2018-12-18 Nr. AB-23394-3-61-3-03690-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-871-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03690-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2018 m. spalio 30 d. teisme gautas pareiškėjo D. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. NN-346 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) padavimo terminą ir įpareigoti Departamentą atstatyti pareiškėjo pažeistas teises – grąžinti jį į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN) atlikti bausmę. Pareiškėjas nurodė, kad po Nutarimo priėmimo dėl pervežimo, buvimo karantine ir taikytos nuobaudos – patalpinimo į kamerų tipo patalpas 15 parų, praleido terminą skundui paduoti, kurį, pripažinus praleidimo priežastis svarbiomis, prašė atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad pareiškėją perkėlus iš Kybartų PN į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN), jis buvo kurį laiką laikomas karantino sąlygomis (vėliau dėl paskirtos nuobaudos – kameros tipo patalpoje), savaime nereiškia, kad buvo apribota pareiškėjo teisė teikti skundą dėl Nutarimo. Jokių konkrečių motyvų dėl teisės kreiptis į įvairias institucijos dėl galimai pažeistų teisių gynimo ribojimo ar sąlygų nesudarymo nenurodė ir pareiškėjas. Priešingai, prie skundo pateikti pareiškėjui adresuoti Departamento, Seimo kontrolieriaus atsakymai patvirtina, kad jis iki 2018 m. spalio 1 d. (t. y. ir ginčijamo Nutarimo apskundimo terminu) kreipėsi į valdžios institucijas dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo. Teismas pabrėžė ir tai, kad Nutarime aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kaip jis turi ginti galimai pažeistas savo teises ir interesus, nelaikytinas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nemanė, kad terminą Nutarimui apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas D. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir įpareigoti teismą atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti, skundą priimti ir jį išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino atnaujinimo bylose, kuriose asmuo, prašantis atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, yra pataisos įstaigoje, dėl ko jo galimybės įstatymo nustatytu terminiu suvaržytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti pareiškėją grąžinti į Kybartų PN atlikti bausmę – vertina ne kaip atskirą reikalavimą, o kaip reikalavimo dėl Departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. NN-346 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ panaikinimo dalį, susijusią su teisinių pasekmių, buvusių iki naikintino Nutarimo priėmimo, atkūrimu (ABTĮ 94 str.), kadangi atskiras tokio reikalavimo pagrindimas nėra nurodytas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Kaip matyti iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį, įvertino pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis ir pagrįstai jų nelaikė svarbiomis: pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl jam taikytas įkalinimo režimas po Departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. NN-346 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nebuvo kliūtis teikti skundus įvairioms įstaigoms ir pareigūnams, tačiau tuo pačiu sukliudė kreiptis į teismą su skundu, kuris, pažymėtina, yra lakoniškas, nesudėtingas ir kurio parengimas neužima daug laiko.

Šiuo atveju nei viena pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, be to, pagrindu atnaujinti terminą negali būti ir visų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių visuma, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. L. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė