Legislator Case Law & Legislation
eedc16db-84dc-49ed-a254-49c24bd75813 AI generated

eedc16db-84dc-49ed-a254-49c24bd75813 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eedc16db-84dc-49ed-a254-49c24bd75813
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbdavė, bendrija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 ir nepriteisti atsakovui V.

Legislator headnote

AI generated

eedc16db-84dc-49ed-a254-49c24bd75813 · Vilniaus apygardos teismas: Sprendė, kad atsižvelgiant ir į darbuotojo dirbÄ laikotarpį bendrijoje, aplinkybę, kad darbuotojas po atÅ¡aukimo iÅ¡ bendrijos pirmininko pareigų niekur nėra įsidarbinęs, į skolos dydį, neatsiskaitymo su juo laikotarpį – jau beveik 18 mėnesių, pagrindo netesybų mažinimui nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė 387-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-2012-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05120-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui V.

M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbdavė, bendrija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 ir nepriteisti atsakovui V.

M. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) netesybų.

2. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 nusprendė išieškoti V. M. iš jos 4 902,66 Eur netesybų. Paaiškino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo bendrijos pirmininku bei kartu buhalteriu. Nurodė, kad atsakovas pats sau neišsimokėjo darbo užmokesčio, nors tai turėjo ir galėjo padaryti, o jeigu bendrijoje, prieš jam atsistatydinant, nebuvo pakankamai lėšų, tai įvyko išskirtinai dėl paties atsakovo netinkamo darbo organizavimo.

Nurodė, kad atsakovas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dar 2017 metais kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri atmetė jo praÅ¡ymÄ . Vėliau jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris iÅ¡ dalies tenkino jo ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas, kreipdamasis dėl jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, neprašė priteisti netesybų, todėl ieÅ¡kovas neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko pakartotinai.

3. Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018, atsiskaitė tik iÅ¡ dalies. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, neatsiskaitydama pilna apimtimi, pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, neatsiskaitymo atveju yra skaičiuojamos netesybos.

Pažymėjo, kad netesybos yra sankcija darbdaviui, dėl kurios skyrimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas atskiras reikalavimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė: ieÅ¡kovės 387 – Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovui V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės 387-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 4 980 Eur netesybas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 laikyti netekusiu galios; priteisti valstybės naudai iÅ¡ 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 7 Eur teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018, kuriame buvo nurodyta priteisti darbuotojui iÅ¡ bendrijos 237,99 Eur (be mokesčių) darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2017 m. liepos mėnesį, 830 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 830 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , pakeisti darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo bendrijoje pagrindÄ â€“ pripažinti, kad darbuotojas iÅ¡ darbo bendrijoje (duomenys neskelbtini) atleistas DK 104 straipsnio pagrindu, sprendimo dalį dėl darbuotojo naudai iÅ¡ bendrijos priteistos 830 Eur sumos (su mokesčiais) vykdyti skubiai.

Konstatavo, kad, vadovaujantis Å¡iais įsiteisėjusiais sprendimais, bendrija pagal DK 146 straipsnio 2 dalį turėjusi su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo dienÄ (duomenys neskelbtini), to nepadarė, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Å¡alys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, bendrija pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigÄ darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Pabrėžė, kad įstatymas neįtvirtina darbuotojui pareigos privalomai vienu metu (vienu kreipimusi) praÅ¡yti ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, ir netesybų priteisimo. Nurodė, kad iÅ¡sami bylos medžiagos analizė patvirtina, kad bendrija piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo dalies dėl 830 Eur skubaus vykdymo, nes darbuotojas Å¡iÄ sumÄ atgavo tik antstoliui priverstinai jÄ nuraÅ¡ant iÅ¡ bendrijos, iki Å¡iol bendrija piktybiÅ¡kai nemoka darbuotojui galutinio atsiskaitymo net ir esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams įpareigojantiems jÄ tai padaryti – bendrija dalį skolos (430 Eur) sumokėjo 2019 m. vasario 4 d. ir tai padarė tik darbuotojui kreipusis į antstolį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį priėmė 2018 m. gruodžio 20 d., teismo posėdžio metu darbuotojas nurodė, kad antstolis 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡ bendrijos jo naudai dar nurašė 502,42 Eur, tačiau iki Å¡iol bendrija likusios skolos dalies darbuotojui nėra sumokėjusi, kada tai padarysianti nenurodė, įrodymų, kad bendrijos finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negali iÅ¡mokėti darbuotojui skolos likučio, nėra ir tai rodo bendrijos negebėjimÄ tinkamai organizuoti veiklos, nesÄ Å¾iningumÄ , piktnaudžiavimÄ darbdavės statusu.

Sprendė, kad atsižvelgiant ir į darbuotojo dirbÄ laikotarpį bendrijoje, aplinkybę, kad darbuotojas po atÅ¡aukimo iÅ¡ bendrijos pirmininko pareigų niekur nėra įsidarbinęs, į skolos dydį, neatsiskaitymo su juo laikotarpį – jau beveik 18 mėnesių, pagrindo netesybų mažinimui nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė 387-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant, jai nebuvo suteikta teisė pateikti naujus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, argumentus, atsikirtimus, praÅ¡ymus ir kt. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo, nes bendrijos atstovas negali atvykti į posėdį dėl ligos, tačiau praÅ¡ymÄ atsisakyta priimti ir byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Taip pat, pakartodama ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, nurodė, kad atsakovas, kreipdamasis dėl jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, neprašė priteisti netesybų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko pakartotinai.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos netesybos yra neproporcingos ir nelogiÅ¡kos palyginus su priteistu įsiskolinimu. Akcentavo, kad nevengė atsiskaityti su atsakovu, o teisiniais bÅ«dais stengėsi apginti savo teises, aktyviai ir įstatymų nustatyta tvarka gynė savo interesus, ir kol nesibaigė teisminiai procesai, nematė teisinio pagrindo atsiskaityti su atsakovu. Pažymėjo, kad jos materialinė padėtis yra sunki. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl netesybų dydžio turėjo įvertinti, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (netesybos) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos pritesimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais.

IeÅ¡kovas pastebi, kad netesybos virÅ¡ija priteistÄ skolÄ , nėra pagrįstos realiai nuostoliais, todėl tokių netesybų priteisimas prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso 6.73 str. 1-2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatoms, reguliuojančioms netesybas. Taip pat ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų apie bendrijos turtinę padėtį priėmimo bei papildomai nurodė, kad Å¡iuo metu skola atsakovui yra visiÅ¡kai sumokėta.

8. Atsakovas V. M. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės yra laikytinos jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė nenurodo teismo padarytų procesinių teisės pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, priimant skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės teiginiai yra formalaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas bei priimtas pagal suformuotÄ teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl byloje nustatytų aplinkybių, tiek ir dėl jų teisinio kvalifikavimo.

11. Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbdavys 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija paskutinę darbuotojo V. M. darbo dienÄ , t.y. (duomenys neskelbtini) su juo visiÅ¡kai neatsikaitė ir liko skolingas 237,99 EUR darbo užmokesčio (be mokesčių) už 2017 m. liepos mėnesį, 830 EUR darbo užmokesčio (su mokesčiais) už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 830 EUR iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Å ios sumos darbuotojui V. M. yra priteistos teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimas). Taip pat byloje nėra ginčo, kad Å¡ios su darbo santykiais susijusios sumos darbuotojui V. M. nebuvo iÅ¡mokėtos paskutinę jo darbo dienÄ , bet buvo iÅ¡ieÅ¡kotos antstoliui priverstinai vykdant paminėtus teismo sprendimus (paskutinis lėšų nuraÅ¡ymas įvykdytas 2019 m. birželio 7 d.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės ir todėl privalo mokėti DK 147 str. 2 d. numatytas netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog priteista netesybų suma, t.y. 4980 EUR turėtų bÅ«ti laikoma neprotinga, neteisinga ir neproporcinga vertinant padaryto pažeidimo aplinkybes. Bendrija teigia, kad jos finansinė padėtis yra labai bloga, o priteista suma – itin didelė. Tačiau apelianto nurodyti argumentai ir pateikti papildomi įrodymai apie lėšas bendrijos banko sÄ skaitoje patikimai neįrodo, kad bendrijos turtinė padėtis yra itin sunki ir kad ji nebus pajėgi iÅ¡mokėti priteistos netesybų sumos.

Byloje apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrijos lėšų apyvarta banko sÄ skaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. virÅ¡ijo 50000 EUR, todėl Å¡ioje byloje priteista netesybų suma objektyviai vertinant nelaikytina didele juridiniam asmeniui, vienijančiam daugiau kaip 300 bendrijos narių. Be to pirmosios instancijos, nemažindamas įstatyme numatytų netesybų taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į uždelsto atsiskaitymo priežastis ir aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad darbdavys piktybiÅ¡kai nemokėjo darbuotojui priklausančių lėšų, net ir esant teismo sprendimui, nors kaip pripažįsta ir pats apeliantas, tuo metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (ESO, Vilniaus vandenys, TELE2).

Byloje pateikti įrodymai rodo ir tai, kad bendrijos narių „nepriklausoma komisija“ skatino bendrijos narius susilaikyti nuo skolų ir nario mokesčio mokėjimo bendrijai, kol nėra išspręsti ginčai su bendrijos pirmininku V. M. (t. 2 b.l. 1). Todėl atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad su darbuotoju nebuvo atsikaitoma daugiau kaip 2 metus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju įstatyme numatytos netesybos negali būti mažinamos. Apelianto nurodytos CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d. nuostatos, reguliuojančios netesybų dydį, šio ginčo santykiams netaikomos.

13. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės kreiptis dėl netesybų priteisimo, nes tokį reikalavimÄ turėjo reikÅ¡ti byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie darbdavio argumentai nėra pagrįsti konkrečia įstatymo nuostata – joks įstatymas neįpareigoja darbuotojo privalomai vienu metu (vienu kreipimusi) praÅ¡yti ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, ir netesybų priteisimo.

Tai, kad darbuotojas V. M. anksčiau pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nesuformulavo praÅ¡ymo priteisti ir netesybas, nekliudo jam pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje. Be kita ko, ieÅ¡kovei nurodant, jog darbuotojas kreipėsi į teismÄ dėl to paties dalyko pakartotinai, pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieÅ¡kinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl netesybų darbuotojui priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018 buvo išspręstas ginčas dėl darbo užmokesčio už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos priteisimo. Taigi bylos nėra tapačios.

14. Apeliantas taip pat nurodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant teismo posėdyje bendrijos atstovui ir taip buvo apribota bendrijai teisė pateikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus, argumentus, atsikirtimus, praÅ¡ymus ir kt. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas apie bylos nagrinėjimÄ buvo informuotas tinkamai, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ iki teismo posėdžio nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį teisme užregistruotas tik 14.56 val., nors posėdis turėjo prasidėti 9.30 val. (dėl to šį praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti kaip pateiktÄ pavėluotai, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistÄ ).

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto nurodytas aplinkybes dėl ko bendrijos atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad bendrijos pirmininkas traumÄ buvo patyręs (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad bendrija ne tik galėjo teismÄ informuoti laiku, t.y. iki 2019 m. kovo 25 d. paskirto teismo posėdžio, bet ir turėjo galimybę pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, paskiriant kitÄ atstovÄ .

15. Apelianto argumentai apie suvaržytÄ galimybę teismui teikti naujus įrodymus yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. liepos 15 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus apie bendrijos tutinę padėtį, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, todėl spręstina, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir jas įgyvendino.

16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ , teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius bei įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Todėl darbdavio apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Atsakovas V. M. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Tačiau atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė duomenų, kad faktiÅ¡kai patyrė nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. nepateikė duomenų, kad sumokėjo nurodytÄ sumÄ advokatui. Todėl remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateiktas praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas ir Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui nepriteisiamos.

18. Atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ yra iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi teisėjų kolegija nutaria: IeÅ¡kovės 387-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Andrius Verikas