2024-05-21 Nr. BB-2775-1-01-1-14170-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1943/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14170-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. G. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis T. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, darydami išvadą, jog T. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnyje, požymiai, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų tyrimo taisykles, nes įrodymus vertino selektyviai, juos skaidė ir didino jų įrodomąją reikšmę, nevertino duomenų visumos, nepalygino jų tarpusavyje. Teismai iš esmės suabsoliutino kai kuriuos netiesioginių liudytojų R. T., A. M. – E., R. J., Z. M. parodymų fragmentus, suteikdami jiems didesnę įrodomąją reikšmę, nevertino jų su kitais byloje esančiais duomenimis, ir taip padarė klaidingas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą nesiėmęs BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytos priemonės - teisės tirti įrodymus- bylos aplinkybėms nustatyti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, T. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė jo bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl T. G. padarytos veikos kvalifikavimo ir kt.) argumentuotai atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatliko įrodymų tyrimo, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. posėdžio protokolo, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo T. G. prašymu atnaujino įrodymų tyrimą ir pagarsino byloje esančius medicininius dokumentus apie I. M. diagnozuotą ligą. Proceso dalyviai daugiau prašymų nereiškė ir sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų baigtas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Pažarskis

Danutė Jočienė