eedb8e53-4071-4abb-9ebf-76fdeb495167 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-782-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00590-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ir atsakovo A.

V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Architelio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Draugo petys“, kreipėsi su ieškiniu atsakovui A.

V., kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 847 850,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, jeigu atsakovas praÅ¡ytų taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas manytų, kad toks praÅ¡ymas pagrįstas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ji buvo statybos ir remonto darbus organizuojanti bei atliekanti įmonė, kuri už atliktus rangos darbus kai kuriuose statybos objektuose atsiskaitymÄ gaudavo ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamuoju turtu – butais ir (ar) sandėliukais, parkavimo aikÅ¡telės dalimis ir pan.; įsigytus butus ieÅ¡kovė perleisdavo tretiesiems asmenims, kartais net mažesnėmis kainomis. Tokie buvusio ieÅ¡kovės vadovo A. V. sandoriai buvo nuostolingi ieÅ¡kovei, kadangi pagal 40 iÅ¡ 62 sudarytų nekilnojamojo turto sandorių per 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turtas perleistas už mažesnę kainÄ nei įsigytas ir tai buvo sistemingai vykdoma veikla, kuri darė žalÄ Ä¯monei ir, tikėtina, lėmė jos bankrotÄ .

Palyginus ieÅ¡kovės įsigytų ir perleistų butų sandorių kainas, nustatytas 152 993,23 Eur skirtumas. Be to, su kiekvienu sandoriu buvo patiriamos ir papildomos sÄ naudos. Ä® turto kainas buvo įtraukiamas PVM, nors Å¡is mokestis įmonei nepriskiriamas turto įsigijimo kainai (apskaitos prasme), o pardavimo metu nėra įmonės pardavimo pajamos. Kaip nustatė teismo ekonominę ekspertizę atlikęs ekspertas, ieÅ¡kovės sÄ naudas sudarė pardavimo, notarų ir valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro, eksploatavimo ir finansinės sÄ naudos.

Įvertinus laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. vasario 13 d. vykdytas ūkines operacijas su butais, nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu dėl jo pasirinkto verslo modelio ir priimtų su nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo operacijomis susijusių sprendimų įmonė patyrė iš viso 252 006 Eur nuostolį.

3. Tokiu bÅ«du atsakovas, sudarydamas sandorius dėl butų pardavimo, pažeidė savo kaip vadovo pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, prisiėmė labai didelę, nebÅ«dingÄ ne tik statybos rangovui, bet apskritai bet kokių paslaugų ar prekių pardavimui Å«kinę komercinę ir atsiskaitymo rizikÄ .

4. Teismo ekspertas nustatė, kad įmonėje pajamų ir sÄ naudų apskaita pagal objektus buvo tvarkoma tik iÅ¡ dalies, t. y. buvo tvarkoma tik medžiagų sÄ naudų apskaita, tuo tarpu įvairių paslaugų bei darbo užmokesčio sÄ naudų pagal statybos objektus apskaita nebuvo tvarkoma, įmonei trÅ«ko apyvartinių lėšų (tÄ nulėmė atsakovo nekompetencija, kai įmonės pajamos buvo gaunamos realizavus nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo gautas pagal statybos rangos sutartis už atliktus statybos darbus) ir toks trÅ«kumas galiausiai privedė įmonę prie nemokumo ir bankroto. Atsakovas tokiÄ veiklÄ vykdė trejus metus ir jos nenutraukė net tada, kai žinojo (turėjo žinoti), dėl ko įmonei trÅ«ksta apyvartinių lėšų.

5. Teismo ekspertas nustatė, kad labai tikėtina, jog atsakovas pasisavino įmonės pinigus, gautus už visÄ apdailÄ , nes ieÅ¡kovės apskaitoje buvo įtraukiamos tik iÅ¡laidos įsigyti medžiagas butų apdailai ir įrengimui, tačiau nebuvo įtraukiamos pajamos už butų apdailÄ ir įrengimÄ . Pagal eksperto skaičiavimÄ , net ir imant patį mažiausiÄ apdailos įkainį, neapskaitant pajamų ieÅ¡kovei padaryta ne mažesnė kaip 218 287 Eur žala.

6. Atsakovas, turėdamas statybų rangovo patirtį, tačiau neturėdamas tvarių įmonės finansų ir pats bÅ«damas nekvalifikuotas tvarkant finansus, pradėjo įgyvendinti didelės apimties projektÄ , neturėdamas finansinio užtikrinimo, kas virÅ¡ijo normaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , dėl to įmonė patyrė 257 130 Eur sÄ naudų, turėjusių tiesioginės įtakos ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimui (investicinio tarpininkavimo sutartis, lėktuvų bilietai, investicinių projektų rengimas, grafinė prezentacija, architekto projektinių pasiÅ«lymų parengimas ir kt.). Dėl projektavimo darbų Klaipėdoje įmonė jokių pajamų ir ekonominės naudos, jokio turto negavo.

7. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ne visos įformintos kasos įplaukos ir iÅ¡laidos realiai atitiko įmokėtas ir iÅ¡mokėtas sumas. Pagal 2017 m. vasario 14 d. atsakovo ir nemokumo administratorės pasiraÅ¡ytÄ priėmimo–perdavimo aktÄ kasoje buvo 0 Eur; teismo ekspertas nustatė, jog kasoje trÅ«ksta 122 612,80 Eur. Ä®monės kasininku nuo 2010 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovas vien dėl to, kad galėtų netrukdomai neapskaityti visų sumų, kurias gaudavo į rankas ir/ar perdaryti jau įvykusias operacijas. Å ios sumos neperdavus nemokumo administratorei ji priteistina iÅ¡ atsakovo kaip nuostoliai.

8. Be to, vadovaudamas UAB „Architelio statyba“, atsakovas įmonės turtÄ perkėlinėjo į D. ir R. P. verslÄ , įskaitant ir jų vadovaujamas UAB „Anreka“ ir UAB „Daivena“, sudarant ieÅ¡kovei itin nenaudingas sutartis, o tai turėjo tiesioginės įtakos ieÅ¡kovės bankrotui.

9. Reikalavimas dėl žalos, susijusios su butų pirkimais ir pardavimais, buvo pareikÅ¡tas nepraleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Atlikus byloje teismo ekonominę ekspertizę ieÅ¡kovei tapo žinomi ir kiti atsakovo netinkamo vadovavimo įmonei veiksmai, kuriais jai buvo padaryta žala, ir nors žalos atsiradimo aplinkybės yra senesnės nei 3 metai, tačiau apie jų neigiamÄ poveikį bei žalÄ Ä¯monei ieÅ¡kovė sužinojo tik gavusi teismo ekspertizės aktÄ , todėl ir Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje senaties terminas nepraleistas.

Jeigu atsakovas praÅ¡ytų taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas manytų, kad tam yra pagrindas, ieÅ¡kovė prašė atnaujinti terminÄ , kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių: ieÅ¡kovės apskaita buvo tvarkoma itin aplaidžiai ir su reikÅ¡mingais trÅ«kumais, finansinės ataskaitos reikÅ¡mingai iÅ¡kraipytos, tad nemokumo administratorė negalėjo viso to nustatyti dėl specialių žinių trÅ«kumo ir iÅ¡kraipymų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Architelio statyba“ iÅ¡ atsakovo A.

V. 252 006 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 9 240,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 2 865 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

11. IeÅ¡kinio senaties terminÄ teismas skaičiavo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Architelio statyba“ įsiteisėjimo ir atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo visų įmonės dokumentų, spaudo, turto ir kt., perdavimo nemokumo administratorei 2017 m. vasario 14 d., senaties terminas atitinkamai pasibaigė 2020 m. vasario 14 d.

12. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pirminis ieÅ¡kinys dalyje dėl 152 993,23 Eur žalos, susijusios su BUAB „Architelio statyba“ už atliktus rangos darbus gautų/įsigytų butų nuostolingu pardavimu, atlyginimo, pareikÅ¡tas 2019 m. balandžio 17 d. nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino.

13. Patikslintas ieškinys, kuriuo buvo praplėstas ir papildytas ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, nurodant naujas faktines aplinkybes bei įvardijant naujus atsakovo veiksmus, kiek tai susiję su reikalavimu dėl:

a) žalos, padarytos netinkamai apskaičius/neapskaičius ginčo butuose atliktus apdailos darbus ir dėl jų atlikimo patyrus nuostolių;

b) atsakovui įmonės vardu sudarius ir įvykdžius tam tikrus su įvairių investicinių projektų Klaipėdoje ir Palangoje įgyvendinimu susijusius sandorius;

c) atsakovui netinkamai tvarkius įmonės kasos dokumentus ir nustačius kasos trÅ«kumÄ (pagal tam tikrus 2013–2015 m. kasos iÅ¡laidų orderius), buvo pateiktas teismui 2021 m. liepos 22 d., t. y. ženkliai, beveik 1,5 metų praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

14. Teismas konstatavo, kad per visÄ bankroto procesÄ nemokumo administratorė ne tik turėjo realiÄ galimybę jai perduotus dokumentus vertinti bei spręsti dėl atitinkamų teismo procesų iniciavimo tikslingumo, atitinkamų turtinių ir neturtinių reikalavimų įmonės naudai pareiÅ¡kimo teismuose, bet ir faktiÅ¡kai tÄ atliko, t. y. tiek pati nemokumo administratorė savarankiÅ¡kai, tiek BUAB „Architelio statyba“ kreditorių susirinkimuose, tiek pasitelkdama įvairių sričių specialistus nagrinėjo ir vertino buvusiÄ Ä¯monės ir jos valdymo organų veiklÄ , sprendė dėl tam tikrų teismo procesų iniciavimo bÅ«tinumo ir tikslingumo, kreipėsi į teismus su atitinkamais reikalavimais.

Visi 2017 m. vasarį nemokumo administratorei perduoti įmonės dokumentai buvo pačios ieÅ¡kovės nurodyti ir pateikti teismui nagrinėjamoje byloje, reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę pagal pirminį ieÅ¡kinio pagrindÄ , bei atitinkamai teikti teismo ekspertui, ir jų pagrindu buvo atliekama teismo ekspertizė.

15. Teismas, remdamasis BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria atsisakyta pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis sprendė, kad jau teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė analizavo turimus įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinius dokumentus, be kita ko, ir kasos dokumentus, todėl jai jau tuo metu buvo ir objektyviai galėjo bÅ«ti žinomos faktinės aplinkybės dėl galimo kasos trÅ«kumo, nurodomos patikslintame ieÅ¡kinyje. AnalogiÅ¡kai ir dėl kitų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų sandorių.

16. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akte pateikti eksperto vertinimai ir išvados, kiek tai susiję su kasos tvarkymu, įmonės vykdytais nekilnojamojo turto vystymo projektais Klaipėdoje ir Palangoje, butų apdailos darbais ir pan. – tai paties teismo eksperto iniciatyva, atsižvelgiant į atliekant teismo ekspertizę jo nustatytas papildomas aplinkybes, suformuluoti klausimai ir atsakymai į klausimus, kurie nebuvo jam užduoti teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi dėl ekspertizės skyrimo.

17. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nesant objektyvių bei pateisinamų tokio termino atnaujinimo priežasčių, yra savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas atmesti ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje. Tačiau atsižvelgęs į vieÅ¡ojo intereso elementÄ bylose, susijusiose su juridinių asmenų bankrotu, teismas pasisakė ir dėl ieÅ¡kovės praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ir vertinimo tuo atveju, jeigu dėl jų nebÅ«tų praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

18. Pasisakydamas dėl butų pirkimo–pardavimo sandoriais padarytos žalos teismas nustatė, kad už atliktus įvairiems rangovams statybos rangos darbus ieÅ¡kovė gaudavo atsiskaitymÄ ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamuoju turtu – butais, įforminant tai butų pirkimo–pardavimo sutartimis, butus įgyjant tiesiogiai iÅ¡ statytų objektų užsakovų, atsiskaitant įvairiomis formomis: pinigais, įskaitymais už atliktus darbus, debitorinėmis skolomis. Byloje nėra ginčo, kad vėliau Å¡iuos butus ieÅ¡kovė perleisdavo (parduodavo) įvairiems fiziniams asmenims. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. vasario 13 d. (nutarties dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo) buvo sudaryti 66 nekilnojamojo turto sandoriai, iÅ¡ kurių 4 turto vienetai nebuvo parduoti iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

19. Nors kai kurie butai formaliai vėliau buvo parduoti už didesnę, negu jie buvo įsigyti, arba tokiÄ pat, kaip ir įsigyti, kainÄ , tačiau įvertinęs tokius sandorius kompleksiÅ¡kai su kitais tuo pat metu įvykusiais butų pirkimo–pardavimo sandoriais, kuriais butai buvo parduoti už mažesnę nei įsigyti, kainÄ , taip pat įvertinęs, jog kiekvieno buto (net ir parduoto brangiau, nei įsigytas) pardavimo sandorio sudarymas buvo susijęs su papildomomis įmonės patiriamomis iÅ¡laidomis (tarpininkavimui parduodant, vertinimui, notariniam patvirtinimui, teisinei registracijai, buto iÅ¡laikymui ir t. t.), teismas konstatavo, kad apskritai dėl visų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių gaunamas neigiamas rezultatas: bendras tokių sandorių nuostolingumas įmonei pasireiÅ¡kia 107 196,88 Eur nuostoliu, apskaičiavus vien tik visų 62 nekilnojamojo turto objektų (butų) įsigijimo ir jų vėlesnio pardavimo bendrÄ kainų skirtumÄ , neįvertinus kitų su tokių sandorių sudarymu susijusių sÄ naudų.

20. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie sudaryti sandoriai, kaip ir apskritai pasirinktas verslo modelis, atsiskaitymÄ (atlyginimÄ ) už vykdant įprastinę įmonės veiklÄ atliktus statybos rangos darbus gaunant iÅ¡ užsakovų ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu ir vėliau šį turtÄ perleidžiant (parduodant) kitiems asmenims, bei bÅ«tent tokiu bÅ«du gaunant įmonės veiklai reikalingas pinigines lėšas, buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi, turėjo neigiamÄ ekonominį rezultatÄ .

Nepaisant dėl tokių sandorių patiriamų neigiamų prisiimtos rizikos padarinių tiek 2014 m., kai buvo įšaldyta daugiau kaip 2 milijonai litų, tiek 2015 m. – kai buvo įšaldyta iki 772 000 Eur, toks verslo modelis ir toliau buvo sistemingai taikomas, priimant pilnÄ ar dalinį atsiskaitymÄ už rangos darbus ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu, dėl ko galiausiai 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje įmonės veikla, esant dideliam apyvartinių lėšų trÅ«kumui, nesugebėjimui dėl to vykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su kreditoriais ir pan., tapo paralyžiuota, įmonė tapo ekonomine prasme nemoki, o 2016 m. rugsėjį inicijuotas įmonės bankroto procesas, nors (kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pats atsakovas A.

V.) iki tol (pvz., 2012–2014 m.) įmonė didžiÄ jÄ dalį (77 proc.) rangos paslaugas teikė užsakovams, kurie atsiskaitinėjo įprastiniu bÅ«du – pinigais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė prisiimdavo įprastinę rizikÄ , apyvartinės lėšos nebuvo įšaldomos ir įmonė turėjo perspektyvÄ iÅ¡saugoti verslÄ , darbo vietas, atitinkamus metus baigdavo dideliu grynuoju pelnu ir pan.; net ir po 2014 m. įmonė turėjo užsakovų, kurie nereikalavo, kaip atlyginimÄ už ieÅ¡kovės atliktus darbus perimti nekilnojamÄ jį turtÄ (įsigyti butus) ir tokiu bÅ«du įšaldyti įmonės apyvartines lėšas, t. y. egzistavo alternatyva iÅ¡saugoti verslÄ .

Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte daroma išvada, jog įmonė nuolat, ne mažiau negu trejus metus iš eilės sudarinėjo ne tik ekonomiškai nenaudingus, bet ir nuostolingus sandorius, likviduojant prisiimtos per didelės verslo rizikos padarinius butai buvo pardavinėjami sistemingai nuostolingai.

21. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad didelio skaičiaus butų įsigijimas ne iÅ¡ užsakovų – juridinių asmenų, o iÅ¡ fizinių asmenų (užsakovų vadovų ar akcininkų) reiÅ¡kė jų įsigijimÄ be PVM, todėl įmonė butų įsigijimo metu vien 2015 m. prarado apie 303 000 Eur, nes negalėjo susimažinti mokėtino į biudžetÄ PVM, o tai turėjo tiesioginės reikÅ¡mės apyvartinių lėšų trÅ«kumui, įmonė buvo privesta apyvartinėms lėšoms skolintis pinigus su didelėmis palÅ«kanomis, buvo sutrikęs net įmonės mokestinių prievolių vykdymas.

22. Nurodytos aplinkybės, nustatytos remiantis ieÅ¡kovės atstovo, paties atsakovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei teismo ekspertizės aktu, sudarė teismui pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas, kaip tuometinis UAB „Architelio statyba“ vadovas ir valdymo organas, įmonės vardu pasirinkdamas nurodytÄ verslo modelį, prisiimdamas statybos rangos darbus ir paslaugas atliekančiai įmonei nebÅ«dingÄ , akivaizdžiai per didelę ir neprotingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , sudarydamas jai nuostolingus bei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, net ir matydamas nuo pat pradžių kilusius neigiamus tokio verslo modelio rezultatus bei turėdamas pakankamai apsisprendimui dėl tolimesnės veiklos vykdymo tikslingumo informacijos ir patirties, pasirinkto verslo modelio, trukusio apie 3 m., neatsisakydamas, nenutraukdamas ir nesumažindamas jo apimties iki protingo dydžio, bet taikydamas jį iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, tuo pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo pareigas ir tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ jo civilinei atsakomybei kilti.

23. Ä®vertindamas atsakovo akcentuotÄ aplinkybę, kad visi ieÅ¡kovės nurodyti sandoriai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje, buvo sudaryti tuo metu, kuomet įmonė buvo moki, teismas nurodė, kad atitinkantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) sÄ vokÄ nemokumas atsirado 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau ekonominis nemokumas – 2016 m. gegužės 31 d. ir jis atsirado bÅ«tent dėl tokio pasirinkto verslo modelio ir priimtų verslo sprendimų, įmonei prisiimant ypač didelę Å«kinę komercinę rizikÄ . Todėl, nors konkrečių butų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu įmonė formaliai nebuvo nemoki, tačiau neigiamos tokių sandorių pasekmės, įskaitant ir nemokumÄ , paaiÅ¡kėjo ir atsirado vėliau, ir tos pasekmės didžiÄ ja dalimi ir buvo tų sandorių sudarymo rezultatas.

24. Teismas nurodė, kad, nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje buvo atmestas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo jo, kaip vadovo (valdymo organo) fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu vykdymo kontekste ir nepaneigia civilinės atsakomybės dėl konkrečiais veiksmais įmonei padarytos žalos taikymo galimybės pagal CK 2.87 straipsnį.

Nagrinėdamas BUAB „Architelio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ teismas sprendė tik dėl minėtų sandorių reikÅ¡mės ir teisėtumo tyčinio bankroto, t. y. tuo metu galiojusiame Ä®BÄ® įtvirtintų tyčinio bankroto požymių ir pagrindų buvimo aspektu, tačiau ne dėl tokių sandorių teisėtumo CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės valdymo organo pareigų juridinio asmens atžvilgiu tinkamo vykdymo aspektu.

25. Teismas nusprendė, kad, esant byloje nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams CK 2.87 straipsnio ir jį aiÅ¡kinančios teismų praktikos prasme, galiojant atsakovo kaltės prezumpcijai, esant akivaizdžiam priežastiniam ryÅ¡iui tarp atsakovo, kaip UAB „Architelio statyba“ valdžiusio vadovo įmonės vardu priimtų verslo sprendimų ir modelio, sudarytų sandorių, ir dėl jų įmonei atsiradusios žalos, taip pat esant akivaizdžiai byloje nustatytam ir net atsakovo neginčijamam pačios žalos atsiradimo faktui bei teismo ekspertizės aktu apskaičiuotam tokios žalos dydžiui, yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkinti ir taikant atsakovui civilinę atsakomybę, priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovei 252 006 Eur žalos, padarytos dėl sandorių ir veiksmų, lėmusių neprotingai didelės rizikos, ženkliai virÅ¡ijusios įprastinę verslo rizikÄ , įmonei prisiėmimÄ , atlyginimÄ , o taip pat ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

26. Nepaisant atsakovo argumentų ginčijant teismo eksperto paskaičiuotÄ sÄ naudų, susijusių su butų įsigijimu ir jų vėlesniu pardavimu, turinčių tiesioginę įtakÄ nustatytam žalos dydžiui, sumas, jų skaičiavimo metodikÄ , pagrįstumÄ ir patikimumÄ , teismas nusprendė nesant pagrindo abejoti teismo eksperto atliktais ekonominio–finansinio pobÅ«džio skaičiavimais. Teismo ekspertizės akte detaliai paaiÅ¡kinta:

a) kokias bÅ«tent, t. y. kokio pobÅ«džio ir prigimties papildomas sÄ naudas (be tų, kurios gautos betarpiÅ¡kai atėmus ginčo butų pardavimo kainas nuo jų įsigijimo kainų) įmonė patyrė dėl bÅ«tinumo gautus už atliktus rangos darbus butus paruoÅ¡ti pardavimui bei juos parduoti galutiniams pirkėjams (pardavimo, tarpininkavimo, turto vertinimo sÄ naudos; notarinių paslaugų ir teisinės registracijos sÄ naudos; butų eksploatavimo ir iÅ¡laikymo sÄ naudos; finansinės sÄ naudos) ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai tÄ patvirtina;

b) kokiu bÅ«du buvo apskaičiuota kiekvienai iÅ¡ tų sÄ naudų grupių priskirtų atitinkamo pobÅ«džio iÅ¡laidų suma ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai pagrindžia tokius skaičiavimus. Pagrindo netikėti ir pagrįstai abejoti Å¡ių duomenų ir dokumentų pagrindu teismo eksperto atliktais, specialių žinių ekonomikos srityje reikalaujančiais skaičiavimais, teismas nenustatė, todėl jais rėmėsi nustatydamas galutinį ieÅ¡kovei dėl butų pirkimo–pardavimo sandorių atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį.

27. Teismas konstatavo, kad patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 257 130 Eur žalos atlyginimÄ , kaip sÄ naudas, patirtas vykdant investicinius projektus Palangoje ir Klaipėdoje, ieÅ¡kovė nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys, net ir jeigu bÅ«tų pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, negalėtų bÅ«ti tenkinamas.

28. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tik iÅ¡vardijo įvairias UAB „Architelio statyba“ sudarytas sutartis (tarpininkavimo sutartis, investicinių projektų parengimo sutartis, projektinių pasiÅ«lymų rengimo sutartis ir kt.), kurios buvo nukreiptos į Palangoje bei Klaipėdoje įmonės ketintų vykdyti nekilnojamojo turto kompleksų – projektų vystymÄ bei nurodė pagal kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių sutarčių ieÅ¡kovės sumokėtas kontrahentams už įvairių paslaugų suteikimÄ sumas (kai kurių jų netgi nepagrįsdama jokiais įrodymais), tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir pagrindų, kodėl Å¡ių sandorių sudarymas, įmonei vadovaujant atsakovui, turėtų bÅ«ti laikomas atsakovo atliktu neteisėtu veiksmu, kaip konkrečiai, kokiu bÅ«du ir kodėl sudarydamas įmonės vardu Å¡iuos sandorius atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, kodėl jis laikytinas peržengusiu įprastos ir protingos verslo rizikos ribas ir pan., t. y. ieÅ¡kovė nenurodė ir nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant Å¡iuos sandorius.

29. Teismo vertinimu, vien tai, kad nekilnojamojo turto vystymo projektai dėl įmonės bankroto ar kitų priežasčių liko iki galo neįgyvendinti ir nespėta iš jų gauti pajamų, savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų, nusprendus tokius projektus vystyti, nes byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad pagal jos nurodytas sutartis ir sudarytus sandorius įmonei nebuvo iš tikrųjų suteiktos pirktos paslaugos bei darbai. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kuo pasireiškė neprotingas atsakovo elgesys, nerūpestingumas ir aplaidumas sudarant šiuos sandorius. Teismo ekspertizės akte nepateiktas išsamus minėtų sandorių ekonominio naudingumo įmonei vertinimas, tik atkartojami sandoriai ir pateikiamas, teismo nuomone, subjektyvus ir paviršutiniškas, tik prielaidomis grindžiamas teismo eksperto vertinimas.

30. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 122 612,80 Eur žalos atlyginimÄ , kaip nustatytÄ piniginių lėšų kasoje trÅ«kumÄ , nes tam tikruose kasos iÅ¡laidų orderiuose nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o ar kitų privalomų rekvizitų (pvz., buhalterio paraÅ¡o), todėl Å¡ios sumos laikytinos neiÅ¡mokėtomis iÅ¡ įmonės kasos, teismas nurodė, kad Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi iÅ¡ karto po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir dokumentų bei kasos perdavimo nemokumo administratorei, administratorė aktyviai tyrė įvairias su įmonės kasa susijusias operacijas, be kita ko, tikrino kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, pareiÅ¡kė teismuose nemažai ieÅ¡kinių, ginčydama atsiskaitymus pagal atitinkamus kasos iÅ¡laidų orderius ir praÅ¡ydama juos pripažinti negaliojančiais, priteisti įmonei atitinkamas orderiuose nurodytas pinigų sumas ir pan.

31. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria netenkintas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja neįrodė, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

32. Teismas nurodė, kad teismo eksperto pateiktos iÅ¡vados dėl kasos tvarkymo ir kasos operacijų atlikimo yra padarytos vertinant iÅ¡imtinai pačius kasos iÅ¡laidų orderius ir jų privalomus rekvizitus (pvz., tokių rekvizitų, kaip įmonės vadovo, vyr. buhalterio paraÅ¡ai, nebuvimÄ ), tačiau nevertinant Å¡ių kasos orderių sistemiÅ¡kai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonės sutartimis ir pan., kuriuose galėjo atsispindėti formalius trÅ«kumus turinčiuose kasos iÅ¡laidų orderiuose esančios finansinės operacijos, todėl tokios eksperto iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrįstos, iÅ¡samios ir patikimos.

