eee53351-ac3d-44eb-bd12-42887d7fa271 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-56-333/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00572-2012-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.3.6.4.5; 1.2.26.2.1; 1.1.7.2.7; ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 12 d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui, gynėjui Kaziui Dainotui Balzariui, nukentėjusiajam J.

T. vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:2011-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 11 mėnesių laisvės atėmimu, taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

             2012-05-20 apie 22 val. Alytaus mieste ties KalniÅ¡kės g. Nr. 1 gyvenamuoju namu vieÅ¡oje vietoje – gatvėje R. J. tyčia, įžūliais veiksmais, be jokios rimtos priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų prikibo prie einančio Å¡aligatviu J. T. bei jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: priėjęs iÅ¡ nugaros pusės ranka sudavė du smÅ«gius J. T. į galvÄ ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Nukentėjusiajam pasivijus užpuolikÄ , grumtynių metu R.

J. rankomis sudavė J. T. smÅ«gį į smakro sritį, įkando į deÅ¡inės plaÅ¡takos pirÅ¡tus. Tuo R. J. padarė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl muÅ¡tinės žaizdos kairiame antakyje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, muÅ¡tinę žaizdÄ smakre ir kÄ stines deÅ¡inės plaÅ¡takos III ir IV pirÅ¡tų žaizdas bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .              Kaltinamasis R.

J. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio dienÄ vakare ėjo į namus. Jo priekyje ėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis. Å is kelis kartus atsisuko ir klausė, kodėl sekamas. Tai pakartojo kelis kartus. Po to prasidėjo žodinis tarpusavio konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes. Konflikto metu buvęs iÅ¡gėręs, o dėl nukentėjusiojo pasakyti negalintis, nesuprato. Pirmus smÅ«gius J. T. sudavęs kažkur į krÅ«tinę, gal galvÄ . Tada prasidėjo abipusės muÅ¡tynės. Vienas kitam sudavę daug smÅ«gių.

BesimuÅ¡ant jį nukentėjusysis pargriovė. Gulėdamas ant žemės iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ , kad iÅ¡kvies policijÄ , kuri netrukus atvažiavo. Nei eidamas iÅ¡ paskos nukentėjusiajam, nei muÅ¡tynių metu neturėjęs tikslo pagrobti nukentėjusiojo rankinės. JÄ galėjo suimti rankomis netyčia grumtynių metu, nors to visiÅ¡kai neprisimenantis. MuÅ¡tynių metu ir pats nukentėjo, buvo sužalotas, rašė policijoje pareiÅ¡kimÄ , bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Su pareikÅ¡tu J.

T. civiliniu ieÅ¡kiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nesutinkantis, nes dėl muÅ¡tynių nelaiko savęs kaltu.             Nukentėjusysis J. T. parodė, kad su draugu buvo iÅ¡gėręs alaus, jautėsi apgirtęs. Pėsčiomis NaujÄ ja gatve nuo miesto centro ėjo link KalniÅ¡kės gatvės. Jau buvo netoli namų, ėjo Å¡aligatviu, kai netikėtai pajautė smÅ«gį į galvÄ . Atsisukęs pamatė vyriÅ¡kį, paklausė, kodėl jį muÅ¡antis. Å is nieko neatsakė, tylėjo.

Tada griebė už jo (nukentėjusiojo) rankinės ir ėmė bėgti. Netoli pabėgėjęs, sustojo. Pasivijęs kaltinamÄ jį ir iÅ¡traukęs rankinę bei jam kirtęs. Tada pradėjo abu muÅ¡tis. MuÅ¡tynes nutraukė policija. JÄ tikriausiai iÅ¡kvietė moteris, kuri muÅ¡tynių metu Å¡aukė, kad kvies policijÄ . PolicijÄ iÅ¡kvietė pasinaudodama jo telefonu. Visų to vakaro konflikto aplinkybių tiksliai papasakoti negalintis, nes jau praėjo daug laiko. MuÅ¡tynių metu jam buvo prakirstas antakis, sužalotas smakras, sukandžioti pirÅ¡tai.

Užpuolikas pradžioje buvo labai agresyvus, o paskui keistai ėmė greitai silpti, prieÅ¡inosi neilgai. MuÅ¡tynių metu prarado akinius, buvo sugadinti drabužiai, gydymuisi pirko vaistus, todėl prašė priteisti turtinės žalos atlyginimÄ 625,80 Lt, taip pat teismo nuožiÅ«ta priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad užpuolimo metu patyrė Å¡okÄ , dėl padarytų sužalojimų nelankstantis vieno rankos pirÅ¡to.             Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14, 15-16, 17-18) nukentėjusysis J.

T. parodė, kad jį užpuolė du vyriÅ¡kiai, sudavė smÅ«gius į galvÄ ir norėjo atimti rankinę. Po smÅ«gių nugriuvęs. Atsikėlęs juos vijosi, su vienu susigrÅ«mė. Po grumtynių pasigedęs rankinės. Vėlesnės apklausos metu parodė, kad jį sekė du vaikinai, užpuolęs vaikinas sudavė smÅ«gį į galvÄ ir iÅ¡traukė rankinę. Po to tas vaikinas vėl sudavė smÅ«gį į veidÄ ir jį pargriovęs. Atsikėlęs jį vijosi ir susigrÅ«mė. Trečios apklausos metu J.

T. parodė, kad jis neprisimena, kaip buvo su rankine: ar grumtynių metu rankinę buvo bandyta atimti, ar jis pats kur nors jÄ numetęs. Patikslinęs, jog buvo užpultas vieno asmens.               Liudytoja D. D. parodė, kad vakare lauke vedžiodama Å¡unį pastebėjo einantį nukentėjusįjį, kuris atrodė esantis stipriai girtas. Jam iÅ¡ paskos pakankamai dideliu atstumu ėjo kaltinamasis. Nukentėjusysis kartais stabtelėdavo, todėl atrodė, kad jis laukia kaltinamojo.

Kai kaltinamasis prisiartino prie nukentėjusiojo, kirto jam iÅ¡ nugaros pusės į galvÄ , o Å¡iam atsisukus – į veidÄ antakio srityje. Pamačiusi vykstantį konfliktÄ , ėmusi Å¡aukti, kad kviesianti policijÄ . Priėjusi arčiau jų. Nukentėjusysis liepė kviesti ir iÅ¡ rankinės išėmęs padavė savo telefonÄ . Kalbant telefonu, kaltinamasis ėmė bėgti į Å¡alį. Tuomet nukentėjusysis jį vijosi ir netoliese sulaikė. Tarp jų prasidėjo muÅ¡tynės. MuÅ¡tynių metu pastebėjo, kad kaltinamasis į pievÄ metė nukentėjusiojo rankinę.

Tuojau pat atvyko policijos pareigÅ«nai. Jie surado pievelėje rankinę ir grÄ Å¾ino nukentėjusiajam. Rankinę atnešė prasegtÄ . Stebint konfliktÄ neatrodė, kad kaltinamasis turėjo tikslÄ atimti nukentėjusiojo rankinę. Besigrumiantieji atrodė tiesiog apimti pykčio, todėl ir muÅ¡asi. Policijos pareigÅ«nų akivaizdoje nukentėjusysis klausė pas kaltinamÄ jį, nuo kur jis buvo sekamas.              Liudytojas T. P., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad budėtojo nurodymu vyko prie KalniÅ¡kės g. 1 namo, kur vyko muÅ¡tynės. Nuvykus įvykio vietoje rado du sumuÅ¡tus vyriÅ¡kius.

Stovintis vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad jį kitas vyras sekė, užpuolė ir bandė atimti rankinę. Sėdintis ant Å¡aligatvio vyras visiÅ¡kai nekalbėjo, jo elgesys atrodė įtartinas, lyg bÅ«tų apsvaigęs nuo narkotikų.              Liudytojas D. J., policijos pareigÅ«nas, davė analogiÅ¡kus parodymus. Be to, jis parodė, kad įvykio vietoje buvusi moteris pasakė, jog ji stebėjo konfliktÄ ir matė numetamÄ Ä¯ pievÄ rankinę. Kartu su ta moterimi surado rankinę ir grÄ Å¾ino savininkui.

 Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:Tarnybiniu pranešimu iš ligoninės (b.l.

4) policija informuota apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių 2012-05-21 apie 01.47 val. kreipėsi sumuštas J. T.. Nustatyta rankos pirštų įkandimai, žaizdos smakre, girtumas.Protokolu-pareiškimu (b.l.

6) nukentėjusysis J. T. nurodė policijai, kad jį einantį gatve sumušė nepažįstami asmenys. Po muÅ¡tynių pasigedo rankinės, kuriÄ netoliese rado atvykę policijos pareigÅ«nai. Asmens testo alkoholiui protokole (b.l.

7) užfiksuota, kad po įvykio nukentėjusiajam J. T. policijoje nustatytas 1,95 promilių girtumas. Įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l. 8-11 ) įvykio vieta nurodyta Alytaus mieste Kalniškės g. 1/Naujoji g.

15. Ant Å¡aligatvio plytelių rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo. Daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokoluose (b.l. 21, 22-26) užfiksuota, kad nukentėjusysis J. T. pateikė apžiÅ«rai įvykio metu turėtÄ rankinę su daiktais. Rankinė užsegama priekinėje pusėje segtuvu. Užsakymo pareiÅ¡kimas (b.l 27) patvirtina, kad J. T. buvo užsakęs akinius, už kuriuos sumokėjo 368,80 Lt.  Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (b.l. 33-35) konstatuota, kad J. T. nustatytos muÅ¡tinės žaizdos kairiame antakyje ir smakre, poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, kÄ stinės deÅ¡inės plaÅ¡takos III ir IV pirÅ¡tų žaizdos.

Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuoti tiek kartu, tiek atskirai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Policijos informacinės sistemos duomenų pažymoje (b.l. 39-43) nurodyta, kad apie įvykį policijai pranešė telefonu D. D.. Ä®vykio vietoje rasti du sužaloti asmenys – J. T. ir R. J.. Abu neblaivÅ«s. Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis R. J. nusikalstamai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kiantys aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, agresyvÅ«s, moraliniu požiÅ«riu nepriimtini, Å¡okiruojantys aplinkinius.

Įžūlumas pasireiÅ¡kė tuo, kad kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje, kito asmens akivaizdoje dėl nereikÅ¡mingos priežasties – vien dėl to, kad nukentėjusysis paklausė, kodėl esÄ s sekamas, sudavė stiprius smÅ«gius į galvÄ , o besiÅ¡alinantis iÅ¡ įvykio vietos ir pavytas, įniršęs mušė nukentėjusįjį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas kÅ«no sužalojimus. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir prieÅ¡ visuomeninę rimtį. VisÄ konfliktÄ stebėjo pro Å¡alį einanti moteris, kuri patyrė neigiamas emocijas, pasipiktino kaltinamojo elgesiu, kvietė policijÄ .

Kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.Ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylÄ teismui su kaltinamuoju aktu kaltinamojo R. J. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pasikesinimas įvykdyti plėšimÄ pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d. Tačiau iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, reiÅ¡kiamas kaltinimas nepasitvirtino, nenustatyta, kad buvo kesintasi įvykdyti nusikaltimÄ â€“ plėšimÄ .

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika ir padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę prieÅ¡intis, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekia. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai privalo aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas, Teismų praktika Nr. 23).Byloje nekyla abejonių ir ginčų dėl vykusių muÅ¡tynių, dėl jų priežasties, dėl to, kad pirmieji smÅ«giai buvo suduoti kaltinamojo, o paskui iÅ¡sivystė abipusės grumtynės. Tačiau kilo neaiÅ¡kumų dėl nukentėjusiojo turto – rankinės netekimo aplinkybių.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiojo J. T. parodymai buvo nenuoseklūs, jis negalėjo nurodyti tikslių savo rankinės netekimo aplinkybių. Kaltinamasis R. J. neigė ėmęs rankinę, teigė, kad tokio tikslo net neturėjęs, o galiausiai nurodė, jog visų įvykio aplinkybių neprisimenantis. Įvertinus tokius nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus bei tai, kad jie įvykio metu buvo neblaivūs, teismas remiasi nešališkos liudytojos D. D., kuri tiesiogiai ir gana iš arti stebėjo įvykį, parodymais.

Å i liudytoja nurodė, kad pirminėje konflikto stadijoje kaltinamasis neėmė nukentėjusiojo rankinės, tik sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajam ir bandė iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti. Po to nukentėjusysis jai iÅ¡ rankinės iÅ¡siėmęs padavė telefonÄ , kuriuo ji skambino į policijÄ . Tada nukentėjusysis nusivijo kaltinamÄ jį, netoliese sulaikė ir prasidėjo abipusės muÅ¡tynės. Tik Å¡ių grumtynių metu liudytoja pastebėjo, jog iÅ¡ kaltinamojo rankų į pievelės pusę buvo numesta rankinė.

Taigi, tokia įvykių seka visiÅ¡kai nepatvirtina plėšimo aplinkybių. Akivaizdu, kad konfliktas prasidėjo dėl nereikÅ¡mingos dingsties, ne dėl siekio užvaldyti svetimÄ turtÄ , pradžioje vykstant tik žodiniam konfliktui. Fizinis smurtas panaudotas pykčio pasekoje. Vėlesni kaltinamojo smurto veiksmai buvo padaryti taip pat ne siekiant užvaldyti turtÄ , o pykčio pasekoje bei kaltinamajam vengiant sulaikymo. Dėl kokių priežasčių tolesnių grumtynių metu nukentėjusiojo rankinė numesta į Å¡alį, byloje Å¡ios aplinkybės nenustatytos, tik faktas, kad ji buvo numesta į Å¡alį, o sulaikytas kaltinamasis ėmė silpti ir nesiprieÅ¡ino.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pripažintina, kad įvykio metu fizinis smurtas buvo panaudotas ne siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ , o tik vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu, todėl nusikalstami veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d.Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo J. T. civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo R. J. padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nukentėjusysis nusikalstamų veiksmų, užpuolimo pasekoje neteko turto, buvo sugadinti drabužiai, teko gydytis dėl patirtų sužalojimų.  Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis turėjo ir turi nepatogumų dėl padarytų sužalojimų, iÅ¡gyveno dvasiÅ¡kai, yra liekamųjų reiÅ¡kinių, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensacijÄ . Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktikÄ , nusikalstamų veiksmų pasekmes.Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ bei žalos dydį patvirtinančius dokumentus.

Nukentėjusysis įvykio metu prarado akinius, kurie buvo jo rankinėje. Rankinę remiantis liudytojos D. D. parodymais į Å¡alį numetė kaltinamasis ir ji buvo rasta netoli įvykio vietos prasegta, kas patvirtina, kad jie galėjo iÅ¡kristi ir tamsoje pasimesti žolėje. Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam R. J. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamas ne pirmÄ kartÄ , nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , padaręs kitų nusikaltimų, dėl kurių byla nagrinėjama teisme bei vyksta ikiteisminis tyrimas.

Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam R. J. skirtina bausmė – laisvės atėmimas.             Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas n u s p r e n d ė :              R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu.             Remiantis LR BK 64 str. 3 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2011-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir galutinai nuteisti 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimu.             Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės pradžia – 2013-02-12.              Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme nuo 2012-05-30 iki 2012-06-01.             Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodiÅ¡kÄ registravimÄ si policijos įstaigoje - panaikinti.             Priteisti iÅ¡ R.

J. nukentėjusiojo J. T. naudai 518,80 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Alytaus rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                               V.Stangvilienė