eee6b623-01eb-44d5-aee8-78f008dad03e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3257-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-01850-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės SuÅ¡inskienės,         dalyvaujant pareiÅ¡kėjos KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Linui Songailai ir atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovui Rokui Zaleskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui dėl sprendimo panaikinimo,                                                                     n u s t a t ė :

KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismÄ su skundu ( b. l. 1–5) praÅ¡ydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 4S-2763 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nebuvo duotas sutikimas keisti neesmines sutarčių sÄ lygas sutarčių galiojimo laikotarpiui. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2011-12 (toliau – ir Sutartis 2) su AB DnB NORD banku dėl 3 968 400 litų ilgalaikės paskolos pirkimo.

Sutartis pasiraÅ¡yta atlikus supaprastinto atviro konkurso procedÅ«ras. Be to, ji su banku taip pat yra sudariusi 2010 m. rugpjūčio 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2010-28 (toliau – ir Sutartis 1), kuri pasiraÅ¡yta atlikus atviro konkurso sÄ lygas, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPÄ®). Ilgalaikėms paskoloms pirkti, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 16 straipsnio 2 dalies 28 punktas, buvo gautas KupiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) pritarimas.

Pažymėjo, kad minėtoms pirkimų Sutartims sudaryti nugalėtojai buvo nustatyti pagal mažiausiÄ pasiÅ«lytÄ banko marÅ¾Ä , o ne pagal mokamų palÅ«kanų sumÄ , todėl, keičiant mokėjimo grafikus, nebÅ«tų pažeisti kitų dalyvių teisėti interesai bei lÅ«kesčiai. 2012 m. vasario 23 d. raÅ¡tu Nr. S1-312 kreipėsi į TarnybÄ dėl sutikimo pakeisti pirkimo Sutarčių sÄ lygas galiojimo laikotarpiu, bÅ«tent – kreditų grÄ Å¾inimo grafikÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl kreditų grÄ Å¾inimo grafikų keitimo Savivaldybės administracijos bankui mokamų palÅ«kanų suma nepadidės. Nurodė, jog laikėsi VPÄ® 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tinybė praÅ¡yti atsakovės sutikimo pakeisti pirkimo Sutarčių sÄ lygas (kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ ) kilo dėl to, kad nebÅ«tų pažeistas Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – ir 2012 m. Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas), t.y. nebÅ«tų virÅ¡ytas 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iÅ¡ skolinimosi limitų. PaaiÅ¡kino, kad parengtas papildomas susitarimas (kredito grÄ Å¾inimo grafikas) tarp sutarties Å¡alių yra normali, toliaregiÅ¡ka Å¡alių reakcija į numatomus pasikeitimus realiame gyvenime.

Papildomas susitarimas, gavus atsakovės sutikimÄ , bÅ«tų pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių laisva valia, saugant bei gerbiant vieÅ¡uosius, privačius bei kitus interesus. Sutarties sudarymo galimybę pareiÅ¡kėja taip pat grindžia civilinėje teisėje pripažįstamu civilinių sutarčių laisvės principu. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad, rengdama pirkimo dokumentus ir sudarydama Sutartis, negalėjo numatyti įstatymų leidėjo valios, kad 2011 m. lapkričio 29 d. bus pakeistas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau – ir Metodikos įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis, kur sumažinamos 2012 metų savivaldybių pajamos iki 85 procentų 2009 metų biudžetinių metų pajamų.

Dėl to KupiÅ¡kio rajono savivaldybei 2012 metų biudžeto pajamos sumažėjo 3,2 milijono litų. Dėl pasikeitusio reguliavimo pareiÅ¡kėja negali subalansuoti 2012 metų savivaldybės biudžeto, nepakeitusi kredito grÄ Å¾inimo grafiko. PareiÅ¡kėja, siekdama nepažeisti 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir vadovaudamasi racionalumo principu, prašė atsakovės duoti sutikimÄ pakoreguoti tik Sutarčių mokėjimo grafikus, nes 2012 metais Savivaldybės grÄ Å¾intina paskolų ir palÅ«kanų suma virÅ¡ytų 15 procentų limitÄ .

Taip būtų sutrikdytos VSĮ 6 straipsnyje numatytos savarankiškos savivaldybės funkcijos ir kitų savivaldybėms priskirtų funkcijų vykdymas. Pažymėjo ir tai, kad jos parengti ir atsakovei pateikti dokumentai Sutarčių galiojimo laikotarpiu nepažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir būtų pasiektas pirkimų tikslas - racionaliai ir efektyviai naudojamos pareiškėjos lėšos.

Tačiau atsakovė pareiÅ¡kėjai leidimo, pakeisti pirkimo sutarčių neesmines sÄ lygas, nedavė. Su priimtu atsakovės sprendimu pareiÅ¡kėja nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundÄ (b. l. 36–39) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priimtÄ Tarnybos SprendimÄ palikti galioti. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡analizavus kartu su praÅ¡ymu pateiktus Sutarties 1 ir Sutarties 2 pakeitimus (susitarimas Nr. K-3400-2010-28/1 (toliau – ir Susitarimas 1) ir susitarimas Nr. K-3400-2011-12/1 (toliau – ir Susitarimas 2)), nustatė, jog pareiÅ¡kėja siekia pakeisti Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose bei Sutarties 1 ir Sutarties 2 sÄ lygose nustatytus tarpinius kreditų grÄ Å¾inimo sumų dydžius per visÄ kreditų grÄ Å¾inimo laikotarpį taip, kad grÄ Å¾intinos paskolos nebėra iÅ¡dėstytos lygiomis dalimis kiekvienÄ ketvirtį.

Kaip nustatyta Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose, pareiÅ¡kėja privalėtų mokėti už paimtus kreditus pagal Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 nustatytas palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo litais negrÄ Å¾intų kreditų dalies, o vertinant SusitarimÄ 1 ir SusitarimÄ 2, kai kurios tarpinės grÄ Å¾inimo sumos atitinkamais laikotarpiais bÅ«tų ženkliai didesnės, nei buvo nustatyta Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 (pvz., Sutartyje 1 nustatyta, kad 2014-01-31 grÄ Å¾intina paskolos dalis – 312 500 Lt, o Susitarime 1 tokiam pačiam laikotarpiui grÄ Å¾intina paskolos dalis – 750 000 Lt).

Atsakovė pažymi, kad vertinant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , buvo laikytasi visų VPÄ® ir Perkančiųjų organizacijų praÅ¡ymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės). Atsakovė savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. 3K-7-304/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d.

Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr.

31. Atsakovės manymu, Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 pakeitus ketvirčiais grÄ Å¾inamų paskolų dalis, keičiasi abiejų Sutarčių Å¡alių ekonominė pusiausvyra, nes tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėja turės grÄ Å¾inti didesnes paskolos dalis, nei buvo nustatyta pradinėse Sutartyje 1 ir Sutartyje 2. Be to, pareiÅ¡kėja nepagrindė, kad Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 pakeitus paskolų grÄ Å¾inimo grafikus (t.y. ketvirčiais grÄ Å¾intinų paskolų dalis), bus užtikrintas VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas - sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, t.y. nebuvo pateikta įrodymų, kad, suėjus galutiniams kreditų grÄ Å¾inimo terminams, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡augs bendra Bankui grÄ Å¾intina suma (t.y., kartu sudėjus, kreditas, palÅ«kanos, apskaičiuotos nuo faktinių paskolos likučių, ir kt. mokesčiai), lyginant su pradinėse Sutartyje 1 ir Sutartyje2 nustatytomis sÄ lygomis.

Atsakovės nuomone, grÄ Å¾inamų kreditų grafikų keitimas de jure laikytinas esminių Sutarties 1 ir Sutarties 2 sÄ lygų keitimu, o tai reiÅ¡kia naujų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymÄ , kuomet turi bÅ«ti taikomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros. Atsakovės teigimu, negali bÅ«ti keičiamos esminės vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, kurias esminėmis perkančioji organizacija yra nurodžiusi vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose ir vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartyje (nagrinėjamu atveju tiek Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose, tiek Sutartyje 1 ir Sutartyje2 nustatyta, jog kreditas kas ketvirtį grÄ Å¾inamas lygiomis dalimis).Atsakovė nesutinka ir su skundo dalimi dėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡kilusios bÅ«tinybės praÅ¡yti Tarnybos sutikimo pakeisti Sutarčių sÄ lygas, nes Savivaldybės administracija kitaip pažeistų 2012 m.

Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ . Dėl nesutikimo su Å¡iuo pareiÅ¡kėjos argumentu, paaiÅ¡kino, kad minėto įstatymo 1 straipsniu nustatomas tik 2012 metų valstybės biudžetas, o 2 straipsniu - 2012 metų savivaldybių biudžetas. Todėl Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 numatomas kreditų grÄ Å¾inimo grafikų keitimas nėra pagrįstas, kadangi keičiami ne tik 2012 metų, bet iÅ¡ anksto ir viso vėlesnio laikotarpio (t.y. iki 2015-07-31 pagal Sutartį 1 ir iki 2016-03-31 pagal Sutartį 2) grafikai, neturint teisinio pagrindo (įstatyminio reguliavimo dėl 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų savivaldybių biudžetų dydžio) ar pagrįstų argumentų, kodėl bÅ«tent tokios grÄ Å¾intinų kreditų dalys yra nustatomos.

Be to, pareiÅ¡kėja tiek PraÅ¡yme, tiek skunde neįrodė, kad jos finansinė padėtis vėlesniu laikotarpiu bus tokia, jog ji galės sugrÄ Å¾inti bÅ«tent Susitarime 1 ir Susitarime 2 nustatytas paskolų dalis atitinkamais laikotarpiais.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundÄ (b. l.

59) prašė pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ â€“ panaikinti Tarnybos sprendimÄ , spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius įrodymus. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 37–42). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2010 m. rugpjūčio 10 d. KupiÅ¡kio rajono savivaldybė ir AB DnB Nord bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2010-28, kuria Bankas įsipareigojo suteikti Savivaldybei 5 000 000 Lt kreditÄ iki 2015 m. liepos 31 d. (b. l. 23–25).

Pagal Sutarties 1 Specialiosios dalies 5 punktÄ , mokamos 3,81 proc. dydžio kintamos metinės palÅ«kanos + 1,58 proc. banko marža. Sutarties 1 priede Nr. 1 numatytas toks kredito grÄ Å¾inimo grafikas: 2011 m. spalio 31 d., 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. spalio 31 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. spalio 31 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. balandžio 30 d. , 2015 m. liepos 31 d. numatyta mokėti po 312 500 Lt įmokų, iÅ¡ viso 5 000 000 Lt suma (b. l. 26).Parengtame Susitarime Nr. K-3400-2010-28/1 dėl 2010 m. rugpjūčio 10 d.

Sutarties 1 sÄ lygų pakeitimo, numatyta pakeisti tarpinius kredito grÄ Å¾inimo terminus ir sumas, nekeičiant galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino ir iÅ¡dėstyti Sutarties 1 priedÄ Nr. 1 nauja redakcija. Å iuo susitarimu keisti palÅ«kanų dydį ir banko marÅ¾Ä nenumatoma (b. l. 27–29). Pagal kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ numatyta, kad Savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. mokės po 128 600 Lt įmokų, 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. spalio 31 d. - po 476 000 Lt įmokų, 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. liepos 31 d. - po 750 000 Lt įmokų, 2014 m. spalio 31 d. - po 500 000 Lt įmokų, 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. balandžio 30 d.

– po 10 000 Lt, 2015 m. liepos 31 d. - 9988,87 Lt įmokų, iÅ¡ viso 4 374 988,87 Lt suma (b. l. 29).2011 m. gegužės 23 d. KupiÅ¡kio rajono savivaldybė ir AB DnB Nord bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2011-12, kuria bankas įsipareigojo suteikti Savivaldybei 3 968 400 Lt kreditÄ iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 16–18). Pagal Sutarties 2 Specialiosios dalies 5 punktÄ , mokamos 3,04 proc. dydžio kintamos metinės palÅ«kanos + 1,08 proc. banko marža. Sutarties 2 priede Nr. 1 numatytas toks kredito grÄ Å¾inimo grafikas: 2012 m. birželio 30 d., 2012 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. kovo 30 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 31d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. kovo 31 d. numatyta mokėti po 248 025 Lt įmokų, iÅ¡ viso suma 3 968 400 Lt (b. l. 19).Parengtame Susitarime Nr. K-3400-2011-12 dėl 2011 m. gegužės 23 d.

Sutarties 2 sÄ lygų pakeitimo, numatyta pakeisti tarpinius kredito grÄ Å¾inimo terminus ir sumas, nekeičiant galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino ir iÅ¡dėstyti Sutarties 2 priedÄ Nr. 1 nauja redakcija. Å iuo susitarimu keisti palÅ«kanų dydį ir banko marÅ¾Ä nenumatoma (b. l. 20–21). Pagal kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ numatyta, kad Savivaldybės administracija 2012 m. birželio 30 d., 2012 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 31 d. mokės po 248 025 Lt įmokų, 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. mokės po 175 000 Lt įmokų, 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 31 d. mokės po 100 000 Lt įmokų, 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d. mokės po 125 000 Lt, 2016 m. kovo 31 d. mokės 1 623 961,51 Lt įmokų, bendra suma 3 968 036,51 Lt (b. l. 22).2012 m. vasario 23 d.

Savivaldybės administracija raÅ¡tu Nr. S1-312(8.23) kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydama sutikimo pakeisti Sutarties 1 ir Sutarties 2 prieduose Nr. 1 numatytas grÄ Å¾inamo kredito sumas, nekeičiant kitų kreditavimo sutarčių sÄ lygų. PaaiÅ¡kino, kad keičiant Sutartis, nebus keičiamos metų palÅ«kanos, todėl nebus pažeisti VPÄ® 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslas (b. l. 9–10). PateiktÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja vėliau papildė raÅ¡tais: 2012 m. kovo 27 d. raÅ¡tu Nr. S1-485(8.23), 2012 m. balandžio 26 d. raÅ¡tu Nr. S1-671(8.23) ir 2012 m. balandžio 27 d.

Banko pateiktu raÅ¡tu Nr. 800-173 dėl preliminarių mokėtinų palÅ«kanų (b. l. 11–12, 13–14, 15).2012 m. birželio 8 d. Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateiktus papildomus dokumentus, sprendimu Nr. 4S-2763, nurodė, jog neturi pagrindo sutikti, kad pagal perkančiosios organizacijos pateiktus Sutarčių keitimo projektus bÅ«tų pakeistos prie sutarties pridedamame kredito grÄ Å¾inimo grafike numatytos tarpinės kredito grÄ Å¾inimo sumos, nekeičiant kredito grÄ Å¾inimo datų ir galutinio grÄ Å¾inimo termino, Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 (b. l. 6–8).Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 4S-2763 (b.l. 6-8), kuriuo atsakovė atsisakė sutikti, kad pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus sutarčių keitimo projektus bÅ«tų pakeistos prie sutarties pridedamame kredito grÄ Å¾inimo grafike numatytos tarpinės kredito grÄ Å¾inimo sumos, nekeičiant kredito grÄ Å¾inimo datų ir galutinio termino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Atsakovė ginčijamÄ SprendimÄ grindžia pareiÅ¡kėjo siÅ«lomo pirkimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo prieÅ¡taravimu VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams.

VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

VPÄ® 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sÄ lygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali bÅ«ti keičiamos, iÅ¡skyrus tokias pirkimo sutarties sÄ lygas, kurias pakeitus nebÅ«tų pažeisti Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintų VieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų keitimo rekomendacijų (toliau - ir Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija negali atlikti tokių pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimų, kuriais bÅ«tų nustatomos iÅ¡ esmės kitokios pirkimo sutarties sÄ lygos, nei buvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sudarytoje pirkimo sutartyje, ir tai parodytų pirkimo sutarties Å¡alių valiÄ sudaryti naujÄ susitarimÄ .

Tokio susitarimo sudarymas netaikant naujos viešųjų pirkimų procedÅ«ros pažeistų viešųjų pirkimų principus. Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu neesminės pirkimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos, pasikeitus aplinkybėms. Rekomendacijų 15 punkte, kuriame nustatyta, kada perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPÄ® nustatytus principus, negali keisti pirkimo sutarties sÄ lygų, be kita ko nustatyta, kad jeigu pakeičiamos tokios pirkimo sutarties sÄ lygos, kurios, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo pirkimo tikslus ir principus, vieÅ¡ojo pirkimo proceso specifikÄ , pirkimo objekto ypatumus, pirkimo sutarties Å¡alių teisinį statusÄ gali bÅ«ti laikomos esminėmis (pavyzdžiui, esmine laikoma sÄ lyga „pirkimo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos“) (15.9. p.).

Teismų praktikoje (Teismų praktika Nr.

31) suformuota pozicija, kad perkančioji organizacija negali vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti pagrindinių vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, ypač tokios, kuri, jei bÅ«tų vieÅ¡ojo pirkimo kvietime, bÅ«tų leidusi tiekėjams pateikti iÅ¡ esmės kitus pasiÅ«lymus. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos galėtų bÅ«ti pakeistos po tiekėjo iÅ¡rinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiÅ¡kiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo bÅ«dus, kad visos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiÅ«lymus bÅ«tų lygiavertės. Siekiant užtikrinti procedÅ«rų skaidrumÄ ir vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei jie numato iÅ¡ esmės skirtingas sÄ lygas nei nustatytosios pradinėje sutartyje ir taip parodo Å¡alių valiÄ sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl esminių tokios sutarties sÄ lygų.

LygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų laikymosi pareigos, t. y. draudimo keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygas, laikymasis nepriklauso nuo vieÅ¡ojo pirkimo specifiÅ¡kumo. VieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiÅ«lymÄ . Taip pat pradinės sutarties pakeitimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas esminiu, jei juo įtraukiamos ir anksčiau nenumatyta pirkimo objekto (paslaugos) dalis.

Pakeitimas taip pat gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sÄ lygose. VPÄ® nuostatos, pagal kurias sudarant sutartį negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir joms prieÅ¡taraujančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygos yra niekinės ir negaliojančios.

Argumentai apie rinkos ir kainų pokyčius bei Å¡alių reakcijÄ Ä¯ numatomus pasikeitimus realiame gyvenime neduoda teisinio pagrindo VPÄ® aiÅ¡kinti ir taikyti kitaip. Sutarties laisvės principas ginčo sutarties Å¡alims turi bÅ«ti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPÄ® normos ir paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai. Ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl pareiÅ¡kėjo siÅ«lomų sutarčių pakeitimo sÄ lygų, t.y. grÄ Å¾inimo grafiko pakeitimo nekeičiant kreditų grÄ Å¾inimo datų ir galutinių terminų, keičiant tik tarpines grÄ Å¾inimo sumas, vertinimo ta prasme, ar tokie pakeitimai vertintini kaip esminiai, ar ne. Kaip LVAT nurodė 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje galiojančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiÅ«lymÄ ;

b) labai iÅ¡plečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytÄ pirkimo objektÄ ;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sÄ lygose;

d) pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiÅ«lyme lėmė Å¡io pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimėjusiu), su kuriuo iÅ¡ pradžių sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjo siÅ«lomi kredito sutarčių pakeitimai nenustato naujų sÄ lygų, kurios pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktas, asmens (nagrinėjamu atveju AB DNB bankas) pasiÅ«lymÄ .

Taip pat nenustatyta, kad pasiÅ«lymais bÅ«tų iÅ¡plečiama pirkimo apimtis, pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas. Atsakovė nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir leidus atlikti sutarčių pakeitimus pareiÅ¡kėjas atitinkamais laikotarpiais privalėtų mokėti ženkliai didesnes sumas nei buvo nustatytos pirminiuose sutarčių prieduose. Tokiu bÅ«du nebÅ«tų užtikrintas racionalus Å¡iems pirkimams skirtų lėšų panaudojimo principas, ekonominė sutarčių Å¡alių pusiausvyra banko naudai pasikeistų taip, kaip nebuvo numatyta pirkimų dokumentuose ir pradinėse sutartyse.

Å ios aplinkybės, atsakovės vertinimu, suponuotų naujų susitarimų sudarymÄ , todėl bÅ«tų pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir neužtikrintas VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Be to, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. A662-853/2013 (b.l. 109-116), nagrinėjant bylÄ ypatingÄ dėmesį reikėtų skirti ekonominės sutarties pusiausvyros analizei. Taigi akivaizdu, kad pagrindinis ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjo siÅ«lomi sutarčių pakeitimai įtakos ekonominę sutarčių pusiausvyrÄ Â AB DNB banko naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminėse sutarties sÄ lygose.

Vertinant Å¡alių pozicijas Å¡iuo aspektu, bÅ«tina pažymėti, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatas teismas nėra įgaliotas vertinti ginčijamo administracinio akto ekonominio tikslingumo požiÅ«riu. Teismas tik sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Å alys byloje privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia tiek savo reikalavimus, tiek ir atsikirtimus. Ä®rodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, arba, kad jų nėra.

Ä®rodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiÅ«lyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba Å¡ių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iÅ¡ pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų (ABTÄ® 57 str. 1 ir 4 d.). PareiÅ¡kėja savo argumentus, kad atsakovei leidus pakeisti sutarčių sÄ lygas ekonominė pusiausvyra iÅ¡skirtinai banko naudai nepasikeis, pagrindžia tiek ir į administracinę bylÄ , tiek ir atsakovei sprendžiant nagrinėjamÄ klausimÄ , pateiktu AB DNB banko 2012 m. balandžio 27 d. raÅ¡tu Nr. 800-173 (b.l. 13, 15).

Minėtame raÅ¡te tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal sutarčių pakeitimus pareiÅ¡kėjo mokėtinos palÅ«kanos preliminariai nepasikeis. Nors Å¡is AB DNB banko raÅ¡tas yra tik preliminari ir informacinio pobÅ«džio informacija, ir, kaip pažymėjo LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje, iÅ¡ jo nėra galimybių objektyviai nustatyti mokėtinų palÅ«kanų pokyčių pakoregavus kreditų grÄ Å¾inimo grafikus, tačiau tai, kartu su pareiÅ¡kėjo pateiktomis pažymomis apie prognozuojamus paskolų grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimus (b.l. 133, 134) yra vieninteliai į bylÄ pateikti ekonominiai siÅ«lomų pakeitimų vertinimai.

Teismui pasiÅ«lius Å¡alims apsvarstyti galimybę pasinaudoti ABTÄ® 61 ir 62 straipsniuose numatyta galimybe remtis specialisto ar eksperto iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjas nurodė, neradęs įstaigos, kuri atliktų ekspertizę dėl sutarties ekonominės analizės administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė į bylÄ nepateikė iÅ¡ viso jokių objektyvių ekonominių paskaičiavimų ar kitokio ekonominio pagrindimo savo iÅ¡vadai, jog ekonominė sutarties Å¡alių pusiausvyra pasikeis banko naudai.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTÄ® 57 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad bendra paskolų (mokamų palÅ«kanų suma) žymiai padidės, remiantis anksčiau minėtais pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l. 13, 15, 133, 134), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas atsakovės sprendimas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (VAÄ® 8 str. 1 d.).

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas Å¡is aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas Å¡is aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant Å¡iam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryÅ¡iui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas praneÅ¡imas yra nepagrįstas, t.y. jame nėra nurodytos objektyvios faktinės aplinkybės, lėmusios praneÅ¡ime iÅ¡vardintų teisės normų taikymÄ .

Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti ginčijamÄ atsakovės sprendimÄ laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas, t.y. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 4S-2763 naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas (VAÄ® 8 str. 1 d., ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:                    PareiÅ¡kėjos KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos skundÄ tenkinti.Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 4S-2763.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Rūta MiliuvienėMargarita StambrauskaitėNijolė Sušinskienė