eecb7374-fed3-4a9c-a8a3-180346fb0982 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00861-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam K.

D., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nuteistojo D. G. gynėjai advokatei Emmai Domajevai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. D. ir nuteistojo D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: K. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis, ir K.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį) ir nuo 2018 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. D. G. pagal BK 129 straipsnio1 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. K. D. ir D. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nužudė nukentėjusįjį A.

L.: 1.1. minėto laikotarpio nenustatytÄ dienÄ vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. L. metu K. D. tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė A. L. į deÅ¡inės pusės skruostÄ , nuo ko Å¡is nugriuvo ant žemės, po ko, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie požeminės pėsčiųjų perėjos, vedančios į (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A.

L. metu, K. D. tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė A. L. per kairiÄ jÄ ausį, po ko, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) rÅ«syje, tarpusavio konflikto su A. L. metu, D. G. tyčia bukos briaunos savybes turinčiu daiktu – kuolu, tyčia sudavė A. L. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius į kojas, rankas, galvÄ , krÅ«tinę, o K.

D. tyčia sudavė A. L. keletÄ kartų į galvÄ , taip pat keletÄ kartų spyrė į krÅ«tinę. Tokiais bendrais veiksmais K. D. ir D. G. padarė A. L. krÅ«tinės deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ su II-V Å¡onkaulių tiesioginiais lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje ir Å¡eÅ¡ias muÅ¡tines žaizdas veide ir kaktos bei virÅ¡ugalvio srityje, kas komplikavosi kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, epidurine hematoma virÅ¡ugalvio srityje, kurių pasėkoje, iÅ¡sivysčius žaizdų supÅ«liavimui, sepsiui, pÅ«lingam galvos minkÅ¡tųjų dangalų uždegimui ir progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui A.

L. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku mirė. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. D. praÅ¡oma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡oma byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausiant ekspertÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimai, nužudžius A.

L., jam (K. D.) buvo pateikti nepagrįstai. Apeliantas neneigia naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. L., tačiau nepripažįsta jį nužudęs. Teigia, kad nuo pat sulaikymo pradžios jis davė parodymus bylÄ tiriančiam pareigÅ«nui, bendradarbiavo viso bylos tyrimo metu, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, kaip ir nebuvo atsižvelgta į medicinos eksperto iÅ¡vadÄ , kad kumščiu žmogaus neužmuÅ¡i. 2.2. PraÅ¡o teismo iÅ¡ naujo iÅ¡tirti byloje esančius duomenis, įvertinti, jog jis jokių įrankių prieÅ¡ A.

L. nenaudojo, gi pagal eksperto iÅ¡vadÄ sužalojimai pastarajam buvo padaryti bÅ«tent bukos briaunos savybių turinčiu buku daiktu.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. G. praÅ¡oma pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį, suÅ¡velninant bausmę, arba padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti į lengvesnį straipsnį nei nužudymas. 3.1. Apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės arba veikos perkvalifikavimo į lengvesnę baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ , apeliantas nurodo, kad yra invalidas ir, įvykus konfliktui, jis tik keletÄ kartų sudavė su pagaliu per kojas A.

L.. Mano, kad K. D., bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, visÄ kaltę stengėsi suversti jam (D. G.), nors liudininkų N. S. ir V. M. parodymais, pastarasis pats gyrėsi, kad A. L. mušė ne tik rankomis. 3.2. Taip pat pažymima, kad nusikaltimo vietoje (namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje) nebuvo Å¡viesos ir buvo visiÅ¡kai tamsu, todėl jis (D. G.) nematė, kuo ir kaip mušė K. D.. Tarp A. L. ir K. D. dar buvo įvykęs incidentas prie (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur A.

L. buvo muÅ¡amas. 3.3. Apelianto nuomone, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad A. L. po jų konflikto dar vaikščiojo gyvas ir, jeigu jis pats laiku bÅ«tų kreipęsis pagalbos į medikus, buvo galima iÅ¡vengti mirties. 3.4. Taigi, įvertinus visas Å¡ias nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad yra pagrindas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę arba jo veikÄ perkvalifikuoti į kitÄ lengvesnę veikÄ , nei buvo jam inkriminuota.

4. Teismo posėdyje nuteistasis K. D. ir jo gynėjas, nuteistojo D. G. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistųjų K. D. ir D. G. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. D. ir D. G. pripažinti kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, už tai, kad nužudė kitÄ Å¾mogų. Nuteistasis K. D. neneigia naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. L., tačiau nepripažįsta jį nužudęs, akcentuodamas nukentėjusiajam nustatytÄ padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir tuo pačiu pažymėdamas, jog jis pats jokių įrankių prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo. Nuteistojo D. G. nuomone, jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal lengvesnę baudžiamojo įstatymo normÄ nei jam buvo inkriminuota arba suÅ¡velninta paskirta bausmė.

7. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl K. D. ir D. G. padarytų konkrečių veiksmų ir šių jų veiksmų juridinės kvalifikacijos.

Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai jų veikoje nustatyti tinkamai. Teismo iÅ¡vados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitÄ . IÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visumos pagrindu nustatytas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės padarytos veikos kvalifikavimui, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡tirtos bei, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, atitinkamai įvertintos.

Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo prieiti kitokių iÅ¡vadų dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistųjų K. D. ir D. G. kaltę, padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodytumo. Pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė. Visos esminės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl K. D. ir D. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 8. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 14.39 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), apleistame rūsyje buvo rastas vyriškos lyties asmens, kaip nustatyta A.

L., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su smurto požymiais. Specialisto išvada Nr. M 27/2018(02) konstatuota, kad asmens mirtis įvyko nuo politraumos, pasireiškusios galvos ir krūtinės sumušimu, kaukolės bei šonkaulių lūžiais ir šių sužalojimų pasekoje išsivysčius žaizdų supūliavimui, sepsiui, pūlingam galvos minkštųjų dangalų uždegimui ir progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui (t. 2, b. l. 7–13). Ištirtų byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad A.

L. padaryti sužalojimai, kurie turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms, t. y. nukentėjusiojo mirčiai, buvo padaryti laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku. Taip pat konstatuota, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (tarpusavio konflikto metu) ir bÅ«du (briaunos savybes turinčiu daiktu – kuolu, suduodant ne mažiau Å¡eÅ¡is smÅ«gius į kojas, rankas, galvÄ ir krÅ«tinę; suduodant keletÄ smÅ«gių į galvÄ , spiriant keletÄ kartų į krÅ«tinę), neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė - nukentėjusiojo mirtis, veikdami bendrai padarė K.

D. ir D. G..

9. Nuteistieji K. D. ir D. G. neneigia vartoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. L.. Jie nurodė, kad smurtinių veiksmų prieÅ¡ A. L. ėmėsi iÅ¡ esmės dėl to, jog nukentėjusysis negrÄ Å¾ino jiems priklausančių pinigų už priduotus į metalo supirktuvę du nuteistųjų rastus vandens maiÅ¡ytuvus, melavo, jog pinigų neturi (nepavyko surinkti), nors nagrinėjamo įvykio metu pirko namų gamybos alkoholio ir cigarečių. Remiantis nuteistojo K. D. parodymais, dėl Å¡ių priežasčių jis vienÄ kartÄ smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ prie parduotuvės, delnu trenkė per kairę ausį prie požeminės pėsčiųjų perėjos (nustatyta, kad Å¡ie veiksmai nukentėjusiojo mirčiai įtakos neturėjo), taip pat namo rÅ«syje kelis kartus nukentėjusiajam kumščiu smogė į galvos sritį ir keletÄ kartų koja, apauta statybininkų batu metaliniu priekiu, spyrė jam į krÅ«tinės, pilvo sritis.

Nuteistojo D. G. aiÅ¡kinimu, jis, bÅ«damas namo rÅ«syje, mediniu pagaliu sudavė tik keletÄ kartų A. L. per abiejų kojų blauzdas. SmÅ«gius į galvÄ ir krÅ«tinę nukentėjusiajam jis neigė. Taigi nuteistieji pripažįsta atlikę tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau kiekvieno iÅ¡ jų teigimu, akcentuojant ir jų pačių atliktų veiksmų apimtį bei pobÅ«dį (bÅ«dÄ ) prieÅ¡ nukentėjusįjį, tai nebuvo veiksmai, turėję reikÅ¡mės A. L. mirčiai.

Todėl nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų atitiktimi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o tuo pačiu ir jų atliktų veiksmų juridine kvalifikacija, apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės keldami klausimÄ , ar kiekvieno iÅ¡ jų smurtiniai veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga minėtiems padariniams – A. L. mirčiai – kilti, t. y. buvo to priežastis.

10. Vis tik pažymėtina, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys byloje yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko (-ų) parodymais ir vertinimais, bet kartu tiriant ir vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir pan. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tokias nuteistųjų nurodytas aplinkybes tikrino, jas gretindamas su kitais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, ir rėmėsi tik tiek, kiek jas patvirtino ar paneigė iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gauti faktiniai duomenys, bei Å¡ių duomenų analizės metu padarė atitinkamas iÅ¡vadas, su kuriomis nesutikti pagrindo nėra.

Matyti, kad veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes teismas nustatė iÅ¡ visumos bylos duomenų, t. y. gautų iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus, kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus. Visos nuteistųjų keliamos gynybinės versijos dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir motyvuotai paneigtos.

