eee08ce0-0ec4-43cd-836f-c992dc126971 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1241-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56337-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.4., 1.2.27.1., 1.1.7.2.4.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Miglės LukÅ¡evičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu septyniems mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per tÄ laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje bei bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbo laiku,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, n u s t a t ė : A. F. 2015 m. spalio 10 d., apie 19.58 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis), name, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio patrulio A.

K. teisėto reikalavimo nusiraminti ir laikytis atstumo, po to vengdamas sulaikymo tyčia policijos pareigÅ«nui vienÄ kartÄ deÅ¡ine alkÅ«ne sudavė į smakro sritį, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmÄ . Taip A. F., panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – policijos patruliui A. K. ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje.Kaltinamasis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18.00 val., jis kartu su savo drauge D.

K. ir jos pussesere I., pavardės nepamena, atvažiavo į J. gimtadienį pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu. Pamena, kad viskas buvo gerai, draugiÅ¡kai, be jokių konfliktų Å¡ventė, kepė Å¡aÅ¡lykus, vartojo alkoholį, Å¡oko. Kas vyko toliau neatsimena. Atsimena, kad atsibudo naktį areÅ¡tinėje. Dėl kokių priežasčių jis buvo sulaikytas, nepamena. Nori pasakyti, kad galėjo bÅ«ti taip, kad jeigu jį norėjo iÅ¡vežti policijos pareigÅ«nai, jis, norėdamas to iÅ¡vengti, galėjo ir pasiprieÅ¡inti pareigÅ«nui.

Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, jis bÅ«tų paklusęs policijos pareigÅ«nams, bet kadangi buvo girtas, todėl siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo galėjo ir suduoti pareigÅ«nui. Jokių konfliktų ir muÅ¡tynių tame gimtadienyje jis nepamena (b. l. 19-20, 24). Nukentėjusysis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo bÅ«rio patruliu. 2015 m. spalio 10 d. tarnybos metu apie 18.53 val. patruliuojant Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu E. M., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo praneÅ¡imÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kur konfliktuoja svečias, bando smurtauti.

Atvykę nurodytu adresu ir pastatę tarnybinį automobilį prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ namo ir pro langÄ pamatė, kaip namo viduje muÅ¡asi du vyrai. Ä®bėgę svetainėje ant grindų pamatė du besigrumiančius vyrus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo ant V. M. ketindamas smÅ«giuoti jam su ranka sugniaužęs kumÅ¡tį, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes jo rankÄ laikė V.

M. žmona J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tuoj pat iÅ¡skyrė abudu vyriÅ¡kius. Taipogi kambaryje buvo I. K. ir D. K. Visi asmenys, buvę name, buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, ant stalo stovėjo butelis degtinės ir vyno. Pas V. M. buvo prakirstas antakis virÅ¡ kairės akies, bėgo kraujas, o pas A. F. buvo nubrozdintas žandas iÅ¡ kairės pusės, matėsi iÅ¡džiÅ«vęs kraujas, todėl į įvykio vietÄ vėliau iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykusi 0884 brigada apžiÅ«rėjo A.

F. ir V. M., kuris vykti į VRUL atsisakė. V. M. paaiškino, kad visi šventė jo žmonos J. M. gimtadienį, kai staiga sėdint už stalo A. F. pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo konfliktuoti, o V. M. atsakius, kad jis nusiramintų, A. F. jam smogė į veido sritį prakirsdamas virš antakio, po to prasidėjo grumtynės. A. F. nieko paaiškinti negalėjo, jis elgėsi neadekvačiai, muistėsi ir kalbėjo nebūtus dalykus, kad jis atskrido iš Kipro ir paskambins žiniasklaidai. Siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, porininkas nuėjo pabendrauti su pranešėju V.

M. į laukÄ , kadangi A. F. trukdė tai padaryti ir garsiai Å¡Å«kavo. Jis liko bendrauti su liudytojais namo viduje. Tuo metu A. F. pradėjo sakyti, kad A. K. iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų (namai priklauso ne jam), priėjęs suėmė jį už rankų, kai kalbėjosi su D. K., dėl ko pareikalavo, kad jis nesiartintų ir laikytųsi atstumo, tačiau A. F. į jo reikalavimus nereagavo, nuolat muistėsi, trukdė bendrauti su kitais asmenimis ir vėl priėjęs prie jo sugriebė jį deÅ¡ine ranka už jo kairės rankos ir jÄ stipriai sugniaužė, todėl jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus siekdamas sulaikyti asmenį, o bÅ«tent, bandė apsukti A.

F. ir uždėti jam antrankius, kad nesiprieÅ¡intų. Tačiau A. F. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, jo sugniaužtos rankos nepaleido ir muistydamasis bandė iÅ¡silaisvinti, į jo reikalavimus nesiprieÅ¡inti nereagavo ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, kuriuos pakartojo kelis kartus. Jis stangrino rankas bandydamas iÅ¡silaisvinti. A. K. jį pargriovė ant žemės, tačiau A. F. tyčia deÅ¡inės rankos alkÅ«ne trenkė jam į smakrÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tačiau panaudojęs kovinių imtynių veiksmus A.

F. užėjo antrankius. Po įvykio iÅ¡ lauko atėjo porininkas ir pasakė, kad jo smakras patinęs ir paraudonavęs, o jis juto skausmÄ smakro ir žandikaulio srityse. Sužalojimų dėl įvykio nepatyrė, bet patyrė fizinį skausmÄ . V. M. dėl minėto įvykio norėjo paraÅ¡yti ant A. F. pareiÅ¡kimÄ , tačiau to padaryti nesugebėjo. A. F. buvo pristatytas į PirmÄ jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi. Pristatymo metu panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 7-8).Papildomai ikiteisminio tyrimo metu aplaustas nukentėjusysis A.

K. parodė, kad jis laikosi anksčiau apklausos metu duotų parodymų ir nori papildyti, kad dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo į teismo mdicinos ekspertus ir kitas medicinos įstaigas savarankiškai nesikreipė, nes dėl 2015 m. spalio 10 d. įvykio nusiskundimų dėl sveikatos neturi (b. l. 11-12).Liudytojas E. M. aplausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyr. patruliu A. K., apie apie 18.53 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi konfliktuoja svečiai, bando smurtauti.

Atvykę minėtu adresu iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ namo, ir pro langÄ pamatė, kaip du vyrai muÅ¡asi namo viduje. Ä®bėgę pamatė du besigrumiančius vyrus, tai buvo namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kambaryje buvo ir daugiau žmonių, kurie, matyt, kažkÄ Å¡ventė, nes visi buvo neblaivÅ«s, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie su porininku iÅ¡skyrė tuos vyrus ir jis, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, su V. M. išėjo iÅ¡ kambario, kuriame A.

K. liko bendrauti su kitu įvykio dalyviu – A. F., bet stovėjo tarpduryje, kad matytų savo porininkÄ . Bendraujant su V. M. atsisukęs pastebėjo, kad jo porininko A. K. smakras paraudęs, o A. F. gulėjo ant grindų ir jam buvo uždėti antrankiai. Ä®vykio aplinkybėms patikslinti A. F. pristatė į PirmÄ jį policijos komisariatÄ (b. l. 14-15).IÅ¡ policijos pareigÅ«nų A. K. ir E. M. 2015 m. spalio 10 d. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog juose A. K. ir E. M. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaip savo ikiteismino tyrimo metu duotose parodymuose (b. l. 3, 4).IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog A.

F. 2015 m. spalio 10 d., 23.26 val. buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 41). F. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å io straipsnio dispozicija aiÅ¡kiai įvardija Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ : fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

IÅ¡ kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, t. y. tyčiniu smÅ«gių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę ir nagais – veidÄ ), smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015).

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtÄ (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigÅ«nui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad A.

F. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18.00 val., jis kartu su savo drauge D. K. ir jos pussesere I., pavardės nepamena, atvažiavo į J. gimtadienį pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu. Pamena, kad viskas buvo gerai, draugiÅ¡kai, be jokių konfliktų Å¡ventė, kepė Å¡aÅ¡lykus, vartojo alkoholį, Å¡oko.

Kas vyko toliau neatsimena. Atsimena, kad atsibudo naktį areštinėje. Dėl kokių priežasčių jis buvo sulaikytas, nepamena. Nori pasakyti, kad galėjo būti taip, kad jeigu jį norėjo išvežti policijos pareigūnai, jis, norėdamas to išvengti, galėjo ir pasipriešinti pareigūnui. Jeigu būtų buvęs blaivus, jis būtų paklusęs policijos pareigūnams, bet kadangi buvo girtas, todėl siekdamas išvengti sulaikymo galėjo ir suduoti pareigūnui. Jokių konfliktų ir muštynių tame gimtadienyje jis nepamena (b. l. 19-20, 24).

Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai. Å tai nukentėjusysis policijos pareigÅ«nas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. tarnybos metu apie 18.53 val. patruliuojant Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu E. M., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo praneÅ¡imÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kur konfliktuoja svečias, bando smurtauti.

Atvykę nurodytu adresu ir pastatę tarnybinį automobilį prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ namo ir pro langÄ pamatė, kaip namo viduje muÅ¡asi du vyrai. Ä®bėgę svetainėje ant grindų pamatė du besigrumiančius vyrus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini). Tuoj pat iÅ¡skyrė abudu vyriÅ¡kius. Siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, porininkas nuėjo pabendrauti su pranešėju V.

M. į laukÄ , kadangi A. F. trukdė tai padaryti ir garsiai Å¡Å«kavo. Jis liko bendrauti su liudytojais namo viduje. Tuo metu A. F. pradėjo sakyti, kad A. K. iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų (namai priklauso ne jam), priėjęs suėmė jį už rankų, kai kalbėjosi su name buvusia moterimi (D. K.), dėl ko pareikalavo, kad jis nesiartintų ir laikytųsi atstumo, tačiau A. F. į jo reikalavimus nereagavo, nuolat muistėsi, trukdė bendrauti su kitais asmenimis ir vėl priėjęs prie jo sugriebė jį deÅ¡ine ranka už jo kairės rankos ir jÄ stipriai sugniaužė, todėl jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus siekdamas sulaikyti asmenį, o bÅ«tent, bandė apsukti A.

F. ir uždėti jam antrankius, kad nesiprieÅ¡intų. Tačiau A. F. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, jo sugniaužtos rankos nepaleido ir muistydamasis bandė iÅ¡silaisvinti, į jo reikalavimus nesiprieÅ¡inti nereagavo ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, kuriuos pakartojo kelis kartus. Jis stangrino rankas bandydamas iÅ¡silaisvinti. A. K. jį pargriovė ant žemės, tačiau A. F. tyčia deÅ¡inės rankos alkÅ«ne trenkė jam į smakrÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tačiau panaudojęs kovinių imtynių veiksmus A.

F. užėjo antrankius. Po įvykio iÅ¡ lauko atėjo porininkas ir pasakė, kad jo smakras patinęs ir paraudonavęs, o jis juto skausmÄ smakro ir žandikaulio srityse. Sužalojimų dėl įvykio nepatyrė, bet patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 7-8). Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojo policijos pareigÅ«no E. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, patruliuojant Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyr. patruliu A. K., apie apie 18.53 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gautas praneÅ¡imas vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi konfliktuoja svečiai, bando smurtauti.

Atvykę minėtu adresu iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ namo, ir pro langÄ pamatė, kaip du vyrai muÅ¡asi namo viduje. Ä®bėgę pamatė du besigrumiančius vyrus, tai buvo namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kambaryje buvo ir daugiau žmonių, kurie, matyt, kažkÄ Å¡ventė, nes visi buvo neblaivÅ«s, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie su porininku iÅ¡skyrė tuos vyrus ir jis, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, su V. M. išėjo iÅ¡ kambario, kuriame A.

K. liko bendrauti su kitu įvykio dalyviu – A. F., bet stovėjo tarpduryje, kad matytų savo porininkÄ . Bendraujant su V. M. atsisukęs pastebėjo, kad jo porininko A. K. smakras paraudęs, o A. F. gulėjo ant grindų ir jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 14-15). AnalogiÅ¡kos įvykio aplinkybės nurodytos ir policijos pareigÅ«nų A. K. ir E. M. 2015 m. spalio 10 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 3, 4). Netikėti Å¡iais policijos pareigÅ«nų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes viso tyrimo metu jie buvo nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ manyti, jog policijos pareigÅ«nai bÅ«tų linkę apkalbėti kaltinamÄ jį ir duoti jam nepalankius parodymus.

Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog įvykio metu A. F. buvo neblaivus, jam 2015 m. spalio 10 d., 23.26 val. buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 41). Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. F., bÅ«damas neblaivus, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡ine alkÅ«ne suduodamas į smakro sritį ir taip sukeldamas fizinį skausmÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t. t. savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigÅ«nui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas. Kaip jau buvo minėta, BK 286 straipsnio dispozicija aiÅ¡kiai įvardija Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ : fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasiprieÅ¡inimo bÅ«do nenurodo.

Taigi paprastai bÅ«tent veikos padarymo bÅ«das, t. y. fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, teismų vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumÄ ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kasacinio teismo nutartyse laikomasi pozicijos, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasiprieÅ¡inimo veiksmai yra tada, kai savo pobÅ«džiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. kai kaltininkas prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklÅ«sta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. F., prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nui bei siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtÄ , tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡ine alkÅ«ne suduodamas į smakro sritį ir taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Ä®vertinus fizinio smurto pabÅ«dį bei byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis siekė baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tinÄ pavojingumÄ . Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad A.

F. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį. Dėl A. F. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudojant fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡inta valstybės tarnautojui). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – A. F. yra nedirbantis (b. l. 43), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už policijos pareigÅ«nų įžeidinėjimÄ (b. l. 35-41), du kartus teistas (b. l. 33-34, 44-45), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 47), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 48), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 49).

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės rÅ«Å¡iai bei dydžiui parinkti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. F. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, paskyrus baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytasis Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Kadangi kaltinamasis A.

F. yra nedirbantis, atsižvelgiant į jam paskirtos baudos dydį, taip pat esant jo praÅ¡ymui leisti baudÄ sumokėti dalimis, teismas nustato ilgesnį, t.y. Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, per kurį turi bÅ«ti sumokėta bauda (BVK 22 straipsnio 2 dalis).Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. F. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A.

F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. spalio 10 d. 19.58 val. iki 2015 m. spalio 11 d. 12.50 val. (b. l. 26, 27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (viena diena), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. pareiÅ¡kė, kad neprieÅ¡tarauja tokiam prokuroro sprendimui, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu, tačiau praÅ¡o leisti sumokėti baudÄ dalimis (b. l. 54).Nukentėjusysis A.

K. buvo informuotas apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei praÅ¡ymų negauta (b. l. 55).Kaltinamajam A. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 25), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.

F. paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. spalio 10 d. 19.58 val. iki 2015 m. spalio 11 d. 12.50 val. (t. y. vienÄ dienÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. F. nubaustu galutine 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.Nustatyti A. F. Å¡eÅ¡ių mėnesių savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ , skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.A.

F. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti A. F., kad:Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                Marijus Kursevičius