2023-08-30 Nr. AB-16122-3-61-3-06483-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2220-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06483-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. H. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 23S56929 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) A. T. byloje Nr. C-556/17, priimti sprendimą iš esmės ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. H. atitinka pabėgėlio sąvokos apibrėžimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto proteste prieš (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatus. Demonstracijos metu jis buvo sulaikytas, buvo surašytas protokolas už dalyvavimą nesankcionuotame masiniame renginyje, pareiškėjas pripažintas kaltu. Pareiškėjas atliko arešto bausmę, tačiau atsisakė sumokėti paskirtą baudą. Prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 27 d. jis išėjo protestuoti prieš konstitucines pataisas ir (duomenys neskelbtini) įtraukimą į (duomenys neskelbtini) karą (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jis buvo nufotografuotas, todėl bijo grįžti į kilmės valstybę, nes, jo manymu, jam gresia kalėjimas.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo ir 2022 m. vasario mėn. vykusiame proteste dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) karui prieš (duomenys neskelbtini) bei konstitucinėms pataisoms. Nepriklausomai nuo to, kad už dalyvavimą nesankcionuotame proteste jis jau atliko bausmę, (duomenys neskelbtini) teisėsaugai yra žinomi pareiškėjo priešiški (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu įsitikinimai, tai yra pakankamas pagrindas suteikti prieglobstį. Remiantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 83 straipsniu, duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Sprendime nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, nenustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas prieštarautų kilmės valstybės informacijai.

4. Atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas nepatyrė persekiojimo dėl savo veiklos, nėra paieškomas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvertino perspektyvinės persekiojimo rizikos galimybės, netinkamai kvalifikavo reikšmingas aplinkybes prieglobsčio suteikimo galimybės kontekste, paviršutiniškai atliko tyrimą, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Sprendimo turinyje nepateikiamas galimos patirti ateityje rizikos vertinimas. Atsakovas vertino tik pareiškėjo patirtis praeityje, formaliai nurodė, jog nerado informacijos, kad prieš jį būtų pradėtas persekiojimas, kad jis būtų paieškomas dėl dalyvavimo 2022 m. vasario mėn. proteste, tačiau tai, jog prieglobsčio prašytojas dar nėra paieškomas ir dar nesusidūrė su realiais, tiesioginiais grasinimais ar kankinimu, nereiškia, jog tokia jo paieškos procedūra negalės būti inicijuota jam grįžus į kilmės valstybę. Jungtinių Valstijų valstybės departamento 2021 m. ataskaitoje bei „Freedom house“ pranešama, jog (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai.

5. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, veikiantys (duomenys neskelbtini) prieš A. L. režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema. Pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas kilmės šalyje, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) užregistruotą administracinių pažeidimų protokolo Nr. 5611628 kopiją, sąskaitų kopijas dėl išlaidų atlyginimo už pareiškėjo maitinimą (duomenys neskelbtini) (tuo metu, kai jis buvo sulaikytas). Migracijos departamentas padarė išvadą, jog jo dalyvavimas 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) miesto proteste yra laikomas nustatytu faktu. Atsižvelgiant į tai, jog jis dalyvavo tik viename nesankcionuotame proteste prieš A. L. ir jau yra atlikęs administracinę bausmę už šį nusižengimą, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo profilį, t. y. jis nedalyvavo jokiose kitose opozicinėse veiklose, nebuvo aktyvus režimo kritikas, dėl jo įsitikinimų nesulaukė tolimesnio (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėmesio, nebuvo nustatyta, kad kyla grėsmė pareiškėjui patirti (duomenys neskelbtini) režimo persekiojimą ateityje dėl jo 2020–2021 m. vykdytos veiklos. Remiantis (duomenys neskelbtini) Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8.3 straipsnio 1 dalies punktu, asmuo yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu nuo atlikto administracinio nusižengimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog po šio įvykio jis jokiose veiklose nedalyvavo iki 2022 m.

10. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą neteisėtai, buvo suimtas, atliko 1 mėnesio suėmimo bausmę, 2022 m. balandžio 27 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Jis nepateikė jokių įrodymų apie dalyvavimą 2022 m. vasario pabaigoje vykusiame proteste, o pasakojimo metu negalėjo nurodyti, kokie (duomenys neskelbtini) Respublikos konstituciniai pakeitimai buvo svarstomi ar kodėl jam šie pakeitimai nepriimtini. Pareiškėjas galėjo dalyvauti referendume, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nors jis galimai buvo identifikuotas pareigūnų (t. y. buvo nufotografuotas), tačiau jis nesulaukė nederamo pareigūnų elgesio, nebuvo sulaikytas ir prieš jį nebuvo pradėta administracinė ar baudžiamoji byla nei buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei buvimo Lietuvoje metu, todėl tyrimo metu nenustatyta, kad dėl dalyvavimo proteste jis patirtų persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

11. Atsakovas nurodė, kad Sprendime buvo vertinta informacija nuo 2020 m. iki 2022 m. iš ne mažiau kaip 82 įvairiausių šaltinių (pvz., Jungtinių Valstijų valstybės departamento (toliau – ir JAVVD), Žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų (toliau – ir NVO) „Amnesty International“; „Freedom House“; „Human Rights Watch“ ir t. t.) bei konstatuota, kad po 2020 m. prezidento rinkimų (duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Rizika, kurią pareiškėjas įvardija, (įkalinimo grėsmė) yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, grindžiama prielaida, kuri mažai tikėtina (anot pareiškėjo, jeigu režimas norėtų, galėtų sugalvoti pagrindą). Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjo profilis (dalyvavo dvejuose protestuose skirtingais laikotarpiais, yra atlikęs paskirtą bausmę, nedalyvavo kitoje politinėje (opozicinėje) veikloje nei gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu, nei gyvenimo Lietuvos metu) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią jo persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo apklaustas, jo apklausos metu gauti duomenys buvo tinkamai įvertinti. Tai, kad pareiškėjas nesutiko su jo paaiškinimų vertinimu, nereiškė, jog dėl minėtos priežasties buvo būtina nauja apklausa. Net esant tam tikriems netikslumams jo paaiškinimuose, jie buvo vertinti pareiškėjo naudai ir pripažinta, jog jis tikrai dalyvavo 2020 m. proteste ir galimai dalyvavo 2022 m. proteste. Įvertinęs aktualių aplinkybių visumą, atsakovas nenustatė tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti M. H. buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti.

13. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir pareikštą reikalavimą panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Atstovė pabrėžė, kad, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas jau buvo panaikinęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir grąžino pareiškėjo prašymą atsakovui nagrinėti iš naujo, skundžiamame sprendime neminimas nei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, nei nauji dokumentai. Tiek panaikintas, tiek skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra identiški. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nors Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo tik viename proteste, vėliau nurodė, kad dalyvavo protestuose 2020 ir 2022 metais. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, tai patvirtino informacija apie jo sulaikymą. Prašė remtis ESTT praktika – 2019 m. liepos 29 d. sprendimu byloje Nr. C-556/17, kuriame nurodyta, kad kai institucijos nevykdo teismo nurodymų, teismas gali išspręsti klausimą iš esmės ir priimti sprendimą.

14. Pareiškėjo atstovė pabrėžė, jog tik šio teismo posėdžio metu atsakovo atstovei kilo abejonių dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 9 d. rekomendacijos, t. y. ar rekomendacija yra apie pareiškėją, kadangi joje nurodyta G. N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), tai buvo galima nustatyti tyrimo metu sprendžiant pareiškėjo prašymą Migracijos departamente. Pareiškėjas dalyvavo protestuose, dėl to susiduria su persekiojimu. Pareiškėjo atstovės nuomone, atsakovo atstovės argumentai, kad pareiškėjas nedalyvavo išskirtiniuose mitinguose, kelia abejonių.

15. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė patenkinti skundą. Paaiškino, kad M. H. ir G. N. A. yra tas pats vardas, skiriasi tik transkripcija. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negalima turėti savo nuomonės ir jau mokydamasis mokykloje susidūrė su A. L. režimu. Pabrėžė, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir vien todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) valstybės priešas. Jis atliko paskirtą bausmę – areštą – dėl dalyvavimo protestuose, tačiau atsisakė sumokėti baudą. Dėl to buvo areštuotos jo banko sąskaitos, namuose lankėsi antstoliai, todėl buvo priverstas keisti butus. Pareiškėjas paaiškino, kad jokioje medijoje neskleidė savo pažiūrų. Kratos namuose buvo atliekamos iš esmės dėl nesumokėtos baudos. Nors turi ir daugiau nesumokėtų baudų, manė, kad būtent dėl baudos už dalyvavimą proteste jo namuose buvo atliekamos kratos ir areštuotos sąskaitos. Šiuo metu pareiškėjas nėra aktyvus mitingų dalyvis.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

17.1. Pareiškėjas pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio. Prašymą motyvavo tuo, kad jis dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, todėl, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), tikėtinas teisėsaugos institucijų persekiojimas. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

17.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1763-624/2023 nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S140061 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendime pažymėjo, jog Migracijos departamentui kyla pareiga surinkti išsamią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės šalį. Teismo vertinimu, atsakovas nėra tinkamai įvykdęs šios pareigos, nes skundžiamame sprendime nenurodyta jokia jo surinkta oficiali, faktais paremta informacija apie tai, kokia opozicinėje veikloje dalyvavusių asmenų padėtis kilmės valstybėje yra šiuo metu (pvz., ar jie yra persekiojami, sulaikomi ir pan.). Vien abstraktus pareiškėjo argumentų ir jo politinio aktyvumo (neaktyvumo) vertinimas tik bendrai surinktų aplinkybių apimtyje nelaikytas pakankamu

17.3. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs surinktą medžiagą, 2023 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S56929 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

18. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos yra pagrįstos 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija), jos taip pat įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 86–88 straipsnių, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija, (toliau – ir Tvarkos aprašas)) 97, 99 punktų nuostatas, remdamasis tyrimo metu surinktais įrodymais, nurodė, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

19. Teismo vertinimu, bylos duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacija patvirtino, jog 2022 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jam kirtus Lietuvos Respublikos sieną neteisėtu būdu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 6 d. nutartimi užsieniečiui buvo skirtas suėmimas iki 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį 66 MGL dydžio bauda, pareiškėjas sumokėjo baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje 3 mėnesiams. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas priėmė nagrinėti užsieniečio prašymą.

20. Teismas pažymėjo, kad nei skunde, nei teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė nenurodė konkrečių detalių apie minimą 2022 m. vasario 27 d. protestą, neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas patvirtino, kad po dalyvavimo šiame proteste nesulaukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėmesio, pvz., skambučių, šaukimų atvykti į apklausas ar kratos jo gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog dėl dalyvavimo 2022 m. vasario 27 d. proteste pareigūnai jį būtų sulaikę, kankinę, žeminę, grasinę arba kitu būdu nežmoniškai elgęsi, jį sulaikant arba jam atliekant paskirtą areštą. Pareiškėjas patvirtino, kad, atlikęs areštą dėl dalyvavimo 2020 m. rugpjūčio 9 d. proteste prieš prezidento rinkimų rezultatus, vėliau jis nesulaukė teisėsaugos institucijų dėmesio, grasinimo ar kt. veiksmų. Tiek Migracijos departamente, tiek teisme pareiškėjas atsakinėjo į klausimus abstrakčiai, nedetalizavo aplinkybių apie dalyvavimą protestuose.

21. Teismas akcentavo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas antrą kartą. Pažymėjo, kad baimės grįžti į kilmės valstybę pareiškėjas negrindė jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė kaip grėsmę savo sveikatai ir gyvybei tai, kad jis dalyvavo protestuose prieš kilmės valstybės valdžią, kilmės valstybės konstitucinius pakeitimus. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo kilmės valstybės institucijos netrukdė jam palikti kilmės valstybę. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad, atlikęs 5 parų areštą už dalyvavimą proteste 2020 m., dar du metus gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai nesilankė jo namuose, tačiau pažymėjo, jog į jo namus atvykdavo „teismo vykdytojai“, kurie areštuodavo jo banko sąskaitas ir nuo jų nurašydavo pinigines lėšas. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus apklausos Migracijos departamento metu, taip pat nurodytas aplinkybes teismo posėdyje, tikėtina, jog minimi pareigūnai siekė priverstinai išieškoti už 2020 m. padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą, kurios pareiškėjas nebuvo sumokėjęs, taigi jie veikė kaip Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantys antstoliai, kurie priverstinai vykdo teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą ateityje ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas protestuose) buvo bendro pobūdžio, neišsamus. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą ateityje yra pernelyg abstraktus ir bendro pobūdžio. Pareiškėjas nurodė, kad baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tikėtinu persekiojimu dėl dalyvavimo protestuose. Nors kilmės valstybės informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo 2020 m. protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog po to, kai pareiškėjas atliko 5 parų arešto bausmę, jis sulaukė kilmės valstybės teisėsaugos institucijų persekiojimo, grasinimo ar kitokio žmogaus teises ir laisves pažeidžiančio elgesio. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, išsamiai įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, pateiktus įrodymus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai nenustatė individualios pareiškėjui kilsiančios grėsmės kilmės valstybėje.

23. Teismas įvertino, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2020 m. rugpjūčio 10 d. administracinių pažeidimų protokolą, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis dalyvavo minėtame 2022 m. vasario 27 d. proteste. Kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė nuotraukas, kuriose yra vaizduojami protestų (mitingų) dalyviai Lietuvoje (Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aikštėje), bet ne pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tolesnis teisėsaugos pareigūnų vykdomas persekiojimas dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų nėra patvirtintas įrodymais. Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas pažymėjo, jog vien pareiškėjo pasakojimas šiuo atveju nelaikytinas patikimu įrodymu prieglobsčio suteikimo kontekste.

24. Įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktus paaiškinimus, taip pat teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jam trūksta detalumo. Pareiškėjo istorija neleido identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės akcentuoja aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl neteisėto sienos kirtimo, pareiškėjas teismui nurodė, jog jis pasirinko Lietuvą tik kaip tranzitinę valstybę, kadangi jo buvusi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra 60 kilometrų nuo Vilniaus, jis siekia patekti į (duomenys neskelbtini), kurioje turi pažįstamų. Apklausoje Migracijos departamente paaiškino, kad iš esmės jam nėra svarbu, koks bus galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, teigė, jog jis neturėjo tikslo atvykti būtent į Lietuvą, o jeigu jam nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, jis išvyks į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

25. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus dėl asmenų, dalyvaujančių protestuose (duomenys neskelbtini), persekiojimo, teismas darė išvadą, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog kas nors realiai persekiotų pareiškėją (prieglobsčio prašytoją), kad jam kas nors grėstų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

26. Teismo vertinimu, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą, ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, o ne dėl grėsmės savo laisvei ar gyvybei. Tarptautinė teisė nesuteikia teisės pabėgėliams pasirinkti prieglobsčio šalį. Pats pareiškėjas apklausoje patvirtino, jog jis siekia patekti į (duomenys neskelbtini), o Lietuvą pasirinko kaip tranzitinę šalį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai nebuvo susiję su konkrečiomis grėsmėmis dėl jo dalyvavimo protestuose kilmės valstybėje.

27. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, antrą kartą nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, surinko pakankamai duomenų apie kilmės valstybę, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje, jo pasakojime nurodytas aplinkybes, rėmėsi aktualiais bylai duomenimis. Atsakovas nerado informacijos, kad pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje šiuo metu yra pradėta baudžiamoji byla, tokios informacijos nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nenustatyta, kad kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi saugumo situacija, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

28. Teismas įvertino, kad Migracijos departamento tyrimo metu, taip pat teismo posėdyje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas yra opozicijos ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, veikėjas, žurnalistas, kritikuojantis (duomenys neskelbtini) prezidentą, nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų individualaus persekiojimo rizika dėl UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje išvardintų priežasčių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų pareiškėjo apsaugos poreikį. Nors pareiškėjas skunde grindė jam kylančią riziką kilmės valstybėje jo dalyvavimu protestuose prieš (duomenys neskelbtini) prezidentą ir konstitucines pataisas, karą (duomenys neskelbtini), tačiau jo atsakovui ir teismui pateikti abstraktūs paaiškinimai nesudarė prielaidų vertinti, kad po to, kai 2020 m. jis atliko areštą, jis asmeniškai susidūrė su grasinimais ar persekiojimu politinių pažiūrų (neigiamo nusistatymo kilmės valstybės prezidento, vyriausybės atžvilgiu) pagrindu.

29. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir citavo įvairius šaltinius apie pareiškėjo kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, „Freedom House“, „Human Rights Watch“, Kanados imigracijos ir pabėgėlių tarybos ataskaitas, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Teismas darė išvadą, kad teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendime nustatyti atsakovo tyrimo ir pirmojo sprendimo procedūriniai trūkumai buvo ištaisyti, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami tinkamai išnagrinėti prašymą, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

30. Teismas įvertino, kad pareiškėjas neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

31. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nepriteisė jam patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

34. Pareiškėjo grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

34.1. Dėl pareiškėjo dalyvavimo 2022 m. vasario 27 d. antikariniame proteste teismas nenurodė, kodėl Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo dalyvavimas minėtame proteste yra tikėtinas, yra nepagrįsta ir kodėl atsirado poreikis teismui savo ruožtu vertinti pareiškėjo pasakojimą ir jo patikimumą būtent dėl šios aplinkybės. Pats atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas tikėtinai dalyvavo 2022 m. vasario 27 d. antikariniame proteste, Migracijos departamentas neginčijo šio fakto teismo posėdžio metu, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas ėmėsi iniciatyvos vertinti šią aplinkybę sprendime, nesuteikdamas pačiam pareiškėjui ir jo atstovei galimybės pasisakyti dėl to (pareiškėjui ir jo atstovei net nebuvo žinoma, kad kyla klausimų dėl šios aplinkybės). Taigi teismas iš esmės grindė sprendimą aplinkybe, kuri net nebuvo ginčijama teismo posėdžio metu ar nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą Migracijos departamente. Be kita ko, teismo reikalavimas (nors teismas neišreiškė tokio reikalavimo nei teismo posėdžio metu, nei iki jo) pateikti įrodymus dėl dalyvavimo 2022 m. vasario 27 d. proteste neatitinka įrodinėjimo standartų prieglobsčio bylose. Pareiškėjo teiginiams dėl dalyvavimo 2022 m. vasario 27 d. proteste atsakovas taikė UTPĮ ir Direktyvoje 2011/95/EU įtvirtintą abejonės privilegiją ir konstatavo, kad pareiškėjas tikėtinai dalyvavo minėtame proteste. Taigi pareiškėjui nėra būtina pateikti vaizdo įrašus, nuotraukas, žiniasklaidos straipsnius, administracinio nusižengimo protokolą, kuriame būtų nustatytas pareiškėjo dalyvavimas minėtame proteste, ar kitus dokumentinius įrodymus, pagrindžiančius jo dalyvavimo proteste faktą, jeigu pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai. Nei atsakovas, nei teismas nenustatė aplinkybių, kodėl neturėtų būti taikoma abejonės privilegija.

34.2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjui kylančią riziką patirti persekiojimą. Pareiškėjas grindžia prieglobsčio prašymą aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė būti persekiojamam dėl jo politinių įsitikinimų, tačiau nei Migracijos departamentas, nei teismas nevertino pareiškėjo politinių įsitikinimų išraiškos (duomenys neskelbtini) pasekmių. Šie klausimai yra esminiai, siekiant tinkamai įvertinti prieglobsčio prašymą, kuris paremtas persekiojimu dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose išdėstė argumentus, kokios pasekmės kyla opozicijos nariams, kai jie viešai išreiškia nuomonę apie karą (duomenys neskelbtini). Pats Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie režimo kritikų represijas. Taigi bylos esmė yra tai, kad pareiškėjas negali laisvai išreikšti šių įsitikinimų (duomenys neskelbtini), nes būtų persekiojamas, o, atsižvelgiant į tai, kad dėl politinių įsitikinimų išraiškos jis jau buvo identifikuotas ir nubaustas areštu ir bauda, rizika patirti persekiojimą tik padidėja. Taigi teismas, akcentuodamas aplinkybę, kad pareiškėjas, atlikęs administracinio arešto bausmę, daugiau nepatyrė persekiojimo, netinkamai taikė rizikos vertinimo standartą prieglobsčio bylose, nes pareiškėjo areštas kaip tik sustiprina tikimybę pakartotinai patirti persekiojimą ateityje.

34.3. Pareiškėjas nurodo, kad jis grindžia kreipimąsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dvejomis aplinkybėmis. Pirma, pareiškėjo dalyvavimas dviejuose protestuose (duomenys neskelbtini), taip pat opozicinė veikla Lietuvoje patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas sistemiškai dalyvauja opozicinėje veikloje ir turi stiprius politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu, dėl kurių jis gali būti persekiojamas. Tačiau tiek iš teismo, tiek iš Migracijos departamento pateiktų argumentų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjo veikla (dalyvavimas opoziciniuose protestuose (duomenys neskelbtini) ir mitinguose Lietuvoje) yra nepakankama konstatuoti, kad jis turi politinius įsitikinimus, dėl kurių kilmės šalyje galėtų būti persekiojamas. Antra, kyla klausimas, ar atsakovas gali reikalauti pareiškėjo atsisakyti politinių įsitikinimų. ESTT jurisprudencija suponuoja išvadą, kad atsakovas negali to daryti. Nei Migracijos departamentas, nei Vilniaus apygardos administracinio teismas netaiko ESTT bylose X.Y.Z bei Y ir Z įtvirtintų principų pareiškėjo byloje. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: ar šalies piliečio, nepritariančio valdančiam politiniam režimui, kuris nebūdamas opozicinio judėjimo vadovybės (koordinuojančių struktūrų) narys, iki išvykimo iš kilmės šalies dalyvavo masiniuose pilietiniuose protestuose, politiniai įsitikinimai priskirtini politiniams įsitikinimams ES direktyvos 2011/95/ES 10 str. 2 d. e punkto prasme? Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, kurie sudaro asmens tapatybės dalį, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo?

34.4. Teismas neatliko pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo. Pareiškėjas pridėjo nuotraukas, kurios patvirtino, kad jis dalyvavo opozicinėje veikloje Lietuvoje. Taip pat buvo pridėtas ir (duomenys neskelbtini) diasporai padedančios nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas yra aktyvus opozicijos šalininkas, (duomenys neskelbtini) dalyvavęs pogrindinėje veikloje. Nepaisant to, Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, neatsižvelgė į pateiktus dokumentus ir konstatavo, kad pareiškėjas Lietuvoje nevykdė jokios opozicinės veiklos. Apskundus šį atsakovo sprendimą, 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodytos šios aplinkybės ir pridėti tie patys dokumentai, tačiau teismas jų nevertino. Teismas pasisakė tik dėl pridėtų nuotraukų. Neaišku, ką teismas norėjo patvirtinti ar paneigti teiginiais dėl nuotraukų. Šiomis nuotraukomis pareiškėjas siekė įrodyti, kad jis yra aktyvus opozicijos šalininkas, kuris vykdo veiklą ir Lietuvoje. Pareiškėjas niekada neteigė, kad šios nuotraukos buvo padarytos (duomenys neskelbtini). Šios nuotraukos ir „(duomenys neskelbtini)“ raštas parodo, kad pareiškėjas ir toliau dalyvauja opozicijos organizuojamoje veikloje, turi stiprius politinius įsitikinimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) jam grėstų persekiojimas. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto rašto, o padarytos išvados dėl pateiktų nuotraukų yra visiškai nesusijusios su pareiškėjo rizikos partirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų vertinimu (duomenys neskelbtini).

34.5. Nei Migracijos departamentas, nei teismas posėdžio metu neprašė pareiškėjo detaliai paaiškinti, dėl kokių būtent pakeitimų pareiškėjas išėjo protestuoti, taigi neaišku, kodėl teismas sprendė, kad šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs. Pareiškėjo dalyvavimas opoziciniuose protestuose, taip pat opozicinė veikla Lietuvoje yra akivaizdi politinių pažiūrų išraiška, atspindinti pareiškėjo opoziciją valdančiojo režimo politikos ir jo naudojamų metodų atžvilgiu, taigi neaišku, kodėl teismas kelia abejones dėl pareiškėjo išvykimo priežasčių ir motyvų.

34.6. Nesuprantama, kokiu teisinės valstybės principo interpretavimu teismas vadovaujasi, jeigu 5 parų areštas, bauda ir jos išieškojimas už taikų opozicinių pažiūrų išreiškimą yra prilyginami įprastiems teisiniams procesams, kurie vyksta visose demokratinėse šalyse. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad politiškai motyvuotos administracinės nuobaudos yra skiriamos iki šiol, net ir pasibaigus protestams, pvz., 2022 m. balandžio mėnesį 150 žmonių buvo nuteisti pagal politinius straipsnius, iš jų 95 iš viso atliko 1,198 dienų administracinio arešto ir 55 asmenys sumokėjo 15,800 dolerių vertės baudų. Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos yra taikomos išimtinai tik tiems, kurie dalyvauja opoziciniuose protestuose, kadangi šių priemonių teisėtumą kontroliuoja (duomenys neskelbtini) teismai, kurie yra visiškai paklusnūs valdžiai, asmenims nėra užtikrinama teisė į teisingą teismą. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) susirinkimų įstatymo pakeitimus, kuriais ypač apribota susirinkimų teisė, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui taikytų priemonių prigimtis ir taikymo pobūdis yra diskriminacinio pobūdžio, nukreiptas į režimo kritikus.

34.7. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiais, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) niekas negresia, nes jis galėjo laisvai ir teisėtai palikti šalį. Pareiškėjas nurodo, kad tai prieštarauja byloje esančiai informacijai – pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio, taigi akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos netrukdė jam palikti kilmės valstybę. Tai pripažįsta ir pats teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo nuteistas už neteisėtą sienos kirtimą. Be to, tai, kad atvykimo būdas, vertinant persekiojimo riziką bei ar užsienietis atitinka pabėgėlio statusą, yra nereikšmingas, patvirtina ir tai, kad S. C. atvyko į Lietuvą pasinaudojusi viza, tačiau niekam nekyla abejonių, jog jai gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

34.8. Nepagrįstas ir teismo argumentavimas apie tai, kad pareiškėjas pasirinko Lietuvą kaip tranzitinę valstybę. Tai, kad pareiškėjas neturėjo tikslo atvykti būtent į Lietuvą, nereiškia, kad jo prieglobsčio prašymas nepagrįstas. Visų pirma, prieglobsčio prašytojai iš viso negali būti baudžiami už neteisėtą sienos kirtimą, taigi vien pareiškėjo baudimas už neteisėtą sienos kirtimą, valstybės institucijoms žinant politinę situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat suprantant tai, kad prieglobsčio prašytojai gali neišmanyti Europos Sąjungos prieglobsčio procedūrų, kelia abejonių dėl Lietuvos institucijų veiksmų. Remiantis 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio 1 dalimi ir JTVPK šio straipsnio išaiškinimu, teismas iš viso negalėjo pagrįsti sprendimo, remdamasis baudžiamąją byla, kurioje pareiškėjas (prieglobsčio prašytojas) buvo nuteistas už neteisėtą sienos kirtimą. Be to, pareiškėjas, turėdamas judėjimo laisvę, niekada nebandė išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), todėl tai pagrindė, kad pareiškėjui yra svarbiausia gauti prieglobstį, o ne nuvykti į (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo noras gauti apsaugą vienoje ar kitoje valstybėje nedaro jokios įtakos pareiškėjui kylančiai grėsmei patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Kvalifikuojant gresiantį pavojų, šios aplinkybės nėra aktualios.

34.9. Nei Migracijos departamentas, nei teismas nevertino, ar, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją, jis pagrįstai gali bijoti patirti persekiojimą dėl laisvos opozicinių įsitikinimų išraiškos (duomenys neskelbtini) ir ar valstybė gali reikalauti susilaikyti nuo politinių įsitikinimų išreiškimo. Šiuo aspektu LVAT kyla būtinybė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dėl šioje byloje iškilusio poreikio išaiškinti aktualias Direktyvos 2011/95/EU nuostatas.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,

36. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

36.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepaneigė galimo pareiškėjo dalyvavimo 2022 m. vasario 27 d. proteste, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą (pareiškėjo paaiškinimai Migracijos departamente ir teisme, jo neteisėtas sienos kirtimas, prašymo padavimas po dviejų mėnesių, rašytinių įrodymų pateikimas ir t.t.), buvo konstatuota, jog pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimo tikimybės, o pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

36.2. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad teismas netinkamai taikė pareiškėjui rizikos vertinimo standartą, nes nevertino rizikos patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų ateityje, o tik susikoncentravo į tai, kad pareiškėjas jau atliko arešto bausmę ir daugiau nepatyrė jokio persekiojimo (duomenys neskelbtini). Visų pirma, nors pareiškėjas teigia apie aktyvią savo opozicinę veiklą, tačiau tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismui pateikė tik kelis duomenis, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ raštą ir kelias nuotraukas proteste (t. y. vienas protestas, nes prie pareiškėjo matyti tie patys asmenys). Nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikti įrodymai apie jo persekiojimą nuo 2020 m. ir po 2022 m. Migracijos departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisėsaugos pareigūnų tolesnis pareiškėjo persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų nėra patvirtintas įrodymais, vien tik tai, kad už dalyvavimą proteste pareiškėjui buvo paskirta bauda, kurios pats pareiškėjas nesumokėjo ir už tai 5 paras buvo areštinėje, nepatvirtina jo kaip aktyvaus opozicionieriaus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prieglobsčio prašytojo individualią situaciją ir nenustačius priežasčių persekiojimo riziką didinančių individualių aplinkybių, buvo priimti pagrįsti sprendimai.

36.3. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Antra, Migracijos departamentas nėra nurodęs, jog pareiškėjas negali reikšti savo politinių įsitikinimų ar susilaikyti nuo viešo politinių įsitikinimų deklaravimo. Trečia, nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo politinius įsitikinimus, o tik pateikti paaiškinimai, kurie susiję tik su dalyvavimu protestuose.

36.4. Pareiškėjas savo skunde nurodo ir kitus teismo motyvus, su kuriais nesutinka ir pateikia savo vertinimą, tačiau tokie pareiškėjo vertinimai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja:

IV. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad šioje byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai, be to, kadangi šioje byloje keliamas klausimas dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, pareiškėjui yra būtinybė pateikti paaiškinimus dėl jo politinės veiklos kilmės valstybėje ir Lietuvoje, taip pat jo politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu.

38. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

39. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjui atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikomos motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės nagrinėti administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 23S56929, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį.

41. Atsakovo Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų ir 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

42. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, nėra nustatyta individuali ir pakankamai rimta grėsmė, atitinkanti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, taip pat nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis dalyvavo 2022 m. vasario 27 d. proteste, nes dėl šios aplinkybės nei pareiškėjas, nei jo atstovė neturėjo galimybės pasisakyti teismo posėdžio metu (kadangi nebuvo žinoma, kad dėl to kyla neaiškumų ar klausimų), be to, pats atsakovas neginčijo šios aplinkybės teisme ir pripažino, kad pareiškėjas tikėtinai dalyvavo šiame proteste. Teismas taip pat netinkamai taikė rizikos vertinimo standartą pareiškėjo atžvilgiu, nes nevertino rizikos patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų ateityje, o tik susikoncentravo į tai, kad pareiškėjas jau atliko arešto bausmę ir daugiau nepatyrė jokio persekiojimo (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nevertino arba netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

44. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

45. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

46. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

52. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip šias aplinkybes apeliaciniame skunde aiškina pareiškėjas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

53. Pareiškėjo prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad jis dalyvavo nesankcionuotose protestuose 2020 m. ir 2022 m, todėl jam kyla grėsmė grįžus į kilmės valstybę.

54. Migracijos departamente atliekamo tyrimo metu prieglobsčio prašytojas teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto proteste, kurio metu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai sulaikė jį, pristatė į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyrių, kuriame pareiškėjui buvo surašytas protokolas už administracinį pažeidimą – dalyvavimą nesankcionuotame proteste. Prieglobsčio prašytojui buvo skirtas 5 parų sulaikymas ir apytiksliai 30 eurų „baudą“, t. y. sąskaita už maitinimą sulaikymo metu. Tyrimo metu įvertinus prieglobsčio prašytojo istoriją bei pateiktų dokumentų kopijas, Migracijos departamentas nustatė, kad M. H. parodymai iš esmės yra suderinami su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu vykdant konsultacijas su Užsienio reikalų ministerija, minėta institucija taip pat patvirtinto, jog prieglobsčio prašytojas dalyvavo minėtame proteste, kurio metu buvo sulaikytas ir atliko administracinio arešto bausmę. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, laikė prieglobsčio prašytojo dalyvavimą 2022 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) miesto proteste nustatytu faktu, tačiau pažymėjo, kad 2020 m. M. H. dalyvavo tik viename nesankcionuotame proteste prieš A. L. ir yra atlikęs bausmę už šį nusižengimą. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nedalyvavo jokiose kitose opozicinėse veiklose, nebuvo aktyvus režimo kritikas, dėl šių įsitikinimų jis nesulaukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Atsižvelgus į tai, nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas būtų toliau persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl jo dalyvavimo 2022 m. rugpjūčio 9 d. protesto akcijoje.

55. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė, kad 2022 m. vasario mėn. dalyvavo proteste prieš konstitucinius pakeitimus ir (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) karą su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad šio protesto metu jis buvo nufotografuotas pareigūnų. Atsakovas nustatė, kad protesto metu ar po jo nesulaukė jokio nederamo elgesio iš (duomenys neskelbtini) režimo, kuris prilygtų persekiojimui. Prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimą 2022 m. vasario 27 d. proteste, bei negalėjo nurodyti, kokie (duomenys neskelbtini) konstituciniai pakeitimai buvo svarstomi ar kodėl jam šie pakeitimai būtų nepriimtini. Vis dėlto tyrimo metu surinktos informacijos kontekste atsakovas vertino, kad M. H. galėjo dalyvauti tokiame proteste, tačiau nurodė, kad jo teiginiai apie tai, kad proteste jį galėjo nufotografuoti, yra grindžiami tik jo subjektyviomis prielaidomis. Migracijos departamentas vertino aplinkybes, jog po tariamo protesto jis nesusidūrė su nederamu pareigūnų elgesiu, nebuvo sulaikytas, prieš jį nebuvo pradėta administracinė ar baudžiamoji byla nei buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei buvimo Lietuvoje metu, ir nenustatė, kad prieglobsčio prašytojas grįžimo į kilmės valstybę atveju galėtų patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo protesto akcijoje prieš konstitucinius pakeitimus ir (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) karą.

56. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojo profilis (dalyvavo dvejuose protestuose skirtingais laikotarpiais, yra atlikęs paskirtą bausmę, nedalyvavo kitoje politinėje / opozicinėje veikloje nei gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu, nei gyvenimo Lietuvos metu) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, todėl pareiškėjo deklaruojamą baimę patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikė visiškai pagrįsta. Atsakovas konstatavo, kad „visiškai pagrįstos“ baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

57. Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir citavo įvairius šaltinius apie pareiškėjo kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, „Freedom House“, „Human Rights Watch“, Kanados imigracijos ir pabėgėlių tarybos ataskaitas, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Taigi atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje.

58. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde ir paaiškinimuose išdėstytus argumentus, atsakovo nustatytas aplinkybes ir argumentus, visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami prašymui tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai abejoti atsakovo išvadomis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepateikė įrodymų apie dalyvavimą 2022 m. vasario 27 d. proteste, nes dėl šios aplinkybės nei pareiškėjas, nei jo atstovė neturėjo galimybės pasisakyti teismo posėdžio metu. Be to, pats atsakovas neginčijo šios aplinkybės teisme ir pripažino, kad pareiškėjas tikėtinai dalyvavo šiame proteste.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo pateiktas aplinkybes dėl dalyvavimo 2022 m. vasario pabaigoje vykusiame proteste, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, pagrįstai nurodė, kad jie nepaneigė galimo pareiškėjo dalyvavimo minėtame proteste, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą (pareiškėjo paaiškinimai Migracijos departamente ir teisme, jo neteisėtas sienos kirtimas, prašymo padavimas po dviejų mėnesių, rašytinių įrodymų pateikimas ir t. t.), buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimo tikimybės, o pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškėjui rizikos vertinimo standartą, nes nevertino rizikos patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų ateityje.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ raštą ir pateiktas nuotraukas iš protesto, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus paaiškinimus (teismo posėdžio pareiškėjas nurodė, kad jis nevykdė ir šiuo metu nevykdo aktyvios opozicinės veiklos, tik, esant reikalui, padeda „(duomenys neskelbtini)“ iškrauti, pakrauti krovinines mašinas), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog teisėsaugos pareigūnų tolesnis pareiškėjo persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų nėra patvirtintas įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjui už dalyvavimą proteste buvo paskirta bauda, kurios jis nesumokėjo ir 5 paras buvo sulaikytas areštinėje, nepatvirtina jo, kaip aktyvaus opozicionieriaus, statuso.

63. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek Migracijos departamento darbuotojams apklausos metu, tiek teismo posėdyje pareiškėjo išdėstytos aplinkybės jo individualios situacijos kontekste leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai nėra susiję su konkrečiomis grėsmėmis dėl jo dalyvavimo protestuose kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatytas poreikis suteikti tarptautinę apsaugą pareiškėjui.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

65. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

66. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

67. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: ar šalies piliečio, nepritariančio valdančiam politiniam režimui, kuris, nebūdamas opozicinio judėjimo vadovybės (koordinuojančių struktūrų) narys, iki išvykimo iš kilmės šalies dalyvavo masiniuose pilietiniuose protestuose, politiniai įsitikinimai priskirtini politiniams įsitikinimams ES direktyvos 2011/95/ES 10 str. 2 d. e punkto prasme; jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, kurie sudaro asmens tapatybės dalį, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo.

68. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimą Acereda Herrera, C-466/04, 47 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nėra nurodęs, jog pareiškėjas negali reikšti savo politinių įsitikinimų ar susilaikyti nuo viešo politinių įsitikinimų deklaravimo. Be to, nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo politinius įsitikinimus, o tik pateikti paaiškinimai, kurie susiję tik su dalyvavimu protestuose. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo kaip nepagrįstą.

70. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė