Legislator Case Law & Legislation
eeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3 AI generated

eeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3 · Kauno apylinkės teismas

Case Number eeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui S. P., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y., trečiajam asmeniui E. D., jos atstovėms advokatėms N. R., Kristinai Česnauskienei, tretiesiems asmenims K. M., notarei L. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR AM, tretieji asmenys E. D., S. Ž., R.

Legislator headnote

AI generated

eeeae2e2-6e62-46e1-af9b-b64e5f9570b3 · Kauno apylinkės teismas: BÅ«damas gyvas, K. P. tokiems sandoriams neprieÅ¡taravo: tris 2011-03-02 sutartis jis sudarė dalyvaudamas asmeniÅ¡kai kartu su atsakove ir Turto įgijėjais, realiai negaudamas jokio atlygio, o 2015-05-21 pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikė per įgaliojimÄ â€“ abu buvo atstovaujami sÅ«naus, t.y. ieÅ¡kovo. K. P. faktiÅ¡kai neturėjo ir realiai neįgyvendino jokių nuosavybės teisių į ginčo TurtÄ , t.y. visus su ginčo 2 pastatais susijusius klausimus ir teisinius bei kitus veiksmus buvo pavedęs atlikti sÅ«nui D.

Keywords

AI generated
mortgage registration application and registration procedure pseudonym third-party collateral known domicile previous legal status
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-3324-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06133-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei, D. C., Karolinai Šuliokienei, Mildai Gailiūtei, Živilei Radavičiūtei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei G.

P., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui S. P., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y., trečiajam asmeniui E. D., jos atstovėms advokatėms N. R., Kristinai Česnauskienei, tretiesiems asmenims K. M., notarei L. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR AM, tretieji asmenys E. D., S. Ž., R.

B., K. M., L. M., I. N., S. M., E. M., notarė L. G., dėl nuosavybės teisės pripažinimo, sandorių ir akto panaikinimo. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovas D. P. (toliau – ir ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dėl statytojos G. P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r., statytojas yra D.

P.; pripažinti negaliojančiais Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G. 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. LG-3316 ir 2019 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. LG-4273 dėl K. P., mirusio 2015 m. liepos 5 d., dėl juose nurodyto turto patvirtinimo jam nuosavybės teise bei Å¡io turto paveldėjimo; pripažinti ieÅ¡kovui D. P. asmeninės nuosavybės teises į pastatÄ , kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei į 1/8 dalį pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. atsakovės G. P. (toliau – ir 1 atsakovė) vardu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – ir KAVA) sudaryta komisija surašė ginčo „Pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ â€œ, kuriuo pripažino, jog Å¡ios G. P. pastatyti garažai 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r. (toliau – ir ginčo turtas) yra tinkami naudoti. Å io Akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovei buvo įregistruotos nuosavybės teisės į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iuose ginčo 2 pastatuose yra atitinkamai 8 garažų ir 4 garažų boksai, iÅ¡ viso 12 vnt. Ginčo Turto statyba ir įregistravimu nuo 1994 metų faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir visus statybos veiksmus atliko bei juos finansavo ne atsakovė, o jos sÅ«nus – ieÅ¡kovas, taip pat jo brolis S. P., ir kiti faktiniai, tikrieji Turto statytojai: S. Ž., K. M., J. B. (jo pastatyta pastato 1/8 dalis su jo žinia perleista ne jam, o jo dukrai I. N. (buv. B.) ir J. S. (pastarojo pastatyta pastato 1/8 dalis su jo žinia perleista ne jam, o jo dukrai S. M., kuri vėliau šį turtÄ pardavė ieÅ¡kovo broliui S. P.).

Atsakovės G. P. vardu buvo tvarkomi tik visi Turto dokumentai, tačiau jai iÅ¡ tikrųjų jokių garažų nereikėjo, ji nei planavo jais naudotis, nei ji mokėjo už jų statybÄ ar atliko kokius nors kitus statybos organizacinius ar finansinius veiksmus. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriuje ieÅ¡kovui patarė, kad bÅ«tų paprasčiau, greičiau ir pigiau visus 12 garažų boksų registruoti, jei bÅ«tų vienas savininkas. Be to, kadangi ieÅ¡kovas sau pačiam statėsi didžiÄ jÄ dalį garažų boksų (5 iÅ¡ 12 vienetų), jis nenorėjo jų dokumentacijos tvarkyti ir registruoti savo vardu, nes 1994 metais nesijautė saugus dėl savo turto ir gyvybės: iÅ¡ jo kaip pradedančio veiklÄ verslininko tuo metu įvairÅ«s nusikalstamo pasaulio atstovai atvirai reikalaudavo duoklės, kurios jis nemokėdavo ir dėl to susilaukdavo įvairių grasinimų.

Atsakovė (ieÅ¡kovo mama) tuo tarpu ramiai gyveno kaime RadviliÅ¡kio rajone, todėl pasitarę visi 6 aukščiau Å¡iame punkte iÅ¡vardinti faktiniai ginčo Turto statytojai nusprendė, kad saugiausia bÅ«tų tvarkyti statybos dokumentacijÄ , gauti projektÄ ir pritarimus ginčo statybai Å¡ios atsakovės vardu, ir tai vykdyti jos 2003-2019 m. ieÅ¡kovui iÅ¡duotų 4 įgaliojimų pagalba. Visi tikrieji faktiniai Turto statytojai vieni kitais pasitikėjo ir iki Å¡iol pasitiki, siekė kuo greičiau tvarkyti dokumentus vieno asmens (atsakovės) vardu, kadangi taip buvo paprasčiau, saugiau ir greičiau pasiekti norimÄ tikslÄ , tačiau niekada jos nelaikė tikrÄ ja turto savininke ar statytoja.

Ginčo pastatus ieÅ¡kovas pradėjo statyti dar 1993 metais (NTR iÅ¡raÅ¡e nurodomi statybos pradžios-pabaigos metai 1993-2003). Tuo metu atsakovė bei jos sutuoktinis (ieÅ¡kovo tėvas) neturėjo savų pinigų jokiai statybai finansuoti, nes savo santaupas tėvai buvo investavę į ieÅ¡kovo tėvo K. P. darbovietės „Kauno MSMV“ akcijų įsigijimÄ , kurias ginčo pastatus pastačius tėvas pardavė už maždaug 40‘000 Lt ir (11‘584 Eur) ir tuos pinigus paskolino kitam sÅ«nui Sigitui, butui nusipirkti.

Atsakovė su sutuoktiniu ne tik neprisidėjo finansiÅ¡kai prie statybų, bet ir nestatė ginčo garažų. Nuo ginčo pastatų statybų pradžios 1993 m., ieÅ¡kovas juose intensyviai dirbo beveik 5 metus: statė, įrenginėjo ginčo pastatų vidų, naudojo kaip verslų darbines patalpas, ir pan. Tuo pačiu ginčo garažų statybų metu jis lygiagrečiai dirbo ir automobilių gabenimo versle, 1997 m. ieÅ¡kovas įkÅ«rė savo individualiÄ Ä¯monę „(duomenys neskelbtini)“ ir tęsė naudotų automobilių iÅ¡ Vokietijos gabenimÄ ir pardavimÄ Lietuvoje, Lietuvos ir Rusijos piliečiams.

Po metų, 1998 m. Rusijoje kilus finansinei krizei, ieÅ¡kovas patyrė didelių nuostolių ir verslas žlugo, tačiau ginčo pastatai faktiÅ¡kai jau buvo visiÅ¡kai pastatyti. 1999 m. ieÅ¡kovas pradėjo Å¡ildymo katilų „Afrika“ gamybos ir jų prekybos verslÄ . Tuo tarpu prie visų Å¡ių ginčo statybos darbų, RadviliÅ¡kio rajone gyvenę senyvo amžiaus atsakovė su savo sutuoktiniu neprisidėjo. Atsakovė niekada neprieÅ¡taravo ir dabar neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas statė, naudojo ir iki dabar naudoja TurtÄ kaip savo, vykdo jame įvairias veiklas.

PrieÅ¡ingai, Å¡iam Turtui valdyti atsakovė buvo ir yra iÅ¡davusi įvairius įgaliojimus ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas už atsakovę moka ir visuomet mokėjo visus reikalingus mokesčius ir rinkliavas. Po 2006 m. rugsėjo 20 d. Akto sudarymo atsakovė visiems kitiems statytojams perleido (formaliai – pardavė, nors faktiÅ¡kai negaudama jokių papildomų pajamų) vieno iÅ¡ dviejų ginčo pastatų idealiÄ sias dalis, atsižvelgiant į visų tikrųjų statytojų tarpusavio pasiskirstymÄ ir statybų finansinį indėlį.

Å ios perleistos dalys ir atitiko faktinių statytojų atskirai įdėtas statybos lėšas ir kitÄ pagalbÄ , t. y. minėti statytojai faktiÅ¡kai gavo tai, kÄ investavo ir ko statydami šį pastatÄ iÅ¡ tiesų ir siekė, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ D. P., kuriam perraÅ¡yti likusių 5 boksų, t. y. viso kito ginčo pastato, atsakovė nematė skubos, nors vis ketino tai sutvarkyti. Kaip minėta aukščiau, kitas 4 garažų boksų ginčo pastatas visas taip pat faktiÅ¡kai priklauso ieÅ¡kovui. IÅ¡ atsakovės 2011-03-02 – 2016-01-18 veiksmų sudarant atskirus 5 sandorius matyti, kad ji veikė iÅ¡imtinai kitų keturių ginčo Turto statytojų interesais ir perleido jiems jų faktiÅ¡kai įgytas teises, Å¡iais sandoriais Å¡ias teises padėdama iÅ¡vieÅ¡inti ir įtvirtinti.

BÅ«damas gyvas, K. P. tokiems sandoriams neprieÅ¡taravo: tris 2011-03-02 sutartis jis sudarė dalyvaudamas asmeniÅ¡kai kartu su atsakove ir Turto įgijėjais, realiai negaudamas jokio atlygio, o 2015-05-21 pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikė per įgaliojimÄ â€“ abu buvo atstovaujami sÅ«naus, t.y. ieÅ¡kovo. K. P. faktiÅ¡kai neturėjo ir realiai neįgyvendino jokių nuosavybės teisių į ginčo TurtÄ , t.y. visus su ginčo 2 pastatais susijusius klausimus ir teisinius bei kitus veiksmus buvo pavedęs atlikti sÅ«nui D.

P. (ieÅ¡kovui), kartu su atsakove jam iÅ¡duodamas 2012-08-17 d. įgaliojimÄ Nr.R-3382 tvarkyti ir pilnai disponuoti ginčo Turtu, naudotis juo ir Å¡alia jo esančiu valstybinės žemės sklypu savo nuožiÅ«ra, jį iÅ¡pirkti, padalinti turtÄ ir pan. Po K. P. mirties sudarytu ginčo 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimu patvirtinama, kad nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, įgyto santuokoje su atsakove. Å is liudijimas neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginčo Turto statytojų valios, kadangi velionis K.

P. niekada nestatė, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybės teise neįgijo Turto ar jokios jo dalies. IeÅ¡kovo sesuo E. D. jokių nuosavybės ar paveldėjimo teisių į ginčo turtÄ ji negalėjo įgyti ir į jas pretenduoti, kadangi jų iÅ¡ tiesų neįgijo nei atsakovė, nei jos miręs sutuoktinis, palikėjas ir E. D. tėvas K. P.. Visi atsakovės 3 vaikai, įskaitant ir E. D., visada žinojo, kad ginčo Turtas atsakovei ir jos sutuoktiniui K. P. iÅ¡ tiesų nepriklauso, nes jie yra tik formalÅ«s ginčo turto savininkai, o tikrieji, faktiniai ginčo turto savininkai, kurie organizavo, rÅ«pinosi, finansavo ir visados su Turtu netrukdomai elgėsi kaip savininkai, yra Turto bendrastatytojai.

Po K. P. mirties jo vardu bei nepagrįstai patvirtinant jo „nuosavybės teises“ į ginčo pastatÄ 2015-10-05 notarės iÅ¡duotame Liudijime dėl mirusiojo įpėdinių nustatoma (neįvardinant jokio konkretaus turto, t. y. dar niekaip nepažeidžiant ieÅ¡kovo teisių ir interesų), kad 2015-07-05 mirusiojo K. P. palikimÄ priėmė pagal įstatymÄ S. P., ieÅ¡kovas D. P., E. D. (t. y. jo 3 vaikai) ir pergyvenusi sutuoktinė (atsakovė G. P.). Nei Å¡iame 2015-10-05 Liudijime dėl mirusiojo įpėdinių, nei E. D. 2015-08-30 pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ nėra įvardinama, kad E. D. paveldi ar ketina paveldėti bÅ«tent ginčo Turto kuriÄ nors dalį, dėl to ieÅ¡kovui neatsirado pareiga ginčyti palikimo priėmimo, kaip pažeidžiančio jo teises ir įstatymo saugomus interesus.

Po K. P. mirties jo vardu bei nepagrįstai patvirtinant jo „nuosavybės teises“ į ginčo pastatÄ buvo iÅ¡duotas ginčo 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimas ir tik po to ieÅ¡kovo sesuo, atsakovė E. D. žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pretenduoti į ginčo Turto dalį. 2019-07-03 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodoma, kad 2015-07-05 mirusio palikėjo K. P. turtÄ sudaro: (1.) 1/16 dalis ginčo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (2.) ½ dalis ginčo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, bei kad šį turtÄ paveldi atsakovė (1/4 dalį), ieÅ¡kovas (1/4 dalį) ir S. P. (1/4 dalį) – E. D. paveldima turto dalis jame kol kas nebuvo nurodoma, nes notarė nėra sulaukusi atitinkamo jos praÅ¡ymo.

Tačiau iš esmės šis liudijimas taip pat neatspindi tikrosios šalių bei ginčo Turto statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatė, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybės teise neįgijo Turto ar jokios jo dalies. 2006-09-20 komisijos ginčo „Pripažinimo tinkamais naudoti aktas“, vėlgi, neatspindi tikrosios šalių bei ginčo Turto statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatė, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybės teise neįgijo šio ginčo Turto ar jokios jo dalies.

Pusė atsakovės vardu įregistruotos 1/8 pastato dalies (t.y. 1/16 dalis) po K. P. mirties 2019-05-22 Nuosavybės teisės liudijimu K. P. buvo pripažinta nepagrįstai. Å is liudijimas neatspindi tikrosios padėties ir juo yra nepagrįstai sukurti nauji teisiniai santykiai: iÅ¡ tiesų atsakovė bei K. P. neįgijo nuosavybės į jokį ginčo TurtÄ (t.y. į pastatus, kurių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovės vardu suraÅ¡ytas ginčo 2006-09-20 „Pripažinimo tinkamais naudoti aktas“ yra iÅ¡ dalies apsimestinis, dėl to iÅ¡ dalies negaliojantis, nes nepagrįstai jame neįvardintos tikrojo savininko D.

P. teisės į 1/8 dalį garažų paskirties (8 boksų) pastatÄ , kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ garažų paskirties (4 boksų) pastatÄ , kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. iÅ¡ viso į 5 garažų boksus).

3. IeÅ¡kovas D. P. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. PaaiÅ¡kino, kad pirma pastatė 4 boksus, vėliau suprojektavo 12 boksų. Garažų korpusas pastatytas per 3 metus, o įrengimas truko 10 metų. Garažus nuo 1993 m. iki 2003 m. statė mamos vardu be įgaliojimo. Garažų statytojai buvo K. M., J. B., S. Ž., J. S., S. P. ir jis pats. Tėvukas pinigų garažų statyboms neturėjo, skolinosi pinigus, kuriuos prarado dėl vagnorkių indeksacijos. E. D. nurodė, jog jis prarado pinigus Sekundės banke, jis pripažįsta, kad įnešė į bankÄ , bet ne Sekundės, o (duomenys neskelbtini) bankÄ , pinigus (5000 dolerių), juos vėliau prarado, bet tai rodo, jog jis turėjo pinigų.

Garažo vieno savikaina buvo apie 30000 Lt, viso investavo apie 150000 Lt, kuriuos sudarė tiek jo savi pinigai, tiek skolinti. Tuo metu jis uždirbdavo pakankamai iš automobilių verslo juos pardavinėjant, taip pat iš katilų pardavinėjimo, iš 1997 m. įkurtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Kokias pajamas davė įmonės (duomenys neskelbtini) veikla nepamena. Jam K. M. skolino apie 80 tūkstančių litų, o S. Ž. skolinosi 5000 dolerių. Paskolos sutarčių nebuvo, nes jie buvo draugai.

Jis, kai pardavė autovėžius, krovininį Iveco ir kitas transporto priemones, tai K. M. atidavė paskolintus pinigus. Pati E. D. garažų statybom nesidomėjo, juose net nebuvo apsilankius. Tėvukas savo pinigų neinvestavo į garažus, jis tik prižiÅ«rėdavo statybas, darbininkams paskirstydavo visų statytojų suneÅ¡tus pinigus, už tai gaudavo atlyginimÄ pagal valandas. Tėvas sau garažų nestatė, nes jam jų kaip pensininkui juk nereikėjo, jis pinigų statyboms neturėjo, bet to jau turėjo du garažus Ramybės gatvėje.

Tėvas skolinosi pinigus iÅ¡ jo pačio ir investavo į MSV akcijas, kurias pardavęs gavo 40000 Lt ir juos davė S. P.. Mama kaip ir tėvukas prie garažų neprisidėjo, savų pinigų neįdėjo, mama gyveno Kaune, o tėvukas ir Kaune ir RadviliÅ¡kyje, nes medžiojo, abu buvo pensininkai, nedirbo. Statybos leidimas iÅ¡duotas mamos vardu, buvo ir projektas jos vardu, ant mamos viskÄ formino dėl reketininkų, bet viskuo rÅ«pinosi jis, jis ir projektÄ rengė prieÅ¡ statybas 1993 metais. Dėl garažų tarp statytojų jokių ginčų nekilo, nes visi žinojo, kuris kieno garažas, visi vieni kitais pasitikėjo.

Jis kaip ir kiti statytojai darė visus darbus kaip statybininkai, darbams medžiagas pirko irgi tikrieji statytojai – K. M., J. B., J. S., S. Ž., S. P. ir jis pats. Pastačius garažus juos registravo ant vieno asmens – motinos, nes taip buvo pigiau ir greičiau, o ant savęs neregistravo dėl reketininkų. Vėliau vyko fiktyvūs pardavimai tikriesiems savininkams, bet jokių sutartyse nurodytų pinigų vaikščiojimo nebuvo. Formino pardavimo sandorius, o ne dovanojimo, nes notarė nurodė, jog taip bus pigiau.

Jis mirus tėvui palikimÄ priėmė 2015 m, bet garažai nebuvo įraÅ¡yti į palikimo sÄ raÅ¡Ä . 2019 metais iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimus jis notarei aiÅ¡kino, kad garažai yra tik jo, bet notarė nurodė kitaip padaryti negalinti. Jis tikėjosi, kad E. D. atraÅ¡ys atgal garažus, todėl jis leido mamai paveldėti garažus.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas Dominykas Varnas ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai ir jį pagrindė teisiniais motyvais. II. Atsakovų atsikirtimai, argumentai 5. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija, Statybos inspekcija) pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus dėl dalies akto panaikinimo ir D. P. pripažinimo garažų statytoju bei ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pripažinimo į 1/8 dalį garažo 1G1/p ir garaÅ¾Ä 2G1/p atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų, su Inspekcijai teisės aktais priskirta kompetencija nesusijusių, ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra.

6. Institucijos atsiliepimas grindžiamas tuo, jog vadovaujantis tuo metu galiojusiomis statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti reglamentavusiomis teisės aktų nuostatomis, aktas pagrįstai buvo iÅ¡duotas G. P. kaip statytojai, kuri įvykdė statytojui (užsakovui) teisės aktais nustatytÄ pareigÄ turėti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . IeÅ¡kovas byloje nėra pateikęs duomenų, jog jis garažų statybos projekte ir statybos leidime butų buvęs nurodytas 1/8 dalies garažo 1G1/p ir viso garažo 2G1/p statytoju.

Kaip tik ieÅ¡kovas nurodo prieÅ¡ingai ir patvirtina, jog projektas buvo rengiamas, leidimas iÅ¡duotas vieno fizinio asmens G. P. vardu. Esant tokiai situacijai, aktas negalėjo bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi jis neįgyvendino statytojo teisių ir pareigų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamos akto dalies ir ginčo garažų statytoju pripažinti ieÅ¡kovÄ . Pažymėjo ir tai, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo jokių ginčijamo akto, esančio individualiu administraciniu sprendimu, negaliojimo pagrindų, numatytų ABTÄ® 91 straipsnyje.

Byloje ginčijamas aktas yra individualus administracinis aktas skirtas konkrečiam asmeniui - G. P., jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, priimtas laikantis tuo metu galiojusių statybos užbaigimo procedūrų bei pasirašytas kompetentingo subjekto. Aktas negali būti ginčijamas kaip sandoris, nes jis yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todėl nepagrįsti ieškinio teiginiai, kad „ginčas yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio, o ginčo „Pripažinimo tinkamais naudoti aktas“ šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste yra sandoris.

Tai, jog ieÅ¡kovas, neturėdamas garažų nuosavybės teisių, ilgÄ laikÄ ginčo pastatuose vykdė tam tikrÄ veiklÄ bei tai, jog ieÅ¡kovas kaip garažų savininko įgaliotasis asmuo atstovavo atitinkamuose nuosavybės teisių perleidimo į garažų dalis sandoriuose, sudarytuose jau gerokai po akto iÅ¡davimo, neįrodo Akto neteisėtumo. Be to, Inspekcijos nuomone, ieÅ¡kovas yra praleidęs ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl akto dalyje panaikinimo, nes vėliausia termino kreiptis į teismÄ dėl dalies akto panaikinimo eigos pradžia yra 2007 m. lapkričio 15 d., t. y. nuo tada, kai akto pagrindu atsakovės nuosavybės teisės pilna apimtimi į abu garažus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Inspekcija nesutinka su ieÅ¡kinio argumentais, jog „akivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas su kitais asmenimis (tikraisiais statytojais), o ne atsakovė pagamino, t. y. pastatė ir pastatė abu naujus ginčo pastatus“, kadangi byloje nėra pateikta, jokių tokius ieÅ¡kovo teiginius patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kinio reikalavimo „iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 20 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dėl statytojos G.

P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p Liepų g .38, Garliavoje, Kauno r., statytojas yra D. P. nepagrindžia ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, kuriame ieÅ¡kovas tvirtina siekiantis nuosavybės teisių pripažinimo tik į 1/8 garažo 1G1/p ir visÄ garaÅ¾Ä 2G1/p. Pažymėjo, jog aktas priimtas G. P. iÅ¡duoto leidimo statyti ginčo garažus pagrindu, todėl atitinkamai nenuginčijus garažų statybÄ leidžiančio dokumento, nėra teisinio pagrindo naikinti jo pagrindu priimto akto.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo Institucijos atstovė N. Y. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai pažymėdama, jog statyba tai kompleksinis procesas, neatlikus statinio formavimo negalimas teisų pripažinimas. Ginčijamas aktas priimtas atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ , todėl jei toks reikalavimas bÅ«tų tenkintas bÅ«tų pažeistas valdžių padalijimo principas, nes teismas gali atlikti tik akto teisėtumo patikrinimÄ , o pagal tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o, kad teismas atliktų vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ , tikrinant statybos tinkamumÄ .

Ginčijamas aktas rodo, jog komisija turėjo suderinimus su architektu, su savivaldybės Urbanistikos skyriumi, vertino statytojo G. P. pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis. Duomenų, kad Å¡is dokumentas derintas ne G. iniciatyva nėra, o ieÅ¡kovo pateikiamuose dokumentuose nėra derinimo žymų. Akte įvardinta, jog bÅ«tent G. P. pastatyti statiniai yra tinkami naudoti. Pažymėjo, jog pareiga inicijuot statybų užbaigimÄ priklauso statytojui, Å¡iuo atveju Å¡iÄ pareigÄ atliko G.

P.. Tai pagrindas statiniams įregistruoti. Pats statybos leidimas nėra ginčijamas, tai net jei ir bÅ«tų dalyje pakeistas statytojas, tai jis su projektu turėtų kreiptis į inspekcijÄ dėl statybų užbaigimo, o tai galėtų atlikti tik asmuo turintis statybų leidimÄ , kuris Å¡iuo atveju neginčijamas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti aktÄ dėl visų statinių, nors antru reikalavimu praÅ¡o tik dėl 1/8 dalies, todėl dėl likusios 7/8 dalių liktų neiÅ¡spręsta. Praleistas 1 mėnesio senaties terminas administraciniam aktui ginčyti, nes vėliausiai jis sužinojo nuo ginčo garažų nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo 2007 metais, nors ieÅ¡kovas žinojo ir anksčiau, nes pats teigė, kad jis veikė mamos vardu teikdamas dokumentus. 2003 m.

įgaliojimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikė tik kaip įgaliotinis. 2008 m. įgaliojimas skirtas atstovauti pastatų savininkÄ , kas rodo, jog esant įregistruotiems pastatams jis veikė kaip įgaliotinis. 2012 m. įgaliojimas tiek G. tiek jos vyro iÅ¡duotas, leidžiantis ieÅ¡kovui atstovauti notariniuose sandoriuose. 2011 m. pirkimo pardavimo sutarties pardavėjai – ieÅ¡kovo abu tėvai. Å ie įgaliojimai ir perleidimo sutartis rodo, jog G. buvo teisėta savininkė, statytoja. Kad statybos leidimas buvo iÅ¡duotas G., rodo pats pripažinimo aktas, nes projektinė dokumentacija pagal tuo metu galiojantį reglamentavimÄ buvo rengiama statytojo vardu.

Praleistas ne tik 1 mėnesio terminas, bet ir bendrasis 10 metų senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

8. Atsakovė G. P. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tais reikalavimais visiÅ¡kai sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog ji nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Taip pat to nedarė ir dabar jau miręs jos sutuoktinis. Tvarkydama mirusio vyro Kazio palikimo klausimus ir pildydama dokumentus pas Notarę, ji pasiraÅ¡inėjo neskaitydama. Ji pripažįsta, jog niekada nesakė ir nepareiÅ¡kė, kad statinius (duomenys neskelbtini), statėm su vyru, kad jis pastatytas iÅ¡ jų bendrų pinigų ir pan.

Ji ir jos sutuoktinis žinojo, kad nėra nei turto statytojai, nei statybos finansuotojai, nei savininkai, - tÄ Å¾ino ir žinojo ir visi jų vaikai bei bet kurie kiti juos pažįstantys asmenys. Visais abiejų statinių (duomenys neskelbtini), statybos ir projektavimo klausimais nuo 1994 metų rÅ«pinosi sÅ«nÅ«s D. P. ir S. P., taip pat kiti ieÅ¡kinyje bendrastatytojais nurodyti asmenys. Visus jų savo reikmėmis ir už jų lėšas pastatytus garažus jie tvarkė, prižiÅ«rėjo, laiko juos tikraisiais turto savininkais, dėl to visiems iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , perrašė jų pasistatytas turto dalis atitinkamais sandoriais, jokių pinigų už juos faktiÅ¡kai nei prašė, nei gavo.

Jokie asmenys dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė, o ieÅ¡kovas dar ir pats mokėjo visus reikiamus mokesčius bei rinkliavas už šį turtÄ bei juo užimamÄ Å¾emę. Jos vardu Å¡is turtas buvo įformintas tik dėl to, kad sÅ«nui D. P. taip kažkas patarė Kauno rajono savivaldybėje, kad bus patogiau turtÄ â€žpriduoti" ir įregistruoti, be to, tais laikais jis dar pagrįstai baiminosi dėl savo vykdomo verslo reketininkų, nes pagÄ sdinimui jam kažkas buvo sudeginę jo lengvÄ jį automobilį.

Ieškovui perrašyti turto neskubėjo, kadangi yra artimi asmenys, po to ir nebespėjo to padaryti dėl vyro mirties.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė G. P. paaiÅ¡kino, kad ji su tėvu nebuvo statytojais, ji statybomis nesidomėjo, kada juos statė nežino, D. davė teisingus paaiÅ¡kinimus, jis uždirbdavo prekiaudamas automobiliais, E. žinojo apie garažų statybas, nes kartu gyveno. Po vyro mirties buvo pinigų – 20 tÅ«kstančių eurų. Ji pas notarÄ pasiraÅ¡ydavo tai kas reikėjo. Garažų statybose jos vyras padėdavo. Garažus statė sÅ«nÅ«s veiklai. Ji su vyru savo reikmėm turėjo garažus Ramybės gatvėje, naudojo vienÄ jų kaip sandėlį, o kitÄ iÅ¡nuomavę buvo gėlių prekybai, iÅ¡ nuomos pinigus gaudavo vyras. 2001 m. ji su vyru buvo pensininkai, vyras dar sargaudavo, gaudavo už tai pajamų.

Namuose vyras turėjo seifÄ , kur laikė medžioklinį Å¡autuvÄ , o kas daugiau ten buvo nežino, nes ji su vyru atskirai tvarkė pinigus. Parduodama garažus notariniuose sandoriuose nurodomų sumų negavo, ji su tėvu tik pasiraÅ¡inėjo. Po vyro mirties ji važiavo kartu su D. pas notarÄ , 2019 m. ji prašė iÅ¡duoti ir nuosavybės teisės liudijimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusio vyro turtÄ , notarei nesakė, kad garažai ne jos. Ä®galiojimus iÅ¡davė 2003 metais ir vėliau, jau po garažų pastatymo. 2006 m. pasiraÅ¡ius pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ suprato, kad ji tapo Å¡ių garažų savininke.

Garažų pirkimo pardavimo sandoriuose ji dalyvavo, pasirašė, suprato, kad veikia kaip savininkė.

10. Atsakovas S. P. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jo reikalavimais visiÅ¡kai sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti bendrastatytojai. Visus pastatytus garažus laikė nuosavais, to niekas neginčijo, dėl to, jam kaip statytojui mama padovanojo jo dalį.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. nurodė, jog tėvai buvo tik popieriniai savininkai, tačiau jiems nei vienas garažas nepriklausė. IeÅ¡kovas statė Å¡eÅ¡is garažus, pats dirbo fiziniu bÅ«du, Å¡alia dar dirbo automobilių versle, vėliau (duomenys neskelbtini) veikloje iÅ¡tiko krizė, tada D. darė katilus, o tėvas gal ir prisidėjo, bet jis nei vieno garažo nestatė E. D.. FinansiÅ¡kai tėvas neprisidėjo prie statybų, o tik fiziÅ¡kai talkindavo. Tėvas pardavęs akcijas gautus pinigus davė jam paskolos už butÄ dengimui.

Jis pinigų tėvui negrÄ Å¾ino, tie 20 tÅ«kst. Liko pas jį. Tėvas pinigų niekur neinvestavo, jam ir motinai poreikio statytis garažus nebuvo, nes užteko Ramybės gatvėje esančių garažų. D. vardu nebuvo forminta dėl reketininkų, dėl žmonos, su kuria iÅ¡siskyrė. D. 5000 dolerių prarado įdėjęs į taupkasę, bet tai buvo tik dalis D. pinigų laisvų nuo verslo. (duomenys neskelbtini) buvo pelningas verslas. Visos tėvo santaupos, investiciniai čekiai nuvertėjo, todėl tėvas nieko neturėjo, tik pensijÄ , vėliau po garažų statybos apie 2015 metus tėvas atsigavo, buvo susitaupęs iÅ¡ bendrijos pirmininkavimo, samagono varymo, todėl dovanojo jam butÄ .

Pačioje garažų statybos pradžioje 1992 – 1993 metais jis davė 1500 dolerių, po to dar investavo, tačiau vienam garažui užteko 2000 dolerių. Daugiausiai investicijų D., kiti statytojai irgi investavo. Tėvas padėdavo ir pažintimis, nes dirbo melioracijoje. III. Trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kų reikalavimų, pozicija 12. Trečiasis asmuo E. D. pateiktu atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimo panaikinti Pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, dėl palikimo priėmimo ginčijimo.

IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ Å¾inojo nuo ginčo akto iÅ¡davimo momento, kadangi kaip pats teigia patikslintame ieÅ¡kinyje nuo ginčo pastatų statybos pradžios 1993 m., ieÅ¡kovas intensyviai dirbo, statė, įrenginėjo ginčo pastatus ir po 2006 m. akto sudarymo atsakovė visiems kitiems statytojams perleido idealiÄ sias ginčo pastatų dalis. Vadinasi ieÅ¡kovui apie tai, kad ginčo pastatų savininkė yra atsakovė jau buvo žinoma ir 2006 metais, nes kaip pats teigia, neva tai, Kauno raj. savivaldybės Urbanistikos skyriuje gavęs patarimÄ ginčo turtÄ registruoti Atsakovės vardu.

Neabejotina, kad kas yra ginčo pastatų savininkė jis žinojo nuo 2008 metų, kuomet buvo iÅ¡duotas 2008-03-27 įgaliojimas ieÅ¡kovui atstovauti G.ę kaip statinių savininkę. Nurodo, jog ji yra įstatyminė įpėdinė po K. P. mirties kaip ir ieÅ¡kovas bei atsakovai, tačiau jos procesinė padėtis pagal ieÅ¡kinį – trečiasis asmuo, nors ji 2015 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kimu Kauno raj. 5-ajame notarų biure yra priėmusi palikimÄ po tėvo K. P. mirties, kaip ir kitos bylos Å¡alys - ieÅ¡kovas ir atsakovai.

Ieškinio tenkinimo atveju, nuosavybės į ginčo turto dalį netektų ne tik atsakovai G. P. ir S. P., tačiau ir E. D., kuriai tiesiogiai būtų sukeltos turtinio pobūdžio pasekmės. Tačiau ieškovas nepatikslino E. D. procesinės padėties. Statinio pripažinimo akto teisinė galia ir reikšmė negali būti paneigta ar nuginčyta Ieškovo pateikiamais niekuo nepagrįstais teiginiais ar Ieškovo nurodomais paties pasitelkiamais būsimais liudytojų parodymais teisme. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, galioja nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija.

Ginčo akte Atsakovė nurodyta ne tik kaip Statytoja, tačiau ir kaip Rangovė. Palaiko atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus. Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas byloje nepateikia jokių patikimų įrodymų dėl akto pripažinimo panaikinimo dalyje dėl statytojos G. P. ir akto pagrindu įregistruotos nuosavybės. Nesant pakankamų nuosavybės įgijimo neteisėtumo įrodymų, nuosavybės teisė negali bÅ«ti atimama iÅ¡ savininko, kylančios abejonės ir neaiÅ¡kumai, sudarantys pagrindÄ abejoti iÅ¡vadų dėl nuosavybės teisių naikinimo pagrįstumu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami savininko naudai, taip pripažįstant savininko teisėtų lÅ«kesčių ir teisinių santykių stabilumo principų laikymÄ si.

Nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais, tačiau kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovė ginčo turto nuosavybės teisėtumo neginčijo anksčiau, esant gyvam sutuoktiniui. Darytina iÅ¡vada, jog IeÅ¡kovės sutikimas su IeÅ¡kinio reikalavimais negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir pakankamu, ginčijant ir mirusio sutuoktinio K. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Bylos duomenimis teisėto statybos proceso faktas nepaneigtas, todėl ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės ginčyti tik dalį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dėl statytojos G.

P.. IeÅ¡kovo ginčijamame akte nurodyti duomenys atitinka tikrovę, yra tikri ir teisingi. Pažymėjo tai, kad ieÅ¡kovui nenuginčijus pastatų lGl/p ir 2Gl/p, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., statybos teisėtumo pripažinimu tinkamais naudoti, ginčyti akto dalį, kuriame statytoja pripažinta atsakovė nėra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, pagrindinis turto statytojas organizavęs statybos darbus, transportÄ , darbo jėgÄ , buvo tėvas K. P., apie kurį ieÅ¡kovas visiÅ¡kai net neužsimena, nors pastatytas ginčo turtas priklausė abiem jos tėvams G.

P. ir K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jau vien ta aplinkybė, jog ginčo turtas nuo 2006 m. priklausė abiem tėvams, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams buvo puikiai žinoma, rodo tai, jog tik mirus tėvui, kai atsirado jo dalies turto paveldėjimas ieÅ¡kovas ir atsakovai sÄ moningai iÅ¡kėlė ginÄÄ teisme dėl nuosavybės teisės pripažinimo ieÅ¡kovui, nes tokiu bÅ«du siekia panaikinti teisę paveldėti jai tėvo turto dalį, nes kol tėvas buvo gyvas neiÅ¡drįso ginčyti turto nuosavybės. Konkrečiu atveju visiÅ¡kai nesuprantama jeigu IeÅ¡kovas laikė save turto Statytoju ir savininku, tai kodėl delsė 14 m. ir esant tėvui gyvam neginčijo turto nuosavybės. K.

P. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Garažų statyba buvo pradėta apie 1993 m, tuo metu tėvui buvo 59 m., jis dar nebuvo pensininkas, darbingas žmogus, tačiau užbaigus statybas tėvo ir jos brolių D. P. ir S. P. santykiai pašlijo. Kaip suprantu, Ieškovas nenorėjo turėti bendro verslo su tėvu, nors garažų statybų pradžioje 1993 m. broliai buvo finansiškai nepajėgūs. Atsakovui S. P. tuo metu tebuvo 19 metų, ieškovui D. P. - 22 metai. Jie buvo studentai, pajamų neturėjo, todėl visas statybų procesas buvo organizuojamas tėvo K.

P. ir finansuojamas santuokoje su atsakove įgytomis lėšomis. IeÅ¡kovo teigimu atsakovė ginčo turto dalių perleidimu patvirtino ir pripažino jo statytojų teises į turtÄ , nes po 2006 m. rugsėjo 20 d. akto sudarymo visiems kitiems statytojams perleido - formaliai pardavė, faktiÅ¡kai negaudama pajamų vieno iÅ¡ dviejų ginčo pastatų idealiÄ sias dalis ir Å¡ios perleistos dalys atitiko faktinių statytojų įdėtas statybos lėšas. Tokie ieÅ¡kovo argumentai yra akivaizdžiai neteisingi, nes ne Ginčo turto dalių perleidimu yra pripažįstama statytojų teisė į turtÄ , o Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuris yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Be to, iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarčių, matyti, kad turtas buvo parduotas gaunant pinigus, kurie buvo sumokėti Pardavėjams iki atvykimo į notarų biurÄ . Duomenų apie tai, kad pirkėjai nemokėjo pardavėjams pinigų už perleidžiamÄ turtÄ ieÅ¡kovas, nepateikia, o Pirkimo -pardavimo sutartyse patvirtintas pinigų gavimo faktas. IeÅ¡kovo teiginiai, kad ginčo pastatai iki K. P. mirties ir 2019 m. gegužės 23 d. registre buvo registruoti vien tik atsakovės vardu, ieÅ¡kovui siekiant įrodyti, jog K.

P., bÅ«damas atsakovės sutuoktiniu neįgijo nuosavybės teisių į ginčo turtÄ yra nepagrįsti, nes jis įgytas santuokoje su K. P., kuris ir buvo pagrindinis statomo turto statybų organizatorius, o statyba finansuojama iÅ¡ tėvų santuokinių lėšų. Trečiasis asmuo taip pat nesutinka su antruoju patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu, nes notarės L. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį konstatuota, jog pergyvenusi sutuoktinė G. P. nurodė, kad pastatai garažai reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų ir mirusiajam K.

P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis Å¡io turto. VÄ® Registrų centro duomenimis minėti pastatai -garažai pradėti statyti 1993 m. ir baigti statyti 2003 m. G. P. ir K. P. gyvenant santuokoje ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre G. P. vardu pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. statinio pripažinimo naudoti aktÄ . Taigi akivaizdu, kad notarė pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ginčo turtÄ , kurio pripažinti negaliojančiais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vien atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai, jog atvykus pas notarę tvarkyti palikimo priėmimo klausimų ji neskaitė pasiraÅ¡omų dokumentų, nesigilino kas paraÅ¡yta, nes notarė nepaaiÅ¡kino ir pan., duoda pagrindÄ manyti, jog tokie atsakovės teiginiai yra ne jos pačios sugalvoti ir iÅ¡sakyti, nes pats ieÅ¡kovas teigia, jog tokiu bÅ«du siekia atkurti „teisingumÄ â€œ. Å iuo atveju notarė teisėtai atliko visus notarinius veiksmus, iÅ¡duodant nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus kaip numatyta įstatyme.

NeaiÅ¡ku kodėl tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai priėmė palikimÄ po tėvo K. P. mirties ir tuo pagrindu prašė iÅ¡duoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, o neginčijo tėvui priklausančios nuosavybės jam esant gyvam. E. D. nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teiginiu, kad nei liudijime dėl mirusiojo įpėdinių, nei jos pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ nėra įvardinama, kad E. D. paveldi ar ketina paveldėti bÅ«tent ginčo Turto kuriÄ nors dalį, dėl to ieÅ¡kovui neatsirado pareiga ginčyti palikimo priėmimo, kaip pažeidžiančio jo teises ir įstatymo saugomus interesus.

Ji Kauno m. 5-ame notarų 2015 m. rugpjūčio 30 d. yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po savo tėvo K. P. mirties. Ä®pėdinės neįpareigoja joks teisės aktas teikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ kartu su kitais įpėdiniais vienu metu. E. D. 2020 m. rugsėjo 16 d. notarei L. G. yra pateikusi praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau kaip žinia dėl Pandemijos Covid -19 turi kliūčių ir suvaržymų asmeniÅ¡kai pati tai atlikti, todėl šį veiksmÄ atlikti paves Ä®galiotam asmeniui, tačiau gyvenant ne Lietuvoje tokių pavedimų įforminimas užtrunka.

Be to, trečiojo asmens nuomone ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 5.8 str. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimui ginčyti. Civilinio kodekso 5.3 straipsnyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikėjas K. P. mirė 2015 m. liepos 5 d., ieÅ¡kovas bei palikėjo sutuoktinė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai į notarÄ privalėjo kreiptis per 3 mėnesius dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovui buvo žinoma po 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡duoto liudijimo apie palikimÄ priėmusius asmenis ir nuo tada jis galėjo ginti savo teises, tačiau su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. balandžio mėnesį.

Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas nurodo, jog ginčijamam sandoriui taikytinas CK 1.87 str. nuostatos, t. y sudarytas apsimestinis sandoris, tačiau nenurodo koks gi kitas tikrasis sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos tokio sandorio pasekmės tenka sandorio Å¡alims. SÄ Å¾iningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų.

13. Trečiasis asmuo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovas meluoja, jog atsakovė su savo sutuoktiniu neprisidėjo ir prisidėti negalėjo prie garažų statybos, jokios veiklos nevykdė. Mama G. P. iki 2000 dirbo Garliavos trikotažo siuvimo įmonėje, tad ji gyveno Garliavoje. Ji iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) rajone tik išėjusi į pensijÄ . Tėvas K. P. gyveno iki mirties adresu (duomenys neskelbtini), išėjęs į pensijÄ dirbo savo statytuose garažuose, ten buvo įsirengęs savo „biurÄ â€œ, po kelių metų buvo iÅ¡rinktas vieno garažų kooperatyvų pirmininku, esančiame (duomenys neskelbtini), ten sargaudavo.

Nesupranta, kodėl nuomininkai ieÅ¡kinyje vadinami partneriais. Jos žiniomis nurodyti asmenys garažus nuomojosi. K. P. organizavo visas pagrindines statybas, užsakydavo pats iÅ¡ MSV maÅ¡inas vežti medžiagoms, samdė profesionalius mÅ«rininkus, elektrikus. Jis tuo metu dar nebuvo pensijoje, gaudavo gerÄ atlyginimÄ . Brolis D. neiÅ¡karto įsijungė į statybas, o pasirodė statybose, kai buvo dedamos durys. Jos pokalbiuose su tėvu jis didžiuodamasis kalbėjo, kad kai iÅ¡eis į pensijÄ galės toliau tęsti savo įprastinę veiklÄ - maÅ¡inų remonto darbus turimuose garažuose.

Jai yra žinoma, kad tėvas pradėjo pirkti automobilius pirmiausia iÅ¡ Rusijos. Jis tai darydavo kartu su D.. Kaskart buvo perkami rusiÅ¡kos markės nauji automobiliai ir parvairuojami abiejų į LietuvÄ pardavimui. Po to jie iÅ¡keliaudavo į LenkijÄ . Atsimena nesėkmingÄ bandymÄ pirkti japoniÅ¡kus automobilius. Vėl abu kartu pravažiavo visa RusijÄ , SibirÄ , bet tas nedavė gero rezultato. Tai buvo 1993 metai. Po to Darius už atitinkamÄ mokestį traliuku organizavo maÅ¡inų gabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , pradžia jam buvo gana sunki ir tėvas finansiÅ¡kai jį rėme.

Tai tėvas D. iÅ¡mokė visiÅ¡kai iÅ¡ardyti automobilį, perdažyti ir vėl jį surinkti. Kartais suremontuota maÅ¡ina gana greit parsiduodavo, o kartais prireikdavo daugiau laiko. Todėl D. praÅ¡ydavo tėvo paskolinti pinigų. Žino, kad D. įnešė nemažai pinigų į vienÄ â€žSekundės filialÄ â€œ ir bandė ramiai nutraukęs visÄ komercinę veiklÄ gyventi. 1994 metų gruodžio mėn. bankrutavus „Sekundės bankui“, bankrutavo ir Koncernas, nusineÅ¡damas visus sudėtus D. pinigus.

Ieškovas teigia apie kažkokius turto prievartautojus, bet tai neįtikėtina ir niekada apie tai šeimoje nebuvo kalbama. Garažų statyba pradėta prieš 27 m., apie tai, kad sudegė D. automobilis žinojo ir pati matė, bet tai buvo prieš 12 metų. Netiesa, kad D. skolino tėvui pinigų akcijoms įsigyti. Žino, kad su keliais draugais tėvas bandė įsigyti 51 proc. MSV akcijų, bet jiems tas nepavyko. Priešingai, tėvas skolindavo daugeliui. Ypač Dariui ir Sigitui. S. Ž. skolino pinigų D..

S. Ž. sutiko su sÄ lygÄ , kad už ta paskolÄ garantu bus tėvas. Å ildymo katilų AFRIKA gamybos ir prekybos verslas prasidėjo tik pastačius garažus. Tai negali bÅ«ti 1999 metai, kaip teigia ieÅ¡kovas. Tai turėjo bÅ«ti vėliau. Tai įrodo ir data 2012 m. rugpjūčio 24 d. reklaminio filmuko kÅ«rimo. Katilų gamyba ir prekyba visiÅ¡kai nesusijusi su garažų boksų ginčo byla.

14. Trečiasis asmuo E. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, jog mama su tėvu visÄ laikÄ dirbo, išėjo į pensijÄ tik 2001 metais, bet tėvas ir pensijoje dirbo, tėvai turėjo nuomos pinigų iÅ¡ garažų. Tėvas organizavo visas statybas, užsakydavo maÅ¡inas iÅ¡ MSV, nes buvo vedėjas, turėjo ryÅ¡ių, samdė mÅ«rininkus, elektrikus. Ji matė pas tėvÄ skolų dokumentus, užrašų sÄ siuvinį, kas jam buvo skolingas, kokios iÅ¡laidos ir pajamos, reikalavimo teisės, matėsi visa tėvo lėšų apyvarta.

Tuo metu tėvai turėjo pakankamai pinigų, o D. pradėjus garažų statybas buvo studentas, tad tėvas jam padėdavo finansiÅ¡kai, kartu vežėsi jį į RusijÄ automobilių, tėvas padėjo ir Sigitui su pinigais – davė pinigų butui pirkti, vėliau parduotus MSV akcijų pinigus davė, todėl tėvas visÄ laikÄ turėjo pinigų. Ji apie garažų statybas žinojo nuo pat pradžių. Tik po tėvo mirties ji sužinojo, kad Darius nori tapti statytoju. D. statybose pasirodė, kai dėjo garažo duris, jis tada rodė jai kameras pajungtas prie garažų.

Tėvas su D. 1993 metais važiavo į RusijÄ , vežė su tralu automobilius, tėvas prisidėjo finansiÅ¡kai prie pačio tralo įsigijimo. Tėvas rėmė D. finansiÅ¡kai, davė pradžiÄ jo verslui. Be to, D. visas santaupas buvo įnešęs į (duomenys neskelbtini) veiklÄ , bet 1994 metais (duomenys neskelbtini) koncernas bankrutavo ir nusinešė visus D. pinigus, dėl ko D. labai pergyveno, todėl tėvas D. finansiÅ¡kai padėjo. Katilai „Afrika“ buvo gaminti 1998 metais, o garažų statyba vyko anksčiau.

Ji gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ tėvo turtÄ , iÅ¡skyrus į garažus dėl Å¡ios bylos.

15. Trečiojo asmens E. D. atstovė advokatė N. R. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindė jas teisiniais motyvais.

16. Trečiojo asmens E. D. atstovė advokatė Kristinai Česnauskienei teismo posėdyje teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindė jas teisiniais motyvais.

17. Trečiasis asmuo L. G., Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarė (toliau – ir notarė), teismui pateiktame atsiliepime dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo nepasisakė. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. pergyvenusiai sutuoktinei (G. P.) iÅ¡davė mirusiojo sutuoktinio (K. P.) turto dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimÄ , pagal pergyvenusios sutuoktinės praÅ¡ymÄ , ir sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į 1/16 dalį pastato (garažo), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato (garažo), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Pergyvenusi sutuoktinė nurodė, kad pastatai (garažai) yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų ir mirusiajam sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso ½ dalis Å¡io turto. VÄ® Registrų centro duomenimis minėti pastatai-garažai pradėti statyti 1993 m. ir baigti statyti 2003 m. G. P. ir K. P. gyvenant santuokoje ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre G. P. vardu pagal Statinio pripažinimo naudoti aktÄ . Taip pat ji, pagal įpėdinių G.

P., S. P. ir D. P. praÅ¡ymÄ iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ 1/16 dalį pastato (garažo) ir ½ dalį pastato (garažo), kurios nuosavybės teise priklausė K. P. ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pagal 2019 m. gegužės 22 d. nuosavybės teisės liudijimÄ . Ä®pėdinė E. D., kuri yra priėmusi palikimÄ paveldėjimo byloje, praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ nėra pateikusi.

18. Teismo posėdžio metu notarė paaiÅ¡kino, kad tėvo palikimÄ priėmė vaikai ir sutuoktinė. Palikimas priimtas pagal apyraÅ¡Ä . Sutuoktinė buvo pati atvykusi ir jai jos praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas liudijimas nustatantis sutuoktinio turto dalį, jos buvo pateiktas sutikimas dėl sutuoktinio turto dalies. Sutuoktinė pasirašė dėl lygių dalių, reiÅ¡kias ginčo dėl dalių dydžio nebuvo. Sutuoktinė atvyko savo iniciatyva, mokėjo notarinius mokesčius, prašė tikslinti duomenis, iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , jokių pretenzijų iÅ¡ G. dėl turto nebuvo, ji valingai darė veiksmus dėl paveldėjimo.

Ir tik po to įsijungė įpėdiniai, jiems iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ . E. D. 2020 m. liepos mėnesį iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ turtÄ , iÅ¡skyrus garažus. Santykiai tarp įpėdinių nebuvo draugiÅ¡ki, bet konkrečiai kas kÄ sakė neprisimena. IÅ¡ dokumentų matė, kad statybos pradžios metai santuokos metu, juolab pati sutuoktinė kreipėsi dėl jai priklausančios palikimo dalies. Jei įpėdiniui nepriklausytų – tai sutuoktinis nesikreiptų dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo.

D. antstoliui nurodė kas yra paveldėjimo turtas, kokia yra palikėjo K. dalis. 2019 metais jis atvyko, kad nori paveldėti dar du pastatus, tada reikėjo papildyto antstolio apyraÅ¡Ä , nes minėtas turtas nebuvo įtrauktas į apyraÅ¡Ä galimai jo nenurodant patiems įpėdiniams. Jei bÅ«tų sakę, kad tėvas ar motina buvo tik popieriniai savininkai ar pan., tai bÅ«tų iÅ¡ karto sakiusi, kad kreiptųsi į teismÄ dėl tos dalies pripažinimo asmenine ar pan., bet tokios kalbos nebuvo, jie siekė susitvarkyti palikimÄ .

19. Trečiasis asmuo K. M. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus laikė nuosavais, to niekas neginčijo, o jam pareikalavus G. P., įgaliojusi ieÅ¡kovÄ , perrašė jam dalį (2 garažus) 2015 m. gegužės 21 d. pardavimo sutartimi, jokių pinigų už tai nemokėjo.

20. Teismo posėdžio metu K. M. paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo statybose nuo pat pradžios, nuo 1993 metų. Statė bendrai, visi dėjo lėšas, tai buvo S., Ž., B., D. ir S. P.. Kazys buvo garažų iniciatorius, taip pat jis buvo iniciatorius dėl sklypo pirkimo. Jis kaip darbininkas, prižiÅ«rėtojas, o ne statytojas, nes jis buvo pensininkas ir tik padėjo vaikams. Kazys turėjo kitÄ garaÅ¾Ä . Jis pažinojo ir G., kuri statybose nedalyvavo, nefinansavo, nes jai tokio poreikio nebuvo. Su K. buvo pažįstami nuo 1980 m., abu dirbo MSV, Kazys buvo MSV garažų vedėjas, atsakingas už sandėlius.

Tėvas finansiÅ¡kai neprisidėjo, kiek kiti prisidėjo nežino. Tėvas dirbo garažų statybose fiziÅ¡kai. D. turėtų priklausyti 5 garažai. D. tuo metu kai statėsi garažai turėjo Å¡eimÄ , kartu su juo turėjo bendrÄ verslÄ â€“ tralais vežė maÅ¡inas. Buvo ir pas jį pajamos ir pas D., buvo ir bendros pajamos. Jis jam skolino pinigų, bet D. atsiskaitė, raÅ¡telių nerašė, nes vienas kitu pasitikėjo. Garažai buvo pripažinti tinkamais naudoti ant vieno žmogaus, kad nereiktų visų statytojų surinkt, ant G., o ne ant jo vardo, nes jis buvo užimtas dėl verslo.

Pagal 2015 m. pirkimo pardavimo sutartį, kuomet G. su K. pagal įgaliojimÄ atstovavo D., jis įsigijo 2 garažus, bet pinigų nemokėjo, juos mokėjo kai statė, ėmė pinigus iÅ¡ verslo. Skirtingos pirkimo pardavimo sutartyse sumos gal dėl to, kad skirtingi garažų baigtumai buvo. Pirkimo pardavimo sutartyse sÄ lygas suderino arba jis arba D.. Dovanojimo ar kito sandorio nedarė, nes manė, kad dovanoti galima tik giminei, kalbos apie dovanojimo sandorį su notare nebuvo. Negali pasakyti kiek kainavo garažų statyba.

Nežino kokias pinigų sumas neÅ¡davo kiti. Jis nematė kas ir kiek mokėjo už garažo medžiagas, tokias kaip betonas, plytos ir pan. Jis pats nebuvo pas architektÄ , viskÄ D. tvarkė, D. važiavo pas architektÄ , tvarkė projektinę dokumentacijÄ , tvarkė bendrus finansus. D. statybos leidimo nepersirašė nuo mamos ant savo vardo, nes nežinojo, kad turi tokiÄ seserį, o kodėl D. nepersirašė garažų sau, nežino. Jis neskolino pinigų Dariui.

21. Trečiasis asmuo J. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė jį patenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje bendrastatytojais nurodyti asmenys. Visus jų pastatytus garažus laikė nuosavais, to niekas neginčijo, o jam pareikalavus G. P., įgaliojusi ieÅ¡kovÄ , perrašė jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) 2011 m. kovo 2 d. pardavimo sutartimi mano dukrai I. B. (dabar N.), jokių pinigų už tai nemokėjo. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

22. Trečiasis asmuo J. S. pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytoja, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi jie, ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus laikė nuosavais, to niekas neginčijo, o jam pareikalavus G. P. 2011 m. kovo 2 d. perrašė jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) jo dukrai S. M., jokių pinigų už tai nemokėjo. Vėliau, tas garažas jam tapo nebereikalingas, dėl to pardavė jį ieÅ¡kovo broliui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

23. Trečiasis asmuo I. N. su pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, praÅ¡o ji patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog G. P. ir jos sutuoktinis K. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytojai, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi kiti, ieÅ¡kinyje statytojais nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus jie laikė nuosavais, to niekas neginčijo, o jos tėčiui J. B. pareikalavus, atsakovė G. P., 2011 m. kovo 2 d. notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi perrašė jo dalį jai, t. y. J. B. dukrai I. N., jokių pinigų už tai nemokėjo. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

24. Trečiasis asmuo S. M. su pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, praÅ¡o ji patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad jai žinoma, kad G. P. ir jos sutuoktinis K. P. nebuvo ieÅ¡kovo nurodyto turto statytojai, jokia veikla nei statybose, nei po statybų nesirÅ«pino ir jos nefinansavo. Visais statybos klausimais rÅ«pinosi kiti, ieÅ¡kinyje statytojais nurodyti asmenys. Visus pastatytus garažus jie laikė nuosavais, to niekas neginčijo, o jos tėčiui J. S. pareikalavus, G.

P. 2011 m kovo 2 d. notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi perrašė jo dalį (1 garaÅ¾Ä ) jai, t. y. statytojo J. S. dukrai S. M., už šį turtÄ jokių pinigų nei ji, nei jos tėtis G. P. ar kam nors kitam nemokėjome. Vėliau tas garažas jiems tapo nebereikalingas, dėl to pardavė. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 25.

Teismas, įvertindamas konfliktiÅ¡kus bylos Å¡alių santykius, tai, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovais G. P. ir S. P. bei trečiuoju asmeniu E. D. sieja artimi Å¡eiminiai santykiai, tai, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kiniu tiek patikslintu ieÅ¡kiniu, tiek teismui pasiÅ«lius pakeisti trečiojo asmens E. D. procesinę padėtį į atsakovės, nesutiko sesers E. D. laikyti atsakove, tai, kad minėtų asmenų yra prieÅ¡ingas teisinis suinteresuotumas, todėl teismas jų paaiÅ¡kinimus bei Å¡alių praÅ¡ymu apklaustų liudytojų parodymus vertina visų įrodymų kontekste, juolab ieÅ¡kovo artimi giminaičiai (mama, brolis) yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi ieÅ¡kovo naudai.

Teismas visų procese dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus vertina visų įrodymų kontekste, pažymėdamas, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnis).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. rugsėjo 20 d. priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ aktÄ - G. P. (a.k(duomenys neskelbtini) pastatytų garažų 1G1/p ir 2G1/p (duomenys neskelbtini), Kauno r., pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ (toliau - ir Aktas). IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332 paskirta komisija, dalyvaujant statytojai ir rangovei Å«kio bÅ«du - G. P., peržiÅ«rėjo statytojo pateiktÄ ginčo statinių projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rėjo ginčo statinius, nustatė, kad priimamų naudoti statinių projektas 1993 m. gruodžio 7 d. suderintas su Kauno rajono architektu A.

U. ir 2004 m. kovo 25 d. suderintas su Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėju F. J. ir pripažino, kad G. P. pastatyti garažai 1G1/p ir 2G1/p, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., yra tinkami naudoti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad šio ginčo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2007 m. lapkričio 15 d. buvo įregistruotos atsakovės G. P. nuosavybės teisės į minėtus abu garažus: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – garažas 1G1/p) ir pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – garažas 2G1/p), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau abu kartu – garažai).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio vienu iÅ¡ reikalavimų ir ginčija bÅ«tent šį aktÄ , praÅ¡ydamas jį iÅ¡ dalies panaikinti dalyje dėl statytojos G. P. ir pripažinti, kad Å¡iame akte nurodytų garažų statytojas yra D. P., šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžiant tuo, kad tėvai nestatė, neturėjo tam tikslo ir lėšų, jis ginčo turtÄ valdė pagal atsakovės iÅ¡duotus įgaliojimus, mama buvo tik „formali, popierinė“ statytoja dėl to laikmečio reketo grėsmės ieÅ¡kovui ir dėl to, kad taip buvo paprasčiau visus garažus registruoti jos vienos vardu.

27. Byloje iš pateiktų notarinių pirkimo pardavimo sutarčių, Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo sudaryti penki ginčo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio indeksas 1G1/p, perleidimo sandoriai: 2011 m. kovo 2 d. pirkimo pardavimo sutartimis K. P. ir G. P. pardavė po 1/8 minėto ginčo turto dalį S. Ž., S. M., I. B.; 2015 m. gegužės 21 d. pirkimo pardavimo sutartimi K. P. ir G. P., atstovaujami įgaliotinio D. P., veikiančio pagal 2012 m. rugpjūčio 17 d.

RadviliÅ¡kio raj. 1-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ reg. Nr. 2-3382, pardavė minėto ginčo pastato ¼ dalį K. M.. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o taip pat nustatyta, kad 2014 m. liepos 14 d. S. M. bei jos sutuoktinis E. M. pardavė S. P. Å¡io pastato 1/8 dalį, o 2016 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr.1-13 G. P. padovanojo S. P. 2/8 Å¡io ginčo pastato dalis. Taigi, po minėtų ginčo turto perleidimo sandorių pastato, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 1G1p (toliau – ir garažas 1G1p), bendrasavininkais, įregistruotais vieÅ¡ajame registre, tapo:

S. P., K. ir L. M., S. Ž. ir jo dukra R. B., I. N., G. P.. Kitas 4 garažų ginčo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2G1/p (toliau – ir garažas 2G1p), 2006 m. rugsėjo 20 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu priklausė G. P.. Po K. P. mirties iÅ¡duotas 2015 m. spalio 5 d. Liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių, nustatant, kad 2015 m. liepos 5 d. mirusiojo K. P. palikimÄ priėmė pagal įstatymÄ S. P., D. P., E. D. ir pergyvenusi sutuoktinė G. P.. 2019 m. gegužės 22 d.

Nuosavybės teisės liudijimo, not.reg. Nr. LG-3316 pagrindu notarė patvirtino, kad palikėjui K. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto bendrai su pergyvenusiu sutuoktiniu G. P., bendrÄ jį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ sudaro 1/8 pastato garažo 1G1p ir pastatas garažas 2G1p. 2019 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime, not.reg.Nr. LG-4273, nurodoma, kad palikėjo K. P. turtÄ sudaro: 1/16 dalis ginčo pastato 1G1p ir ½ dalis ginčo pastato 2G1p, šį turtÄ po ¼ dalį paveldi G.

P., S. P., D. P., o E. D. į ¼ turto bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. IeÅ¡kovas, ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimÄ ir 2019 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , tai iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Å¡ie liudijimai neatspindi tikrosios Å¡alių bei ginčo garažų statytojų valios, kadangi velionis K. P. niekada nestatė, nefinansavo ir su sutuoktine (atsakove) nuosavybės teise neįgijo ginčo garažų.

28. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iame sprendime aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, tame tarpe tai, kad trečiasis asmuo E. D., kaip ir D. P., S. P., G. P., yra priėmusi mirusiojo K. P. palikimÄ pagal įstatymÄ ir dėl Å¡ios iÅ¡keltos bylos, Å¡ioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į ¼ palikėjo K. P. ginčo turtÄ , kaip kad minėtas liudijimas yra iÅ¡duotas prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ turintiems asmenims – D. P., S. P., G. P., spręsdamas gautÄ trečiojo asmens E. D. praÅ¡ymÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo, praÅ¡ant jÄ laikyti atsakove, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio nuostatomis pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti E. D. procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo.

29. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnio normas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pakeisti trečiojo asmens E. D. procesinę padėtį į atsakovės, tačiau ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl atsakovų pasirinkimo ir nesutiko E. D. įtraukti atsakove, todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

30. Pažymėtina, kad kaip matyti iš paveldėjimo byloje ir ginčo garažų kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų bei Registrų centro išrašo, ginčo garažai, įregistruoti G. P. vardu, pastatyti 1993-2006 metais jai esant santuokoje su K. P., aukščiau nurodyti ginčo garažų 1G1p perleidimo sandoriai sudaryti taip pat minėtiems asmenims esant santuokoje. Kaip matyti iš ieškinio ir šalių paaiškinimų K. P. tokiems sandoriams neprieštaravo, juolab 2011 m. kovo 2 d. notarinių pirkimo pardavimo sutarčių sudaryme jis pats asmeniškai dalyvavo kartu su G.

P., o 2015 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su atsakove veikė per įgaliotinį, jiems atstovavo D. P.. Taip pat pastebėtina, kad tiek pačio ieškovo paaiškinimai, tiek rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad D. P., veikdamas pagal toliau aptariamus įgaliojimus, žinojo aplinkybes dėl ginčo garažų statybos dokumentuose (kaip pats nurodė tiek statybos leidime, tiek statybos projekte, tiek statinių tinkamais naudoti pripažinimo akte) nurodomos kaip statytojos ir rangovės G.

P., žinojo ir dėl ginčo garažų nuosavybės teisių G. P. vardu įregistravimo, tam neprieÅ¡taravo, prieÅ¡ingai, savo aktyviais veiksmais, įgaliojimų pagrindu padėjo atlikti veiksmus, netgi padėjo tėvams G. ir K. P. sudaryti ginčo garažų perleidimo sandorį, juos pagal įgaliojimÄ atstovaudamas, kas rodo, jog ieÅ¡kovas, žinodamas apie ginčo garažų nuosavybės teises, jas pripažino, neginčijo iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo.

31. Pastebėtina, kad ginčo garažų statybos metai pagal raÅ¡ytinius bylos duomenis (Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä , kadastro bylÄ ) – 1993 m- 2003 m., tačiau ieÅ¡kovas teigė, kad garažai buvo jau pastatyti 1998 metais. Ginčo byloje nekilo, jog ieÅ¡kovas D. P., kaip ir jo velionis tėvas K. P., ginčo garažų statybų metu bÅ«davo statybų vietoje, atliko vienokius ar kitokius darbus. Tai patvirtino ir trečiasis asmuo K. M., liudytojai G. P., G. K.. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovas ginčo garažų statybų metu buvo studentas, tačiau užsidirbdavo iÅ¡ automobilių verslo, 1997 m.

įkÅ«rė įmonę (duomenys neskelbtini), vėliau vertėsi pečių -katilų „Afrika“ pardavimais. Bylos raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo tėvas K. P. garažų statybos pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau gaudavo senatvės pensijÄ , iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis taip pat gaudavo pajamų iÅ¡ sargavimo, buvo garažų pirmininku, turėjo pajamų iÅ¡ akcijų pardavimo, Å¡alys patvirtino, jog gaudavo ir nuomos pajamų, G.

P. garažų statybų metu dirbo Lietuvos ir Å veicarijos akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau gaudavo senatvės pensijÄ . Paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, kad G. ir K. P. turtinė padėtis nebuvo bloga, nes jiems priklausė ne vienas nekilnojamojo turto objektas, jie turėjo ženklių santaupų (virÅ¡ 20 tÅ«kstančių eurų). Byloje ieÅ¡kovas negalėjo tiksliai įvardinti ginčo garažų statybos kainos, to negalėjo pasakyti ir kiti bylos dalyviai, liudytojai, nebuvo pateikta ir raÅ¡ytinių bylos duomenų patvirtinančių investuotas lėšas į garažų statybÄ .

Pastebėtina, kad nors tretysis asmuo K. M., kuris ieÅ¡kovo buvo įvardintas kaip vienas iÅ¡ tikrųjų statytojų, taip pat negalėjo pasakyti kiek kainavo garažai, kiek jis lėšų investavo, nežinojo ir kiek kiti asmenys investavo, tačiau tuo pačiu nurodė nelogiÅ¡kÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovui turi priklausyti 5 garažai, nors kodėl toks skaičius garažų negalėjo paaiÅ¡kinti, negalėjo pasakyti ir apie investuotų lėšų kiekį. Taip pat minėtas asmuo teismo posėdžio metu nurodė kitas prieÅ¡taringas aplinkybes, pavyzdžiui, iÅ¡ pradžių nurodė, jog skolino ieÅ¡kovui pinigų, paskolos sutarčių ar raÅ¡telių nebuvo, vėliau nurodė, jog neskolino ieÅ¡kovui pinigų, nes buvo bendros verslo lėšos.

32. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įgaliojimų, D. P. ginčo garažus valdė, disponavo pagal notarinius įgaliojimus. 2003 m. lapkričio 5 d. įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. savo nuožiÅ«ra iÅ¡sinuomoti arba nupirkti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., Kauno r.(sklypo identifikatorius: (duomenys neskelbtini)), atstovauti atmatuojant šį žemės sklypÄ , taip pat savo nuožiÅ«ra atlikti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Å¡iame žemės sklype inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ , gauti nuosavybes dokumentus ir juos įregistruoti Valstybes Ä®mones Registrų centro Kauno filiale. 2008 m. kovo 27 d.

įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. atstovauti jÄ , kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone, savininkę visose įstaigose bei organizacijose, raÅ¡yti jos vardu pareiÅ¡kimus, pateikti praÅ¡ymus, sudaryti bei nutraukti įvairias sutartis, susijusias su Å¡io turto eksploatavimu, bÅ«ti jos atstovu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kauno rajono Žemėtvarkos tarnyboje ir nupirkti arba iÅ¡sinuomoti iÅ¡ valstybės jos vardu asmenine nuosavybės teise žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone. 2012 m. rugpjūčio 17 d.

įgaliojimu Nr.R-3382 G. P. ir K. P. įgaliojo D. P. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti ginčo Turtu, bei žemės sklypu ant kurios stovi šie pastatai savo nuožiūra. 2019 m. kovo 4 d. įgaliojimu G. P. įgaliojo D. P. atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat VĮ Registrų centre, notarų biure, savivaldybėje, administruojančiose įstaigose, bendrijoje, komunalines, energetines bei visas kitas paslaugas teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose visiems jos, kaip turto savininko interesams dėl jai nuosavybės teise priklausančių: 1/8 dalies pastato – garažo 1G1p ir pastato – garažo 2G1p.

33. Aukščiau nurodytų aplinkybių visumos vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vien tai, kad ieÅ¡kovas, kaip ir jo tėvas K. P., dirbo prie ginčo garažų, atliko vienokius ar kitokius darbus, įdėjo tam ne tik fizines jėgas, bet ir atitinkamus finansus, kuriuos kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų turėjo tuo metu tiek ieÅ¡kovas, tiek jo tėvai G. P., K. P., vien tai nerodo, jog ieÅ¡kovas buvo tikrasis statytojas, finansuotojas, kadangi raÅ¡ytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikė kaip atstovas pagal įgaliojimus, o jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teiginius, jog jis statė ir finansavo bÅ«tent garažų statybÄ nepateikta, juolab ieÅ¡kovo argumentai, kad dideles pinigų sumas jis skolinosi iÅ¡ K.

M., S. Ž., nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai duomenys, nes nebuvo pateikta nei paskolos sutarčių ar raÅ¡telių, nei pinigų gavimo / gražinimo dokumentų, kita vertus, neįrodyta, jog minėtos didelių pinigų paskolos sutartys buvo sudarytos tikslu investuoti paskolintus pinigus į ginčo garažų statybas, o ne pavyzdžiui į tuo metu vykdytÄ ieÅ¡kovo automobilių verslÄ , įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , ar pečių katilų „Afrika“ verslÄ . Taip pat tai, jog ieÅ¡kovas, neturėdamas garažų nuosavybės teisių, tai suprasdamas, ginčo pastatuose vykdė tam tikrÄ veiklÄ bei tai, jog ieÅ¡kovas kaip garažų savininkų G.

P. ir K. P. įgaliotasis asmuo atstovavo nuosavybės teisių perleidimo į garažų dalis sandoryje, sudarytame jau gerokai po akto išdavimo, neįrodo Akto neteisėtumo.

34. Be to, ieÅ¡kovas teigė, kad ginčo garažų statytoja nėra G. P., nes tikrieji statytojai yra D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., tačiau ginčo garažus statė, registravo G. P. vardu vien todėl, kad taip buvo paprasčiau ir dėl to laikmečio reketo grėsmės. Visų pirma yra neįtikėtinas ieÅ¡kovo, niekuo neparemtas samprotavimas, kad nors tikrieji statytojai buvo D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., tačiau ginčo garažus statė ir registravo juos G. P. vardu, nors logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kad jei taip buvo siekta supaprastinti procesÄ , kodėl nebuvo pasirinktas vienas iÅ¡ nurodomų tikrųjų statytojų.

Kaip aukščiau nustatyta, ginčo garažų statybos metai – 1993-2003 m., vėliau sudaryti ginčo garažų perleidimo sandoriai, tačiau ieškovui, kuris kaip teigė yra vienas iš tikrųjų statytojų, G. P. neperleido ginčo garažų, nors pasak ieškovo, kitiems tikriesiems statytojams minėti garažai buvo perleisti. Ieškovo argumentas dėl reketo jam grėsmės taip pat neįtikinamas, nes tokia pat grėsmė galėjo būti bet kuriam kitam asmeniui (šiuo atveju G. P., K. P.) dėl to paties turto, juolab minėta reketo grėsmė netrukdė ieškovui verstis automobilių verslu, 1997 m.

įkurti įmonę (duomenys neskelbtini), vėliau verstis pečių prekyba. Nors ieÅ¡kovas nenurodė kiek tęsėsi reketo grėsmė, tačiau manytina, kad jos kaip tokios jau nebuvo perleidžiant ginčo garažus kitiems jų įgijėjams. Nepaisant to, ieÅ¡kovui nebuvo perleista ginčo garažų, kas iÅ¡ tikrųjų rodo tokiÄ buvusiÄ ginčo garažų savininkų valiÄ , trukusiÄ pakankamai ilgÄ laikotarpį (nuo garažų statybos pabaigos (2003 m) iki K. P. mirties – daugiau kaip 12 metų), per kurį buvo sudaryti ne vieno ginčo garažo perleidimo sandoriai kitiems asmenims, tačiau ne ieÅ¡kovui.

35. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas, taip pat kiti Å¡iuos santykius detalizuojantys teisės aktai. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iÅ¡ tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (Å¡iuo atveju – statinio pripažinimu tinkamu naudoti); kilus ginčui, turi bÅ«ti nustatytos konkrečiam etapui taikytinos teisės normos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010).

36. Ä®vertinus bylos medžiagÄ teisės aktų, galiojusių ginčijamo akto iÅ¡davimo metu: Statybos įstatymo 6, 20 ir 24 straipsnių, STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 ir 16 punktų, Å¡io reglamento 3 priedo, STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ 3.3 ir 3.5 punktų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kaip baigiamasis statybos proceso dokumentas, iÅ¡duodamas patikrinus ir įvertinus visÄ statybos proceso teisėtumÄ .

IeÅ¡kovas, ginčydamas pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ , kitų statybos proceso metu priimtų dokumentų (pvz., statybos leidimo) neginčija, juolab pripažįsta, kad statybos leidimas ir projektas buvo iÅ¡duoti G. P. vardu, nes viskas ginčo garažų statybose buvo daroma jos vardu. Taip pat pastebėtina, kad nors ieÅ¡kovas ginčija aktÄ dėl statytojo visų statinių, tačiau praÅ¡ydamas pripažinti jam nuosavybės teises praÅ¡o tik dėl 1/8 dalies ginčo statinių, todėl dėl 7/8 ginčo garažų liktų neiÅ¡spręsta, juolab ieÅ¡kovas neginčija Å¡io akto pagrindu nuosavybės teisių įregistravimo, vėliau sudarytų ginčo garažų perleidimo sandorių.

37. Nei ieÅ¡kinio pagrinde, nei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių dėl ginčijamo statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto neatitikties teisės aktų reikalavimams, tame tarpe Statybos įstatymui, patvirtintiems STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ reikalavimams. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, jog atitinkamos valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, pripažindami statinį tinkamu naudoti, turi patikrinti statybos faktines bei teisines aplinkybes, t. y. turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar statytojo teisė buvo įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad komisija, spręsdama statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimÄ , pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus, kas sudarytų pagrindÄ ginčijamÄ aktÄ pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikint, kaip minėta tokių aplinkybių, kaip reikalavimo pagrindo nenurodė ir neįrodinėjo pats ieÅ¡kovas.

38. Vadovaujantis akto iÅ¡davimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu statytojas privalo nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numatė, jog pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sÄ lygas, o statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2-4 dalimis, pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkÄ , reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, statinį galima naudoti tik įvykdžius Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pripažintas tinkamu naudoti statinys turi bÅ«ti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus.

39. Tiek ginčijamo akto suraÅ¡ymo metu (2006 m. rugsėjo 20 d.), tiek ginčo garažų G. P. nuosavybės teisių įregistravimo metu (2007 m. lapkričio 15 d.) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau - STR) 34, 35 punktuose buvo nustatyta, jog „Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. <...> Jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡is aktas gali bÅ«ti atÅ¡auktas, teismui pripažinus statinio įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu“.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti ginčo garažų pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dėl statytojo, nurodant, jog tai jis buvo tikrasis statytojas. Tačiau pažymėtina, kad minėto STR 9.6 punktas apibrėžė, jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.

Byloje ieÅ¡kovas neginčijo minėto akto teisėtumo, neginčijo kaip pagrindo jam iÅ¡duoti statybos projekto ir statybos leidimo, teismo posėdžio metu pripažino, kad Komisija atliko darbÄ , nurodė, jog neginčija, kad statyba atitiko projektÄ . Nors byloje nebuvo pateikta ginčo garažų statybos projekto ir statybos leidimo, tačiau ieÅ¡kovas pripažino, kad viskas buvo daroma G. P. vardu, kad statybos projektas, statybos leidimas buvo iÅ¡duoti G. P. vardu, jis jų neginčija, ginčija tik statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, liečiančiÄ statytojÄ .

Kita vertus, nors ginčo statinių statybos projekto ir statybos leidimo nepateikta byloje, tačiau ieÅ¡kovas neginčija statybos projekto ir statybos leidimo, juolab kaip minėta, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas yra baigiamasis statybos proceso dokumentas, iÅ¡duodamas patikrinus ir įvertinus visÄ statybos proceso teisėtumÄ , Å¡is ginčo aktas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ privalomų statinio projekto rengimo dokumentų, statinio projekto, statybos leidimo. Be to, ginčijamame statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte aiÅ¡kiai nurodyta, jog Komisija, dalyvaujant statytojai ir rangovei G.

P., peržiÅ«rėjo statytojo pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rėjo statinius ir nustatė, kad priimamų naudoti statinio projektas 1993 m. gruodžio 7 d. suderintas su Kauno rajono architektu A. U. ir 2004 m. kovo 25 d. suderintas su Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėju F. J..

40. Vadovaujantis STR 10.6 punktu, negyvenamosios paskirties statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias skiria apskrities viršininkas arba jo įgaliotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) vadovas. STR 11 punktas numatė, jog statinius (išskyrus išvardytuosius šio STR 10.5 punkte) pripažįsta tinkamais naudoti komisija, susidedanti iš šiame punkte nurodytų institucijų atstovų. Vadovaujantis STR 15-16 punktais, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardyta STR 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas.

Komisijos nariai (pagal kompetencijÄ ) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, iÅ¡nagrinėja visus STR 3 priede iÅ¡vardytus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumÄ naudoti. Komisija turi teisę atrankos bÅ«du patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį statytojo (užsakovo) pateiktiems dokumentams.

TrÅ«kstant STR 3 priede iÅ¡vardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus Å¡iems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) Å¡ių trÅ«kumų ir neatitikimų sÄ raÅ¡Ä , pasiraÅ¡ytÄ komisijos narių (pagal kompetencijÄ ) ir komisijos pirmininko. PaÅ¡alinus sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytus neatitikimus, statytojas (užsakovas) suderina su komisija naujÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti datÄ , bet ne vėlesnę kaip 10 darbo dienų nuo statytojo praneÅ¡imo apie darbų užbaigimÄ gavimo.

Pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sÄ lygas (STR 17 punktas). PasiraÅ¡ius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisės aktais nustatyta tvarka (STR 24 punktas). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (STR 34 punktas). Jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus arba šį STR, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ atÅ¡aukia komisijÄ paskyrusi institucija iki Å¡io statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡is aktas gali bÅ«ti atÅ¡auktas, teismui pripažinus statinio įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu (STR 35 punktas). Komisijos pirmininkas ir jos nariai, pasirašę statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , atsako pagal kompetencijÄ už įstatymų, poįstatyminių teisės aktų bei Å¡io STR pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis STR 3 priedo nuostatomis, be kitų dokumentų komisijai turi bÅ«ti pateiktas statinio projektas ir statybos leidimas (kai jis privalomas). Vadovaujantis ginčo statinių statybos pradžioje galiojusios redakcijos Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937, 17 punktu, statybos užsakovas (investitorius) be kita ko privalo gauti statybos sklypÄ ir savivaldybės leidimÄ projektuoti statybÄ , turėti parengtÄ , nustatytÄ ja tvarka suderintÄ ir po valstybinės (savivaldybės) ekspertizės patvirtintÄ statybos projektÄ .

41. Kaip nustatyta iš byloje esančio ginčijamo akto ir iš pačio ieškovo paaiškinimų, garažų statybos projektas ir statybos leidimas buvo išduoti, juolab teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad tiek projektas, tiek statybos leidimas buvo išduoti mamos G. P. vardu. Iš pačio ginčijamo akto matyti, jog ginčo statinio projektas buvo 1993-12-07 suderintas su Kauno rajono architektu A. U. ir 2004-03-25 suderintas su Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėju F. J.. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, jog jis garažų statybos projekte ir statybos leidime butų buvęs nurodytas 1/8 dalies garažo 1G1/p ir viso garažo 2G1/p statytoju, juolab kaip minėta, jis patvirtino, jog projektas buvo rengiamas, leidimas išduotas vieno fizinio asmens G.

P. vardu. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti reglamentavusias teisės aktų nuostatas, ginčijamas aktas pagrįstai buvo iÅ¡duotas G. P. kaip statytojai, kuri įvykdė statytojui nustatytÄ pareigÄ turėti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamos akto dalies ir ginčo garažų statytoju pripažinti ieÅ¡kovÄ , juolab pats ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo garažų statytojais be jo buvo dar ir kiti asmenys:

S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., tačiau jų ieÅ¡kinio reikalavimu dėl akto pakeitimo nepraÅ¡oma pripažinti statytojais. Pažymėtina, jog aktas priimtas G. P. iÅ¡duoto leidimo statyti ginčo garažus pagrindu, todėl atitinkamai nenuginčijus garažų statybÄ leidžiančio dokumento, nėra teisinio pagrindo naikinti jo pagrindu priimto akto. Kita vertus, byloje ginčijamas aktas laikytinas individualiu administraciniu aktu, skirtu konkrečiam asmeniui – G. P., jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, priimtas laikantis tuo metu galiojusių statybos užbaigimo procedÅ«rų bei pasiraÅ¡ytas kompetentingo subjekto, kas atitinka tiek ginčijamo akto priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojančio VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas negali būti ginčijamas kaip sandoris, nes jis yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todėl akto teisėtumas gali būti ginčijamas tik nurodant ir įrodant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje reglamentuotus skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių akto negaliojimo pagrindų.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog suraÅ¡ytas ginčo aktas yra teisėtas Å¡ios institucijos kompetencijos įgyvendinimo prasme, nurodant, kad institucija patikrino ginčo pastatų statybos leidimo iÅ¡davimo faktÄ , ginčo turto projektinę dokumentacijÄ bei kitas bÅ«tinas prielaidas, todėl akto dalis, susijusi su statybos teisėtumu ir pastatų pripažinimu tinkamais naudoti, nėra ginčijama.

42. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl akto dalyje panaikinimo, tiek reikalavimus dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiais, tiek ieÅ¡kovo asmeninių nuosavybės teisių į pastatÄ pripažinimo reikalavimÄ grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kad tai jis tikrasis statytojas, tėvai nestatė ginčo garažų, jų statybos nefinansavo. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų teismo nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų visumos, minėtos ieÅ¡kovo aplinkybės neįrodytos leistinais įrodymais, jas paneigia oficialÅ«s raÅ¡ytiniai bylos duomenys.

Taip pat teismas pabrėžia, kad neįrodyta, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, juolab ieÅ¡kovas nenurodė, koksai iÅ¡ tikrųjų sandoris buvo sudarytas, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl tikrųjų statytojų buvo nenuoseklios, teigiant, kad tikrieji statytojai buvo viso Å¡eÅ¡i asmenys: D. P., S. P., S. Ž., K. M., J. B., J. S., tačiau praÅ¡ant pripažinti statytoju tik jį vienÄ â€“ D. P., juolab ginčo garažų perleidimo sandorių ieÅ¡kovas neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad notarė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog G.

P. atvyko savo iniciatyva, ji valingai darė veiksmus dėl paveldėjimo, mokėjo notarinius mokesčius, prašė tikslinti duomenis, atvykusi jai teigė, kad pastatai (garažai) yra įgyti gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų ir mirusiajam sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso ½ dalis Å¡io turto, jai jos praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas liudijimas nustatantis sutuoktinio turto dalį, ji sutiko dėl sutuoktinio turto dalies, pasirašė dėl lygių dalių, ginčo dėl dalių dydžio nebuvo, kalbos, kad tėvas ar motina buvo tik popieriniai savininkai nebuvo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡ karto sakiusi, kad kreiptųsi į teismÄ .

Minėtas notarės nurodytas aplinkybes patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga – paveldėjimo byloje esantys dokumentai, rodantys, kad G. P. teikė praÅ¡ymÄ tikslinti duomenis, raÅ¡tiÅ¡kai sutiko, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis dokumentas, jį pasirašė, juolab teismo posėdžio metu G. P. pati patvirtino, kad ji prašė iÅ¡duoti ir nuosavybės teisės liudijimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusio vyro turtÄ , notarei nesakė, kad garažai ne jos, o 2006 m. pasiraÅ¡ius pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ suprato, kad ji tapo Å¡ių garažų savininke, garažų pirkimo pardavimo sandoriuose ji dalyvavo, pasirašė, suprato, kad veikia kaip savininkė.

43. Atsižvelgiant į vis tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ieÅ¡kovo pripažinimo statytoju iÅ¡ dalies panaikinant 2006 m. rugsėjo 20 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ dalyje dėl statytojos G. P. ir iÅ¡ Å¡io reikalavimo kylantys iÅ¡vestiniai teisiniai reikalavimai dėl 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimo ir 2019 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei ieÅ¡kovo asmeninių nuosavybės teisių į pastatÄ pripažinimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl ieÅ¡kinio senaties 44. IeÅ¡kinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek ir kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant, kada asmuo turtėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai.

46. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, kaip baigiamojo statybos metu priimto dokumento, apskundimui taikytinas ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ Ä¯teikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys; asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas.

Vis dėlto, tiksliai nustatant momentÄ , nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojama ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų bÅ«ti atliktas ir tai individualiai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas.

47. Aktyvus ieÅ¡kovo, veikiančio pagal įgaliojimus, vaidmuo rodo, kad ieÅ¡kovas domėjosi ginčo garažų statybomis, pats jose dalyvavo, atliko atitinkamus aktyvius veiksmus. 2003 m. lapkričio 5 d. įgaliojimu ieÅ¡kovas buvo įgaliotas atlikti G. P. nuosavybės teise priklausančių ginčo pastatų inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ , gauti nuosavybės dokumentus ir juos įregistruoti Valstybės Ä®monės Registrų centro Kauno filiale, taigi, akivaizdu, kad jau tuo metu ieÅ¡kovas apie ginčo garažų teisinę registracijÄ , nuosavybės teisių įregistravimo procesÄ Å¾inojo, pats pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ ir atliko ginčo pastatų teisinę registracijÄ , ginčo akto pagrindu įregistravo atsakovės G.

P. nuosavybės teises į ginčo garažus. Kita vertus, net jei ir ne pats ieÅ¡kovas atliko minėtus veiksmus pagal įgaliojimÄ , VÄ® Registrų centro duomenys yra vieÅ¡i, todėl teismo nuomone, vėliausia termino kreiptis į teismÄ dėl dalies akto panaikinimo eigos pradžia yra 2007 m. lapkričio 15 d., t. y. nuo tada, kai akto pagrindu atsakovės nuosavybės teisės į abu garažus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, juolab, kaip minėta, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog garažo statybomis nuo pat pradžios jis rÅ«pinosi, įvertinus raÅ¡ytinius bylos duomenis, tame tarpe ieÅ¡kovui iÅ¡duotus įgaliojimus susijusius su ginčo garažais, ieÅ¡kovo veiksmus pagal įgaliojimus, pagrįstai tikėtina, kad ieÅ¡kovui apie akto turinį buvo žinoma ir gerokai anksčiau.

48. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojęs apie priimtÄ aktÄ , asmuo tuo pačiu sužino apie Å¡iuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismÄ , bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. pvz., nutartys administracinėse bylose: Nr. AS502-268/2008, Nr. AS143-699- 09, Nr. AS822-169/2010).

Nagrinėjamojoje byloje ginčo aktas yra sudarytas net prieÅ¡ 16 metų, apie kurį kaip teismas aukščiau nustatė ieÅ¡kovui buvo žinoma vėliausiai nuo jo iÅ¡vieÅ¡inimo, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d., tačiau ieÅ¡kovas į teismÄ pasikreipė praėjus tik 13 metų dėl Å¡io akto negaliojimo, kas akivaizdu neatitinka jokių sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų, tokio akto pripažinimas negaliojančiu pažeistų teisinio stabilumo principÄ .

49. Taip pat ieÅ¡kovas yra praleidęs ir bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, dėl 2006 m. rugsėjo 20 d. akto panaikinimo bei CK 5.8 straipsnyje įtvirtintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , juolab pačio palikimo priėmimo teisėtumo fakto ieÅ¡kovas neginčija. Kaip nustatyta aukščiau Å¡iame sprendime, po K. P. mirties iÅ¡duotas 2015 m. spalio 5 d. Liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių, nustatant, kad 2015 m. liepos 5 d. mirusiojo K.

P. palikimÄ priėmė pagal įstatymÄ S. P., D. P., E. D. ir pergyvenusi sutuoktinė G. P.. Taigi, ieÅ¡kovui nuo 2015 m. spalio 5 d. tapo žinoma apie mirusio tėvo palikimÄ priėmusius asmenis, tačiau ieÅ¡kovas net ir praleidęs nurodytÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2020 m. balandžio 15 d. pateiktu teismui pirminiu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, pagal kurį iÅ¡kelta ir nagrinėjama byla, neginčijo minėto palikimo priėmimo teisėtumo, nenurodė Å¡io termino praleidimo priežasčių, neprašė Å¡io termino atnaujinti.

50. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog klausimÄ , ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusios, ekstraordinarios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1473-520/2019). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujintas tik iÅ¡imtinais atvejais (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-24d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimÄ svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

51. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neprašė atnaujinti aukščiau nurodytų senaties terminų, nenurodė jokių terminų praleidimo priežasčių. Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ aktyvų ieÅ¡kovo elgesį, liečiantį ginčo garažų statybÄ , jų teisinę registracijÄ , sandorių sudarymÄ , teismas nenustatė jokių objektyvių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismÄ , aplinkybių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atnaujinti praleistus terminus teisinio pagrindo nėra.

52. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, kas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad teisinio pagrindo atnaujinti praleistus ieÅ¡kinio senaties terminus teismas nenustatė, todėl ieÅ¡kinio senaties terminų pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.125, 1.126, 1.131 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

54. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

55. Tretysis asmuo E. D. buvo atstovaujama dviejų advokačių, ji pateiktais į bylÄ duomenimis patyrė viso 4600 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti ir 28 Eur už archyvo dokumentų paieÅ¡kÄ . Pastebėtina, kad ieÅ¡kovo, kurį byloje atstovavo vienas advokatas, teisinės pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija nurodytas dviejų advokačių iÅ¡laidas.

56. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , apimtį, ginčo pobÅ«dį, advokato darbo laiko sÄ naudas ruoÅ¡iant atsiliepimÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kitus procesinius dokumentus teismui, paklausimus kitoms institucijoms, atstovaujant teismo posėdžiuose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pačio ieÅ¡kovo advokato iÅ¡laidos yra dar didesnės nei Å¡io trečiojo asmens, sprendžia, kad atmetus ieÅ¡kinį pilna apimtimi minėtos advokato iÅ¡laidos, kaip pagrįstos Å¡ių iÅ¡laidų buvimÄ patvirtinančiais įrodymais ir kaip nevirÅ¡ijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiojo asmens naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

57. Ä®vertinus tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), Å¡ios procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnis).

58. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. LaikinÄ sias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4600 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vaida Baumilė