2024-03-13 Nr. AB-4386-3-61-3-03191-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-586-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03191-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys D. I., R. S. ir Lietuvos sporto universitetas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2022 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SP-3 (toliau – ir Sprendimas).

2. Skundas ir papildomi rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Tyrimas yra pradėtas „dėl galimo mokslinio tyrimo duomenų pasisavinimo ir neteisėto panaudojimo publikacijose“, dėl pagrindinio tyrėjo D. I. (toliau – ir pagrindinė tyrėja) vardu „išduoto Leidimo biomedicininiam tyrimui atlikti neteisėto panaudojimo, nes tyrimai buvo vykdomi jai nežinant“, „dėl į tyrimą įtrauktų papildomų asmenų be pagrindinės tyrėjos žinios“, „dėl be pagrindinės tyrėjos žinios keičiamo tyrimo pavadinimo ir pakeistos informuoto asmens sutikimo formos“, „dėl medicininės – diagnostinės įrangos naudojimo tyrime neturint reikiamo medicininio išsilavinimo“. Pareiškėjui yra nežinomos Sprendime pateiktos tiriamos aplinkybės, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, prieštaravimus.

2.2. Kontrolieriaus Sprendimas yra nekonkretus, fragmentiškas ir abstraktus, dėl ko pareiškėjui sudėtinga suprasti jo motyvus, nes nėra aišku, dėl kokių faktinių ir teisinių priežasčių Kontrolierius padarė atitinkamas išvadas dėl akademinės etikos pažeidimo.

2.3. Sprendime nepagrįstai konstatuoti akademinės etikos pažeidimai, kadangi Kontrolierius nedetalizavo kitų tyrime dalyvavusių asmenų veiksmų ir nepagrįstai padarė išvadą, kad būtent pareiškėjas fotografavo akies dugną naudodamas pagrindinei tyrimo tyrėjai išduotu leidimu, be jos žinios, kai tokius veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, praktikuojantys asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sveikatos priežiūros licenciją. Tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad akies dugno fotografavimas nėra intervencinis medicinos tyrimas, tad jį gali atlikti ir apmokyti tyrėjai. Pareiškėjo su skundu pateiktas pažymėjimas patvirtina, jog jis buvo apmokytas naudotis atitinkama tyrime naudota įranga. Kontrolierius netyrė ir nevertino reikšmingų aplinkybių, kad atlikti akių dugno kraujagyslių fotografavimą jį apmokė prof. A. P., gavo sertifikatą, patvirtinantį teisę atlikti minimus tyrimus. Pagrindinė tyrėja D. I. atliko kitus matavimus, o pareiškėjas atliko akių dugno kraujagyslių fotografavimą.

2.4. Kontrolierius nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kuris netaikomos mokslo ir studijų institucijoms. Be to, Kauno regioninio biomedicininiu tyrimų etikos komitetas (toliau – ir Kauno RBTEK) (duomenys neskelbtini). išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) atlikti mokslinį tyrimą Lietuvos sporto universitete (toliau – ir Universitetas). Leidime nurodyta, kad leidžiama atlikti tyrimą, naudojant akispūdžio matavimo aparatą. Lietuvos sporto universitetas yra mokslo ir studijų institucija, o ne sveikatos ir priežiūros įstaiga.

2.5. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) išvados dėl galimo mokslinio tyrimo duomenų pasisavinimo ir neteisėto panaudojimo publikacijose yra nepagrįstos. Tarnyba nevertino aplinkybės, jog D. I. pagrįstai nebuvo įtraukta kaip bendraautorė straipsniuose, nes jos duomenų ir indėlio straipsnyje nėra.

2.6. Kontrolieriaus Sprendime nurodoma, jog pagal Leidimą buvo įtraukti papildomi tyrėjai, tačiau nedetalizuoja tyrėjų vardų ir pavardžių, todėl neaišku dėl kokios priežasties buvo nustatytas pažeidimas.

2.7. Sprendimo dalis, kurioje teigiama, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Informuoto asmens sutikimo formos (toliau – ir Sutikimo forma) pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems teikė pasirašyti kitą nei Kauno RBTEK nustatyta sutikimo formą, tokiu veiksmu pažeidė Lietuvos sporto universiteto Etikos kodeksą, patvirtintą 2021 m. gegužės 17 d. Lietuvos sporto universiteto senato posėdyje (toliau – ir Etikos kodeksas). Atsakovas nevertino svarbios aplinkybės, jog Kauno RBTEK tinkamas sutikimo formas pateikė pagrindinei tyrėjai D. I., o pareiškėjas naudojo pagrindinės tyrėjos jam pateiktą formą.

2.8. Sprendime konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis, neaiški teisinė veiksmų kvalifikacija, tai laikytina esminiu trūkumu, nes toks procesinis pažeidimas riboja teises į teisminę gynybą. Be to, ginčui persikėlus į teismą atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, nes skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, normomis, t. y. Sprendime nenurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateikiamas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo Kontrolierius vadovaujasi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

2.9. Sprendime nepagrįstai netirti pagrindinės tyrėjos netinkami veiksmai, nes be jos žinios ir pritarimo pareiškėjo kaip neteisėti kvalifikuoti veiksmai nebūtų buvę įmanomi.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. 2022 m. vasario 4 d. Tarnyboje buvo gautas D. I. skundas ir 2022 m. vasario 18 ir 2022 m. vasario 21 d. gauti skundo patikslinimai dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų.

4.2. Sprendimas priimtas ištyrus visas faktines aplinkybes ir teisinių argumentų visumą. Kontrolierius, pradėjęs skundo tyrimą, turi neišeiti už skundo ribų, todėl Sprendime negalėjo būti vertinami kiti nei skunde nurodyti veiksmai ir / ar asmenys, atlikę tuos veiksmus.

4.3. V. S. biomedicininiame tyrime būdamas atsakingu tyrėju už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei nustatyta formą, neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos formos versiją (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), ir tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinę veiklą pagrindžiantys sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealai laikomi pažeistais vykdant tyrimus nesilaikant biomedicininiu tyrimų etikos reikalavimų. Pareiškėjas paaiškinimuose Tarnybai duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė. Šį pažeidimą nustatė Kauno RBTEK ir užfiksavo Kauno RBTEK 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. 1 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

4.4. Sprendimo dalyje dėl pagrindinio tyrėjo D. I. vardu išduoto Leidimo neteisėto panaudojimo, nes tyrimai buvo vykdomi jai nežinant, išdėstytos aplinkybės yra neginčijamos. Kauno RBTEK (duomenys neskelbtini). išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti biomedicininį tyrimą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir biomedicininis tyrimas). Leidime pagrindiniu tyrėju nurodyta D. I., biomedicininio tyrimo vieta Universitetas. Kauno RBTEK 2021 m. balandžio 6 d. posėdžio metu nusprendė atšaukti biomedicininio tyrimo Leidimo galiojimą „dėl galimai neteisėtų savavališkų (pagrindiniam tyrėjui nežinant) kitų tyrėjų veiksmų atliekant tyrimo procedūras neatitinkančias jų kvalifikacijos bei pagrindinio tyrėjo darbovietės keitimo“.

4.5. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nagrinėti pagrindinės tyrėjos ir tyrėjo V. S. pateikti biomedicininio tyrimo dokumentai, išklausyti jų paaiškinimai, kaip buvo vykdomas tyrimas. Patikrinimo akte nurodyta, kad tyrimo metu buvo pakeisti įrenginiai, kuriais buvo atliekami matavimai ir tyrimai tiriamiesiems, tačiau, pasak tyrėjų, tai tas pats prietaisas tik kitas jo modelis. Taip pat Kauno RBTEK duomenimis nustatyta, kad iki 2019 m. sausio mėnesio oftalmologinius ištyrimus atlikdavo doc. D. I. ir prof. A. P., tačiau, pasikeitus tyrėjų darbovietėms, oftalmologinius tyrimus atliko prof. V. S., kuris yra kūno kultūros dėstytojas ir pagal išsilavinimą negalėjo atlikti šių tyrimų. Prof. V. S. pokalbio su Kontrolieriumi metu teigė, kad jį naudotis įrenginiais ir atlikti akispūdžio matavimus bei akies dugno fotografavimą apmokė prof. A. P., tačiau mokymų sertifikato, kuris patvirtintų, kad tyrėjas turi teisę atlikti šiuos tyrimus Tarnybai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad jis turėjo teisę naudotis medicinine priemone Optomed Aurora biomedicininiame tyrime, yra nepagrįstas, o teiginiai, kad jis veiksmų, susijusių su oftalmologinių tyrimų atlikimu biomedicininiame tyrime neatliko, yra vienas kitam prieštaraujantys ir nepagrįsti.

4.6. Kauno RBTEK 2022 m. balandžio 21 d. raštu Tarnybai patikslino, kad Patikrinimo akte minimais tyrėjais laikytini visi tyrime dalyvavę asmenys nurodyti paraiškoje. Tai yra A. P., D. I., G. L., L. M., V. S., D. M., A. S., R. S., A. Č., R. C., V. P., R. Z. Biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketoje (toliau – ir etinio vertinimo anketa) nurodyta, jog tyrėjas V. S. supažindins su tyrimu bei įteiks Sutikimo formą pasirašymui. Ši aplinkybė taip pat patvirtina pareiškėjo nusižengimą.

4.7. Mokslinime straipsnyje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Straipsnis), atspausdintas žurnalo „The Journal of Sports Medicine and Physical Fitness“ (toliau – ir Žurnalas) nurodyta, kad V. B., P. M. ir K. V. kartu su visais bendraautoriais prisidėjo prie eksperimento kūrimo, koncepcijos vykdymo, duomenų analizės bei tvirtina perskaitę ir patvirtinę rankraščio versiją. Iš to galima prieiti išvados, kad atliekant biomedicininį tyrimą surinkti duomenys turėjo buvo prieinami visiems biomedicininio tyrimo tyrėjams, tačiau Paraiškos biomedicininiam tyrimui Nr. 1 6 punkte V. B., P. M. ir K. V. nėra nurodyti biomedicininio tyrimo tyrėjais, todėl ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo etikos pažeidimą.

4.8. Sprendimo dalyje dėl galimo mokslinio tyrimo duomenų pasisavinimo ir neteisėto panaudojimo publikacijose, išdėstytos aplinkybės yra neginčijamos. Straipsnio bendraautoriai nurodyti R. S., V. B., P. M., K. V. ir pareiškėjas. Straipsnio medžiagų ir metodų dalyje nurodyta: „Tyrimą patvirtino Kauno regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas (Nr. (duomenys neskelbtini))“. Tai patvirtinta, kad tyrimas atliktas minimo Leidimo pagrindu, kurio pagrindinis tyrėjas yra D. I.. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad jis kartu su visais bendraautoriais prisidėjo prie eksperimentų kūrimo, koncepcijos ir vykdymo bei duomenų analizės, perskaitė ir patvirtino rankraščio versiją, tuo patvirtino, kad turėjo prieigą prie savo tyrimo duomenų.

4.9. Pareiškėjui buvo žinoma dėl biomedicininio tyrimo Leidimo atšaukimo, dėl galimai neteisėtų savavališkų tyrėjų veiksmų atliekant tyrimo procedūras, neatitinkančias jų kvalifikacijos, bei pagrindinės tyrėjos darbovietės keitimo. Kauno RBTEK 2021 m. balandžio 6 d. posėdžio metu priimto sprendimo atšaukti biomedicininio tyrimo Leidimo galiojimą neskundė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė Tarnybai dalinę, tačiau duomenimis nepagrįstą informaciją, abejoti dėl Leidimo atšaukimo pagrindo nėra.

4.10. Pareiškėjo teiginys, kad jam nėra pateikta informacija, dėl kokių galimų akademinės etikos pažeidimų vyksta tyrimas, laikytinas visiškai nepagrįstu. Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29 pareiškėjas buvo informuotas apie Tarnyboje 2022 m. vasario 4 d. gautą D. I. skundą ir jo pagrindu pradėtą tyrimą. Kiek vėliau, t. y. 2022 m. kovo 23 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą susipažinti su skundu, pareiškėjas paprašė informuoti, kaip ir kokiu būdu Kontrolierius prašė D. I. skundo patikslinimo. Tarnybos 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-74 ir 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-114 pareiškėjas buvo informuotas, atsakyta į pareiškėjo paaiškinimuose pateiktus klausimus ir prašymus, atsižvelgiant į paaiškinimuose pateiktą informaciją, buvo kreiptasi į pareiškėją prašant pateikti papildomų duomenų / paaiškinimų, tačiau jis Tarnybos prašomų duomenų nepateikė.

4.11. Kontrolierius tyrimo metu kreipėsi dėl informacijos ir dokumentų pateikimo į pagrindinį tyrėją, habil. dr. A. P., Universitetą, Lietuvos bioetikos komitetą, Žurnalo vyriausiąjį redaktorių, Straipsnio bendraautorius. Pagrindinio tyrėjo, A. P., Universiteto, Lietuvos bioetikos komiteto, Kauno RBTEK informacija ir (ar) dokumentai buvo pateikti. Straipsnio bendraautoris K. V. pateikė prašomą informaciją ir dokumentus, kiti straipsnio bendraautoriai (V. B., P. M., R. S., V. S.) bendradarbiavimą su Tarnyba vykdė dalinai, t. y. pateikė tik dalinę informaciją be ją pagrindžiančių duomenų. Žurnalo vyriausiasis redaktorius informacijos nepateikė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sporto universitetas atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti. Universiteto vertinimu, Universitetas yra mokslo ir studijų institucija, veikianti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto statuto pagrindu. Minimu atveju iš Kauno RBTEK buvo gautas leidimas tyrimui. Tyrėjais pripažinti visi nurodyti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas. Tyrimų atlikimo vieta – Universitetas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad tyrimą gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti tik asmens priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Universitetas negali būti traktuojamas kaip sveikatos priežiūros įstaiga. Universitetui negali būti taikomi sveikatos priežiūros įstaigoms taikomi teisės aktai. Tyrimus biomedicinos srityje vykdo dauguma universitetų ir jie neturi sveikatos priežiūros įstaigos statuso ir joms taikomų licencijų, todėl atsakovas neteisingai taiko sveikatos priežiūros įstaigoms taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jo sprendimas yra neteisėtas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. I. atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens D. I. atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

7.1. Kauno RBTEK išdavė Leidimą atlikti mokslinį tyrimą Universitete. Leidimas atlikti biomedicininį tyrimą buvo išduotas trečiojo suinteresuoto asmens D. I. vardu, nurodyta jos specialybė (oftalmologe), nes svarbiausias šio biomedicininio tyrimo tikslas – analizuoti akių pokyčius ir jų dinamiką intensyvaus fizinio krūvio metu.

7.2. Pagrindiniai tyrimai oftalmologiniai, dėl ko į tyrėjų komandą buvo įtraukti oftalmologas prof. habil. dr. A. P. ir gydytoja rezidentė G. L.

7.3. Organizuoto tyrimo tikslas yra fiziologinių ir ankstyvų patologinių pokyčių išdiferencijavimas, kurios įgyvendinimui reikalingas medicininis, specialus oftalmologo išsilavinimas. Akių dugno vaizdų ekspertizės V. S. negalėjo atlikti, nes yra kūno kultūros dėstytojas ir neturi medicininio išsilavinimo, kuris yra būtinas akių dugno vaizdų vertinimui.

7.4. Apie pareiškėjo pažeidimą dėl be jos žinios įtrauktų į tyrimą papildomų asmenų, D. I. sužinojo atsitiktinai, kai vienas iš jos rezidentų prasitarė, kad yra kviečiamas į Universitetą boksininkams matuoti akispūdžius. Rezidentas į organizuoto tyrimo tyrėjų grupę įtrauktas nebuvo, jam dalyvauti tyrime bioetikos leidimas nebuvo suteiktas. Sužinojusi, kad be jos žinios yra keičiami tyrime dalyvaujantys tyrėjai bei keičiamas įrenginio pavadinimas, kreipėsi į Kauno RBTEK dėl Leidimo atšaukimo, dėl galimai neteisėtų savavališkų tyrėjų veiksmų atliekant tyrimo procedūras neatitinkančias jų kvalifikacijos bei pagrindinio tyrėjo darbovietės keitimo. Tuomet pasidomėjusi aptiko duomenis apie publikuotą Straipsnį.

7.5. Pareiškėjas, pasinaudojęs jos vardu Kauno RBTEK išduotu Leidimu, Straipsnyje galimai pateikė klaidingą informaciją. Pradėjusi domėtis minėtu Straipsniu, atsitiktinai sužinojo apie jos atliekamo tyrimo duomenų pasisavinimą bei tyrimo duomenų panaudojimą šiame straipsnyje, kurio bendraautore ji nebuvo paminėta, nors buvo šio tyrimo pagrindinė tyrėja. Straipsnyje autoriais nurodyti: R. S., V. B., P. M., K. V., V. S., tačiau nei pagrindinės tyrėjos, nei prof. A. P. pavardžių tarp autorių nebuvo. Akių dugną fotografavo V. S., o straipsnį parašė R. S..

7.6. Šio tyrimo metu pareiškėjas turėjo supažindinti tiriamuosius su biomedicininių tyrimu, surinkti jų parašus Sutikimo formoje ir konsultuoti sportininkų patiriamo fizinio krūvio klausimais, R. S. atliko kognityvinių funkcijų tyrimą 5 testais. Jos organizuotų tyrimų metu, ji tyrė akispūdžius, o prof. A. P. fotografavo akių dugną, o atrinktus kokybiškus vaizdus persiųsdavo V. S., nes jo kompiuteryje buvo saugoma visa informacija.

7.7. Pasidomėjusi, kodėl Straipsnyje nėra pagrindinių tyrėjų pavardžių, V. S. ir R. S. atsakė, kad pavardžių nėra, nes nėra jų indėlio, t. y. akių dugną fotografavo V. S., bet ne prof. A. P.

7.8. Naudojimosi skaitmenine akių dugno kamera mokymuose, skirtuose įsisavinti tyrimo metodologiją, gali dalyvauti tik medicininį išsilavinimą turintys specialistai (baigę medicinos studijas universitetuose arba kolegijose), tad pareiškėjas negalėjo dalyvauti minimuose mokymuose, nes jo išsilavinimas nėra medicininis, todėl jei buvo atliekami tokie tyrimai D. I. nedalyvaujant, D. I. negali prisiimti atsakomybės už tokį tyrimą, o pareiškėjas laikytinas pažeidęs akademinę etiką.

7.9. Dėl Sutikimo formos pateikimo tiriamiesiems ir jos pildymą buvo atsakingas V. S.. Ji pasitikėjo profesoriumi ir nesitikėjo, kad jis netinkamai atliks savo pareigą, pildymui teiks netinkamą Sutikimo formą bei pakeis tyrimo pavadinimą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti. R. S. prašė teismo pašalinti ją iš bylos nagrinėjimo kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes nėra patvirtinančių duomenų, jog ji naudojo akispūdžio matavimui skirtas priemones ar kitaip susijusi su kitais Sprendime nurodytais veiksmais, kitu atveju turėtų būti įtraukti visi tyrime dalyvavę asmenys. Jos manymu, Kontrolierius, tirdamas mokslinio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimą, pažeidimų nenustatė, galimai sugudravo, ir dėl V. S. priėmė nepalankų Sprendimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

10.1. Kauno RBTEK (duomenys neskelbtini). išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti biomedicininį tyrimą „(duomenys neskelbtini)“. Leidime pagrindiniu tyrėju nurodyta oftalmologė, m. dr. D. I.. Leidime nurodoma, jog taikoma atliekant tyrimą Sutikimo forma 2017 m. spalio 5 d., versija Nr. 3, biomedicinos tyrimo vieta – Lietuvos sporto universitetas. Leidimas tyrimui išduotas pagal Paraišką biomedicininiam tyrimui, biomedicininio tyrimo protokolą, Biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketą, kuriuose detalizuojama visa tyrėjų komanda, jų funkcijos atliekant tyrimą ir kt.

10.2. (Duomenys neskelbtini) žurnale „The Journal of Sports Medicine and Physical Fitness” buvo publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini), kurios autoriais nurodomi R. S., V. B., P. M., K. V. ir V. S.. Straipsnyje nurodoma, kad panaudotas išduotas Kauno RBTEK leidimas (N. (duomenys neskelbtini)) (skyrius „Materials and methods“ Subjects, vertimas „Medžiagos ir metodai“ Tiriamieji).

10.3. Kauno RBTEK 2021 m. balandžio 6 d. posėdžio metu atšaukė biomedicininio tyrimo Leidimo galiojimą dėl galimai neteisėtų savavališkų (pagrindiniam tyrėjui nežinant) kitų tyrėjų veiksmų atliekant tyrimo procedūras neatitinkančias jų kvalifikacijos bei pagrindinio tyrėjo darbovietės keitimo.

10.4. Kauno RBTEK atliko biomedicininio tyrimo išduoto Leidimo pagrindu patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. 1 nustatė, kad tiriamieji pasirašydavo ne patvirtintą informuoto asmens sutikimo formą, versiją 3, data 2017 m. spalio 5 d., o tyrėjų sukurtą informacinį lapelį, kuriame jokios informacijos, išskyrus tyrimo pavadinimą, kuris nuo 2019 m. buvo netgi neteisėtai pakeistas, nebuvo. Tyrimą atliko nežinomi asmenys, kurie nebuvo įtraukti į tyrėjų sąrašą. Į tyrimą dalyvius kvietė treneriai, kurie nebuvo įtraukti į tyrėjų sąrašą. Tyrimo metu buvo atliekama daug protokolų pakeitimų: įtraukta kontrolinė grupė, pildoma anketa, keičiami tyrėjai ir tyrimus atliekantys asmenys, tačiau Kauno RBTEK nebuvo informuotas apie jokius protokolo ir tyrimo pakeitimus. Tyrime dalyvavo ir pareiškėjas, išklausyti paaiškinimai ir ištirti pateikti dokumentai. Prie Patikrinimo akto 1 priedu užpildytas Biomedicininio tyrimo (išskyrus klinikinį vaistinio preparato tyrimą) patikrinimo kontrolinis klausimynas.

10.5. Galimo akademinės etikos pažeidimo tyrimas atliekant mokslinę veiklą pradėtas D. I. 2022 m. vasario 4 skundo ir jo patikslinimų pagrindu šiais aspektais, informuojant asmenis, kurių atžvilgiu pradėtas tyrimas: 1) Ar V. S. ir R. S. pažeidė akademinę etiką neteisėtai (be [pagrindinio tyrėjo] žinios) pasinaudodami [pagrindinio tyrėjo] vardu išduotu [Kauno RBTEK] leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti biomedicininį tyrimą “(duomenys neskelbtini)“?; 2) Ar V. S. ir R. S. pažeidė akademinę etiką, jei Straipsnyje panaudojo [pagrindinio tyrėjo] ir prof. A. P. akių tyrimo duomenis, nes visa tyrimo medžiaga saugoma V. S. darbiniame kompiuteryje, todėl V. S. ir R. S. ja galėjo naudotis [pagrindiniam tyrėjui] nežinant; 3) Ar V. S. ir R. S. pažeidė akademinę etiką, jei Straipsnyje panaudojo savo, be [pagrindinio tyrėjo] žinios, organizuoto tyrimo metu (šį faktą [Kauno RBTEK] pripažino pažeidimu) V. S. atliktų akies dugno nuotraukų (šį faktą [Kauno regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas] pripažino pažeidimu, nes V. S. “pagal išsilavinimą šių tyrimų atlikti negalėjo”) skaičiavimus?; 4) Ar V. S. ir R. S. pažeidė akademinę etiką savavališkai, be [pagrindinio tyrėjo] žinios, įtraukdami papildomus tyrėjus į tyrimą ir tyrimus vykdydami [pagrindiniam tyrėjui] nežinant, nes [pagrindinis tyrėjas buvo atsakingas] už tyrimų vykdymą ir saugumą, o šiuo atveju atsakomybę prisiimti [pagrindinis tyrėjas atsisako])?; 5) Ar V. S. pažeidė akademinę etiką savavališkai, be [pagrindinio tyrėjo] žinios, tiriamųjų asmenų sutikimus gaudamas savo sukurtoje, bet ne [Kauno RBTEK] patvirtintoje sutikimo formoje, kurioje buvo pakeistas ir tyrimo pavadinimas? <...>; 6) Ar V. S. pažeidė akademinę etiką naudodamasis medicininiu-diagnostiniu prietaisu skaitmenine akių dugno kamera (fotografuodamas tiriamųjų akių dugną) tyrimuose (apie kuriuos [pagrindinis tyrėjas nebuvo informuotas]), nes neturėdamas reikiamų medicininių žinių oftalmologiniais klausimais galėjo sukelti tiriamųjų tinklainės pažaidą?“.

10.6. Pareiškėjui 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29 pateikta informacija apie skundo nagrinėjimą, išaiškintos akademinės etikos tyrimo metu turimos teisės, galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga bei pareikalauta pateikti nurodytą informaciją. Pareiškėjo prašymu terminas informacijos pateikimui pratęstas. Taip pat pareiškėjui jo prašymu teikta 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. raštais papildoma informacija apie atliekamą tyrimą.

10.7. Kauno RBTEK pateikė pagal užklausą informaciją atsakovui, jog pagal išduotą leidimą planuotas tyrimas didelės skiriamosios gebos akių dugno kameros smartscope M5-2 EY2 (Suomija) naudojimas nėra priskiriamas prie intervencinio biomedicininio tyrimo metodų, kaip ir skaitmeninės kameros akių dugno Optomed aurora panaudojimas, tačiau abu medicinos prietaisus gali panaudoti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją arba asmuo, kuris įgijęs praktinių ir teorinių žinių, su šių procedūrų atlikimu susijusiuose mokymuose ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą / sertifikatą.

10.8. Kauno RBTEK pateikė informaciją, kas laikytina tyrėjais ir nurodė, kad V. S. pareiga su tyrimu supažindinti ir įteikti Sutikimo formą pasirašymui numatyta Biomedicininio tyrimo etinio vertinio anketos 5.4 punkte.

10.9. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. D2-1597-(5.9) nurodė, kad medicinos priemonės, kurios skirtos pacientų diagnostikai ir gydymui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, gali naudoti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai ir tik tie, kurių kompetencijai priskirtas atitinkamas diagnozavimas ir gydymas. Medicinos priemonę, skirtą akių dugnui tirti ir akispūdžiui matuoti, naudoti gali ne visi asmens sveikatos priežiūros specialistai, o tik tie, kurių kompetencijai priskirta diagnozuoti ir gydyti akių ligas.

10.10. Lietuvos bioetikos komitetas 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2-133 nurodė, kad 2017 – 2020 metų laikotarpiu V. S., kaip pagrindiniam tyrėjui, nebuvo išduota nė vieno leidimo atlikti biomedicininį tyrimą.

10.11. Kontrolierius 2022 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SP-3 „Dėl akademinės etikos pažeidimo biomedicininiame tyrime“ nusprendė, be kita ko, konstatuoti pareiškėjo padarytą akademinės etikos pažeidimą pagal Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį. Taip pat teikta rekomendacija Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintos akademinės etikos pažeidimo priežastys. Sprendimas priimtas vadovaujantis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi. Nustatyta, kad V. S., atlikdamas akispūdžio matavimus ir fotografuodamas akies dugną (tokiu būdu rinkdamas biomedicininio tyrimo duomenis) pagal Leidimą ir, kaip nurodyta Straipsnyje, dalyvaudamas kitais veiksmais biomedicininiame tyrime, kurių pagal Leidimą negalėjo atlikti, pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, nes tyrime minėto pobūdžio veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Taip pat nustatyta, kad pagal Leidimą V. S. įtraukė papildomus tyrėjus (jam buvo perduodami jų surinkti biomedicininio tyrimo duomenys) ir tokiu būdu V. S. pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinę veiklą pagrindžiantys sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealai laikomi pažeistais vykdant tyrimus nesilaikant biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų. Pagrindas konstatuoti, kad R. S. įtraukė papildomus tyrėjus, nenustatytas. Taip pat nustatyta, kad V. S., biomedicininiame tyrime būdamas tyrėju, atsakingu už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininių tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei Sutikimo formą (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos į Sutikimo formos (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), ir tokiu būdu pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad biomedicininiame tyrime buvo aiškiai nurodyta V. S. kaip tyrėjo kompetencija ir atsakomybės sritis, V. S. neturėjo teisės naudotis medicinine priemone (šiuo atveju medicininiu-diagnostiniu prietaisu) biomedicininiame tyrime ir jam tokie veiksmai pagal jo turimą kompetenciją ir atsakomybės sritį biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketoje nebuvo nustatyti, V. S. pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo asmenį liečia skundžiamo sprendimo 3–6 tirtų klausimų metu nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, su kuriomis pareiškėjas nesutiko. Teismas pažymėjo, kad iš esmės skundžiamame Sprendime, sprendžiant dėl akademinės etikos pažeidimo (ne)egzistavimo, remiamasi Kauno RBTEK patikrinimo metu nustatytais tyrimų protokolo pažeidimų faktais atliekant aptariamą biomedicininį tyrimą.

12. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja MSĮ, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Skundų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo aprašas, patvirtintas atsakovo 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – ir Aprašas), Universiteto Etikos kodekso nuostatos.

13. Teismas pažymėjo, kad Regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas atlieka leidimų atlikti biomedicininius tyrimus išdavimą bei šių tyrimų etinę priežiūrą pagal specialų Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymą (toliau – ir BTEĮ) (BTEĮ 22 str. 5 d. 4 p.). Būtent šis specialus įstatymas nustato biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, <...> asmens sveikatos informacijos tvarkymo su biomedicininiais tyrimais susijusiais tikslais <..>, leidimų atlikti biomedicininius tyrimus išdavimo sąlygas, biomedicininių tyrimų atlikimo priežiūrą <...> ) (BTEĮ 1 str.). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą savo kompetencijos ribose dėl akademinės etikos ir procedūrų laikymosi, pagrįstai rėmėsi kompetentingos biomedicininių tyrimų etikos priežiūros srityje institucijos – Kauno RBTEK – patikrinimo išvadomis, jų teikta konsultacine ir metodine pagalba specialioje mokslinių tyrimų srityje.

14. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvo neteisėtai pasinaudota D. I. vardu išduoto Leidimu bei nesilaikyta kitų biomedicininio tyrimo protokolo reikalavimų, kurie taikytini visiems Leidime nurodytiems šio tyrimo dalyviams (tyrėjams). Tai, be Kauno RBTEK Patikrinimo akto ir jo priedo duomenų, patvirtina Žurnale publikuoto Straipsnio turinys ir Lietuvos bioetikos komiteto atsakymas dėl kitų leidimų pareiškėjui neišdavimo.

15. Teismas nustatė, kad V. S. biomedicininiame tyrime, būdamas atsakingu tyrėju už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei nustatyta formą, neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos formos versiją (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), ir tokiu būdu pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinę veiklą pagrindžiantys sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealai laikomi pažeistais vykdant tyrimus nesilaikant biomedicininiu tyrimų etikos reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad būtent pagrindinė tyrėja jį suklaidino ir pateikė netinkamą supažindinimo formą, nepagrįsti administraciniame procese leistinais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad teismo procese asmuo, teigiantis, privalo ir įrodyti savo teiginių teisingumą. Teismas darė išvadą, kad bylos medžiaga rodo priešingą išvadą, t. y. jog pareiškėjas, naudodamas moksliniam straipsniui išduotą leidimą, kurio sudedamosiomis dalimis yra ir atitinkama supažindinimo forma, nepagrįstai teigia priešingai.

16. Teismas vertino, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Kauno RBTEK patikrinimo rezultatus ir išvadas, padarė pagrįstą išvadą akademinės etikos kontekste, nurodydamas, jog pareiškėjas pažeidė akademinę etiką, kadangi savavališkai, be pagrindinio tyrėjo žinios, įtraukė papildomus tyrėjus į tyrimą ir tyrimus vykdė pagrindiniam tyrėjui nežinant, nors būtent pagrindinis tyrėjas buvo atsakingas už tyrimų vykdymą ir saugumą. Šiuos veiksmus patvirtino ir publikuoto mokslinio straipsnio antraštėje nurodoma kitokia autorių (tyrėjų) personalinė sudėtis, lyginant su mokslinio straipsnio metodologijoje minimame Kauno RBTEK išduotame leidime nurodyta tyrėjų sudėtimi.

17. Teismas taip pat pažymėjo, jog Kauno RBTEK nustatė, kad oftalmologinius tyrimus atliko prof. V. S., kuris yra kūno kultūros dėstytojas, neturintis medicininio išsilavinimo, nors tyrimas akivaizdžiai susijęs su asmens sveikata, jos tyrimu ir pokyčių diagnozavimu. Kauno RBTEK 2021 m. balandžio 6 d. posėdžio metu nusprendė atšaukti biomedicininio tyrimo Leidimo galiojimą „dėl galimai neteisėtų savavališkų (pagrindiniam tyrėjui nežinant) kitų tyrėjų veiksmų atliekant tyrimo procedūras neatitinkančias jų kvalifikacijos bei pagrindinio tyrėjo darbovietės keitimo“. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo teisę atlikti tokius tyrimus, nes pagal teismui pateiktą Optomed Oy pažymėjimą 2019 m. gegužės 17 d. dalyvavo 6 valandų seminare „Inovatyvios mobilios diagnostinės technologijos medicinoje (neurooftalmologijoje) ir sporto fiziologijoje“ ir mokymuose darbo su Optomed Aurora akių dugno kamera. Teismas pažymėjo, kad tik pareiškėjas teigė, jog tokio biomedicininio tyrimo atlikimui (akių dugno fotografavimui specialia kamera) pakanka jo turimos kvalifikacijos ir nurodyto pažymėjimo, nors visa bylos medžiaga (Lietuvos bioetikos komiteto atsakymas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai, teisės aktų nuostatos) patvirtina atsakovo išvadą. Teismas nurodė, kad Straipsnyje panaudotame Leidime buvo nurodyta visai kita naudojama medicinos įranga, kuri buvo savavališkai pakeista. Dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pagrįsta skundžiamo Sprendimo išvada dėl akademinės etikos pažeidimo ir šiuo aspektu.

18. Teismas nustatė, kad Kontrolierius tyrimo metu kreipėsi dėl informacijos ir dokumentų pateikimo į pagrindinį tyrėją, habil. dr. A. P., Universitetą, Lietuvos bioetikos komitetą, Žurnalo vyriausiąjį redaktorių, Straipsnio bendraautorius. Pagrindinio tyrėjo, A. P., Universiteto, Lietuvos bioetikos komiteto, Kauno RBTEK informacija ir (ar) dokumentai buvo pateikti. Straipsnio bendraautoris K. V. pateikė prašymą ir dokumentus, kiti straipsnio bendraautoriai (V. B., P. M., R. S., V. S.) bendradarbiavimą su Tarnyba vykdė dalinai, t. y. pateikė tik dalinę informaciją be ją pagrindžiančių duomenų, iš esmės paaiškinimai sutapo. Žurnalo vyriausiasis redaktorius informacijos nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovo tyrimas, priimant skundžiamą Sprendimą akademinės etikos požiūriu, nebuvo atliktas visapusiškai, neparemtas objektyvais duomenimis, nepagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Tarnyba, vykdydama galimą akademinės etikos pažeidimo tyrimą, kreipėsi į kitas institucijas, kurios suteikė papildomą informaciją, reikalingą objektyviam aplinkybių įvertinimui bei teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliami neva atsakovo tyrimo neišsamumo aspektai iš esmės susiję su biomedicininių tyrimų etikos klausimais, kuriuos vertina pagal kompetenciją kiti subjektai. Tad pareiškėjui manant, kad Kauno RBTEK patikrinimo išvados nebuvo pakankamai išsamios, jis turi galimybę kreiptis pagal kompetenciją į šią instituciją.

19. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad Kontrolierius nepateikė iki šiol informacijos apie jokius konkrečius tiriamus galimus pažeidimus, jų sudėtį, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kontrolierius pateikė su tyrimu susijusią medžiagą bei informavo pareiškėją apie tolimesnius veiksmus. Teismo vertinimu, tokiu būdu pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė gauti informaciją apie tyrimą ir būti išklausytam, jokių, pareiškėjo žodžiais, siurprizinių situacijų nebuvo daroma, tačiau pats pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis galimai pasinaudojo dalinai. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju Tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo akademinės etikos tyrimą 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29 ir 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-74, išsamiai išdėstė įtariamo pažeidimo aplinkybes ir pagrindą, sudarė pareiškėjui galimybes teikti paaiškinimus ir argumentus dėl įtartų pažeidimų. Teismo vertinimu, priešingai negu Tarnyba, pareiškėjas nepateikė duomenų ir faktų, kurie paneigtų Tarnybos pateiktus duomenis, elgėsi pasyviai, pareiškėjui raštu buvo paaiškinta, ką reikia pateikti Kontrolieriui, siekiant, kad pagrindinio tyrėjo veiksmai būtų tiriami, tačiau Tarnybai pateikė tik dalinę informaciją pagrindžiančią savo teiginius, tačiau duomenų, kurių Tarnyba prašė 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-75, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo procesinės teisės buvo pažeistos ar kitaip suvaržytos.

20. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Kontrolierius, siekdamas tinkamai taikyti jam teisės aktais nustatytus veiklos principus, nagrinėjant skundą dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų ir užtikrinti gero administravimo principo įgyvendinimą, pareiškėjui sudarė sąlygas būti išklausytam pateikiant paaiškinimus ir juos pagrindžiančią informaciją, t. y. Tarnyba raštu 3 kartus kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus.

21. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Tarnyba pradėdama tyrimą dėl pareiškėjo galimo akademinės etikos pažeidimo neviršijo savo įgaliojimų ir tinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas nustatytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad Tarnyba prieš pareiškėją tyrimas pradėjo ar tęsė neteisėtai. Anot teismo, priešingai nei teigia pareiškėjas (dėl tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų), šiuo atveju Tarnyba tokiais veiksmais siekia ne neigiamų pasekmių pareiškėjui, o aukščiausių akademinės etikos standartų laikymosi akademinėje veikloje.

23. Teismas, įvertinęs skundžiamo administracinio sprendimo turinį, tyrimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjo turimą patirtį mokslinių tyrimų srityje, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl esminių teisėtumo ir / ar pagrįstumo reikalavimų nesilaikymo priimant skundžiamą Sprendimą, dėl nemotyvavimo ar kitų viešojo administravimo principų nesilaikymo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24. Teismas nusprendė tenkinti atsakovo prašymą dėl byloje patirtų 151,36 Eur dokumentų vertimo išlaidų priteisimo iš pareiškėjo.

III. 25. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi – ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

26.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir nustatė, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai ir nepateikė duomenų ir faktų, kurie paneigtų Kontrolieriaus tarnybos 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr.S-29 ir 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr.S-74 pateiktą informaciją, nors jais Kontrolierius neklausė: ar pareiškėjas matavo akispūdį, fotografavo akies dugną; ar pareiškėjas įtraukė papildomus tyrėjus, o jei įtraukė, tai kokius; ar pareiškėjas pateikė tiriamiesiems pasirašyti Sutikimo formą, o jei pateikė, tai kokią ir iš kur gautą; ar pareiškėjas naudojo kokią nors medicininę priemonę biomedicininiame tyrime. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai neanalizavo nurodytų faktinių aplinkybių ir padarė neteisingą bei niekuo nepagrįstą išvadą, kad apie pažeidimų esmę pareiškėjas buvo informuotas; negretino ir neanalizavo Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. rašto Nr.S-29, 2022 m. kovo 28 d. rašto Nr.S-74 turinių ir Kontrolieriaus 2022 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SP-3 konstatuotų pažeidimo fabulų – jos akivaizdžiai skirtingos.

26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Kontrolieriaus 2022 m. liepos 1 d. sprendime Nr. SP-3 padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų.

26.3. Pažeidimas, kad pareiškėjas, atlikdamas akispūdžio matavimus ir fotografuodamas akies dugną pagal leidimą ir, dalyvaudamas kitais veiksmais biomedicininiame tyrime, kurių pagal leidimą negalėjo atlikti (neva minėto pobūdžio veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją), teismo sprendime nėra pagrįstas teisės normomis, kurios pareiškėjui draustų tai atlikti. Klaidingai nurodoma ir teigiama, kad pareiškėjas atliko akispūdžio matavimus. Nei Kontrolierius, nei pirmosios instancijos teismas nedetalizavo tų kitų Sprendime abstrakčiai nurodomų veiksmų, tačiau priėjo prie išvados, kad, pareiškėjas fotografavo akies dugną pagal Leidimą, kai tokius veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Nei Kontrolierius, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės normos, kuri draustų pareiškėjui tai atlikti (prietaisas priskiriamas ir prie medicininių prietaisų (Universitetas jį įsigijęs 2017 metais), turėjau leidimą jį naudoti). Taigi, priešingai, tokiems veiksmas atlikti buvo išduotas Kauno RBTEK leidimas (duomenys neskelbtini) atlikti mokslinį tyrimą Lietuvos sporto universitete, pareiškėjas buvo įtrauktas į tyrėjų sąrašą, leidimas suteikė teisę (leido) tirti, naudojant aparatą. Pagrindinė tyrėja D. I. teigia stebėjusi matavimus (nes D. I. atlikinėjo kitus matavimus, t. y. akispūdžio matavimus). Pati D. I. leido tai daryti ne oftalmologui. K. V. buvo įtrauktas į tyrimus, o D. I. papildomų tyrėjų į biomedicininį leidimą neįtraukė iki 2020 metų, tik buvo numačiusi įtraukti. Straipsnio rankraštis pateiktas publikuoti 2020 metais. Apie panaikintą leidimą pareiškėjas sužinojo 2021 m. gegužės 17 d., o Straipsnis buvo publikuotas 2021 m. birželį (nes nuo publikacijos rankraščio pateikimo iki publikavimo užtrunka apie pusmetį).

26.4. Pažeidimas, kad pareiškėjas pagal Leidimą įtraukė papildomus tyrėjus nei Kontrolieriaus Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįstas. Nors Sprendime nurodyta, kad pagrindinė tyrėja D. I. teigia stebėjusi matavimus, tačiau dėl to teigti, kad pareiškėjas pagal leidimą įtraukė papildomus tyrėjus (jie perduodavo surinktus biomedicininio tyrimo duomenis) yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio skundo argumento. Pareiškėjas prašė teismo remtis trečiojo suinteresuoto asmens D. I. 2023 m. sausio 20 d. atsiliepime pateiktu prisipažinimu, kad tai ji įtraukė K. V. (papildomą tyrėją) į tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir prašė įvertinti šias aplinkybes.

26.5. Nei byloje yra įrodymų, nei pirmosios instancijos teismas nustatė ir nurodė kokį nors įrodymą, kada ir kokias Sutikimo formas pareiškėjui pateikė D. I., nes tik ji kontaktavo kaip pagrindinė tyrėja su Kauno RBTEK – jokiam tyrėjui RBTEK jokių leidimo pareikštinių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas naudojo formas, kokias jam pateikė pagrindinė tyrėja (D. I.). Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti Kauno RBTEK (duomenys neskelbtini). Leidimą biomedicininiam tyrimui su visais jį lydinčiais dokumentais, be kita ko, įskaitant, bet neapsiribojant, pateikti komiteto protokolą, etinio vertinimo anketą, kuria atsakovas remiasi savo atsiliepime, tyrimo planą, tačiau atsakovas nepateikė tokių dokumentų, išskyrus etinio vertinimo anketą, kuri tėra D. I. pareikštinių dokumentų komplekte, tačiau jos rengti ir disponuoti dokumentai yra jos veiksmų padariniai. Pareiškėjas pirmą kartą etinio vertinimo anketą pamatė tik teismui ją išreikalavus. Pareiškėjas nieko nežino apie minėtą anketą, todėl jam negali kilti pareiga ar atsakomybė pagal ją. Nors atsakovas 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr.S-3 teismui komentuoja galimai kitų asmenų pareikštinius dokumentus, tačiau tokių dokumentų rengimo procese pareiškėjas nedalyvavo ir nė vienas asmuo nenurodo, kada ir kokiu būdu su jais galėjo būti supažindintas tiek pareiškėjas, tiek kiti tyrime dalyvavę asmenys. Kita vertus, tokie kitų asmenų pareikštiniai dokumentai jokių pareigų pareiškėjui sukelti negalėjo. Be to, nors D. I. stebėjo matavimus, tačiau neužtikrino, kad būtų naudojamos tinkamos formos, nors privalėjo. Formos kaip ir kiti leidimo dokumentai yra tik D. I. pareikštiniai dokumentai Kauno RBTEK leidimui gauti, jų minėtas komitetas nepateikė D. I.. Šių argumentų dėl trečiojo suinteresuoto asmens pažeidimo pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nenagrinėjo.

26.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįstas pažeidimas, kad pareiškėjas, kaip profesorius ir tyrėjas, neturėjo teisės naudotis medicinine priemone biomedicininiame tyrime ir tokie veiksmai pareiškėjui nebuvo nustatyti. Neaišku, kokiu faktiniu ir kokiu juridiniu pagrindu prietaisas vadinamas tik medicinine, o ne tiriamąja priemone (juk tai aparatas, juo nediagnozuojamos ligos, o tik spindžio pokyčiai). Pareiškėjas turi medicininį išsilavinimą, yra biomedicinos mokslų daktaras, profesorius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenagrinėjo pareiškėjo argumento, kad pirmasis ir ketvirtasis pažeidimas yra persipynę ir tapatūs.

26.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė faktinę klaidą gretindamas Straipsnį su pagal Leidimą atliktu moksliniu tyrimu – mokslinis tyrimas ir Straipsnis yra savarankiški dalykai, Straipsnį rengti pagal laisvės principą turi teisę ir tie, kas nedalyvavo tyrime pagal Leidimą.

26.8. Kauno RBTEK 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr.1, kuriuo pagrįstas Kontrolierius bei pirmosios instancijos teismo sprendimai, nėra nei patvirtintas Kauno RBTEK vadovo, nei nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka, šiame akte nėra nurodyti ir akto faktiniai pagrindai. Todėl šis dokumentas negali būti pripažintas įrodymu ir pats aktas savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir sukelti negalėjo. Pats patikrinimo aktas savaime nieko nepatvirtinta ir neatleidžia Kontrolieriaus nuo faktinių aplinkybių tyrimo ir nustatymo, taip pat jų patikrinimo ginčui persikėlus į teismą.

26.9. Pagrindinė tyrėja nepateikė pareiškėjui (jo negavo ir kiti tyrėjai) (duomenys neskelbtini). leidimo biomedicininiam tyrimui (duomenys neskelbtini) su visais jį lydinčiais jos pačios pareikštiniais dokumentais, tačiau Kontrolierius remiasi D. I. pateikto pareikštinio dokumento vieno iš priedų 5.3 ir 5.4 papunkčiais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai netyrė aplinkybių susijusių su etinio vertinimo anketos ir Sutikimo formos pateikimu pareiškėjui.

26.10. Pagrindinės tyrėjos pasakojimai, kad ji neturėjo sąlygų dokumentus saugoti kompiuteryje ar seife neatitinka tikrovės ir turėtų būti patvirtinti darbdavio.

26.11. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai netyrė ir / ar nevertino trečiojo suinteresuoto asmens D. I. 2023 m. sausio 20 d. atsiliepime pateiktą prisipažinimą, kad pakvietė K. V. ir jis tyrime dalyvavo su jos žinia.

26.12. Kontrolieriaus Sprendime konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais) bei jų kvalifikacija yra neaiški ir tai laikytina esminiu trūkumu.

26.13. Prieš Kontrolieriui priimant Sprendimą, pareiškėjui nebuvo suteikta veiksminga galimybė žinoti tiriamų galimų pažeidimų sudėtis (priešingą teisei elgesį, pažeistas teisės normas, neteisėtų veiksmų pobūdį (netinkamo veikimo ribas arba neveikimą), kaltę ir kt.), nebuvo suteikta veiksminga, o ne formali galimybė pateikti savo poziciją, nebuvo tinkamai užtikrinta asmens teisė būti išklausytam, taigi ir teisė į gynybą.

26.14. Iš Sprendimo negalima suprantamai nustatyti pareiškėjo veikos, kuri Kontrolieriaus nuomone, nesuderinama su akademine etika bei konkrečiai nurodoma, jog tiriamas asmuo atliko veiksmus (konkrečiai, kokio pobūdžio) prieštaraujančius akademinei etikai.

26.15. Kontrolieriaus Sprendime nustatytų faktų vertinimas (motyvų išdėstymas) dėl tariamų akademinės etikos pažeidimų nėra nei adekvatus, nei aiškus, nei pakankamas. Iš šio Sprendimo negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir įrodymų buvo pripažinta, kokie veiksmai kokiai teisės normai prieštarauja. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

26.16. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo kaltė yra atsieta nuo pagrindinės tyrėjos D. I. veiksmų, nors be jos žinios ir pritarimo tokie veiksmai turėjo būti neįmanomi.

26.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė vertimo išlaidas. Atsakovas priimtus sprendimus turėjo pagrįsti į valstybinę kalbą išverstais dokumentais, nes yra valstybės institucija. Su pareiškėjo veiksmų vertinimu susijusių ne lietuvių kalba surašytų dokumentų, kuriuos atsakovas teismui teikė kaip ginčijamus sprendimus (jų priėmimo procedūros laikymąsi) patvirtinančius įrodymus, išvertimas į lietuvių kalbą yra Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme įtvirtintos atsakovo pareigos savo veikloje vartoti valstybinę kalbą tinkamas įvykdymas, ir šios išlaidos tiesiogiai nepriklausė nuo teismo proceso buvimo ar nebuvimo. Taigi dokumentų vertimui patirtos išlaidos neatlygintinos. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo.

27. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Tarnybos atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

28.1. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie administracinio tyrimo dalyką yra priešingi byloje pateiktiems įrodymams. Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29 pareiškėjas buvo informuotas apie skundo Kontrolieriui dėl pareiškėjo galimai neetiško elgesio nagrinėjimo pradėjimą, buvo išaiškintos jo teisės ir prašyta pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius duomenis, be kita ko, ir kitą skundo nagrinėjimui aktualią susijusią informaciją. Skundo Kontrolieriui turinys ir ribos pareiškėjui tapo akivaizdžiai žinomos, kai Tarnyba 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. S-47 jam pateikė nuasmeninto skundo Kontrolieriui su priedais kopiją. 2022 m. kovo 24 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė, be kita ko, dalinę duomenimis nepagrįstą informaciją (paaiškinimus), kurios Tarnyba prašė 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos.

28.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jam konstatuoto akademinės etikos pažeidimo („atlikdamas akispūdžio matavimus ir fotografuodamas akies dugną pagal leidimą ir, dalyvaudamas kitais veiksmais biomedicininiame tyrime, kurių pagal leidimą negalėjau atlikti“) nėra pagrįstos teisės normomis, kurios jam draustų tai atlikti. Pareiškėjas plečiamai aiškina viešosios teisės principus, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išplėtotus viešosios teisės principus „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ bei išaiškinimas, jog viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Konkretūs biomedicininio tyrimo etikos reikalavimai buvo nustatyti Paraiškoje biomedicininiam tyrimui, kuriam Kauno RBTEK išdavė Leidimą ir kurio vienu iš tyrėjų buvo pareiškėjas. Pareiškėjui kaip mokslo ir studijų institucijos (šiuo atveju Universiteto) akademinės bendruomenės nariui pareigą vadovautis akademinės etikos kodeksu nustato MSĮ (60 str. 4 d. ir 71 str. 4 d. 1 p.) ir Etikos kodeksas. Taigi pareiškėjo padaryti akademinės etikos pažeidimai pagrįsti teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šiuo aspektu padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjo teiginiai prieštarauja šioje administracinėje byloje esantiems įrodymams, kurie skundžiamame sprendime yra aiškiai ir išsamiai aptarti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo argumentus dėl kurių jau išsamiai pasisakė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas.

28.3. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog pagrindinis tyrėjas teigia stebėjęs matavimus, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad jis nevykdo viešojo administravimo institucijos kompetencijos jai priskirtoje viešojo administravimo srityje. Tarnyba veikė kompetencijos ribose vertindama tik pareiškėjo galimą akademinės etikos pažeidimą. Be kita ko, pareiškėjas du kartus realizavo savo teisę apskųsti pagrindinio tyrėjo veiksmus biomedicininiame tyrime (2022 m. kovo 24 d. ir 2023 m. kovo 31 d. skundai).

28.4. Pareiškėjas niekaip nepatvirtina ir neįrodo kam buvo numatyta pareiga informuoti pareiškėją apie biomedicininiam tyrimui keliamus konkrečius reikalavimus, ar pareiškėjas aktyviai domėjosi savo veiksmais ir atsakomybe biomedicininiame tyrime, dėl to jo teiginys, kad Sutikimo formos buvo D. I. žinioje ir kokias ji davė, tokias pareiškėjas ir naudojo, ir su juo susiję argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais bei atmestinais.

