eeea00a2-64bf-4ea7-b8d1-4c018fba09fa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinės bylos numeris e2A-1053-560/2018 Teisminio proceso numeris 2-68-3-48131-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.4.3.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko ir bankroto administratoriaus D.

B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Ūrus“ ir Ko dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D.

B. nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų tvarkymo aikÅ¡telėje, esančioje Kaimynų g. 13, DičiÅ«nų k., Utenos r., žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0867-9054, laikomų atliekų talpos bÅ«tų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų iÅ¡sipilti, iÅ¡sibarstyti, iÅ¡garuoti ar kitaip patekti į aplinkÄ , užtikrinti, kad laikomos atliekos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.

2. Nurodė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko, turėdama TIPK leidimÄ Nr. TU(2)-65, vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklÄ . Nuo 2010-09-23 bendrovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. per 2012-2014 m. ji surinko, tačiau neiÅ¡vežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų, iÅ¡ jų apie 1 990 tonų pavojingų, jas laikė pažeisdama aplinkosaugos ir prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, dėl ko kilo pavojus aplinkai ir visuomenei bei atsirado sunkių padarinių. 2016-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ūrus“ ir Ko iÅ¡kelta bankroto byla ir 2016-06-29 nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D.

B.. 2016-10-13 BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriui D. B. suraÅ¡ytame privalomajame nurodyme Nr. (17-KE)-15 jis įpareigotas nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad bendrovės atliekų tvarkymo aikÅ¡telėje laikomos atliekos bÅ«tų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų patekti į aplinkÄ (įvykdymo terminas iki 2016-10-26). Atlikto neplaninio patikrinimo metu (2016-11-08 pagal 2016-11-04 sprendimÄ ) konstatuota, kad aktas Nr. (17-KD)-70), kad privalomasis nurodymas Nr. (17-ICE)-15 neįvykdytas, todėl suraÅ¡ytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-UTEAN-78333728-16.

Pakartotinio ieškovo 2016-11-09 privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-22 atsakovas taip pat neįvykdė jame nurodytu terminu (iki 2016-11-23) (2016-12-06 aktas Nr. (17-KD)-86).

3. Atsakovas BUAB „Ūrus“ ir Ko atsiliepime nurodė su ieÅ¡kiniu sutinkantis iÅ¡ dalies, t. y. sutiko, kad laikomų atliekų talpos bÅ«tų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų iÅ¡sipilti, iÅ¡sibarstyti, iÅ¡garuoti ar kitaip patekti į aplinkÄ , tačiau nesutiko, kad bankroto administratorius, kuris įmonę pradėjo administruoti nuo 2016-07-15, turi atsakyti už per 2012-2014 m. suvežtas atliekas. Teigė, kad ieÅ¡kovas imituoja darbÄ duodamas BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriui neįvykdomus privalomus nurodymus.

Nesupranta, kodėl ieÅ¡kovas nekontroliavo minėtos atliekų tvarkymo aikÅ¡telės iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovas informuotas, jog atsakovas neturi nei vieno euro, be to, pats ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ bet kuriuo metu imtis bÅ«tinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ir veiksmų, užtikrinančių terÅ¡alų, darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos tiek aplinkai, tiek ir žmonių sveikatai.

Esant pareikÅ¡tam prevenciniam ieÅ¡kiniui bei bendrovės turtui pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieÅ¡kovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir sutvarkyti pavojingas atliekas, o po to iÅ¡ bendrovės reikalauti sÄ naudų atlyginimo. Atsakovo teigimu, privalomieji nurodymai galėjo bÅ«ti duoti UAB „Nektonas“, kuri iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/05/25-1 su atsakovu, todėl turi bÅ«ti laikoma, kad nurodytos atliekos yra perduotos minėtai įmonei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-03 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: įpareigojo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikÅ¡telėje, esančioje DičiÅ«nų k., Utenos r., laikomos talpos bÅ«tų užsandarintos taip, kad jose laikomos pavojingos atliekos nepatektų į aplinkÄ ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai; užsandarinus talpas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

5. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®), kuriame numatyta, kad įmonės administratorius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja; įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterÅ¡tÄ dirvožemį ir gruntÄ (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, atsakovas yra atsakingas už tinkamÄ ieÅ¡kovo nurodymų vykdymÄ , todėl bankroto administratorius, turintis teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu, turi pareigÄ likvidavus įmonę sutvarkyti minėtÄ Ä¯monės veiklavietę (paÅ¡alinti joje esančias pavojingas atliekas ir užterÅ¡tÄ gruntÄ ). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Bankroto administratorius D. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Ieškovas ieškinį pareiškė juridiniam asmeniui – BUAB „Ūrus“ ir Ko. Dėl to ginčo nėra, tai nurodoma ir ginčijamame teismo sprendime. Tačiau ieškovas ieškinio reikalavimus visiškai nepagrįstai buvo suformulavęs taip, kad teismo sprendimu įpareigojimai būtų nustatyti ne atsakovui – juridiniam asmeniui, o atsakovo – juridinio asmens atstovui, ieškinio pareiškimo metu buvusiam atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui apeliantui D. B.. Šalies atstovui reikšti reikalavimus draudžia įstatymas, todėl vien dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas.

8. IeÅ¡kovui buvo žinoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2942-567/2017, atsakovo bankroto administratorių apeliantÄ D. B. atstatydino iÅ¡ BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriaus pareigų ir paskyrė administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, todėl ieÅ¡kovas privalėjo tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nes apeliantas atsakovo vardu byloje veikti jau neturėjo teisės. O naujasis atsakovo administratorius byloje buvo pasyvus, teismui jokių raÅ¡tų, praÅ¡ymų ar nuomonės dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neteikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, dėl ko iÅ¡ dalies taip pat buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

9. Apeliantas, kaip fizinis asmuo, byloje nebuvo patrauktas atsakovu, nebuvo įtrauktas į bylÄ net trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, tačiau ginčijamu sprendimu visiÅ¡kai nepagrįstai teismas bÅ«tent jį įpareigojo atlikti veiksmus už atsakovÄ .

10. Atsakovas BUAB „Ūrus“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir 2017-10-24 papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti; D. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

11. Nurodo, kad privalomuosius nurodymus yra gavęs buvęs bankroto administratorius D. B., o ne BUAB „Ūrus“ ir Ko. Privalomųjų nurodymų bendrovė nėra gavusi. IeÅ¡kovas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas D. B. laiko subjektu, atsakingu už pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymÄ , taigi, bendrovė negali bÅ«ti atsakovu civilinėje byloje.

12. Tokia procesinė padėtis byloje susiklostė dėl ieškovo nuolatinio piktnaudžiavimo teise: ieškovas privalomuosius nurodymus rašo ne atliekų turėtojui, o bankroto administratoriui. Kuomet administratoriais skundžia privalomuosius nurodymus tuo pagrindu, kad jie negali būti tapatinami su atliekų turėtojais, ieškovas nurodo, kad būtent administratorius turi BUAB „Ūrus“ ir Ko pareigas ir nurodymai teisingi. Kai pasikeitė bankroto administratorius, ieškovas aiškiai suprato, kad privalomieji nurodymai buvo surašyti ne tam asmeniui, tačiau vienose bylose reikalauja įpareigoti įvykdyti privalomuosius nurodymus administratorių (iki sužinojo, kad pasikeitė administratorius), o kitose – BUAB „Ūrus“ ir Ko.

13. Ieškovas buvusį bankroto administratorių, o ne bendrovę, kuri yra atliekų turėtoja, laiko atsakingu (kaltu) asmeniu dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų netinkamo laikymo. Tai reiškia, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes privalomuosius nurodymus ir ieškinius teikia asmeniškai bankroto administratoriams. Nors bankroto administratoriai yra tik teismo paskirti asmenys, kurie teikia bankroto administravimo paslaugas, tačiau nėra atliekų turėtojai, o jų veiklos metu jokios atliekos nesusidaro ir nesusikaupia. Buvusiam bankroto administratoriui atsistatydinus, patvarkymai naujai paskirtam administratoriui (nuo 2017-01-31) nebegalioja, nes pastarasis nėra jo teisių ar pareigų perėmėjas.

14. IeÅ¡kovas turi ne teisę, o pareigÄ imtis veiksmų, jei susidaro itin pavojinga situacija. Nėra abejonių, kad situacija bendrovės aikÅ¡telėje yra pavojinga aplinkai ir bÅ«tina atlikti veiksmus, todėl ieÅ¡kovas privalo pats imti prevencinių priemonių, kad laiku bÅ«tų užtikrintas vieÅ¡asis interesas, kitu atveju, pagrįsta manyti, kad ieÅ¡kovas tinkamai neatlieka savo funkcijų, nesiekia užkirsti kelio žalos, kuri daroma aplinkai. Teismas įpareigojo atlikti veiksmus asmenį, kuris to negali padaryti jokių teisės normų pagrindu, t. y. teismo sprendimas yra neįvykdomas.

15. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ D. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti, palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, jog jau vien tai, kad apeliacinis skundas suraÅ¡ytas fizinio asmens, neturinčio teisės jo suraÅ¡yti, yra pagrindas apeliacinio skundo nepriimti ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. D. B. iki buvo atstatydintas iÅ¡ BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus pareigų, teisme vykstančioje byloje dalyvavo kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, o ne kaip dalyvaujantis byloje asmuo.

16. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje 2017-01-31 civilinėje byloje Nr. B2-2942- 567/2017, nurodoma, kad ji vykdoma skubiai. Tad D. B. dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, vykdydamas teismo nutartį perdavė įsiteisėjus nutarčiai, o paskirtas bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ apie šį teisminį procesÄ sužinojo laiku ir galėjo byloje bÅ«ti aktyvus ir teikti teismui savo argumentus. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

17. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas keistinas jo teisių perėmėju Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. BUAB „Ūrus“ ir Ko, vadovaujama bankroto administratoriaus, yra atsakingas už atliekų sutvarkymÄ . BUAB „Ūrus“ ir Ko privalomųjų nurodymų davimo laikotarpiu buvo atliekų turėtojas savo privačioje teritorijoje, todėl atsakovas yra atsakingas už perimtÄ situacijÄ bankrutavusioje įmonėje. Atsakovas nesiima jokių aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti privalomuosius nurodymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bankroto administratoriaus D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinis skundas atmetamas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūrus” ir Ko turėdama TIPK leidimÄ Nr. TU(2)-65 vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklÄ veiklavietėje, esančioje DičiÅ«nų k., Utenos r., t. y. vykdė su padidintos rizikos Å¡altiniu susijusiÄ specifinę veiklÄ , kurios vykdymui nustatyti griežti kriterijai. Nuo 2010-09-23 bendrovė, laikotarpiu per 2012-2014 m. surinko ir neiÅ¡vežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų, iÅ¡ jų apie 1 990 tonų pavojingų ir jas laikė pažeisdama aplinkosaugos ir prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, dėl ko kilo grėsmė aplinkai ir visuomenei bei atsirado sunkių padarinių, nes buvo užterÅ¡tas pavirÅ¡inis gruntas, kurio neutralizavimui ir visiÅ¡kam sukauptų atliekų sutvarkymui pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 (ir vėlesniais pakeitimais), reikės daugiau nei 7 mln.

Eur (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 3 dalis). 2015 m. nustatyta, kad minėtoje aikštelėje naftos produktų koncentracija 11,86875 karto viršija smėlinio grunto užteršimo naftos angliavandeniliais ribinę vertę (taikoma 4-000 mg/kg ribinė vertė), t. y. 4,75 ir 32,5 karto. Be to, bendrovė 2015-04-14,17 iš Ignalinos AE priėmė atliekas ir patalpino jas kartu su kitomis, sandėlyje nenurodytame veiklos leidime ir reglamente. Pagal 2015-05-10 trišalę paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartį įmonė 2015-07-(15-24) priėmė atliekas iš BUAB „Utenos antrinis popierius“. 20. 2016-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla ir 2016-06-29 nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas D.

B.. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialisto 2016-05-27 iÅ¡vadÄ Nr. (6)-l.7-2123 atlikto grunto/dirvožemio tyrimÄ ir nusprendė patikrinti atsakovo veiklavietę. 2016-10-12 atlikto patikrinimo (aktas Nr. (17-KD)-63) minėtoje atliekų tvarkymo aikÅ¡telėje metu nustatyta, kad įmonė jai priklausančioje teritorijoje, po atviru dangumi netinkamai laiko sukauptas neaiÅ¡kios kilmės ir sudėties pavojingas atliekas dėl ko kyla reali grėsmė aplinkai ir visuomenei, nes užterÅ¡us gruntÄ , terÅ¡alai sklinda į Å¡alia esantį S. Z. priklausantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Atsakovas taip pat neįvykdė ieškovo 2016-10-13 privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-15, (terminas iki 2016-10-26), o taip ir kitų 2016-11-08 privalomųjų nurodymų Nr. (17-KE)-13 ir Nr. (17-KE)-22 (aktai Nr. (17-KD)-70 ir Nr. (17-KD)-86).

21. CPK 48 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kovÄ pakeisti jo teisių perėmėju - Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, jog po organizacijos reorganizavimo ieÅ¡kovo veiklÄ tęsia jo teisių perėmėjas, šį praÅ¡ymÄ tenkina.

22. Apeliantas BUAB „Ūrus“ ir Ko savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog įmonė nėra gavusi privalomųjų nurodymų. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinio skundo argumentai iÅ¡dėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalykÄ ir pagrindÄ . Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį jis su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, argumentų dėl privalomųjų nurodymo gavimo ar negavimo nekėlė, juos iÅ¡dėstė tik apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡ių naujai apelianto teikiamų argumentų ir jų neanalizuoja.

23. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatytos įmonės bankroto administratoriaus teisės, pareigos bei veiklos ribos. Ä®BÄ® 11 straipsnyje numatyta, kad bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja. Pažymėtina, kad be bankroto administratoriaus, Ä®BÄ® nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. IÅ¡imčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimÄ reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei jÄ atstovaujančiam bankroto administratoriui, Ä®BÄ® taip pat nenustato.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas netinkamam atsakovui, ir kad bendrovė negali bÅ«ti atsakovu civilinėje byloje. Apeliantė neginčija fakto, jog įmonė vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklÄ , nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neiÅ¡vežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų; neįvykdė ieÅ¡kovo privalomųjų nurodymų, tačiau nesutinka su tuo, jog ji yra laikoma atsakove byloje.

Pažymėtina, jog ieškovas ieškinį pareiškė atsakovei – bankrutuojančiai įmonei. Kaip jau minėta, ĮBĮ nustato, jog, bankrutuojanti įmonė savo teises bei pareigas įgyvendina per bankroto administratorių, todėl šiuo atveju subjektas (ar pats bankroto administratorius, ar bankrutuojanti įmonė), kuriam paskirtas privalomasis nurodymas, bankrutuojančios įmonės teisių bei pareigų įgyvendinimo būdo nekeičia, iš privalomųjų nurodymų turinio yra aišku, kokiam subjektui jie skirti.

Pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus tenka bankrutuojančiai įmonei ir ji, remdamasi Ä®BÄ® nuostatomis, jÄ Ä¯gyvendina per bankroto administratorių, kadangi jokio kito atstovo bankrutuojanti įmonė neturi.

25. Bankroto administratorius apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad D. B. byloje aktyviai dalyvavo, teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį veikdamas kaip atsakovo atstovas – bankroto administratorius. Tačiau yra sutiktina su jo apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus suformulavo taip, jog teismo sprendimu įpareigojimai bÅ«tų nustatyti ne atsakovui – juridiniam asmeniui, o atsakovo atstovui, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant konkretų fizinį asmenį, tai yra apeliantÄ D.

B., kas ir buvo padaryta skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendime. Pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-31 nutartimi paskyrė naujÄ BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių. Vadinasi, D. B., jį atstatydinus iÅ¡ bankroto administratorių, nebėra juridinio asmens atstovas ir per jį bankrutuojanti įmonė nebeįgyvendina savo teisių bei pareigų, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis D.

B. atlikti tam tikrus veiksmus yra neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo principui ir pažeidžiantis apelianto teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo buvusį konkretų BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, ir toks Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra keistinas.

26. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus D. B. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡ jos iÅ¡braukiant D. B. vardÄ ir pavardę, o likusioje dalyje – apeliacinius skundus atmesti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas iÅ¡ dalies tenkinant apelianto D.

B. apeliacinį skundÄ , jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas 50 procentų ir jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Bankroto administratoriaus D. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kinį tenkinti. Ä®pareigoti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikÅ¡telėje, esančioje DičiÅ«nų k., Utenos r. sav., laikomos talpos bÅ«tų užsandarintos taip, kad jose laikomos pavojingos atliekos nepatektų į aplinkÄ ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai. Užsandarinus talpas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“ Likusioje dalyje apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bankroto administratoriaus D. B. naudai 37,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė