Legislator Case Law & Legislation
eed6423e-4f03-4ffe-976b-68e6167a3632 AI generated

eed6423e-4f03-4ffe-976b-68e6167a3632 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number eed6423e-4f03-4ffe-976b-68e6167a3632
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 Administracinė byla Nr. I-824-142/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12506-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. A., R. B., D. B., S. J. (J. B. teisių perėmėjos), I. I., V. I., R. J., B. K., Z. K., V. K., D. M., N. M., V.

Legislator headnote

AI generated

eed6423e-4f03-4ffe-976b-68e6167a3632 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. I-824-142/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12506-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. A., R. B., D. B., S. J. (J. B. teisių perėmėjos), I. I., V. I., R. J., B. K., Z. K., V. K., D. M., N. M., V.

M., E. M., G. P., B. S., B. Z. ir V. Ž. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Å iaulių apygardos teismas, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :L. A., R. B., D. B., J. B., I. I., V. I., R. J., B. K., Z. K., V. K., D. M., N. M., V. M., E. M., G. P., B. S., B. Z. ir V. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjai) 2013 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , pareiÅ¡kėjams susidariusiÄ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis) (t.

I, b. l. 1–7). PareiÅ¡kėjai skunde paaiÅ¡kina, kad jie Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais yra paskirti Å iaulių apygardos teismo teisėjais. Nurodo, kad pirmÄ kartÄ apygardų teismų teisėjams atlyginimas buvo sumažintas (3 proc.) nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d (iki 475,00 Lt sumažinus bazinį dydį), antrÄ kartÄ atlyginimas buvo 12 proc. sumažintas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. (sumažinus pareiginės algos koeficientÄ ), o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. atlyginimas buvo sumažintas trečiÄ kartÄ (sumažinus pareiginės algos koeficientÄ ir bazinį dydį).

Sumažinus teisėjams atlyginimus, sumažėjo ir priedai už iÅ¡tarnautus valstybei metus. PareiÅ¡kėjų nuomone, taip buvo pažeista jų teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , t. y. tokį, koks buvo jiems mokamas iki 2009 m. sausio 1 d. Nurodo, kad minėtas atlyginimo sumažinimas pažeidė proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisinio tikrumo principus. PareiÅ¡kėjų nuomone, pasibaigus ekonomikos sunkmečiui, teisėjų atlyginimų dydis turėjo bÅ«ti atstatytas visa apimtimi. 2013 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kėja J.

B. mirė, jos teisės ir pareigas procese perėmė S. J. (buvusi pavardė – B.) (t. II, b. l. 68, 71–72). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (t. I, b. l. 103–108). Jeigu bÅ«tų priimtas pareiÅ¡kėjams palankus sprendimas, praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad pareiškėjų reikalavimams nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 10 d. turėtų būti taikomas 3 metų senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje. Be to, pasak Teisingumo ministerijos, pareiškėjų reikalavimas pažeidžia ir DK 301 straipsnį, kuris numato, kad su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. Teisingumo ministerija paaiškina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. yra numatyta atstatyti ankstesnius darbo užmokesčio koeficientus.

Atsiliepime pastebima, kad, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, BVP vis dar nėra pasiekęs 2008 m. lygio.Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apygardos teismas atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjų skundu sutinka (t. I, b. l. 95–96). Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė.Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Skundas netenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu Å iaulių apygardos teisme ėjo teisėjų pareigas. Ginčo laikotarpiu teisėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas sumažintas darbo užmokestis (t. II, b. l. 112). PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , siekdami sumažintos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjai, kurių praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., į teismÄ su skundu kreipėsi 2013 m. balandžio 10 d. (pagal paÅ¡to antspaudÄ ant voko) (t. I, b. l. 43). Kadangi, pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems iÅ¡mokėtas teisingai.

Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., skundÄ teismui pateikė praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PareiÅ¡kėjai atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepraÅ¡o. Pagrindų atnaujinti terminÄ teismas ex officio taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Å¡ios dalies pareiÅ¡kėjų reikalavimai (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 9 d.) atmetami.Teisingumo ministerijos nurodomas DK 301 straipsnis nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, netaikytinas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. KT17-N6/2014 (nusprendžiamosios dalies 3 punktas) pripažinta, kad Å¡is straipsnis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 1 daliai.

Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad 450,00 Lt bazinio dydžio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nustatymas neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad, pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ . 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymu Nr. XII-1088 Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ių nuostatų konstitucingumÄ 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad minėtas atidėjimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lÅ«kesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas laikotarpis.Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir teisėjams (1 straipsnio 8 punktas), pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis). Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016). Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjų L. A., R. B., D. B., S. J., I. I., V. I., R. J., B. K., Z. K., V. K., D. M., N. M., V. M., E. M., G. P., B. S., B. Z. ir V. Ž. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė