A-525-1980-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1980/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 25

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. B.,

atsakovo atstovui Marijui Vilidai,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jurgitai Meškauskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mestilla“ darbininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mestilla“ darbininkų sąjungos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MESTILLA“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Mestilla“ darbininkų sąjunga (toliau – ir Sąjunga) skundu (t. I, b.l. 1-2), kurį patikslino (t. I, 93-94), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 3R-171 toje dalyje, kuria skundas atmestas;

2) įpareigoti Inspekciją uždrausti UAB „MESTILLA“ tvarkyti asmens duomenis, naudojant vaizdo stebėjimo priemones metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „MESTILLA“ patalpose yra įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės, o kai kurios iš jų įrengtos nuolatinėse darbuotojų darbo vietose - metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėto vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo. Inspekcija 2011 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 3R-171(2.13.1) „Dėl A. B. 2011 m. gegužės 31 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti skundą. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog UAB „MESTILLA“ yra įtraukta į pavojingų objektų sąrašą, bei į tai, kad minėtojo vaizdo stebėjimo tikslas yra UAB „MESTILLA“ teritorijos sauga, darbuotojų, klientų, darbo proceso bei turto saugumas, padarė išvadą, kad vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija aiškinosi tik vaizdo stebėjimo tikslus, tačiau netyrė, ar tikslų, kurių siekia duomenų valdytojas, negalima pasiekti kitais būdais ir priemonėmis. Pareiškėjo manymu, vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį, nes dėl nurodytose vietose (metilo esterio gamybos cecho operatorinė, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinė bei dispečerinė) dirbančių darbuotojų darbo specifikos niekam nekyla grėsmė. Minėtose vietose darbuotojai dirba visą parą, yra monitoriai, kuriuose darbuotojai stebi gamybos procesą, kompiuteris, svarstyklių monitorius, nėra nei pavojingų įrenginių, nei pavojingų medžiagų. Pašaliniai asmenys į šias patalpas negali patekti, nes įėjimą į teritoriją kontroliuoja apsaugos tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo manymu, minėtose patalpose esančių vaizdo stebėjimo priemonių paskirtis – stebėti darbuotojus.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 23-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad UAB „MESTILLA“ gamybos procese, kuris yra nepertraukiamas, naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (metanolis, kalio hidroksidas, natrio hidroksidas, sieros rūgštis, fosforo rūgštis), todėl gamykla priskirtina prie pavojingų objektų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“ 5.1, 5.3 punktus, Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028 „Dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą, Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d., UAB „MESTILLA“ generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-09-83 patvirtintos Vaizdo stebėjimo UAB „MESTILLA“ teritorijoje ir patalpose tvarkos (toliau – ir Vaizdo stebėjimo tvarka) 4 punktą, padarė išvadą, kad vaizdo stebėjimas minėtose patalpose yra būtinas, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą, imtis būtinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius žmonėms ir aplinkai, apsaugoti darbuotojus ir lankytojus nuo apsinuodijimo naudingosiomis medžiagomis. Šiuo atveju kitos priemonės nėra tinkamos ir pakankamos nurodytiems tikslams pasiekti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MESTILLA“ atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 101-104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad įmonėje iš rapsų aliejaus gaminamas metilo esteris, o pagal naudojamų ir sandėliuojamų pavojingų cheminių medžiagų kiekį, gamykla yra I pavojingumo lygio objektas. Gamybos procesas yra automatizuotas, todėl dauguma vaizdo stebėjimo kamerų yra nukreiptos stebėti gamybinius procesus, t. y. įrengimus, įrangą ir vamzdynus. Vaizdo stebėjimo monitoriai įrengti metilo esterio technologinio proceso valdymo patalpoje – operatorinėje, stebimas metilo esterio gamybos procesas ir teritorija, aliejaus spaudimo ir rafinavimo technologinio proceso valdymo patalpoje – operatorinėje, stebimas aliejaus spaudimo ir rafinavimo procesas, bei apsaugos tarnybos poste.

Metilo esterio gamybos procesas valdomas iš patalpos – operatorinės, kuri atskirta siena nuo gamybinės patalpos. Procesą stebi ir automatiškai kontroliuoja proceso valdymo sistema. Visos proceso sąlygos nuolat tikrinamos ir rodomos kompiuterio ekrane, kad operatorius galėtų stebėti ir reguliuoti parametrus. Bet koks nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų sukelia pavojaus signalą. Įrangą valdo operatorius, jis paleidžia ir tikrina procesą iš centrinės valdymo patalpos. Tam tikriems veiksmams atlikti personalas turi patekti į gamybines patalpas, operatoriaus taip pat gali nebūti operatorinėje, todėl įvykus nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų operatorius negirdės ir nematys pavojaus signalo.

Tokiu atveju tik apsaugos darbuotojas, stebintis vaizdo kameras, gali pamatyti pavojaus signalą ir imtis atitinkamų priemonių. Aliejaus spaudimo ir rafinavimo procesas valdomas iš valdymo patalpos – operatorinės, kuri atskirta nuo gamybinės patalpos lengvos konstrukcijos sienele su langais. Analogiškai, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, nesant personalo, pavojaus signalą matys ir girdės tik apsaugos darbuotojas. Dispečerinėje vykdomas gaunamų žaliavų ir išvežamos produkcijos svėrimas ir dokumentų įforminimas. Metilo esterio užpylimo į autocisternas kontrolė atliekama valdymo programos pagalba.

Metilo esteris yra akcizinė prekė, kurios apsauga turi būti užtikrinta pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. Kai dispečerinėje nėra personalo, galima vagystė ar nelaimingas atsitikimas. Tuo atveju, jeigu įvyktų avarija ir nebūtų galimybės patikrinti, ar visi darbuotojai saugiai evakavosi iš gamybinių patalpų, tą galėtų matyti apsaugos darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vaizdo stebėjimas yra privalomas, siekiant užtikrinti tiek darbuotojų, tiek visuomenės saugumą, imtis priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir mažinančioms jų padarinius žmonėms ir palinkai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (t. II, b.l. 75-81) skundą atmetė.

Nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl UAB „MESTILLA“ vaizdo stebėjimo priemonių metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje neteisėto naudojimo. Nustatė, kad 2010 m. spalio 18 d. UAB „MESTILLA“ įsteigta UAB „Mestilla“ darbininkų sąjunga, kuri, remiantis Sąjungos įstatų 2.8, 2.11 punktais, turėjo teisę kreiptis į atsakovą bei teismą dėl UAB „MESTILLA“ darbuotojų teisių gynimo. 2011 m. balandžio 29 d.

Sąjunga raštu Nr. 4 kreipėsi į UAB „MESTILLA“ generalinį direktorių, prašydama nutraukti vaizdo stebėjimą metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje. 2011 m. gegužės 5 d. rašte UAB „MESTILLA“ paaiškino, kad UAB „MESTILLA“ veikia, vadovaudamasi teisės aktais, o esančios vaizdo kameros nepažeidžia nustatytos tvarkos, todėl neplanuojama nutraukti vaizdo stebėjimo. Sąjunga 2011 m. gegužės 31 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama įpareigoti UAB „MESTILLA“ nedelsiant nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, naudojant vaizdo stebėjimo priemones minėtose patalpose.

Inspekcija, atlikusi faktinį asmens duomenų tvarkymo patikrinimą, surašė 2011 m. birželio 27 d. ataskaitą, kurioje konstatavo, jog UAB „MESTILLA“ teritorijoje įrengta 50 vaizdo stebėjimo kamerų: 20 įrengta patalpose, kuriose yra galimi pavojingos rizikos veiksniai ir reikalinga padidinta saugumo kontrolė, 1 – pagrindinio įėjimo stebėjimui ir 29 – UAB „MESTILLA“ teritorijos ir pavojaus signalų stebėjimui; prie įvažiavimo į aptvertą UAB „MESTILLA“ teritoriją yra pakabintas įspėjamasis ženklas apie vykdomą vaizdo stebėjimą, bet nėra įspėjama apie vykdomą vaizdo stebėjimą kieme ir prie pagrindinio įėjimo, o vaizdo stebėjimas vykdomas, vadovaujantis Vaizdo stebėjimo tvarka, su kuria darbuotojai raštiškai supažindinti.

Inspekcija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Inspekcija 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2R-2351(2.13) kreipėsi į UAB „MESTILLA“, nurodydama užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas, nepažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, vaizdo duomenys nebūtų naudojami kitais, nei nustatytieji, tikslais ir atitinkamai patikslinti Vaizdo stebėjimo tvarkos 25 punktą. UAB „MESTILLA“ 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 193 Inspekcijai nurodė, kad vaizdo stebėjimas įmonėje vykdomas, nepažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų; pateikta papildoma informacija, nurodyta Sprendime bei patikslintas Vaizdo stebėjimo tvarkos 25 punktas.

Asmens duomenų valdytojų valstybės registro vieši duomenys bei Inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimas patvirtina, kad UAB „MESTILLA“ yra įregistruota šiame registre nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Registruojant UAB „MESTILLA“ Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, Inspekcijai buvo pateikti 2009 m. gruodžio 12 d. paaiškinimai apie asmens duomenų tvarkymą. Paaiškinimuose UAB „MESTILLA“ nurodė, kad gamybos procese naudojamos pagalbinės žaliavos – metanolis, kalio hidroksidas, natrio hidroksidas, sieros rūgštis, fosforo rūgštis, šios medžiagos yra ypatingai pavojingos, dėl to gamykla įtraukta į pavojingų objektų sąrašą.

Gamybos procesas yra visiškai automatizuotas, todėl didžioji dauguma vaizdo stebėjimo kamerų yra nukreiptos stebėti gamybinius procesus, t. y. įrengimus, įrangą ir vamzdynus, taip užtikrinamas nepertraukiamas įrengimų stebėjimas bei saugios ir patogios darbo sąlygos. Paaiškinime nurodyta, kad vaizdo stebėjimo tikslas nėra kontroliuoti asmenis, tačiau, netiesiogiai nustačius darbo drausmės pažeidimus, kurie gali turėti įtakos darbo ir kitų asmenų saugumui, ar įvykdytus nusikaltimus, atitinkamų asmenų atžvilgiu gali būti taikomos drausminės priemonės. Byloje nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 20 d.

įregistravo UAB „MESTILLA“ Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad patalpos, kuriose yra vykdomas ginčijamas stebėjimas, yra pastate – metilo esterio gamybos korpusas su tarnybinėmis patalpomis ir rapsų aliejaus gamybos korpusas. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro dokumentai patvirtina, kad metilo esterio gamybos cechas ir aliejaus spaudimo cechas yra priskirti prie patalpų, kuriose gali kilti sprogimo ir gaisro pavojus.

Todėl ginčijamu atveju neturi esminės reikšmės, kad metilo esterio gamybos cechas ir aliejaus spaudimo cechas yra padalinti į atskiras patalpas, kurių dalyje yra vykdomas ginčijamas stebėjimas, nes stebėjimas yra vykdomas patalpose, kurios nurodytos pavojingų objektų registre. Teismas padarė išvadą, kad vaizdo stebėjimas minėtose darbo vietose yra pateisinamas, nes turi būti užtikrintas asmenų, tiek dirbančių minėtose vietose, tiek kitų įmonėje dirbančių asmenų, turto ar visuomenės saugumas, o kiti būdai ir priemonės tam nėra pakankami, t. y.

šis stebėjimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnyje nustatytus tikslus ir yra vykdomas minėtojo įstatymo 19 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog UAB „MESTILLA“ yra priskirtas prie pavojingų objektų, kurie apibūdinami kaip visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų (Civilinės saugos įstatymo 2 str. 24 d.). Dėl nurodytų motyvų, pagrįstos yra ir kitos UAB „MESTILLA“ nurodomos vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo priežastys, būtent tokios, jog operatorinėse, kuriose procesą stebi ir automatiškai kontroliuoja proceso valdymo sistema, nesant operatoriaus, nukrypus nuo normalių darbo sąlygų, pavojaus signalą pamatytų apsaugos darbuotojas, stebintis vaizdo kameras; dispečerinėje, kurioje vykdomas gaunamų žaliavų bei išvežamos produkcijos svėrimas, dokumentų forminimas, nesant personalui, apsaugos darbuotojas, stebintis vaizdo kameras, užtikrina dispečerinės apsaugą.

Nelaimės atveju galima patikrinti, ar visi darbuotojai saugiai paliko gamybines patalpas. Be to, prevencinio pobūdžio priemonės negali būti visiškai tikslios, todėl jų organizavimas ir vykdymas yra pagrįstas veiklos vykdytojo deklaruojamais duomenimis apie pavojingą objektą, o ši prevencinė veikla vykdoma, siekiant išvengti galimo pavojaus.

III. Pareiškėjas Sąjunga pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 87-93), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, patenkinti pareiškėjų skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1) Akcentuoja, kad, nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė kitus būdus bei priemones, kuriais galima būtų pasiekti valdytojo nurodytus tikslus, tačiau skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiais motyvais remdamasis teismas padarė išvadą, kad kiti būdai ir priemonės nėra pakankami ir tinkami. Be to, remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, prieš vykdant vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojas privalo analizuoti, ar negalima tų tikslų, dėl kurių norima vykdyti vaizdo stebėjimą, pasiekti kitais būdais ir priemonėmis, nes tik tokiu atveju galimas vaizdo stebėjimas. Tačiau nei duomenų valdytojas, nei Inspekcija nevykdė minėtojo įstatymo reikalavimo ir nenurodė, kitų būdų ir priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tų tikslų ir kodėl kiti galimi būdai ir priemonės yra netinkami ir nepakankami.

2) Nurodo, kad metilo esterio gamybos bei aliejaus spaudimo ir rafinavimo operatorinėse dirba keli operatoriai, todėl operatorinėse būna nors vienas operatorius. Vaizdinė ir garsinė signalizacija veikia ne tik operatorinėje, bet ir gamybinėse patalpose, todėl operatorius, net ir nebūdamas operatorinėje, žino, ar yra nukrypimų nuo proceso (geltona švyturėlių spalva nurodo nukrypimus rafinavimo procese, o raudona – aliejaus spaudimo srityje). Taigi UAB „MESTILLA“ naudoja minėtąsias priemones tam, kad operatorius gautų informaciją apie suveikusias perspėjimo sistemas, todėl vaizdo stebėjimas ginčo patalpose yra vykdomas neteisėtai. Be to, jeigu, UAB „MESTILLA“ manymu, reikia, kad apie operatorinėse suveikusias perspėjimo sistemas žinotų ir apsaugos darbuotojas, tai pasiekti galima, panaudojant kitas priemones (pavyzdžiui, operatorinių monitoriuose rodomą vaizdą galima tiesiogiai nuvesti į apsaugos postą).

3) Kaip jau buvo minėta, vaizdo stebėjimo priemonės gali būti naudojamos tik tada, kai kitos fizinės, techninės, loginės ar administracinės priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos pasiekti išvardytų tikslų. Pažymėtina, kad dispečerė – apskaitininkė išeidama iš patalpų jas užrakina, šalia dispečerinės yra apsaugos postas. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, nėra tikslinga minėtų patalpų stebėti vaizdo kameromis. Tuo atveju, jeigu UAB „MESTILLA“ mano, jog šios patalpos nėra pakankamai apsaugotos, šiose patalpose galima būtų įrengti signalizaciją. Patalpų stebėjimo vaizdo kameromis nepateisina ir tai, jog, kaip yra nurodoma, jose yra laikomas pneumatinis šautuvas, bei tai, kad dispečerinėje yra saugomi rakteliai nuo autokrautuvų.

4) Pažymi, kad gaisras gali kilti ne tik operatorinėse ir dispečerinėse, bet ir kitose UAB „MESTILLA“ patalpose. Visose UAB „MESTILLA“ patalpose yra įrengtos priešgaisrinės sistemos. UAB „MESTILLA“ yra įtraukta į pavojingų objektų sąrašą ir priskirta I lygiui, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad objekte, kuris yra pripažintas pavojingu, dirba visi įmonės darbuotojai. Todėl, jeigu būtų pripažinta, kad yra tikslinga įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tokios kameros privalėtų būti įrengtos visose patalpose, o ne tik operatorinėse ir dispečerinėse. Be to, patikrinti, ar visi operatoriai evakavosi, įmanoma pasitelkus ir kitas priemones (pavyzdžiui, racijas, specialius elektroninius daviklius ir pan.). Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tikslinga naudoti vaizdo stebėjimo priemones, toks stebėjimas turėtų būti pasitelkiamas tik gaisro atveju. Kita vertus, ginčo patalpose yra įrengta po dvi kameras (viena sumontuota ant patalpų galinės sienos, kita – ant lubų). Kameromis, esančiomis ant lubų, vaizdą galima stebėti 360 laipsnių kampu bei galima klausytis ir įrašinėti pokalbius. Balsas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme, taip pat laikomas asmens duomenimis.

5) Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl vaizdo stebėjimo priemonių metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje naudojimo, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nenustatė ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nenurodė argumentų, kuriais remiantis buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė netiesėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 103-104), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad metilo esterio gamybos cechas ir aliejaus spaudimo cechas yra priskirti prie patalpų, kuriose gali kilti sprogimo ir gaisro pavojus. Todėl ginčijamu atveju neturi esminės reikšmės, kad metilo esterio gamybos cechas ir aliejaus spaudimo cechas yra padalinti į atskiras patalpas, kurių dalyje vykdomas ginčijamas vaizdo stebėjimas, nes stebėjimas yra vykdomas patalpose, kurios nurodytos pavojingų objektų registre. Taip pat nurodė, kad pavojingo objekto valdytojo veikla yra prevencinio pobūdžio, t. y. veikla yra organizuojama taip, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MESTILLA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 100-102) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) UAB „MESTILLA“ tiek prieš įdiegdama vaizdo stebėjimo sistemą, tiek po šios sistemos įdiegimo, domėjosi ir domisi galimomis alternatyviomis priemonėmis, tačiau kai kurios iš jų nepasiteisino (pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nurodyti elektoriniai davikliai negali būti naudojami dėl jų keliamų elektromagnetinių bangų ir sprogimo pavojaus ir pan.). Be to, ginčo patalpose šiuo metu yra įrengta po dvi kameras (ant sienų ir ant lubų), tačiau vaizdo stebėjimo kameros, esančio ant sienų, artimiausiu metu bus nuimtos, o ant lubų esančiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis garsas nėra fiksuojamas ir tokie asmens duomenys trečiojo suinteresuoto asmens nėra tvarkomi.

2) Pažymi, kad garsinė ir vaizdinė signalizacija tokio pobūdžio procesuose kaip metilo esterio gamyba yra privaloma ir tai sudėtinė proceso valdymo sistemos dalis, kuri buvo įsigyta kartu su technologine įranga (tai nėra papildoma apsaugos priemonė). Be to, vaizdinė signalizacija aliejaus spaudimo ir rafinavimo cechuose buvo įrengta tų cechų operatorių pageidavimu, tam, kad tuo atveju, kai operatorinėje nėra operatoriaus, papildomai vaizdinė signalizacija būtų gamybinėse patalpose. Tačiau galimi atvejai, kai darbuotojai nepastebės vaizdo signalo, todėl svarbu, kad apsaugos darbuotojas matytų įspėjimo signalą per vaizdo stebėjimo kameras.

3) Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ir kitose UAB „MESTILLA“ patalpose turėtų būti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Pažymi, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas tose patalpose, kuriose dirbančių asmenų veikla nėra susijusi su gamybos proceso valdymu ar materialinių vertybių išdavimu. Taip pat akcentuoja, kad vaizdo stebėjimo kameros skirtos ne nuolatinei darbuotojų kontrolei, o darbo saugumo užtikrinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas Sąjunga skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 3R-171 toje dalyje, kuria atmestas skundas, bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, pateiktą teisės normų aiškinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas, todėl dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių iš naujo nepasisakys.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl vaizdo stebėjimo priemonių metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje naudojimo, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas reikalauja teismui pateikiamame skunde suformuluoti atitinkamą reikalavimą – skundo dalyką. Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. AS6-216/2007), tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Taigi, būtent pareiškėjui suteikiama teisė, kreipiantis su skundu į teismą, apibrėžti kilusio ginčo teisminio nagrinėjimo ribas, atitinkamai suformuluojant skundo reikalavimus bei juos pagrindžiant, o teismas, priėmus pareiškėjo skundą, teisminį kilusio ginčo tyrimą atlieka būtent pareiškėjo suformuluotų reikalavimų ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Inspekcijos Sprendimą, priimtą pagal Sąjungos 2011 m. gegužės 31 d. skundą Nr. 5, kuriuo buvo prašoma įpareigoti UAB „MESTILLA“ nedelsiant nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, naudojant vaizdo stebėjimo priemones metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje (t. I, b.l. 6–7). Ginčijamu Sprendimu Inspekcija šį pareiškėjo skundą atmetė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, vienareikšmiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo minėtą skundą dėl asmens duomenų tvarkymo, naudojant vaizdo stebėjimo priemones metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje. Taip pat turi būti vertinama, ar yra pagrindas įpareigoti Inspekciją uždrausti UAB „MESTILLA“ atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pastebėtina, jog šios ginčo ribos yra nulemtos paties pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl to, kad šiuo atveju buvo susiaurintos bylos nagrinėjimo ribos.

Ginčo išsprendimui aktualios Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijos 17 straipsnis, reglamentuojantis vaizdo stebėjimą darbo vietoje, nustatė, jog vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų.

Byloje nustatyta, jog UAB „MESTILLA“, siekdamas būti Inspekcijos įregistruotu duomenų valdytoju, 2009 m. spalio 21 d. Inspekcijai pateikė pranešimus apie duomenų tvarkymą Nr. 275 (t. I, b.l. 106–107) ir Nr. 276 (t. I, b.l. 114–115). Inspekcija, prieš priimdama sprendimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens registravimo duomenų valdytoju, 2009 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2R-2768(9.1) (t. I, b.l. 116–118) kreipėsi į UAB „MESTILLA“, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus, inter alia, pagrįsti asmens vaizdo duomenų tvarkymo būtinybę bendrovės teritorijos saugos, jos darbuotojų, klientų, darbo proceso bei turto saugumo užtikrinimo tikslais; paaiškinti, kokios kitos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, buvo naudojamos, bet pasirodė nepakankamos ar netinkamos; pagrįsti, kodėl pranešime nurodytus asmens duomenų tvarkymo tikslus būtų galima laikyti svarbesniais nei duomenų subjekto interesai; paaiškinti, ar vaizdo duomenys nebus naudojami kitais tikslais. UAB „MESTILLA“ 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 317 (t. I, b.l. 119) Inspekcijai, be kita ko, nurodė, kad įmonei priklausanti metilo esterio gamykla yra įtraukta į pavojingų objektų sąrašą, vaizdo kameromis užtikrinamas nepertraukiamas įrengimų stebėjimas iš nuotolio darbuotojų darbo vietose, taip užtikrinant šiem darbuotojams patogias ir saugias darbo sąlygas, taip pat stebėjimas būtinas ir siekiant užtikrinti klientų, Klaipėdos miesto gyventojų bendruomenės saugumą, turto ir darbo proceso saugumą, o vaizdo stebėjimo tikslas nėra kontroliuoti asmenų darbo procesus, bet netiesiogiai nustačius darbo drausmės pažeidimus, kurie gali turėti įtakos darbo ir kitų asmenų saugumui, ar įvykdytus nusikaltimus, atitinkamų asmenų atžvilgiu gali būti taikomos drausminės priemonės. Inspekcija 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2R-3175(9.1) „Dėl UAB „MESTILLA“ įregistravimo duomenų valdytoju (P4362)“ (t. I, b.l. 120) nusprendė UAB „MESTILLA“ įregistruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir suteikti duomenų valdytojo identifikavimo kodą P4362.

Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, Inspekcija iš esmės jau anksčiau, spręsdama dėl UAB „MESTILLA“ įregistravimo duomenų valdytoju, įvertino vaizdo kamerų įrengimo UAB „MESTILLA“ priklausančioje gamykloje esančiose ginčo vietose pagrįstumą ir atitikimą Asmens duomenų tvarkymo įstatyme nustatytiems tikslams. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, jog minėtame UAB „MESTILLA“ paaiškinime nurodyta ir Inspekcijos jau įvertinta situacija būtų pasikeitusi, pareiškėjui kreipiantis su skundu į UAB „MESTILLA“ ir vėliau – ir į Inspekciją.

Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 24 punktas apibrėžė pavojingą objektą kaip visą veiklos vykdytojo valdomą teritoriją, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų.

Byloje pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 25 d. Pavojingo objekto registracijos pažymėjimas Nr. 2009-2 (t. I, b.l. 105) patvirtina, kad UAB „MESTILLA“ yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės pavojingų objektų registre. Tuo tarpu byloje pateikta valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro pavojingo objekto anketa (t. II, b.l. 2–33) patvirtina, kad metilo esterio gamybos korpusas su tarnybinėmis patalpomis (įskaitant metilo esterio gamybos cechą) bei rapsų aliejaus gamybos korpusas (įskaitant aliejaus spaudimo cechą bei aliejaus rafinavimo cechą) priskirti atitinkamoms kategorijoms patalpų pagal sprogimo ir gaisro pavojų (minėtos anketos priedas Nr. 5).

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog UAB „MESTILLA“ įregistravus Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės pavojingų objektų registre, o prie patalpų kategorijų, kurioms kyla sprogimo ir gaisro pavojus, priskyrus ir ginčo teritoriją, neturi reikšmės, ar metilo esterio gamybos cecho operatorinė, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinė bei dispečerinė yra tam tikru būdu atskirtos nuo gamybinių patalpų. Priešingas aiškinimas šios bylos faktinių aplinkybių bei byloje pateiktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti nesuderinamas su civilinės saugos sistemos tikslais ir siekiu apsaugoti darbuotojų, klientų ir kitų asmenų sveikatą bei išvengti ekstremalių situacijų pavojaus.

Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad UAB „MESTILLA“ yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės pavojingų objektų registre, ginčo patalpos, atliekant minėtą registraciją, priskirtos atitinkamai kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavojų, o Inspekcija, spręsdama dėl UAB „MESTILLA“ registravimo jau iš esmės įvertino aplinkybes, susijusias su vaizdo kamerų įrengimu pareiškėjo nurodomoje teritorijoje, spręstina, jog bylos medžiaga patvirtina Inspekcijos Sprendime padarytas išvadas dėl asmens duomenų tvarkymo, naudojant vaizdo stebėjimo priemones metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje.

Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti UAB „MESTILLA“ nurodytomis aplinkybėmis dėl to, kad vaizdo stebėjimo kameros pareiškėjo nurodytose vietose skirtos ne nuolatinei darbuotojų kontrolei, o darbo saugumo užtikrinimui, kad galimi atvejai, kai darbuotojai nepastebės vaizdo signalo, todėl svarbu, kad apsaugos darbuotojas matytų įspėjimo signalą per vaizdo stebėjimo kameras. Pabrėžtina, jog, kaip pagrįstai akcentavo ir atsakovas, pavojingo objekto valdytojo veikla yra prevencinio pobūdžio, todėl, siekiant išvengti ekstremalių situacijų pavojaus, pavojingo objekto veiklos valdytojas privalo imtis priemonių saugumui užtikrinti (Civilinės saugos įstatymo 16 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia Inspekcijos ir UAB „MESTILLA“ poziciją, jos stebėjimo kamerų įrengimas metilo esterio gamybos cecho operatorinėje, aliejaus spaudimo ir rafinavimo cecho operatorinėje bei dispečerinėje yra būtinas ir nurodytiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog ši išvada, atsižvelgiant į trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje gamykloje vykdomos veiklos pavojingumo lygį, negali būti paneigiama išimtinai įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Atitinkamai nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tikslinga naudoti vaizdo stebėjimo priemones, toks stebėjimas turėtų būti pasitelkiamas tik gaisro atveju. Kaip jau minėta, šiuo atveju siekiama prevencinių tikslų, tuo tarpu byloje nėra pagrindo pripažinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, jeigu vaizdo stebėjimo kameros būtų naudojamos jau tik įvykus nelaimei.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog ginčo patalpose yra įrengta po dvi kameras, o kameromis, esančiomis ant lubų, vaizdą galima stebėti 360 laipsnių kampu bei galima klausytis ir įrašinėti pokalbius. Tuo tarpu balsas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme, taip pat laikomas asmens duomenimis.

Inspekcija, siekdama įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko patikrinimą UAB „MESTILLA“, kurio pagrindu 2011 m. birželio 27 d. surašė Patikrinimo UAB „MESTILLA“ ataskaitą (t. I, b.l. 35), kurioje nėra užfiksuota, jog UAB „MESTILLA“ esančios vaizdo kameros būtų naudojamos garsui fiksuoti. Atitinkamai UAB „MESTILLA“ 2009 m. spalio 21 d. Pranešime apie duomenų tvarkymą Nr. 276 (t. I, b.l. 114) taip pat nurodyta, jog vaizdo kameros naudojamos tik vaizdo duomenims tvarkyti. Be to, ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ant lubų esančiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis garsas nėra fiksuojamas ir tokie asmens duomenys trečiojo suinteresuoto asmens nėra tvarkomi. Todėl teisėjų kolegija, pareiškėjui nepateikus priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų, neturi pagrindo abejoti nurodytomis nustatytomis aplinkybėmis ir papildomai dėl vaizdo kameromis fiksuojamų garso duomenų nepasisako.

Konstatuotina, jog Inspekcija pagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo ir konstatavo, kad UAB „MESTILLA“ tvarko asmens vaizdo duomenis bendrovės teritorijos saugos, jos darbuotojų, klientų, darbo proceso bei turto saugumo tikslais, todėl nėra pagrindo naikinti Inspekcijos Sprendimą, o atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, jog Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje nenustatytas pagrindas jį panaikinti, atitinkamai nėra pagrindo ir įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mestilla“ darbininkų sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Arūnas Sutkevičius