2020-05-06 Nr. AB-9268-3-61-3-01444-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-809-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01444-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V4-136 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui E. R. skyrimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam, kaip restruktūrizavimo administratoriui, buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, dėl to, kad dalyvavo mokymuose Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis mažiau kaip 24 akademines valandas per 2016 kalendorinius metus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybai paaiškino, jog pusę metų lankė seminarus ir turėjo surinkęs 18 valandų, tačiau nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. sirgo. Tarnyba nusprendė, jog tokiu atveju pareiškėjas turėjo teikti prašymą teismui dėl atstatydinimo iš UAB „Statra“ restruktūrizavimo administratoriaus pareigų, tačiau pareiškėjo įsitikinimu jis tokios pareigos neturėjo, o UAB „Statra“ valdymo organai į teismą dėl to taip pat nesikreipė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis turėjo surinkęs daugiau nei 24 valandas bankroto administratoriams privalomų mokymų, kurių dalis sutampa su restruktūrizavimo administratorių mokymo programa.

3. Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas 2016 metais administravo įmonių restruktūrizavimo procedūras. 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė Restruktūrizavimo administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2016 metus, kurią įvertinus buvo nustatyta, kad pareiškėjas restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikaciją kėlė mažiau nei 24 akademines valandas. 2018 m. kovo 9 d. surašytas stebėsenos išvados projektas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas kvalifikaciją kėlė mažiau kaip 24 valandas. Tą pačią dieną pareiškėjas su išvados projektu buvo supažindintas. 2018 m. kovo 13 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė paaiškinimą ir išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės. 2018 m. balandžio 27 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, nes pareiškėjas 2016 metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) 18 akademinių valandų, t. y. mažiau kaip būtinas 24 akademines valandas.

5. Tarnyba nurodė, jog nei stebėsenos, nei vėlesnio patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėjas dėl ligos 2016 metais negalėjo teikti ar neteikė restruktūrizavimo administratoriaus paslaugų, todėl jis turėjo pareigą vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą tobulinti kvalifikaciją.

II

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Teismas panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V4-136 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui E. R. skyrimo“.

7. Visų pirma teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti viešojo administravimo subjektą priimant individualų administracinį aktą, kuriuo neabejotinai laikytinas ginčijamas įsakymas, jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turėtų būti suprantama taip, kad individualus administracinis aktas turi būti grindžiamas objektyvių duomenų (faktų) egzistavimo laiku galiojusiomis teisės aktų redakcijomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo pareigos kelti kvalifikaciją netinkamo vykdymo per 2016 metus, nurodė, jog pareiškėjas negali būti kaltinamas pažeidęs teisės aktą, kuris įsigaliojo tik 2017 m. balandžio 20 d. Atsižvelgdamas į tai, kaltinimą dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bankrotų administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)) 3 punkto pažeidimo pašalino.

8. Teismas nurodė, kad ginčijamo įsakymo priėmimą sąlygojo faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas per 2016 metus neišklausė privalomų 24 akademinių valandų profesinių mokymų. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp proceso šalių iš esmės nėra, todėl teismas sprendė klausimą, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas dėl to pareiškėjui taikyti drausminę atsakomybę ir skirti nuobaudą – įspėjimą.

9. Tarnyba, kuri sprendė klausimą dėl drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus pareiškėjui, restruktūrizavimo administratoriui, taikymo, konstatavo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, pažeidimą, tačiau, kaip nurodė teismas, nemotyvavo, ar šis pažeidimas yra toks profesinės veiklos pažeidimas, už kurį yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę. Ginčijamame įsakyme (ir / arba 2017 m. kovo 30 d. stebėsenos išvadoje Nr. D4-587) Tarnyba nevertino ir nepasisakė, ar aplinkybė, jog pareiškėjo pažeidimas, išklausius 18 akademinių valandų profesinių mokymų vietoje privalomų 24 akademinių valandų, sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, ar nebuvo pažeisti konkrečios įmonės ar jos kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar nebuvo sukelta kitokia žala, ar nustatytos kitokios pareiškėjo neprofesionalumo ir / ar žinių stokos apraiškos).

10. Teismas kritiškai vertino Tarnybos argumentą, jog nei Tarnybos atliekamos stebėsenos, nei vėlesnio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl ligos 2016 metais negalėjo teikti ar neteikė restruktūrizavimo administratoriaus pareigų, todėl privalėjo vykdyti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytą pareigą tobulinti kvalifikaciją. Tiek Tarnybai, tiek į bylą pateikti objektyvūs duomenys (Sodra duomenų bazės išrašas) neabejotinai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę apie ilgai (nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.) trukusią ligą ir su tuo susijusį nedarbingumą. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. stebėsenos išvadoje Nr. D4-587 nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas neteikė teismams prašymų dėl atstatydinimo iš restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus pareigų, nepaneigia objektyviai egzistavusios aplinkybės apie pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį. Abstrakti Tarnybos nuoroda, jog nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas administravo įmonių restruktūrizavimo procedūras, nenurodant nei konkrečių restruktūrizavimo procedūrų, nei pareiškėjo jose atliktų veiksmų (pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „Statra“ restruktūrizavimo procedūroje per ginčo laikotarpį nebuvo poreikio atlikti kokius nors administravimo veiksmus), teismo vertinti kaip nepakankamai pagrįsti, jog pareiškėjo sveikatos būklė per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. leido jam vykti į mokymus ir kelti kvalifikaciją.

11. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo jokia žala nekilo, Tarnyba nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo, kaip restruktūrizavimo administratoriaus, veikloje daromas klaidas arba kitokias neprofesionalumo apraiškas, atsižvelgiant ir į faktinę aplinkybę, jog per pirmą 2016 metų pusmetį pareiškėjas kvalifikaciją kėlė aktyviai ir išklausė tris ketvirtadalius priklausančių per metus išklausyti mokymų, t. y. atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, teismas pažeidimą pripažino formaliu ir mažareikšmiu, už kurį, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skirta, todėl skundžiamą įsakymą panaikino.

III. 12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad Įmonių resttruktūrizavimo įstatymas administratorių drausminės atsakomybės už pareigos kelti kvalifikaciją nesilaikymą visiškai nesieja su pasekmėmis, t. y. nenustato, kad drausminė atsakomybė už tokį pažeidimą galima tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo kyla neigiamos pasekmės. Priešingai – kvalifikacijos kėlimas įstatyme numatytas kaip prevencinė priemonė, kad administratoriai nuolat tobulintų savo kvalifikaciją, susipažintų su gerąja praktika, restruktūrizavimo procesų reglamentavimo naujovėmis ir dėl to nedarytų ar darytų kuo mažiau klaidų, t. y. kad dėl administratorių veiksmų kiltų kuo mažiau neigiamų pasekmių, o drausminė atsakomybė taikoma būtent už pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

14. Tarnybos vykdoma stebėsena ir jos pagrindu atliekami administratorių patikrinimai bei taikomos poveikio priemonės yra siejamos išskirtinai su tinkamu restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų vykdymu ir nereikalaujantys vertinimo ar šie pažeidimai nesukėlė daugiau neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, ar nebuvo pažeisti įmonės ar jos kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar nebuvo sukelta kitokia žala, nes įprasta tokia žala yra tik numanoma). Priešingai – įstatymų leidėjas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 20 straipsnyje, nustatydamas administratorių drausminės atsakomybės pagrindus, nenumato ir nereikalauja, kad administratoriaus padaryti pažeidimai, už kuriuos gali būti skiriamos nuobaudos, būtų sukėlę kokias nors pasekmes.

15. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos admininistracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, nes teismas skundžiamame sprendime nenurodė įstatymo normos, kurioje būtų imperatyviai nustatyta prievolė Tarnybai drausminę atsakomybę už kvalifikacijos nekėlimą administratoriams taikyti tik tokiais atvejais, kai dėl kvalifikacijos nekėlimo kyla neigiamos pasekmės. Tarnybos nuomone, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normos, nurstatančios drausminės atsakomybės taikymą administratoriams, visiškai nesieka pažeidimų su pasekmėmis ir yra formalios. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda administratoriui skiriama už įmonių restruktūrizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Taigi, atsakovo nuomone, pagal įstatymą pažeidimas yra teisės aktų nevykdymas / netinkamas vykdymas, o ne teisės aktų nevykdymas / netinkamas vykdymas, kuris sukėlė neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėjo prie išvados, kad teismas nurodęs argumentą, jog Tarnyba nuobaudą gali skirti tik už pažeidimą, kuris sukelia neigiamas pasekmes, netinkamai išaiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas.

16. Pareiškėjas E. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktorius 2018 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V4-136 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui E. R. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui nuobauda – įspėjimas – paskirta, nes jis 2016 metais neišklausė privalomo akademinių valandų skaičiaus, dalyvaujant mokymuose (kursuose, seminaruose) restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis.

18. Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas E. R. pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (neteko galios 2020 m. vasario 14 d.) (toliau – ir Elgesio kodeksas), 6.1 papunktyje, Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2016 metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis 18 akademinių valandų, skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą.

19. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustatė, kad restruktūrizavimo administratorius privalo nuolat kelti kvalifikaciją (restruktūrizavimo administratorius juridinis asmuo privalo užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą).

20. Elgesio kodekso 6.1 punktas numatė, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 7). Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d. pareiškėjas iš privalomų 24 akademinių valandų, skirtų restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos tobulinimui, išklausė 18 akademinių valandų (b. l. 9). Įvertinus individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas iki ligos aktyviai siekė savo kvalifikacijos tobulinimo, dalyvavo mokymuose ir per pirmą 2016 metų pusmetį išklausė tris ketvirtadalius priklausančių mokymų. Be to, pareiškėjas pagrindė, kad jo nedarbingumas buvo pratęsiamas penkiolika kartų, todėl dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, negalėjo numatyti, kada galės toliau lankyti restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir išklausyti privalomą 24 akademinių valandų skaičių.

22. Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai pabaigti restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikavimo tobulinimo kursų, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjo veikoje nėra kaltės dėl teisės aktų, nurodytų ginčijamame įsakyme, reikalavimų pažeidimo. Nenustačius restruktūrizavimo administratoriaus kaltės, negalima ir drausminė atsakomybė už profesinės veiklos pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nuobauda – įspėjimas – paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, nors ir kitais motyvais, konstatuoja, kad teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Tarnybos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė