eeea4946-9de0-4f9b-84fa-395d037c8454 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedR. Å . pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 6 d., be V. A. žinios UAB (duomenys neskelbtini) pardavÄ (duomenys neskelbtini) buvusius ir V. A. priklausanÄius 602 kietmetrius medienos atliekų, kurių vieno kietmetrio vertÄ 11,58 Eur, tokiu bÅ«du jas pagrobÄ, taip padarÄ nukentÄjusiajam V. A. 6 971,16 Eur turtinÄ Å¾alÄ .
Legislator headnote
AI generatedeeea4946-9de0-4f9b-84fa-395d037c8454 · Kauno apygardos teismas: Skundo autoriaus manymu, bÅ«tent Å¡ie R. A. parodymai yra teisingi, kadangi jie užfiksuoti pirmesnÄse liudytojo apklausose. Be to, jei R. Å . bÅ«tų vienas, t. y. be O. P. pasiÅ«lymo, ketinÄs parduoti V. A. priklausanÄias medienos atliekas, kam tada jam reikÄjo R. A. minÄti, kad tas Å¡akas parduoda kitas asmuo (kaip nurodÄ R. A. âasmuo iÅ¡ Å ilutÄs ar Å vedijosâ). Atkreipiamas dÄmesys ir tai, kad teisme nukentÄjusysis V. A. taip pat nurodÄ, kad R. A. telefoninio pokalbio metu paminÄjo traktorininkÄ , turbÅ«t tai buvo O.
Full text
?PraneÅ¡Äja D Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-238/2019 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00898-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų KÄstuÄio Dargužio, Giedriaus EndriukaiÄio ir DanguolÄs Å iugždinytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R.
Å ., jo gynÄjui advokatui Ugniui ÄižiÅ«nui, nukentÄjusiojo V. A. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . gynÄjo advokato Ugniaus ÄižiÅ«no apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmÄ â 50 MGL dydžio (t. y. 1 883 Eur) bauda.
Tuo paÄiu nuosprendžiu civilinio ieÅ¡kovo V. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ R. Å . priteista 6 971,16 Eur turtinÄs žalos ir 400 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, taip pat 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. R. Å . pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 6 d., be V. A. žinios UAB (duomenys neskelbtini) pardavÄ (duomenys neskelbtini) buvusius ir V. A. priklausanÄius 602 kietmetrius medienos atliekų, kurių vieno kietmetrio vertÄ 11,58 Eur, tokiu bÅ«du jas pagrobÄ, taip padarÄ nukentÄjusiajam V. A. 6 971,16 Eur turtinÄ Å¾alÄ .
2. Apeliaciniame skunde (toliau-Skundas) nuteistojo R. Å . gynÄjas advokatas Ugnius ÄižiÅ«nas praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R. Å . dÄl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai (neiÅ¡samiai) iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi savo paties padarytomis prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos duomenys ir kaltinimui palankia linkme interpretavo byloje nustatytas aplinkybes.
Be to, teismas neįvertino ir neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad R. Å . veikoje nÄra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudÄties bÅ«tinųjų požymių. Nuosprendis priimtas teismui padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . TodÄl tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirÄiai ir nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.2.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ R. Å . parodymus, kad jis tebuvo medienos atliekų pardavimo tarpininkas O. P. praÅ¡ymu padÄjÄs jam (O. P.) ieÅ¡koti medienos atliekų pirkÄjo. Nesutinkant su teismo R. Å . parodymų vertinimu kaip gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, skunde tvirtinama, kad toks vertinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Anot apelianto, nors teismas R. Å . parodymus apie tai, kad medienos atliekas O.
P. pasiÅ«lÄ 2013 m. vasarÄ , vertino kaip prieÅ¡taraujanÄius liudytojų O. P., A. Z. ir R. A. parodymams, kurie teigÄ, kad R. Å . apie biokurÄ Alytaus rajone pradÄjo kalbÄti gerokai prieÅ¡ tai, kai A. Z. ir R. A. apžiÅ«rÄjo biokurÄ vietoje, taÄiau iÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad Å¡i teismo iÅ¡vada nÄra pagrįsta ir R. Å . duoti parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, o sklandžiai juos papildo. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. Å . nurodÄ, jog O. P. biokurui skirtas medienos atliekas jam pirkti pasiÅ«lÄ 2013 m. vasaros pradžioje.
Skunde cituojami V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad O. P. pradÄjo dirbti darbus Alytaus rajone 2013 m. kovÄ -balandį ir dirbo maždaug iki birželio-liepos, taip pat O. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad V. A. jam davÄ darbo Alytaus rajone, kur jis dirbo iki 2013 m. liepos mÄn. ar pan., taip pat R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. Å . apie Alytaus rajone parduodamas medienos atliekas jam paminÄjo 2013 m. vasaros pradžioje, taip pat A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gegužÄs pabaigoje-birželio pradžioje jam paskambino R.
A. ir paklausÄ ar jis nenupirktų apie 1000 kietmetrių kirtimo atliekų, kurios yra Alytaus rajone, ir pabrÄžiama, kad iÅ¡ aptartų duomenų analizÄs matyti, kad R. Å . parodymai, jog pasiÅ«lymÄ surasti medienos atliekų pirkÄjÄ O. P. jam pateikÄ bÅ«tent 2013 m. vasarÄ (vasaros pradžioje) ir jis iÅ¡ karto šį pasiÅ«lymÄ pateikÄ (perdavÄ) R. A., yra teisingi. Nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuos R. Å . parodymus paneigia kiti bylos duomenys nÄra pagrįsta. Å i teismo padaryta iÅ¡vada nÄra pagrįsta, jau vien todÄl, kad jei imti už pagrindÄ teismo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad pasiÅ«lymÄ R.
A. įsigyti medienos atliekas R. Å . pateikÄ gerokai anksÄiau, tokiu atveju R. Å . turÄjo siÅ«lyti medienos atliekas R. A. dar iki joms bÅ«nant sukrautoms į krÅ«vas (bylos duomenimis nustatyta, kad medienos krovimo į krÅ«vas darbai buvo pradÄti 2013 m. kovo - balandžio mÄn. ir baigti birželio mÄn.). TodÄl R. Å . negalÄjo siÅ«lyti R. A. medienos atliekų, kol jos dar nebuvo sukrautos į krÅ«vas, nes jis negalÄjo žinoti kada tos medienos atliekos bus sukrautos į krÅ«vas, kad bÅ«tų galima jas paimti.
Taip pat, anot apelianto, nors teismas R. Å . parodymus apie tai, kad jis sakÄ R. A., jog biokurÄ parduoda traktorininkas, t. y. O. P., vertino kaip paneigtus R. A. paaiÅ¡kinimais, jog suprato, kad R. Å . siÅ«lÄ pirkti jam priklausantį biokurÄ , taÄiau toks vertinimas neatitinka R. A. 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. vasario 12 d. duotų parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad jis suprato ir žinojo, jog R. Å . nÄra medienos atliekų savininkas ir suvokÄ, kad Å¡ios medienos atliekos priklauso ne R. Å ., o kitam asmeniui (ar bent jau jiems dviem).
Skundo autoriaus manymu, bÅ«tent Å¡ie R. A. parodymai yra teisingi, kadangi jie užfiksuoti pirmesnÄse liudytojo apklausose. Be to, jei R. Å . bÅ«tų vienas, t. y. be O. P. pasiÅ«lymo, ketinÄs parduoti V. A. priklausanÄias medienos atliekas, kam tada jam reikÄjo R. A. minÄti, kad tas Å¡akas parduoda kitas asmuo (kaip nurodÄ R. A. âasmuo iÅ¡ Å ilutÄs ar Å vedijosâ). Atkreipiamas dÄmesys ir tai, kad teisme nukentÄjusysis V. A. taip pat nurodÄ, kad R. A. telefoninio pokalbio metu paminÄjo traktorininkÄ , turbÅ«t tai buvo O.
P., nes kito traktorininko nÄra. Taigi, apelianto nuomone, akivaizdu, kad R. A. žinojo apie traktorininkÄ , kuris parduoda medienos atliekas, nes prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų apie tai minÄjÄs V. A.. Taip pat, anot apelianto, nors teismas R. Å . parodymus apie tai, kad jis nežinojo apie medienos Å¡akų savininkÄ ir neturÄjo tyÄios pagrobti, vertino kaip nelogiÅ¡kus, prieÅ¡taraujanÄius faktinÄms bylos aplinkybÄms, kad R. Å . žinojo, jog O. P. dirbo V. A. įmonÄje traktorininku, taÄiau tokie motyvai nepagrįsti.
PabrÄžiama, kad R. Å . žinojo, jog O. P. darbdavys V. A. leidžia savo darbininkams dirbti su jo technika (traktoriumi), atliekant darbus kitiems asmenims, kÄ patvirtina R. Å . 2014 m. sausio 2 d. parodymai. BÅ«tent tokiu pagrindu O. P. ir V. B. dirbo pas R. Å ., kai 2012 m. pabaigoje-2013 m. pradžioje traukÄ medienÄ iÅ¡ R. Å . priklausanÄio miÅ¡ko. Å iÄ aplinkybÄ teisme patvirtino tiek V. A., tiek O. P.. TodÄl akivaizdu, kad R. Å . atvykÄs į Alytaus rajonÄ , kur dirbo O. P., neturÄjo realaus pagrindo manyti (suvokti), kad O.
P. dirba bÅ«tent V. A. sklype ir tvarko V. A. priklausanÄias medienos atliekas. IÅ¡ savo asmeninÄs patirties R. Å . žinojo, kad O. P. yra samdomas darbuotojas įmonÄje, kuri teikia medienos ruoÅ¡os darbų paslaugas įvairiems klientams ir vyksta dirbti ten, kur yra pasiunÄiamas arba pats susiranda darbÄ . Taigi, skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta iÅ¡vada, kad R. Å . atvykÄs į Alytaus rajonÄ , kur su traktoriumi dirbo O. P., turÄjo suvokti, kad Å¡is dirba V. A. sklype, yra nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta.
Taip pat, anot apelianto, nors teismas R. Å . parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog medienos atliekos yra V. A. turtas ir neturÄjo tyÄios pagrobti svetimÄ turtÄ , nes galvojo, kad O. P. turi teisÄ realizuoti medienos atliekas už skolÄ , vertino kaip nelogiÅ¡kus, paneigtus O. P. parodymais, kad R. Å . tai žinojo, taip pat, jog R. Å . reiÅ¡kÄ savo nepasitenkinimÄ , kad V. A. neleido O. P. grįžti dirbti į R. Å . miÅ¡kÄ , dÄl ko jo mediena supuvo, taÄiau toks vertinimas prieÅ¡tarauja bylos duomenims.
Akcentuojama, kad teismas neįvertino ir nepagrįstai atmetÄ nuoseklius R. Å . parodymus, jis nepatyrÄ jokių nuostolių dÄl V. A. kaltÄs ir jam (R. Å .) nebuvo jokio motyvo grobti V. A. turtÄ , kadangi nors aptariamu atveju V. A. traktoriumi medienos traukimo iÅ¡ jam (R. Å .) priklausanÄio miÅ¡ko iÅ¡ tiesų nebuvo užbaigti, taÄiau R. Å . pasamdÄ kitus darbininkus, kurie užbaigÄ darbus ir nuostolių nepatyrÄ, kadangi medienÄ iÅ¡traukÄ laiku ir ji nesupuvo. Be to, prieÅ¡ingai, nei nurodÄ teismas, V.
A. parodymai teisme, kad kaltinamasis jam niekada nereiÅ¡kÄ pretenzijų, patvirtina R. Å . parodymus, o ne O. P.. V. A. nepatvirtino O. P. parodymų, kad R. Å . reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl nebaigtų darbų jo miÅ¡ke ir dÄl to neva supuvusios medienos. Å ių O. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todÄl O. P. teiginiai, kad nebaigus medienos traukimo darbų R. Å . miÅ¡ke supuvo dalis medienos, yra tik O. P. sugalvota versija, siekiant paÄiam iÅ¡vengti atsakomybÄs. Byloje nÄra jokių duomenų, kad dÄl nebaigtų darbų galÄjo supÅ«ti R.
Å . mediena. R. Å . parodymai, kad darbams užbaigti jis pasisamdÄ kitÄ firmÄ ir Å¡ie visus darbus užbaigÄ laiku ir jis neturÄjo jokių nuostolių yra nepaneigti, ir nÄra pagrindo jais netikÄti. V. A. patvirtino, kad R. Å . jam niekada nereiÅ¡kÄ jokių pretenzijų ir jis nÄra skolingas R. Å .. Taigi, akivaizdu, kad R. Å . neturÄjo jokio motyvo grobti V. A. turtÄ . TodÄl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nÄra pagrindo abejoti O. P. parodymais, kad R. Å . galÄjo turÄti motyvÄ pagrobti V.
A. priklausanÄias medienos atliekas. Taip pat, anot apelianto, nors teismas R. Å . parodymus apie tai, kad jis atidavÄ O. P. 20 000 Lt ir to jokiu bÅ«du neįformino, vertino kaip prieÅ¡taraujanÄius logiÅ¡kai, taÄiau su Å¡ia iÅ¡vada negalima sutikti. PabrÄžiama, kad dalį pinigų R. Å . perdavÄ O. P. dar negavÄs jų iÅ¡ R. A.. Kaip nurodÄ R. Å ., jis norÄjo iÅ¡saugoti gerus (draugiÅ¡kus) santykius su O. P., nes norÄjo nupirkti O. P. uoÅ¡vÄs miÅ¡kÄ . Suvokdamas, kad tai bÅ«tų geras sandoris R.
Å ., norÄdamas užsitarnauti O. P. palankumÄ , 1000 Lt O. P. davÄ, kad bÅ«tų apmokÄtas uoÅ¡vienÄs miÅ¡ko kirtimo projekto parengimas. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina byloje esantys O. P. ir R. Å . banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Dar 4000 Lt R. Å . perdavÄ O. P. dar negavÄs pinigų iÅ¡ R. A., bet jau gavÄs iÅ¡ jo patvirtinimÄ , kad tas medienos atliekas paims. R. Å . Å¡iuos pinigus O. P. davÄ, nes Å¡is kreipÄsi į jį, kad labai reikia pinigų, nes sugedo jo automobilis. Å ie pinigai O.
P. buvo perduoti Ramygaloje, PanevÄžio rajone. LikusiÄ dalį pinigų R. Å . perdavÄ O. P. jau gavÄs juos iÅ¡ R. A.. Å ie pinigai O. P. buvo perduoti kai O. P. dirbo miÅ¡ke, esanÄiame Å ilutÄs rajone. Pažymima ir tai, kad teisme R. Å . nurodÄ, kad R. A. iÅ¡ jo nepraÅ¡Ä jokio raÅ¡to, kad perduoda pinigus O. P.. Kai jis jau papraÅ¡Ä, tada ir nusiuntÄ Å¾inutÄ O. P.. Taigi, skundo autoriaus manymu, teismas nepagrįstai konstatavo jog R. Å . paaiÅ¡kinimas, jog jis O. P. perdavÄ 20 000 Lt ir to niekaip neįformino, yra neįtikinamas ir nelogiÅ¡kas.
Teismas padarÄs tokiÄ iÅ¡vadÄ nebuvo nuoseklus, nes neįvertino, kad R. A. Å¡iuos pinigus R. Å . taip pat perdavÄ jų niekaip neįforminÄs, taÄiau Å¡ių R. A. parodymų teismas nelaiko neįtikinamais ir nelogiÅ¡kais, nors R. A. patirtis miÅ¡ko ruoÅ¡os ir prekybos mediena versle yra ne mažesnÄ, nei R. Å .. Akivaizdu, kad R. Å . be jokio patvirtinimo (raÅ¡telio) gavÄs pinigus iÅ¡ R. A., juos perduodamas O. P., neturÄjo pagrindo reikalauti iÅ¡ O. P., kad Å¡is raÅ¡tiÅ¡kai patvirtintų, jog gavo Å¡iuos pinigus.
Apklausų metu R. Å . nurodÄ, kad R. A. papraÅ¡Ä iÅ¡ jo (R. Å .) patvirtinimo, kad Å¡is gavo pinigus, tik kai jau buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas. Tuomet R. Å . davÄ O. P. telefono numerį R. A., o O. P. pasakÄ, kad Å¡is paraÅ¡ytų raÅ¡telį, kad pinigus jis gavo iÅ¡ R. A. ir nusiuntÄ jam SMS žinutÄ su užraÅ¡u âR. A.â. Å ie R. Å . paaiÅ¡kinimai yra logiÅ¡ki ir dera su kitais bylos duomenimis, todÄl nÄra pagrindo laikyti juos neįtikinamais, kaip kad nusprendÄ pirmosios instancijos teismas.
Taip pat, anot apelianto, nors teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys (O. P. ir R. Å . telefoninių skambuÄių iÅ¡klotinÄ) patvirtina O. P. parodymus, jog R. Å . darÄ jam poveikį ir todÄl jis R. Å . nurodymu ir jo duotu numeriu skambino įmonei (duomenys neskelbtini), taÄiau tokie teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymima, kad, Å¡iuo atveju, teismas neįvertino aplinkybÄs, jog telefoninių pokalbių iÅ¡klotinÄ patvirtina, kad R. Å . ir O. P. bendravimas telefonu buvo abipusis, o situacija, kad asmuo kuriam neva daromas poveikis, pats skambinÄtų tam asmeniui, kuris iÅ¡ jo reikalauja nepagrįstai prisiimti kaltÄ ar pan., sunkiai įsivaizduojama.
Be to, teismas kažkodÄl neįvertino ir neatsižvelgÄ Ä¯ R. Å . duotus parodymus, kad telefoninių pokalbių su O. P. metu jis nedarÄ jam jokio poveikio, o tik pasakÄ O. P., kad R. A. nori, jog jis pasiraÅ¡ytų pinigų gavimo lape ir tik dÄl to skambino O. P., o vÄliau nusiuntÄ jam SMS su R. A. vardu ir pavarde. Teismas kažkodÄl atmetÄ R. Å . parodymus, bet vadovavosi O. P. parodymais, kurių taip pat nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismas taip pat padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neva A.
Z. nurodyta aplinkybÄ, kad jam skambino vyriÅ¡kis, kurio telefono numeris 869217444 (O. P. telefono numeris) ir kalbÄjo, kad tai jis neva parodÄ biokurÄ , taip pat patvirtina O. P. parodymus, kad R. Å . darÄ jam poveikį ir todÄl jis R. Å . nurodymu skambino įmonei (duomenys neskelbtini), taÄiau aplinkybÄ, jog O. P. skambino A. Z. niekaip nepatvirtina tariamo R. Å . poveikio O. P.. Netgi prieÅ¡ingai, jei O. P. niekaip nebuvo susijÄs su V. A. medienos atliekų pardavimu, jis nebÅ«tų skambinÄs A. Z. ir nenurodinÄjÄs kaip Å¡iam elgtis ir kokius parodymus reikia duoti.
Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodÄ, kad jam skambino O. P. ir praÅ¡Ä nurodyti, kad tai jis parodÄ jiems tas medienos atliekas. IÅ¡ byloje esanÄių telefonų pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad 2013 m. rugsÄjo 13 d. O. P. du kartus skambino A. Z.. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis kyla klausimas, jei O. P. nebuvo susijÄs su minÄtų medienos atliekų dingimu, tai kokiu tikslu jis skambinÄjo A. Z. ir praÅ¡Ä jo nurodyti visai kitokias aplinkybes, nei buvo iÅ¡ tikrųjų. Jei asmuo nÄra prisidÄjÄs prie veikos padarymo, jam nÄra jokio reikalo skambinti kitiems asmenims ir nurodinÄti, kokius jiems reikia duoti parodymus.
Skundo autoriaus tvirtinimu, O. P. tai darÄ, nes pats buvo susijÄs su V. A. medienos atliekų pardavimu. Kaip nurodÄ R. Å ., bÅ«tent jis (O. P.) pasiÅ«lÄ jam įsigyti tas medienos atliekas, teigdamas, kad jos jam priklauso už skolÄ , ir papraÅ¡Ä padÄti surasti joms pirkÄjÄ . DÄl medienos atliekų vagystÄs pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ , O. P. bandÄ derinti šį klausimÄ su A. Z., bet Å¡iam atsisakius, ÄmÄ teigti, kad A. Z. jis skambino R. Å . nurodymu. TaÄiau A. Z. parodymai nepatvirtina tokių O.
P. parodymų. Taigi, teismas netinkamai įvertino A. Z. ir O. P. parodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad A. Z. parodymai patvirtina O. P. parodymus apie R. Å . jam darytÄ poveikį. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teigiama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ R. Å . parodymus, laikydamas juos gynybine versija. R. Å . parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todÄl nÄra jokio pagrindo jais netikÄti ir juos atmesti kaip nepagrįstus. Priimdamas nuosprendį teismas netinkamai įvertino bylos duomenis (įrodymus) ir nuosprendyje nepateikÄ jokių aiÅ¡kių motyvų, kodÄl R.
Å . parodymus laikÄ nepagrįstais. 2.3. Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi O. P., R. A. ir A. Z. parodymais, Å¡iuos asmenis įvardijant kaip liudytojus, taÄiau neįvertino kad visiems jiems Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir jų statusas byloje ilgÄ laikÄ buvo kaip įtariamųjų. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad prokurorÄ taip pat Å¡ių asmenų parodymus vertino kaip liudytojų, nors Å¡ie asmenys duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu turÄjo įtariamųjų statusÄ ir juos apklausiant jie nebuvo įspÄjami apie atsakomybÄ už melagingų parodymų davimÄ .
Teigiama, kad toks Å¡ių asmenų parodymų vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â LAT) praktikai, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio statusas, yra neutralus, t. y. kaip liudytojas gali bÅ«ti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikÄtinÄ jo dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas. Å ioje byloje liudytojais įvardintų O. P., R. A. ir A. Z. prisidÄjimas prie medienos atliekų dingimo yra net ne tikÄtinas, o akivaizdus.
Jų dalyvavimo forma ir pobÅ«dis Å¡iuo atveju nÄra svarbi aplinkybÄ, nes pagal LAT praktikÄ pakanka vien dalyvavimo fakto konstatavimo. Kaip liudytojas apklausiamas asmuo turi bÅ«ti tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi, o tuo atveju kuomet asmenys duoda parodymus ir apie savo paÄių atliktus veiksmus, Å¡ie asmenys negali bÅ«ti laikomi nesuinteresuotais bylos baigtimi liudytojais, nes jie turi interesÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje tiek R. Å ., tiek O.
P., R. A. bei A. Z. atžvilgiu buvo pradÄtas dÄl to paties fakto â įtariant juos pagrobus V. A. priklausanÄias medienos atliekas. Ä®tarimai byloje buvo pareikÅ¡ti visiems keturiems paminÄtiems asmenims, taÄiau ikiteisminis tyrimas O. P., R. A. bei A. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžianÄių jų kaltÄ. Nepaisant to, bylos duomenys patvirtina, jog visi Å¡ie asmenys yra susijÄ su V. A. priklausanÄių medienos atliekų paÄmimu. TodÄl O.
P., R. A. bei A. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, negalima vertinti kaip nesuinteresuotų liudytojų parodymų. Å ie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi turi interesÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. TodÄl O. P., R. A. bei A. Z. parodymai negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡kais bei patikimais ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas priimdamas nuosprendį Å¡ios aplinkybÄs neįvertino ir nesilaikydamas LAT suformuotos teismų praktikos Å¡ių asmenų parodymus vertino kaip neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus. 2.4.
Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenų nevertino kaip visumos ir nesugretino tarpusavyje, o selektyviai atrinko tik tuos duomenis, kurie bent iÅ¡ dalies galÄtų pagrįsti R. Å . pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino aplinkybÄs, kad kai kurių asmenų skirtingu metu duoti parodymai yra skirtingi ir prieÅ¡tarauja tiek tarpusavyje, tiek kitiems bylos duomenims. Nepaisant to, teismas selektyviai iÅ¡rinko iÅ¡ tokių parodymų tik tas detales, kurios bent iÅ¡ dalies galÄtų pagrįsti kaltinimÄ , kartu ignoruodamas ir nevertindamas bylos duomenų, kurie paneigia R.
Å . kaltÄ. Anot skundo autoriaus, teismas netinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino R. A. parodymus. Pažymima, kad R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davÄ net 7 kartus. Teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino aplinkybÄs, kad R. A. parodymai nuolat keitÄsi ir jis paskutinÄse apklausose davÄ visai kitokius parodymus, nei pirminių apklausų metu. Teismas rÄmÄsi tik tais R. A. parodymais, kurie buvo naudingi kaltinimui pagrįsti, nevertindamas tų jo parodymų, kurie paneigia R. Å . kaltÄ ar patvirtina R.
Å . duotų parodymų teisingumÄ . Ä®vertinus aplinkybÄ, kad ir R. A. buvo pareikÅ¡tas įtarimas dÄl vagystÄs, akivaizdu, kad jo parodymai keitÄsi ta linkme, kad visa kaltÄ dÄl padarytos veikos tektų R. Å ., o jis pats iÅ¡vengtų atsakomybÄs. Pakartojama, kad 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. vasario 12 d. pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu R. A. nurodÄ, jog jis suvokÄ, kad medienos atliekos priklauso ne R. Å ., o kitam asmeniui (ar bent jau jiems abiem). VÄlesnÄse ikiteisminio tyrimo apklausose ir teisme R.
A. pakeitÄ savo pozicijÄ ir teigÄ, kad jis suprato, jog medienos atliekų savininkas yra R. Å .. TaÄiau duomenys, užfiksuoti pirmesniuose R. A. parodymuose tikÄtina yra teisingesni, nei vÄlesniuose parodymuose, nes po to kai jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, jis buvo suinteresuotas duoti parodymus, kad iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybÄs. Teismas taip pat nepagrįstai rÄmÄsi R. A. parodymais, kad R. Å . jam (R. A.) turÄjo iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderį nuo savo įmonÄs, kuris patvirtintų, kad R.
Å . gavo pinigus iÅ¡ R. A., taÄiau Å¡ie R. A. parodymai neteisingi, nes R. Å . objektyviai negalÄjo iÅ¡raÅ¡yti tokio orderio, kadangi nebuvo galima buhalteriÅ¡kai pagrįsti tų pinigų įneÅ¡imo į R. Å . vadovaujamÄ UAB (duomenys neskelbtini). Be to, Å¡iÄ aplinkybÄ R. A. pirmÄ kartÄ nurodÄ tik apklausiamas ketvirtÄ kartÄ 2016 m. sausio 14 d. apklausos metu, t. y. nuo tiriamų įvykių ir ikiteisminio tyrimo pradžios praÄjus 2,5 metų. Nesutinkant su teismo vertinimu dÄl R. A. parodymų, kad jis praneÅ¡Ä R.
Å . apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) pradÄjo smulkinti Å¡akas, taip pat nuolat informavo R. Å . apie darbų eigÄ , kaip atitinkanÄius faktines bylos aplinkybes, nuoseklius ir patvirtintus kitais bylos duomenimis, skunde teigiama, kad toks vertinimas neteisingas ir jo nepatvirtina bylos duomenys. Pakartojama, kad R. A. parodymai keitÄsi ne kartÄ , taÄiau R. A. niekada nenurodÄ, kad jis informavo R. Å . apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) pradÄjo medienos atliekų smulkinimo darbus. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ R.
A. 2013 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkriÄio 25 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. balandžio 5 d. apklausų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad bÅ«tent iÅ¡ R. Å . sužinojo apie tai, kad medienos atliekos jau yra susmulkintos (kÄ nurodÄ ir R. Å .). 2017 m. vasario 9 d. duodamas parodymus teisme R. A. dÄl Å¡ios aplinkybÄs parodÄ, kad neprisimena, ar jam buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) atliekamus medienos smulkinimo darbus tų darbų atlikimo metu. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) susmulkino medienÄ , kiek prisimena, sužinojo iÅ¡ R.
Å .. Apelianto teigimu, iÅ¡ Å¡ių duomenų, akivaizdu, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino R. A. parodymus ir nepagrįstai jais rÄmÄsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. Å .. Taip pat, anot skundo autoriaus, teismas netinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino A. Z. parodymus. Akcentuojama, kad bÅ«tent A. Z. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai, be medienos atliekų savininko žinios, pasisavino medienos atliekas, dÄl kurių vagystÄs kaltinimai Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡ti R.
Å ., todÄl teismui reikÄjo itin kruopÅ¡Äiai vertinti A. Z. parodymus, ko teismas nepadarÄ. Teismas nesulygino A. Z. parodymų su kitais bylos duomenimis, dÄl to nenustatÄ, kad A. Z. parodymai neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todÄl negali bÅ«ti laikomi teisingais ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis R. Å .. Nesutinkant su teismo vertinimu dÄl A. Z. parodymų kaip patvirtinanÄių, kad apie siÅ«lomas parduoti medienos atliekas jis sužinojo iÅ¡ R.
A., jie kartu važiavo į Alytaus rajonÄ jų apžiÅ«rÄti, dÄl atliekų sandÄliavimo vietos R. A. tikslinosi telefonu susisiekÄs su kitu asmeniu, A. Z. galvojo, kad R. A. yra medienos atliekų savininkas, todÄl jam nekilo įtarimas, kad atliekos parduodamos neteisÄtai, skunde teigiama, kad toks vertinimas padarytas, neatsižvelgus į tai, kad Å¡ie A. Z. parodymai nesutampa su R. A. duotais parodymais, kad jis dalyvavo tik kaip tarpininkas, kÄ nustatÄ ir apylinkÄs teismas. Sugretinus Å¡ias teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad jos prieÅ¡tarauja viena kitai ir realybÄje abi objektyviai negalÄjo egzistuoti.
Jei tikÄti A. Z. parodymais, kad jis suvokÄ R. A. kaip medienos atliekų savininkÄ , tai R. A. elgÄsi ne kaip pardavimo tarpininkas, o kaip medienos atliekų savininkas, t. y. nepasakÄ A. Z., kad parduodamos medienos atliekos priklauso ne jam, o kitam savininkui. Jei vis tik tikÄti R. A. parodymais, kad jis buvo tik tarpininkas ir tÄ aiÅ¡kiai deklaravo A. Z., tai A. Z. neturÄjo pagrindo manyti, kad R. A. yra tų medienos atliekų savininkas ir be tikrojo medienos atliekų savininko leidimo neturÄjo teisÄs paimti tų medienos atliekų.
Akivaizdu, kad kažkurio iÅ¡ Å¡ių dviejų asmenų parodymai yra neteisingi, taÄiau teismas Å¡ios aplinkybÄs neįvertino ir priimant nuosprendį rÄmÄsi akivaizdžiai prieÅ¡taringais A. Z. ir R. A. parodymais. Taip pat, anot skundo autoriaus, teismas netinkamai įvertino raÅ¡ytinius bylos įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad medienos atliekų pirkimas buvo įformintas pirkimo-pardavimo sutartimi. Nesutinkant su teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. Medienos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 27-08-13 ir 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. kasos iÅ¡laidų orderio vertinimu kaip patikimų įrodymų, nors sutartis ir Å«kinÄs operacijos įformintos vÄliau, nei faktiÅ¡kai vyko darbai, skunde atkreipiamas dÄmesys, kad pats teismas nurodÄ, jog nevertina minÄtų dokumentų teisÄtumo.
Tokiu bÅ«du teismas pripažino, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ neiÅ¡tirtu ir neįvertintu įrodymu â medienos pirkimo pardavimo sutartimi. Be to, teismas neatsižvelgÄ, kad A. Z. 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. Medienos pirkimo-pardavimo sutartį pateikÄ tik 2013 m. spalio 25 d., t. y. po beveik 2 mÄnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Å i sutartis sudaryta 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d., o bylos duomenimis nustatyta, kad medienos atliekos iÅ¡ V. A. sklypo buvo paimtos 2013 m. liepos 31 d.â2013 m. rugpjÅ«Äio 6 d. laikotarpiu.
Tai yra Å¡i sutartis suraÅ¡yta praÄjus mažiausiai trims savaitÄms nuo medienos atliekų paÄmimo. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradÄtas 2013 m. rugpjÅ«Äio 19 d., todÄl akivaizdu, kad Å¡i medienos pirkimo-pardavimo sutartis buvo suraÅ¡yta, kai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Z. tapo žinoma, kad dÄl medienos atliekų paÄmimo yra pradÄtas ikiteisminis tyrimas, ir tokiu bÅ«du siekiant kaip nors pateisinti savavaliÅ¡kÄ medienos atliekų pasisavinimÄ . Å iÄ aplinkybÄ 2013 m. spalio 21 d. ir 2016 m. sausio 14 d. apklausų metu patvirtino ir R.
A., kuris nurodÄ, kad minÄtÄ medienos pirkimo-pardavimo sutartį suraÅ¡Ä A. Z., kai sužinojo, kad tuo reikalu domisi policija. PabrÄžiama ir tai, kad 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. medienos pirkimo-pardavimo sutartis neturi tokiam dokumentui privalomų rekvizitų, kadangi joje nÄra medienos pardavÄju įvardinto R. A. paraÅ¡o. Apelianto tvirtinimu, atsižvelgiant į paminÄtas aplinkybes, akivaizdu, kad 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. medienos pirkimo-pardavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma dokumentu, pagrindžianÄiu UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų teisÄtumÄ Ä¯gyjant V.
A. priklausanÄias medienos atliekas. Å is raÅ¡ytinis įrodymas net negali bÅ«ti laikomas medienos įgijimÄ patvirtinanÄia pirkimo-pardavimo sutartimi, nes joje nurodytas ne tikrasis medienos atliekų savininkas (pardavÄjas) ir nÄra vienos iÅ¡ Å¡alių (pardavÄjo) paraÅ¡o. Tokia sutartis galÄtų bÅ«ti vertinama tik kaip ruoÅ¡inys, kuriuo buvo bandyta (siekiama) kaip nors pateisinti neteisÄtÄ svetimo turto pasisavinimÄ . Pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių ir 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. medienos pirkimo-pardavimo sutartį laikÄ tinkama pagrįsti UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų teisÄtumÄ Ä¯gyjant V.
A. priklausanÄias medienos atliekas. TodÄl laikytina, kad teismas netinkamai įvertino šį įrodymÄ , bei nepagrįstai juo rÄmÄsi sprÄsdamas dÄl R. Å . kaltÄs. Nesutinkant su teismo vertinimu dÄl O. P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, skunde atkreipiamas dÄmesys, kad neįvertinta, jog O. P. nepateikÄ jokių aiÅ¡kių argumentų, kuriais galima bÅ«tų pagrįsti 2013 m. rugsÄjo 16 d. atliktÄ 2200 Lt įneÅ¡imÄ Ä¯ jo banko sÄ skaitÄ . Pagal R. Å . parodymus bÅ«tent panaÅ¡iu metu (kelios dienos prieÅ¡ tai) jis ir perdavÄ O.
P. paskutinÄ pinigų sumÄ , kuriÄ buvo gavÄs iÅ¡ R. A.. Tuo tarpu O. P. nepateikÄ teismui jokių patikimų argumentų, iÅ¡ kur pas jį atsirado Å¡i pinigų suma. IÅ¡ O. P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad O. P. tuo metu turÄjo pasiÄmÄs dvi paskolas iÅ¡ UAB â4FINANCEâ, be to bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu jis turÄjo ir kitų iÅ¡laidų, todÄl, skundo autoriaus manymu, O. P. objektyviai negalÄjo turÄti tos pinigų sumos, kuriÄ Ä¯ savo banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡Ä 2013 m. rugsÄjo 16 d.
Å ios piniginÄs lÄÅ¡os buvo dalis pinigų, kuriuos O. P. perdavÄ R. Å ., gavÄs juos iÅ¡ R. A., kaip atlygį už biokurui susmulkintas medienos atliekas, todÄl teismas nepagrįstai neįvertino Å¡ios aplinkybÄs. Nurodoma ir tai, kad teismas, vertindamas vieni kitiems prieÅ¡taraujanÄius O. P. ir R. Å . parodymus, nepagrįstai rÄmÄsi O. P. parodymais ir be pagrindo atmetÄ R. Å . parodymus, kadangi O. P. parodymus laikÄ pagrįstais ir patikimais be jokių aiÅ¡kių argumentų. Tokiu bÅ«du, be aiÅ¡kių motyvų, teismas laikÄ vienus bylos duomenis svarbesniais nei kitus, nors tam nÄra jokių objektyvių priežasÄių.
PabrÄžiama, kad R. Å . parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklÅ«s bei logiÅ¡ki, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todÄl teismui nebuvo pagrindo juos atmesti. Kita vertus, apelianto teigimu, teismas nevertino bylos duomenų, kurie patvirtina, kad O. P. turÄjo motyvÄ padaryti tÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu apkaltintas R. Å .. Skunde pakartojama, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog R. Å . galÄjo turÄti motyvÄ užvaldyti V. A. priklausanÄias medienos atliekas, taÄiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokį motyvÄ turÄjo O.
P.. 2013 m. lapkriÄio 5 d. O. P. apklausa patvirtina, kad V. A. įmonÄse su O. P. už jo atliktÄ darbÄ nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pat, jog 2013 m. kovo mÄnesį V. A. pareiÅ¡kÄ O. P., kad O. P. jam yra skolingas 21 000 Lt, ir nors O. P. nesijautÄ skolingas V. A., nenorÄdamas turÄti nesutarimų su darbdaviu, O. P. papraÅ¡Ä V. A. âatidirbti skolÄ â ir V. A. davÄ jam darbo, t. y. pasiuntÄ jį dirbti į Alytaus rajonÄ , kur jis traukÄ ir į krÅ«vas sandÄliavo medienos atliekas, dÄl kurių dingimo ir buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje.
Pažymima, kad O. P. nuosekliai patvirtino, kad niekada nesiskolino jokių piniginių lÄšų nei iÅ¡ V. A., nei iÅ¡ jo valdomų įmonių. Taigi, akivaizdu, kad O. P. vienintelis turÄjo motyvÄ pasisavinti V. A. priklausanÄias medienos atliekas, nes tokiu bÅ«du jis galÄjo siekti iÅ¡vengti tariamos skolos V. A. grÄ Å¾inimo. O. P. pripažino, kad Å¡ios skolos V. A. jis niekada nelaikÄ realia ir pagrįsta. PabrÄžiama ir tai, kad tik O. P. turÄjo realias galimybes realizuoti Å¡ias medienos atliekas pagrįstai tikÄdamasis iÅ¡vengti atsakomybÄs už tai, nes tik jis vienas tiksliai žinojo, kiek yra medienos atliekų, o kiti asmenys, taip pat ir Å¡ios medienos savininkas V.
A., to nežinojo. Taigi, O. P. turÄjo realų pagrindÄ manyti, kad jam pasisavinus dalį medienos atliekų, niekas negalÄs reikÅ¡ti jokių pretenzijų dÄl jų dingimo, o jis pardavÄs Å¡ias medienos atliekas (dalį jų) gaus pinigus, kurių iÅ¡ jo kaip skolos reikalavo V. A., ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengs tariamos skolos grÄ Å¾inimo. Skundo autoriaus tvirtinimu, paminÄtos aplinkybÄs parodo, kad R. Å . neturÄjo motyvo padaryti veikÄ , dÄl kurios yra nuteistas. Teismas neįvertino Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jos patvirtina R.
Å . duotų parodymų, kad pirkti medienos atliekas jam pasiÅ«lÄ O. P. ir jis (R. Å .) tik padÄjo O. P. ieÅ¡koti medienos atliekų pirkÄjo, teisingumÄ . Taigi, R. Å . neturÄjo pagrindo manyti, kad O. P. medienos atliekas parduoda neteisÄtai, t. y. neturÄdamas jų savininko leidimo, todÄl jo veikos negalima laikyti nusikalstama. 2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad R. Å . padarytoje veikoje nÄra jam inkriminuoto nusikaltimo sudÄties požymių, t. y., kad R.
Å . veiksmai neatitinka BK 178 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo objektyviosios pusÄs požymių. Cituojama BK 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 4 dalis, BPK 1 straipsnis ir akcentuojama, kad baudžiamosios atsakomybÄs taikymo pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrÄžtos nusikalstamos veikos sudÄties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Tik asmens veikoje nustaÄius pagrindinius nusikalstamos veikos sudÄties požymius, galima konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Cituojama BK 178 straipsnio 1 dalis ir teigiama, jog teismas, sprÄsdamas dÄl R.
Å . kaltÄs, neįvertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis neatliko veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis neužvaldÄ V. A. priklausanÄių medienos atliekų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. A. priklausanÄias medienos atliekas susmulkino ir iÅ¡siveÅ¾Ä UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. Å . ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Z. nebuvo pažįstami ir dÄl Å¡ių medienos atliekų pardavimo (paÄmimo) niekada nÄra bendravÄ.
Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tai patvirtino R. Å . ir A. Z.. R. Å . ir A. Z. telefonų skambuÄių iÅ¡klotinÄs taip pat patvirtina, kad R. Å . telefonu niekada nebendravo su A. Z.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gavÄs pasiÅ«lymÄ iÅ¡ O. P., R. Å . tik pasiÅ«lÄ Å¡ias medienos atliekas pirkti R. A., o Å¡is savo ruožtu jas pasiÅ«lÄ pirkti A. Z.. R. Å . nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams atliekant medienos atliekų smulkinimo ir transportavimo darbus. Byloje nÄra patikimų duomenų, kad R.
Å . apskritai buvo žinoma, jog Å¡ias medienos atliekas paims UAB (duomenys neskelbtini) bei apie Å¡ių darbų atlikimo laikÄ . Taigi, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad R. Å . nebuvo užvaldÄs V. A. priklausanÄių medienos atliekų. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai Å¡ias medienos atliekas susmulkino ir iÅ¡sivežÄ, gavÄ Å¡ios bendrovÄs direktoriaus A. Z. žodinį nurodymÄ . TÄ patvirtino ir liudytojas K. S., UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas organizavÄs medienos atliekų smulkinimo ir transportavimo darbus.
Kritikuojant apylinkÄs teismo iÅ¡vadÄ , jog nustatyta, kad R. Å . padarÄ vagystÄ pasitelkÄs asmenis, kurie dÄl Å¡ios veikos nÄra kalti, skunde teigiama, jog Å¡i iÅ¡vada neteisÄta ir nepagrįsta. Pažymima, kad teismas neturÄjo pagrindo sprÄsti dÄl R. A. ir A. Z. kaltÄs (jie kalti ar ne), nes Å¡is klausimas teisme nebuvo nagrinÄjamas. Prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ dalies asmenų (įtariamųjų) atžvilgiu nesprendžia tų asmenų kaltÄs klausimo, nes sprÄsti dÄl asmens kaltumo (nekaltumo) yra iÅ¡imtinÄ teismo teisÄ.
Tai, kad prokuroro nutarimu R. A. ir A. Z. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jų kaltÄ patvirtinanÄių įrodymų, jokiu bÅ«du nepatvirtina jų nekaltumo ir automatiÅ¡kai nedaro R. Å . kaltu dÄl V. A. priklausanÄių medienos atliekų vagystÄs. Pakartojama, kad R. A. ir A. Z. parodymai dÄl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių yra prieÅ¡taringi, taÄiau teismas vietoj to, kad grÄ Å¾intų bylÄ prokurorui Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti, nuosprendyje nepagrįstai sprendÄ, kad R.
Å . yra nusikalstamos veikos vykdytojas ir yra kaltas dÄl V. A. priklausanÄių medienos atliekų pasisavinimo (vagystÄs). PabrÄžiama ir tai, kad R. Å . gynÄjas, bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, teikÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, siekiant paÅ¡alinti kliÅ«tis trukdanÄias bylÄ nagrinÄti teisme, taÄiau Å¡is gynÄjo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. 2.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad R.
Å . padarytoje veikoje taip pat nÄra jam inkriminuoto nusikaltimo sudÄties subjektyviosios pusÄs požymio â kaltÄs. Tvirtinama, kad byloje nÄra surinkta patikimų duomenų, kad R. Å . turÄjo tyÄiÄ neatlygintinai užvaldyti V. A. priklausanÄias medienos atliekas. R. Å . nurodÄ, kad medienos atliekas pirkti jam pasiÅ«lÄ O. P., kurio praÅ¡ymu jis ieÅ¡kojo, kam galima bÅ«tų parduoti Å¡ias medienos atliekas, ir vykdydamas šį praÅ¡ymÄ medienos atliekas pasiÅ«lÄ pirkti R. A.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gavÄs O.
P. pasiÅ«lymÄ pirkti medienos atliekas, ir vÄliau siÅ«lydamas jas įsigyti R. A., R. Å . nežinojo (nesuvokÄ ir negalÄjo suvokti), kad tos medienos atliekos priklauso ne O. P., nes praktika, kai už darbÄ su darbininkais atsiskaitoma realizuojant dalį medienos, yra įprasta vykdant tokio pobÅ«džio darbus. O. P. patikino R. Å ., kad jo siÅ«lomos medienos atliekos priklauso jam kaip atlygis už darbÄ ir praÅ¡Ä paieÅ¡koti, kas galÄtų nupirkti Å¡ias medienos atliekas. Toks O. P. praÅ¡ymas R. Å . negalÄjo pasirodyti įtartinas, nes O.
P. kreipÄsi į R. Å ., žinodamas, kad Å¡is užsiima medienos ir miÅ¡ko prekyba bei pažįsta nemažai asmenų, kurie užsiima panaÅ¡iu verslu. Be to, R. Å . ir O. P. siejo ir bendri verslo interesai, nes R. Å . tarÄsi su O. P., kad R. Å . padÄs sutvarkyti reikiamus dokumentus O. P. uoÅ¡vei R. A. L. priklausanÄio miÅ¡ko kirtimo projektui parengti ir vÄliau tarpininkaus kertant šį miÅ¡kÄ ir parduodant medienÄ . BÅ«tent siekdamas užtvirtinti gerus tarpusavio santykius ir taip pelnyti O. P. palankumÄ (tikintis, kad tai lems bÅ«simÄ R.
A. L. priklausanÄio miÅ¡ko kirtimo darbų ir medienos pardavimo sandorį) R. Å . ÄmÄsi ieÅ¡koti, kas galÄtų nupirkti O. P. pasiÅ«lytas medienos atliekas ir tuo tikslu jas pasiÅ«lÄ R. A.. R. Å ., siÅ«lydamas medienos atliekas R. A. neįtarÄ, kad O. P. jas pardavinÄja neturÄdamas teisÄto jų savininko leidimo. Å ios R. Å . apklausų metu nurodytos aplinkybÄs nebuvo paneigtos kitais bylos duomenimis, todÄl teismas neturÄjo pagrindo laikyti jas neįrodytomis ir atmesti kaip gynybinÄ kaltinamojo versijÄ .
Be to, pažymima, kad atmesdamas R. Å . parodymus teismas net nesiÄmÄ veiksmų patikrinti R. Å . nurodytas aplinkybes. Teismas atmetÄ R. Å . gynÄjo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti nukentÄjusįjį V. A. pateikti dokumentus, patvirtinanÄius O. P. įsiskolinimÄ jam ir/ar jo įmonÄms. Å ie dokumentai galÄjo pasitarnauti vertinant, ar O. P. galÄjo turÄti motyvÄ (suinteresuotumÄ ) parduoti dalį V. A. priklausanÄių medienos atliekų. Teismas nepagrįstai atmetÄ R. Å . parodymus, kaip nepagrįstus ir rÄmÄsi O.
P. duotais parodymais, nors O. P. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Taigi, R. Å . parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad R. Å . neturÄjo tyÄios užvaldyti V. A. priklausanÄių medienos atliekų ir siÅ«lydamas jas įsigyti R. A. nesuvokÄ, kad O. P. jas pardavinÄja neturÄdamas teisÄto jų savininko leidimo. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad R. Å . veikoje nÄra kaltÄs ir R. Å . veiksmai turÄtų bÅ«ti įvertinti kaip kazusas, t. y. veiksmas, turintis iÅ¡orinių teisÄs pažeidimo (nusikaltimo) požymių, bet neturintis kaltÄs elemento (tyÄios ar neatsargumo).
PabrÄžiama ir tai, kad nuosprendžiu R. Å . nuteistas už visų V. A. sklype buvusių medienos atliekų vagystÄ, nepaisant, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. Å . siÅ«lydamas R. A. pirkti medienos atliekas pasakÄ jam, kad parduodama tik dalis (ne visos) medienos atliekų ir tiksliai nurodÄ, kurias krÅ«vas medienos atliekų O. P. buvo nurodÄs kaip parduodamas. Teismas sprÄsdamas dÄl R. Å . kaltÄs neįvertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. Å . tikrai negalÄjo turÄti tyÄios (siekio) parduoti visas V.
A. sklype buvusias medienos atliekas, nes R. A. aiÅ¡kiai nurodÄ, kad parduodamos ne visos tame sklype esanÄios medienos atliekų krÅ«vos. IÅ¡ A. Z. ir R. A. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasiÄmÄ net ir tas krÅ«vas medienos atliekų, kurias R. Å . buvo nurodÄs, kad jų negalima liesti, nes jos priklauso kitam asmeniui. Ir nors R. A. parodymai iÅ¡ dalies nesutampa su R. Å . duotais parodymais, kad kaip galimos smulkinti buvo nurodytos tik tos krÅ«vos, kurios buvo prie fermų, vis tik net ir Å¡i aplinkybÄ nepaneigia fakto, kad R.
Å . buvo aiÅ¡kiai įvardinÄs, kad parduodamos ne visos į krÅ«vas sukrautos medienos atliekos. UAB (duomenys neskelbtini) susmulkino ir iÅ¡siveÅ¾Ä visas ten buvusias medienos atliekas, t. y. savavaliÅ¡kai pasisavino net ir tas medienos atliekas, kurias R. Å . buvo nurodÄs R. A. kaip negalimas liesti, nes jos priklauso kitiems savininkams. TodÄl, anot skundo autoriaus, akivaizdu, kad tÄ dalį medienos atliekų UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino savavaliÅ¡kai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, ar R.
A. perdavÄ informacijÄ A. Z., kad parduodamos ne visos medienos atliekų krÅ«vos, o tik dalis jų. Å ių asmenų parodymai dÄl Å¡ios aplinkybÄs yra kardinaliai prieÅ¡taringi. Byloje taip ir liko nenustatyta, kas iÅ¡ Å¡ių dviejų asmenų kaltas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino net ir tas medienos atliekas, kurios R. Å . buvo nurodytos kaip neparduodamos. TaÄiau teismas nevertino Å¡ios aplinkybÄs nuosprendyje nepagrįstai konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas R. A. ir A. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas, todÄl nÄra pagrindo sprÄsti jų kaltÄs klausimo ir dÄl visų medienos atliekų vagystÄs kaltu pripažino R.
Å ., nors bylos duomenys patvirtina, kad R. Å . neturÄjo tyÄios neteisÄtai užvaldyti V. A. turto ir jo veikoje nÄra kaltÄs. Tokiu bÅ«du teismui pripažinus R. Å . kaltu dÄl V. A. priklausanÄių medienos atliekų vagystÄs, R. Å . yra nepagrįstai apkaltintas dÄl veikos, kurios realiai nepadarÄ. Cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BK 2 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 punktas, taip pat remiamasi LAT praktika, kurioje pasisakyta, kad nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ objektyvių ir subjektyvių požymių, nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybÄ, ir atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, teigiama, kad teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir R.
Å . veiksmus nepagrįstai įvertino kaip atitinkanÄius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymius. 2.7. Apibendrinant tai, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, skunde konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl R. Å . kaltÄs, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi neiÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir nepatikrintais įrodymais, nesilaikÄ baudžiamojoje teisÄje privalomai taikomo principo (reikalavimo) visas abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, todÄl nuosprendis neatitinka LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo, 2009 m. spalio 20 d. plenarinÄs sesijos nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, nuostatų, keliamų nuosprendžio turiniui.
Surinktus įrodymus teismas įvertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir LAT praktika, kad vidinis teisÄjo įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esanÄių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad vidinis teisÄjo įsitikinimas nÄra pagrįstas objektyviu visų aplinkybių iÅ¡tyrimu, nuosprendis neatitinka įstatymo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. AukÅ¡Äiau paminÄti teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei nukrypimas nuo LAT praktikos turÄjo įtakos nuosprendžio teisÄtumui ir pagrįstumui, nes netinkamai įvertintų bylos duomenų pagrindu R.
Å . nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padarÄs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad R. Å . veikoje nÄra jam inkriminuoto nusikaltimo sudÄties privalomųjų požymių.
3. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ ir nukentÄjusiojo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
4. Nuteistojo R. Å . gynÄjo advokato Ugniaus ÄižiÅ«no apeliacinis skundas atmetamas.
5. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinÄs įrodymų vertinimo taisyklÄs privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinÄs instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmÄ, teismo vidinis įsitikinimas privalo turÄti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304â307 straipsniuose keliamus reikalavimus, bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dÄl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybÄs, įrodymai ir teismo iÅ¡vados nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Nuosprendis privalo bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisÄtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje, kur iÅ¡dÄstoma:
1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs;
2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus;
3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados; 4) bausmÄs, baudžiamojo poveikio priemonÄs ar auklÄjamojo poveikio priemonÄs skyrimo motyvai. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino R. Å . kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmÄ nuteistajam pritaikyti tinkamai. Nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidus BPK reikalavimų.
8. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobÄ svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas â tai tyÄinis, neteisÄtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybÄ valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti. VagystÄs sudÄties subjektyvusis požymis â kaltÄ pasireiÅ¡kia tiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentÄjusysis jo neteks, o jis šį turÄs kaip nuosavÄ , ir to nori. Vadinasi, vagystÄs atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ .
9. Byloje nustatyta, kad nukentÄjusysis V. A. neteko savo turto â medienos atliekų, kurios buvo sudÄtos į krÅ«vas jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kadangi turtas buvo pagrobtas. V. A. pareiÅ¡kimu policijai ir jo parodymais nustatyta, kad medienos atliekos užvaldytos neteisÄtai, t. y. be nukentÄjusiojo, turto savininko, sutikimo ir neatlygintinai. Viso proceso metu nuteistasis R. Å . savo kaltÄ dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neigÄ ir nurodÄ, kad nepagrobÄ svetimų medienos atliekų, o buvo tik tarpininkas jas parduodant, t. y. pažįstamo O. P. praÅ¡ymu jis surado pirkÄjÄ â R. A., o vÄliau, gavÄs iÅ¡ jo pinigus už parduotas medienos atliekas â 20 000 litų, atidavÄ juos O. P..
10. Liudytojas O. P. pirmosios instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, kad po įvykio (kuris nagrinÄjamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje) jam paskambino R. Å . ir pradÄjo aiÅ¡kinti, kad yra kažkokios bÄdos dÄl dingusių Å¡akų, siÅ«lÄ jam prisiimti kaltÄ, žadÄjo pasamdyti jam paÄius geriausius advokatus. R. Å . jam skambino ne vienÄ kartÄ , vis sakydavo, kad jis prisiimtų kaltÄ, nueitų pas V. A. ir prisipažintų, kad tai jo darbas, praÅ¡ytų, kad Å¡is atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , nes jis jam atlygintų žalÄ .
Jis iÅ¡sigando, pagalvojo, kad R. Å . nori jį âpakiÅ¡tiâ, kad jis apsiimtų jo kaltÄ. VÄliau R. Å . telefonu papraÅ¡Ä, kad jis paskambintų UAB (duomenys neskelbtini) ir pasakytų, kad neva jis jiems viskÄ aprodÄs ir su jais tarÄsis, pasakÄ telefono numerį. Jis paskambino nurodytu numeriu ir paklausÄ, kas Äia vyksta, kodÄl jį norima kažkur įvelti. AtsiliepÄs asmuo pasakÄ, kad jis irgi nieko nežino, nÄra jo matÄs ir girdÄjÄs, ir tai patvirtins. Po to jam paskambino R.
Å . ir pasakÄ, kad jis paraÅ¡ytų raÅ¡telį, jog gavo 21 000 Lt iÅ¡ R. A.. Jis tokio asmens nepažinojo ir atsakÄ, kad neprisimins pavardÄs, tada R. Å . atsiuntÄ jam to asmens vardÄ ir pavardÄ SMS žinute. Jis kategoriÅ¡kai paneigÄ gavÄs iÅ¡ R. Å . 21 000 Lt už V. A. medienos atliekas. Jo teigimu, R. Å . žinojo V. A. priklausanÄių miÅ¡kų buvimo vietas, nes R. Å . jam (O. P.) buvo sakÄs, kad V. A. nusiuntÄ R. Å . savo miÅ¡kų kadastrinius numerius. Taip pat nurodÄ, kad turi skolÄ V.
A., t. y. prieÅ¡ atsiskaitydamas iÅ¡ darbo V. A. įmonÄje jis pasiraÅ¡Ä vekselį, kad yra skolingas jam virÅ¡ 18 tÅ«kst. litų, Å¡i skola susidarÄ todÄl, kad kai jis dirbdavo po visÄ LietuvÄ , tai V. A. pervesdavo jam į sÄ skaitÄ âdienpinigiusâ, tai buvo pinigai kurui, detalÄms pirkti, o Å¡ioms iÅ¡laidoms pateisinti jis privalÄdavo pateikti sÄ skaitas faktÅ«ras, taÄiau daliai jam pervestos sumos jis pateisinanÄių dokumentų neiÅ¡saugojo ir nepateikÄ, todÄl V. A. ir užskaitÄ tai kaip jo skolÄ .
11. PažymÄtina, kad akistatos su R. Å . metu liudytojas O. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad jis sakÄ R. Å ., jog traukia V. A. Å¡akas. Taip pat paneigÄ R. Å . parodymus apie tai, kad gavo iÅ¡ jo 20000 litų už sumaltÄ biokurÄ (t. 2, b. l. 7-8). TodÄl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad R. Å . žinojo kam priklausÄ medienos atliekos, o bÅ«tent V. A., gi O. P. buvo tik traktorininkas, kuris jas tvarkÄ, bet nebuvo turto savininkas ir negalÄjo R. Å . siÅ«lyti medienos atliekas pirkti. Kolegija konstatuoja, kad O. P. parodymai nebuvo vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis R. Å . kaltumÄ . Teismo nuosprendyje visi įrodymai nuosekliai iÅ¡dÄstyti, aptarti, įvertinti, padarytos motyvuotos iÅ¡vados. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino kitų liudytojų parodymus, kurie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir atitinka kitus bylos duomenis.
12. Liudytojas R. A. pirmosios instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, kad jis pažįsta R. Å ., nes abu yra tos paÄios srities profesionalai, užsiima miÅ¡ko ruoÅ¡a. KartÄ R. Å . pasakÄ, kad jis nori parduoti medienos atliekas biokurui, kurios yra Alytaus rajone, ir klausÄ, ar jis žino kam bÅ«tų galima jas pasiÅ«lyti. IÅ¡ R. Å . pasakojimo apie tÄ medienÄ , jos kiekį ir sandÄliavimo vietÄ jis suprato, kad tai R. Å . priklauso medienos atliekos. Jis buvo įsitikinÄs, kad toks žmogus kaip R. Å ., turintis patirtį Å¡iame versle, negali siÅ«lyti parduoti svetimÄ turtÄ .
Apie R. Å . siÅ«lomas biokurui tinkamas atliekas jis pasakÄ pažįstamam A. Z., kuris vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), Å¡i įmonÄ supirkdavo medienos atliekas, su savo technika jas susmulkindavo ir veždavo parduoti į katilines. A. Z. susidomÄjo pasiÅ«lymu, todÄl jie kartu nuvažiavo į Alytaus rajonÄ apžiÅ«rÄti biokuro. KeliÄ telefonu jiems nurodÄ R. Å ., kuris dar paaiÅ¡kino, kad parduodamos tos atliekos, kurios sudÄtos į krÅ«vas prie fermų. Kai nuvažiavo į vietÄ ir pamatÄ biokurÄ , A.
Z. sutiko jį nupirkti. PrasidÄjus medienos atliekų smulkinimo darbams, jis telefonu informavo apie tai R. Å .. Kai darbai buvo baigti, A. Z. per du kartus iÅ¡mokÄjo jam pinigus, kuriuos jis perdavÄ R. Å .. Pastarasis anksÄiau buvo sakÄs, kad kai gaus visus pinigus už medienos atliekas, tai iÅ¡raÅ¡ys kasos pajamų orderį, taÄiau to nepadarÄ. VÄliau, jau kai vyko policijos tyrimas, jis paskambino tikrajam medienos atliekų savininkui ir pasakÄ, kad jam reikia aiÅ¡kintis su R. Å ..
13. Liudytojas A. Z. pirmosios instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, kad vadovauja UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. Pažinojo R. A., juos siejo verslo reikalai. Ne vienÄ kartÄ UAB (duomenys neskelbtini) pirko iÅ¡ R. A. medienÄ ir jokių problemų nekildavo. 2013 m. vasarÄ UAB (duomenys neskelbtini) nupirko iÅ¡ R. A. žaliavÄ biokurui. Tai buvo kirtimo atliekos, jas vietoje su technika susmulkino ir iÅ¡vežÄ. R. A. sumokÄjo pinigus už žaliavÄ biokurui per kelis kartus, R. A. pasiraÅ¡Ä 2013 m. rugpjÅ«Äio 27 d. kasos iÅ¡laidų orderyje, kad pinigus gavo.
Pas R. A. nepraÅ¡Ä nuosavybÄs teisÄ Ä¯ parduodamas atliekas patvirtinanÄių dokumentų, nes jie buvo pažįstami apie 10 metų, bendradarbiavo miÅ¡ko ruoÅ¡os versle, todÄl visiÅ¡kai juo pasitikÄjo. R. A. gal pusÄ metų siÅ«lÄ jam pirkti tas atliekas, kol kartÄ jis sutiko jas apžiÅ«rÄti ir nuvažiavo į vietÄ . KeliÄ parodÄ R. A.. Vienu metu jis kažkam skambino ir tikslinosi dÄl Å¡akų krÅ«vų vietos. Jis buvo tikras, kad R. A. parduoda jam priklausanÄias medienos atliekas, kurias iÅ¡ kažko nusipirko ir jas perparduoda.
Prisimena, kad matÄ sukrautas kelias medienos atliekų krÅ«vas, jos buvo skirtingo dydžio. Smulkinimo darbai vyko apie savaitÄ laiko, R. A. tuo metu jam kelis kartus skambino ir domÄjosi darbų eiga. Po to, kai darbai buvo baigti ir tapo aiÅ¡kus biokuro kiekis, jis parengÄ sutartį, kuria įformino biokuro pirkimÄ iÅ¡ R. A., kurio praÅ¡ymu davÄ jam dar vienÄ tokios sutarties egzempliorių, kuri buvo neužpildyta, t. y. be sutarties Å¡alių pavardžių.
14. Liudytojas K. S., UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vykdant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Z. nurodymus, Å¡ios įmonÄs darbuotojai Alytaus rajone susmulkino ir iÅ¡veÅ¾Ä medienos atliekas, kurias pardavÄ UAB (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodymai buvo patikrinti vietoje ir jis parodÄ vietas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur veÅ¾Ä medienos atliekas, kas atitinka nukentÄjusiojo V. A. parodymus, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuotus duomenis apie vagystÄs vietÄ .
15. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s ir patvirtinantys vieni kitus, esminių skirtumų dÄl pagrindinių bylos faktinių aplinkybių juose nenustatyta, o parodymuose esantys neatitikimai nelaikytini tokiais, dÄl kurių bÅ«tų galima abejoti liudytojų parodymų patikimumu nagrinÄjamo įvykio kontekste. Liudytojų parodymų tarpusavio neatitikimai dÄl medienos atliekų krÅ«vų buvimo vietų ir jų skaiÄiaus, taip pat kas, jų teigimu, buvo medienos atliekų savininkas, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais apie tai, kad V. A. priklausanÄios medienos, buvusios (duomenys neskelbtini), pagrobimÄ ir pardavimÄ organizavo bÅ«tent R. Å ..
16. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone taip pat nÄra pagrindo manyti, kad liudytojų O. P., R. A. ir A. Z. parodymai yra nepatikimi dÄl to, kad jie tame paÄiame ikiteisminiame tyrime buvo įtariamieji, taÄiau vÄliau jiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių jų kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia, nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes remtis asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamieji, taÄiau jiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais.
17. BPK įrodymų vertinimo taisyklÄs reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinÄ. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudÄtinÄ Ä¯rodinÄjimo teisme proceso dalis, susijÄs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl R. Å . kaltÄs, be liudytojų parodymų, pagrįstai vadovavosi ir nukentÄjusiojo V. A. parodymais dÄl nuteistojo motyvo padaryti vagystÄ (pretenzijų turÄjimas dÄl sugadintos medienos), įeinanÄių ir iÅ¡einanÄių A.
Z., R. A., R. Å . ir O. P. mobiliojo ryÅ¡io telefonų skambuÄių iÅ¡klotinÄmis, kuriomis sprÄstas jų tarpusavio bendravimo intensyvumo klausimas, taip pat R. Å . siųsta SMS žinute O. P., pasak kurio, vykstant ikiteisminiam tyrimui, R. Å . praÅ¡Ä jo nurodyti, kad jis gavo pinigus iÅ¡ R. A.. Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo R. Å . parodymus, kad jis praÅ¡Ä R. A. padÄti surasti biokuro pirkÄjÄ , taip pat sakÄ R. A., kad biokurÄ parduoda O. P., kad gautus pinigus iÅ¡ R. A. už medienos atliekų pardavimÄ perdavÄ O.
P., nežinojo, kad medienos atliekos priklauso V. A., ir neturÄjo tyÄios pagrobti svetimÄ turtÄ . Teismas palygino Å¡iuos R. Å . parodymus su kitais bylos įrodymais ir pateikÄ argumentus kodÄl, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jais nesivadovauja. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs ir iÅ¡tyrÄs visus byloje esanÄius įrodymus, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . neteisÄtai, neturÄdamas medienos atliekų savininko sutikimo, savo nuožiÅ«ra disponuodamas svetimu turtu kaip savu, pardavÄ medienos atliekas kitam asmeniui, pardavimui pasitelkÄs R.
A., kuris surado pirkÄjÄ â UAB (duomenys neskelbtini), taigi R. Å . padarÄ vagystÄ pasitelkÄs asmenis, kurie dÄl Å¡ios veikos nÄra kalti, todÄl laikytina, kad jis yra vagystÄs vykdytojas.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.
Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmÄs laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, kuris yra nurodÄs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo negali bÅ«ti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ Â skunde dÄstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dÄl esminių skundo klausimų, kurie gali turÄti įtakos galutiniam teismo sprendimo priÄmimui (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Vien tai, kad nuteistojo gynÄjas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nÄra pagrindas jo apeliacinį skundÄ tenkinti.
19. Byloje neginÄytinai nustaÄius, kad bÅ«tent R. Å . 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 6 d., be V. A. žinios UAB (duomenys neskelbtini) pardavÄ (duomenys neskelbtini) buvusius ir V. A. priklausanÄius 602 kietmetrius medienos atliekų, kurių vieno kietmetrio vertÄ 11,58 Eur, tokiu bÅ«du pagrobÄ nukentÄjusiajam V. A. priklausantį 6 971,16 Eur vertÄs turtÄ , todÄl jo veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
20. Skirdamas nuteistajam bausmÄ, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidÄ, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai R. Å . skyrÄ bausmÄ â baudÄ , bausmÄs dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ jos vidurkiui. Apeliaciniame skunde bausmÄs Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄs skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
21. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R.
Å . pritaikytas tinkamai, jam paskirta bausmÄ individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. TodÄl nuteistojo R. Å . gynÄjo advokato Ugniaus ÄižiÅ«no apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendis paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. Å . gynÄjo advokato Ugniaus ÄižiÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti.
TeisÄjai KÄstutis Dargužis Giedrius Endriukaitis DanguolÄ Å iugždinytÄ