28.5. Pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba nepateikė pirmosios instancijos teismui tokių dokumentų, kaip Kauno RBTEK protokolo, etinio vertinimo anketos, tyrimo plano, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta visa Tarnybos turima su ginčo dalyku susijusi informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai (pvz., Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. S-167 „Atsiliepimas“ priedas – failas „S-167 priedai „Gauti dokumentai“, kurio 85 – 94 psl. pateiktas biomedicininio tyrimo protokolas, kurio 7 punkte išdėstytas biomedicininio tyrimo planas; Tarnybos 2023 m. sausio 12 d. rašto Nr. S-3 „Dėl paaiškinimų ir įrodymų“ 1 priedas – Biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketa). Tarnybai tapo siurpriziniais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad „anketą pirmą kartą pamačiau tik ją išreikalavus teisme, man ji iki tol nebuvo pateikta, neturiu galimybių kontroliuoti ir žinoti, kada ir kokias anketas pildo ar rengia D. I., be to, neaišku ir kada, iš ko bei kokiu būdu ja disponuoja atsakovas, kada ji gauta atsakovo tarnyboje, kas tokią anketą pateikė, kas ir ką ja grindė“, Tarnyba nurodo „galimai kitų asmenų pareikštinius dokumentus, tačiau tokių dokumentų rengimo procese nedalyvavau ir nė vienas asmuo nenurodo, kada ir kokiu būdu su jais galėjo būti supažindintas tiek aš, tiek kiti tyrime dalyvavę asmenys“. Šiais argumentais pareiškėjas pats sau prieštarauja. Be to, pareiškėjas neatskleidžia, kaip įrodymų gavimas Tarnyboje yra susijęs tiek su Kontrolieriaus Sprendimo, tiek su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties šie pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais bei atmestinais.

28.6. Biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketa minima ne kartą Kauno RBTEK 2022 m. balandžio 21 d. rašte (Tarnyboje gautas 2022 m. balandžio 21 d. ir užregistruotas Nr. G-186). Tačiau Tarnyba nevertina, ar Kauno RBTEK rengė atsakymą Tarnybai laikydamasis dokumentų rengimo taisyklių nuostatų, ir kurių laikymasis / nesilaikymas nėra šio ginčo dalykas, tad teisiškai šioje administracinėje byloje nereikšmingas.

28.7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde formuoja naujus reikalavimus, kad pažeidimas, jog pareiškėjas kaip profesorius ir tyrėjas neturėjo teisę naudotis medicinine priemone biomedicininiame tyrime, teismo sprendime nėra pagrįstas. Pareiškėjas savo argumentų nepagrindžia ir dėl to kelia nepagrįstus lūkesčius.

28.8. Pareiškėjui ir kitiems mokslo straipsnio autoriams Kontrolieriaus Sprendimu nebuvo konstatuotas neetiškos autorystės pažeidimas, nes skundo Kontrolieriui reikalavime to neprašyta tirti. Be to, Kontrolieriaus sprendime ne kartą nurodyta, kad „kitų, su biomedicininiu tyrimu nesusijusių, asmenų nurodymas biomedicininio tyrimo tyrėjais laikytinas galimu akademinės etikos pažeidimu, nesusijusiu su Skunde nurodytais prašymais, todėl dėl jo šiame sprendime kontrolierius nepasisako“. Pareiškėjas nepagrindžia biomedicininio tyrimo ir Leidimo, kuris buvo panaudotas skelbiant mokslo straipsnį, atsiejamumo, todėl kelia nepagrįstus lūkesčius.

28.9. Pareiškėjo teiginiai, kad Kauno RBTEK Patikrinimo aktas negali būti pripažintas įrodymu, yra nepagrįsti. Tarnyba rinko tyrimui aktualią informaciją ir ją pagrindžiančius duomenis pagal savo veiklos principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliami neva atsakovo tyrimo neišsamumo aspektai iš esmės susiję su biomedicininių tyrimų etikos klausimais, kuriuos, kaip minėta, vertina pagal kompetenciją kiti subjektai. Tad pareiškėjui manant, kad Kauno RBTEK patikrinimo išvados nebuvo pakankamai išsamios, jis turi galimybę kreiptis pagal kompetenciją į šią instituciją.

28.10. Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kada ir kokią Sutikimo formą pagrindinė tyrėja pateikė pareiškėjui, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas savo teise apskųsti pagrindinės tyrėjos veiksmus pasinaudojo net du kartus.

28.11. Tarnybai nekyla abejonių dėl Kauno RBTEK rašto (Tarnyboje gauto 2022 m. kovo 21 d. Nr.G-120) tikrumo ir neaišku, ką pareiškėjas bando tuo įrodyti teismui. Be to, Tarnyba nevertina, ar Kauno RBTEK rengė atsakymą laikydamasis dokumentų rengimo taisyklių nuostatų, ir kurių laikymasis / nesilaikymas, nėra šio ginčo dalykas, tad teisiškai šioje administracinėje byloje nereikšmingas.

28.12. Pareiškėjas siekia teikti naujus įrodymus, kad Universitetas galėtų pateikti duomenis teismui, ar iš tiesų pagrindinė tyrėja D. I. neturėjo sąlygų dokumentus saugoti savo kompiuteryje ar seife, ar iš tiesų jai nebuvo suteiktas nei kompiuteris, nei kitos reikalingos priemonės dokumentų saugojimui. Minėtos faktinės aplinkybės ir juos pagrindžiantys įrodymai nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme ir dėl to neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teismo.

28.13. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam buvo suteikta veiksminga galimybė žinoti tiriamų galimų pažeidimų sudėtis (priešingą teisei elgesį, pažeistas teisės normas, neteisėtų veiksmų pobūdį (netinkamo veikimo ribas arba neveikimą), kaltę ir kt.), buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, buvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.

28.14. Pareiškėjo teiginiai, kad „konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais) bei jų kvalifikacija yra neaiški“, „neatlikta jokia nustatytų aplinkybių analizė bei jų sąsaja su akademine etika“, „nustatytų faktų vertinimas (motyvų išdėstymas) dėl tariamų akademinės etikos pažeidimų nėra nei adekvatus, nei aiškus, nei pakankamas. Iš ginčijamo Kontrolieriaus sprendimo negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir įrodymų buvo pripažinta, kokie veiksmai kokiai teisės normai prieštarauja“ yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

28.15. Nors pareiškėjas nurodo, kad Sprendime pareiškėjo „kaltė yra atsieta nuo pagrindinės tyrėjos D. I. veiksmų, kai be jos žinios ir pritarimo tokie veiksmai turėjo būti neįmanomi“, tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė.

28.16. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl priteistų vertimo išlaidų yra nepagrįsti, kadangi minėtos išlaidos yra patirtos administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne tyrimo atlikto Tarnyboje metu.

28.17. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išdėstė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Kontrolieriaus sprendimo turinį, nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Pareiškėjas duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepateikė. Taip pat pareiškėjas jokiais argumentais ir (ar) duomenimis neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2022 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SP-3, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Byloje nėra ginčo dėl šios nutarties 10 punkte nustatytų aplinkybių. Be kita ko pažymėtina, kad 2017 m. spalio 25 d. sutikime pareiškėjas V. S. ir kiti tyrėjai sutiko dalyvauti tyrime „(duomenys neskelbtini)“.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Kontrolierius visapusiškai atliko skundo tyrimą, neviršijo savo kompetencijos, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nesutinka su šio teismo atliktu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

33. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

34. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Etikos kodekso 5.1.1 papunkčio pažeidimas V. S. nustatytas, konstatavus, kad jis: 1) atliko akispūdžio matavimus ir fotografavo akies dugną (tokiu būdu rinkamas biomedicininio tyrimo duomenis) pagal Leidimą ir, kaip nurodyta Straipsnyje, dalyvavo kitais veiksmais biomedicininiame tyrime, kurių pagal Leidimą negalėjo atlikti, kai tokius veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją (Sprendimo dalis „Dėl 3 prašymo“); 2) įtraukė papildomus tyrėjus (jam buvo perduodami jų surinkti biomedicininio tyrimo duomenys) (Sprendimo dalis „Dėl 4 prašymo“); 3) būdamas atsakingu už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininių tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei nustatyta Sutikimo formą (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos Sutikimo formos (Sprendimo dalis „Dėl 5 prašymo“); 4) neturėdamas teisės naudojo medicininę priemonę (šiuo atveju medicininiu-diagnostiniu prietaisu) biomedicininiame tyrime (Sprendimo dalis „Dėl 6 prašymo“).

35. Pažymėtina, kad Kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos MSĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų.

36. Akademinė etika pagal MSĮ suprantama kaip visuma visuotinai pripažintų vertybių, visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą (MSĮ 4 str. 2 d.). (ši sąvoka keitėsi, pateikiama sąvoka pagal MSĮ redakcija galiojusią nuo 2017 m. sausio 1 d.).

37. Etikos kodekso, patvirtinto Universiteto 2014 m. birželio 5 d. Senato posėdyje ir galiojusio iki 2021 m. gegužės 16 d., 5.1.1 papunktis nustato, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekio idealais. Tokią nuostatą pažeidžia tyrimų planavimas ir vykdymas nesilaikant socialinių ir biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų.

38. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė neatleidžia nuo pareigos laikytis akademinės etikos, inter alia (iš lot. be kita ko) akademinio sąžiningumo principo, suponuojančio, be kita ko, bet kokios apgaulės draudimą akademinėje veikloje, taip pat reikalavimo užtikrinti aukštojo mokslo kvalifikacinių laipsnių teikimo proceso skaidrumą, akademinės bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, mokslo darbų vertinimo objektyvumą, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumą ir moksliniams tyrimams naudojamų duomenų patikimumą, mokslo darbų originalumą, intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrinančių akademinių vertybių ir principų laikymąsi (Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas).

39. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024).

Dėl Kontrolieriaus Sprendimo dalyje „Dėl 3 prašymo“ nustatytų akademinės etikos pažeidimų

40. Sprendimo dalyje „Dėl 3 prašymo“ Kontrolierius konstatavo, kad „atsižvelgiant į šio sprendimo dalyse „Dėl 1 prašymo“ ir „Dėl 2 prašymo“ bei šioje sprendimo dalyje išdėstytą aplinkybių visetą, nustatyta, kad V. S., atlikdamas akispūdžio matavimus ir fotografuodamas akies dugną (tokiu būdu rinkdamas biomedicininio tyrimo duomenis) pagal Leidimą ir, kaip nurodyta straipsnyje, dalyvaudamas kitais veiksmais biomedicininiame tyrime, kurių pagal Leidimą negalėjo atlikti, pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį“. Kontrolierius sprendė, kad minėto pobūdžio veiksmus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Minėtas išvadas Kontrolierius padarė atsižvelgdamas į tai, kad 2017 – 2020 m. laikotarpiu V. S. kaip pagrindiniam tyrėjui nebuvo išduotas leidimas atlikti biomedicininį tyrimą, vadovaudamasis Biomedicininio tyrimo protokolo Nr. 1 26 dalyje nurodytu patvirtinimu, kad biomedicininis tyrimas bus vykdomas pagal biomedicininio tyrimo protokolą ir atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

41. Sprendimo dalyje „Dėl 2 prašymo“ Kontrolierius iš D. I. ir A. P. paaiškinimų nustatė, kad A. P. pagal tyrimo planą turėjo fotografuoti akių dugną ir visą A. P. surinktą medžiagą perdavė V. S. Minėtoje Sprendimo dalyje Kontrolierius taip pat įvertino Straipsnio turinį ir nustatė, kad jame „galėjo būti naudojami ir akies dugno nuotraukų duomenys ir šių duomenų pagrindu galėjo būti atlikti skaičiavimai“. Kontrolierius nurodė, kad Straipsnyje nurodyta, kad V. S. kartu su visais bendraautoriais „prisidėjo prie eksperimentų kūrimo, koncepcijos ir vykdymo bei duomenų analizės“. Kontrolierius taip pat konstatavo, kad V. S. patvirtino, kad turėjo prieigą prie savo tyrimo duomenų, t. y. iš Patikrinimo akto matyti, kad jis atliko akispūdžio matavimus ir fotografavo akies dugną (tokiu būdu rinko biomedicininio tyrimo duomenis). Kontrolierius, atlikęs tyrimą nustatė, kad V. S. rinko biomedicininio tyrimo duomenis „kaip nurodyta straipsnyje, prisidėjo prie eksperimentų vykdymo ir duomenų analizės, t. y. fotografavo akies dugną ir atliko akispūdžio matavimus“ ir vėliau juos sunaikino.

42. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno RBTEK nustatytais duomenimis, nustatė, kad oftalmologinius tyrimus atliko prof. V. S., kuris yra kūno kultūros dėstytojas, neturintis medicininio išsilavinimo, nors tyrimas akivaizdžiai susijęs su asmens sveikata, jos tyrimu ir pokyčių diagnozavimu. Teismas vertino, kad atsakovo išvadas, jog pareiškėjo kvalifikacija nėra pakankama tokiems tyrimams atlikti patvirtina Lietuvos bioetikos komiteto ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai, teisės aktų nuostatos, o pareiškėjo pateiktas pažymėjimas šių išvadų nepaneigia. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Straipsnyje panaudotame Leidime buvo nurodyta visai kita naudojama medicinos įranga, kuri buvo savavališkai pakeista.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. S. su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis nesutinka.

44. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma ir teigiama, kad jis atliko akispūdžio matavimus. Pareiškėjas nurodo, kad šios išvados neatitinka tikrovės, jų nepatvirtina ir Straipsnio turinys. Šiuos argumentus pareiškėjas nurodė ir pirmosios instancijos teismui.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kontrolierius išvadas, jog pareiškėjas atliko akispūdžio tyrimus padarė remdamasis Kauno RBTEK 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. 1. Įvertinusi šio patikrinimo akto turinį, jame nurodytą patikrinimo trukmę, aplinkybes, kad patikrinimo aktas nepatvirtintas V. S. parašu, kad susipažino su protokolo turiniu, taip pat įvertinusi, tai kad patikrinimo akte tiesiogiai ir aiškiai nenurodoma, jog būtent V. S. atliko akispūdžio tyrimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kontrolierius Sprendime nepagrįstai ir remiantis vien prielaidomis konstatavo, jog būtent pareiškėjas atliko akispūdžio tyrimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti, kad būtent V. S. tokius tyrimus atliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo skundo argumentų, kad jis akispūdžio tyrimų neatliko, taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neatlikto visapusiško ir objektyvaus tyrimo. Įvertinusi tai, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas atliko akispūdžio matavimus, todėl nėra pagrindo ir vertinimui, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Etikos kodekso 5.1.1 papunktis.

46. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija aplinkybių, kad fotografavo tiriamųjų akies dugną (tokiu būdu rinkdamas biomedicininio tyrimo duomenis) pagal Leidimą. Tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad konstatuodamas etikos pažeidimą Kontrolierius nenurodė teisės aktų normos, kad šiuos tyrimus gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, ir todėl pareiškėjas tokios teisės neturėjo. Pritartina pareiškėjui, kad Kontrolierius pareiškėjo neteisėtų veiksmų nepagrindė teisės norma, taigi nesusiejo faktinių aplinkybių su teisės aktų reikalavimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovo išvadas, jog pareiškėjas teisės atlikti tokius tyrimus neturėjo patvirtina Lietuvos bioetikos komiteto atsakymas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai, tačiau taip pat nesusiejo šių faktinių aplinkybių su konkrečia teisės aktų norma. Pažymėtina, kad teismui jokie įrodymai neturi išankstinės nustatytos galios. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovui konkrečia teisės aktų norma nepagrindus reikalavimo, kad akies dugno nuotraukas gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie gali praktikuoti (dirbti) tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pareiškėjas šiuo aspektu padarė akademinės etikos pažeidimą.

47. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Kontrolierius Sprendime pateikiama išvada, jog kaip nurodyta Straipsnyje, dalyvaudamas „kitais veiksmais“ biomedicininiame tyrime, kurių pagal Leidimą negalėjo atlikti, pareiškėjas V. S. pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, yra nekonkretizuota. Pažymėtina, kad Kontrolierius niekaip nedetalizavo kokiais „kitais veiksmais“ biomedicininiame tyrime pareiškėjas pažeidė akademinę etiką. Teisėjų kolegija vertina, kad Sprendimo turinys šiuo aspektu iš esmės neleido pareiškėjui suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų bei jo priėmimo motyvų. Tai pareiškėjui užkirto kelią ne tik žinoti teisei priešingos veikos ribas, ribojo teisę į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Dėl Kontrolieriaus Sprendimo dalyje „Dėl 4 prašymo“ nustatytų akademinės etikos pažeidimų

48. Sprendimo dalyje „Dėl 4 prašymo“ Kontrolierius konstatavo, kad „atsižvelgiant į šio sprendimo dalyje „Dėl 3 prašymo“ ir šioje sprendimo dalyje išdėstytą aplinkybių visetą, nustatyta pagal Leidimą V. S. įtraukė papildomus tyrėjus (jam perduodami jų surinkti biomedicininio tyrimo duomenys) ir tokiu būdu V. S. pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį“.

49. Aptartas išvadas Kontrolierius padarė atsižvelgdamas į tai, kad Biomedicininio tyrimo protokolo 17 punktą, Straipsnyje pateikiamą informaciją. Kontrolierius nurodė, kad į biomedicininį tyrimą buvo įtraukti papildomi tyrėjai nurodyti Straipsnyje, kurie buvo nenurodyti Paraiškoje Leidimui gauti (V. B., P. M. ir K. V.). Tačiau Kontrolierius Sprendime nurodė, kad kitų, su biomedicininiu tyrimu nesusijusių, asmenų nurodymas biomedicininio tyrimo tyrėjais laikytinas galimu akademinės etikos pažeidimu, nesusijusių su skunde nurodytais prašymais, todėl jo Sprendime Kontrolierius nepasisako. Kontrolierius taip pat vadovavosi informacija nustatyta Patikrinimo akte: „V. S. teigė, kad akispūdžio matavimai atliekami ir kito tyrėjo – LSMU gydytojo-rezidento M., tačiau pavardės nurodyti negalėjo. Šis tyrėjas į minimo biomedicininio tyrimo [Kauno RBTEK] išduoto leidimo tyrėjų sąrašą įtrauktas nebuvo.“, „Pagrinde tyrimą atliko 6 asmenys [iš 14] tyrėjų sąrašo, tačiau tyrimo eigoje į tyrimą be [Kauno RBTEK] žinios ir patvirtinimo buvo įtraukti keli nežinomi tyrėjai, kurių tapatybės tyrėjai neatskleidė“ ir „Tiriamuosius į tyrimą kvietė jų treneriai, kurie nebuvo įtraukti į tyrimą atliekančių asmenų sąrašą, todėl kviesti dalyvauti tyrime jie neturėjo teisės“.

50. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Kauno RBTEK patikrinimo rezultatus ir išvadas, padarė pagrįstą išvadą akademinės etikos kontekste, nurodydamas, jog pareiškėjas pažeidė akademinę etiką, kadangi savavališkai, be pagrindinio tyrėjo žinios, įtraukė papildomus tyrėjus į tyrimą ir tyrimus vykdė pagrindiniam tyrėjui nežinant, nors būtent pagrindinis tyrėjas buvo atsakingas už tyrimų vykdymą ir saugumą. Anot teismo, šiuos veiksmus patvirtino ir publikuoto mokslinio Straipsnio antraštėje nurodoma kitokia autorių (tyrėjų) personalinė sudėtis, lyginant su mokslinio straipsnio metodologijoje minimame Kauno RBTEK išduotame Leidime nurodyta tyrėjų sudėtimi.

51. Apeliaciniame skunde pareiškėjas be kita ko nurodo, kad nesutinka, jog papildomus tyrėjus įtraukė jis.

52. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš Sprendimo dalies „Dėl 4 prašymo“ turinio nėra pakankamai aišku, kas apima minėtoje dalyje nustatytą pažeidimą. Iš vienos pusės Kontrolierius įvardina konkrečių į tyrimą papildomai įtrauktų tyrėjų pavardes, tačiau nurodo, kad kadangi prašyme jie nenurodomi, dėl jų Kontrolierius nepasisako. Kita vertus, Kontrolierius vadovaujasi Patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kad į tyrimą įtraukti nežinomi tyrėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Sprendime išdėstytų motyvų dėstymas yra neaiškus, klaidinantis ir pareiškėjui VAĮ 10 straipsnio prasme neleido pareiškėjui suvokti priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų ir jo priėmimo motyvų. Taip pat pažymėtina, kad išvada, jog pareiškėjas į biomedicininį tyrimą įtraukė kelis nežinomus tyrėjus yra nekonkretizuota bei grindžiama prielaidomis. Kontrolierius nenustatė kokie konkretūs tyrėjai buvo įtraukti į tyrimą ir kad būtent pareiškėjo aktyvūs veiksmai lėmė jų įtraukimą į tyrimą. Šių aplinkybių nepatvirtina ir Patikrinimo aktas bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad V. S. buvo perduodami kitų tyrėjų surinkti biomedicininio tyrimo duomenys, savaime nepatvirtina, kad būtent V. S. įtraukė šiuos tyrėjus į biomedicininį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad V. S. šiuo aspektu pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs aptartų aplinkybių, nepagrįstai sutiko su atsakovu, kad V. S. įtraukė į papildomus tyrėjus į tyrimą ir tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 punktą.

Dėl Kontrolieriaus Sprendimo dalyje „Dėl 5 prašymo“ nustatytų akademinės etikos pažeidimų

53. Sprendimo dalyje „Dėl 5 prašymo“ Kontrolierius konstatavo, kad V. S., biomedicininiame tyrime būdamas tyrėju, atsakingu už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei Informuoto asmens sutikimo formą (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos Sutikimo formos (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), ir tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį. Minėtas išvadas Kontrolierius padarė atsižvelgdamas į Kauno RBTEK Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas. Atsakovas taip pat atsižvelgė į etinio vertinimo anketą, kurioje nustatyta, kad „Visą su biomedicininiu tyrimu susijusią informaciją tiriamajam, prieš jam nusprendžiant dalyvauti, pateiks treneris, tada tiriamąjį su tyrimu išsamiai supažindins prof. V. S.“ (5.3 p.), „V. S. pasirašys Informuoto asmens sutikimo dalyvauti biomedicininiame tyrime formoje“ (5.4 p.).

54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, kad V. S. biomedicininiame tyrime, būdamas atsakingu tyrėju už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems pateikė pasirašyti kitą nei nustatyta formą, neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos formos versiją (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.), ir tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį.

55. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neneigia, kad būtent jis buvo atsakingas ir supažindino tiriamuosius su biomedicininiu tyrimu ir pateikė tiriamiesiems pasirašymui Sutikimo formas. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad pasirašymui teikė formas, kurias jam pateikė D. I.. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, šių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, kada ir kokias formas pareiškėjui pateikė D. I., nes tik ji kaip pagrindinė tyrėja kontaktavo su Kauno RBTEK. Kauno RBTEK D. I. su leidimu nepateikė jokių formų. Formos kaip ir kiti leidimo dokumentai yra tik D. I. pareikštiniai dokumentai Kauno RBTEK leidimui gauti, kurie buvo tik jos pačios žinioje.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad už tiriamųjų supažindinimą su biomedicininiu tyrimu ir nustatytos Sutikimo formos pasirašymo užtikrinimą, tiriamiesiems buvo atsakingas pareiškėjas V. S., taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas V. S. pateikė tiriamiesiems Sutikimo formą, neatitinkančią Kauno RBTEK patvirtintos Sutikimo formos (versija 3, data 2017 m. spalio 5 d.). Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš Kontrolieriaus Sprendimo neaišku kokiu būdu V. S. turėjo ir galėjo sužinoti apie tinkamą Sutikimo formą, kadangi byloje nėra duomenų, kad minėta Sutikimo forma yra skelbiama viešai, kad Kauno RBTEK pateikė Sutikimo formą V. S. tiesiogiai ar su ja V. S. supažindino pagrindinė tyrėja. Minėtų aplinkybių nustatytas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai, kadangi tokiu būdu būtų galima nustatyti pareiškėjo kaltę šiame pažeidime.

57. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nenustatė ir neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.1.1 papunktį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad būtent V. S. turi įrodyti, kad pagrindinė tyrėja pateikė netinkamą Sutikimo formą, neteisingai paskirsto įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, kad visų pirma atsakovas, atlikdamas akademinės etikos pažeidimo tyrimą, turi nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl Kontrolieriaus Sprendimo dalyje „Dėl 6 prašymo“ nustatytų akademinės etikos pažeidimų

58. Sprendimo dalyje „Dėl 6 prašymo“ Kontrolierius konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad biomedicininiame tyrime buvo aiškiai nurodyta V. S. kaip tyrėjo kompetencija ir atsakomybės sritis, V. S. neturėjo teisės naudotis medicinine priemone (šiuo atveju medicininiu-diagnostiniu prietaisu) biomedicininiame tyrime ir jam tokie veiksmai pagal jo turimą kompetenciją ir atsakomybės sritį biomedicininio tyrimo etinio vertinimo anketoje nebuvo nustatyti, V. S. pažeidė Universiteto Etikos kodekso 5.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinę veiklą pagrindžiantys sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealai laikomi pažeistais, kai tyrimas vykdomas nesilaikant biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų“.

59. Minėtas išvadas Kontrolierius padarė vadovaudamasis Biomedicininio tyrimo protokolo Nr. 1 10, 26 dalimis, D. I., A. P. pateiktais paaiškinimais, etinio vertinimo anketos 5.3 ir 5.4 papunkčiais, Patikrinimo aktu, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. vasario 21 d. raštu, Kauno RBTEK 2022 m. kovo 16 d. raštu.

60. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas, jog pareiškėjas kaip profesorius ir tyrėjas neturėjo teisės naudotis medicinine priemone biomedicininiame tyrime ir tokie veiksmai jam nebuvo nustatyti, teismo sprendime nėra pagrįsta. Anot pareiškėjo, neaišku, kokiu faktiniu ir kokiu juridiniu pagrindu prietaisas vadinamas tik medicinine, o ne tiriamąja priemone (juk tai aparatas, juo nediagnozuojamos ligos, o tik spindžio pokyčiai). To nenustatė pirmosios instancijos teismas. Leidimas atlikti mokslinį tyrimą Universitete, kuris yra mokslo ir studijų institucija, o priemonė kaip tyrimo, o ne medicininė yra nurodyta leidime. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis turi medicininį išsilavinimą, yra biomedicinos mokslų daktaras, profesorius. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad pažeidimas yra persipynęs ir tapatus pirmajam pažeidimui ir šis argumentas liko neištirtas.

61. Įvertinusi šios Sprendimo dalies motyvus ir rezoliucinę dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši Sprendimo dalis yra klaidinanti, neaiški, pasikartojanti su Sprendimo dalimi „Dėl 3 prašymo“, ir galėjo suklaidinti Sprendimo adresatą dėl faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų.

Dėl pareiškėjo procesinių teisių apribojimo

62. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, kad Kontrolieriaus Sprendime nurodyti veiksmai jam tapo siurprizu, dėl jų nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus ir būti išklausytam.

63. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog apie jokius konkrečius tiriamus galimus pažeidimus, jų sudėtį Kontrolierius jam informacijos nepateikė, vertinti kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, nustatytos byloje faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kontrolierius pateikė su tyrimu susijusią medžiagą bei informavo pareiškėją apie tolimesnius veiksmus.

64. Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-29 pareiškėjas buvo informuotas apie Tarnyboje skundo ir jo patikslinimų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų Lietuvos sporto universitete gavimo faktą ir pradėtą skundo nagrinėjimą dėl pareiškėjo galimai neetiško elgesio. Tarnyba informavo apie MSĮ įtvirtinus galimus Kontrolieriaus sprendimus išnagrinėjus skundą, taip pat apie Apraše įtvirtintas asmenų teises, be kita ko ir teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tarnyba taip pat prašė pateikti prašomą informaciją.

65. Pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. prašė pateikti tyrimo medžiagą iš kurios būtų galima nustatyti, kokiu pagrindu ir tikslu pareiškėjas yra kaltinamas dėl galimai neetiško jo elgesio. Pareiškėjas taip pat prašė pateikti skundo ir jo patikslinimų kopijas, išsamiai atskleisti, kuo jis yra kaltinamas, kad būtų galima informaciją susieti su Tarnybos pateiktu prašymu suteikti informaciją ir jį tinkamai vykdyti, pratęsti terminą informacijai pateikti.

66. Tarnyba 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. S-47 pateikė pareiškėjui nuasmenintą skundo kopiją, pratęsė terminą informacijai pateikti.

67. Pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. prašė Tarnybos informacijos apie D. I. skundo patikslinimus, prašė ištirti pačios pagrindinės tyrėjos veiksmus, pateikė paaiškinimus dėl Tarnybos prašomos informacijos.

68. Tarnyba 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-74 informavo pareiškėją apie skundo patikslinimo aplinkybes.

69. Pažymėtina, kad Aprašo 12 punktas nustato, kad tyrėjas per 3 darbo dienas nuo pavedimo susipažinti su pirmine skundo medžiaga gavimo dienos (rezoliucijos datos) susipažįsta su prie skundo pridėta medžiaga, įvertina ir pateikia kontrolieriui tyrimo eigos planą (2 priedas), kuriame nurodo vieną iš šių siūlymų: 12.2. pradėti tyrimą, tyrimo eigos plane nurodant, koks galimas pažeidimas bus vertinamas, į ką ir dėl ko bus kreipiamasi. Tyrimo eigos plane nurodomi pirminiai planuojami tyrimo veiksmai, kuriuos pakeitus tyrimo eigos planas nekeičiamas. Kontrolieriui patvirtinus tyrimo eigos planą, kuriame siūloma pradėti tyrimą, tyrėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, kontrolieriui pateikia raštų, skirtų pareiškėjui ir galimam (-iems) pažeidėjui (-ams) (pagal Aprašo 16 punktą), projektus. Aprašo 16 punktas nustato, kad Kontrolieriui patvirtinus tyrimo eigos planą, kuriame siūloma pradėti tyrimą, Tarnyba: 16.1. per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo arba tyrimo kontrolieriaus iniciatyva dienos arba paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis informuoja atitinkamus asmenis (pareiškėją ir galimą (-us) pažeidėją (-us)) apie tyrimo pradėjimą ir pastarojo teises tyrimo metu, jeigu Tarnybai žinomi jo kontaktiniai duomenys, ir, jeigu reikia, prašo pateikti su tyrimu susijusią informaciją. Aprašo 19 punktas nustato, kad asmenys, dalyvavę ar galimai dalyvavę padarant galimą akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimą, atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai buvo galimai pažeisti, turi šias teises: 19.1. teikti duomenis, informaciją, paaiškinimus ir prašymus susijusius su atliekamu tyrimu; 19.2. pareikšti motyvuotą prašymą dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo; 19.3. susipažinti su tyrimo medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. Aprašo 20 punktas numato, kad norint susipažinti su tyrimo medžiaga, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas. Kontrolierius, įvertinęs prašymą ir atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą, priima sprendimą dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Tokią tyrimo medžiagą, kurioje neatskleidžiami pareiškėjo asmens duomenys, parengia tyrėjas.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas Tarnybai 2022 m. kovo 7 d. prašyme išreiškė prašymą atskleisti kuo jis yra kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo 12 punktą ir 12.2 papunktį numatyta tyrimo medžiagos dalis tyrimo eigos planas, kuriame nurodoma, koks galimas pažeidimas bus vertinamas, kuris pateikiamas Kontrolieriui su pasiūlymu pradėti tyrimą, konstatuotina, kad Tarnyba galėjo ir privalėjo aiškiai ir konkrečiai informuoti pareiškėją apie tai, kokius galimus pažeidimus vertins tyrimo metu, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju Tarnyba visa apimtimi pareiškėjo prašymo neįvykdė, pateikė tik skundą ir su skundo patikslinimais susijusią informaciją, tačiau nenurodė dėl kokių galimų pažeidimų atliekamas tyrimas, todėl šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad pareiškėjas neturėjo galimybės lygiaverčiai pateikti paaiškinimus į jam suformuluotus kaltinimus vien iš skundo ir jo patikslinimų, pateikti įrodymus ir kitus duomenis patvirtinančius jo paaiškinimus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl jis laikytinas neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.), atsižvelgiant į tai, naikintinas.

72. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, administracinė procedūra dėl trečiojo asmens skundo ir jo patikslinimų lieka neužbaigta, todėl Tarnyba savo kompetencijos ribose atlikdama jai pavestas funkcijas turi iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir jo patikslinimus.

73. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo apskųstas Sprendimas panaikinamas.

74. Kadangi galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

75. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą pirmosios instancijos teismui (2022 m. liepos 29 d.) ir 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (2023 m. gegužės 25 d.). Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2022 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SP-3 panaikinti.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 45 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė