Legislator Case Law & Legislation
eedbeb14-92ac-4690-b0d6-417ba5fbb1ea AI generated

Court dismisses prisoner's non-material damage claim for poor prison conditions citing lack of evidence and official inspections.

Case Number eedbeb14-92ac-4690-b0d6-417ba5fbb1ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the prisoner's claim for non-material damages alleging overcrowding, poor hygiene, and pest infestation in the prison. The defendant argued that individual sleeping quarters were assigned and that pest control services were regularly performed and verified by official inspections. The court ruled that the plaintiff failed to prove the existence of the alleged damages or that the authorities violated hygiene standards, thus finding no legal basis for compensation.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.271; Administrative Code Art. 56: Non-material damages are not compensable where the plaintiff fails to prove the existence of the damage or the violation of legal duties by the state authority.

Keywords

AI generated
non-material damages prison conditions hygiene standards burden of proof state liability overcrowding claim pest control

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.271
Administrative Code Art. 56
Administrative Procedure Code Art. 84-87
Administrative Procedure Code Art. 88

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-3132-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00047-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 114 380 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–7) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d. atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2 bÅ«rio 3-ioje sekcijoje, kur 30 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 nuteistųjų, 7 bÅ«rio 4-oje sekcijoje, kur 30 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, 9 bÅ«rio 8-oje sekcijoje, kur 18 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji, todėl buvo labai ankÅ¡ta ir nebuvo užtikrintas 3 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam asmeniui.

Teigė, kad patalpose buvo pelėsio, sienų ir grindų dangos nelygios, sunkiai valomos ir dezinfekuojamos, taip pat buvo pilna tarakonų ir blakių, todėl naktį nebuvo galima ramiai iÅ¡simiegoti. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė asmeninių nepatogumų, dvasinių kančių, tam tikrų iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ . Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–18) nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos jungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendro koridoriaus ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku – nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pabrėžė, kad patalpas nuteistieji turi tvarkytis patys. Jei patalpos buvo netvarkingos ar matyti pelėsis, vadinasi, nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas. Nurodė, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, t. y. darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d., atlyginimÄ .

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 11–12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytus bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, t. y. 2008 m. liepos 17 d., nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamos informacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodo dėl nepriimtinų sÄ lygų patyręs iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimÄ . Jei pareiÅ¡kėjas realiai patyrė bÅ«tent tokių iÅ¡gyvenimų, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiÅ¡kai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 8 d. taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, netirtinos bei nevertintinos. Pritaikius trejų metų senaties terminÄ , laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. spalio 17 d. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios 2008 m. liepos 17 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. sausio 8 d. (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Netinkamas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iame sektoriuje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovės atstovo pateikti duomenys, t. y. PravieniÅ¡kių PN-AK pažyma Nr. 63-353 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis (b. l. 20), patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,90 kv. m, joje gyveno 5 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 3,58 kv. m gyvenamojo ploto.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam gyvenant minėtame bÅ«ryje gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji, tačiau teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė bei pateikė kaip įrodymÄ 2013 m. liepos 26 d. PravieniÅ¡kių PN-AK pažymÄ Nr. 117-618 (b. l. 53), jog 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje 2013 metais gyveno 8 nuteistieji. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus į bylÄ duomenis dėl vėlesnių laikotarpių jis neturi. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažyma Nr. 63-353 pateikta 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui gyvenant 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. bausmę atliko 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,25 kv. m, joje gyveno 7 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 5,03 kv. m gyvenamojo ploto. Nors pareiškėjas ginčo dėl ploto trūkumo šiame būryje nekėlė, tačiau teismas konstatuoja, kad pareiškėjui atliekant bausmę 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

Nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 7 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 16,78 kv. m, joje gyveno 5 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 3,35 kv. m gyvenamojo ploto, taigi buvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Nors pareiškėjas ginčo dėl ploto trūkumo 22 būryje nekėlė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 22 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 62,50 kv. m, joje gyveno 20 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, kadangi teko 3,12 kv. m.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vertinamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. spalio 17 d. gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsio, grindys ir sienos nelygios, sunkiai valomos.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi, gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Tai konstatuota ir į bylÄ pateiktame 2016 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo akte Nr. PA.2-1262(17.4.1.2.12) (b. l. 81–82). Atsakovės atstovo Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 4 d. pažyma (b. l. 21–22) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo tinkamos gyventi, valyti, dezinfekuoti, Å¡varai ir tvarkai palaikyti buvo iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, sanitarinis ir rÅ«gÅ¡tinis valikliai, Å¡veitimo milteliai.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintÄ Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 49–50), gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnai, sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios.

Byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai jautė nepatogumų dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (sienų, grindų nelygumo, pelėsio), į atsakovės atstovÄ su skundu nesikreipė, atsakovės atstovo teigimu, visos patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, Å¡iuo metu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jo nurodytos sÄ lygos (pelėsis, sienų, grindų nelygumai), nėra galimybės, todėl tokios aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų. Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Prireikus laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 23–26). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.), taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo darbus.

Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 31–39) patvirtina, kad tokios paslaugos vertinamuoju laikotarpiu buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. PareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog, pastebėjęs gyvenamosiose patalpose tarakonų ar blakių, jis apie tai informavo PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kreipėsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tarakonų ir blakių naikinimas ir kontrolė PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose nebuvo atliekama.

Pažymėtina, jog į bylÄ pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-1262(17.4.1.2.12) konstatuota, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-io sektoriaus 12 bÅ«ryje (Å¡iuo metu 7 bÅ«rys) blakių ir tarakonų gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėje nepastebėta (b. l. 81–82). Taigi, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , nenustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė