Court dismisses prisoner's non-material damage claim for poor prison conditions citing lack of evidence and official inspections.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the prisoner's claim for non-material damages alleging overcrowding, poor hygiene, and pest infestation in the prison. The defendant argued that individual sleeping quarters were assigned and that pest control services were regularly performed and verified by official inspections. The court ruled that the plaintiff failed to prove the existence of the alleged damages or that the authorities violated hygiene standards, thus finding no legal basis for compensation.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 6.271; Administrative Code Art. 56: Non-material damages are not compensable where the plaintiff fails to prove the existence of the damage or the violation of legal duties by the state authority.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-3132-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00047-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Daina KukalienÄ, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. M. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 114 380 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 2â7) nurodÄ, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d. atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2 bÅ«rio 3-ioje sekcijoje, kur 30 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 nuteistųjų, 7 bÅ«rio 4-oje sekcijoje, kur 30 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, 9 bÅ«rio 8-oje sekcijoje, kur 18 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji, todÄl buvo labai ankÅ¡ta ir nebuvo užtikrintas 3 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
TeigÄ, kad patalpose buvo pelÄsio, sienų ir grindų dangos nelygios, sunkiai valomos ir dezinfekuojamos, taip pat buvo pilna tarakonų ir blakių, todÄl naktį nebuvo galima ramiai iÅ¡simiegoti. PažymÄjo, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ asmeninių nepatogumų, dvasinių kanÄių, tam tikrų iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ . PraÅ¡Ä skundÄ patenkinti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 11â18) nurodÄ, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.
Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos jungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄių, paprastai užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendro koridoriaus ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.
Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄje numatytu laiku â nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. PabrÄžÄ, kad patalpas nuteistieji turi tvarkytis patys. Jei patalpos buvo netvarkingos ar matyti pelÄsis, vadinasi, nuteistasis netinkamai vykdÄ savo pareigas. NurodÄ, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija yra sudariusi su UAB âUtenos deratizacijaâ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkÄjų kontrolÄs paslaugos, t. y. darbai atliekami 2 kartus per mÄnesį ir pagal poreikį.
Apie pastebÄtus kenkÄjus informuojama UAB âUtenos deratizacijaâ, kuri atlieka dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkÄjų kontrolÄs darbų ataskaitoje, o patalpose pastebÄjus kenkÄjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. AtsakovÄs atstovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas savo skunde nepateikÄ jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ dÄl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodÄ, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarÄ nuteistajam žalos, todÄl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.
PraÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau â ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d., atlyginimÄ .
AtsakovÄs atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 11â12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog, nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip nurodyta, pareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jo bausmÄs atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytus bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, t. y. 2008 m. liepos 17 d., nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK ar kitų institucijų reikiamos informacijos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasÄių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-398/2008).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nurodo dÄl nepriimtinų sÄ lygų patyrÄs iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimÄ . Jei pareiÅ¡kÄjas realiai patyrÄ bÅ«tent tokių iÅ¡gyvenimų, kuriuos jis nurodo nagrinÄjamoje byloje, tai visiÅ¡kai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turÄjo galimybÄ taip pat realiai suvokti, jog jo teisÄs yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinÄs pagalbos.
Akcentuotina, jog, gavÄs atsakovÄs atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, ir su juo susipažinÄs, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui praÅ¡ymo dÄl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodÄ jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasÄių, sudaranÄių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 8 d. taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).
Atitinkamai pareiÅ¡kÄjo nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinÄs žalos padarymu, netirtinos bei nevertintinos. Pritaikius trejų metų senaties terminÄ , laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. spalio 17 d. Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios 2008 m. liepos 17 d., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2019 m. sausio 8 d. (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovÄ arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ , kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-1001/2007;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .
Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014).
Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013). Netinkamas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kÄjas grindžia ploto trÅ«kumu jam atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iame sektoriuje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Objektyvių duomenų apie konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus. AtsakovÄs atstovo pateikti duomenys, t. y. PravieniÅ¡kių PN-AK pažyma Nr. 63-353 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis (b. l. 20), patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas vertinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. bausmÄ atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,90 kv. m, joje gyveno 5 nuteistieji, todÄl vienam nuteistajam galÄjo tekti 3,58 kv. m gyvenamojo ploto.
Nors pareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, kad jam gyvenant minÄtame bÅ«ryje gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji, taÄiau teismo posÄdžio metu patikslino ir nurodÄ bei pateikÄ kaip įrodymÄ 2013 m. liepos 26 d. PravieniÅ¡kių PN-AK pažymÄ Nr. 117-618 (b. l. 53), jog 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje 2013 metais gyveno 8 nuteistieji. PareiÅ¡kÄjas taip pat pažymÄjo, kad paneigianÄių atsakovÄs atstovo pateiktus į bylÄ duomenis dÄl vÄlesnių laikotarpių jis neturi. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažyma Nr. 63-353 pateikta 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kÄjui gyvenant 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo užtikrinta minimali teisÄs aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužÄs 30 d. bausmÄ atliko 6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,25 kv. m, joje gyveno 7 nuteistieji, todÄl vienam nuteistajam teko 5,03 kv. m gyvenamojo ploto. Nors pareiÅ¡kÄjas ginÄo dÄl ploto trÅ«kumo Å¡iame bÅ«ryje nekÄlÄ, taÄiau teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ 6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali teisÄs aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.
Nuo 2016 m. gegužÄs 30 d. iki 2016 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kÄjas buvo apgyvendintas 7 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 16,78 kv. m, joje gyveno 5 nuteistieji, todÄl vienam nuteistajam teko 3,35 kv. m gyvenamojo ploto, taigi buvo užtikrinta minimali teisÄs aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Nors pareiÅ¡kÄjas ginÄo dÄl ploto trÅ«kumo 22 bÅ«ryje nekÄlÄ, taÄiau bylos duomenys patvirtina, kad jis nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d. bausmÄ atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 22 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 62,50 kv. m, joje gyveno 20 nuteistųjų, todÄl vienam nuteistajam gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, kadangi teko 3,12 kv. m.
Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad vertinamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. spalio 17 d. gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todÄl nÄra pagrindo valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovÄs atstovo pareiÅ¡kÄjui padarytų veiksmų neteisÄtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl to, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pelÄsio, grindys ir sienos nelygios, sunkiai valomos.
Pataisos namų (laisvÄs atÄmimo vietų) visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Taigi, gyvenamųjų patalpų vÄdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todÄl atsakovÄs atstovas dÄl patalpų vÄdinimo teisÄs aktų normų nÄra pažeidÄs. Tai konstatuota ir į bylÄ pateiktame 2016 m. rugsÄjo 30 d. Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo akte Nr. PA.2-1262(17.4.1.2.12) (b. l. 81â82). AtsakovÄs atstovo Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 4 d. pažyma (b. l. 21â22) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, buvo tinkamos gyventi, valyti, dezinfekuoti, Å¡varai ir tvarkai palaikyti buvo iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, sanitarinis ir rÅ«gÅ¡tinis valikliai, Å¡veitimo milteliai.
Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintÄ Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 49â50), gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnai, sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo paÄių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kÄjo valios.
Byloje nÄra duomenų, ar pareiÅ¡kÄjas tuo metu, kai jautÄ nepatogumų dÄl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (sienų, grindų nelygumo, pelÄsio), į atsakovÄs atstovÄ su skundu nesikreipÄ, atsakovÄs atstovo teigimu, visos patalpos įrengtos pagal teisÄs aktų reikalavimus, Å¡iuo metu nustatyti, ar ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo jo nurodytos sÄ lygos (pelÄsis, sienų, grindų nelygumai), nÄra galimybÄs, todÄl tokios aplinkybÄs laikytinos deklaratyviomis ir atmestinos kaip nepagrįstos.
PažymÄtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3193-442/2019). PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų. LaisvÄs atÄmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Prireikus laisvÄs atÄmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisÄs aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.
Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvÄs atÄmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2016 m. lapkriÄio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB âUtenos deratizacijaâ (b. l. 23â26). Å ia sutartimi kenkÄjus naikinanti bendrovÄ Ä¯sipareigojo atlikti kenkÄjų (tarakonų, skruzdÄlių, blakių, musių ir pan.), taip pat graužikų kontrolÄs ir naikinimo darbus.
Graužikų ir nariuotakojų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 31â39) patvirtina, kad tokios paslaugos vertinamuoju laikotarpiu buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. PareiÅ¡kÄjui nepateikus įrodymų, jog, pastebÄjÄs gyvenamosiose patalpose tarakonų ar blakių, jis apie tai informavo PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kreipÄsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tarakonų ir blakių naikinimas ir kontrolÄ PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose nebuvo atliekama.
PažymÄtina, jog į bylÄ pateiktame Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugsÄjo 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-1262(17.4.1.2.12) konstatuota, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-io sektoriaus 12 bÅ«ryje (Å¡iuo metu 7 bÅ«rys) blakių ir tarakonų gyvenamosiose patalpose ir virtuvÄlÄje nepastebÄta (b. l. 81â82). Taigi, atsakovÄs atstovo neteisÄti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , nenustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovÄs atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todÄl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja Daina KukalienÄ