Teismas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio – 2016 m. rugpjūčio laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinius patikrinimus, tikrinant visus įmonės pirminius buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus bei jų atvaizdavimÄ buhalterinėje apskaitoje ir nustatė tik nežymius trÅ«kumus, po kurių buvo patikslintos deklaracijos ir įmonei grÄ Å¾intinų mokesčių suma.

33. Tokiu būdu nesant byloje pakankamai įrodymų, aplinkybės dėl realaus pinigų pagal kasos orderius (ne) išmokėjimo ir (ne) likimo įmonės kasoje, negali būti nustatytos, todėl teismas šioje ieškinio dalyje nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

34. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareikÅ¡to praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo 218 287 Eur žalos atlyginimÄ , kaip neapskaitytas ir į įmonės turtÄ neįtrauktas pinigines lėšas, atsakovo gautas už iÅ¡ statybos užsakovų įsigytuose bei vėliau tretiesiems asmenims parduotuose nekilnojamojo turto objektuose (butuose) atliktus apdailos, įrengimo darbus iÅ¡ butų įgijėjų (naujų savininkų), teismas nurodė, kad, nors iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kasos orderių, čekių, sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir pan.), taip pat paties atsakovo paaiÅ¡kinimų, ekspertizės akto matyti, jog kai kuriuose butuose ieÅ¡kovė atlikdavo įvairius apdailos ir įrengimo darbus, tam tikslui buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų:

a) kad minėti apdailos darbai buvo atliekami ne pačios ieÅ¡kovės, įsigijusios butus savo nuosavybėn, iniciatyva, kaip nuosavybės teise priklausančio turto priežiÅ«ra ir gerinimas, siekiant vėliau tÄ turtÄ atitinkamai parduoti jau iÅ¡ dalies ar pilnai įrengtÄ pirkėjams;

b) kad minėti apdailos darbai buvo atliekami bÅ«tent butus įsigijusių asmenų iniciatyva ir užsakymu, sudarius dėl to atskiras (žodines, konkliudentiniais veiksmais) rangos sutartis su ieÅ¡kove dėl atitinkamos apimties darbų už atitinkamÄ kainÄ atlikimo;

c) kad ieÅ¡kovės iki butų pardavimo atliktų apdailos darbų kaina nebuvo įvertinta ir įtraukta į butų pardavimo kainÄ , kuri pirkėjų buvo sumokėta pardavėjui perkant butus;

d) kad butų įgijėjai mokėjo kokias nors pinigines lėšas būtent atsakovui už įmonės (ieškovės), atliktus apdailos ir įrengimo darbus bei medžiagas.

35. Teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų, leido teismui kritiÅ¡kai vertinti ekspertizės akte pateiktus pasvarstymus ir iÅ¡vadas dėl žalos, susijusios su atsakovo neapskaitytais ir pasisavintais pinigais už tokių butų apdailÄ , padarymo. Teismas neįžvelgė pagrindo spręsti, jog ekspertizės akte nurodomos įvairios UAB „Architelio statyba“ įsigytos statybinės medžiagos, santechnika ir pan., buvo panaudoti minėtų butų apdailai ne iki jų pardavimo konkretiems pirkėjams, o vėliau, pirkėjams iÅ¡ įmonės ar jos vadovo užsakant papildomus buto įrengimo, apdailos, remonto darbus bei atsiskaitant už tokius darbus.

36. Teismas nusprendė nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei atlikus parduotuose tretiesiems asmenims butuose tam tikrus apdailos darbus, už tokių darbų atlikimÄ buvo gauti pinigai iÅ¡ butų įgijėjų, kad tokius pinigus gavo ir pasisavino, neapskaitė ar neįtraukė į ieÅ¡kovės įmonės kasÄ ir apskaitÄ , atsakovas, kadangi be jau aptartų aplinkybių taip pat nustatyta:

a) nei vienoje iš byloje esančių butų pirkimo–pardavimo sutarčių nėra duomenų nei dėl perkamų–parduodamų butų būklės, įrengimo lygio, nei pardavėjo ir pirkėjo susitarimo dėl kokių nors apdailos darbų perkamuose butuose atlikimo;

b) dalis butų buvo parduota ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui po įsigijimo, per kurį jie buvo nuomojami, atitinkamai dėl to galėjo būti ir buvo ieškovės pilnai įrengti;

c) ekspertizės akte ekspertas, o taip pat ir ieÅ¡kovė, daro tik prielaidas, jog atsakovas „galimai“, „tikėtina“ pasisavino iÅ¡ butų įgijėjų grynais pinigais už butų apdailÄ gautas pinigų sumas;

d) iš esmės visi byloje apklausti liudytojai (butų įgijėjai) vieningai ir nuosekliai parodė, jog įsigijo butus tokios būklės ir baigtumo, koks buvo užfiksuotas butų pirkimo–pardavimo sutartyse, būtent tokios būklės butų kaina buvo numatyta sutartyse su ieškove ir jokių papildomų susitarimų nei su pačia įmone, nei su atsakovu ar įmonės darbuotojais dėl kokių nors apdailos, remonto darbų nesudarinėjo, už jokius papildomus aplaidos darbus nemokėjo nei įmonei, nei asmeniškai atsakovui ir pan.;

e) teismui pateiktame Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo UAB „Architelio statyba“ buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., bei galimo skolininko nesÄ Å¾iningumo, be kita ko, konstatuota, kad iÅ¡ esmės įmonės buhalterinės apskaitos duomenys buvo tvarkomi tinkamai, nebuvo surinkta neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių galimÄ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , surinkti objektyvÅ«s duomenys nepatvirtino, kad įmonės buhalterinė apskaita bÅ«tų buvusi tvarkoma aplaidžiai; taip pat nurodoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. atlikto mokestinio patikrinimo metu, sutikrinus visus pirminius apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus už 2014–2016 m., jokių neapskaitytų dokumentų nenustatyta.

37. IeÅ¡kovei Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas nebÅ«tų praleistas, teismas neįžvelgė pagrindo ieÅ¡kiniui tenkinti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 38. IeÅ¡kovė BUAB „Architelio statyba“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ patikslinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, jeigu teismas manytų, kad terminas buvo praleistas; tenkinti 2021 m. liepos 21 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. ieškovės BUAB „Architelio statyba“ naudai 595 844,22 Eur nuostolių atlyginimo; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 38.1. Nepagrįstos teismo išvados dėl ieškinio senaties. Būtent paskirtos ieškovės veiklos ekonominės ekspertizės metu buvo nustatyti ir kiti atsakovo netinkami įmonės valdymo ir nuostolingų sprendimų priėmimo atvejai, nustatyta, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma pabrėžtinai aplaidžiai, finansinės ataskaitos reikšmingai iškraipytos.

Ekspertas be ieškovės pateiktų dokumentų papildomai gavo dokumentus ir (ar) duomenis tiesiogiai iš atsakovo, taip pat iš VMI, VĮ Registrų centro, kt., todėl galėjo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala įmonei. Dėl dokumentų ir duomenų specifikos bei specialiųjų (ekspertinių) žinių neturėjimo, nemokumo administratorė, perėmusi dokumentus po bankroto bylos iškėlimo, negalėjo nustatyti finansinės atskaitomybės dokumentų iškraipymų ir neteisėtų buvusio įmonės vadovo veiksmų.

Teismas Å¡iuos duomenis į bylÄ priėmė 2021 m. birželio 14 d., nuo tada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos ieÅ¡kovei padarymÄ ir nuostolių atsiradimÄ , nuo tada turėtų bÅ«ti skaičiuojamas terminas reikÅ¡ti reikalavimams dėl papildomų nuostolių atsiradimo. 38.2. IÅ¡ ekspertizės akto paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, ieÅ¡kovė operatyviai, t. y. 2021 m. liepos 21 d., patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus. Patikslintu ieÅ¡kiniu buvo tik padidinta reikalautinų nuostolių suma, nurodant papildomas naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes kaip tie nuostoliai atsirado, tačiau visais atvejais ieÅ¡kovės patirti nuostoliai yra atsiradę dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir netinkamo vadovavimo įmonei. 38.3.

Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovės buhalterinės apskaitos ir finansiniai dokumentai, kurie perduoti nemokumo administratorei, yra reikšmingai iškraipyti, todėl administratorė, neturėdama tinkamų dokumentų ir duomenų apie įmonės finansines operacijas, negalėjo tinkamai pareikšti ieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Susipažinus su ekspertizės aktu ieškovei tapo žinomi dar ir kiti atsakovo neteisėti bei netinkamo vadovavimo įmonei veiksmai, kuriais buvo padaryta žala ieškovei.

Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atitinkamai 3 metų senaties terminas neturėjo bÅ«ti laikomas praleistu. Be to, senaties terminas reiÅ¡kiant pirminį ieÅ¡kinį nebuvo praleistas, todėl turėjo bÅ«ti laikoma, jog pateikus jį laiku buvo nutrauktas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas dėl nuostolių atlyginimo. 38.4. Teismui laikant, kad senaties terminas vis tik praleistas, jis atnaujintinas, nes praleistas ne dėl ieÅ¡kovės ar jos atstovų kaltės, o todėl kad ieÅ¡kovė neturėjo teisingų ir neiÅ¡kraipytų finansinių dokumentų, kurie bÅ«tų leidę tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir atsakovo neteisėtus veiksmus. 38.5.

Nors eksperto vertinimai ir išvados, kiek tai susiję su kasos tvarkymu, įmonės vykdytais nekilnojamojo turto vystymo projektais Klaipėdoje ir Palangoje, butų apdailos darbais ir pan. – paties teismo eksperto iniciatyva suformuluoti klausimai ir atsakymai į klausimus, tačiau išvados dėl šių klausimų nepaneigia jų objektyvumo, tikslumo, išsamumo ir teisingumo. Ekspertas paaiškino apie būtinybę pasisakyti ir dėl papildomų klausimų. 38.6. Ekspertui nustačius, jog įmonės kasa buvo tvarkoma ne pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir kasininku, privalo atsakyti už nustatytus teisės aktų pažeidimus.

Ekspertizės aktas yra bylos raÅ¡ytinis įrodymas ir teismas turėjo jį tirti visumoje visų įrodymų. Daugkartinis teisės aktų pažeidimas tvarkant įmonės kasÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip formalus trÅ«kumas, kuris galėtų bÅ«ti atspindėtas kituose įmonės dokumentuose. Ekspertas atliko įmonės kompleksinį ekonominės veiklos patikrinimÄ ir nustatė pažeidimus ne tik pagal kasos dokumentus, o įvertinęs juos visoje įmonės apskaitos sistemos dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokumo administratorei buvo perduota įmonės kasa, kurioje nebuvo pinigų likučio, visos grynųjų pinigų lėšos, kurios pagal kasos dokumentus laikytinos neiÅ¡mokėtos iÅ¡ kasos, turėjo bÅ«ti perduotos nemokumo administratoriui, o to nepadarius jos turėjo bÅ«ti teismo priteistos iÅ¡ atsakovo kaip įmonės nuostoliai.

Atsakovas bÅ«damas įmonės kasininku neteisėtai pasisavino ieÅ¡kovės lėšas. 38.7. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti liudytojos, buvusios buhalterės R. R. parodymus, nes jos veiksmai galimai turi ir nusikaltimo pažymių. 2014 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderis be numerio, kuriuo užfiksuotas 10 000 Lt įneÅ¡imas į kasÄ , pasiraÅ¡ytas vyr. buhalterės R. R., nors ji įmonėje pradėjo dirbti tik 2014 m. kovo 3 d.; taip pat 2014 m. vasario 28 d. ant kasos iÅ¡laidų orderių Nr. 63 ir 62 yra vyr. buhalterės R.

R. paraÅ¡ai, tačiau ji Å¡ių operacijų negalėjo patvirtinti. Todėl teismas Å¡ioje dalyje neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. 38.8. Dėl su projektais Klaipėdoje ir Palangoje susijusiais sandoriais padarytos žalos. Ekspertizės akte pakankamai iÅ¡samiai atskleistos investicinių sandorių aplinkybės, kurios ir sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas virÅ¡ijo normaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , nes turėdamas statybų rangovo patirtį, neturėdamas tvarių įmonės finansų ir pats bÅ«damas pabrėžtinai nekvalifikuotas valdant finansus, pradėjo įgyvendinti didelės apimties projektÄ neturėdamas finansavimo užtikrinimo.

Atsakovas prisiėmė nenormaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ ir dėl to visi investiciniai sandoriai – su UAB „Algmeina Euro“, UAB MAZURO AD, firma „Holmes“ (Å kotija, Edinburgas) ir kt. – ne tik buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi, bet ir turėjo tiesioginę įtakÄ nuostolių (žalos) dydžiui, kuriÄ patyrė įmonė ir kreditoriai. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (ekspertizės aktÄ ) ieÅ¡kovė dėl atsakovo nepagrįstų ir normaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ virÅ¡ijančių sprendimų dalyvauti investiciniuose projektuose, patyrė 257 130 Eur sÄ naudų, kurie turėjo tiesioginę įtakÄ ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimui. 38.9.

Pasisakydamas dėl apdailos darbų teismas netinkamai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovės nurodytas įrodinėjimo priemones, nes visuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė teigė, jog Å¡iuos nuostolius įrodinės ir liudytojų parodymais. Teismas savo pasirinktais atrankos kriterijais atrinko kviestinus liudytojus, iÅ¡ kurių vienas negalėjo nieko paaiÅ¡kinti, nes butÄ Ä¯sigijo sutuoktinė su kuria neveda bendro Å«kio; kitas patvirtino, kad buvo atliekami apdailos darbai, kuriuos užsakė pas UAB „Architelio statyba“ darbuotojus ir jiems mokėjo.

Tačiau dalies liudytojų teismas nesudarė galimybių iÅ¡kviesti ir apklausti teismo posėdžio metu, todėl teismas nepagrįstai užkirto galimybę ieÅ¡kovei tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigÄ .

39. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimÄ toje dalyje palikti nepakeistÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimui skirtų lėšų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 39.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nepagrįsta ieÅ¡kovės pozicija, kad patikslintu ieÅ¡kiniu buvo tik padidinta reikalaujamų nuostolių suma nurodant papildomas naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kaip tie nuostoliai atsirado, nes patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomos visiÅ¡kai naujos aplinkybės, kuriomis remiantis praÅ¡oma priteisti visiÅ¡kai naujas, su pradiniu ieÅ¡kiniu nesusijusias pinigines sumas, t. y. buvo pakeistas tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek ir dalykas. 39.2.

IeÅ¡kovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. IeÅ¡kovė nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės trukdė ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti anksčiau. Visi įmonės dokumentai, spaudas, turtas, kasa ir pan., kurių pagrindu nurodomas ir naujas ieÅ¡kinio pagrindas bei patikslinamas ieÅ¡kinio dalykas, nemokumo administratorei perduoti iÅ¡ karto po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, vėliau jokie dokumentai nebebuvo perduoti. Perduotų dokumentų pagrindu nemokumo administratorė teismuose pareiÅ¡kė ne vienÄ ieÅ¡kinį, tie patys dokumentai buvo perduoti ir ekspertizę atlikusiam ekspertui.

Aplinkybės, nurodytos ekspertizės akte, kuriomis remiantis ieÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ , egzistavo ir ieÅ¡kovei buvo žinomos nuo bendrovės dokumentų perdavimo, ekspertas nagrinėjo tas pačias aplinkybes, tik pateikė kitokį jų vertinimÄ . 39.3. IeÅ¡kovė aplinkybes, nurodytas patikslintame ieÅ¡kinyje, jau žinojo ir nagrinėjo teikdama praÅ¡ymus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Naujas tų pačių duomenų vertinimas negali bÅ«ti laikomas svarbia priežastimi pateisinant ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ .

Nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių, t. y. remiantis ekspertizės aktu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė (apeliacinės instancijos teismas skundo taip pat netenkino). 39.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentai, o tuo pačiu ir eksperto pateiktos iÅ¡vados dėl kasos tvarkymo ir kasos operacijų atlikimo, yra padarytos vertinant iÅ¡imtinai tik pačius kasos iÅ¡laidų orderius ir jų privalomus rekvizitus, tačiau nevertinant jų sistemiÅ¡kai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais.

Jokie atskaitingi asmenys jokių pretenzijų dėl neva neiÅ¡mokėtų ir atsakovo pasisavintų sumų niekada nereiÅ¡kė. Vilniaus apskrities VMI 2016m. balandžio 21 d. praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. (4.65) FR0687-768 nurodė, kad buvo tikrinami visi įmonės pirminiai buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei. Tyrimo metu nustatyti tik nežymÅ«s trÅ«kumai, po kurių buvo patikslintos įmonės teiktos deklaracijos ir įmonei grÄ Å¾intinų mokesčių suma. 39.5.

Dėl su projektais Klaipėdoje ir Palangoje susijusiais sandoriais padarytos žalos. Visos ieÅ¡kovės nurodytos sÄ naudos yra susijusios su projektavimo darbais, verslo planų parengimu ir jų patikra, dokumentų paruoÅ¡imu, užsienio investuotojų pritraukimu ir kitais su tuo susijusiais darbais objektams Palangoje ir Klaipėdoje, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant Å¡iuos sandorius. Projektų įgyvendinti nepavyko dėl užsitęsusių administracinių teisminių ginčų su Palangos miesto savivaldybės administracija bei vėlesnio įmonės nemokumo. 39.6.

Dėl apdailos darbų. Byloje buvo apklausti 7 ieškovės kviesti liudytojai, kurių liudijimai sutapo ir nė vienas nepaliudijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl pinigų už apdailos darbus mokėjimo atsakovui. Teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nusprendė, kuriuos liudytojus ir vadovaujantis kokiais kriterijais kviesti.

40. Atsakovas A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buvo priteista 252 006 Eur bei 9 240,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimui skirtų lėšų atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 40.1. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , neiÅ¡tyrė visų įrodymų ir aplinkybių, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikė pirmenybę, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalį nepasisakęs dėl kai kurių bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kai kuriuos įrodymus (ekspertizės aktÄ ) vertino su iÅ¡ankstine nuostata suteikdamas didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, be to atskirais klausimais tÄ patį aktÄ vertino skirtingai. 40.2.

Teismas nepagrįstai netaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės. Teismas atsakovo veiksmus dėl butų perleidimo nepagrįstai vertino kaip neteisėtus CK 2.87 straipsnio prasme bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonei buvo padaryta žala, kuriÄ neva lėmė neprotingai didelės rizikos, ženkliai virÅ¡ijusios įprastinę verslo rizikÄ , prisiėmimas. Teismas iÅ¡ esmės tik atkartojo ekspertizės akte pateiktas nepagrįstas iÅ¡vadas dėl neva nepagrįsto verslo modelio prisiėmimo, ypač didelės rizikos prisiėmimo, pinigų įšaldymo, žalos dydžio ir pan., tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl pirmenybės teisę suteikė bÅ«tent Å¡ioms iÅ¡vadoms ir nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus, liudytojų parodymų bei vadovo paaiÅ¡kinimų.

Juo labiau, kad ekspertizės akte buvo pateiktos tokios iÅ¡vados, kurių teismas ne tik neprašė pateikti, tačiau ir pačios iÅ¡vados suraÅ¡ytos bei atliktas faktinių aplinkybių vertinimas aiÅ¡kiai virÅ¡ijant eksperto kompetencijÄ . 40.3. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad dalis butų buvo perleista mažesne, nei jų įsigijimo kaina, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl tokių sandorių nuostolingumo ir nenaudingumo įmonei. Teismas nevertino arba netinkamai vertino Å¡ias aplinkybes:

a) rinkoje buvo įprasta praktika už atliktus statybos darbus nustatytomis kainomis barteriu gauti butus, kurių panaudojimas įmonės veikloje pasireiškė juos parduodant, tuo tikslu jie buvo įgyti;

b) bendrovei buvo svarbu kuo skubiau realizuoti gautÄ turtÄ , kad turėtų apyvartinių lėšų;

c) įmonė, sudarydama darbų sÄ matÄ ir pasiraÅ¡ydama sutartį su užsakovu UAB „Romantalis“, buvo įvertinusi, kad butus reikės parduoti greitai ir pigesne kaina, dėl to darbų atlikimo sÄ matoje 5–8 proc. bÅ«davo įvertinamos papildomos iÅ¡laidos dėl butų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo; d) 22 butai buvo parduoti didesne nei jų įsigijimo kaina, be to, absoliuti dauguma butų parduota su bendrove nesusijusiems asmenims. Nors teismas vertino, kad Å¡ie butai tik „formaliai“ parduoti didesne kaina, nes kainavo tarpininkavimo paslaugos, notaro iÅ¡laidos ir pan., tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas;

e) bendrovei pateikus praÅ¡ymÄ dėl PVM permokos grÄ Å¾inimo, Vilniaus apskrities VMI atliko bendrovės veiklos analizę ir 2016 m. balandžio 21 d. surašė praneÅ¡imÄ apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. (4.65) FR0687-768. Bendrovei pateikus iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus ir duomenis dėl 2013–2016 m. perleistų butų kainos atitikimo rinkos kainoms, su jais VMI sutiko ir PVM permoka dalimis buvo grÄ Å¾inta;

f) teismas nevertino, kad butai buvo naudojami bendrovės veikloje, dėl ko bendrovė gaudavo naudÄ : bendrovė įsigytus butus nuomojo bendrovės darbuotojams, naudojo ir kaip įkeitimo objektus, užtikrinant bendrovės verslo paskolas ir kitus finansinius įsipareigojimus. 40.4. Teismas, pasisakydamas dėl apyvartinių lėšų įšaldymo, atkartojo ekspertizės akto argumentus, tačiau tai nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Bendrovės veiklos pelningumas 2013–2015 m. laikotarpiu patvirtino atsakovo veiksmų ir taikytos atsiskaitymo butais praktikos pagrįstumÄ .

Liudytoja buhalterė R. R. parodė, kad 2014–2015 m. apyvartinių lėšų netrÅ«ko, įmonė turėjo paskolų, kurios buvo skirtos veiklos plėtojimui, bet tai nesusiję su apyvartinių lėšų trÅ«kumu. Atsiskaitymas butais bendrovei nebuvo nuostolingas, toks verslo modelis buvo naudingas bendrovei ir pinigai nebuvo įšaldomi. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl negalimumo susimažinti mokėtino PVM, nes įmonė visÄ laikÄ turėjo sukaupusi grÄ Å¾intino PVM. 40.5. Atsiskaitymas butais buvo priimtinas ir naudingas bendrovei.

Nemaža dalis butų buvo gauta avansu, t. y. dar net neatlikus statybos darbų, už kuriuos užsakovas jau buvo atlikęs dalinį atsiskaitymÄ butais, be to, neretai Å¡ie butai buvo parduoti dar net nespėjus atlikti statybos darbų, už kuriuos jie buvo gauti. Atsiskaitymas pinigais bÅ«tų galimas tik praėjus 90 dienų nuo darbų užbaigimo ir perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo. Bendrovės patirtas nuostolis pardavus butus su 115 328 Eur dydžio nuostoliu yra visiÅ¡kai priimtinas verslo požiÅ«riu, kadangi Å¡i suma buvo paskirstoma per 3 metus ir bendrovė dėl to finansinių sunkumų nepatyrė, bankroto priežastys yra visai kitos.

Be to, eksperto nurodyta ir teismo priteista 252 006 Eur suma yra lygi 7 proc. nuo objektų, kuriuose buvo atsiskaitoma butais apyvartos (3 578 313,45 Eur). Nuo bendros apyvartos butų pardavimas sudarė 37,17 proc.; nuo bendros įmonės apyvartos butų pardavimo nuostoliai yra tik 2,4 proc. ir nėra reikÅ¡mingi nuostoliai bendrovei. 40.6. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės patirtų sÄ naudų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu, eksploatacija ir pardavimu, visiÅ¡kai neaptarė ir nedetalizavo priteisiamų pardavimo, notarų ir VÄ® Registrų centro, eksploatavimo ir finansinių iÅ¡laidų, tiesiog atkartojo ekspertizės akto teiginius, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kindamas ekspertizės iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo.

Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados yra neindividualizuotos, pateiktos remiantis klaidingais duomenimis. 40.7. Dėl pardavimo sÄ naudų. Apskaičiuojant pardavimo sÄ naudas paimta keletas sÄ skaitų už tarpininkavimÄ parduodant konkrečius nekilnojamojo turto objektus, vėliau a priori (iÅ¡ anksto) konstatuojant, kad visi bendrovės butai buvo parduodami tokiomis pačiomis sÄ lygomis, todėl likusi sÄ naudų dalis paskirstyta po lygiai, po 637,26 Eur visiems likusiems butams ir daroma iÅ¡vada, kad pardavimo sÄ naudos sudarė 47 tÅ«kst.

Eur. Tačiau ne visi butai parduoti su tarpininkais, mažiausiai 14 butų neturėjo pardavimo sÄ naudų. 40.8. Apskaičiuodamas notarams ir VÄ® Registrų centrui priskirtas sÄ naudas ekspertas preziumavo, kad visas butų pardavimo iÅ¡laidas notarams kiekvienu atveju sumokėjo bendrovė, nors Å¡ios iÅ¡laidos paprastai dalijamos per pusę pardavėjui ir pirkėjui. Be to, notaro įkainis už buto pardavimÄ sudaro 0,45 proc. nuo buto pardavimo kainos ir kiekvienu atveju skirtingas, todėl vidutinė 555,78 Eur suma, priskirta vidutiniÅ¡kai kiekvieno buto pirkimui–pardavimui ir registracijai, yra nepagrįsta konkrečiomis sÄ naudomis.

