2022-08-04 Nr. AB-19813-3-63-3-00893-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-532-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00893-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49, 59.1.6, 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės mero V. B. skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pagėgių savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo,

nustatė:

I. Pareiškėjas Pagėgių savivaldybės meras V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą, kuriuo pavesta Pagėgių savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai D. A. (toliau – ir D. A.) eiti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius, ir jai skirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimo 3 punktą grindė jo, kaip mero, kompetencijos, nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 3 dalyje, pažeidimu (siūlyti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo kandidatūrą laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius). Pareiškėjas nurodė, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144, (toliau – ir Reglamentas) 21.5 punkte. Taryba, pavesdama D. A., Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) valstybės tarnautojai, eiti Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, nesant pareiškėjo siūlymo dėl šios kandidatūros, pažeidė VSĮ 29 straipsnio 3 dalį, taip pat VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Sprendimas ta apimtimi, kiek juo pavesta Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir jai skirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto, kuriuo pavesta Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir jai skirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, galiojimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tikėtina rizika, jog netaikius jos, Pagėgių savivaldybei gali būti padaryta didelė žala – teismui patenkinus pareiškėjo skundą, atsirastų pagrindas kvestionuoti visus į Administracijos direktoriaus pareigas paskirtos D. A. priimtus sprendimus, susijusius su savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų įgyvendinimu. Tai ne tik sukurtų prielaidas materialinei žalai atsirasti (tretiesiems asmenims ginčijant neteisėtai į pareigas paskirto Administracijos direktoriaus priimtus sprendimus ir reikalaujant atlyginti dėl to patirtus nuostolius), bet ir diskredituotų Pagėgių savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) institucijas – Tarybą, savivaldos teisę įgyvendinančią instituciją, ir Administracijos direktorių, savivaldybės vykdomąją instituciją, kaip nesugebančias užtikrinti, kad sprendimai, kuriais įgyvendinami VSĮ įstatyme nustatyti įgaliojimai, būtų priimami laikantis teisėtumo principo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. laikinai sustabdė Sprendimo 3 punkto, kuriuo pavesta Pagėgių savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir paskirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, galiojimą; nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pavedė skubiai vykdyti Tarybai ir Administracijai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde yra pakankamai argumentų, kurie sudaro pagrindą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) Tarybos sprendimo dalį ginčyti kaip neteisėtą. Todėl teismas pripažino, kad pirma būtinoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga yra įvykdyta – tikėtinai pagrįstas pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį pagrįstumas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas įvykdė ir antrą reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtinąją sąlygą, t. y. pateikė argumentų, kurie pagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pabrėžė, kad tam, jog būtų pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtina, kad žala turi pasireikšti būtinai asmeniškai pareiškėjui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žala gali pasireikšti ir Savivaldybei. Tokia žala šiuo atveju gali pasireikšti tiek Savivaldybės patiriamais finansiniais nuostoliais tuo atveju, jei priimti Administracijos direktoriaus sprendimai dėl jo paskyrimo tvarkos pažeidimo būtų pripažinti neteisėtais, tiek iškilus abejonėms dėl laikino pareigų ėjimo pavedimo valstybės tarnautojui legitimumo ir jo priimtų sprendimų teisėtumo. Dėl to gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala visai Savivaldybės veiklai. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo Sprendimo 3 punkto galiojimo laikinas sustabdymas, šiuo atveju yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Teismas konstatavo, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti byloje skundžiamo Sprendimo 3 punkto galiojimą.

III. Atsakovas Taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria laikinai sustabdytas Sprendimo 3 punkto, kuriuo pavesta Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir paskirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, galiojimas; klausimą išnagrinėti iš esmės ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Taryba nurodo, kad skundžiamą nutarties dalį teismas priėmė neįvertinęs, ar yra reali grėsmė neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai žalai atsirasti tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos. Teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokia reali neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos. Tokios žalos nepagrindė ir neįrodė ir pareiškėjas savo prašyme. Tarybos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pritaikė iš esmės dėl to, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo skundžiamą sprendimą. Ginčo atveju žala nepasireikš nei pareiškėjui, nei Savivaldybei, jokie pareiškėjo deklaruojami finansiniai nuostoliai Savivaldybei negresia. Minėtos neigiamos pasekmės apskritai neatsiras, nepaisant to, kokį sprendimą priims teismas.

Taryba teigia, kad Sprendimu pavesdama eiti Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, suteikė įgaliojimus, kurių pagrindu siekiama netrikdyti visos Administracijos, Savivaldybei pavaldžių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos, nežlugdyti vykstančių Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamų projektų įgyvendinimo ir pan. Skundžiamu sprendimu žala nebus padaryta niekam, nekils jokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala tiek normaliai Savivaldybės veiklai, tiek ir viešajam interesui. Taryba nurodo, kad Sprendimu buvo išsaugota galimybė sklandžiam darbui, nėra ir nebūtų jokios realiai galinčios kilti didelės žalos, kurios nebūtų įmanoma atitaisyti ar sunkiai atitaisyti, tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas, nes darbo organizavimo ir iš jo išplaukiantys procedūriniai sprendimai vyktų toliau. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu Sprendimo galiojimas turėtų būti sustabdytas, o skundžiama nutarties dalimi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones yra trukdoma pasiekti minėtus tikslus. Teismas nevertino, nepasisakė ir nepagrindė taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių reikalingumo, galinčios kilti realios žalos, neįmanomo įvykdyti ar sunkiai įvykdomo sprendimo aplinkybių.

Taryba nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, nors pagal teismų praktiką turėjo pareigą tai įrodyti. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodė bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių ne jam, o jo darbuotojams. Pareiškėjas nurodomų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė konkrečių būdų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galinti atsirasti žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų, nurodo tik deklaratyvius teiginius ir samprotavimus. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais realiais įrodymais ar duomenimis, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsisakyti priimti atskirąjį skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų svarstyti atskirąjį skundą, – atmesti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis atskirojo skundo autorių įgaliojimus veikti atsakovo Tarybos vardu ir vesti administracinę bylą. Nei VSĮ, nei Reglamente nėra nustatytas teisinis reguliavimas, kuris leistų teigti, jog savivaldybės tarybos nariai (šiuo atveju atskirąjį skundą pateikę Tarybos nariai) ex officio (pagal pareigas) turi įgaliojimą atstovauti Tarybos interesams teisme ir savivaldybės tarybos vardu vesti bylą. Atskirasis skundas paduotas neįgaliotų vesti bylą asmenų, todėl turėtų būti atsisakyta jį priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, kaip paduotą neįgalioto bylą vesti asmens.

Pareiškėjo vertinimu, nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju žala gali pasireikšti ir Savivaldybei. Tokia žala gali pasireikšti tiek Savivaldybės patiriamais finansiniais nuostoliais tuo atveju, jei priimti Administracijos direktoriaus sprendimai dėl jo paskyrimo tvarkos pažeidimo būtų pripažinti neteisėtais, tiek iškilus abejonėms dėl laikino pareigų ėjimo pavedimo valstybės tarnautojui legitimumo ir jo priimtų sprendimų teisėtumo, ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala visai Savivaldybės veiklai. Atsižvelgęs į tai, teismas logiškai pripažino, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde sprendimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kvestionuojamas akcentuojant tikslus, kurių atsakovas neva siekė, priimdamas ginčijamą Sprendimą (netrikdyti visos savivaldybės administracijos, savivaldybei pavaldžių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos, nežlugdyti vykstančių Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamų projektų įgyvendinimo ir pan.) ir šiems tikslams suteikiant prioritetą. Tačiau taip ignoruojamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas užtikrinti atsakovo priimamų sprendimų teisėtumą. Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos ir iš esmės trikdančios Pagėgių savivaldybės ir joje veikiančių subjektų veiklą. Atsakovas visus tariamai kilusius veiklos trikdžius gali išspręsti VSĮ nustatyta tvarka paskirdamas laikiną ar nuolatinį savivaldybės administracijos direktorių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė, kad atskirąjį skundą kaip Tarybos atstovai pasirašė 9 Tarybos nariai (A. B., V. G., R. K., E. K., R. M., R. Š., R. V., A. Z. ir J. Ž.), tačiau jie nepridėjo prie atskirojo skundo jokių jų įgaliojimus vesti bylą Tarybos vardu ar atstovauti Tarybai patvirtinančių dokumentų, t. y. atskirasis skundas buvo paduotas su trūkumais (ABTĮ 134 str. 4 d.), o pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui termino šiems trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d.). Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumą, t. y. pateikti dokumentus, patvirtinančius minėtų Tarybos narių teisę atstovauti Tarybai apeliacinės instancijos teisme paduodant atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T-110 „Dėl įgaliojimo atstovauti Pagėgių savivaldybės tarybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme“, pasirašytą savivaldybės mero V. B., ir kuriame nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia įgalioti E. K., Pagėgių savivaldybės tarybos narį, atstovauti Pagėgių savivaldybės tarybai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-532-520/2022.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktas Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T-110 nepatvirtina minėtų Tarybos narių tinkamo atstovavimo Tarybai paduodant atskirąjį skundą. Taigi nustatytu terminu apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad Tarybos nariai A. B., V. G., R. K., E. K., R. M., R. Š., R. V., A. Z. ir J. Ž., paduodami atskirąjį skundą, turėjo įgaliojimus veikti Tarybos vardu, t. y. atstovauti Tarybai apeliacinės instancijos teisme ir paduoti atskirąjį skundą, kaip tuo metu turintys įgaliojimus Tarybos atstovai. Dėl to darytina išvada, kad atskirąjį skundą padavė įgaliojimų neturintys atstovai, todėl pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo priėmė Tarybos atskirąjį skundą ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p., 151 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas iki nustatyto termino nepašalino atskirojo skundo trūkumo, nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas apeliacinį procesą nutraukti. Dėl to apeliacinis procesas pagal Tarybos atskirąjį skundą nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės mero V. B. skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pagėgių savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė