Legislator Case Law & Legislation
eed077d2-7016-4d49-b692-ad7a2c2397fc AI generated

eed077d2-7016-4d49-b692-ad7a2c2397fc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eed077d2-7016-4d49-b692-ad7a2c2397fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 242,42 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 169,67 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Legislator headnote

AI generated

eed077d2-7016-4d49-b692-ad7a2c2397fc · Vilniaus apygardos teismas: Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-3125-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00772-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 242,42 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 169,67 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį R. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3. Teismas iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos nuomos sutarties specialiųjų sÄ lygų skyriuje „Kitos sÄ lygos“ nustatė, kad, sutarties Å¡alims „ <...> nepavykus iÅ¡spręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų bÅ«du, jie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietÄ â€œ. Teismas taip pat nustatė, kad sutartyje nurodyta, jog nuomotojo, t. y. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, buveinės adresas – Vilniaus mieste.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alims susitarus pakeisti įstatyme nustatytÄ teismingumÄ pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustačius, kad ginčai sprendžiami pagal nuomotojo buveinės vietÄ , pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir reikalavimo į atsakovo skolÄ perėmėjos UAB „Legal Balance“ buveinės registruotos Vilniaus mieste, todėl ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal teismingumÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarstyti iÅ¡ naujo.

5. Atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ perėmė ieÅ¡kovė, minėta nuostata yra standartinė. IeÅ¡kovė daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui. Sutarties sÄ lyga nustatanti teritorinį teismingumÄ nebuvo individualiai aptarta, todėl negali bÅ«ti taikytina. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Å venčionių r.. Todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų veiklos teritorijoje. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus regiono apylinkės teismui, nes buvo susitarta dėl sutartinio teismingumo.

8. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iÅ¡ teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris dar skirstomas į bendrÄ jį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), iÅ¡imtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ (CPK 33 straipsnis).

9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ (bylos nagrinėjimo vietÄ ), tačiau Å¡iÄ jų teisę (laisvę) riboja imperatyvus draudimas Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir (ar) rūšinį teismingumÄ (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos pagal 2020-02-18 išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021120 priteisimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo R. R. sudaryta paslaugų sutartis yra kvalifikuotina ir kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis).

12. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesÄ Å¾iningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Europos SÄ jungos vartotojų teisėje sÄ Å¾iningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartojimo sutartyse (toliau – Direktyva).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK nuostatas ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant Direktyvos nuostatas, nurodė, kad teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygos dėl iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui nesÄ Å¾iningumÄ . Pažymėjo, kad teismo atliekamas Å¡ios sÄ lygos vertinimas negali bÅ«ti abstraktus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo sÄ lyga spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui yra nesÄ Å¾ininga ir todėl netaikytina, visais atvejais privalo bÅ«ti motyvuota ir pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės buveinė yra Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta šalių sudarytoje Nuomos sutartyje, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, nurodyta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek nuomos sutartyje, tiek turto priėmimo-perdavimo akte nurodė savo adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodo Vilniaus mieste, tai laikytina jo pareiÅ¡kimu apie gyvenamÄ jÄ vietÄ . Papildomai apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatė, kad atsakovas dirba UAB „Virasta“. Å ios įmonės adresas taip pat yra Vilniaus mieste. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, teigdama, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Å venčionių rajone, tokių duomenų nepateikė.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Å venčionių rajone ir šį adresÄ pati ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinyje, nėra pakankama pripažinti atsakovo nuolatine ar vieta, kurioje atsakovas faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo spręsti, kad Nuomos sutartyje įtvirtinta sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo yra nesÄ Å¾ininga, pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. IeÅ¡kinys pagal ieÅ¡kovės buveinę bei pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra nagrinėtinas Vilniaus mieste.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas netaikyti Nuomos sutarties specialiųjų sÄ lygų skyriuje „Kitos sÄ lygos“ punkte nustatyto sutartinio teismingumo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rita Kisielienė