eed08e87-481f-4dac-9a9d-b2a68720cd56 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-24-743/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00720-2015-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.2.6; 128.15.2. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2016 m. kovo 7 d.                                                            Lazdijai                  Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjai R.

R., jos atstovui advokatui Albinui Miliauskui, suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį, nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos R. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė : PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį (b. l. 2-5). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais. PareiÅ¡kėja 2003 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 2995 ir Nr. 2992 iÅ¡ E. ir O. P. įsigijo 66,79 kv. m butÄ bei 36 kv. m ūkinį pastatÄ , esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini).

Ä®sigijimo momentui jos tėvai naudojosi ir Å«kiniu pastatu, 3I2/p, kuris yra Å¡alia įsigyto buto ir Å«kinio pastato. Nuo minėtų patalpų įsigijimo momento ji taip pat naudojosi Å¡iuo Å«kiniu pastatu, jį Å¡iek tiek patvarkė, sutvarkė aplinkÄ apie jį, Å«kinį pastatÄ nuo 1993 m. gegužės mėnesio valdė atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai, todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pastatÄ Ä¯gijo pagal įgyjamÄ jį senatį.Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija su pareiÅ¡kimu sutinka, kadangi pastatas kito asmens vardu vieÅ¡ajame registre neįregistruotas, be to, yra siekiama, kad visi statiniai turėtų savininkus.Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, siÅ«lo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 31, 32).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R.

R. nuo 1993 m. gegužės vidurio faktiÅ¡kai naudojosi Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esančiu Å«kiniu pastatu, pažymėtu 3I2/p, kuris buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir pagal specialiuosius - 1991 m. Butų privatizavimo įstatymÄ , 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymÄ neprivatizuotas, todėl liko valstybės (savivaldybės) nuosavybė ir dėl to negali bÅ«ti įgyjamas nuosavybėn pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais.1993 m. kovo 24 d. sutartimi E. P. ir O.

P. iÅ¡ Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožo įsigijo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esantį trijų kambarių butÄ (b. l. 62, 63). 2003 m. gegužės 5 d. sutartimis (registro Nr. 2995 ir Nr. 2992) E. P. ir O. P. pardavė, o R. R. įsigijo 66,79 kv. m butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 36 kv. m Å«kinį pastatÄ (4I1p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 58, 59). IÅ¡ pažymos matyti, kad statiniai Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) buvo registruoti AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vardu, buvo jo padalinio Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožo apskaitoje, dalis buvo privatizuota pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , kita dalis perduota padaliniui - Butų komunalinis Å«kis.

Statinys Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Būtų komunaliniam ūkiui nebuvo perduotas (b. l. 66, 94). Pažymėjimas, inventorinė techninė kortelė namų valdai, aiškinamasis raštas patvirtina, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 kv. m, pažymėtas 3I2p, nuo 1971-09-10 buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, savininkas registracijos metu nenurodytas; kadastro duomenys šio statinio fiksuoti ir 1996-12-16; tuo pačiu metu buvo fiksuoti kadastro duomenys ir kitų statinių, esančių Lazdijų r. (duomenys neskelbtini): daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vaikų darželis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-76, 97).

Pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2003 m. naudojasi ir prižiÅ«ri Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Apklausta liudytoja L. A. (seniÅ«nė) nurodė, kad datÄ pažymoje nurodė pagal kažkokius pareiÅ¡kėjus atsineÅ¡tus dokumentus, tačiau gali patvirtinti, kad R. R. jau maždaug 10-15 m. rÅ«pinasi pastatu, pažymėtu 3I2p. Kad Å¡iuo pastatu ji rÅ«pinasi sprendžia iÅ¡ to, kad jos visa teritorija yra sutvarkyta, o tas pastatas nenugriautas, matosi, kad prižiÅ«rėtas (b. l. 90).

Pažyma patvirtina, kad į pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, jo statusas - formuojamas (b. l. 10, 11). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtinai, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso daugiau pastatų (butai ir Å«kiniai pastatai) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-23, 77-88). Pažyma patvirtina, kad Å«kinis pastatas, esantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi valstybinėje žemėje (b. l. 24).

Liudytoja O. P. patvirtino, kad Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esantys pastatai (butas ir ūkinis pastatas) iki tol, kol jie juos privatizavo priklausė Pabaltijo geležinkeliams, jie juos buvo gavę, kadangi abu su vyru E. P. buvo šios įmonės darbuotojai. Kada buvo galima butus privatizuoti, jie privatizavo. Šalia gyvenamojo namo, kuriame buvo jų privatizuotas butas, buvo ir ginčo ūkinis pastas, kuris taip pat buvo Pabaltijo geležinkelių ir kurio tuo metu dar neleido privatizuoti, tačiau jie, gyvendami tame bute šiuo ūkiniu pastatu (sandėliuku) naudojosi, ten laikydavo malkas.

Kai butÄ su Å«kiniu pastatu pardavė, tuo sandėliuku ir toliau naudojosi dukra R. R.. Liudytojos A. B. ir N. P. patvirtino, kad žino, kad ginčo sandėliuku naudojasi R. R., kad šį sandėliukÄ remontavo, nes ten laikydavo viÅ¡tas: ji užmÅ«rijo dalį iÅ¡griuvusios sienos, užkalė plokÅ¡te skylę (b. l. 52). AiÅ¡kindamas ir taikydamas įgyjamÄ jį senatį reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ .

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011, 2014 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).IÅ¡kilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties bÅ«du, teismas turi nustatyti Å¡io turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ginčo Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3I2p, įraÅ¡ytas į nekilnojamojo turto registrÄ nuo 1971-09-30 komplekse su kitais tame sklype buvusiais pastatais (trijų butų gyvenamasis namas, vaikų darželis, trys Å«kiniai pastatai (tarp jų – ginčo) ir kiemo statiniai). IÅ¡ inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai esančių įrašų matyti, kad Å¡i pastatų grupė priklausė Pabaltijo geležinkeliams ir buvo Pabaltijo geležinkelio namų valdybos žinioje.

Å iuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad dalis pastatų (trijų butų gyvenamasis namas, pažymėtas 1A1p, Å«kinis pastatas, pažymėtas 4I1p) buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , vaikų darželio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2C1p) perduotas Å eÅ¡tokų apylinkės savivaldybei. Ginčo Å«kinis pastatas nebuvo privatizuotas, kÄ patvirtino ir liudytoja O. P., nebuvo perduotas savivaldybei, jo statusas nekilnojamojo turto registre liko su žyma ,,formuojamas“.

Pažymėtina, kad po 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininko potvarkio dėl valstybinės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" įsteigimo, Pabaltijo geležinkelis buvo likviduotas ir nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone. Ä®vertinus tai, pripažintina, kad ginčo pastatas pastatytas kaip valstybės nuosavybė, jis, neprivatizuotas, panaikinus Pabaltijo geležinkelį, jis tapo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybe, o perduodant turtÄ Å¡ios bendrovės padaliniui - Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožui, vėliau kitam padaliniui – Butų komunaliniam Å«kiui, Å¡is ginčo Å«kinis pastatas neapskaitytas, jo nuosavybės teisės neįregistruotos ir jo statusas nekilnojamojo turto registre nebaigtas formuoti.

Visi Å¡ie įrodymai leidžia spręsti, kad ginčo Å«kinis pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir dėl to jis negali bÅ«ti įgyjamas nuosavybėn pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes tai draudžiama įstatymo (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktÄ nesaistomas sÄ lygų ar iÅ¡lygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgÄ laikÄ nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiÅ¡kia, kad į tokį daiktÄ galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Įvertinus tai, pripažintina, kad pareiškėjos R. R. nurodomi argumentai nėra pakankami tam, kad būtų konstatuotas įgyjamosios senaties faktas ginčo pastato atžvilgiu, todėl jos prašymas atmestinas. Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,71 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 533 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. R., (duomenys neskelbtini) 4,71 Eur (keturis eurus 71 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Asta Vailionienė