Legislator Case Law & Legislation
eedb52dc-b36c-4086-89be-cf2e117d5629 AI generated

eedb52dc-b36c-4086-89be-cf2e117d5629 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number eedb52dc-b36c-4086-89be-cf2e117d5629
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė: (pirmas alternatyvus reikalavimas atsakovui D. T.) nustatyti žemės sklypui, kurio (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotÄ servitutÄ , UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėtÄ S1 ir apibrėžtÄ Å¾emės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais 1-2-9-10-11, suteikiantį teisę žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (345 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Legislator headnote

AI generated

eedb52dc-b36c-4086-89be-cf2e117d5629 · Panevėžio apygardos teismas: Nustatyti, kad ieÅ¡kovai sumoka atsakovui 1 143,88 EUR dydžio vienkartinę kompensacijÄ kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimÄ . Atsakovei R. T. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas: teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų), atsakovams D. T. ir/ar Č. D. priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį iÅ¡ R. T..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-244-828/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25636-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.4.1.; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. P., A. P. bei atsakovo D. T. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2022 pagal ieÅ¡kovų R. P. ir A. P. ieÅ¡kinį atsakovams D. T., Č. D. dėl žemės servituto nustatymo, atsakovei R. T. dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), A. K. B., atstovaujama J. L., A. M., A. G., R. G., K. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė: (pirmas alternatyvus reikalavimas atsakovui D. T.) nustatyti žemės sklypui, kurio (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotÄ servitutÄ , UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėtÄ S1 ir apibrėžtÄ Å¾emės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais 1-2-9-10-11, suteikiantį teisę žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (345 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Nustatyti, kad ieÅ¡kovai sumoka atsakovui 2 896,20 EUR dydžio vienkartinę kompensacijÄ kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimÄ ; (antras alternatyvus reikalavimas atsakovams D. T. ir Č. D.): nustatyti žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotÄ servitutÄ , UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 13 d. (ieÅ¡kovų raÅ¡ymo apsirikimas, turi bÅ«ti 2019 m. gruodžio 13 d.) parengtame servituto nustatymo plane pažymėtÄ S1 ir apibrėžtÄ Å¾emės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais 3-26-27-4, suteikiantį teisę žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (216 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Nustatyti, kad ieÅ¡kovai sumoka atsakovei Č. D. 1 752,32 EUR dydžio vienkartinę kompensacijÄ kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimÄ . Taip pat prašė nustatyti žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotÄ servitutÄ , UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 13 d. (ieÅ¡kovų raÅ¡ymo apsirikimas, turi bÅ«ti 2019 m. gruodžio 13 d.) parengtame servituto nustatymo plane pažymėtÄ S2 ir apibrėžtÄ Å¾emės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais 28-4-6-7-33-32-31-30-29, suteikiantį teisę žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Nustatyti, kad ieÅ¡kovai sumoka atsakovui 1 143,88 EUR dydžio vienkartinę kompensacijÄ kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimÄ . Atsakovei R. T. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas: teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų), atsakovams D. T. ir/ar Č. D. priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį iÅ¡ R. T..

2. Nurodė, kad į 0,3121 ha žemės sklypÄ nuosavybės teisės atkurtos tarpusavyje nesusijusiems fiziniams asmenims, dėl valstybinių institucijų klaidų nebuvo suformuotas privažiavimas, taigi sklypo savininkai neturi valdymo ir naudojimo daiktinių teisių, servituto atlyginimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas tik ieÅ¡kovų sÄ skaita. IeÅ¡kovai susitarė su atsakove R. T. ne tik dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, bet ir dėl servituto, kitu atveju sklypo nebÅ«tų pirkę, arba nebÅ«tų mokėję tokios kainos. 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudedamoji dalis yra preliminarioji 2014 m. gegužės 9 d. sutartis, nes ji paminėta pagrindinės sutarties 4.1.1. papunktyje, todėl ieÅ¡kovai atsakovės R.

T. teisinę atsakomybę kildina iÅ¡ kasacinio teismo nutarties 72 punkto bei CK 6.399 straipsnio, nes atsakovė perdavė netinkamos kokybės daiktÄ - žemės sklypo dalį, nesant galimybės į jį patekti, tuo pažeidžiamos ieÅ¡kovų teisės į nuosavybę, nes apribojamos parduotos sklypo dalies valdymo ir naudojimo daiktinės teisės. IeÅ¡kovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ sumažinti 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties kainÄ tiek, kiek yra atlyginimas už servitutÄ , atliekant įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnis).

IeÅ¡kovai iÅ¡naudojo visas galimybes, tačiau patekti į žemės sklypÄ kitaip, nei nustatant servitutÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra galimybės, jokio kelio per valstybinį miÅ¡ko sklypÄ nėra. IeÅ¡kovų skaičiavimu, servituto kaina yra 2 896,20 EUR, tai yra tiek, kiek buvo sutarta preliminariÄ ja sutartimi. Atsakovė R. T. žinojo, kad nėra privažiuojamojo kelio į parduodamÄ sklypo dalį, tačiau 2014 m. gegužės 9 d. ieÅ¡kovams to neatskleidė, jie tik 2018 m. sužinojo, kokiu mastu patekimas į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ yra apribotas.

Vienintelė iÅ¡ bendraturčių atsakovė R. T. galėjo suteikti privažiavimÄ Ä¯ šį sklypÄ , ieÅ¡kovai Å¡iÄ atsakovę vertina buvus nesÄ Å¾iningÄ , ji jau 8 metus nepaÅ¡alina ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, jie negali naudotis sklypu, nors dėl tokios daiktinės teisės susitarė (kasacinio teismo nutarties 72 punktas). IeÅ¡kovų vertinimu, yra visos sÄ lygos atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir CK 1.138 straipsnio 4 punkto pagrindu suteikti ieÅ¡kovams teisę naudotis sklypu servituto / panaudos pagrindu, o tokiÄ teisę pripažinus, nustatytinas servitutas per apdovanotam žemės sklypu atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , nustatant, kad atlyginimas už tai yra 2 896,20 EUR.

Servituto tikslas – patekti į sklypÄ ir galimybė jį vystyti, o nesant servituto, ieÅ¡kovai negali tęsti pradėto rengti sklypo pertvarkymo projekto. (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija yra „C2“ ir įvažiavimų vietos yra ribojamos, todėl sandoriai dėl servitutų nustatymo gali bÅ«ti sudaromi tik įvertinant galimas įvažiavimų vietas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė servituto galimas vietas, tuo ieÅ¡kovai ir vadovaujasi praÅ¡ydami nustatyti servitutÄ arba tik per atsakovo žemės sklypÄ , Å¡iam variantui suteikia prioritetÄ , nes dar nuo 2006 metų buvo numatytas žemės sklypui privažiavimas per jo valdomÄ sklypÄ , arba per atsakovams Č.

D. ir D. T. priklausančius žemės sklypus, tačiau jis nėra ekonomiÅ¡kas, nes ieÅ¡kovai privalės iÅ¡vystyti infrastruktÅ«rinį sklypÄ taip, kad jis aptarnautų tris Č. D. sklypus ir kelis vieÅ¡pataujančius daiktus, be to, padidėja ieÅ¡kovų sÄ naudos, nes pailgėja privažiuojamasis kelias. IeÅ¡kovai pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. parengtus UAB (duomenys neskelbtini) planus, jie įvertinti 2022 m. gegužės 25 d. Konsultacinėje iÅ¡vadoje „Dėl kelio servituto privažiuoti prie žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) “.

IeÅ¡kovai remdamiesi 2014 m. gegužės 9 d. sutartimi vertina, kad servituto kaina yra 2 896,20 EUR, nustatant servitutÄ per du žemės sklypus, Å¡i suma dalintina proporcingai servituto užimamam plotui (Č. D. – 1 752,32 EUR, D. T. – 1 143,88 EUR); jei atsakovai įrodys kitÄ servituto kompensacijos dydį ir teismas nuspręstų jį priteisti, ginčo atveju jis priteistinas iÅ¡ atsakovės R. T..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nustatė žemės sklypams servitutus pagal antrÄ alternatyvų reikalavimÄ , priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui D. T. 1 143,88 EUR bei atsakovei Č. D. 1 752,32 EUR dydžio vienkartines kompensacijas kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimÄ . Teismas kitoje dalyje ieÅ¡kinį atsakovui D. T. atmetė, ieÅ¡kinį atsakovei R. T. atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovų Č. D., D. T., iÅ¡ kiekvieno, solidariai ieÅ¡kovams po 37,50 EUR žyminio mokesčio, 236,75 EUR kitų iÅ¡laidų, 141,17 EUR už advokato teisines paslaugas. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų, iÅ¡ kiekvieno, atsakovui po 272,25 EUR už advokato teisines paslaugas, 8,52 EUR kitų iÅ¡laidų, atsakovei R. T. po 544,50 EUR už advokato teisines paslaugas, atsakovei Č. D. po 920,65 EUR už advokato teisines paslaugas, solidariai atsakovams R. T. ir D. T. po 5 566 EUR už advokato teisines paslaugas, 150 EUR žyminio mokesčio. Teismas tenkino praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, atgręžė panaikinto Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-335/2020 įvykdymÄ ir priteisė iš atsakovės Č. D. atsakovui D. T. 962,32 EUR bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidų, o atsakovei R. T. - 965,25 EUR bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidų. Teismas iÅ¡ atsakovų D. T., Č. D. priteisė valstybei po 23,80 EUR iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti, iÅ¡ ieÅ¡kovų – po 47,60 EUR.

4. Nustatė, kad 0,3121 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams (ieÅ¡kovui – 40/3121 dalių (įgyta 2014 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu) ir abiem ieÅ¡kovams – 2972/3121 dalys (946/3121 dalis 2014 m. birželio 25 d. pirko iÅ¡ J. V.; 2026/3121 dalis 2014 m. lapkričio 6 d. pirko iÅ¡ R. T.), tretiesiems asmenims (A. M. – 10/3121 dalių, A. K. B. – 10/3121 dalių, R. G. – 8/3121 dalys) ir Lietuvos Respublikai (81/3121 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta. IeÅ¡kovai 2022 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , prašė atlikti procedÅ«ras, kad bÅ«tų nustatytas ir įteisintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo bÅ«das (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), Å¡is praÅ¡ymas, ieÅ¡kovų teigimu, iki Å¡iol galutinai neiÅ¡spręstas. IeÅ¡kovai, neturėdami privažiavimo prie žemės sklypo, neturėtų galimybių pradėti statybos.

5. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-4 nustatyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi privažiavimo nei iÅ¡ vieno iÅ¡ besiribojančių žemės sklypų, dėl ko ginčo nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A-398-552/2017 buvo kilęs ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos R. P. reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, kurie užtikrintų pareiÅ¡kėjos teisę patekti į jos nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ (nustatant apribojimus, servitutÄ valstybiniam žemės sklypui; iÅ¡duodant leidimÄ pirkti valstybinę žemę, bÅ«tinÄ privažiuojamajam keliui suformuoti). IeÅ¡kovai 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. pažyma rekomendavo Savivaldybės direktoriui pateikti siÅ«lymus dėl projektinių sprendinių privažiuojamajam keliui prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. raÅ¡tuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija yra „C2“ ir įvažiavimų vietos yra ribojamos, todėl sandoriai dėl servitutų nustatymo gali bÅ«ti sudaromi tik įvertinant galimas įvažiavimų vietas. Savivaldybė pateikė galimÄ variantÄ , t. y. per sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso atsakovui, ir infrastruktÅ«rinį žemės sklypÄ (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį atsakovei Č. D.. IeÅ¡kovai, formuluodami alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgė į Å¡iuos pasiÅ«lymus, o taip pat ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktÄ informacijÄ , kad galimybė privažiuoti prie visų 2006 m. suformuotų ir natÅ«ra grÄ Å¾intų žemės sklypų buvo bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės.

6. Pažymėjo, jog atsakovai D. T. ir Č. D. nesutinka, kad per jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus bÅ«tų nustatytas servitutas, atsakovas neprieÅ¡tarautų tik dėl vieno iÅ¡ alternatyvaus reikalavimo, jeigu servitutas bÅ«tų nustatytas per dalį atsakovės Č. D. ir jo žemės sklypų, tenkinimo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas (dėl vieno alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo), panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. e3K-7-120-701/2021. Atmestas reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ dėl servituto galiojančiu ir nustatyti servitutÄ keliui ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 3 metrų pločio ir 85,7 metro ilgio (257 kv. m ploto) dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ . Bylos dalis dėl dviejų alternatyvių ieÅ¡kinio reikalavimų kasacinio teismo buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymÄ , vertino, kad egzistuoja pirmoji sÄ lyga nustatyti kelio servitutÄ â€“ savininkų nesutarimas, ieÅ¡kovai bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ motyvavo negalėjimu patekti į savo sklypÄ .

8. Nustatė, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ visų pusių ribojasi su kitais privačiais žemės sklypais ir valstybei priklausančiu žemės sklypu (miÅ¡ku), tame tarpe, atsakovams D. T. ir Č. D. priklausančiais žemės sklypais, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, atsakovai turi galimybę iÅ¡važiuoti ir įvažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į savo žemės sklypus, nes yra suformuotos nuovažos. Teismas vertino atsakovų D. T. ir R. T. teiginius, kad ieÅ¡kovai į savo sklypÄ galėtų patekti per kitų savininkų žemės sklypus. Nurodė, jog ieÅ¡kovė jau kreipėsi į administracinį teismÄ su reikalavimais dėl valstybinės žemės sklypo, iÅ¡naudojo kitokias galimybes, kad žemės sklypui bÅ«tų įrengtas privažiavimas, neapribojant atsakovės R. T. nuosavybės teisių, tuo pačiu atsakovei nesumokant 10 000 Lt. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti servitutÄ ne tik keliui įrengti, tačiau ir tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, teismas sprendė, jog, jeigu ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai ir galėtų iki savo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuoti keliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o po to – faktiÅ¡kai susiformavusiu keliu (nuotraukose matoma, kad yra/buvo važiuojama) per privačius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybei priklausantį miÅ¡kÄ , tačiau nėra įrodymų, kad toks patekimas bÅ«tų teisėtas, be to, NŽT nurodė prieÅ¡taraujanti servituto nustatymui. Sprendė, jog duomenų apie kitus galimus bÅ«dus be servituto nustatymo ieÅ¡kovams naudotis sklypu, byloje nėra, ieÅ¡kovai neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypÄ kitaip, kaip tik naudodamiesi servitutu per tarnaujantįjį daiktÄ . Todėl teismas sprendė dėl servituto turinio, t.y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties.

9. Teismas atsižvelgė į 2018 m. vasarį bei birželį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktÄ nuomonę, kad priimtiniausias sprendimas bÅ«tų suprojektuoti servitutÄ per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), analogiÅ¡kÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2020 m. birželio mėn. iÅ¡vadÄ . Pasisakė dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. parengtų servitutų nustatymo planų, dėl Å¡ių planų pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinės iÅ¡vados, kuriÄ parengė teismo ekspertas G. K., atsakovo D. T. pateikto statybos projekto ir suvestinio inžinerinių tinklų plano. Teismas vertino, kad nustatant kelio servitutÄ pagal planÄ , parengtÄ 2019 m. gruodžio 13 d., bÅ«tų apribotos atsakovų D. T. ir Č. D. nuosavybės teisės, tačiau toks servituto nustatymas bÅ«tų kur kas saugesnis, racionalesnis, sukuriantis mažiausiai nepatogumų tarnaujančių žemės sklypų savininkams: privatumas bÅ«tų pažeistas minimaliai, nes atsakovės žemės sklypas ir yra skirtas keliui įrengti, o ta dalis atsakovo žemės sklypo, kur bÅ«tų įrengtas kelias, yra sklypo pakraÅ¡tyje, už pastatų, trumpesnė jo atkarpa (ne per visÄ sklypÄ ). Teismas tenkino ieÅ¡kovų alternatyvų reikalavimÄ ir neterminuotÄ kelio servitutÄ nustatė pagal 2019 m. gruodžio 13 d. parengtÄ planÄ . KitÄ alternatyvų reikalavimÄ dėl servituto nustatymo atmetė, nes patenkinus vienÄ iÅ¡ alternatyvių reikalavimų, ieÅ¡kovų ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 4.126 straipsnis).

10. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nustačius tokio turinio servitutÄ ieÅ¡kovai įgytų didelę materialinę naudÄ , o atsakovai D. T. ir Č. D. patirtų realius turtinius nuostolius. Servitutas nustatomas atsakovei priklausančio 0,0768 ha ploto žemės sklypo dalyje ir yra 0,0216 ha ploto, žemės sklypas yra kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), atsakovė sklype neužsiima veikla, kuri bÅ«tų sutrikdyta iÅ¡ esmės. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl tokio servituto nustatymo atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, ta jo žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl servituto nustatymo tarnaujančiųjų daiktų savininkų suvaržymai bÅ«tų minimalÅ«s, o privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, bÅ«tų itin nedidelis. Kelias kol kas neįrengtas, taigi atsakovai neturėjo jokių iÅ¡laidų dėl kelio įrengimo. Nustatomu servitutu atsakovei Č. D. galimybės ir toliau naudotis sklypu ir keliu neapribojamos, o atsakovo galimybės bÅ«tų iÅ¡ dalies apribotos, nes toje dalyje žemės sklypo nebegalėtų naudoti pagal jo paskirtį.

11. Vertino, kad ieÅ¡kovai kompensacijos dydį apskaičiavo remdamiesi su atsakove R. T. sutarta 2 896,20 EUR (10 000 Lt) suma, siÅ«lė atsakovui iÅ¡mokėti 1 143,88 EUR, o atsakovei Č. D. – 1 752,32 EUR, proporcingai kiekviename žemės sklype nustatomo servituto plotui. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, teigė, kad dėl kompensacijos dydžio nustatymo reikėtų vadovautis nekilnojamojo daikto verte, kuri yra vieÅ¡ame registre. Atsakovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 22-10-03, kuria nustatyta, kad pirmuoju atveju žemės sklypo vertė sumažėtų 37 000 EUR, o antruoju – 27 000 EUR. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje sklypo vertė apskaičiuota imant už pagrindÄ ne visÄ Å¾emės sklypo plotÄ (neįskaitant servituto užimamo ploto), taip dirbtinai padidintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, teismas vertino šį įrodymų Å¡altinį esant nepatikimÄ , juo nesirėmė. Nustatė, kad praÅ¡omo nustatyti servituto plotas atsakovės sklypo dalyje yra 0,0216 ha, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius yra 11 300 EUR, naudojimo laipsnis – 0,5, kadangi, atsakovės žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra bÅ«tent „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija“ ir Å¡iuo sklypu kaip keliu naudosis ir pati atsakovė. Tokiomis aplinkybėmis atsakovei galėtų bÅ«ti nustatyta vienkartinė 122,04 EUR kompensacija (0,0216 ha x 11 300 EUR x 0,5), atsakovui, kurio žemės sklypo vertė yra 77 900 EUR, naudojimo laipsnis – 1, kadangi atsakovo žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir Å¡iuo sklypu kaip keliu pats atsakovas nesinaudos, galėtų bÅ«ti nustatyta vienkartinė 1098,39 EUR kompensacija (0,0141 ha x 77 900 EUR x 1). Vertino, kad ieÅ¡kovai siÅ«lo iÅ¡mokėti didesnio dydžio vienkartines kompensacijas ir Å¡ios sumos priteistos (CK 4.129 straipsnis) solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams. Nurodė, kad ateityje atsakovai, manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turės teisę ginti savo teises bendra tvarka.

12. Teismas nurodė, jog atsakovei R. T. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas ieÅ¡kovų, kaip nekilnojamojo daikto pirkėjų, teisių pažeidimu. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, numatančiomis pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktÄ , reglamentuojančiomis sutarčių aiÅ¡kinimÄ , pirkimo-pardavimo santykius, sandorio formÄ .

13. Nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė R. T. 2014 m. gegužės 9 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria R. T., kaip pardavėja, ir ieÅ¡kovas kaip pirkėjas, įsipareigojo ateityje, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d., sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), notariÅ¡kai tvirtinamÄ pirkimo–pardavimo sutartį Å¡ioje sutartyje nurodytomis sÄ lygomis. Nurodė, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove R. T. ieÅ¡kovai sudarė bÅ«dami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, todėl jiems informacija apie tai, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi privažiavimo, sandorio sudarymo metu negalėjo bÅ«ti nežinoma. Teismas pasisakė dėl 2014 m. gegužės 9 d. preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 5 punkto nuostatų, rankraÅ¡tinio prieraÅ¡o.

14. Nustatė, kad po preliminariosios sutarties sudarymo 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, jog Å¡i nurodytų privažiuojamojo kelio vietÄ tam, kad Å¡alys galėtų pagrindinėje sutartyje nurodyti servituto vietÄ . Negavę atsakymo dėl privažiuojamojo kelio vietos, 2014 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė R. T. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už 170 000 Lt atsakovė jai priklausančias 2026/3121 dalis žemės sklypo pardavė ieÅ¡kovams. Pagrindinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusi notarė neįtraukė į Å¡iÄ sutartį susitarimo dėl servituto, kadangi jis nebuvo suprojektuotas. 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1. papunkčiu buvo susitarta už žemės sklypo dalį iÅ¡ viso sumokėti 170 000 Lt, susitarimo, kad 10 000 Lt suma bÅ«tų skirta už sudarymÄ galimybės teisėtais bÅ«dais patekti į žemės sklypÄ (nustatant servitutÄ ar kt. pagrindu), nėra; sutarties dalykas (2.1. papunktis) yra 2026/3121 dalys žemės sklypo, jokių įpareigojimų dėl privažiavimo kelio suteikimo pardavėjai nenumatyta. Sprendė, jog 2014 m. lapkričio 6 d. prievolė atsakovei R. T. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį laikantis 2014 m. gegužės 9 d. sudarytos preliminariosios sutarties sÄ lygų buvo pasibaigusi (CK 6.165 straipsnio 4-5 dalys), termino pratęsimas turėjo bÅ«ti įforminamas abiejų Å¡alių raÅ¡ytine tvarka, o tokio raÅ¡ytinio susitarimo nebuvo sudaryta.

15. Pažymėjo, jog notarei atsisakius įtraukti susitarimÄ dėl servituto į pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovai su reikalavimu dėl servituto nustatymo kreipėsi ne į atsakovę R. T., o į NŽT dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu per besiribojantį valstybinį žemės sklypÄ , taigi, ieÅ¡kovai ieÅ¡kojo kitų alternatyvų privažiavimo keliui įrengti, servitutu neapribojant pardavėjos ar jos sÅ«naus atsakovo D. T. nuosavybės teisių, tuo pačiu nesumokėjo ir 10 000 Lt. IeÅ¡kovai tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017 priėmimo raÅ¡tu (2018 m. birželio 15 d.) kreipėsi į atsakovę Č. D. su pasiÅ«lymu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutÄ Å¡iai atsakovei priklausančiame infrastruktÅ«riniame sklype. Ir tik vėliau (2018 m. liepos 5 d.) raÅ¡tu kreipėsi ir į atsakovę R. T. su siÅ«lymu įforminti neatlygintinį servitutÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini). Ä® teismÄ ieÅ¡kovai kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 29 d., ieÅ¡kiniu buvo reikalaujama pripažinti galiojančiu 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ su R. T., kaip atskirÄ sutartį, jos nesiejant su 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir nustatyti servitutÄ .

16. Pripažino, jog tiek ieÅ¡kovams, kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiams, tiek, atsakovei R. T., dar 2014 m. gegužės 9 d. susitarimo sudarymo dienÄ buvo žinoma ir akivaizdu, kad parduodamas žemės sklypas neturi privažiavimo. Taigi, atsakovę pripažinti nesÄ Å¾ininga nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad preliminarioji sutartis buvo sudedamoji 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis.

17. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovai savo pirkėjo teises praÅ¡o ginti sumažinant pirkimo - pardavimo sutarties kainÄ . Nustatė, kad tuo metu, kai buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo -pardavimo sutartis, ieÅ¡kovai nelaikė savo teises pažeistomis, jiems perdavus netinkamos kokybės daiktÄ , savo rizika ėmėsi aktyvių veiksmų ir ieÅ¡kojo kitų alternatyvų privažiavimo keliui įrengti, servitutu neapribojant pardavėjos ir jos sÅ«naus atsakovo nuosavybės teisių ir nesumokant sulygto 10 000 Lt atlyginimo už servitutÄ , ir tik po to, kai, ieÅ¡kovų teigimu, 2018 m. jie sužinojo, kokiu mastu patekimas į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ yra apribotas, kreipėsi į teismÄ . Sprendė, kad ieÅ¡kovų teises nepažeistos, nes pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri kartu yra ir perdavimo-priėmimo aktas (sutarties 5.1. papunktis), ieÅ¡kovams perduotas daiktas yra tokios kokybės, dėl kokios buvo susitarta, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestas, nes neįrodytas.

18. Teismas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, taip pat klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo įvykdytas, o kasacinės instancijos teismo panaikintas, įvykdymo atgręžimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti, pripažįstant, kad atsakovė R. T. pažeidė ieÅ¡kovų teises, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų), atsakovams D. T. ir/ar Č. D., priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį iÅ¡ atsakovės R. T.. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad servituto vieta per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ atitinka teisės aktų reikalavimus ir užtikrina teisingÄ vieÅ¡pataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos praÅ¡oma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, teisių pusiausvyrÄ , pakeisti Å¡ioje dalyje sprendimÄ ir nustatyti servituto vietÄ bÅ«tent pagal šį planÄ . Priteisti ieÅ¡kovų naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų apeliacinės instancijos teisme, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteistas pirmosios instancijos teismo, netenkinus skundo spręsti klausimÄ dėl atsakovams priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų mažinimo.

20. Nurodo, kad preliminariame susitarime ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirkti žemės sklypo dalį su teise naudotis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų patekti į įsigyjamas sklypo dalis. 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1 p. įraÅ¡yti 2014 m. gegužės 9 d. sutarties duomenys, kaip sudėtinė pagrindinės sutarties dalis. Preliminariame susitarime, 5 punkte Å¡alys susitarė pirkėjui teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiavimui prie parduodamo sklypo bei naudojimosi juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti, kÄ nurodė ir kasacinis teismas.

IeÅ¡kovams į atsakovę kreiptis dėl servituto nustatymo nebereikėjo, nes jie jau turėjo raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl teisės naudotis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi. Teismas nenurodė, kurie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai žinojo, jog žemės sklypas neturi privažiavimo. Teismas nurodė, kad 4.1.1. papunktyje nurodyta 2014 m. gegužės 9 d. sutartis, taigi, ji tapo sudėtine 2014 m. lapkričio 6 d. sutarties dalimi, preliminari sutartis galiojo ir galioja. Teismas priteisė kompensacijÄ atsakovams, kuri apskaičiuota pagal Å¡iÄ sutartį.

Be to, susitarimas dėl teisės naudotis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskiras susitarimas, preliminariame susitarime buvo numatyti keli objektai:

a) ateityje parduoti sklypo dalį ir b) suteikti teisę teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti. Pastarasis sutarties objektas yra atskiras susitarimas, kurio nereguliuoja CK 6.165 straipsnis, o toje dalyje susitarimui taikomas CK 6.425 straipsnis. Pardavėja privalėjo įrodyti, kad prieÅ¡ sudarant preliminariÄ sutartį ji atskleidė parduodamo žemės sklypo dalies ypatumus; ėmėsi visų priemonių, Å¡alinti parduoto daikto trÅ«kumus.

Visos pirkėjų išlaidos, susijusios su servituto nustatymu, dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos, privalėjo būti priteistos iš atsakovės R. T., nes vis dar trunka daikto perdavimo procesas, kuris ieškovams kainuoja. Sprendimas, kuriame konstatuota, jog turi būti nustatytas servitutas viešpataujančiam sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai patvirtina, jog buvo pripažintas ieškovų teisių pažeidimas. Pagrindinėje sutartyje nebuvo įrašyta, kad:

1) atsakovė parduoda sklypo dalį, į kuriÄ nėra galimybės pateikti, 2) ieÅ¡kovai tai žino ir 3) su tuo sutinka ir prisiima bet kokias ateityje kylančias servituto, kuris bÅ«tinas norint patekti į parduoto sklypo dalį, nustatymo iÅ¡laidas.

21. IeÅ¡kovai buvo paaiÅ¡kinę, kodėl su reikalavimu dėl servituto nustatymo kreipėsi ne į atsakovę R. T., o į NŽT dėl kelio servituto nustatymo, dėl skundo administraciniame teisme nagrinėjimo, kreipimosi į savivaldybę. IeÅ¡kovai neatsisakė reikalavimo teisės į atsakovę R. T.. Reikalavimas nustatyti servitutÄ , jo vietÄ ir kainÄ yra betarpiÅ¡kai susietas su pardavėjos pareigų netinkamu vykdymu. Pardavėjos pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neperdavė parduotos žemės sklypo dalies, nors pažadėjo raÅ¡tu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Pardavėja žinojo aplinkybę, kad patekimas į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ yra apribotas, bet prieÅ¡ sudarant preliminarų susitarimÄ ir 2014 m. lapkričio 6 d. sutartį ieÅ¡kovams jos neatskleidė, atsisakė vykdyti raÅ¡ytinį susitarimÄ suteikti teisėtu bÅ«du patekimÄ Ä¯ perleistÄ sklypo dalį. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai 2018 m. sužinojo, kokiu mastu patekimas apribotas. IÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai savo rizika ėmėsi aktyvių veiksmų ir ieÅ¡kojo kitų alternatyvų privažiavimo keliui įrengti, parodo, kad ieÅ¡kovams buvo perkeltos pardavėjos pareigos.

IÅ¡ karto po preliminaraus susitarimo sudarymo, ieÅ¡kovai ėmėsi aiÅ¡kintis vietas, kur bÅ«tų galima daryti privažiuojamÄ jį keliÄ . Norint kreiptis dėl preliminaraus susitarimo vykdymo, reikia žinoti, ar jis vykdytinas. Sandoriai dėl servitutų nustatymo gali bÅ«ti sudaromi tik įvertinant galimas įvažiavimų vietas. Preliminariame susitarime susitarta dėl teisių į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo tiek, kiek buvo bÅ«tina naudotis privažiavimui, servituto ar kitų teisių pagrindu.

IeÅ¡kovai iÅ¡ dalies atsiskaitė už nusipirktÄ teisę, sumokėdami atsakovei už arÄ didesnę kainÄ . Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Preliminaraus susitarimo 4 punkte Å¡alys turėjo numatę 8000 Lt netesybas pagrindinės sutarties nesudarymo atveju dėl pardavėjos kaltės, nėra įrodymų, kad pardavėja sumokėjo netesybas, vadinasi, pagrindinė sutartis pasiraÅ¡yta pagal preliminaraus susitarimo sÄ lygas. Teismas nepagrįstai papildė 2014 m. lapkričio 6 d. sutartį, „įraÅ¡ydamas“ pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1. papunktyje įraÅ¡o dėl 2014 m. gegužės 9 d. sutarties tikslÄ .

22. Teismas, apskaičiavęs kompensacijÄ pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ metodikÄ (į jos nuostatas pagal kasacinio teismo praktikÄ galima atsižvelgti), priteisė kompensacijÄ pagal sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T., kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jeigu preliminarus susitarimas negaliotų. Teismas, atmetęs praÅ¡ymÄ taikyti sutartinės atsakomybės institutÄ , nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai siÅ«lo deliktinės atsakomybės atveju taikyti jų apskaičiuotÄ kompensacijÄ . Pripažinus, kad atsakovė R. T. nepažeidė ieÅ¡kovų teisių, negalėjo bÅ«ti priteista preliminaraus susitarimo 5 punkto pagrindu apskaičiuota kompensacija už servitutÄ . Teismas atleido atsakovę nuo bet kokių pareigų vykdymo pagal preliminarų susitarimÄ ir CK 6 knygos II skirsnio nuostatas, o ieÅ¡kovus įpareigojo mokėti susitarimo 5 punkte numatytÄ kompensacijÄ . Priteistos kompensacijos skaičiavimo metodika neatitinka jokios deliktinei atsakomybei taikytinos teisės normos, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip skaičiuoti kompensacijÄ už servitutÄ , taikant CK 4.129 straipsnį. Atmetus reikalavimÄ pardavėjai, turėjo pradėti veikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, todėl teismas ex officio turėjo pasisakyti dėl nuostolių ieÅ¡kovams atlyginimo. Kompensacija turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ savivaldybės (CPK 18 straipsnis) arba visų bendrasavininkų.

23. IÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų teisės nepažeistos, nes pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri kartu yra ir perdavimo-priėmimo aktas (sutarties 5.1. papunktis), ieÅ¡kovams perduotas daiktas yra tokios kokybės, dėl kokios buvo susitarta, prieÅ¡tarauja CK 6.317 straipsniui, kuriame numatyta, kad pardavėjas turi pareigÄ perduoti daiktÄ . Å alys turi atskirai sutartyje susitarti, jog daiktų perdavimo iÅ¡laidos gali tekti pirkėjui, o tai nebuvo numatyta. Teismo atliktas sutartinių teisinių santykių aiÅ¡kinimas pažeidžia CK 6.317 straipsnio 5 dalį.

24. Nurodo, kad teismo yra padaryti procesiniai pažeidimai (pažeisti CPK 3, 13,14, 18 straipsniai). Nustatyta, kad per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), beveik iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), yra suprojektuotas keliukas, skirtas aptarnauti Å«kinį pastatÄ , beveik sutampantis su ieÅ¡kovų siÅ«lomu pagal 2018 m. lapkričio 26 d. planu, taigi, toks servitutas negali pažeisti atsakovo valios. Atsakovas galėjo paklausti savo mamos, kurioje vietoje ji raÅ¡tu pažadėjo ieÅ¡kovams suteikti privažiavimui skirtÄ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, atsakovas galėjo priimti sprendimus dėl sklypo vystymo, jei norėjo privatumo.

25. Byloje ginčo objektu nebuvo atsakovės R. T. sÄ Å¾iningumas, nebuvo praÅ¡oma pripažinti, kad preliminarus susitarimas buvo sudedamoji 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1 p. įrodo Å¡alių ikisutartinių raÅ¡ytinių įsipareigojimų apimtį ir yra sudedamoji pardavėjos pareigos dalis suteikti teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti. Tai pabrėžė ir kasacinis teismas nutarties 72 p. Teismas nepasisakė, kaip jis vertina faktÄ , kad, prieÅ¡ sudarant preliminarų susitarimÄ , atsakovė ieÅ¡kovams neatskleidė, jog nėra privažiuojamojo kelio į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad įvažiavimas buvo numatytas per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik dėl to jai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę natÅ«ra. IeÅ¡kovų pateiktas susiraÅ¡inėjimas su savivaldybe įrodo, kad apie Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovai sužinojo tik iÅ¡ savivaldybės atsiliepimų į ieÅ¡kinį. Tik ieÅ¡kovų apdairumo dėka, jie papildomai raÅ¡tiÅ¡kai preliminariame susitarime užsitikrino teisę naudotis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ atsakovės R. T. pusės pažeistas CK 6.163 straipsnis, įpareigojantis elgtis sÄ Å¾iningai esant ikisutartiniams santykiams). Teismo nepasisakyta dėl didesnės kainos sumokėjimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus patarėjo A. V. patvirtinimo, kad jų pasiÅ«lytas 2018 m. birželio raÅ¡tu planas neturi įrodomosios reikÅ¡mės, dėl ko teismo sprendimas dėl servituto vietos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Civilinėje byloje turėjo prejudicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017, todėl 3 teismo posėdžius aiÅ¡kintis dėl galimybės patekti į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per valstybei priklausantį žemės sklypÄ , yra nepateisinama, verčiant ieÅ¡kovus dar kartÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, jog nėra galimybės įrengti kelio per valstybei priklausantį nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ .

26. Teismas pažeidė įrodymo vertinimo taisykles, aiÅ¡kinant CPK 197 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2020 m. birželio mėn. iÅ¡vadoje nurodyta, kad techninė galimybė projektuoti įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemės sklypÄ per sklypÄ (duomenys neskelbtini) yra, tačiau teismas argumentuoja, kad negalima nustatyti servituto tik per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes kelias eitų pro pat atsakovo gyvenamÄ jį namÄ , galimai patektų ir į vandens gręžinio apsaugos zonÄ , o nuo Å«kinio pastato sienos galimai liktų mažiau nei 10 cm. Teismas prielaidomis, teiginiu „galimai“, paneigė dvi raÅ¡ytines iÅ¡vadas, kurias parengė Administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus specialistai ir teismo ekspertas. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta teismo eksperto iÅ¡vadÄ . Savivaldybės atstovas per teismo posėdį pasakė, kad jų nupieÅ¡tas siÅ«lymas nėra planas, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti servitutÄ . Teismas nustatė, kad servitutas pagal 2018 m. lapkričio 26 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ kainuoja mažiau, tačiau nepagrįstai sprendė, jog atsakovo nuosavybės teisės bÅ«tų apribotos daugiau, negu reikalinga kelio servitutui nustatyti. Byloje pateikti atsakovui priklausančio sklypo projektiniai sprendiniai, kuriuose yra aiÅ¡kÅ«s atstumai, teismas privalėjo pagal brėžinyje esančius taÅ¡kus iÅ¡analizuoti savo iÅ¡vados patikimumÄ , o ne pagal nuotraukas, be to, byloje yra minėta InfrastruktÅ«ros skyriaus 2020 m. birželio mėn. iÅ¡vada.

27. Teismas nekvalifikavo teisinio santykio, dėl kurio buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 72 punkte. Kai tenkinamas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, yra teisinis pagrindas patenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovei R. T.. Tačiau teismas, pripažinęs, kad parduoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį be servituto, kuris nustatytas jai priklausiusiame sklype, nusprendė, kad sklypo dalies pardavėjai nekyla teisinė atsakomybė.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovai tik po pagrindinės sutarties sudarymo sužinojo, kokio dydžio yra apribojimai dėl patekimo į sklypÄ . Taigi, ieÅ¡kovams nebuvo atskleistos visos aplinkybės, reikÅ¡mingos sandoriui sudaryti. IÅ¡vada, jog pardavėja atleidžiama nuo atsakomybės, nes ieÅ¡kovai dar 2014 m. gegužės 9 d. matė akivaizdžius daikto trÅ«kumus, prieÅ¡tarauja teismo nustatytai aplinkybei, jog ieÅ¡kovai tik 2018 m. sužinojo, kokiu mastu patekimas į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ apribotas.

Atsakovės R. T. veikos kvalifikavimas prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017 nurodytam prejudicinę reikÅ¡mę turinčiam faktui, jog formuojant ginčo žemės sklypÄ nebuvo numatytas privažiavimas prie jo, buvo padaryta valstybės institucijų klaida, ankstesni sklypo savininkai nuo 2006 metų pretenzijų dėl privažiavimo kelio nereiÅ¡kė ir detaliojo plano nerengė. Savivaldybės nurodyta aplinkybė, kad sklypas buvo suformuotas, nes R.

T. turėjo privažiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini gatvės į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per turėtÄ namų valdÄ , ieÅ¡kovams nebuvo atsakovės atskleista, nėra tokių įrodymų. Pats teismas per kelis posėdžius aiÅ¡kinosi, koks yra privažiavimas į vieÅ¡pataujantį sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė atsakovo advokato argumentus, jog valstybiniame miÅ¡ko sklype gali bÅ«ti įrengtas privažiuojamasis kelias. Tai, kad teismas vis dar nesuprato, kokios yra privažiavimo galimybės į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia paties teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai 2014 m. gegužės 9 d. sudarydami susitarimÄ matė parduodamos sklypo dalies trÅ«kumus, ar kad jie akivaizdÅ«s. IÅ¡vada, kad atsakovė R.

T. gali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį ir CK 6.333 straipsnio 2 dalį yra neteisėta. IeÅ¡kovai negali naudoti ir iki Å¡iol nenaudoja įsigytos sklypo dalies pagal žemės paskirtį, o pardavėja nenurodė, kokiomis sÄ lygomis suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp 2014 m. lapkričio 6 d. sutartyje nurodytų duomenų ir naujai paaiÅ¡kėjusių duomenų apie sklypo naudojimo ir valdymo ypatumus yra esminiai skirtumai. R. T. kaip tos vietovės nuolatinei gyventojai, tikrai buvo žinoma, kokiomis sÄ lygomis yra atkuriamos nuosavybės teisės natÅ«ra į sklypÄ .

Sklypo trÅ«kumai nutylėti vedant derybas dėl kainos, privažiavimo galimybių, suteikiant raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ leisti naudotis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi. Apeliantai įrodė, kad jie nebuvo informuoti apie daikto trÅ«kumus, be to jie, bÅ«dami apdairÅ«s, raÅ¡tu užsitikrino teisę naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti, kurios neatsisakė. Teismas konstatavo atsakovų D. T. ir R. T. materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Nustačius, kad paduoto sklypo daliai reikalinga nustatyti servitutÄ , galima konstatuoti žalos nedalumÄ bei veiksmų bendrumÄ tiek prieÅ¡ atsakovÄ , tiek prieÅ¡ atsakovę R. T.. Teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti servitutÄ per tÄ patį sklypÄ , per kurį įsipareigojo suteikti jo mama, todėl jie abu atsako prieÅ¡ ieÅ¡kovus kaip bendrininkai.

28. Nurodo, kad ieÅ¡kovai, nusipirkę sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal CK 6.317 straipsnio 3 dalį įgijo teisę teisėtai naudotis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti. Teismas, nustatęs servituto dalį per atsakovei Č. D. priklausantį sklypÄ , pažeidė CK 6.317 straipsnio 3 dalį. Teismas, parenkant servituto vietÄ , privalėjo vadovautis istoriniu teisės aiÅ¡kinimo metodu. Atsakovai D. T. ir R. T. savo laisva valia, siekdami materialinės naudos, apribojo savo teises į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Jei atsakovai nenorėjo teisių suvaržymo servitutu, atsakovė R. T. neturėjo parduoti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies ieÅ¡kovams ir piktnaudžiauti savo teise. Atsakovas ne tik žinojo, jog per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra istoriÅ¡kai numatytas pravažiavimas, bet už tai yra dar papildomai sumokėta sumokant didesnę kainÄ . Atsakovė sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo sÅ«nui. Apdovanotasis neįgijo daugiau teisių už buvusiÄ savininkę (CK 4.48 straipsnis). Nustačius servitutÄ per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nebus pažeistas CPK 4 straipsnis. Servituto vieta per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. lapkričio 26 d. servituto nustatymo planÄ atitinka minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principÄ ir teisės aktų reikalavimus, kainuotų mažiau. Teismas nepasisakė, kaip ieÅ¡kovai galės įgyvendinti savo teises į sveikatÄ , saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , statytojo teises, jei prie sklypo negalės privažiuoti eksperto nurodomas transportas servitutÄ nustačius pagal 2019 m. gruodžio 13 d. planÄ . IeÅ¡kovai, tikėdami savivaldybės siÅ«lymu, užsakė parengti UAB(duomenys neskelbtini) kaip servituto planÄ , nors iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog siÅ«lymas nėra planas, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti servitutÄ .

29. Nurodo, kad negalimas bylinėjimosi iÅ¡laidų skirstymas pagal pateiktų planų skaičių. Suinteresuotumo bylos baigtimi kriterijus lemia, ar Å¡alis laimėjo bylÄ , ar pralaimėjo. Asmuo, nepagrįstai atsisakęs suteikti servitutÄ , dėl kurio prasidėjo ir vyko teismo procesas, laikomas pralaimėjusia Å¡alimi ir privalo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes piktnaudžiavo teise. Teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad byla iÅ¡spręsta atsakovų naudai. Tai, kad teismas pasirinko vienÄ iÅ¡ dviejų ieÅ¡kovų pasiÅ«lytų variantų (planų) per atsakovui nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas visiÅ¡kai prieÅ¡ šį atsakovÄ . Atsakovui ir atsakovei Č. D. neatsirado teisė reikalauti priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Teismo atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas prieÅ¡tarauja CPK 93 straipsnio 1 daliai. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovui yra tenkintas iÅ¡ dalies.

30. Pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta už pareiÅ¡kimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo (200 Eur) parengimÄ ir tai yra atsakovo iÅ¡laidos, 1 500 Eur už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir priedų parengimas. Prie atsakovų bendro atsiliepimo pateikti priedai dėl iÅ¡laidų už UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kuria teismas nesivadovavo, vertinimas atliktas pagal atsakovo užsakymÄ ir atsiliepime nurodyti argumentai iÅ¡skirtinai atstovaujant jo interesus, dėl atsakovės R. T. teisinės atsakomybės atsiliepime yra itin mažai teiginių. Vadinasi, padalinti per pusę 2 178 Eur ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei pusę sumos nebuvo pagrindo. Yra pagrindas mažinti atsakovės R. T. naudai priteistas teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 500 Eur arba jų nepriteisti, nes jos suinteresuotumas bylos baigtimi sutampa su atsakovo. Atsakovai mokėdami už teisinę pagalbÄ nepagrįstai iÅ¡laidavo (advokatas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaitoje atskirai iÅ¡rašė sumas už pasirengimÄ atstovauti byloje (50 Eur), kuri atimtina. Advokato A. L. 2022 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaitÄ apmokėjo R. T., kas sudaro pagrindÄ nepriteisti atsakovui iÅ¡laidų, nes jis jų realiai nepatyrė.

31. Teismas nepagrįstai nusprendė padalinti per pusę išlaidas, susijusias UAB (duomenys neskelbtini) ekspertinės išvados parengimu, kaip ir kitas išlaidas. UAB (duomenys neskelbtini) ekspertinės išvados tikslas – padėti teismui apsispręsti dėl servituto vietos. Įrodymas pateiktas bylos dalyje prieš atsakovus D. T. ir Č. D.. Teismas ieškovų ieškinį tenkino, todėl visos išlaidos, susijusios su išvados parengimu, turėjo būti priteistos iš atsakovų ieškovams. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

32. Teismas sudėjo visas atsakovės Č. D. iÅ¡laidas nuo teismo proceso 2018 m. pradžios, tuomet, nepateikdamas skaičiavimų, nurodė, kad ieÅ¡kovai privalo sumokėti 1 841,30 EUR iÅ¡laidų. Per visus tris teismo procesus reikalavimai atsakovei nesikeitė, ieÅ¡kinys prieÅ¡ jÄ patenkintas. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

33. Teismas ne tik paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal tarpinius sprendimus, bet ir ignoravo aplinkybę, kad ginčas, ar ieÅ¡kovų reikalavimas atsakovei R. T. yra tapatus, jau buvo iÅ¡nagrinėtas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-420-739/2022. Teismas nurodė, jog tikslinga visas atsakovų D. T. ir R. T. iÅ¡laidas, įskaitant bylos nagrinėjimÄ kasacinės instancijos teisme, už advokato teisinę pagalbÄ priteisti abiem atsakovams, nenustatant konkrečios dalies, gavę apmokėjimÄ atsakovai nuspręs dėl dalių patys. Nurodo, kad reikalinga įvertinti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , vykdyti iÅ¡laidavimo kontrolę, advokatas veikė pagal dvi skirtingas atstovavimo sutartis. Atsakovas D. T. ir atsakovė R. T. yra fiziniai asmenys, kurie neveda bendro Å«kio, negali vienas už kitÄ veikti teismo procese, bÅ«ti atstovais, jų pajamos ir iÅ¡laidos yra atskirtos pagal įstatymÄ . Teismas neturėjo teisinio pagrindo apjungti skirtingų atsakovų sumokėtų sumų advokatui, kai atsakovams pareikÅ¡ti skirtingo materialinio turinio reikalavimai. Advokatas privalėjo atskirai iÅ¡raÅ¡yti atsakovams sÄ skaitas. Teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas, privalėjo įvertinti advokato darbo ir laiko sÄ naudas, kurias patyrė advokatas, atstovaudamas skirtinus atsakovus, bei motyvuoti iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡leistos lėšų dalies pagrįstumo. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovui patenkintas, todėl teismas neturėjo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bendrų 11 132 Eur atsakovų iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms, 300 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui – 17,05 Eur kitų iÅ¡laidų.

34. Kasacinėje instancijoje atmesta maža ginčo dalis, kilusi tarp atsakovės R. T. ir ieÅ¡kovų, be to, atsakovai R. T. ir D. T. nepagrįstai iÅ¡laidavo. 2019 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvitu buvo sumokėta 1 694 EUR (294 EUR PVM), taip pat ir 100 EUR už teisines konsultacijas dėl Susitarimo ir servituto nustatymo Å¡alių susitarimu bei susipažinimÄ su bylos dokumentais, papildomų duomenų rinkimÄ , galimų sprendinių pateikimÄ . 100 EUR (21 Eur PVM) už teisinių konsultacijų iÅ¡laidos atskirai nepriteisiamos. Atsakovai sumokėjo 100 EUR už pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme, todėl 50 Eur įskaitant PVM turi bÅ«ti atimta. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėta 3 509 EUR (1 500 EUR už apeliacinio skundo parengimÄ ; 1 300 EUR atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ ; 100 EUR už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ , 609 EUR PVM), visos Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos labai skirtingu laiku, teismas privalėjo patikrinti, ar jos atitinka rekomenduojamÄ priteisti dydį pagal ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį. Advokatas, didindamas sumÄ , vėl atskirai nurodė 100 EUR už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ , nors galėjo bÅ«ti priteista tik už atstovavimÄ . Atsakovai 2018 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo 3025 EUR, taip pat 450 EUR sumÄ už dar iki ieÅ¡kinio atliktus veiksmus, susijusius su Å¡ia byla. Atsakovai 2021 m. birželio 3 d. sumokėjo 2 904 EUR už kasacinį skundÄ . Kasacinis teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo, pareikÅ¡to D. T.; byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. BylÄ iÅ¡nagrinėjus, ieÅ¡kinys prieÅ¡ atsakovÄ patenkintas, todėl kasacinio skundo rengimo iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovų negalėjo bÅ«ti priteistos.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaneigė šalių susitarimo, o, atvirkščiai, pažymėjo, jog Susitarime teisės naudotis žemės sklypu suteikimas apibrėžtas plačiai, nenustatant konkretaus šios teisės įgyvendinimo būdo. Byloje jau yra įvykęs ieškovių teisių pažeidimo pripažinimo faktas, kurį padarė atsakovė R. T., todėl negalima konstatuoti, kad kasacinėje instancijoje jos naudai buvo išspręsta byla.

36. Teismas nemotyvavo, kodėl bylÄ laimėję ieÅ¡kovai privalo apmokėti 2/3 iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37. IeÅ¡kovų materialinis reikalavimas patenkintas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paliktos patiems atsakovams, nes jie nepagrįstai atsisakė suteikti servitutÄ , o teismas pripažino, kad Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, atmetus ieÅ¡kovų reikalavimÄ atsakovei R. T. iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos jos patirtos iÅ¡laidos, nors jai jau buvo sumokėta už arÄ didesnė kaina nei rinkos. Jos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteistos arba turi bÅ«ti sumažintos iki 500 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Nurodo, kad atsakovė R. T. pažeidė ieÅ¡kovų teises, nes neįvykdė susitarimo suteikti teisę teisėtu bÅ«du (nustatant servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti, pažeidė CK 6.317 straipsnio, 6.327 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų), atsakovams D. T. ir/ar Č. D. priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį iÅ¡ atsakovės R. T.. Atlyginimo dydis už servitutÄ , kuris bus didesnis už 2896,20 Eur, yra bÅ«simi ieÅ¡kovų nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

39. Nurodo, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-420-739/2022, konstatuota, jog ieÅ¡kinio reikalavimas R. T. nėra naujas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinys, nagrinėtinas atskiroje byloje, o reikalavimas iÅ¡ esmės siejamas su klausimo dėl atlyginimo už servitutÄ iÅ¡sprendimu. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovus sumokėti žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad atsakovė R. T. pažeidė jų teises, ieÅ¡kovai sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį. Byloje žyminio mokesčio dydis nevirÅ¡ija 105 Eur, todėl ieÅ¡kovai praÅ¡o grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminį mokestį.

40. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė R. T. ir atsakovas D. T. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti atsakovams lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Nurodo, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus, iÅ¡ kurių vienas buvo patenkintas, tokiu bÅ«du Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, o įsiteisėjus tokiam sprendimui ieÅ¡kovai turės objektyviÄ galimybę patekti į jiems priklausančio žemės sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarta vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų alternatyvių reikalavimų – nustatyti 3 metrų pločio ir 85,7 metro ilgio (257 m2 ploto) servitutÄ atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ â€“ atmesti. Nepaisant to, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti atsakovo žemės sklype servitutÄ toje pačioje vietoje, tačiau platesnį ir didesnio ploto, t. y. 4 m pločio (345 m2 ploto). Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovai siekia naudotis atsakovo žemės sklypu, nes jiems taip yra naudingiau ar patogiau. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekia, kad įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovui pareikÅ¡tais reikalavimais dėl servituto nustatymo jo sklype, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. IeÅ¡kovams nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimų dėl jai pareikÅ¡tų reikalavimų, jų teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

42. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o dėl skundo tenkinimo spręsti teismui savo nuožiÅ«ra, kadangi apeliantų reikalavimų tenkinimas neliečia trečiojo asmens interesų. Nurodo, kad teismas patenkino vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų alternatyvių reikalavimų. IeÅ¡kovai skunde nepateikia teisinių argumentų ir nenurodo aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , o pateikia tik savo samprotavimus, reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad klausimas dėl servitutų nustatymo turi bÅ«ti (turėjo bÅ«ti) sprendžiamas pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas servituto nustatymo teismo sprendimu sÄ lygas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai Å¡ioje situacijoje priimtina tenkinti ieÅ¡kovų 2 alternatyvų reikalavimÄ , įvertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, nustatė vienkartinių kompensacijų už nustatytÄ kelio servitutÄ dydį.

43. Atsakovas D. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl servituto nustatymo atsakovo žemės sklypui ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo nurodytame atsakovo žemės sklype atmesti, arba alternatyviai nesant pagrindo atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinio atmesti, pakeisti sprendimÄ dalyje atlygintinumo už servituto nustatymÄ Å¾emės sklypui ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 27000 Eur piniginės kompensacijos už žemės sklypo vertės sumažėjimÄ ir 17261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų už 141 m2 ploto kelio bei triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimus. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis pirmoje instancijoje patirtų 1815 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žemės sklypo įvertinimu bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

44. Nurodo, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ servituto nustatymÄ teismo sprendimu, nukrypo nuo teisminės praktikos, ignoravęs tai, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai gali patekti į savo žemės sklypÄ kitais bÅ«dais, kuriais iÅ¡ esmės ir gali laisvai bei nevaržomai naudotis (naudojasi), nustatė servitutÄ atsakovo sklype, dėl to nepagrįstai apribota atsakovo nuosavybės teisė, o ieÅ¡kovų galimo patekimo (privažiavimo) į jų žemės sklypÄ (jo dalis) klausimai buvo nepagrįstai iÅ¡spręsti iÅ¡skirtinai atsakovo sÄ skaita. Teismas turėjo nustatinėti CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas: bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ , t.y. kad vienintelė galimybė ieÅ¡kovams pateikti į jų žemės sklypÄ (jo dalis) yra tik naudojantis atsakovo sklypu; ieÅ¡kovai iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes patekti į savo sklypÄ (jo dalis) kitais bÅ«dais, tačiau visų privalomų sÄ lygų nepagrįstai netyrė.

45. IeÅ¡kovai gali faktiÅ¡kai kitais bÅ«dais pateikti į savo žemės sklypÄ (jo dalis), o bÅ«tent: 1) Å¡iuo metu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra faktiÅ¡kai įrengtas apie 4 m pločio kelias, kuriuo važiuodami ir/ar eidami pėsčiomis ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis turi galimybę laisvai ir nevaržomai patekti bei patenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir/ar jo dalis; 2) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai jokių prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovams nėra nepareiÅ¡kę ir nereiÅ¡kia; 3) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra faktiÅ¡kai įrengtas privažiavimas prie kitų su Å¡iuo sklypu besiribojančių žemės sklypų ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus Å¡iuo privažiavimu, ieÅ¡kovai gali patekti į laisvÄ valstybinę žemę, iÅ¡ kurios per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gali patekti į savo žemės sklypo(duomenys neskelbtini) dalis; 4) per atsakovės Č. D. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir per jos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai pripažino, kad jie į žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkus dėl galimų susitarimų naudotis sklypais ir dėl servituto Å¡iuose sklypuose sutartimi nustatymo nesikreipė, taigi, visų galimybių neiÅ¡naudojo. IeÅ¡kovų noras kuo patogiau naudotis savo žemės sklypu įrengiant 4 m pločio keliu per atsakovo žemės sklypÄ suprantamas, tačiau teismas taip pat turėjo spręsti, ar tokio jų noro įgyvendinimas pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu. Teismas nevertino to, kad ieÅ¡kovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelė galimybė patekti į jiems priklausančias dalis sklypo yra per atsakovo žemės sklypÄ ir kad jie iÅ¡naudojo visas kitas galimybes patekti į jiems priklausančias dalis žemės sklypo. IeÅ¡kovai sklypu gali naudotis ir be servituto nustatymo.

36. IeÅ¡kovai, įsigydami dalis žemės sklypo, klausimo dėl privažiavimo prie jo nekėlė, kreipėsi į administracinį teismÄ ir siekė administraciniu aktu nustatyti kelio servitutÄ per sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), to padaryti nepavykus, 2018 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo plano dėl servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini) parengimo ir tokio žemės sandorio notarinio įforminimo; 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovę Č. D. dėl servituto (kelio ir kt.) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) suformavimo bei nustatymo, patys nurodydami, kad vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovams patekti į sklypÄ yra per jai priklausančius sklypus. Atsakovui priklausantis žemės sklypas yra užstatomas pagal parengtÄ ir suderintÄ Generalinį sklypo planÄ bei jame numatytus sprendinius – atsakovas yra gavęs statybos leidimÄ naujo gyvenamojo namo žemės sklype bei Å«kinio pastato statybai ir vandens telkinio įrengimui; yra parengtas Suvestinis inžinierinių tinklų planas, kuris suderintas. Nei Generaliniame sklypo plane, nei Suvestiniame inžinierinių tinklų plane nėra numatytas kelio servitutas, planų sprendiniai nepakeisti, nenuginčyti.

37. Atsakovai teikė fotonuotraukas, kuriose matyti atsakovo sklypo atliekamas užstatymas, 4 m pločio kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kad atsakovei Č. D. priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) jau yra faktiÅ¡kai įrengtas ir naudojamas (iÅ¡važinėtas) apie 3,5 m pločio kelias, kuris tiesiai eina dar ir per kitÄ atsakovės žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai, susitarę su atsakove Č. D., galėtų tiek transporto priemonėmis, tiek pėsčiomis laisvai bei nevaržomai patekti į savo žemės sklypÄ . Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialisto 2020 m. liepos 21 d. teismo posėdyje pateiki paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog dėl galimo privažiavimo į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovai turi kreiptis į atitinkamas įstaigas, tačiau dėl nežinomų priežasčių jie to nedaro. Atsakovės Č. D. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas bÅ«tent privažiavimui prie kitų žemės sklypų, o jo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. IeÅ¡kovų žemės sklypo plotas 0,3121 ha, iÅ¡ kurio pievų ir natÅ«ralių ganyklų plotas sudaro 0,3121 ha plotÄ , taigi, jokia statyba sklype negalima. Nenustačius (pakeitus) žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio ir nesumažinus žemės Å«kio naudmenų bei pievų ir natÅ«ralių ganyklų ploto, jokie inžinieriniai tinklai jame negali bÅ«ti tiesiami. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai jau yra įrengtas (iÅ¡važinėtas) kelias, ieÅ¡kovai gali kreiptis į NŽT dėl kelio per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įrengimo ir tokiu bÅ«du galimybės patekti į sklypÄ .

38. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.129 straipsnį, numatantį teisingÄ bei tinkamÄ servituto atlygintinumÄ . Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikÅ¡ti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutÄ . IeÅ¡kovai turėjo teisės aktų nustatyta atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įvertinimus be jų apsunkinimo servitutais ir įvertinimus po jų apsunkinimo servitutais. To ieÅ¡kovai nepadarė, tačiau pasiekė, kad teismo įpareigojimu savo žemės sklypo įvertinimÄ atliktų atsakovas. UAB (duomenys neskelbtini) atliktas žemės sklypo įvertinimas be servitutų ir su galimai nustatytinais kelio servitutais patvirtina, jog jo vertė yra 142000 Eur, nustačius 4 m pločio ir 345 m2 ploto kelio servitutÄ , vertė yra 105000 Eur (vertės sumažėjimas (nuostolis) – 37000 Eur), nustačius 4 m pločio ir 141 m2 ploto kelio servitutÄ , vertė yra 115000 Eur (vertės sumažėjimas (nuostolis) – 27000 Eur). Atsakovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ kelio ir/ar triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvarų (sienučių) įrengimo bÅ«simų iÅ¡laidų sÄ matas. Piniginės kompensacijos klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas vertinant atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir priteisiama 27000 Eur piniginės kompensacijos už sklypo vertės sumažėjimÄ ir 17261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų už 141 m2 ploto kelio ir triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimÄ .

39. Teismo įpareigojimu atsakovas atliko žemės sklypo įvertinimÄ , dėl to atsakovas patyrė 1815 Eur iÅ¡laidų, kurios Å¡ios bylos atveju turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovui.

40. IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo D. T. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, skirti atsakovui 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovams, priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Nurodo, kad juridinį faktÄ dėl bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ Ä¯rodo: a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017, b) NŽT 2015 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-4, c) Seimo kontrolieriaus 2018-05-31 pažyma Nr. 4D-2018/2-8, d) Seimo kontrolierius 2017-12-07 pažyma Nr. 4D-2017/2-1667, e) Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimas. Teiginius, kad ieÅ¡kovai gali laisvai ir netrukdomai privažiuoti prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti pagrįsta atsakovo pateiktu geodeziniu planu.

42. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovams reikalavimo sumokėti 17 261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų, bÅ«tinų įrengti triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvarÄ (sienutę). IÅ¡ sklypo pirkėjų, kai sklypo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja yra atsakovė R. T. (atsakovo mama), reikalaujama įrengti atitvarÄ nuo kelio, nors privažiavimÄ Ä¯ parduodamÄ sklypÄ pažadėjo suteikti ta pati atsakovė. Reikalavimo suma, kuri nepagrįsta objektyvais įrodymais, yra spaudimas ieÅ¡kovams, kaip ir nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. Jei atsakovai R. T. ir apdovanotasis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nenorėjo apsunkinimų sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo nepardavinėti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių. Jei iÅ¡ ieÅ¡kovų bÅ«tų priteista atsakovo naudai jo praÅ¡oma kompensacija, nesÄ Å¾iningo veiksmo pasekoje, kai atsakovė perleido atsakovui (sÅ«nui) neatlygintinai sklypÄ , tai Å¡is įgytų daugiau teisių į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nei turėjo pagal įsipareigojimÄ ieÅ¡kovams (kasacinio teismo nutarties 72 punktas) atsakovė R. T.. Byla kilo iÅ¡ pirkimo – pardavimo teisinių santykių, kai pardavėja neperdavė valdyti nuosavybės teise (CK 6.317 straipsnio 1 dalis) parduotos sklypo dalies, raÅ¡tu pažadėjo perduoti daiktÄ , sudarant sÄ lygas teisėtai naudotis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, tačiau perleido sÅ«nui sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdama įvykdyti pardavėjos pareigų. Abu atsakovai privalo atsakyti prieÅ¡ ieÅ¡kovus už jų teisių pažeidimÄ , kuris tęsiasi nuo 2014 metų.

43. IeÅ¡kovai atliktÄ turto vertinimÄ ir už jį sumokėtÄ kainÄ vertina kaip piktnaudžiavimÄ procesu. Apeliantas privalėjo vėliausiai iki 2019 metų pateikti įrodymus dėl nuostolių dydžio už servitutÄ , jei nesutiko su 2018 metais ieÅ¡kinyje pasiÅ«lyta suma, kai byla buvo nagrinėjama pirmÄ kartÄ . Bendrovė nėra kompetentinga atlikti servituto atveju žemės vertės sumažėjimo apskaičiavimÄ , ji užsiima turto ir verslo vertinimu. Atsakovas tyčia kreipėsi į bendrovę, kuri galėjo suteikti paslaugÄ už vienÄ didžiausių kainų, taip siekdamas paveikti ieÅ¡kovus.

44. Atsakovės suteikta teisė teisėtu bÅ«du (nustatant servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti, yra nedali. Atsakovei perleidus sklypÄ sÅ«nui, prievolės nedalumas lemia jo atsakomybę. Faktas, jog teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), reiÅ¡kia bendrininkų R. T. ir D. T. neteisėtus veiksmus, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas priteisė už servitutÄ kompensacijÄ , kuri apskaičiuota tiksliai pagal preliminarų susitarimÄ , kas reiÅ¡kia, jog teismas pripažino, kad atsakovė R. T. pažeidė ieÅ¡kovų teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 6.189 straipsnis), o ieÅ¡kovų prievolė, kilusi iÅ¡ susitarimo, perėjo tretiesiems asmenims (CK 6.51 straipsnis).

45. Nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu, nevykdė pareigos pagrįsti atsikirtimus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus ir, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį, praÅ¡o apeliaciniame skunde, nors nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neįrodinėjo atsakovo daiktinių teisių pažeidimo, priteisti 17 261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovai negali naudotis ir valdyti įsigyto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, nors moka žemės mokestį, negali atidalinti sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimo bÅ«do. Atsakovai D. T. ir R. T., bÅ«dami bendrininkais, žinojo, kad R. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į žemę, nes ji turėjo privažiavimÄ Ä¯ sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o skirti baudÄ D. T. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kuris pasireiÅ¡kė nepagrįstai pavėluotu dokumentų teikimu, atsisakymu teikti įrodymus, perkeliant ieÅ¡kovams pareigÄ skaičiuoti jų nuostolius dėl servituto, vilkinant procesÄ , praÅ¡ant atidėti posėdžius.

46. Atsiliepimu į atsakovo D. T. apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o dėl skundo tenkinimo spręsti teismui savo nuožiÅ«ra, kadangi apelianto reikalavimų tenkinimas neliečia trečiojo asmens interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

47. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo pagal vienÄ iÅ¡ alternatyvių ieÅ¡kinio reikalavimų, priteistos vienkartinės kompensacijos dėl servitutų nustatymo bei netenkintas ieÅ¡kinys atsakovės R. T. atžvilgiu dėl atlyginimo už servitutÄ priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

48. Kadangi CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodomo reikalavimo pripažinti, kad atsakovė R. T. pažeidė ieÅ¡kovų teises (byloje atsakovei buvo pareikÅ¡tas reikalavimas tik dėl galimo didesnio atlyginimo už servitutÄ priteisimo iÅ¡ jos); taip pat dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateikto reikalavimo, be kita ko, priteisti jam 27 000 Eur piniginės kompensacijos už sklypo vertės sumažėjimÄ ir 17261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų už 141 m2 ploto kelio ir triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimÄ (byloje atsakovas nebuvo pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinio su tokiu reikalavimu).

49. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mams nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-207-335/2020 ieÅ¡kovai prašė nustatyti žemės servitutÄ pagal vienÄ iÅ¡ variantų: 1) pripažinti jų ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ dėl servituto galiojančiu ir nustatyti servitutÄ keliui ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 3 metrų pločio ir 85,7 metro ilgio (257 kv. m ploto) dalimi žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T., su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ ; 2) arba nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 86,3 m ilgio (345 kv. m ploto) dalimi žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T., su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ ; 3) arba nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 54 m ilgio (216 kv. m ploto) dalimi infrastruktÅ«rinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei Č. D., su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, bei teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 35,3 m ilgio (141 kv. m ploto) dalimi žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T., komunikacijų koridoriui ir keliui, su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ .

50. Utenos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys, pripažinta ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimo dalis dėl servituto galiojančia, nustatytas servitutas keliui ir inžinerinių tinklų komunikacijoms įrengti, t. y. teisę ieÅ¡kovams neterminuotai naudotis 3 metrų pločio ir 85,7 metro ilgio (257 kv. m ploto) keliu, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 15 d. servituto nustatymo plane pažymėtu „S1-257“ su posÅ«kio kampais 1, 2, 9, 10, 11, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. T., suteikiant teisę juo važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai atsakovui D. T. 289,20 Eur servituto atlyginimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovų D. T. ir R. T. po 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. P. ir po 460,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei Č. D. atlyginimo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovų R. T. ir D. T. apeliacinį skundÄ , 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , patikslino sprendimo rezoliucinę dalį nurodydama, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai atsakovo D. T. naudai priteisiamas 2896,20 Eur atlyginimas už servituto nustatymÄ .

51. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. e3K-7-120-701/2021 panaikinta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas, priimtas naujas sprendimas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kuriuo buvo praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovų R. P., A. P. ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ dėl servituto galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu) ir nustatyti servitutÄ keliui ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 3 metrų pločio ir 85,7 metro ilgio (257 kv. m ploto) dalimi žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T., su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas. Bylos dalis dėl dviejų alternatyvių ieÅ¡kinio reikalavimų kasacinio teismo buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kuriais reikalinga vadovautis nagrinėjant civilinę bylÄ .

52. BylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu buvo patenkintas ieÅ¡kovų antrasis alternatyvus reikalavimas dėl servituto nustatymo, pareikÅ¡tas atsakovams D. T. ir Č. D., solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos atsakovui D. T. 1143,88 EUR, o atsakovei Č. D. - 1 752,32 EUR dydžio vienkartinės kompensacijos kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimas. Teismo netenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas, pareikÅ¡tas atsakovės R. T. atžvilgiu, praÅ¡ant iÅ¡ jos atsakovams D. T. ir/ar Č. D. priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį, teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų). Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl kurių argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl preliminariosios sutarties aiškinimo

53. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė R. T. 2014 m. gegužės 9 d. sudarė raÅ¡ytinę preliminariÄ sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį dėl atsakovei R. T. priklausiusių 2026/3121 dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), perleidimo. Preliminarios sutarties 5 punkte numatė, kad atsakovė suteikia teisę ieÅ¡kovams teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiavimui prie parduodamo žemės sklypo bei naudojimosi juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti. Servitutas keliui turi užimti ne daugiau 3 m pločio. Jo kaina yra viso 10 000 Lt. 2014 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė R. T. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė R. T. jai priklausiusias 2026/3121 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), perleido ieÅ¡kovams.

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje Nr. e3K-7-120-701/2021, įvertinęs preliminariosios sutarties 5 punkto turinį ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo minėtos sutarties nuostatos kvalifikuoti kaip susitarimo dėl servituto ir teismai nepagrįstai pripažino susitarimÄ dėl servituto nustatymo galiojančiu. Tokia iÅ¡vada padaryta, kadangi Å¡iuo punktu nebuvo susitarta konkrečiai dėl servituto, Å¡alys susitarė, kad atsakovė R. T. suteikia teisę teisėtu bÅ«du (nustatant servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga privažiuoti prie parduodamo sklypo bei naudotis juo ir komunikacijoms, keliui į jį tiesti; teisės naudotis žemės sklypu suteikimas apibrėžtas plačiai, nenustatant konkretaus Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«do, kÄ pagrindžia ir ieÅ¡kovų elgesys po ginčo preliminariosios sutarties ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove R. T. sudarymo. Pažymėta, kad susitarimo dėl servituto, kaip daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ nustatymo, viena iÅ¡ esminių sÄ lygų yra servitutÄ identifikuojančio plano parengimas ir pridėjimas prie susitarimo, o toks planas sudarant ginčo preliminariÄ jÄ sutartį nebuvo parengtas, todėl teismams nebuvo teisinio pagrindo pripažinti susitarimÄ dėl servituto galiojančiu teismo sprendimu, kadangi net jei toks susitarimas, įtrauktas į preliminariÄ jÄ sutartį, ir bÅ«tų laikomas susitarimu dėl servituto, jis neatitiko vienos iÅ¡ esminių tokio susitarimo sÄ lygų – plano, identifikuojančio servitutÄ , buvimo sudėtine tokio susitarimo dalimi.

55. Kasacinio teismo nurodyta, kad Å¡iuo atveju klausimas dėl servituto nustatymo turėjo bÅ«ti sprendžiamas pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas servituto nustatymo teismo sprendimu sÄ lygas. Teismams pripažinus susitarimÄ dėl servituto, nustatytÄ preliminariosios sutarties 5 punkte, galiojančiu ir servitutÄ keliui bei inžinerinių tinklų komunikacijoms įrengti nustačius teismo sprendimu sandorio ribose, teismų liko iÅ¡ esmės nespręstas klausimas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu pagal alternatyviuosius ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus, neanalizuota ir nevertinta, pagal kurį iÅ¡ Å¡ių variantų nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ bÅ«tų mažiausiai varžomi tarnaujančiojo daikto (tarnaujančiųjų daiktų) savininkų interesai, taip pat netirta ir nevertinta, ar nėra kitų, optimalesnių patekimo į ginčo žemės sklypÄ ir servituto nustatymo variantų.

56. Kadangi kasacinio teismo jau yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad Å¡alių preliminariosios sutarties 5 punkte numatytos nuostatos negalima kvalifikuoti kaip susitarimo dėl servituto bei pripažinti susitarimo dėl servituto nustatymo galiojančiu, be to, ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ dėl servituto galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu) ir nustatyti atitinkamÄ servitutÄ yra kasacinio teismo atmestas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde pakartotinai keliamų klausimų, susijusių su preliminarios sutarties 5 punkte numatytos nuostatos aiÅ¡kinimu, nebėra pagrindo pasisakyti, sprendžiant klausimus dėl servitutų nustatymo pagal pareikÅ¡tus alternatyvius reikalavimus. Be to, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo Å¡ioje byloje pasisakyti dėl preliminariosios sutarties 5 punkto aiÅ¡kinimo ir dėl to, jog, kaip bus nurodyta vėliau Å¡ioje nutartyje, nustatyta kompensacija už servitutÄ nevirÅ¡ija 2 896,20 EUR sumos, dėl ko ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei R. T. dėl piniginių lėšų iÅ¡ jos priteisimo pagrįstai netenkintas.

Dėl servituto būtinumo

57. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimÄ užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas bÅ«tina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

58. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

59. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).

60. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovai galėtų patekti į sklypÄ esant susitarimui iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nustačius kelio servitutÄ per atsakovės Č. D. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir kartu per jos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); esant susitarimui, iÅ¡ pietinės pusės nustačius per žemės sklypus (duomenys neskelbtini); esant susitarimui, per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio per laisvÄ valstybinę žemę patenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (jo dalis). Teismas turėjo nustatinėti bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ , t.y. kad vienintelė galimybė ieÅ¡kovams pateikti į jų žemės sklypÄ (jo dalis) yra tik naudojantis atsakovo sklypu bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes patekti į sklypÄ (jo dalis) kitais bÅ«dais. Tačiau tai nebuvo padaryta. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

61. Nustatyta, kad 0,3121 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nuosavybės teise priklauso ieškovams (ieškovui – 40/3121 dalių (įgyta 2014 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu) ir abiem ieškovams – 2972/3121 dalys (946/3121 dalis 2014 m. birželio 25 d. pirko iš J. V.; 2026/3121 dalis 2014 m. lapkričio 6 d. pirko iš R. T.), tretiesiems asmenims (A. M. – 10/3121 dalių, A. K. B. – 10/3121 dalių, R. G. – 8/3121 dalys) ir Lietuvos Respublikai (81/3121 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta (ieškovų teigimu, prašymas atlikti procedūras, kad būtų nustatytas ir įteisintas žemės sklypo naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), iki šiol galutinai neišspręstas).

62. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-4 nustatyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi privažiavimo nei iš vieno iš besiribojančių žemės sklypų. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovui D. T. priklausančiu 0.2039 ha ploto (žemės naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat atsakovei Č. D. priklausančiais 0.0768 ha ploto kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Taip pat žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su: Lietuvos Respublikai priklausančiu 1.6682 ha ploto žemės sklypu, (duomenys neskelbtini); 0.1012 ha ploto žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su 0.2845 ha ploto žemės sklypu, (duomenys neskelbtini).

63. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A-398-552/2017 buvo kilęs ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos R. P. reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, kurie užtikrintų pareiÅ¡kėjos teisę patekti į jos nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ per valstybinį žemė sklypÄ , kuriame yra statiniai (adresu (duomenys neskelbtini)) (nustatant apribojimus, servitutÄ valstybiniam žemės sklypui, kuris ribojasi Å¡iaurės vakarų pusėje su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini); iÅ¡duodant leidimÄ pirkti valstybinę žemę, bÅ«tinÄ privažiuojamajam keliui suformuoti). Å io teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatyta aplinkybė, kad formuojant žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas privažiavimas prie jo. Teismo taip pat pasisakyta, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas servitutas nėra suprojektuotas ir numatytas teritorijų planavimo dokumente ir nebuvo pagrindo įpareigoti NŽT nustatyti servitutÄ administraciniu aktu, pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys patvirtina, kad T. M. ir kitų asmenų naudojamame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) nėra galimybės suformuoti pravažiavimo nei suformuojant specialų koridorių valstybės žemės sklype, nei servituto pagrindu. Pripažinta, kad nėra pagrindo įpareigoti NŽT atlikti alternatyvius veiksmus dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, specialaus koridoriaus susisiekimo ir inžineriniams tinklams įrengti suformavimo ar leidimo pirkti valstybinę žemės iÅ¡davimo; servitutas gali bÅ«ti nustatomas sandoriu pareiÅ¡kėjai kreipiantis į privačių žemės sklypų savininkus, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su pareiÅ¡kėjai priklausančiu žemės sklypu.

64. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo, ieÅ¡kovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. pažyma rekomendavo Savivaldybės direktoriui pateikti siÅ«lymus dėl projektinių sprendinių privažiuojamajam keliui prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario mėn. raÅ¡te Nr. A51-/18 (2.14.2.12E-MP8) ir 2018 m. birželio mėn. raÅ¡te Nr. A51-55431/18 (3.3.16.1E-EM4) nurodė, kad dėl galimybės parinkti konkrečiÄ vietÄ privažiuojamam keliui įrengti, bÅ«tina atkreipti dėmesį į (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijÄ , kuri yra „C2“, kas reiÅ¡kia, kad įvažiavimų vietos yra ribojamos. Todėl sandoriai dėl servitutų nustatymo gali bÅ«ti sudaromi tik įvertinant galimas įvažiavimų vietas. Pažymėta, kad privažiuojamasis kelias prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti projektuojamas ne bet kur, o tik esamų ar suprojektuotų įvažiavimų vietoje per kitus žemės sklypus (kurie ribojasi su ieÅ¡kovų sklypu ir (duomenys neskelbtini) g.), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, pasinaudojant esamais arba suprojektuotais privažiavimais/įvažiavimais. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nuomone, priimtiniausias sprendimas suprojektuoti servitutÄ per sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovui D. T., iÅ¡ infrastruktÅ«rinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei Č. D., besiribojančio su (duomenys neskelbtini) gatve. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Å¡ie sklypai ribojasi tiek su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek su (duomenys neskelbtini) gatve, atsakovai turi galimybę iÅ¡važiuoti ir įvažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į savo žemės sklypus, nes yra suformuotos nuovažos.

65. IeÅ¡kovai, formuluodami alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, atsižvelgė į savivaldybės pasiÅ«lymus, pateiktÄ informacijÄ , kad galimybė privažiuoti prie visų 2006 m. suformuotų ir natÅ«ra grÄ Å¾intų žemės sklypų buvo bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. IeÅ¡kovai raÅ¡tu 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovę Č. D. su pasiÅ«lymu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutÄ Å¡iai atsakovei priklausančiame infrastruktÅ«riniame sklype (atsakovė Č. D. 2018 m. liepos 30 d. nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų teiktu pasiÅ«lymu dėl servituto nustatymo), o 2018 m. liepos 5 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę R. T. su siÅ«lymu įforminti neatlygintinį servitutÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), susitarimÄ patvirtinant (duomenys neskelbtini) notarų biure.

66. Pastebėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo dėl vieno iÅ¡ alternatyvaus reikalavimo, t.y. jeigu servitutas bÅ«tų nustatytas per dalį atsakovės Č. D. ir jo žemės sklypų, tenkinimo ir bÅ«tent Å¡is alternatyvus ieÅ¡kovų reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovai neiÅ¡naudojo visų galimybių patekti į sklypÄ ne per atsakovo sklypÄ , teigia, kad jie galėtų į sklypÄ patekti esant susitarimui su kitų sklypų savininkais, iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nustačius kelio servitutÄ per atsakovės Č.

D. žemės sklypus (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, atsakovė geranoriÅ¡kai su tokiu ieÅ¡kovų teiktų siÅ«lymu nesutiko, nagrinėjamoje byloje spręsta dėl servituto nustatymo teismo tvarka ne tik per atsakovo, bet ir per jos sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teigia, kad esant susitarimui su žemės sklypų savininkais bÅ«tų galima patekti į (duomenys neskelbtini) sklypÄ iÅ¡ pietinės pusės nustačius servitutÄ per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) arba per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio per laisvÄ valstybinę žemę patenkama į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siÅ«lyta į žemės sklypÄ patekti bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės, be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei ir yra miÅ¡kų Å«kio paskirties, o NŽT laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens valdomame žemės sklype nėra nustatyta jokio kelio servituto, ten važiuoti teisėtai negalima, servituto nustatymui per miÅ¡kÄ trečiasis asmuo prieÅ¡tarautų.

Pastebėtina, kad NŽT dar 2017 m. kovo 17 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės 2016 m. lapkričio 9 d. skundÄ , kuriame ji taip pat teigusi, kad NŽT privalėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu miÅ¡ko sklypui kadastro (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, kadangi, jos teigimu, Å¡iame miÅ¡ko sklype esančiu faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtu ir ieÅ¡kovų sklypo plane kaip Å¡io kelio tęsiniu pažymėtu (kartografuotu) keliu, ieÅ¡kovė patekdavo (privažiuodavo) į savo sklypÄ .

NŽT atsakyme nurodė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius grafinius duomenis (ginčo vietos ortofotografines nuotraukas) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ieÅ¡kovų žemės sklypo vakarinėje pusėje yra nuovaža, nuo kurios gali bÅ«ti įvažiuojama į atskiru žemės sklypu nesuformuotÄ Å¾emės plotÄ ; faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias (tačiau Å¡ioje vietoje kelias kaip sprendinys nenumatytas ir nesuprojektuotas jokiame teritoriniame planavimo dokumente) baigiasi ties privačiais sklypais Nr. (duomenys neskelbtini);

NŽT neturi duomenų, kad valstybiniame miÅ¡ko sklype buvo ar yra iÅ¡važinėtas kelias. Atsakyme NŽT pažymėjo, jog faktiÅ¡kai kelias baigiasi ties privačiais sklypais, kelio servitutÄ miÅ¡ko sklypui (kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus) nustatyti bÅ«tų buvusi galimybė tik tuo atveju, jeigu kelias faktiÅ¡kai buvo ir tam neprieÅ¡tarautų Valstybinė miÅ¡kų tarnyba; tik iÅ¡imtiniais atvejais miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis.

67. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami pasvarstymai, kad ieÅ¡kovai gali kreiptis į NŽT dėl kelio per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įrengimo ir tokiu bÅ«du galimybės patekti į sklypÄ , esant NŽT iÅ¡reikÅ¡tai neigiamai pozicijai Å¡iuo klausimu, nesudarytų pagrindo spręsti, jog egzistuoja reali galimybė ieÅ¡kovams per šį sklypÄ patekti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ ir kad bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ per atsakovo sklypo nėra. Taip pat pastebėtina, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti ne tik kelio, suteikiančio teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, bet ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių servitutÄ , todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad Å¡iuo metu egzistuotų galimybės faktiÅ¡kai patekti į žemės sklypÄ automobiliu ar pėsčiomis, savaime nepatvirtina, kad, pirmiausia, toks patekimo bÅ«das (nesant nustatytiems servitutams) bÅ«tų teisėtas, taip pat, kad bÅ«tų galimybės ieÅ¡kovams tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Nors atsakovas teigia, kad nenustačius (pakeitus) žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio ir nesumažinus žemės Å«kio naudmenų bei pievų ir natÅ«ralių ganyklų ploto, jokie inžinieriniai tinklai jame negali bÅ«ti tiesiami, tačiau ieÅ¡kovai nurodė siekiantys sklypo naudojimosi pobÅ«dį keisti po to, kai bus nustatytas servitutas.

68. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2020 m. birželio mėn. raÅ¡te nurodyta, kad nėra galimybės iÅ¡duoti ieÅ¡kovams praÅ¡omų techninių sÄ lygų (privažiavimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo sÄ lygų) įvažiavimo kelio į sklypÄ suprojektavimui, nesant nustatyto servituto, kadangi sklypas nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve, o techninė galimybė projektuoti įvažiavimÄ Ä¯ sklypÄ bÅ«tų tiek per atsakovo sklypÄ , tiek per atsakovo bei atsakovės Č. D. sklypus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad techninės sÄ lygos ieÅ¡kovams galėtų bÅ«ti iÅ¡duodamos ne iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

69. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad duomenų apie kitus galimus bÅ«dus be servituto nustatymo ieÅ¡kovams naudotis priklausančiu žemės sklypu byloje nėra, o ieÅ¡kovai neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypÄ kitaip, kaip tik naudodamiesi servitutu per tarnaujantįjį daiktÄ . Kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovai ėmėsi aktyvių veiksmų ir iÅ¡naudojo kitokias galimybes, kad žemės sklypui bÅ«tų įrengtas privažiavimas, jie kreipėsi ir į atsakovę Č. D., kėlė klausimus dėl patekimo į žemės sklypÄ per neįregistruotÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame stovi statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) bei valstybinį žemės sklypÄ , tačiau Å¡ių klausimų geranoriÅ¡kai arba teisminiu bÅ«du iÅ¡spręsti nepavyko. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įsitikino servituto bÅ«tinumu ir pagrįstai spręsta dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties.

Dėl servituto turinio

70. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jų pačių pareikÅ¡tÄ antrÄ jį alternatyvųjį reikalavimÄ , laikosi pozicijos, kad turėtų bÅ«ti tenkinamas pirmasis alternatyvusis reikalavimas dėl servituto nustatymo vien tik atsakovo žemės sklype. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad servituto vieta per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ atitinka teisės aktų reikalavimus ir užtikrina teisingÄ vieÅ¡pataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos praÅ¡oma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, teisių pusiausvyrÄ , jie praÅ¡o pakeisti Å¡ioje dalyje sprendimÄ ir nustatyti servituto vietÄ bÅ«tent pagal šį planÄ . Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nekelia klausimo dėl servituto nustatymo pagal antrÄ jį alternatyvųjį ieÅ¡kovų reikalavimÄ , tik nurodo, kad jo sklypas yra užstatomas pagal parengtÄ ir suderintÄ Generalinį sklypo planÄ bei jame numatytus sprendinius, nei Generaliniame sklypo plane, nei Suvestiniame inžinierinių tinklų plane nėra numatytas kelio servitutas (kas, teismo vertinimu, savaime nepaneigtų, kad servituto nustatymas teismo sprendimu yra galimas); savo atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodo nesutinkantis su ieÅ¡kovų reikalavimu nustatyti servitutÄ tik per jo žemės sklypÄ .

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, pažymėta, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai dėl servituto nustatymo suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, o teismui nusprendus patenkinti vienÄ iÅ¡ alternatyviųjų reikalavimų, kito reikalavimo nagrinėjimas tampa nereikÅ¡mingas, teismai neturi procesinės pareigos pasisakyti ir dėl kitų alternatyvių ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų dėl servituto nustatymo. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai, iÅ¡ esmės patys sau prieÅ¡taraudami, kelia klausimÄ dėl vieno iÅ¡ dviejų alternatyvių reikalavimų patenkinimo, siekia, kad bÅ«tų nustatytas servitutas pagal ieÅ¡kovų suformuluotÄ pirmÄ jį, o ne antrÄ jį, alternatyvųjį reikalavimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovų pareiga buvo tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, o suabejojus jų tinkamumu, ieÅ¡kinį tikslinti, dalies reikalavimų atsisakyti, kas Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų nebuvo padaryta.

72. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, yra pažymėta, kad sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo teismo sprendimu pagal alternatyviuosius ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus, reikalinga analizuoti ir vertinti, pagal kurį iÅ¡ Å¡ių variantų nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ bÅ«tų mažiausiai varžomi bÅ«tent tarnaujančiojo daikto (tarnaujančiųjų daiktų) savininkų interesai. Å iuo atveju atsakovė Č. D. neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors jos sklypo dalyje taip pat nustatytas servitutas, t.y. nekeliamas klausimas, kad servitutas nustatomas keliems žemės sklypams, kurie priklauso skirtingiems savininkams. Atsakovei neginčijant pirmosios instancijos sprendimo, vertintina, pagal kokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustačius servitutÄ atsakovo D. T., pateikusio apeliacinį skundÄ , interesai nukentėtų kiek įmanoma mažiau. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju prioritetas teiktinas bÅ«tent tam servituto nustatymo variantui, kuris kuo mažiau apribotų atsakovo galimybes naudotis savo turimu sklypu.

73. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto turinio vertino UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. parengtus servitutų nustatymo planus, atsižvelgė ir į UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinę iÅ¡vadÄ . Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal atsakovo D. T. pateikto statybos projekto ir suvestinio inžinerinių tinklų planÄ 3,50 m pločio įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektuotas ne toje vietoje, kur ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti 4 m (arba 3 m) pločio kelio servitutÄ â€“ nuo žemės sklypo ribos iki suprojektuoto įvažiavimo yra 5,96 m atstumas, todėl įrengus dar ir antrÄ Ä¯važiavimÄ už 1,96 m bÅ«tų praplėstas jau esamas įvažiavimas ir atsakovo nuosavybės teisės bÅ«tų apribotos daugiau, negu reikalinga kelio servitutui nustatyti. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas keliukas, skirtas aptarnauti Å«kinį pastatÄ , beveik sutampantis su ieÅ¡kovų siÅ«lomu pagal 2018 m. lapkričio 26 d. planu, tačiau iÅ¡ statybos projekto matyti, kad tarp statinių yra suplanuotas ne įvažiavimas/kelias, bet sutankinto žvyro takas/danga, t.y. vidinis namo kiemelis.

74. Pripažintina, kad teismo pagrįstai įvertintos aplinkybės, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovo Å¡eima, auginanti nepilnametį vaikÄ , už pastatų yra vandens gręžinys, kurio apsaugos zona yra nustatyta 5 metrai. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktas fotonuotraukas, sprendė, kad faktiÅ¡kai nuo gręžinio iki numatytos kelio vietos yra mažesnis atstumas, nei numatyta plane, kelias eitų pro pat atsakovo gyvenamÄ jį namÄ , galimai patektų ir į vandens gręžinio apsaugos zonÄ , o nuo Å«kinio pastato sienos galimai liktų mažiau nei 10 cm.

Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas remiasi prielaidomis, tačiau patys jokių tokias teismo iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų ar paskaičiavimų nepateikia, deklaratyviai teigdami, kad pats teismas privalėjo pagal brėžinyje esančius taÅ¡kus viskÄ iÅ¡analizuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat ir pateiktas į bylÄ fotonuotraukas, atsakovo teiktus paaiÅ¡kinimus, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Net ir tuo atveju, jeigu gręžinys, apsauginė 5 metrų zona nebÅ«tų kliÅ«tys nustatomam kelio servitutui, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo visam kiemui tapus pereinamu (pravažiuojamu), atsakovo Å¡eima netektų privatumo, iÅ¡kiltų ir saugumo problema, kai Å¡eimoje auga nepilnametis vaikas, kÄ ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu, nustačius servitutÄ pagal planÄ , parengtÄ 2019 m. gruodžio 13 d. ta dalis atsakovo žemės sklypo, kur bÅ«tų įrengtas kelias, yra žemės sklypo pakraÅ¡tyje, už pastatų, trumpesnė jo atkarpa (t.y. ne per visÄ sklypÄ ), kas akivaizdžiai yra naudingiau atsakovui nei pirmuoju atveju.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2020 m. birželio mėn. raÅ¡te nurodyta, kad techninė galimybė projektuoti įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų sklypÄ bÅ«tų tiek per atsakovo sklypÄ , tiek ir per atsakovo bei atsakovės Č. D. sklypus, todėl negalima sutikti, kad teismo iÅ¡vados Å¡iam raÅ¡tui prieÅ¡tarautų.

75. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje iÅ¡vadoje teismo ekspertas G. K., įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. parengtus servitutų nustatymo planus, pasisakė, kad pirmasis planas yra labiau tinkamas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principÄ , tačiau pažymėtina, kad Å¡i iÅ¡vada daroma įvertinus tarnaujančių daiktų savininkų skaičių, o kaip minėta, atsakovė Č.

D. neskundžia teismo sprendimo. Be to, konsultacinėje iÅ¡vadoje taip ir nenurodoma, kad antrasis planas dėl kažkokių priežasčių neatitiktų teisės aktų reikalavimų. IÅ¡vadoje pažymima, kad pirmajame plane nustatomas 345 kv. m ploto kelio servitutas yra tiesus, nėra jokių trukdžių naudoti keliÄ pagal paskirtį, o kitame plane kelias ties viduriu daro du 90° staigius posÅ«kius ir 4 m plotyje yra nepravažiuojamas stambesnių gabaritų transportui, t.y. komunalines paslaugas teikiančiam transportui, prieÅ¡gaisrinės apsaugos automobiliui.

Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginius, kad jie negalės įgyvendinti savo teisių į sveikatÄ , saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , statytojo teisių, jei prie sklypo negalės privažiuoti eksperto nurodomas transportas servitutÄ nustačius pagal 2019 m. gruodžio 13 d. planÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovų žemės sklypo naudojimosi bÅ«das dar nėra nustatytas, todėl ateityje, jį nustačius, servitutas galėtų bÅ«ti keičiamas tuo atveju, jeigu iÅ¡kiltų klausimas dėl minėtų transporto priemonių patekimo (CK 4.112 straipsnio 5 dalis).

Be to, UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodoma, kad eksperto yra vadovaujamasi STR „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatomis, numatančiomis reikalavimus gatvėms, automobilių keliams, todėl abejotina, ar tokie reikalavimai aktualÅ«s nagrinėjamu atveju, kai sprendžiama tik dėl ieÅ¡kovų galimybės patekti į savo sklypÄ . Abu servitutų nustatymo planus ieÅ¡kovų iniciatyva parengė UAB (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai atitinkamai teikė alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal Å¡ios bendrovės paruoÅ¡tus planus, todėl abejoti, dėl jų abiejų atitikimo teisės aktų reikalavimams, kolegija neturi pagrindo.

76. Kadangi byloje nėra duomenų, jog servituto negalima nustatyti pagal pačių ieÅ¡kovų iniciatyva UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ 2019 m. gruodžio 13 d. servitutų nustatymo planÄ , o pagal jį nustačius servitutus atsakovo nuosavybės teisės bÅ«tų apribotos mažiau (atsakovė neginčija sprendimo) bei atsakovės Č. D. žemės sklypas yra kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), pripažintina, kad buvo pagrindas tenkinti ieÅ¡kovų antrÄ jį alternatyvų reikalavimÄ ir neterminuotÄ kelio servitutÄ nustatyti bÅ«tent pagal 2019 m. gruodžio 13 d. parengtÄ planÄ , t. y. 357 kv. m ploto kelio servitutÄ , kuris apribotų atsakovų D. T. ir Č. D. nuosavybės teises, kitÄ alternatyvų reikalavimÄ dėl servituto nustatymo atmetant.

Dėl servituto atlygintinumo

77. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

78. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

79. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio vertino, kad nėra duomenų, jog nustačius tokio turinio servitutÄ ieÅ¡kovai įgytų didelę materialinę naudÄ , o atsakovai patirtų realius turtinius nuostolius, atsakovės Č. D. žemės sklypas yra kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), ji ginčo žemės sklype neužsiima veikla, kuri bÅ«tų sutrikdyta iÅ¡ esmės, atsakovo atstovas nurodė, kad dėl tokio servituto nustatymo atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, ta jo žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga bei sprendė, kad dėl servituto nustatymo tarnaujančiųjų daiktų savininkų suvaržymai bÅ«tų minimalÅ«s, o privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, bÅ«tų itin nedidelis.

Pažymėta, kad atsakovo galimybės bÅ«tų iÅ¡ dalies apribotos, nes toje dalyje žemės sklypo nebegalėtų naudoti pagal jo paskirtį. Teismo vertinta, kad ieÅ¡kovai kompensacijos dydį apskaičiavo remdamiesi su atsakove R. T. sutarta 2 896,20 EUR (10 000 Lt) suma, siÅ«lė atsakovui iÅ¡mokėti 1 143,88 EUR, o atsakovei Č. D. – 1 752,32 EUR, proporcingai kiekviename žemės sklype nustatomo servituto plotui. Teismas nesirėmė UAB (duomenys neskelbtini) parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ bei apskaičiavo, kad pagal jÄ atsakovei Č.

D. galėtų būti nustatyta vienkartinė 122,04 EUR kompensacija, o atsakovui, kurio žemės sklypo vertė yra 77 900 EUR, naudojimo laipsnis – 1, kadangi atsakovo žemės sklypo naudojimo būdas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir šiuo sklypu kaip keliu pats atsakovas nesinaudos, galėtų būti nustatyta vienkartinė 1 098,39 EUR kompensacija (0,0141 ha x 77 900 EUR x 1). Kadangi patys ieškovai siūlė išmokėti didesnio dydžio vienkartines kompensacijas abiem atsakovams (ne todėl, kad preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp ieškovų ir atsakovės R.

T. buvo numatyta 10000 Lt suma, kaip apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo ieškovai), šios sumos iš jų atsakovams ir priteistos.

80. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo piniginės kompensacijos klausimÄ iÅ¡spręsti vertinant atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 22-10-03, UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ kelio ir/ar triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvarų (sienučių) įrengimo bÅ«simų iÅ¡laidų sÄ matas) ir priteisti 27000 Eur piniginės kompensacijos už sklypo vertės sumažėjimÄ ir 17261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų už 141 m2 ploto kelio ir triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimÄ , tačiau apeliaciniame skunde jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių įrodymų vertinimo neteisingos, nepateikia, tik deklaratyviai teigia, kad jo teikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jo nurodomas aplinkybes. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parengtoje atskaitoje vertintojo nurodoma, kad kelio servitutas sukuria apribojimus drausti pravažiuoti praeiti, vykdyti savo veiklÄ , sodinti užtverti, skaičiavimuose daroma prielaida, kad servituto plotas iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro sklypo ploto, taip suskaičiuojamas sklypo plotas, kuriam netaikomi kelio servituto apribojimai. Vertinto sklypo rinkos vertė su prielaida, kad sklypas turi tam tikrÄ servitutÄ , priimama kaip koreguotų kainų aritmetinio vidurkio sandaugos su ploto vienetu reikÅ¡mė. Taigi, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismo pažymėta, UAB (duomenys neskelbtini) vertė apskaičiuota imant už pagrindÄ ne visÄ Å¾emės sklypo plotÄ (neįskaitant servituto užimamo ploto), taip dirbtinai dar labiau sumažinant žemės sklypo vertę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ia Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, sprendžiant servituto atlygintinumo klausimÄ , vadovautis nėra pagrindo.

81. Atsakovui teigiant, kad ateityje gali bÅ«ti patirtos 17261,82 Eur iÅ¡laidos už 141 m2 ploto kelio ir triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimÄ , pažymėtina, kad kelias kol kas nėra įrengtas (iki sprendimo įsiteisėjimo dar net nėra nustatytas kelio servitutas) ir atsakovai neturėjo jokių iÅ¡laidų dėl kelio įrengimo, be to, kaip minėta, atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir dėl tokio praÅ¡ymo, pateikto apeliaciniame skunde, nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas. T.p. servituto turėtojo pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ yra nustatyta CK 4.114 straipsnyje. CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. CK 4.114 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ Ä¯statyme yra numatyta ir servituto turėtojams. Taigi, esant nustatytam kelio servitutui ir iÅ¡kilus bÅ«tinybei tvarkyti, remontuoti ar kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tokį keliÄ , Å¡alys dėl Å¡ios pareigos bei jos vykdymo dydžio gali susitarti, o nepavykus susitarti, bet kuri turės galimybę kreipti į teismÄ (CK 4.114 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, tik ateityje atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turės teisę jas ginti bendra tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl galimų bÅ«simų tarnaujančiojo daikto priežiÅ«ros iÅ¡laidų Å¡iuo metu, t.y. sprendžiant dėl kompensacijos už nustatomÄ servitutÄ dydžio, neturi esminės reikÅ¡mės, ir spręsti dėl jų Å¡iuo metu nėra pagrindo.

82. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, o kompensacijos dydis teismo nustatytas, tinkamai įvertinant žemės sklypo rinkos kainÄ bei ieÅ¡kovų siÅ«lymus dėl didesnės kompensacijos iÅ¡mokėjimo, vadovaujantis galiojančia teismų praktika, todėl nėra pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl kompensacijos už servitutÄ dydžio, nei jÄ padarė pirmosios instancijos teismas.

83. IeÅ¡kovai buvo pareiÅ¡kę reikalavimÄ atsakovei R. T., kuriuo prašė, teismui nustačius, kad atlyginimo už servitutÄ dydis yra didesnis už ieÅ¡kovų reikalaujamÄ nustatyti atlyginimo dydį (2 896,20 EUR) (pagal bet kurį iÅ¡ alternatyvių reikalavimų), atsakovams D. T. ir/ar Č. D. priteisti virÅ¡ijantį 2 896,20 EUR sumÄ atlyginimo dydį bÅ«tent iÅ¡ atsakovės R. T.. Å is reikalavimas pirmosios instancijos teismo netenkintas. Kaip matyti, minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas siejamas tik su klausimo dėl atlyginimo už servitutÄ iÅ¡sprendimu, t.y. ieÅ¡kovų nurodyta, jog taikytinas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pirkėjo teisių gynimo bÅ«das, pagal kurį gali bÅ«ti sumažinta 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties, kurios Å¡alis yra R. T., kaina tiek, kiek teismo nustatytas atlyginimas už servitutÄ virÅ¡ytų 2 896,20 Eur, atliktinas įskaitymas ir pervirÅ¡is priteistinas atsakovams ne iÅ¡ ieÅ¡kovų, bet iÅ¡ R. T., t. y. pardavėjos, tokiu bÅ«du tinkamai atlyginant už nustatytinÄ servitutÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami tik klausimai dėl servituto nustatymo pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas bei atlyginimo už tai. Sprendžiant Å¡iuos klausimus, nustačius servitutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams priteista bendra 2 896,20 EUR suma (atsakovui - 1 143,88 EUR, o atsakovei Č. D. – 1 752,32 EUR) - vienkartinė kompensacija dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo. Todėl pripažintina, kad, nustačius kompensacijÄ , kuri nevirÅ¡ija 2 896,20 EUR sumos, nebuvo pagrindo nurodyto ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovei R. T. dėl piniginių lėšų iÅ¡ jos priteisimo nagrinėjimui. Dėl to, kolegijos nuomone, ir Å¡iuo metu nėra pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su 2014 m. gegužės 9 d. preliminariosios sutarties sudarymu bei vykdymu, kaip to reikalauja ieÅ¡kovai (jų kaip pirkėjų teisių gynimo aspektu), bei pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovės R. T. atmetamas.

84. Atsižvelgusi į tai, kad tam tikrų aplinkybių (o bÅ«tent - dėl ieÅ¡kovų kaip pirkėjų teisių gynimo, kai teismo nustatyta kompensacija už servitutÄ nevirÅ¡ija 2 896,20 EUR sumos) vertinimas, atliktas pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje, buvo perteklinis, teisėjų kolegija Å¡alina iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismo pasisakyta dėl pirkėjų teisių gynimo (skundžiamo sprendimo dalis „Dėl pirkėjų teisių gynimo“), kiek tai susiję su ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. pasiraÅ¡ytų 2014 m. gegužės 9 d. preliminariosios sutarties, 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymu bei vykdymu.

85. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina iÅ¡ jos paÅ¡alinant 6 pastraipÄ , kadangi vertintina, jog ieÅ¡kinys atsakovo D. T. atžvilgiu patenkintas pilnai (ne iÅ¡ dalies), kai teismas patenkino vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų alternatyviųjų reikalavimų, o bet kurio iÅ¡ reikalavimų patenkinimas reiÅ¡kia, jog sprendimas priimtas ieÅ¡kovų naudai, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovai. Pripažintina, kad minėta aplinkybė reikÅ¡minga ir sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių.

Dėl baudos atsakovui skyrimo

86. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ skirti atsakovui D. T. 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovams. Pažymi, kad bylos procesas trunka 5 metus, atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neįrodinėjo atsakovo daiktinių teisių pažeidimo, tačiau apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti 27 000 Eur kompensacijÄ bei 17 261,82 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų už 141 m2 ploto kelio bei triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimus, kas patvirtina teiginį dėl bylos vilkinimo ir piktnaudžiavimo procesu, ieÅ¡kovams daromÄ spaudimÄ . Nurodo, kad piktnaudžiavimas pasireiÅ¡kė pavėluotu dokumentų teikimu, atsisakymu teikti įrodymus, perkeliant ieÅ¡kovams pareigÄ skaičiuoti jų nuostolius dėl servituto, vilkinant procesÄ , praÅ¡ant atidėti posėdžius. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9:00 val. parengiamojo posėdžio metu atsakovui teismo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus dėl praÅ¡omo priteisti kompensacijos dydžio, tačiau jis per nustatÄ terminÄ jų nepateikė, 2022 m. rugsėjo 28 d. paprašė atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl to, kad pateikė praÅ¡ymÄ turto vertintojui, posėdis buvo atidėtas. 2022 m. rugsėjo 29 d. neįvyko bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, nes atsakovas prieÅ¡ posėdį ryte į Liteko įkėlė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, teikė įrodymus. D. T. buvo žinoma apie tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi privažiavimo, bet ir visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį melavo, kad ieÅ¡kovai turi galimybę laisvai patekti į sklypÄ .

87. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

88. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors atsakovas ir teikė praÅ¡ymÄ atidėti 2022 m. rugsėjo 29 d. parengiamÄ jį teismo posėdį dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovas kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl sklypo įvertinimo, tačiau nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyko, be to, buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, buvo iÅ¡klausyti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teismo posėdis atidėtas ne tik dėl sklypo įvertinimo (kuris vėliau atliktas kitos bendrovės), bet ir siekiant iÅ¡klausyti trečiojo asmens NŽT pozicijÄ . Taip pat atsakovas 2022 m. spalio 20 d. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) rangos darbų sÄ matas dėl kelio ir/ar triukÅ¡mo (garso) slopinimo atitvaro (sienutės) įrengimo, dėl Å¡ių įrodymų pateikimo teismo posėdžiai nebuvo atidėti, su jais buvo galima susipažinti savalaikiai, dėl jų pateikimo nebuvo užvilkintas bylos nagrinėjimas. Todėl Å¡ios ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės nesudarytų pagrindo spręsti, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, netinkamai vykdė procesines pareigas. Pažymėtina, kad teisminis procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, byla pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose nagrinėta iÅ¡ viso tris kartus, byloje buvo teikiamas kasacinis skundas, byla nagrinėta kasaciniame teisme žodinio proceso tvarka. Be to, vien apeliacinio skundo padavimas ir savo pozicijos byloje įrodinėjimas negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl baudos atsakovui skyrimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89. IeÅ¡kovai nurodo, kad jų materialinis reikalavimas atsakovų D. T. ir Č. D. atžvilgiu patenkintas, todėl ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jų priteistinos lygiomis dalimis, o atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paliktos patiems atsakovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, atmetus ieÅ¡kovų reikalavimÄ atsakovei R. T., iÅ¡ ieÅ¡kovų jos patirtos iÅ¡laidos nepriteistos arba turi bÅ«ti sumažintos. Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovų argumentais sutinka iÅ¡ dalies.

90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

91. IeÅ¡kovams akcentuojant, kad jiems turėtų bÅ«ti atlyginamos visos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl servituto nustatymo, taikant vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali bÅ«ti pagrindas ir nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022). Dėl to nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų gali bÅ«ti priteisiamas ir mažesnės apimties, nei jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atlyginimas.

92. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimus (dėl servitutų nustatymo) 2018 m. rugpjūčio 19 d. apmokėjo 150 EUR žyminiu mokesčiu, ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovei R. T. (dėl pirkėjo teisių gynimo) 2022 m. rugsėjo 2 d. apmokėjo 33 EUR žyminiu mokesčiu. IeÅ¡kinį atsakovų D. T. ir Č. D. atžvilgiu patenkinus, iÅ¡ jų ieÅ¡kovams priteistina ne po 37,50 EUR žyminio mokesčio, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet po 75 Eur žyminio mokesčio. Vertinant, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei R. T. apmokėtas 33 Eur žyminiu mokesčiu, laikytinas iÅ¡vestiniu bei yra neatsiejamai susijęs su servituto atlygintinumo klausimo iÅ¡sprendimu, ieÅ¡kovams 33 Eur žyminis mokestis grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

93. Nors ieÅ¡kovai nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė padalinti per pusę iÅ¡laidas, susijusias UAB (duomenys neskelbtini) ekspertinės iÅ¡vados parengimu (už kÄ ieÅ¡kovai 2022 m. gegužės 27 d. sumokėjo 847 EUR), tačiau vertinant, kad Å¡i iÅ¡vada teismų atmesta, ja nesiremta, sprendžiant dėl servituto nustatymo, su tuo sutikti nėra pagrindo. Be to, kaip minėta, Å¡ios kategorijos bylose gali bÅ«ti ir nukrypstama nuo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo tik pusė Å¡ių iÅ¡laidų bei patirtų iÅ¡laidų už servituto plano parengimÄ UAB (duomenys neskelbtini) (423,50 EUR + 50 EUR) priteista iÅ¡ atsakovų D. T. ir Č. D. ieÅ¡kovams lygiomis dalimis po 236,75 EUR.

94. Ieškovai dėl advokato teisinių paslaugų (susipažinimo su civiline byla, pareiškimo dėl teismo nutarties įvykdymo parengimo, atstovavimo teisme) turėjo 847 EUR išlaidų. Vertinant byloje pareikštus reikalavimus bei tai, ar jie buvo patenkinti, ieškovų 2/3 turėtų atstovavimo išlaidų priteistina iš atsakovų D. T. ir Č. D. ieškovams lygiomis dalimis po 282,33 EUR.

95. Nustatyta, kad iki nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ naujo atsakovai D. T. ir R. T. turėjo 11 132 EUR iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: 2019 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvitu atsakovo D. T. buvo sumokėta 1694 EUR (294 EUR PVM) (100 EUR už teisines konsultacijas dėl preliminarios sutarties ir servituto nustatymo Å¡alių susitarimu bei susipažinimÄ su bylos dokumentais, papildomų duomenų rinkimÄ , galimų sprendinių pateikimÄ ; 1 200 EUR už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ; 100 EUR už pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme); 2020 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitu atsakovės R. T. sumokėta 3509 EUR (1 500 EUR už apeliacinio skundo parengimÄ ; 1 300 EUR atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ ; 100 EUR už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ , 609 EUR PVM); atsakovė R. T. 3 025 EUR sumokėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. (pinigų priėmimo kvitas 450 EUR sumai už iki ieÅ¡kinio atliktus veiksmus, susijusius su Å¡ia byla, ir mokėjimo pavedimas 2 575 EUR sumai už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir kt.) rengimÄ , atstovavimÄ ). Atsakovė R. T. 2904 EUR už kasacinį skundÄ sumokėjo 2021 m. birželio 3 d.. Apeliacinis skundas 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovo apmokėtas 150 EUR žyminiu mokesčiu, kasacinis skundas 2021 m. sausio 16 d. apmokėtas 150 EUR žyminiu mokesčiu. Be to, atsakovas D. T. už kelio servituto iÅ¡registravimÄ Nekilnojamojo turto registre pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 sumokėjo 17,05 EUR.

96. Vertinant, kad iki nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovų buvo praÅ¡oma nustatyti žemės servitutÄ pagal vienÄ iÅ¡ 3 variantų:

1) pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. 2014 m. gegužės 9 d. susitarimÄ dėl servituto galiojančiu ir nustatyti servitutÄ keliui ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T.;

2) arba nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis dalimi žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T.;

3) arba nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis dalimi sklypo, priklausančio atsakovei Č. D. bei teisę neterminuotai naudotis dalimi sklypo, priklausančio atsakovui D. T., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. e3K-7-120-701/2021 buvo atmestas pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas, taip pat ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai atsakovės R. T. atžvilgiu ieÅ¡kinys yra atmestas, jos patirtos bÅ«tinos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dalis atsakovės patirtų išlaidų (450 EUR suma+ PVM, kas sudaro 544,50 Eur) yra už iki ieškinio pateikimo atliktus veiksmus ir šia suma mažina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 8893,50 Eur, kuri priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis. Vertinant, kad apeliacinis, kasacinis skundai teikti abiejų atsakovų interesais, atsakovės R. T. naudai iš ieškovų priteistina pusė žyminio mokesčio už apeliacinį bei kasacinį skundus.

Tuo tarpu atsakovo D. T. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus už kelio servituto iÅ¡registravimÄ sumokėtÄ 17,05 EUR sumÄ , kuri priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų, vertinant, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai, tenkintas vienas iÅ¡ alternatyvių reikalavimų ir nustatytas žemės servitutas kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantis teisę neterminuotai naudotis ir dalimi sklypo, priklausančio atsakovui D. T., atsakovui neatlygintinos.

97. Atsakovai R. T. ir D. T. už advokato teisines paslaugas nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-1813-356/2022 patyrė 2022 m. rugpjūčio 23 d. 2178 EUR iÅ¡laidų už atstovavimÄ (sÄ skaitoje nurodoma, kad iÅ¡laidos patirtos dėl abiejų atsakovų pavedimų vykdymo, apmokėtos vienos atsakovės R. T.), o atsakovas D. T. sumokėjo 1 815 EUR už nekilnojamojo turto įvertinimÄ . IeÅ¡kovai teigia, kad atsiliepime nurodyti argumentai yra pateikti iÅ¡skirtinai atstovaujant D. T. interesus, renkant įrodymus dėl turto vertės su UAB (duomenys neskelbtini) pagalba, iÅ¡laidos už pareiÅ¡kimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo (200 Eur) parengimÄ taip pat turėtų bÅ«ti vertinamos kaip atsakovo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria ieÅ¡kovų argumentams, kadangi atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomi argumentai dėl servituto nustatymo bÅ«tinybės, o dėl atsakovės R. T. interesų nepasisakoma niekaip, taigi, atsiliepimas į ieÅ¡kinį pateiktas iÅ¡imtinai atsakovo interesais, tačiau praÅ¡yme dėl sprendimo vykdymo atgręžimo praÅ¡yta iÅ¡ atsakovės Č. D. priteisti abiem atsakovams jų turėtas bylinėjimosi bei vykdymo iÅ¡laidas. Todėl pusė dėl Å¡io pareiÅ¡kimo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas sudarytų 121 Eur, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai. Tuo tarpu atsakovo D. T. atžvilgiu ieÅ¡kinys patenkintas, nekilnojamojo turto vertinimu teismas nesivadovavo, todėl jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

98. Atsakovė Č. D. 2018 m. gruodžio 27 d. prašė priteisti 970,10 EUR (170,10 EUR PVM): 90 EUR už atsakymo į paklausimÄ dėl servituto nustatymo parengimÄ , 720 EUR už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ; 2020 m. liepos 20 d. prašė priteisti 871,20 EUR (su 151,20 EUR PVM) už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ apmokėjo 2020 m. vasario 5 d. Kadangi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovės Č. D. atžvilgiu patenkintas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei pripažino pirmosios instancijos teismas, Å¡ios atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

99. Nustatyta, kad byloje iš viso susidarė 142,81 EUR (36,67 EUR + 106,14 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus, kad atsakovų D. T. ir Č. D. atžvilgiu ieškinys patenkintas, o atsakovės R. T. atžvilgiu – atmestas, 1/3 šių išlaidų valstybei privalo padengti lygiomis dalimis ieškovai (po 23,80 EUR), o atsakovas D. T. ir atsakovė Č. D. kiekvienas po 47,60 EUR.

100. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ir 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovės Č. D. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismui netenkinus jos atžvilgiu pareikÅ¡to alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo, buvo priteistos iÅ¡ atsakovų R. T. ir D. T. (po 920,65 EUR). Teismo sprendimas buvo įvykdytas, atsakovė R. T. pagal jos atžvilgiu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gera valia sumokėjo antstoliui G. B. iÅ¡ viso 965,25 EUR (920,65 EUR + 44,60 EUR vykdymo iÅ¡laidos), o atsakovas D. T. pagal jo atžvilgiu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gera valia sumokėjo antstoliui I. G. iÅ¡ viso 962,32 EUR (920,65 EUR + 42,07 EUR vykdymo iÅ¡laidos). Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 panaikintas, todėl, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo, yra pagrindas įvykdyti sprendimo atgręžimÄ : iÅ¡ atsakovės Č. D. priteistina atsakovei R. T. – 965,25 EUR, o atsakovui D. T. – 962,32 EUR.

Dėl bylos baigties

101. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , įrodymų vertinimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį dėl ieÅ¡kinio patenkinimo atsakovo atžvilgiu, paÅ¡alinant perteklinius motyvus dėl pirkėjo teisių gynimo bei perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

102. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes, kolegijos vertinimu, jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

103. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas apeliacinius skundus apmokėjo 105 Eur dydžio žyminiais mokesčiais. Atsakovas D. T. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Eur (be PVM) iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ teismui; 1000 Eur (be PVM) – už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ teismui. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų patyrę bylinėjimosi iÅ¡laidas.

104. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos. Å iuo atveju ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas. Todėl atsakovo patirtos iÅ¡laidos dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo neatlygintinos.

105. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, tik patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis, šalinama dalis sprendimo motyvų, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, dėl šalių valstybės naudai sumokėto žyminio mokesčio priteisimo nespręstina, šios išlaidos paliekamos šalims.

106. Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡ dalies pripažinti pagrįstais ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ naujo, atsakovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumažinti iki 500 Eur sumos, kuri priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis (po 250 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistu, paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus dėl pirkėjų teisių gynimo (sprendimo dalis „Dėl pirkėjų teisių gynimo“) bei sprendimo rezoliucinės dalies 6 pastraipÄ dėl ieÅ¡kinio atmetimo kitoje dalyje atsakovo D. T. atžvilgiu, o sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡dėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės Č. D., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovams R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 75 EUR žyminio mokesčio, 236,75 EUR kitų išlaidų, 282,33 EUR už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovams R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 75 EUR žyminio mokesčio, 236,75 EUR kitų išlaidų, 282,33 EUR už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės R. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. T. gim. (duomenys neskelbtini), 8,52 EUR kitų išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. T. gim. (duomenys neskelbtini), 8,52 EUR kitų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. T., gim. (duomenys neskelbtini), 4507,25 EUR už advokato teisines paslaugas,75 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. T., gim. (duomenys neskelbtini), 4507,25 EUR už advokato teisines paslaugas, 75 EUR žyminio mokesčio.

PraÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti.

Atgręžti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 panaikinto Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-335/2020 įvykdymÄ ir priteisti iš atsakovės Č. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), 962,32 EUR bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidų, o atsakovei R. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 965,25 EUR bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidų.

Priteisti iš atsakovo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 47,60 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Priteisti iš atsakovės Č. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 47,60 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Priteisti iš ieškovės R. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 23,80 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 23,80 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5662), privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto R. P. 33 Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 88.“

Priteisti iš ieškovų R. P. ir A. P. iš kiekvieno po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui D. T..

Netenkinti ieškovų prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui D. T..

Teisėjai Eigirdas Činka

Vygintas Mažuika

Dalia Pranckienė