Tas pats pasakytina ir dėl sÄ naudų, susijusių su registracija VÄ® Registrų centre – vidutinis sÄ naudų apskaičiavimas, neatsižvelgiant į konkretų butÄ , jo vertę, plotÄ ir kt. aplinkybes, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimų. 40.9. Apskaičiuodamas butų eksploatavimo sÄ naudas ekspertas, o teismas jas priteisdamas, rėmėsi klaidinga metodologija dėl vidurkio paskaičiavimo. Teismas nevertino atsakovo į bylÄ pateiktų konkrečių skaičiavimų ir juos pagrindžiančių pirminių dokumentų.

Todėl eksperto pateikti skaičiavimai ir tuo pačiu teismo priteista 13 407,16 Eur suma yra klaidinga ir nepagrįsta. 40.10. Dėl finansinių sÄ naudų. Teismas tik pacitavo eksperto argumentus dėl finansinių sÄ naudų atsiradimo iÅ¡imtinai dėl bendrovės įsigytų butų. Paskolas ir kreditus bendrovė ėmė savo pagrindinei statybų ir investicinei veiklai. Paskola apyvartinėms lėšoms yra visiÅ¡kai įprasta verslo paskola ir tai visiÅ¡kai nesietina su butų įsigijimu, juo labiau, kad pajamų už butus pardavimas sudarė tik apie trečdalį visų bendrovės pajamų, todėl teigti, kad visų bendrovės turėtų paskolų atsiradimas susijęs tik su bendrovės įsigytais butais yra nepagrįsta. 40.11.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu. Ekspertizės aktÄ vertinant visų įrodymų ir aplinkybių kontekste kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, ekspertizės akto turinys ir iÅ¡vados paremtos prielaidomis, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, kai kurios aplinkybės nepagrįstai sureikÅ¡minamos. Teismas ekspertui pavedė atsakyti į 14 klausimų ir nors teismo užduoti klausimai buvo konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, teismo ekspertas savo iniciatyva suformulavo dar 19 papildomų, reikalaujančių plataus atsakymo klausimų, iÅ¡ esmės apie visÄ bendrovės veiklÄ nuo pat jos įsikÅ«rimo pradžios, pateikdamas vien neigiamas iÅ¡vadas.

Toks tendencingas eksperto elgesys yra paaiÅ¡kinamas tuo, kad už pateiktas ekspertizės iÅ¡vadas per kelis kartus ekspertui buvo sumokėta 28 072 Eur suma. 40.12. Teismas jau yra pateikęs vertinimÄ dėl Å¡io eksperto pateiktų iÅ¡vadų: Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-2875-603/2021, pabrėžė, kad teismo ekspertizės metu yra nustatomos tik faktinės konkrečios situacijos aplinkybės – minėtos bylos nagrinėjamu atveju buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, kt. nustatymas, vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, o asmenų pareigos, atsakomybė ir kiti teisiniai klausimai nėra vertinami.

Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetencijÄ , nes tai yra teisinių žinių sritis ir Å¡ias žinias turi teisę ir pareigÄ taikyti tik teismas. Tuo tarpu ekspertas iÅ¡ esmės vertino buvusio vadovo atsakomybę, sprendė dėl kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų ir pan., todėl eksperto iÅ¡vados, kurios buvo suformuluotos jo paties iniciatyva, yra nepagrįstos, laikytinos padarytomis virÅ¡ijant eksperto kompetencijÄ . 40.13.

Ekspertizės akte ekspertas yra pateikęs ir aiÅ¡kiai melagingas iÅ¡vadas, kurios buvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu. Akte pateikti duomenys neįrodo atsakovo padarytos žalos dydžio, eksperto pateiktos iÅ¡vados yra Å¡aliÅ¡kos ir „pritemptos“ prie norimo gauti rezultato. 40.14. Vertindamas ekspertizės aktÄ teismas prieÅ¡tarauja savo paties iÅ¡vadoms, kadangi argumentuodamas dėl priteistų sumų teismas remiasi eksperto pateiktais skaičiavimais, tačiau atmesdamas kitus reikalavimus teismas ne tik taikė ieÅ¡kinio senatį, tačiau ir vertino, kad ekspertizės akte nepateiktas iÅ¡samus, ekonominėmis–finansinėmis žiniomis/ teorijomis paremtas minėtų sandorių ekonominio naudingumo įmonei vertinimas, pateikiamas subjektyvus ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas tik prielaidomis grindžiamas teismo eksperto vertinimas, kt.

Ekspertizės aktas, koks jis bebÅ«tų, buvo suraÅ¡ytas kaip vientisas dokumentas, remiantis tais pačiais duomenimis, vadovaujantis ta pačia metodologija, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad viena ekspertizės akto dalis yra priimtina ir ja galima remtis, o visos likusios yra nepagrįstos, todėl jomis negalima vadovautis. 40.15. Teismas neteisingai vertino bendrovės bankroto priežastis. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tyčinio bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas sprendė tik dėl minėtų sandorių reikÅ¡mės ir teisėtumo tyčinio bankroto požymių ir pagrindų buvimo aspektu, kadangi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėję teismai nagrinėjo bendrovės sandorius dėl butų pardavimo kaip visumÄ , kompleksiÅ¡kai, t. y. vertino bendrovės taikytÄ verslo modelį priimant butus kaip atsiskaitymÄ už atliktus darbus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, kad 48 sandoriai buvo sudaryti 2013–2015 m. laikotarpiu, t. y. įmonei veikiant pelningai, o 2016 m. 11 iÅ¡ 14 parduotų butų buvo perleisti iki 2016 m. birželio 15 d., t. y. iki susidÅ«rimo su finansiniais sunkumais. Spręsti, kad aptariami sandoriai turėjo reikÅ¡mės bendrovės turtinei padėčiai, atitinkančiai nemokumui, nebuvo pagrindo. Net ir tuo atveju, jei bÅ«tų pagrindas prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, byloje nenustatyti sÄ moningi bei kryptingi suinteresuoto asmens A.

V. veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui; prieÅ¡ingai, ginčo butai buvo apskaityti kaip ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti, todėl pirmosios instancijos teismas jų pardavimÄ pagrįstai traktavo kaip normalų ekonominį veiksmÄ , didinant įmonės apyvartines lėšas. Be to, iÅ¡vada, kad tarp butų pardavimo ir bendrovės bankroto yra priežastinis ryÅ¡is, yra paneigta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. procesiniu sprendimu.

41. IeÅ¡kovė BUAB „Architelio statyba“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 41.1. Sprendimo dalis dėl butų pirkimo–pardavimo sandoriais padarytos žalos yra motyvuota ir pagrįsta. Teismas įvertino visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir ekspertizės aktÄ kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ visų įrodymų visumoje ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, pasirinkdamas nurodytÄ verslo modelį, prisiimdamas įmonei nebÅ«dingÄ , akivaizdžiai per didelę ir neprotingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , sudarydamas jai nuostolingus bei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius ir kt., veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, tuo pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo pareigas ir tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ jo civilinei atsakomybei kilti. 41.2.

Dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymo. Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad įmonei buvo padaryta žala, kuriÄ lėmė bÅ«tent atsakovo neprotingai didelės rizikos, ženkliai virÅ¡ijusios įprastinę verslo rizikÄ , prisiėmimas. Ä®rodymų visuma, o ne vien ekspertizės aktas buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui vertinti, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovės įmonei. 41.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad nepaisant to, jog atsakovo pasirinktas verslo sprendimas jau nuo pat pradžių davė neigiamų rezultatų, t. y. jau nuo 2014 m. buvo įmonei nuostolingas, lėmė apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ ir kitas neigiamas pasekmes, jo nebuvo atsisakyta, jis ir toliau buvo vykdomas ir tęsiamas, toks verslo modelis truko beveik 3 metus, iÅ¡ esmės iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 41.4.

Apeliantas skunde subjektyviai teikia tik sau palankiais argumentais įvertintas aplinkybes, kurios nėra niekaip patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, o grindžiamos tik paties apelianto ir buvusios buhalterės parodymais. 41.5. Dėl apyvartinių lėšų įšaldymo. Dėl atsakovo taikyto verslo modelio buvo įšaldomos įmonės apyvartinės lėšos, o perkant butus iÅ¡ fizinių asmenų įmonė vien 2015 m. prarado apie 303 000 Eur grÄ Å¾intino PVM. Toks verslo modelis ir verslo sprendimai lėmė, kad 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje įmonės veikla tapo paralyžiuota, įmonė tapo ekonomine prasme nemoki, o 2016 m. rugsėjį inicijuotas įmonės bankroto procesas.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu bÅ«du UAB „Architelio statyba“ prisiėmė per didelę, rangovui nebÅ«dingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ . Tokio netinkamo verslo modelio taikymas ir sistemingi verslo sprendimai prisiimant ypač didelę Å«kinę komercinę rizikÄ ir buvo įmonės bankroto priežastys. 41.6. Dėl nuostolingų butų įsigijimo sandorių, grÄ Å¾intino PVM ir apyvartinių lėšų trÅ«kumo santykio. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė net 28 butus įsigijo be PVM, todėl prarado 303 000 Eur, nes negalėjo susimažinti mokėtino į biudžetÄ PVM.

Todėl tokių sandorių turėjo nesudarinėti, o vietoje jų gauti atsiskaitymÄ piniginėmis lėšomis, kurios bÅ«tų stabilizavusios apyvartinių lėšų srautus įmonėje. 41.7. Nepagrįsti argumentai, kad atsiskaitymas butais buvo priimtinas ir naudingas bendrovei, nes objektų užsakovai, kurie neva turėjo ir prisiimdavo rizikas dėl darbų kokybės ar darbų tinkamo užbaigimo, UAB „Anreka“ ir UAB „Romantalis“, veiklÄ vykdo ir iki Å¡ių dienų, tačiau rangovas, kuris atsiskaitymÄ gaudavo butais, susidÅ«rė su apyvartinių lėšų trÅ«kumu, bankrutavo ir yra likviduojamas.

Nepagrįstas apelianto nuostolių skaičiavimas, nurodant jog 2,4 procento nuostoliai nėra reikšmingi, tokių nuostolių įmonė apskritai neturėjo patirti, nes įmonės tikslas buvo pelno siekimas. 41.8. Dėl teismo neteisingai vertintų kitų ieškovės nurodytų su butais susijusių išlaidų atsakovas nurodė pavienius atvejus, bet nepateikė leistinų, patikimų ir išsamių įrodymų, patvirtinančių jo įrodinėjamas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis nustatydamas galutinį ieškovei dėl butų pirkimo–pardavimo sandorių atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį. 41.9.

Atsakovas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o tai, kad ekspertas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį bei atskleidė vadovo netinkamo vadovavimo aplinkybes, ekspertizės akto iÅ¡vados nėra palankios atsakovui, nesudaro pagrindo teigti, jog jos yra neteisingos ar neobjektyvios, ar nepagrįstos ir, kad teismas tokiomis iÅ¡vadomis turėtų nesivadovauti. Teismas vertino visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir priėmė pagrįstÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ dalyje dėl žalos padarymo įsigyjant ir perleidžiant bendrovės butus. 41.10.

Atmestini apelianto argumentai dėl neva peržengtos (virÅ¡ytos) eksperto kompetencijos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 42. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos iÅ¡ bankrutavusios ieÅ¡kovės buvusio vadovo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. Dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės 43. IeÅ¡kovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo – buvusio įmonės vadovo – dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo kilusiÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 847 850,22 Eur už nuostolingus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, netinkamai tvarkytÄ pajamų ir sÄ naudų apskaitÄ , neapskaičius pajamų už butų apdailÄ ir įrengimÄ , sandorius, susijusius su investicinių projektų, virÅ¡ijančių normaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , vystymu, netinkamai tvarkytus kasos dokumentus ir kasos trÅ«kumÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies, konstatavęs, kad nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti tik dėl 252 006 Eur žalos, padarytos dėl sandorių ir veiksmų, lėmusių neprotingai didelės rizikos, ženkliai virÅ¡ijusios įprastinę verslo rizikÄ , įmonei prisiėmimÄ , atlyginimo; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino bei neįrodytų atsakovo neteisėtų veiksmų.

Apeliantai (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, ekspertizės iÅ¡vadas, be teisėto pagrindo dalyje pripažino, o kitoje dalyje nepripažino visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. IeÅ¡kovė akcentuoja nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, o jo praleidimo atveju nurodo egzistuojant termino atnaujinimo pagrindus. Atsakovas apeliuoja į tai, kad tyčinio bankroto bylÄ nagrinėję teismai, be kita ko, vertino ir sandorius dėl butų pardavimo ir nenustatė tyčinio bankroto požymių, sÄ moningų ir kryptingų A.

V. veiksmų bendrovės finansinės padėties pabloginimui.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

45. Taigi, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, pvz., įmonei nenaudingų sandorių, lėmusių žalos atsiradimÄ , sudarymas, netinkamai vesta buhalterinė apskaita ar kt., gali bÅ«ti įvertinti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ atskirose bylose.

46. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste:

1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiÅ¡kia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali bÅ«ti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis);

2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io, kaip bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – pripažinus bankrotÄ tyčiniu, preziumuojamas Å¡ių dviejų sÄ lygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 23 punktas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu.

47. Kadangi bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas). Esant nurodytiems iÅ¡aiÅ¡kinimams spręstina, kad, net ir nepripažinus įmonės bankroto tyčiniu, tai savaime nelemia galimybės netaikyti buvusiam įmonės vadovui civilinės atsakomybės; tokiose bylose skiriasi Å¡alių įrodinėtinų aplinkybių apimtis.

48. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

49. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

51. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017, 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 38 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 252 006 Eur žalos, padarytos atsakovo pasirinktu netinkamu verslo modeliu ir atliktais su nekilnojamojo turto – butų pirkimu–pardavimu susijusiais sandoriais, kuomet įmonės (ieÅ¡kovės) už jos atliktus statybos rangos darbus įgyti butai buvo parduodami už mažesnę, negu įsigyti, kainÄ . Tenkindamas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , bylos Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, nurodė nesant pagrindo nesivadovauti atliktos teismo ekonominės ekspertizės iÅ¡vadomis, tuo tarpu atmesdamas dalį ieÅ¡kovės reikalavimų (dėl žalos, susijusios su nekilnojamojo turto projektų vystymu, apdailos darbais bei kasos trÅ«kumu), teismas bylos įrodymų visumos kontekste ekspertizės iÅ¡vadas vertino kritiÅ¡kai.

Dėl ekspertizės akto vertinimo 53. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pirmenybę teikė ekspertizės akto iÅ¡vadoms ir nevertino kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų, atsakovo paaiÅ¡kinimų; ekspertizės aktÄ vertinant visų įrodymų ir aplinkybių kontekste kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, ekspertizės akto turinys ir iÅ¡vados paremtos prielaidomis, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, kai kurios aplinkybės nepagrįstai sureikÅ¡minamos; nors teismas ekspertui pavedė atsakyti į 14 klausimų, kurie buvo konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, tačiau teismo ekspertas savo iniciatyva suformulavo dar 19 papildomų, reikalaujančių plataus atsakymo klausimų iÅ¡ esmės apie visÄ bendrovės veiklÄ nuo pat jos įsikÅ«rimo pradžios, pateikdamas vien neigiamas iÅ¡vadas.

Ieškovė gi teigia, kad pateiktame ekspertizės akte ekspertas paaiškino apie būtinybę pasisakyti dėl papildomų klausimų, tačiau teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl atmestų ieškovės reikalavimų, nesivadovavo ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys neleidžia pritarti apeliantams – pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atliktos ekspertizės išvadas, nagrinėdamas ieškovės pareikštus reikalavimus rėmėsi tiek ekspertizės išvadomis bei nurodė, kokiais atvejais ir kodėl jomis nesivadovauja, tiek ir kitais byloje esančiais įrodymais ir iš jų visumos darė atitinkamas išvadas.

54. Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamÄ medžiagÄ , o ekspertas atlieka tyrimÄ ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dėl pateiktų klausimų (CPK 212–216 straipsniai). Bylos duomenimis, teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi skyrė byloje ekonominę ekspertizę, pavedė paskirtam ekspertui atsakyti į 14 klausimų, iÅ¡ esmės suformuluotų atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pradiniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto sandoriais.

55. Kasacinio teismo praktikoje teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto iÅ¡vados įvertinimÄ , yra nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

56. Teisėjų kolegija atmeta kritikÄ ekspertizės aktui dėl neva jame pateiktų iÅ¡vadų teismo neužduotais klausimais. Skirdamas ekspertizę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo iÅ¡vadÄ ir dėl Å¡ių aplinkybių. Taigi, pagal įstatymÄ ekspertui suteikta teisė pasisakyti ir dėl kitų, nei jam užduotų klausimų ir bylai galbÅ«t reikÅ¡mingų aplinkybių.

Kita vertus, teismas ekspertui pavedė atsakyti į keturiolika klausimų, susijusių su ieÅ¡kovės atliktomis Å«kinėmis operacijomis dėl nekilnojamojo turto, gauto atsiskaitant už atliktus rangos darbus. Ekspertizės akto turinys rodo, kad Å¡iems klausimams atsakyti ekspertui buvo pateikta visa reikalinga medžiaga bei bÅ«tent Å¡iais klausimais ekspertinis tyrimas atliktas iÅ¡samiausiai ir padarytos iÅ¡vados. Ne teismo užduotais klausimais eksperto iÅ¡vados padarytos savarankiÅ¡kai, turimų duomenų pagrindu, tačiau be iÅ¡samesnio tyrimo (pvz. tik iÅ¡vardijant tam tikrus sandorius ar Å«kines operacijas), dažnu atveju nurodant, kad jos tikėtinos, tačiau bÅ«tent Å¡iomis iÅ¡vadomis remdamasi ieÅ¡kovė tikslino reikalavimus, nurodydama naujÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

Å iame kontekste svarbu ir tai, kad, kaip jau nurodyta, ekspertizės duomenis bet kokiu atveju įvertina ir dėl jų įrodomosios galios sprendžia teismas priimdamas sprendimÄ (CPK 218 straipsnis); Å¡iuo atveju teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kuriais atvejais ir kodėl visų įrodymų kontekste ekspertizės iÅ¡vadomis remiasi, kuriais – ne.

57. DeklaratyvÅ«s ir nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl eksperto galimo Å¡aliÅ¡kumo, ekspertizės akto neobjektyvumo, tendencingų (neigiamų atsakovo atžvilgiu) eksperto iÅ¡vadų. Å iuo aspektu akcentuotina ir tai, kad atsakovas nesinaudojo nuÅ¡alinimo teise, neprašė skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

58. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo ekspertizės akto turinyje yra tam tikrų prieštaravimų, bet tyrimas pateikiant atsakymus į teismo suformuluotus klausimus atliktas išsamiai, ekspertas aprašė tyrimo metu nustatytas ir užfiksuotas faktines aplinkybes ir duomenis, atlikti tyrimai, padarytos išvados logiškai išplaukia iš tyrimo eigos, ir teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų – pateiktų atsakymų į teismo suformuluotus klausimus motyvavimo ir pagrįstumo.

Tačiau eksperto savarankiškai suformuluoti klausimai ir pateiktos išvados kelia abejonių dėl jų išsamumo ir patikimumo, nes dalis jų grindžiamos prielaidomis, apsiriboja tik nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu be išsamesnio tyrimo ir paaiškinimų. Nepaisant to, kaip jau minėta, skundžiamo sprendimo turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas vertino nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, eksperto išvadas įvertindamas įrodymų visumos kontekste.

Dėl butų pirkimo–pardavimo sandoriais padarytos žalos 60. Byloje nustatyta, kad už atliktus įvairiems rangovams statybos rangos darbus ieÅ¡kovė gaudavo atsiskaitymÄ ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamuoju turtu – butais, juos įgyjant tiesiogiai iÅ¡ statytų objektų užsakovų arba iÅ¡ susijusių su užsakovais fizinių asmenų – užsakovų įmonių vadovų ir (ar) akcininkų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vėliau Å¡iuos butus ieÅ¡kovė UAB „Architelio statyba“ perleisdavo (parduodavo) fiziniams asmenims.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. vasario 13 d. (nutarties dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo) buvo sudaryti 66 nekilnojamojo turto sandoriai, iÅ¡ kurių 4 turto vienetai nebuvo parduoti iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Ä®vertinęs teismo eksperto atlikto tyrimo duomenis, atsakovo paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytais nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡ užsakovų sandoriais ieÅ¡kovė prisiimdavo ypač didelę, rangos darbus atliekančiai įmonei nebÅ«dingÄ ekonominę bei Å«kinę komercinę rizikÄ , parduodama butus patyrė reikÅ¡mingas sÄ naudas ir esant dideliam apyvartinių lėšų trÅ«kumui, nesugebėjimui dėl to vykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su kreditoriais ir pan., įmonė tapo ekonomine prasme nemoki, t. y. netinkamo verslo modelio taikymas ir sistemingi sprendimai lėmė žalos įmonei atsiradimÄ .

61. Atsakovas nesutikimÄ su skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai grindžia netinkamu ekspertizės akto iÅ¡vadų vertinimu, faktines aplinkybes savaip interpretuodamas ir nepateikdamas objektyvių, leidžiančių abejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis, argumentų bei įrodymų, deklaratyviai teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės.

62. Kaip minėta, kasacinis teismas pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 33 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, bÅ«dami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ , turi elgtis protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieÅ¡ priimdami konkretų sprendimÄ dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikÅ¡mingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudÄ bendrovei, bet ir Å¡io sprendimo teisėtumÄ , rizikÄ , galimus padarinius ir panaÅ¡iai. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieÅ¡ priimdami sprendimÄ valdymo organo nariai bÅ«tų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 36 punktÄ ).

63. Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡tyrus reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimÄ atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

64. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo sudaryti 66 nekilnojamojo turto sandoriai, iÅ¡ kurių 4 turto vienetai nebuvo parduoti iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Teismas nustatė, kad tiek 2014 m., kai įmonė buvo įšaldžiusi daugiau kaip 2 milijonus litų, tiek 2015 m., kai įšaldyta iki 772 000 Eur, t. y. trÅ«kstant apyvartinių lėšų, toks verslo modelis ir verslo sprendimai – teikti statybos rangos paslaugas ir už jas gauti atlyginimÄ ne likvidžiu turtu ir visuotinai pripažinta atsiskaitymo priemone – pinigais, o nekilnojamuoju turtu, buvo sistemingai priiminėjami, todėl 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje įmonės veikla, esant dideliam apyvartinių lėšų trÅ«kumui, nesugebėjimui dėl to vykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su kreditoriais ir pan., tapo paralyžiuota, įmonė tapo ekonomine prasme nemoki, o 2016 m. rugsėjį inicijuotas įmonės bankroto procesas.

Taip pat teismas nustatė, kad pats atsakovas patvirtino, jog iki tol (pvz., 2012–2014 m.) įmonė didžiÄ jÄ dalį (77 proc.) rangos paslaugų teikė užsakovams, kurie atsiskaitinėjo įprastu bÅ«du – pinigais, tokiu bÅ«du prisiimdama įprastÄ rizikÄ ieÅ¡kovė atitinkamus metus baigdavo su grynuoju pelnu, be to, net ir po 2014 m. įmonė turėjo užsakovų, kurie nereikalavo, kaip atlyginimÄ už ieÅ¡kovės atliktus darbus perimti nekilnojamÄ jį turtÄ (įsigyti butus), t. y. atsiskaitydavo pinigais.

65. Teismo ekspertas nustatė, kad nepaisant to, jog įmonė 2014 m. įsigijo 19 butų iÅ¡ viso už 3 553 304 Lt be PVM (1 029 108 Eur) ir tai sudarė net 42 proc. visų 2014 m. pardavimo pajamų, ji pardavė dalį Å¡ių butų su 224 000 Lt (65 tÅ«kst. Eur) nuostoliu ir susidÅ«rė su apyvartinių lėšų trÅ«kumu (įšaldymu); 2015 m. įsigijo 33 butus iÅ¡ viso už 1 670 949 Eur be PVM ir tai sudarė 47 proc. visų 2015 m. pardavimo pajamų, ji pardavė dalį Å¡ių butų su 91 tÅ«kst. Eur nuostoliu; įmonė ir 2016 m. įsigijo dar 13 įvairaus nekilnojamojo turto vienetų už 914 tÅ«kst. Eur, pardavė butus su 96 tÅ«kst. Eur nuostoliu ir susidÅ«rė su dideliu apyvartinių lėšų trÅ«kumu, galiausiai lėmusiu jos nesugebėjimÄ vykdyti prievoles bei nemokumÄ .

66. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieÅ¡kovės atstovo, paties atsakovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei teismo ekspertizės aktu nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip tuometis UAB „Architelio statyba“ vadovas ir valdymo organas, įmonės vardu pasirinkdamas nurodytÄ verslo modelį, prisiimdamas statybos rangos darbus ir paslaugas atliekančiai įmonei nebÅ«dingÄ , akivaizdžiai per didelę ir neprotingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , sudarydamas jai nuostolingus bei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, net ir matydamas nuo pat pradžių kilusius neigiamus tokio verslo modelio rezultatus, pasirinkto verslo modelio, trukusio apie 3 metus, neatsisakė ir nenutraukė, nesumažino jo apimties iki protingo dydžio, bet taikė iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Taigi, atsakovas veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo pareigas ir taip atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ jo civilinei atsakomybei kilti.

67. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad kritikÄ tiek ekspertizės, tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms atsakovas argumentuoja tik savo paties paaiÅ¡kinimais, nepateikdamas jokių įrodymų teiginiams, kad tokia atsikaitymo praktika – kaip atsiskaitymÄ gaunant butus – buvo įprasta ir kitoms įmonėms, kad sudarydama rangos sutartis ieÅ¡kovė bÅ«davo įvertinusi papildomas iÅ¡laidas dėl butų įsigijimo ir pardavimo, kt., pagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai, nei siekia įrodyti atsakovas, jo pateikti argumentai – jog bendrovei buvo svarbu kuo skubiau realizuoti gautÄ turtÄ ir gauti lėšų veiklos vykdymui, kadangi laiku neįvykdžius atsiskaitymų su tiekėjais bÅ«tų skaičiuojami delspinigiai, baudos ar nutraukiamos sutartys – patvirtina tokio veiklos modelio nenaudingumÄ .

Atsakovas nepagrindė argumentų, kad tokiu bÅ«du įmonė greičiau sugeneruodavo pinigines lėšas, kad atsiskaitymai pinigais dažnai vėluodavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neatsižvelgia į tai, kad, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų atsiskaitymÄ gavusi pinigais, viena vertus, ji nebÅ«tų patyrusi nei laiko, nei kitų sÄ naudų siekdama už parduodamus butus gauti apyvartines lėšas, kita vertus, neužsiimdama papildoma nekilnojamojo turto realizavimo veikla, bÅ«tų galėjusi tiek žmogiÅ¡kuosius, tiek kitus resursus skirti pagrindinės veiklos vykdymui ir pagrindinio juridinio asmens veiklos tikslo – pelno gavimo įgyvendinimui.

Atsakovas deklaratyviai nurodo ir be pagrindo teigia, kad, netgi darant prielaidÄ , jog butų pardavimo nuostoliai sudaro 252 006 Eur, tokie nuostoliai, Å«kinė-komercinė rizika, buvo pamatuota ir nebuvo pernelyg didelė.

68. Vien nustatytas veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , turi įrodyti tiek žalos faktÄ , tiek jos dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovo atlyginti 252 006 Eur žalÄ , padarytÄ atsakovo pasirinktu netinkamu verslo modeliu ir sudarytais nekilnojamojo turto sandoriais.

69. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

70. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas, esant nustatytam ir net atsakovo neginčijamam pačios žalos atsiradimo faktui bei teismo ekspertizės aktu apskaičiuotam tokios žalos dydžiui, ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino ir, taikant atsakovui civilinę atsakomybę, priteisė iÅ¡ jo ieÅ¡kovei 252 006 Eur žalos, padarytos dėl sandorių ir veiksmų, lėmusių neprotingai didelės rizikos, ženkliai virÅ¡ijusios įprastinę verslo rizikÄ , įmonei prisiėmimÄ , atlyginimÄ , o taip pat ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės patirtų sÄ naudų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu, eksploatacija ir pardavimu, nurodė, kad ekspertizės akte detaliai paaiÅ¡kintas ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sumų apskaičiavimas, ir juo rėmėsi. Nesutikdamas su tuo, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nedetalizavo priteisiamų pardavimo, notarų ir VÄ® Registrų centro, eksploatavimo ir finansinių iÅ¡laidų, atkartojęs ekspertizės akto teiginius, nesiaiÅ¡kindamas ekspertizės iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo.

Tačiau, apelianto požiÅ«riu, ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados yra neindividualizuotos, pateiktos remiantis klaidingais duomenimis, kurių pagrindu daromos klaidingos prielaidos, todėl ir ekspertizės akte nurodytos ieÅ¡kovės patirtos sÄ naudos iÅ¡ esmės yra neteisingos ir nepagrįstos. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, nes jie pateikti kitaip vertinant ekspertizės nustatytas aplinkybes bei iÅ¡vadas.

71. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismo ekspertizės akte detaliai paaiškinta:

1) kokias bÅ«tent, t. y. kokio pobÅ«džio ir prigimties papildomas sÄ naudas (be tų, kurios gautos atėmus ginčo butų pardavimo kainas iÅ¡ jų įsigijimo kainų) įmonė patyrė dėl bÅ«tinumo gautus už atliktus rangos darbus butus paruoÅ¡ti pardavimui bei juos parduoti galutiniams pirkėjams (pardavimo, tarpininkavimo, turto vertinimo sÄ naudos; notarinių paslaugų ir teisinės registracijos sÄ naudos; butų eksploatavimo ir iÅ¡laikymo sÄ naudos; finansinės sÄ naudos) ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai tÄ patvirtina;

2) kaip buvo apskaičiuota kiekvienai iÅ¡ tų sÄ naudų grupių priskirtų atitinkamo pobÅ«džio iÅ¡laidų suma ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai pagrindžia tokius skaičiavimus. Teismas iÅ¡samiai aprašė, iÅ¡tyrė ir įvertino, jog ekspertizės akte nurodyta, kiek įmonė patyrė butų pardavimo, tarpininkavimo ir vertinimo sÄ naudų, detalizuota, kokiems tarpininkavimo paslaugas teikusiems asmenims, už kokių butų (jeigu iÅ¡ dokumentų buvo įmanoma konkrečiai identifikuoti) pardavimÄ ir kiek konkrečiai buvo iÅ¡ viso ginčo laikotarpiu sumokėta; nurodyta, kiek teismo eksperto skaičiavimais pagal esamus įmonės dokumentus įmonė sumokėjo notarams, VÄ® Registrų centrui už ginčo butų pardavimo sandorių patvirtinimÄ , jų teisinę registracijÄ , butų įvertinimÄ ir t.t.); kokios įsigytų butų eksploatavimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidos (Å¡ildymas, vanduo, kitos komunalinės paslaugos, administravimas ir kt.) buvo patirtos per laikotarpį nuo jų įsigijimo iki pardavimo galutiniams vartotojams ir kaip tos iÅ¡laidos priskirtos ar paskirstytos atitinkamiems objektams; paaiÅ¡kinta, kokios finansinės sÄ naudos buvo įmonės patirtos dėl butų įsigijimo ir jų pardavimo ir kodėl (susijusios su tuometiniu apyvartinių lėšų trÅ«kumu ir bÅ«tinumu jas skolintis už atlyginimÄ /palÅ«kanas) bei detalizuotas tokių sÄ naudų dydžio ekonominio nustatymo mechanizmas ir t. t.

Teismo ekspertas nurodė ir pabrėžė, jog atsakydamas į teismo klausimÄ dėl to, ar įmonės veikla, atliekant Å«kines operacijas su minėtu nekilnojamuoju turtu (jo įsigijimas už rangos darbus, pardavimas, įkeitimas ir pan.) buvo nuostolinga ir kokio dydžio nuostoliai buvo patirti dėl tokios veiklos, rėmėsi ir naudojosi bÅ«tent atitinkamų notarų patvirtintomis butų pirkimo–pardavimo sutartimis, butų pirkimo–pardavimo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, apskaitos registrais, tarpininkavimo paslaugas teikusių subjektų įmonei iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, įmonės mokėjimų notarams ir VÄ® Registrų centrui dokumentais, duomenimis dėl įmonės skolinimosi iÅ¡ finansinių įstaigų, įmonių už atitinkamas palÅ«kanas, aktualiu laikotarpiu, esant apyvartinių lėšų trÅ«kumui ir pan.

Kaip minėta, atsakovas nenurodo, kokie bylos duomenys šias aplinkybes paneigia, todėl nėra pagrindo kitaip spręsti dėl teismo padarytų išvadų teisingumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos faktas ir dydis byloje nustatytas tinkamai.

72. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Toks praÅ¡ymas nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde. Taigi, atmetus atsakovo argumentus dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų nepagrįstumo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iuo įrodymu, nustatydamas tiek atsakovo neteisėtus veiksmus, tiek jais ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ir tenkindamas ieÅ¡kinį aptartoje dalyje. Dėl su projektais Klaipėdoje ir Palangoje susijusiais sandoriais padarytos žalos 73.

Skundžiamu sprendimu konstatavęs ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ bei nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 257 130 Eur žalos atlyginimÄ , kaip sÄ naudas, patirtas vykdant investicinius projektus Palangoje ir Klaipėdoje. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ieÅ¡kovė nurodo, kad ekspertizės akte pakankamai iÅ¡samiai atskleistos investicinių sandorių aplinkybės, kurios ir sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas virÅ¡ijo normaliÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , nes turėdamas statybų rangovo patirtį, bet neturėdamas tvarių įmonės finansų ir pats bÅ«damas pabrėžtinai nekvalifikuotas bÅ«tent valdant finansus, pradėjo įgyvendinti pakankamai didelės apimties projektÄ , neturėdamas finansavimo užtikrinimo.

74. Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡tyrus reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimÄ atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

75. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad Palangoje, VaivorykÅ¡tės g. bei Klaipėdoje, Bangų g. įmonės ketintų vykdyti nekilnojamojo turto kompleksų – projektų vystymÄ sudarytos sutartys buvo sudarytos virÅ¡ijant protingÄ komercinę rizikÄ , neįrodytas jų nuostolingumas. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

76. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tik iÅ¡vardijo įvairias BUAB „Architelio statyba“ sudarytas sutartis (tarpininkavimo sutartis, investicinių projektų parengimo sutartis, projektinių pasiÅ«lymų rengimo sutartys ir kt.), kurios buvo nukreiptos į Palangoje, VaivorykÅ¡tės g. bei Klaipėdoje, Bangų g. įmonės ketintų vykdyti nekilnojamojo turto kompleksų vystymÄ bei nurodė pagal kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių sutarčių ieÅ¡kovės sumokėtas kontrahentams už įvairių paslaugų suteikimÄ sumas (kai kurių nepagrįsdama jokiais įrodymais), tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir pagrindų, kodėl Å¡ių sandorių sudarymas, įmonei vadovaujant atsakovui, turėtų bÅ«ti laikomas atsakovo atliktu neteisėtu veiksmu, kaip konkrečiai, kokiu bÅ«du ir kodėl, ieÅ¡kovės nuomone, sudarydamas įmonės vardu Å¡iuos sandorius atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, kodėl projektų vystymas laikytinas peržengusiu įprastos ir protingos verslo rizikos ribas ir pan., t. y. ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nenurodė ir nepagrindė, nepaaiÅ¡kino bei neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant Å¡iuos sandorius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas pagrįstai nusprendė, kad vien tik tam tikrų teismo ekspertizės akte eksperto pateiktų vertinimų citavimas savaime neleidžia spręsti ieÅ¡kovei tinkamai įgyvendinus įrodinėjimo pareigÄ Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje (CPK 178 straipsnis), savaime nelemia neteisėtų atsakovo veiksmų, nusprendus tokius projektus vystyti, juolab kad bylos duomenys rodo, jog imdamasis kitokio pobÅ«džio nei įprasta statybos rangovo veiklos – siekdamas vystyti projektus, atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai – pirmiausia sudarydamas konsultavimo paslaugų sutartis.

Byloje nėra jokių duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad pagal jos nurodytas sutartis ir sudarytus sandorius įmonei nebuvo suteiktos pirktos paslaugos ir darbai. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė tik cituoja ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei iÅ¡vadas, tačiau neiÅ¡dėsto jokių argumentų bei nenurodo jokių įrodymų, paneigiančių teismo padarytas iÅ¡vadas, buvimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , ekspertizės akto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Å¡iuo aspektu teismo ekspertizės akte nepateiktas iÅ¡samus, ekonominėmis–finansinėmis žiniomis ar teorijomis paremtas minėtų sandorių ekonominio naudingumo įmonei vertinimas, tik nurodomi sandoriai ir pateikiamas subjektyvus, prielaidomis grindžiamas teismo eksperto vertinimas.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad sudaryti sandoriai peržengė protingos Å«kinės komercinės rizikos ribas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , sudarius įvairias sutartis, siekiant vystyti nekilnojamojo turto kompleksus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui. Dėl kasos lėšų trÅ«kumo 78.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, nepaisant praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, byloje nėra pakankamai įrodymų atsakovo neteisėtiems veiksmams nustatyti, atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 122 612,80 Eur žalos atlyginimÄ , kaip nustatytÄ piniginių lėšų kasoje trÅ«kumÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, ekspertui nustačius, jog įmonės kasa buvo tvarkoma ne pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu ir kasininku, privalėjo atsakyti už nustatytus teisės aktų pažeidimus.

Taigi, ieÅ¡kovė iÅ¡imtinai remiasi tik ekspertizės akte padarytomis iÅ¡vadomis, neatsižvelgdama į byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų įrodymų visetÄ .

79. Viena iÅ¡ įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitÄ (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis). Už Å¡ios pareigos nevykdymÄ vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai iÅ¡imtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 23 punktas). Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (BAÄ® 12 straipsnio 1 dalis), t. y. popieriniais arba elektroniniais dokumentais, kuriais patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriuose yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti (BAÄ® 2 straipsnio 1 dalis).

Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (BAÄ® 12 straipsnio 4 dalis).

80. Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neiÅ¡saugotÄ ir neįtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ turtÄ yra nurodęs, kad Å¡i vadovo pareiga kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų ABÄ® ir BAÄ® nuostatų. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , jį tinkamai įtraukti į apskaitÄ : bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitÄ , gali bÅ«ti panaudotas įmonės veikloje ar iÅ¡saugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas).

81. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akto turinys rodo, kad teismo eksperto pateiktos iÅ¡vados dėl kasos tvarkymo ir kasos operacijų atlikimo yra padarytos vertinant iÅ¡imtinai pačius kasos iÅ¡laidų orderius ir jų privalomus rekvizitus: įmonės vadovo, vyr. buhalterio parašų, numerių nebuvimÄ , tačiau nevertinant Å¡ių kasos orderių sistemiÅ¡kai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonės sutartimis ir pan., kuriuose galėjo atsispindėti formalius trÅ«kumus turinčiuose kasos iÅ¡laidų orderiuose esančios finansinės operacijos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokios eksperto iÅ¡vados, kuriomis vienomis iÅ¡imtinai ir remiasi ieÅ¡kovė Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje, negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrįstos, iÅ¡samios ir patikimos. IeÅ¡kovė nurodytų aplinkybių ir teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės neginčija, apeliaciniame skunde perraÅ¡ydama ekspertizės akto iÅ¡vadas ir akcentuodama iÅ¡ esmės tik netinkamÄ eksperto iÅ¡vadų vertinimÄ . Tačiau su tuo teisėjų kolegija nesutinka.

82. Kaip jau minėta, teismas Å¡ioje dalyje ekspertizės aktÄ vertino kritiÅ¡kai dėl to, kad pateiktos iÅ¡vados dėl kasos tvarkymo ir kasos operacijų atlikimo yra padarytos vertinant iÅ¡imtinai pačius kasos iÅ¡laidų orderius ir jų privalomus rekvizitus, o ne sistemiÅ¡kai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais; teismas taip pat įvertino ir liudytojos R. R. parodymus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, aplinkybę, kad Vilniaus apskrities VMI 2016 m. balandžio 21 d. surašė praneÅ¡imÄ apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. (4.65) FR0687-768, kurio metu buvo tikrinami visi įmonės pirminiai buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei. Tyrimo metu nustatyti nežymÅ«s trÅ«kumai, po kurių buvo patikslintos įmonės teiktos deklaracijos ir įmonei grÄ Å¾intinų mokesčių suma.

83. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ galima faktÄ pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . IÅ¡vados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

84. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje be kritiÅ¡kai vertintinų ekspertizės iÅ¡vadų Å¡ioje dalyje, ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo bÅ«tų praradusi turtÄ ar jai atsirastų kitų turtinių neigiamų pasekmių, neįrodė realaus pinigų pagal kasos orderius (ne) iÅ¡mokėjimo ir (ne) likimo įmonės kasoje, todėl ieÅ¡kovei neįrodžius, jog jai buvo padaryta 122 612,80 Eur žala dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestas pagrįstai.

Dėl apdailos darbų 85. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 218 287 Eur žalos atlyginimÄ , kaip neapskaitytas ir į įmonės turtÄ neįtrauktas pinigines lėšas, atsakovo gautas už butuose naujųjų savininkų užsakymu atliktus apdailos, įrengimo darbus. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovės nurodytas įrodinėjimo priemones, nes visuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog Å¡iuos nuostolius ieÅ¡kovė įrodinės ir liudytojų parodymais, tačiau teismas nesudarė galimybių iÅ¡kviesti dalies liudytojų, vienas liudytojas patvirtino, kad buvo atliekami apdailos darbai, kuriuos užsakė pas UAB „Architelio statyba“ darbuotojus ir jiems mokėjo.

86. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo, apklausė septynis butus įsigijusius asmenis. Bylos duomenimis, teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje, įvertinęs itin didelį praÅ¡omų apklausti liudytojų skaičių (19 asmenų), jų nurodomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai, kad kai kurie liudytojai yra sutuoktiniai, t. y. tų pačių butų bendraturčiai, siekdamas neapkrauti proceso ir užtikrinti jo racionalumÄ , ekonomiÅ¡kumÄ ir operatyvumÄ , taip pat įvertinęs Å¡alyje paskelbtÄ ekstremaliÄ padėtį ir COVID-19 pandemijos plitimÄ , į teismo posėdį nusprendė kviesti tik dalį ieÅ¡kovės praÅ¡omų apklausti asmenų, vadovaujantis tokiais kriterijais: tik vienas iÅ¡ to paties buto bendraturčių (sutuoktinių); tik tie asmenys, kurių nurodyta gyvenamoji vieta yra Vilniuje; nekviečiamas juridinis asmuo, nes liudytoju gali bÅ«ti tik fizinis asmuo; nekviečiami tie asmenys, kurie preliminariais bylos duomenimis įsigijo butus ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovės, o vėliau, iÅ¡ kitų asmenų; liudytojai kviečiami iÅ¡ skirtingų daugiabučių namų, kuriuose esantys butai ieÅ¡kovės buvo jiems parduoti.

Taigi, teismas aiškiai nurodė, kodėl apklaus ne visus ieškovės nurodytus asmenis ir kokiais kriterijais remiantis atrinkti į teismo posėdį kviesti ir apklausti asmenys. Ieškovė šių teismo motyvų nekvestionuoja.

87. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Teisingo teismo procesinio sprendimo priėmimÄ lemia ne įrodymų byloje kiekis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡ CPK normų, įtvirtinančių teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes bei pagrįsti teismo sprendimÄ , nekyla reikalavimas visais atvejais tenkinti proceso dalyvių praÅ¡ymus, susijusius su įrodinėjimo procesu. Remiantis CPK 176 straipsniu, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis).

CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis).

Remiantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, tik dalies ieÅ¡kovės reikalautų iÅ¡klausyti liudytojų apklausa nepripažintina ieÅ¡kovės įrodinėjimo teisės pažeidimu.

88. Be to, skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad ieÅ¡kovei atlikus butuose tam tikrus apdailos darbus, už tokių darbų atlikimÄ buvo gauti pinigai iÅ¡ butų įgijėjų, kad tokius pinigus gavo ir pasisavino, neapskaitė ar neįtraukė į ieÅ¡kovės kasÄ ir apskaitÄ , atsakovas, padarė kompleksiÅ¡kai įvertinęs įrodymų visumÄ , o ne tik liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nekvestionuoja teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, kad nė vienoje iÅ¡ byloje esančių butų pirkimo–pardavimo sutarčių nėra duomenų nei dėl butų bÅ«klės, įrengimo lygio, nei pardavėjo ir pirkėjo susitarimo dėl kokių nors apdailos darbų perkamuose butuose atlikimo; kad ekspertizės akte, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai remiasi ieÅ¡kovė, o taip pat ir pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje darė prielaidas, jog atsakovas „galimai“, „tikėtina“ pasisavino iÅ¡ butų įgijėjų grynais pinigais už butų apdailÄ gautas pinigų sumas; kad dalis butų buvo parduota ne iÅ¡ karto, o praėjus tam tikram laikui po įsigijimo, per kurį jie buvo nuomojami, atitinkamai dėl to galėjo bÅ«ti ir buvo ieÅ¡kovės pilnai įrengti ir kt.

Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje dalyje teismo išvados, grindžiamos įrodymų visetu, yra teisingos. Dėl ieškinio senaties 89. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio ir jo patikslinimo pateikimo metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis (dabar galiojančios redakcijos 9 dalis) numatė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

90. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Architelio statyba“ bankroto bylÄ , atsakovas A. V. 2017 m. vasario 14 d. perdavimo–priėmimo aktais perdavė nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus, spaudÄ , ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ , banko sÄ skaitas ir kasÄ ; Å¡iÄ datÄ pirmosios instancijos teismas laikė senaties termino pradžia, atitinkamai 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. vasario 14 d.

91. Ieškinys dalyje dėl 152 993,23 Eur žalos, susijusios su už atliktus rangos darbus įgytų butų nuostolingu pardavimu, atlyginimo pareikštas 2019 m. balandžio 17 d. Patikslintas ieškinys, kuriuo buvo praplėstas ir papildytas ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, nurodant naujas faktines aplinkybes bei įvardijant naujus atsakovo veiksmus, kiek tai susiję su reikalavimu dėl: žalos, padarytos netinkamai apskaičius ar neapskaičius ginčo butuose atliktus apdailos darbus ir dėl jų atlikimo patyrus nuostolių; investicinių projektų Klaipėdoje ir Palangoje įgyvendinimo; netinkamai tvarkytų įmonės kasos dokumentų ir nustatyto kasos trūkumo, teismui pateiktas 2021 m. liepos 22 d.

92. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praplėstas ir papildytas ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, nurodant naujas faktines aplinkybes bei įvardijant naujus atsakovo veiksmus (byloje atliktos ekspertizės pagrindu), pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenustatė objektyvių ir pateisinamų tokio termino atnaujinimo priežasčių, nes per visÄ bankroto procesÄ nemokumo administratorė ne tik turėjo realiÄ galimybę vertinti jai perduotus dokumentus bei spręsti dėl atitinkamų teismo procesų iniciavimo tikslingumo, atitinkamų turtinių ir neturtinių reikalavimų įmonės naudai pareiÅ¡kimo teismuose, bet ir faktiÅ¡kai tÄ darė.

Teismas nustatė, kad visi dar 2017 m. vasarį nemokumo administratorei perduoti įmonės dokumentai (įskaitant įvairias sutartis, kasos knygas, pirkimų ir pardavimų duomenis ir t. t.) buvo pačios ieÅ¡kovės nurodyti ir pateikti teismui nagrinėjamoje byloje, reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę pagal pirminį ieÅ¡kinio pagrindÄ , bei atitinkamai teikti teismo ekspertui, ir jų pagrindu buvo atliekama teismo ekspertizė.

93. IeÅ¡kovės teigimu, apie naujas faktines aplinkybes ir atsakovo neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos padarymÄ , jai tapo žinoma tik teismui priėmus į bylÄ teismo ekspertizės aktÄ â€“ 2021 m. birželio 14 d., todėl nuo Å¡ios dienos skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas reikÅ¡ti reikalavimams dėl papildomų nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovės pozicija.

94. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

95. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nemokumo administratorės atstovaujama bankrutavusi įmonė. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtakÄ ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedÅ«ros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas.

IeÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu galiojusio Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Tokiu atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

96. Taigi, Å¡i Ä®BÄ® nuostata bankroto administratoriaus sužinojimÄ apie galimai įmonės interesams prieÅ¡ingus sandorius sieja su dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo diena. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiÅ¡kai spręstina ir dėl žalos, atsiradusios dėl bankrutavusio juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimo. Gavusi įmonės dokumentus bei juos įvertinusi ieÅ¡kovės bankroto administratorė ne tik sprendė dėl atitinkamų teismo procesų iniciavimo tikslingumo, atitinkamų turtinių ir neturtinių reikalavimų įmonės naudai pareiÅ¡kimo teismuose, bet ir faktiÅ¡kai tÄ darė, t. y. kreipėsi į teismus su atitinkamais reikalavimais ginčydama įmonės sudarytus sandorius (įskaitant ir su kasa susijusias finansines operacijas), reikÅ¡dama reikalavimus dėl žalos atlyginimo, be pagrindo gautų lėšų įmonei priteisimo ir pan., teikė pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame atsakovui pareikÅ¡ti papildomi reikalavimai dėl žalos atlyginimo, buvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

97. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė nesant pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ papildomai ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamiems reikalavimams. IeÅ¡kovės teigimu, terminas reikÅ¡ti patikslintÄ ieÅ¡kinį su papildomais reikalavimais atlyginti nuostolius buvo praleistas ne dėl ieÅ¡kovės ar jos atstovų kaltės, o todėl kad ieÅ¡kovė neturėjo teisingų ir neiÅ¡kraipytų finansinių dokumentų, kurie bÅ«tų leidę tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir atsakovo neteisėtus veiksmus. Å ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui ieÅ¡kovė užtruko, nes užtruko pati ekonominė ekspertizė ir tik joje buvo nustatyti nauji neteisėti atstovo veiksmai, kurie sudarė pagrindÄ pareikÅ¡ti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

98. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Ä®statymo nenustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 27 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

99. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). 100. Ä®BÄ® 2 straipsnio 1 dalyje bankrotas buvo apibrėžiamas kaip teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo bÅ«sena, kai siekiama Å¡ios bÅ«senos pabaigos iÅ¡ įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrÄ .

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iÅ¡ esmės sutampa ir neturi bÅ«ti prieÅ¡inami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai.

Kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). 101. Kaip minėta, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį su pradiniais reikalavimais pareiÅ¡kė nepraleidusi nustatyto senaties termino 2019 m. balandžio 17 d. ir tik atlikus byloje teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi paskirtÄ ekonominę ekspertizę (2021 m. birželio 10 d. ekspertizės aktas) ieÅ¡kovę atstovaujančiai bankroto administratorei paaiÅ¡kėjo ir kiti atsakovo atlikti veiksmai, sudarę pagrindÄ papildomiems reikalavimams pareikÅ¡ti.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratorės nepakankama kompetencija laiku visapusiÅ¡kai ir tinkamai įvertini įmonės vadovo veiksmus, lėmusius žalos įmonei atsiradimÄ , negali bÅ«ti kliÅ«tis ginti pačiai įmonei, jos kreditoriams svarbų bei kartu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriuo pasižymi bankroto bylos, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau tokia iÅ¡vada nekeičia atlikto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo vertinimo – pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ , pagrįstai iÅ¡nagrinėjo visus ieÅ¡kovės reikalavimus ir dalį jų atmetė ne tik dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, bet ir dėl to, kad jie nebuvo įrodyti (atmestoje dalyje ieÅ¡kinys nepagrįstas), dėl ko Å¡ioje nutartyje jau pasisakė teisėjų kolegija, todėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas nekeičia byloje priimto sprendimo. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 102.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. 103. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus teisinius ir faktinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nors ir nepagrįstai neatnaujino praleisti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 104. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju abiejų Å¡alių apeliacinius skundus atmetus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė