2013-10-09 Nr. AB-6068-3-61-3-02577-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-863/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02577-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. 2013 m. liepos 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (75)-18-1281 ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. A. S. taip pat pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (75)-18-1281 negalėjo apskųsti laiku, nes reikalingus duomenis apie valstybinės pensijos nepriemoką iš Valstybės saugumo departamento gavo tik 2013 m. birželio 28 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė A. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad gavęs atsakovo sprendimą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, jog skundžiamas aktas galimai pažeidė jo teises. Jis galėjo preliminariai paskaičiuoti prašomą priteisti pensijos sumą ir vėliau patikslinti savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, nenustatyta. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl pažymos apie neišmokėtos pensijos dydį, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Kreipimasis į Valstybės saugumo departamentą dėl minėtos pažymos neapribojo pareiškėjo galimybių tuo pačiu metu pateikti skundą dėl sprendimo panaikinimo, be to, tai taip pat nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti skundo padavimo terminą ir negali būti termino atnaujinimo priežastimi pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį.

III. Pareiškėjas A. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas paaiškina, kad neturi specialių žinių, todėl negeba savarankiškai apskaičiuoti valstybinės pensijos nepriemokos dydį. 2013 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (75)-18-1281 Valstybės saugumo departamentas nurodė tik tai, kad pažeidimas padarytas ne dėl departamento kaltės ir prašymo išmokėti neteisėtai sumažintą valstybinės pensijos dalį netenkino. Šios informacijos pagrindu, t. y. negavęs pažymos, pareiškėjas negalėjo tinkamai pagrįsti skundo, todėl buvo priverstas pirma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti jam tikslius paskaičiavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą, kai teismas atmetė prašymą atnaujinti šį terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad A. S. skundas pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas paštu 2013 m. liepos 8 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (75)-18-1281 įteikimo jam dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nuoseklus, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi A. S. prašyme ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjo pavėluotas kreipimasis į teismą dėl tos priežasties, kad tik 2013 m. birželio 28 d. jis gavo Valstybės saugumo departamento 2013 m. birželio 20 d. raštą Nr. (75)-18-1546, kuriuo persiųsta pažyma „A. S. pensijos paskaičiavimas už 2010–2012 m.“ ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (67)-18-378 „Dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo A. S.“, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, nesuteikiančios teisės atnaujinti praleistą terminą atsakovo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimui Nr. (75)-18-1281 apskųsti. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 (skundo forma ir turinys), 24 (skundo priedai) ir 39 (žyminio mokesčio dydis) straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, todėl delsimas paduoti skundą pirmosios instancijos teismui laukiant, kada Valstybės saugumo departamentas pateiks duomenis apie faktiškai išmokėtos valstybinės pensijos bei valstybinės pensijos, kuri turėjo būti pareiškėjui apskaičiuota ir išmokėta netaikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nustatytų ribojimų, dydį, nėra pateisinamas. Remiantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Taigi pareiškėjui nebuvo jokių trukdžių kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą įstatymo nustatytu laiku, skunde paaiškinant, kad kitą ginčui reikšmingą informaciją jis pateiks vėliau arba prašyti teismą būtinus įrodymus išreikalauti iš viešojo administravimo subjekto tiesiogiai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog terminą administraciniam sprendimui apskųsti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių. Todėl konstatavus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (75)-18-1281 panaikinimo paduoti, pripažintina, jog teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis iš dalies yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas, siekdama nuginčyti Valstybės saugumo departamento priimtą individualų teisės aktą, be kita ko suformulavo teismui reikalavimą priteisti jam valstybinės pensijos nepriemoką. Bylos medžiaga rodo, kad Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (75)-18-1281 buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d. prašymą „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo“, kurį pareiškėjas parengė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, paskelbtą 2012 m. rugsėjo 21 d. Todėl šiuo pagrindu tarp administracinės bylos šalių kilus ginčui dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis iš dalies naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nes reikalavimas dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nėra išvestinis iš reikalavimo dėl atitinkamo atsakovo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šia apimtimi skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė