eedbfd8a-ea29-4f27-8f35-e0409f2db41d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundo byla Nr. II-57-827/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01344-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 14.14.; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant A. D., dalyvaujant pareiÅ¡kėjų R. G. ir L. P. atstovui advokatui Dariui Paulikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. G. ir L. P. atstovo advokato Dariaus Pauliko skundÄ (toliau - ir PareiÅ¡kėjų) skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-10-12 nutarimo Nr. 10-ANR_N-22313-2022 pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimu Nr. 10-ANR_N-22313-2022 (toliau ir Nutarimas) R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį skirta nuobauda – 150 eurų bauda, už tai, kad 2022-08-24 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo prižiūrimi vokiečių aviganių veislės šunys išbėjo iš aptvertos teritorijos, pateko į R.

G. kiemo teritorijÄ , užpuolė ir sukandžiojo jos Å¡unį, kuriam atlikus rentgenÄ nustatyta daugybė kÅ«no sužalojimų, dėl kurių susiformavo emfizema. 2022-08-25 Å¡uniui įvyko klinikinė mirtis dėl asfikcijos. Tuo R. A. neužtikrino, kad jo prižiÅ«rimi gyvÅ«nai (vokiečių aviganio veislės Å¡unys) nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei ir sveikatai ar turtui, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimus (b.l. 22-24).

PareiÅ¡kėjai R. G. ir L. P., nesutikdami su minėtu Nutarimu, padavė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti NutarimÄ . PareiÅ¡kėjų atstovas skunde nurodo, kad PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, priimant NutarimÄ nebuvo iki galo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos faktinės administracinės bylos aplinkybės, todėl kaltininkui skirta bauda yra neproporcingai maža, neatitinka jo padaryto nusižengimo sunkumo, o administracinis nusižengimas iÅ¡nagrinėtas neobjektyviai, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai. Kaip vienas iÅ¡ skundo argumentų nurodomas- tai, kad nukentėjusiuoju asmeniu taip pat turėjo bÅ«ti pripažintas L.

P. Nutarime nurodyta, kad nukentėjusiÄ ja laikoma tik R. G., tačiau namai - (duomenys neskelbtini), Vilniuje kurių teritorijoje buvo užmuÅ¡tas Å¡uniukas R., priklauso kartu ir L. P. L. P. yra susižadėjęs su R. G., gyvena juose, veda bendrÄ Å«kį, kartu priglaudė, augino ir rÅ«pinosi Å¡uniuku R., tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai L. P. buvo Å¡uniuko bendrasavininkas, todėl kaltininko padarytas administracinis pažeidimas padarė turtinės ir neturtinės žalos ne tik R. G., bet ir L. P. Todėl L.

P. taip pat yra nukentėjusysis, patyręs turtinės ir neturtinės žalos, todėl nutarimu turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, kaip to reikalauja ANK 617 straipsnio 1 dalis. Kitu skundo argumentu prašoma pripažinti kaltininko R. A. sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skunde pareiškėjai pažymi, jog dėl R. A. aplaidumo ir nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti savo augintinių kilo šie padariniai, kaip: pareiškėjų augintinis buvo labai žiauriai sužalotas; patyrė didžiules fizines kančias; nuo patirtų sužalojimų mirė; taip pat pareiškėja R.

G. patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais dėl kaltininko šunų užpuolimo ir savo augintinio netekties (panikos ataka, išsivystęs nerimas, nedarbingumas, nemiga, didelis emocinis stresas, nesaugumo jausmas, baimė); pareiškėja R. G. patyrė turtinės žalos (neteko augintinio, dėl kaltininko šunų užpuolimo buvo sugadinti jos rūbai, krauju ištepti namų apyvokos daiktai); taip pat pareiškėjas L. P. patyrė turtinės (neteko augintinio, buvo sugadinti, krauju ištepti namų apyvokos daiktai, patirtos finansinės išlaidos dėl būtinybės skubos tvarka užbaigti komandiruotę) bei neturtinės žalos, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais dėl augintinio netekties.

Taip pat skundu praÅ¡oma pripažinti R. A. sunkinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du, nes kaltininko agresyvÅ«s ir pikti Å¡unys (kurį laikÄ ) palikti be priežiÅ«ros galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ kaltininko teritorijos ir klaidžioti po rajonÄ bei brautis į aplinkinius gyvenamuosius namus, kas rodo Å¡io reiÅ¡kinio pavojingumÄ kaimyninių namų gyventojų bendruomenei, ir tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta daugiau aukų. Skunde pažymima, kad kaltininko Å¡unys palaidi laksto ne tik žmonių vaikščiojamose gatvėse, bet ir aktyviai veržiasi į kitų kaimynų privačių namų teritorijÄ , uždarus kiemus, ir Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų augintinį jie užpuolė neiÅ¡provokuoti, o įsibrovę į svetimÄ valdÄ .

Kaltininkas galėjo ir privalėjo įvertinti savo Å¡unų fiziologines savybes, anksčiau įvykusius jų pabėgimus ir užpuolimus, agresyvų elgesį ir skalijimÄ ant praeivių, ir numatyti, kad Å¡unys gali vėl pabėgti bei padaryti žalos aplinkiniams. Taip pat pareiÅ¡kėjų įsitikinimu nutarime be pagrindo konstatuota R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡siaiÅ¡kinti. Skunde nurodo, kad kaltininkas ne pats prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ , nes dėl jo padaryto nusižengimo į policijÄ kreipėsi pareiÅ¡kėja R.

G., todėl tai negali bÅ«ti laikoma jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat pareiÅ¡kėjams nėra žinomos jokios aplinkybės, kurias kaltininkas padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes pažeidimo padarymo metu kaltininkas ilsėjosi prie jÅ«ros, palikęs Å¡unis be priežiÅ«ros, bei asmeniÅ¡kai nedalyvavo nei įvykyje, nei nustatinėjant pažeidimÄ . Skunde nurodoma, kad kaltininko teisės pažeidimo objektyvieji požymiai ir neatlikti veiksmai rodo visiÅ¡kÄ kaltininko abejingumÄ ir tai, kad jis pastoviai ir nuolat pažeidinėja GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.

PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, pažeidėjo kaltė kyla dėl ypač didelio laipsnio neatsargumo, kurio buvo galima iÅ¡vengti, jei jis bÅ«tų atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) gatvės bendruomenės žodinius raginimus bei raÅ¡ytinius skundus dėl jo gyvÅ«nų keliamo pavojaus ir dėl to, kad varteliai nesulaiko jo Å¡unų. Tačiau kaltininkas į jokius raginimus ir skundus nereagavo, todėl jo pagalba iÅ¡aiÅ¡kinant savo pakartotinai, nuosekliai vykdomÄ pažeidimÄ turėtų bÅ«ti laikoma niekine.

Skunde taip pat nurodyta, kad kaltininko Å¡unų agresyvus elgesys ir nepriežiÅ«ra yra įsisenėjusi, ilgalaikė problema, tačiau kaltininkas nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo į skundus, raginimus pasirÅ«pinti savo augintiniais, savo elgesio nekoregavo, sulūžusių vartelių nesutvarkė, jo Å¡unys toliau nepririÅ¡ti ir neprižiÅ«rėti. Taip pat pareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurios patvirtintų, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžia gailisi, nes jis iki Å¡iol nėra susisiekęs su pareiÅ¡kėjais, nėra iÅ¡reiÅ¡kęs užuojautos dėl to kÄ padarė jo neprižiÅ«rėti augintiniai, nėra atsiprašęs, nepasiÅ«lė atlyginti žalos, todėl kaltininko reakcija ir jo abejingumas situacijai ir iÅ¡ jos kilusiems padariniams neturėtų bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu gailesčiu, todėl negalima konstatuoti esant kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Dar vienas iÅ¡ skundo argumentų – tai dėl piniginės baudos padidinimo bei Å¡unų konfiskavimo taikymo. Skunde nurodoma, kad bausmė kaltininkui turėtų bÅ«ti skiriama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. PareiÅ¡kėjų nuomone, kaltininkui paskirta nuobauda už ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarytÄ administracinį nusižengimÄ , neatitinka nei pažeidimo sunkumo, nei to, kad yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltininkui paskirta minimali piniginė bauda neatitinka pažeidimo aplinkybių, bei fakto, kad kaltininkas buvo labai aplaidus, net perspėtas nesiėmė veiksmų. PareiÅ¡kėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, be to nepagrįstai konstatavus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kaltininkui turėtų bÅ«ti skirta maksimali bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje, be to turėtų bÅ«ti skiriamas ir gyvÅ«nų konfiskavimas, numatytas ANK 346 straipsnio 20 dalyje.

PraÅ¡ymas konfiskuoti gyvÅ«nus grindžiamas tuo, kad kaltininko aplaidumas rodo, kad jis nėra pasirengęs tinkamai rÅ«pintis gyvÅ«nais, užtikrinti jų psichologinės gerovės, aplinkinių saugumo, ne tik nesugeba, bet ir nesiruoÅ¡ia to daryti, nes turėdamas ilgÄ laikÄ Å¡unis, nesugeba užtikrinti, kad jo Å¡unys bÅ«tų laikomi taip, kad nekeltų žalos aplinkinių turtui ir sveikatai, kaip to reikalauja GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas. Todėl vienintelis bÅ«das, norint apsaugoti pro Å¡alį vaikÅ¡tančių ar Å¡alia gyvenančių asmenų, vaikų ir augintinių sveikatÄ bei turtÄ yra kaltininko Å¡unų konfiskavimas, ir kaltininko Å¡unų konfiskavimas bÅ«tų proporcingas ne tik kaltininko padarytam nusižengimui, bet ir administracinės nuobaudos tikslams, kaip tai numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje (b.l. 2-7).

Institucija, nesutikdama su skundu, pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡oma skundo netenkinti. Institucijos nuomone, iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22313-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija atsiliepime nurodo, kad R. A. prisipažino padaręs ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžia gailėjosi ir padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti. Pažymi, kad R. A. priklausantys Å¡unys yra apdrausti, įvykis sekančiÄ dienÄ buvo užregistruotas draudimo bendrovėje, kas įrodo, kad R.

A. ėmėsi veiksmų atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog institucijos pareigÅ«nas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mones, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, j atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei nesant sunkinančių aplinkybių, padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimÄ skirti R.

A. minimaliÄ -150 eurų baudÄ , kuriÄ R. A. 2022-10-12 apmokėjo. Taip pat atsiliepime nurodė, kad ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , gali bÅ«ti skiriamas gyvÅ«nų konfiskavimas. Tačiau tokia Å¡ios teisės normos apibrėžtis, jos pobÅ«dis palieka bylÄ nagrinėjančiam subjektui pasirinkimo teisę spręsti dėl administracinio poveikio priemonės- gyvÅ«no konfiskavimo- taikymo. Institucija pažymi, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti taikomas neprivalomas gyvÅ«no konfiskavimas, o kuriais jis netaikytinas, tačiau pripažintina, jog sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendrÄ sias nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo už administracinį nusižengimÄ taisykles, be to, turi bÅ«ti įvertintas galimas Å¡ios administracinio poveikio priemonės efektyvumas, proporcingumas siekiant administracinių nuobaudų tikslų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad R. A. nebuvo baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus, Institucijos nuomone, nėra tikslinga taikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytÄ administracinio poveikio priemonę – gyvÅ«no konfiskavimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , neÅ¡aliÅ¡ku byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo kvestionuoti Institucijos priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Institucijos nuomone, nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti Institucijos priimtÄ skundžiamÄ nutarimÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ (b.l. 61-62). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu bei nurodo nesutikimo argumentus. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2022-08-24 jam priklausančios dvi vokiečių aviganių veislės kalytės pro Å¡oninius namų valdos vartelius iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvertos jo namų valdos teritorijos, pateko į pareiÅ¡kėjų namo kiemo teritorijÄ ir susipjovė su pareiÅ¡kėjai R.

G. priklausančia kalyte, kuri nuo sužalojimų mirė, Ä®vykio metu žmonės nenukentėjo. Ä®vykio metu jis su žmona buvo iÅ¡vykęs, po įvykio Å¡unis į jo namų valdos teritorijÄ grÄ Å¾ino jų iÅ¡vykimo metu Å¡unis prižiÅ«rėjęs kaimynas. Atsiliepime R. A. paaiÅ¡kina dėl pažeidimo faktinių aplinkybių ir nurodo, kad jo namų valda kraÅ¡tinė sodininkų bendrijos teritorijos valda, kuri aptverta aukÅ¡ta ir tvirta tvora. Pagrindiniai namų valdos vartai, besiribojantys su (duomenys neskelbtini) gatve, yra rakinami (Å¡unis prižiÅ«rėjęs asmuo turi Å¡ių vartų raktus).

Å oniniai mano namų valdos varteliai, pro kuriuos įvykio dienÄ ir iÅ¡trÅ«ko man priklausantys Å¡unys ir pro kuriuos patenkama ne į sodininkų bendrijos teritorijÄ , o už jos ribų, iÅ¡ vidinės pusės užsklendžiami sklende ant kurios visada bÅ«davo pakabinta spyna, kurios patys Å¡unys nuimti negali. Ä®vykio metu Å¡ie varteliai nebuvo sulaužyti, todėl tikėtina, kad jie buvo atidaryti į mano namų valdos teritorijÄ siekusių pakliÅ«ti paÅ¡alinių asmenų. Už sodininkų bendrijos ribų iÅ¡bėgę man priklausantys Å¡unys atgal į sodininkų bendrijos teritorijÄ sugrįžo ir į pareiÅ¡kėjų namų valdÄ pateko pro bendrus sodininkų bendrijos vartelius, kurie yra prastos bÅ«klės ir tinkamai neužsidaro.

Pripažįsta ir sutinka, kad jam, kaip gyvÅ«nų savininkui, tenka atsakomybė už tai, kad neužtikrino, jog jam priklausantys Å¡unys iÅ¡ mano namų valdos teritorijos jokiu atveju neiÅ¡trÅ«ktų, padaryto pažeidimo neneigia ir nuoÅ¡irdžiai apgailestauja, kad dėl to žuvo pareiÅ¡kėjai R. G. priklausiusi augintinė. Tačiau nesutinka su pareiÅ¡kėjų skunde dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis siekiama jį parodyti kaip piktybiÅ¡kÄ , agresyvių Å¡unų neprižiÅ«rintį asmenį, keliantį pavojų aplinkinių gyventojų saugumui.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma pareiÅ¡kėjų skunde, jo namų valdos tvora nėra sulūžusi ir negalinti sulaikyti jo Å¡unų. Ä®vykio metu Å¡unys iÅ¡ teritorijos pabėgo ne sulaužę ar perÅ¡okę tvorÄ , o bÅ«tent pro atidarytus Å¡oninius namų valdos vartelius, kurie taip pat nebuvo sulaužyti, todėl pareiÅ¡kėjų skundo teiginiai, kad jam priklausantys Å¡unys „iÅ¡trÅ«ksta, laksto be priežiÅ«ros, lenda į svetimų namų teritorijas, puldinėja gyvÅ«nus ir kitus žmones“, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Iki aptariamo įvykio jo Å¡unys niekada nėra patys iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ namų valdos teritorijos, juo labiau, nėra puolę žmonių ar kitų gyvÅ«nų. PareiÅ¡kėjų su skundu pateikti įrodymai (susiraÅ¡inėjimas su sodininkų bendrijos pirmininku) patvirtina tik tai, kad neįvardyti sodininkų bendrijos gyventojai buvo iÅ¡reiÅ¡kę nepasitenkinimÄ dėl jam priklausančių Å¡unų lojimo ir Å¡okinėjimo ant namų valdos tvoros iÅ¡ vidinės pusės pro mano namų valdÄ praeinant ar pravažiuojant paÅ¡aliniams asmenims, tačiau ne dėl to, kad jo Å¡unys neprižiÅ«rimi bėgiotų po sodininkų bendrijos teritorijÄ , ar juolab puldinėtų žmones ar gyvÅ«nus.

Å ie Ä®rodymai niekaip nepatvirtina, kad jo namų valdos tvora, neva, negali sulaikyti jo Å¡unų, kad jie iÅ¡ namų valdos nuolat iÅ¡rÅ«ksta ir neprižiÅ«rimi bėgioja po sodininkų bendrijos teritorijÄ , ar kitaip kelia realiÄ grėsmę žmonių saugumui. Atsiliepime taip pat nurodo, kad kategoriÅ¡kai neigia skundo teiginius, kad jam priklausantys Å¡unys anksčiau yra įkandę kaimynui, nes Å¡is skundo teiginys grindžiamas tik sodininkų bendrijos gyventojų susiraÅ¡inėjimo jau po Ä®vykusio įvykio metu iÅ¡sakytu kaimyno R.

B. teiginiu, jog neva toks įvykis yra įvykęs „prieÅ¡ 4 ar 5 metus“. Jei jo vokiečių aviganių veislės Å¡unys bÅ«tų įkandę žmogui, toks įvykis bÅ«tų fiksuotas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to tiesiog nebuvo. Nurod, kad niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus. Be to, bent viena iÅ¡ mano auginamų kalyčių net teoriÅ¡kai negalėjo kam nors įkÄ sti prieÅ¡ 4 ar 5 metus, nes tuo metu dar nebuvo gimusi (gimė 2019 m. sausio mėn.).

Taip pat skunde atkreipia dėmesį į pateiktus susiraÅ¡inėjimus su sodininkų bendrijos pirmininku, kur kalbama ne apie jo namų valdos prastos bÅ«klės vartus, o apie bendrus sodininkų bendrijos vartus, pro kuriuos patenkama ne į jo namų valdÄ , o į bendrÄ gatvę, kuriuos jis prašė sutvarkyti. Kadangi Å¡ie bendri varteliai, esantys prie jo namų valdos, dėl prastos bÅ«klės neužsidaro, pro juos į bendrijos teritorijÄ nuolat patenka paÅ¡aliniai asmenys, kuriems praeinant pro teritorijÄ mano laikomi Å¡unys reaguoja lodami.

Å ie varteliai nepriklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl jis nežadėjo jų susitvarkyti, o prašė tai atlikti bendrijÄ . Taip pat nurodo, kad skunde taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, kad jo auginami Å¡unys yra agresyvÅ«s. Å unų lojimas ant pro jų saugomÄ teritorijÄ praeinančių ar pravažiuojančių paÅ¡alinių asmenų pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip jų agresyvumas - taip elgiasi kiekvienas teritorijÄ saugantis Å¡uo. Tikėtina, kad nelaimingai pasibaigęs konfliktas su pareiÅ¡kėjai priklausiusia kalyte bÅ«tent ir buvo sÄ lygotas to, kad jam priklausantiems Å¡unims įbėgus į pareiÅ¡kėjų namų valdÄ pareiÅ¡kėjos kalytė gynė savo teritorijÄ ir dėl to Å¡unys susipjovė - toks Å¡unų elgesys taip pat savaime neliudija jų agresyvumo, bei nurodo, kad įvykio metu mano Å¡unys nei pareiÅ¡kėjos R.

G., nei kitų žmonių nepuolė. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu dėl jam skirtos nuobaudos – baudos padidinimo iki maksimalios baudos, numatytos ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamu nutarimu minimali ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda jam buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Toks nuobaudos paskyrimas visiÅ¡kai atitinka administracinių nusižengimų bylų praktikÄ ir ANK Ä®tvirtintus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus. PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad mano atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos nepagrįstai, nes neva padaręs pažeidimÄ prisipažino tik po įvykio, kai apie jį jau buvo informuota policija, o jo daromi pažeidimai yra pasikartojantys, piktybiniai ir liudijantys jo atsainų požiÅ«rį į Å¡unų laikymo taisykles ir kaimynų saugumÄ .

Tokie pareiškėjų argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes jo padarytas pažeidimas tikrai nebuvo tyčinis, juolab pasikartojantis. Priešingai nei teigiama skunde, jis nenumanė, kad priklausantys šunys ištrūks iš aptvertos namų valdos teritorijos, iš kurios per daugybę metų nei šie, nei anksčiau jo auginti tos pačios veislės šunys nebuvo ištrūkę, ar kad jie užpuls pareiškėjai priklausiusį augintinį, nors iki įvykio jie nėra puolę nei žmonių, nei kitų gyvūnų.

Tikėtina, kad Å¡unys iÅ¡ namų valdos teritorijos buvo iÅ¡leisti paÅ¡alinių asmenų, o ne iÅ¡trÅ«ko savaime, nors visiÅ¡kai pripažįsta ir sutinka, jog tai nepaÅ¡alina jo kaip Å¡unų savininko atsakomybės, tačiau mano, jog Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga vertinant subjektyviÄ jÄ pažeidimo pusę. PareiÅ¡kėjų minimi kaimynų skundai dėl Å¡unų lojimo ir jo nesutikimas su pretenzijomis dėl to (bÅ«tent dėl Å¡unų lojimo, o ne Å¡unų neva keliamo pavojaus dėl kurio jokių pretenzijų anksčiau nėra gavęs) niekaip nepatvirtina skundo teiginių apie tai, kad jis neva ignoruoja jo laikomų Å¡unų keliamÄ pavojų - aptvertoje teritorijoje esančių Å¡unų lojimas jokio pavojaus aplinkiniams nekelia.

Taip pat atsiliepime pažymi, kad teisės aktų pažeidimų dėl Å¡unų keliamo triukÅ¡mo jo atžvilgiu taip pat niekada nebuvo nustatyta, o pareiÅ¡kėjų minimi kreipimaisi į atsakingas institucijas, net jei tokie ir buvo, neliudija, kad tokie pažeidimai iÅ¡ties buvo padaryti. Taip pat nurodo, kad 2022 m. gruodžio pradžioje pas jį buvo atvykę savivaldybės policijos pareigÅ«nai atlikti patikrinimo pagal gautÄ skundÄ dėl mano neva daromų Å¡unų laikymo taisyklių pažeidimų (netvirtos tvoros, voljero nebuvimo, Å¡unų registracijos ar skiepijimo taisyklių), tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Tokių pažeidimų jo atžvilgiu nebuvo nustatyta ir anksčiau. Jo namų valdÄ juosianti tvora yra pakankamai tvirta ir aukÅ¡ta, kad sulaikytų bet kokios veislės Å¡unį, o namų valdos vartai (nei vieni iÅ¡ jų) nebuvo ir nėra sulūžę. Teritorijoje yra Å¡unų voljeras, į kurį Å¡unys yra uždaromi nakties metu. Po įvykio ėmėsi papildomų priemonių, kad Å¡oninių namų valdos vartelių negalėtų atidaryti paÅ¡aliniai asmenys - Å¡ie varteliai nuo Å¡iol yra rakinami.

Ä®statyme nenustatyta, kad prisipažinti padarius pažeidimÄ ar padėti jį iÅ¡aiÅ¡kinti galima tik iki kol apie jį bus praneÅ¡ta policijai. Pats praneÅ¡ti apie šį įvykį policijai jis objektyviai negalėjo, nes buvo iÅ¡vykęs. Savo atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ aÅ¡ niekada neneigė, pažeidimo nuslėpti nebandė, sÄ Å¾iningai ir iÅ¡samiai nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių siekdamas atlyginti žalÄ ir sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad ateityje jo prižiÅ«rimi Å¡unys negalėtų iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ namų valdos teritorijos, todėl jo manymu, lengvinanti aplinkybė jo atžvilgiu buvo konstatuota pagrįstai.

Skunde teigdami, kad iki Å¡iol jis susisiekęs su pareiÅ¡kėjais, atsiprašęs, iÅ¡reiÅ¡kęs užuojautos ar pasiÅ«lęs atlyginti žalÄ , pareiÅ¡kėjai klaidina teismÄ . IÅ¡ susiraÅ¡inėjimÄ su sodininkų bendrijos pirmininku iÅ¡syk po įvykio, aiÅ¡kiai matyti, kad jis nedelsdamas ėmėsi priemonių siekdamas susisiekti su nukentėjusiÄ jÄ ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjai taip pat nutyli, kad susisiekus su jais telefonu, jie patys griežtai atsisakė bet kokio bendravimo su juo, nurodydami, kad „jį sužlugdys“ ir kad visais klausimais jis turėtų bendrauti tik su jų (tuomet neįvardytu) advokatu, kuris su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo į jį kreipėsi tik 2022-11-18, t. y. jau po skundo Å¡ioje byloje pateikimo.

Advokato pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo nedelsiant perduota draudikams, tačiau, kiek jam žinoma, per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pareiÅ¡kėjai nėra draudikams pateikę jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų. Å iuo metu su pareiÅ¡kėjų advokatu bendrauja ir draudikai, ir jo atstovas, siekdami suderinti protingÄ ir realų padalytos žalos dydį. Todėl prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, jis ėmėsi visų jam prieinamų (esamoje situacijoje) priemonių padarytai žalai atlyginti, o tai, kad padaryta žala dar nėra atlyginta lėmė tik pačių pareiÅ¡kėjų pozicija jo atžvilgiu (atsisakymas bendrauti, žalos dydį patvirtinančių įrodymų neteikimas), o ne atsakomybės vengimas iÅ¡ jo pusės. Jo nuomone, pareiÅ¡kėjams kur kas svarbesnis nei žalos atlyginimas yra siekis jį nubausti, sukelti kuo daugiau streso ir nepatogumų.

Nurodo, kad nuoÅ¡irdžiai apgailestauja dėl pareiÅ¡kėjos kalytės žūties ir pareiÅ¡kėjų pyktis bei susijaudinimas netekus augintinio jam yra suprantamas, tačiau nei civilinė, nei administracinė atsakomybė negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjų naudojama kaip jų kerÅ¡to priemonė. Siekdami pagrįsti ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimÄ pareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo mirė jų augintinis, o pareiÅ¡kėjai dėl to patyrė turtinės ir neturtinės žalos.

Tačiau skundžiamu nutarimu jo padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas ir nuobauda man paskirta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, pagal kuriÄ Å¾alos asmens sveikatai ar turtui atsiradimas yra bÅ«tinasis pažeidimo sudėties požymis. BÅ«tinasis pažeidimo sudėties požymis negali bÅ«ti papildomai kvalifikuojamas ir kaip atsakomybę už tokį pažeidimÄ sunkinanti aplinkybė. Pažeidimo metu jokia žala žmonių sveikatai padaryta nebuvo, skunde taip pat nepagrindžiama, kad pažeidimu pareiÅ¡kėjams padaryta turtinė žala yra ypatingai didelė, pareiÅ¡kėjai jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų iki Å¡iol nepateikė, jos dydis nėra aiÅ¡kus.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodė reikÅ¡mingas žalos sumas, į jas įtraukdami, pavyzdžiui, komandiruotės nutraukimÄ ir skubų skrydį iÅ¡ JAV, negalėjimÄ dirbti (žmonės įvykio metu sužaloti nebuvo) ir pan., nereiÅ¡kia kad tokio dydžio žala gali bÅ«ti realiai siejama su jo padarytu pažeidimu, ar kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo padariniai turėtų bÅ«ti vertinami kaip sunkÅ«s. Atsiliepime nurodo, kad Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje yra neesminė (LAT 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad pažeidimas buvo padarytas visuotinai pavojingu būdu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo padarytas pažeidimas yra neatsargus, jam nenumačius, kad neužrakinti (nors ir užsklęsti) namų valdos varteliai pakankamai patikimai neužtikrins, kad jo auginami šunys iš aptvertos teritorijos nebus išleisti. Jo auginami šunys nėra agresyvūs (lojimas ant pašalinių asmenų šunims esant savo saugojamoje teritorijoje neliudija agresyvumo), niekada nėra puolę (ir šio įvykio metu nepuolė) žmonių, iki šiol nebuvo užpuolę ir kitų gyvūnų, todėl niekuo nepagrįsti skundo teiginiai, kad jis neva turėjo numatyti ir įvertinti „anksčiau įvykusius šunų pabėgimus ir užpuolimus bei agresyvų elgesį“, o to nepadaręs elgėsi visuotinai pavojingu būdu.

Atsiliepime taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu dėl gyvÅ«nų konfiskavimo, nes teismų praktika liudija, kad neprivalomas Å¡uns konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, taikomas tuo atveju, kai daromi pažeidimai yra tyčiniai, pakartotiniai (asmuo anksčiau ne kartÄ baustas už tokius pat pažeidimus), sistemingi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pažeidėjo laikomas Å¡uo kelia realų pavojų kitų asmenų sveikatai (Å¡uo ne pirmÄ kartÄ užpuola žmogų ir jį sužaloja), o pažeidėjo elgesys liudija, kad jam skiriamos nuobaudos nedaro reikiamo poveikio ir jis nesiima reikiamų priemonių kitų asmenų saugumui užtikrinti.

Tokia poveikio priemonė nėra skiriama, jei padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o asmens sveikatai padaryta žala nėra žymi atsiliepime nurodomos nutartys tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad, niekada anksčiau nebuvo baustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, jo auginami šunys niekada anksčiau nėra padarę jokios žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, jo padarytas pažeidimas yra neatsargus, pažeidimo metu žala žmonių sveikatai nebuvo padaryta, todėl įsitikinęs, kad jam priklausančių šunų konfiskavimas, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, būtų visiškai neproporcinga priemonė, todėl ji pagrįstai nebuvo taikyta.

Atsiliepimu praÅ¡oma skundÄ atmesti. Prie atsiliepimo pridedami įrodymai, pagrindžiantys atsiliepime nurodytas aplinkybes (b.l. 67-74,75-83) Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas D. Paulikas nurodė, jog palaiko skundo reikalavimÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, prašė L. P. pripažinti nukentėjusiuoju, paskirti R. A. didesnę baudÄ bei konfiskuoti Å¡unis. Papildomai nurodė, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja pripažinta tik R. G., nors Å¡uo buvo jų abiejų, t.y. tiek jos, tiek L.

P., tačiau Å¡ios informacijos nėra nutarime. R. G. informavo policijos pareigÅ«nus, kad Å¡uo yra jos ir sužadėtinio L. P., bet jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, neįtrauktas į skundžiamÄ nutarimÄ . O tai gali bÅ«ti reikÅ¡mingas faktas civilinėje byloje, kadangi Å¡uo jų abiejų, o nukentėjusysis nurodytas tik vienas. Policija, gavusi pareiÅ¡kėjų skundÄ , galėjo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo administracinio nusižengimo bylÄ , bet laikė, kad viskas gerai ir iÅ¡siuntė į teismÄ .

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjams atsikrausčius ten gyventi, tarp kaimynų vyko pokalbiai, kad R. A. Å¡unys iÅ¡trÅ«ksta iÅ¡ teritorijos, loja, įkando R. B. Bendrijos pirmininkas prašė R. A. imtis priemonių, sutvarkyti Å¡unis, elektroniniu paÅ¡tu susiraÅ¡inėjo su R. A., tačiau jis nesiėmė jokių priemonių. Å unys pabėgo, užpuolė pareiÅ¡kėjų Å¡unį, sužalojo jį. Nuo sužalojimų Å¡uo mirė. Už tai R. A. policija skyrė minimaliÄ baudÄ , nors prieÅ¡ tai buvo jo praÅ¡yta, kad Å¡unys nekeltų grėsmės. Atstovo nuomone, jeigu Å¡uo grybÅ¡telėtų ausį, bÅ«tų skirta minimali bauda, Å¡iuo atveju nukentėjęs Å¡uo mirė, todėl turi bÅ«ti skirta maksimali bauda.

Juo labiau, kad Å¡uo pabėgo ne pirmÄ kartÄ ir R. A. paskirta bauda nepasieks ANK numatytų tikslų. PraÅ¡o konfiskuoti R. A. Å¡unis, nes Å¡is atvejis ne pirmas. R. A. jau buvo praÅ¡yta sutvarkyti tvorÄ , bet Å¡unys vėl iÅ¡trÅ«ko. Å unų konfiskavimas bÅ«tų tinkama administracinio poveikio priemonė. Nors R. A. anksčiau nebaustas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , bet tik todėl, kad anksčiau žmogus nesikreipė į policijÄ . R. A. Å¡unys yra miÅ¡rÅ«nai, panaÅ¡Å«s į vilkÅ¡unius, jie yra agresyvÅ«s, loja, puola ant tvoros, įkando žmogui, papjovė Å¡uniukÄ .

Taip pat nurodė, kad skundžiamame nutarime raÅ¡oma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi, tačiau jis nesusisiekė su nukentėjusiaisiais, jų neatsiprašė. Laikosi tos pozicijos, kad reikia padidinti baudos dydį, nes nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes R. A. nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybių, apie padarytÄ pažeidimÄ policijÄ informavo R. G., ir toks pažeidimas jau ne pirmas. Nutarimu skirta nuobauda neatitinka ANK numatytų tikslų, ir kad tai ateityje nepasikartotų, praÅ¡o konfiskuoti Å¡unis.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui bei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Skundas netenkintinas. Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nagrinėjant skundÄ nustatyta, jog 2022-08-24 13.39 val. bendrajame pagalbos centre buvo registruotas R.

G. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos šunį gatvėje užpuolė palaidi du agresyvūs vokiečių aviganiai, kurių šeimininkai yra nurodyto namo gyventojai. Pranešėja laukia policijos, turi pretenzijų. BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK 0122000506656) nurodyta, kad pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2022-08-24 13.37 val. (b.l. 33). Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0122000507118) matyti, kad 2022-08-24, 17.11 val. registruotas R.

G. pareiÅ¡kimas, pateiktas per ePolicija, dėl to, kad 2022-08-24, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji pamatė jos namo teritorijoje 2 aviganių pjaunamÄ jos Å¡unį. PareiÅ¡kime pranešėja R. G. iÅ¡dėstė įvykio faktines aplinkybes, pateikė fotonuotraukas, bei civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 1000 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos (b.l. 28, 29-32). Byloje taip pat pateiktas R. G. el. paÅ¡tu 2022-08-25 siųstas laiÅ¡kas policijos pareigÅ«nei, kuriame nurodė, kad jos augintinis, kurį ji augino 6 metus, mirė.

Prie laiÅ¡ko pridedamos fotonuotraukos, turtinei žalai pagrįsti bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Å¡uns ligos istorijos. PareiÅ¡kėjos laiÅ¡ke iÅ¡sakomos patirtos psichologinės traumos (b.l. 34). IÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos matyti, kad gyvÅ«no (Å¡uns R., amžius 6 metai 5 mėn., ID 990000001510141) savininkas R. G., iÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, kad pirminė diagnozė: trauma, Galutinė diagnozė: Å¡onkaulių lūžis, KTL Pneumotorakas, KÄ stinės žaizdos; gyvÅ«nas mirė 2022-08-25 15.10 val., taip pat nurodomos suteiktos paslaugos (b.l. 35).

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos 2022-08-26 praneÅ¡imo matyti, kad R. G. buvo informuota apie pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagal 2022-08-24 praneÅ¡imÄ ROIK 0122000507118. Minėtame praneÅ¡ime nurodyta, kur ir kaip reikia kreiptis turint naujos tyrimui reikÅ¡mingos informacijos ar norint sužinoti tyrimo eigÄ (b.l. 41-42). 2022-08-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos nutarimu R. G. pripažinta nukentėjusiÄ ja (b.l. 43 Byloje taip pat pateiktas R.

A. 2022-08-27 praneÅ¡imas policijos pareigÅ«nei, kad jis kreipėsi į draudimo bendrovę Lietuvos draudimas“ dėl žalos, susijusios su 2022-08-24 įvykiu Vilniaus m., 2022-08-25 žalos byla užregistruota Nr. 3125971 (b.l. 36). IÅ¡ byloje pateikto R. A. susiraÅ¡inėjimo matyti, kad jis 2022-08-25 praneÅ¡imu el. paÅ¡tu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininkÄ V. Z., praÅ¡ydamas pateikti nukentėjusios moters kontaktus, taip pat informavo apie užregistruotÄ Å¾alos bylÄ .

Pateikto V. Z. atsakyme į R. A. laiÅ¡kÄ nurodyta, kad visÄ informacijÄ ir jo kontaktus perdavė nukentėjusiesiems, jeigu norės - susisieks tiesiogiai (b.l. 37). IÅ¡ R. G. el. paÅ¡tu 2022-08-30 siųsto e. paÅ¡tu laiÅ¡ko policijos pareigÅ«nei, matyti kad pareiÅ¡kėja pateikė patirtos žalos sÄ raÅ¡Ä , be kitÄ ko nurodydama, kad L. yra jos sužadėtinis (b.l. 38). 2022-09-01 pareiÅ¡kėja R. D. patikslino savo praneÅ¡ime (ROIK 012000507118) nurodytas aplinkybes (b.l. 39). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu, R.

A. 2022-09-05 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl 2024-08-24 įvykio, kurio metu iÅ¡ namo teritorijos pabėgo jo 2 Å¡unys ir apkandžiojo kaimynų Å¡unį. PaaiÅ¡kinimuose nurodė, kad įvykio metu buvo Juodkrantėje, jo Å¡unis jam nesant prižiÅ«rėjo kaimynas P. B., kuriam ir paskambino gavęs skambutį iÅ¡ sodo bendrijos pirmininko V. Z.. Kaimynas nuvažiavęs prie jo namų rado abu Å¡unis gatvėje ir įvedęs pro pravertus vartelius tvoroje uždarė Å¡unis į voljerÄ . Varteliai buvo atviri, vartų spynelė perkabinta.

Su nukentėjusio Å¡uns savininke jam bendrauti telefonu produktyviai nepavyko. 2022-08-25 jis susisiekė su draudėju, užpildė žalos protokolÄ , užregistravus žalos bylÄ , draudikai paprašė, kad nukentėję su jais susisiektų, todėl jis visÄ informacijÄ perdavė bendrijos pirmininkui, praÅ¡ydamas tai perduoti nukentėjusiesiems. 2022-08-25 gavo grasinantį skambuti iÅ¡ L. P., nukentėjusiosios draugo. Grįžęs 2022-08-27 iÅ¡ Juodkrantės, iÅ¡važiavo su Å¡unimis iÅ¡ Vilniaus.

Taip pat paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad į Juodkrantę iÅ¡vyko 2022-08-15, Å¡unys naktimis buvo voljere, juos du kartus per dienÄ maitino kaimynas V. B., teritorija buvo užrakintas, jis įeidavo per gatvės vartelius, nes jam buvo duotas raktas (b.l. 40). Taip pat byloje pateikti duomenys apie R. A. priklausančius Å¡unis: A. (2016-05-07 vados) ir B. (2019-04-04 vados), bei Å¡unų vakcinacijos dokumentai, patvirtinantys, kad Å¡unys skiepyti, skiepai galiojantys iki 2024-09-06 ir 2023-04-20 (atitinkamai aukščiau paminėtiems gyvÅ«nams) (b.l. 49-56).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėja 2022-09-05 surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 12-ANR_P-2125-2022 pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2022-08-24 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo prižiÅ«rimi vokiečių aviganių veislės Å¡unys iÅ¡bėjo iÅ¡ aptvertos teritorijos, pateko į R. G. kiemo teritorijÄ , užpuolė ir sukandžiojo jos Å¡unį, kuriam atlikus rentgenÄ nustatyta daugybė kÅ«no sužalojimų, dėl kurių susiformavo emfizema. 2022-08-25 Å¡uniui įvyko klinikinė mirtis dėl asfikcijos.

Tuo R. A. neužtikrino, kad jo prižiūrimi gyvūnai (vokiečių aviganio veislės šunys) nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai ar turtui, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimus (b.l. 26). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos 2022-09-06 pranešimu R. G. buvo informuota, kad jos pareiškimas dėl užpuolusių šunų kaimynų išnagrinėtas, R.

A. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį bei nurodyta bylos nagrinėjimo laikas, data ir vieta (b.l. 46). Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2020-2-12-12 nutarimu Nr. 10-ANR_N-22313-2022 R. A. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje paradytÄ nusižengimÄ skirta 150 Eur bauda. Taip pat nutarime nurodyta, kad nukentėjusioji Å¡ioje byloje yra R. G., ir vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ bylÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka (b.l. 22-24).

Nagrinėjant skundÄ nustatyta, jog R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymÄ . Pagal Å¡ios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos bei atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui Å i teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad GyvÅ«no laikytojas – asmuo, kuris yra gyvÅ«no savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Minėto įstatymo 20 straipsnis 2 dalyje iÅ¡vardintos GyvÅ«nų laikytojų pareigos, tarp kurių: nuolat rÅ«pintis gyvÅ«nų gerove ir apsauga (1 punktas); laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų (2 punktas); užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas);

Å¡io įstatymo vykdymÄ kontroliuojančių institucijų pareigÅ«nams pareikalavus leisti tikrinti gyvÅ«nus ir jų laikymo sÄ lygas, patalpas, teritorijÄ , įrangÄ , kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvÅ«nams vežti, su gyvÅ«nų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti Å¡io įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus (4 punktas); nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (6 punktas). Nagrinėjamu atveju, R.

A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad bÅ«damas Å¡unų Å¡eimininku, neužtikrino, kad jo prižiÅ«rimi gyvÅ«nai (Å¡unys A. ir B.) nekeltų grėsmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pabėgę iÅ¡ aptvertos teritorijos ir patekę į kito namo kiemo teritorijÄ sukandžiojo kitÄ Å¡unį, kuris dėl sužalojimų mirė. ANK 590 straipsnyje nurodyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , kurio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali bÅ«ti pradėta gavus praneÅ¡imÄ , aktÄ ar kitokį dokumentÄ , kuriuo asmuo, kuris nėra pareigÅ«nas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymÄ .

Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo Å¡io administracinio nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ arba kurioje buvo gautas praneÅ¡imas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigÅ«nai, jei jos pareigÅ«nams Å¡io kodekso 589 straipsnyje (49 punktas) suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å iuo atveju, policijos komisariatas – tinkama institucija, dėl ANK 364 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , atlikti tyrimÄ bei suraÅ¡yti ANK protokolÄ .

Administracinius nusižengimus tiriančių pareigÅ«nų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje, ir Å¡io straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinta kokius turi teisę atlikti veiksmus pareigÅ«nai tiriantys administracinius nusižengimus. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, pareigÅ«nas, tirdamas R. G. pareiÅ¡kimÄ , apklausė asmenį, įtariamÄ administracinio nusižengimo padarymu, ir atsižvelgiant į R. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, pripažino jÄ nukentėjusiÄ ja. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R.

A. neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, davė paaiÅ¡kinimus. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklių duomenų bei patikslinto pareiÅ¡kimo apie įvykį matyti, kad jose iÅ¡dėstytos faktinės įvykio aplinkybės. Priimant nutarimÄ R. A. atžvilgiu, atsižvelgta į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe, bei nesant jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių, jam skirta minimali bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikė civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti tai pagrindžiančius įrodymus, priimant nutarimÄ , jai pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ bylÄ nagrinėjant civilinio ieÅ¡kinio tvarka.

Nagrinėjamu atveju dėl nusižengimo padarymo aplinkybių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltės klausimo ginčo nėra, skundu praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ dalyje už minėto nusižengimo padarymo skirtos piniginės baudos dydžio ir dėl administracinio poveikio priemonės – gyvÅ«nų konfiskavimo bei L. P. pripažinimo nukentėjusiuoju, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose. Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , sankcijoje numatyta bauda nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų.

Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimÄ (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai nesutinka su R. A. skirta minimalia ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalia 150 eurų bauda, nes Institucija, priimdama minėtÄ nutarimÄ , nepagrįstai pripažino R.

A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nepripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės tai, kad kaltininko pažeidimas turėjo sunkių padarinių (ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei, kad pažeidimas padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du (ANK 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl praÅ¡o nutarimÄ pakeisti, padidinat skirtÄ baudÄ iki maksimalios (300 eurų) bei taikyti administracinio poveikio priemonę – gyvÅ«nų konfiskavimÄ (ANK 346 straipsnio 20 dalis).

Skunde pareiÅ¡kėjai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl jų nuomone, sunkinančia aplinkybe turi bÅ«ti pripažinta tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių pasekmių (b.l. 3-4). PareiÅ¡kėjų įsitikimu, skunde nurodytų padarinių sÄ raÅ¡as, apimantis daugybinius gyvÅ«nėlio sužalojimus, skausmÄ , jo mirtį, taip pat gyvÅ«no savininkų patirtÄ turtinę ir netirtinę žalÄ , sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog administracinis nusižengimas turėjo sunkių padarynių.

Tačiau pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bÅ«tinasis nusižengimo sudėties požymis yra žalos sveikatai ar turtui atsiradimas, todėl negali bÅ«ti papildomai kvalifikuojamas kaip atsakomybę už tokį pažeidimÄ sunkinanti aplinkybė. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje neesminė (LAT 2013-07-25 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-417/2013).

Vertinant reikalavimÄ sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du, tai Å¡iuo atveju nustatyta, kad nusižengimas padarytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nusižengimas padarytas neveikimu, t. y. nevykdant pareigos užtikrinti, kad Å¡unys nepadarytų žalos kitiems asmenims. Å uns Å¡eimininko teigimu, jam nesant Å¡unis prižiÅ«rėjo ir maitino kaimynas, nakties metu Å¡unys buvo uždaromi voljere, namų valdos teritorija, kur buvo laikomi Å¡unys uždara, aptverta, ir jis nenumatė, kad neužrakinti, tačiau užsklęsti namų valdos varteliai pakankamai patikimai neužtikrins, kad jo augintiniai iÅ¡ aptvertos teritorijos nebus iÅ¡leisti.

Å iuo atveju R. A. padarytas administracinis nusižengimas laikytinas neatsargiu, o ne tyčiniu, todėl negali bÅ«ti pripažinta, kad jis padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡uo, kaip gyvÅ«nas, jau savaime yra padidinto pavojaus Å¡altinis, keliantis žalos atsiradimo grėsmę aplinkiniams, todėl manytina jau pats savaime jo savininko atsakomybės numatytas už netinkamÄ savo, kaip savininko pareigų vykdymÄ , nustatytas įvertinus bÅ«tent šį visuotinai pavojingÄ nuosavybės dalyko savybę.

Papildomai tai vertinti, kaip sunkinančiÄ atsakomybę aplinkybę nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad R. A. atžvilgiu nepagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. PareiÅ¡kėjų nuomone, R. A. kaltės pripažinimas po įvykio, kai apie pažeidimÄ informavo pati pareiÅ¡kėja R. G., negali bÅ«ti laikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo padėti iÅ¡aiÅ¡kinti administracinio nusižengimo, nes nusižengimo metu jo įvykio vietoje nebuvo.

Be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžia gailisi, nes jo elgesys rodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingai. Teismas negali sutikti ar pritarti Å¡iems pareiÅ¡kėjų argumentams, nes iÅ¡ R. A. paaiÅ¡kinimų administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu seka, kad jis, prisipažino padaręs nusikaltimÄ , neneigė savo kaltės, taip pat bandė susisiekti su nukentėjusiÄ ja, kalbėtis su ja, tačiau nepavyko dėl jos emocinės bÅ«senos. Taip pat iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad R.

A. po Å¡io įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, užvedus žalos bylÄ kreipėsi į sodų bendrijos pirmininkÄ tarpininkauti dėl informacijos suteikimo, grįžęs po įvykio iÅ¡vežė Å¡unis iÅ¡ tos teritorijos. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos pareigÅ«nas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl gyvÅ«nų konfiskavimo, teismas pažymi, kad ANK 346 straipsnio 20 dalyje reglamentuota, kad Už Å¡io straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas gyvÅ«nų konfiskavimas.

Už Å¡io straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvÅ«nų konfiskavimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl neprivalomo gyvÅ«nų konfiskavimo taikymo, bÅ«tina atsižvelgti į bendrÄ sias nuobaudos, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonės) skyrimo už administracinį nusižengimÄ taisykles, įvertinus Å¡ios poveikio priemonės efektyvumÄ , proporcingumÄ siekiant administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes, kaltininko elgesį.

Teismų praktikoje pažymima, kad neprivalomas gyvÅ«no konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, taikomas tuo atveju, kai daromi pažeidimai yra tyčiniai, sistemingi, pakartotiniai, kai asmuo anksčiau ne kartÄ baustas už tokius pat pažeidimus, kai byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pažeidėjo laikomas Å¡uo kelia realų pavojų kitų asmenų sveikatai (Å¡uo ne pirmÄ kartÄ užpuola žmogų ir jį sužaloja), o pažeidėjo elgesys liudija, kad jam skiriamos nuobaudos nedaro reikiamo poveikio ir jis nesiima reikiamų priemonių kitų asmenų saugumui užtikrinti.

Pažymėtina ir tai, kad tokia poveikio priemonė nėra skiriama, jei padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, o asmens sveikatai padaryta žala nėra žymi (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-876/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-87-491/2217, AN2-86-531/2017, AN2-87-768/2019). PareiÅ¡kėjų teigimu, net po teikiamų praÅ¡ymų (pateiktų susiraÅ¡inėjimų), įvykių, incidentų, R. A. nesugeba užtikrinti, kad Å¡unys bÅ«tų laikomi taip, kad nekeltų žalos aplinkinių turtui ir sveikatai, nesutvirtino savo kiemo tvoros, nesusitvarkė vartelių, nelaiko Å¡unų voljere, jų nepririÅ¡a, todėl gyvÅ«nų konfiskavimas yra vienintelė, proporcinga kaltininko padarytam nusižengimui priemonė, siekiant apsaugoti pro Å¡alį vaikÅ¡tančių ar Å¡alia gyvenančių asmenų, vaikų ir augintinių sveikatÄ bei turtÄ .

Tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo atsiliepimuose nurodė motyvus, kodėl Å¡i administracinio poveikio priemonė neturi bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. nėra baustas už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ , Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, nėra patvirtintų įrodymais duomenų, kad jo auginami Å¡unys bÅ«tų anksčiau kam padarę žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. IÅ¡ prie R. A. atsiliepimo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ja namo valdos teritorija aptverta, Å¡unys laikomi voljere (b.l. 75-77).

Pats pažeidimas nėra tyčinis, padarytas dėl nerÅ«pestingumo, todėl Å¡iuo atveju už vieno pažeidimo padarymÄ taikyti administracinio poveikio priemonę- gyvÅ«nų konfiskavimÄ bÅ«tų neproporcinga ANK 22 straipsnyje numatytiems bausmės tikslam pasiekti. Dar vienas iÅ¡ skundo reikalavimų, tai pripažinti nukentėjusiuoju L. P., t.y. nukentėjusiosios R. G. sužadėtinį, kuris dėl minėto administracinio nusižengimo patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ ir nurodė, kad Å¡ia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įraÅ¡omas į ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir gali bÅ«ti skundžiamas teismui Å¡io kodekso nustatyta tvarka.

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nukentėjusysis ar asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ ir nurodė, kad Å¡ia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimÄ tiriantis pareigÅ«nas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas. Institucija, suraÅ¡iusi administracinio nusižengimo protokolÄ , kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ar ji iÅ¡ tiesų buvo padaryta, ir tik tinkamai nustačius priimamas nutarimas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie padarytÄ administracinį nusižengimÄ pranešė R. G., pateikė civilinį ieÅ¡kinį, todėl ji nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. Savo pateiktame žalos sÄ raÅ¡e, ji nurodė patirtas iÅ¡laidas, tarp kurių paminėjo ir L., kaip sužadėtinį, kuris patyrė turtinių iÅ¡laidų dėl skrydžio, atÅ¡auktos komandiruotės. IÅ¡ pateiktos ligos istorijos matyti, kad Å¡uns savininke nurodyta R. G. AsmeniÅ¡kai L. P. nesikreipė administracinio nusižengimo tyrimo metu į administracinį nusižengimÄ tyrusį pareigÅ«nÄ , nenurodė, jog patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Vien tik tas faktas, kad jis yra namų valdos, kurioje gyvena nukentėjusioji R. G., ir kurioje įvyko pažeidimas, bendrasavininkas, nesudaro pagrindo jo vertinti žuvusio gyvÅ«no savininku ir pripažinti nukentėjusiuoju Å¡ioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant policijos įstaigoje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Å¡uo priklauso L. P. Nors teigiama, kad Å¡uo priklausė ir R. G., ir L. P., tačiau byloje nepateikta jokių Å¡uns įsigijimo dokumentų, o L. P. ir nukentėjusioji R.

G. yra sužadėtiniai, bet ne sutuoktiniai, todėl Å¡uns įsigijimas vieno jų vardu savaime nereiÅ¡kia, jog jis priklausė jiems abiem. Ä®vertinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad institucija priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , pagrįstai nukentėjusiÄ ja pripažino tik R. G., nes L. P. nesikreipė į institucijÄ , nenurodė, kad pažeidimu jam padaryta fizinė, turtinė ar neturinė žala. Skunde ir prie jo pridėtoje medžiagoje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad tiek L. P., tiek R.

G. buvo žuvusio Å¡uns savininkai. IÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjų atstovo 2022-11-18 praÅ¡ymo atlyginti žalÄ , adresuoto R. A., matyti, kad jame nurodoma, jog abu pareiÅ¡kėjai patyrė turtinės ir neturtinės žalos, dėl to, kad 2022-08-24 R. A. neprižiÅ«rėti Å¡unys įsibrovė į nukentėjusiųjų namo teritorijÄ , užpuolė ir mirtinai sužalojo jų augintÄ kalytę. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam L. P. nesuteikus nukentėjusiojo statuso administracinio nusižengimo byloje, tai neužkertama galimybė ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, įrodinėjant tiek reikalavimo teisę, tiek žalos pagrindÄ ir dydį.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas dėl L. P. pripažinimo nukentėjusiuoju netenkintinas. Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucijos pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, skirta pati Å¡velniausia nuobauda už minėtÄ nusižengimÄ , atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančiÄ aplinkybių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimas Nr. 10-ANR_N-22313-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,- n u t a r i a: PareiÅ¡kėjų R. G. ir L. P. atstovo advokato Dariaus Pauliko skundÄ skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-22313-2022 palikti nepakeistÄ .

Å i nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Å tuopienė