyta, ginÄo garažų statybos metai â 1993-2003 m., vÄliau sudaryti ginÄo garažų perleidimo sandoriai, taÄiau ieÅ¡kovui, kuris kaip teigÄ yra vienas iÅ¡ tikrųjų statytojų, G. P. neperleido ginÄo garažų, nors pasak ieÅ¡kovo, kitiems tikriesiems statytojams minÄti garažai buvo perleisti. IeÅ¡kovo argumentas dÄl reketo jam grÄsmÄs taip pat neįtikinamas, nes tokia pat grÄsmÄ galÄjo bÅ«ti bet kuriam kitam asmeniui (Å¡iuo atveju G. P., K. P.) dÄl to paties turto, juolab minÄta reketo grÄsmÄ netrukdÄ ieÅ¡kovui verstis automobilių verslu, 1997 m.
įkurti įmonÄ (duomenys neskelbtini), vÄliau verstis peÄių prekyba. Nors ieÅ¡kovas nenurodÄ kiek tÄsÄsi reketo grÄsmÄ, taÄiau manytina, kad jos kaip tokios jau nebuvo perleidžiant ginÄo garažus kitiems jų įgijÄjams. Nepaisant to, ieÅ¡kovui nebuvo perleista ginÄo garažų, kas iÅ¡ tikrųjų rodo tokiÄ buvusiÄ ginÄo garažų savininkų valiÄ , trukusiÄ pakankamai ilgÄ laikotarpį (nuo garažų statybos pabaigos (2003 m) iki K. P. mirties â daugiau kaip 12 metų), per kurį buvo sudaryti ne vieno ginÄo garažo perleidimo sandoriai kitiems asmenims, taÄiau ne ieÅ¡kovui.
35. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakÄs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susijÄ ne tik su privaÄių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais bei treÄiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisÄs aktas â Statybos įstatymas, taip pat kiti Å¡iuos santykius detalizuojantys teisÄs aktai. Statyba yra tÄstinis procesas, susidedantis iÅ¡ tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (Å¡iuo atveju â statinio pripažinimu tinkamu naudoti); kilus ginÄui, turi bÅ«ti nustatytos konkreÄiam etapui taikytinos teisÄs normos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-566/2010).
36. Ä®vertinus bylos medžiagÄ teisÄs aktų, galiojusių ginÄijamo akto iÅ¡davimo metu: Statybos įstatymo 6, 20 ir 24 straipsnių, STR 1.11.01:2002 âStatinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkaâ 15 ir 16 punktų, Å¡io reglamento 3 priedo, STR 1.05.03:1997 âStatinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkaâ 3.3 ir 3.5 punktų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kaip baigiamasis statybos proceso dokumentas, iÅ¡duodamas patikrinus ir įvertinus visÄ statybos proceso teisÄtumÄ .
IeÅ¡kovas, ginÄydamas pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ , kitų statybos proceso metu priimtų dokumentų (pvz., statybos leidimo) neginÄija, juolab pripažįsta, kad statybos leidimas ir projektas buvo iÅ¡duoti G. P. vardu, nes viskas ginÄo garažų statybose buvo daroma jos vardu. Taip pat pastebÄtina, kad nors ieÅ¡kovas ginÄija aktÄ dÄl statytojo visų statinių, taÄiau praÅ¡ydamas pripažinti jam nuosavybÄs teises praÅ¡o tik dÄl 1/8 dalies ginÄo statinių, todÄl dÄl 7/8 ginÄo garažų liktų neiÅ¡sprÄsta, juolab ieÅ¡kovas neginÄija Å¡io akto pagrindu nuosavybÄs teisių įregistravimo, vÄliau sudarytų ginÄo garažų perleidimo sandorių.
37. Nei ieÅ¡kinio pagrinde, nei teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas nenurodÄ jokių aplinkybių dÄl ginÄijamo statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto neatitikties teisÄs aktų reikalavimams, tame tarpe Statybos įstatymui, patvirtintiems STR 1.11.01:2002 âStatinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkosâ reikalavimams. Kaip yra pažymÄjÄs kasacinis teismas, Å¡iuo atveju esminÄ reikÅ¡mÄ turi tai, jog atitinkamos valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai, pripažindami statinį tinkamu naudoti, turi patikrinti statybos faktines bei teisines aplinkybes, t. y. turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar statytojo teisÄ buvo įgyvendinta teisÄs aktų nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad komisija, sprÄsdama statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimÄ , pažeidÄ kokių nors teisÄs aktų reikalavimus, kas sudarytų pagrindÄ ginÄijamÄ aktÄ pripažinti neteisÄtu ar nepagrįstu ir jį panaikint, kaip minÄta tokių aplinkybių, kaip reikalavimo pagrindo nenurodÄ ir neįrodinÄjo pats ieÅ¡kovas.
38. Vadovaujantis akto iÅ¡davimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu statytojas privalo nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numatÄ, jog pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sÄ lygas, o statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2-4 dalimis, pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkÄ , reikalavimus ir komisijos sudÄtį nustato VyriausybÄs įgaliota institucija, statinį galima naudoti tik įvykdžius Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pripažintas tinkamu naudoti statinys turi bÅ«ti įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus.
39. Tiek ginÄijamo akto suraÅ¡ymo metu (2006 m. rugsÄjo 20 d.), tiek ginÄo garažų G. P. nuosavybÄs teisių įregistravimo metu (2007 m. lapkriÄio 15 d.) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 âStatinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkaâ (toliau - STR) 34, 35 punktuose buvo nustatyta, jog âStatinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. <...> Jeigu statinys, vadovaujantis neteisÄtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡is aktas gali bÅ«ti atÅ¡auktas, teismui pripažinus statinio įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre negaliojanÄiuâ.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti ginÄo garažų pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dÄl statytojo, nurodant, jog tai jis buvo tikrasis statytojas. TaÄiau pažymÄtina, kad minÄto STR 9.6 punktas apibrÄžÄ, jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti â nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisÄs aktais nustatytos veiklos sriÄių reikalavimus.
Byloje ieÅ¡kovas neginÄijo minÄto akto teisÄtumo, neginÄijo kaip pagrindo jam iÅ¡duoti statybos projekto ir statybos leidimo, teismo posÄdžio metu pripažino, kad Komisija atliko darbÄ , nurodÄ, jog neginÄija, kad statyba atitiko projektÄ . Nors byloje nebuvo pateikta ginÄo garažų statybos projekto ir statybos leidimo, taÄiau ieÅ¡kovas pripažino, kad viskas buvo daroma G. P. vardu, kad statybos projektas, statybos leidimas buvo iÅ¡duoti G. P. vardu, jis jų neginÄija, ginÄija tik statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, lieÄianÄiÄ statytojÄ .
Kita vertus, nors ginÄo statinių statybos projekto ir statybos leidimo nepateikta byloje, taÄiau ieÅ¡kovas neginÄija statybos projekto ir statybos leidimo, juolab kaip minÄta, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas yra baigiamasis statybos proceso dokumentas, iÅ¡duodamas patikrinus ir įvertinus visÄ statybos proceso teisÄtumÄ , Å¡is ginÄo aktas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ privalomų statinio projekto rengimo dokumentų, statinio projekto, statybos leidimo. Be to, ginÄijamame statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte aiÅ¡kiai nurodyta, jog Komisija, dalyvaujant statytojai ir rangovei G.
P., peržiÅ«rÄjo statytojo pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rÄjo statinius ir nustatÄ, kad priimamų naudoti statinio projektas 1993 m. gruodžio 7 d. suderintas su Kauno rajono architektu A. U. ir 2004 m. kovo 25 d. suderintas su Kauno rajono savivaldybÄs Urbanistikos skyriaus vedÄju F. J..
40. Vadovaujantis STR 10.6 punktu, negyvenamosios paskirties statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias skiria apskrities virÅ¡ininkas arba jo įgaliotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento (skyriaus) vadovas. STR 11 punktas numatÄ, jog statinius (iÅ¡skyrus iÅ¡vardytuosius Å¡io STR 10.5 punkte) pripažįsta tinkamais naudoti komisija, susidedanti iÅ¡ Å¡iame punkte nurodytų institucijų atstovų. Vadovaujantis STR 15-16 punktais, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninÄ ir vykdymo dokumentacija, iÅ¡vardyta STR 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas.
Komisijos nariai (pagal kompetencijÄ ) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, iÅ¡nagrinÄja visus STR 3 priede iÅ¡vardytus dokumentus (jų apimtį, sudÄtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumÄ naudoti. Komisija turi teisÄ atrankos bÅ«du patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį statytojo (užsakovo) pateiktiems dokumentams.
TrÅ«kstant STR 3 priede iÅ¡vardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebÄjus statinio neatitikimus Å¡iems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) Å¡ių trÅ«kumų ir neatitikimų sÄ raÅ¡Ä , pasiraÅ¡ytÄ komisijos narių (pagal kompetencijÄ ) ir komisijos pirmininko. PaÅ¡alinus sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytus neatitikimus, statytojas (užsakovas) suderina su komisija naujÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti datÄ , bet ne vÄlesnÄ kaip 10 darbo dienų nuo statytojo praneÅ¡imo apie darbų užbaigimÄ gavimo.
Pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sÄ lygas (STR 17 punktas). PasiraÅ¡ius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisÄs aktais nustatyta tvarka (STR 24 punktas). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (STR 34 punktas). Jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisÄs aktus arba šį STR, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ atÅ¡aukia komisijÄ paskyrusi institucija iki Å¡io statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu statinys, vadovaujantis neteisÄtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡is aktas gali bÅ«ti atÅ¡auktas, teismui pripažinus statinio įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre negaliojanÄiu (STR 35 punktas). Komisijos pirmininkas ir jos nariai, pasiraÅ¡Ä statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , atsako pagal kompetencijÄ už įstatymų, poįstatyminių teisÄs aktų bei Å¡io STR pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis STR 3 priedo nuostatomis, be kitų dokumentų komisijai turi bÅ«ti pateiktas statinio projektas ir statybos leidimas (kai jis privalomas). Vadovaujantis ginÄo statinių statybos pradžioje galiojusios redakcijos Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937, 17 punktu, statybos užsakovas (investitorius) be kita ko privalo gauti statybos sklypÄ ir savivaldybÄs leidimÄ projektuoti statybÄ , turÄti parengtÄ , nustatytÄ ja tvarka suderintÄ ir po valstybinÄs (savivaldybÄs) ekspertizÄs patvirtintÄ statybos projektÄ .
41. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esanÄio ginÄijamo akto ir iÅ¡ paÄio ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, garažų statybos projektas ir statybos leidimas buvo iÅ¡duoti, juolab teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad tiek projektas, tiek statybos leidimas buvo iÅ¡duoti mamos G. P. vardu. IÅ¡ paÄio ginÄijamo akto matyti, jog ginÄo statinio projektas buvo 1993-12-07 suderintas su Kauno rajono architektu A. U. ir 2004-03-25 suderintas su Kauno rajono savivaldybÄs Urbanistikos skyriaus vedÄju F. J.. IeÅ¡kovas nenurodÄ ir neįrodinÄjo, jog jis garažų statybos projekte ir statybos leidime butų buvÄs nurodytas 1/8 dalies garažo 1G1/p ir viso garažo 2G1/p statytoju, juolab kaip minÄta, jis patvirtino, jog projektas buvo rengiamas, leidimas iÅ¡duotas vieno fizinio asmens G.
P. vardu. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti reglamentavusias teisÄs aktų nuostatas, ginÄijamas aktas pagrįstai buvo iÅ¡duotas G. P. kaip statytojai, kuri įvykdÄ statytojui nustatytÄ pareigÄ turÄti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Atsižvelgiant į tai, nÄra teisinio pagrindo naikinti ginÄijamos akto dalies ir ginÄo garažų statytoju pripažinti ieÅ¡kovÄ , juolab pats ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog ginÄo garažų statytojais be jo buvo dar ir kiti asmenys:
S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., taÄiau jų ieÅ¡kinio reikalavimu dÄl akto pakeitimo nepraÅ¡oma pripažinti statytojais. PažymÄtina, jog aktas priimtas G. P. iÅ¡duoto leidimo statyti ginÄo garažus pagrindu, todÄl atitinkamai nenuginÄijus garažų statybÄ leidžianÄio dokumento, nÄra teisinio pagrindo naikinti jo pagrindu priimto akto. Kita vertus, byloje ginÄijamas aktas laikytinas individualiu administraciniu aktu, skirtu konkreÄiam asmeniui â G. P., jis pagrįstas faktinÄmis aplinkybÄmis ir tuo metu galiojusiomis teisÄs aktų nuostatomis, priimtas laikantis tuo metu galiojusių statybos užbaigimo procedÅ«rų bei pasiraÅ¡ytas kompetentingo subjekto, kas atitinka tiek ginÄijamo akto priÄmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojanÄio VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas negali bÅ«ti ginÄijamas kaip sandoris, nes jis yra kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todÄl akto teisÄtumas gali bÅ«ti ginÄijamas tik nurodant ir įrodant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje reglamentuotus skundžiamų teisÄs aktų panaikinimo pagrindus. NagrinÄjamojoje byloje ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posÄdžio metu nenurodÄ jokių akto negaliojimo pagrindų.
PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posÄdžio metu patvirtino, jog suraÅ¡ytas ginÄo aktas yra teisÄtas Å¡ios institucijos kompetencijos įgyvendinimo prasme, nurodant, kad institucija patikrino ginÄo pastatų statybos leidimo iÅ¡davimo faktÄ , ginÄo turto projektinÄ dokumentacijÄ bei kitas bÅ«tinas prielaidas, todÄl akto dalis, susijusi su statybos teisÄtumu ir pastatų pripažinimu tinkamais naudoti, nÄra ginÄijama.
42. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl akto dalyje panaikinimo, tiek reikalavimus dÄl nuosavybÄs teisÄs liudijimo ir paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojanÄiais, tiek ieÅ¡kovo asmeninių nuosavybÄs teisių į pastatÄ pripažinimo reikalavimÄ grindÄ tomis paÄiomis aplinkybÄmis, kad tai jis tikrasis statytojas, tÄvai nestatÄ ginÄo garažų, jų statybos nefinansavo. Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų teismo nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir jas pagrindžianÄių duomenų visumos, minÄtos ieÅ¡kovo aplinkybÄs neįrodytos leistinais įrodymais, jas paneigia oficialÅ«s raÅ¡ytiniai bylos duomenys.
Taip pat teismas pabrÄžia, kad neįrodyta, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, juolab ieÅ¡kovas nenurodÄ, koksai iÅ¡ tikrųjų sandoris buvo sudarytas, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs dÄl tikrųjų statytojų buvo nenuoseklios, teigiant, kad tikrieji statytojai buvo viso Å¡eÅ¡i asmenys: D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., taÄiau praÅ¡ant pripažinti statytoju tik jį vienÄ â D. P., juolab ginÄo garažų perleidimo sandorių ieÅ¡kovas neginÄijo. Atkreiptinas dÄmesys, kad notarÄ tiek atsiliepime, tiek teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog G.
P. atvyko savo iniciatyva, ji valingai darÄ veiksmus dÄl paveldÄjimo, mokÄjo notarinius mokesÄius, praÅ¡Ä tikslinti duomenis, atvykusi jai teigÄ, kad pastatai (garažai) yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lÄšų ir mirusiajam sutuoktiniui nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis Å¡io turto, jai jos praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas liudijimas nustatantis sutuoktinio turto dalį, ji sutiko dÄl sutuoktinio turto dalies, pasiraÅ¡Ä dÄl lygių dalių, ginÄo dÄl dalių dydžio nebuvo, kalbos, kad tÄvas ar motina buvo tik popieriniai savininkai nebuvo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡ karto sakiusi, kad kreiptųsi į teismÄ .
MinÄtas notarÄs nurodytas aplinkybes patvirtina raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga â paveldÄjimo byloje esantys dokumentai, rodantys, kad G. P. teikÄ praÅ¡ymÄ tikslinti duomenis, raÅ¡tiÅ¡kai sutiko, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis dokumentas, jį pasiraÅ¡Ä, juolab teismo posÄdžio metu G. P. pati patvirtino, kad ji praÅ¡Ä iÅ¡duoti ir nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ ir paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ mirusio vyro turtÄ , notarei nesakÄ, kad garažai ne jos, o 2006 m. pasiraÅ¡ius pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ suprato, kad ji tapo Å¡ių garažų savininke, garažų pirkimo pardavimo sandoriuose ji dalyvavo, pasiraÅ¡Ä, suprato, kad veikia kaip savininkÄ.
43. Atsižvelgiant į vis tai kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl ieÅ¡kovo pripažinimo statytoju iÅ¡ dalies panaikinant 2006 m. rugsÄjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dÄl statytojos G. P. ir iÅ¡ Å¡io reikalavimo kylantys iÅ¡vestiniai teisiniai reikalavimai dÄl 2019 m. gegužÄs 22 d. NuosavybÄs teisÄs liudijimo ir 2019 m. liepos 3 d. PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojanÄiais bei ieÅ¡kovo asmeninių nuosavybÄs teisių į pastatÄ pripažinimo, yra nepagrįsti ir atmestini.
DÄl ieÅ¡kinio senaties 44. IeÅ¡kinio senatis â materialiosios civilinÄs teisÄs institutas, tai â įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). TeisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų â subjektinÄs teisÄs turÄtojo suvokimÄ , kad jo teisÄ pažeista, tiek ir kitÄ kriterijų â turÄjimÄ sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Sprendžiant, kada asmuo turtÄjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisÄ, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybÄms, turÄjo ir galÄjo sužinoti, kad jo teisÄ pažeista.
45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai civilinÄje byloje nagrinÄjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti â administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai.
46. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, kaip baigiamojo statybos metu priimto dokumento, apskundimui taikytinas ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ Ä¯teikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai aktas neturÄjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turÄjo sužinoti, kas ir kada priÄmÄ administracinį aktÄ , koks yra jo turinys; asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudaranÄius elementus, t. y. aktÄ priÄmusiÄ institucijÄ (asmenį), priÄmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas.
Vis dÄlto, tiksliai nustatant momentÄ , nuo kurio turi bÅ«ti skaiÄiuojama ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkreÄioje byloje turÄtų bÅ«ti atliktas ir tai individualiai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas.
47. Aktyvus ieÅ¡kovo, veikianÄio pagal įgaliojimus, vaidmuo rodo, kad ieÅ¡kovas domÄjosi ginÄo garažų statybomis, pats jose dalyvavo, atliko atitinkamus aktyvius veiksmus. 2003 m. lapkriÄio 5 d. įgaliojimu ieÅ¡kovas buvo įgaliotas atlikti G. P. nuosavybÄs teise priklausanÄių ginÄo pastatų inventorizacijÄ ir teisinÄ registracijÄ , gauti nuosavybÄs dokumentus ir juos įregistruoti ValstybÄs Ä®monÄs Registrų centro Kauno filiale, taigi, akivaizdu, kad jau tuo metu ieÅ¡kovas apie ginÄo garažų teisinÄ registracijÄ , nuosavybÄs teisių įregistravimo procesÄ Å¾inojo, pats pagal minÄtÄ Ä¯galiojimÄ ir atliko ginÄo pastatų teisinÄ registracijÄ , ginÄo akto pagrindu įregistravo atsakovÄs G.
P. nuosavybÄs teises į ginÄo garažus. Kita vertus, net jei ir ne pats ieÅ¡kovas atliko minÄtus veiksmus pagal įgaliojimÄ , VÄ® Registrų centro duomenys yra vieÅ¡i, todÄl teismo nuomone, vÄliausia termino kreiptis į teismÄ dÄl dalies akto panaikinimo eigos pradžia yra 2007 m. lapkriÄio 15 d., t. y. nuo tada, kai akto pagrindu atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs į abu garažus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, juolab, kaip minÄta, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog garažo statybomis nuo pat pradžios jis rÅ«pinosi, įvertinus raÅ¡ytinius bylos duomenis, tame tarpe ieÅ¡kovui iÅ¡duotus įgaliojimus susijusius su ginÄo garažais, ieÅ¡kovo veiksmus pagal įgaliojimus, pagrįstai tikÄtina, kad ieÅ¡kovui apie akto turinį buvo žinoma ir gerokai anksÄiau.
48. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojÄs apie priimtÄ aktÄ , asmuo tuo paÄiu sužino apie Å¡iuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaiÄiavimas (asmens nuomone, papildomas vÄlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismÄ , bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. pvz., nutartys administracinÄse bylose: Nr. AS502-268/2008, Nr. AS143-699- 09, Nr. AS822-169/2010).
NagrinÄjamojoje byloje ginÄo aktas yra sudarytas net prieÅ¡ 16 metų, apie kurį kaip teismas aukÅ¡Äiau nustatÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma vÄliausiai nuo jo iÅ¡vieÅ¡inimo, t. y. nuo 2007 m. lapkriÄio 15 d., taÄiau ieÅ¡kovas į teismÄ pasikreipÄ praÄjus tik 13 metų dÄl Å¡io akto negaliojimo, kas akivaizdu neatitinka jokių sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų, tokio akto pripažinimas negaliojanÄiu pažeistų teisinio stabilumo principÄ .
49. Taip pat ieÅ¡kovas yra praleidÄs ir bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, dÄl 2006 m. rugsÄjo 20 d. akto panaikinimo bei CK 5.8 straipsnyje įtvirtintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginÄyti iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , juolab paÄio palikimo priÄmimo teisÄtumo fakto ieÅ¡kovas neginÄija. Kaip nustatyta aukÅ¡Äiau Å¡iame sprendime, po K. P. mirties iÅ¡duotas 2015 m. spalio 5 d. Liudijimas dÄl mirusiojo įpÄdinių, nustatant, kad 2015 m. liepos 5 d. mirusiojo K.
P. palikimÄ priÄmÄ pagal įstatymÄ S. P., D. P., E. D. ir pergyvenusi sutuoktinÄ G. P.. Taigi, ieÅ¡kovui nuo 2015 m. spalio 5 d. tapo žinoma apie mirusio tÄvo palikimÄ priÄmusius asmenis, taÄiau ieÅ¡kovas net ir praleidÄs nurodytÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2020 m. balandžio 15 d. pateiktu teismui pirminiu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, pagal kurį iÅ¡kelta ir nagrinÄjama byla, neginÄijo minÄto palikimo priÄmimo teisÄtumo, nenurodÄ Å¡io termino praleidimo priežasÄių, nepraÅ¡Ä Å¡io termino atnaujinti.
50. PažymÄtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog klausimÄ , ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudaranÄiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmÄ ir paskirtį, ginÄo esmÄ, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiÅ¡kÄjo valios nepriklausiusios, ekstraordinarios aplinkybÄs, sutrukdžiusios laiku kreiptis dÄl pažeistos teisÄs gynimo (pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartis administracinÄje byloje Nr. TA-9-143/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-1473-520/2019). Be to, įstatymų leidÄjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujintas tik iÅ¡imtinais atvejais (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-24d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-628-520/2015).
Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dÄl bylos Å¡alių, dÄl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasÄių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkreÄios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebÄjimas įvertinti susiklosÄiusiÄ teisinÄ situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybÄ, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimÄ svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisÄ sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS502-499/2013).
51. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nepraÅ¡Ä atnaujinti aukÅ¡Äiau nurodytų senaties terminų, nenurodÄ jokių terminų praleidimo priežasÄių. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytÄ aktyvų ieÅ¡kovo elgesį, lieÄiantį ginÄo garažų statybÄ , jų teisinÄ registracijÄ , sandorių sudarymÄ , teismas nenustatÄ jokių objektyvių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismÄ , aplinkybių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atnaujinti praleistus terminus teisinio pagrindo nÄra.
52. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, kas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
Atsižvelgiant į tai, kad teisinio pagrindo atnaujinti praleistus ieÅ¡kinio senaties terminus teismas nenustatÄ, todÄl ieÅ¡kinio senaties terminų pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.125, 1.126, 1.131 straipsniai). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.
54. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisÄ pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. TreÄiųjų asmenų, nepareiÅ¡kianÄių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
55. Tretysis asmuo E. D. buvo atstovaujama dviejų advokaÄių, ji pateiktais į bylÄ duomenimis patyrÄ viso 4600 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokÄti ir 28 Eur už archyvo dokumentų paieÅ¡kÄ . PastebÄtina, kad ieÅ¡kovo, kurį byloje atstovavo vienas advokatas, teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija nurodytas dviejų advokaÄių iÅ¡laidas.
56. Teismas, įvertinÄs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1Râ85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinÄs pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos sudÄtingumÄ , apimtį, ginÄo pobÅ«dį, advokato darbo laiko sÄ naudas ruoÅ¡iant atsiliepimÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kitus procesinius dokumentus teismui, paklausimus kitoms institucijoms, atstovaujant teismo posÄdžiuose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paÄio ieÅ¡kovo advokato iÅ¡laidos yra dar didesnÄs nei Å¡io treÄiojo asmens, sprendžia, kad atmetus ieÅ¡kinį pilna apimtimi minÄtos advokato iÅ¡laidos, kaip pagrįstos Å¡ių iÅ¡laidų buvimÄ patvirtinanÄiais įrodymais ir kaip nevirÅ¡ijanÄios minÄtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo treÄiojo asmens naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
57. Ä®vertinus tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), Å¡ios procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnis).
58. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonÄs, kurios buvo taikytos 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 â 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. LaikinÄ sias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi, palikti iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo, o jam įsiteisÄjus- panaikinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.
P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) treÄiojo asmens E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4600 Eur (keturis tÅ«kstanÄius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybÄs naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinÄs teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄja Vaida BaumilÄ