11. Specialisto išvadoje Nr. M 27/2018(02) konstatuota, kad A. L. kūne buvo nustatytos šešios muštinės žaizdos veide ir kaktos bei viršugalvio srityje, padarytos bukos briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, tik galbūt smūgiuojant ne ta pačia daikto dalimi. Taip pat nustatytas krūtinės dešinės pusės sumušimas su II-V šonkaulių tiesioginiais lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, kuris galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kietu buku daiktu ar įrankiu.

Dėl iÅ¡sivysčiusio Å¡ios srities minkÅ¡tųjų audinių pÅ«lyno tiksliau apibÅ«dinti žalojančio daikto, įrankio nėra galimybės. Dvi odos žaizdos kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, kurios iÅ¡sivystė nuo dviejų poveikių briaunÄ turinčiu daiktu, pasyvios savigynos metu ranka mėginant prisidengti nuo smÅ«gių. Beveik neabejojama, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tuo pačiu metu. Mirtis nukentėjusįjį iÅ¡tiko nuo sužalojimų galvoje ir krÅ«tinėje visumos, progresuojant pÅ«lingoms komplikacijoms.

Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. IÅ¡ karto po patirtų sužalojimų A. L. galėjo prarasti sÄ monę, o vėliau net kelias paras galėjo bÅ«ti aktyvus, tačiau vystantis pÅ«lingoms komplikacijoms silpo, o galiausiai neteko sÄ monės ir mirė (t. 2, b. l. 7–13).

12. Pateiktoms iÅ¡vadoms paaiÅ¡kinti ir kilusioms abejonėms paÅ¡alinti, t. y. dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«džio ir padarymo mechanizmo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ąžuolas Sutkus. Ekspertas patvirtino konstatuotas iÅ¡vadas, taip pat paaiÅ¡kino, kad sužalojimai galvoje galėjo bÅ«ti padaryti mediniu kuolu ir tik nedidele tikimybe koja, t. y. jeigu batas buvo kaustytas, tačiau paneigė, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant kumščiu, iÅ¡skyrus vienintelį sužalojimÄ lÅ«poje.

Ekspertas neatmetė galimybės ir dėl to, kad menkesnius sužalojimus galėjo užmaskuoti didesni sužalojimai, t. y. kad buvo suduota daugiau smÅ«gių rankomis ir kojomis, tačiau po to suduodant smÅ«gius buku daiktu, tokie mažesni sužalojimai galėjo bÅ«ti paslėpti. Å onkauliai buvo sulaužyti, spiriant ar suduodant baslio galu. Be kita ko, ekspertas nurodė, kad apatinėje kÅ«no dalyje jokių sužalojimų nebuvo rasta, iÅ¡skyrus nudraskymo ir nusikasimo žymes. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad, jeigu smÅ«giai per kojas bÅ«tų suduoti mediniu kuolu, tai tokių sužalojimų žymės turėjo likti ir jis bÅ«tų jas matęs. Po Å¡ių sužalojimų asmuo galėjo bÅ«ti sÄ moningas ir vaikščioti.

Iš sudžiuvusio kraujo ant drabužių aišku, kad po patirtų sužalojimų kraujas bėgo stipriai (t. 4, b. l. 121-123).

13. Taigi iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimo matyti, jog nukentėjusiajam A. L. nustatytų sužalojimų galvoje ir krÅ«tinėje visuma, progresuojant pÅ«lingoms komplikacijoms, turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms, t. y. bÅ«tent Å¡iose kÅ«no dalyse nustatyti sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo sveikatos komplikacijų atsiradimÄ , dėl kurių jis mirė.

14. Tai, kad abu nuteistieji – K. D. ir D. G. – smurtavo prieÅ¡ A. L., ginčo nėra, tai patvirtino ne tik jie patys, bet ir liudytojai N. S., kuris, nors tiesiogiai įvykio ir nematė, girdėjo smÅ«gių garsus, nukentėjusiojo dejavimus ir praÅ¡ymus jo nemuÅ¡ti, taip pat kuriam pats K. D. netrukus po veiksmų apie tai papasakojo, tuo pačiu nurodydamas ir tai, kad A. L. buvo muÅ¡amas pagaliu; R. J., kuriam apie smurtÄ buvo nurodęs N. S. ir pats nukentėjusysis; V. M., kuriai pats K. D. pasakė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį;

Marija D. G., kuri parodė, kad tiek K. D., tiek D. G. pripažino vartoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį; S. S. - kad D. G. jai prisipažino ne tik vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet ir kad šį užmušė. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. L. tiriamo įvykio metu pats galėjo susižaloti kažkur kitur ar kad jam teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys, nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo aplinkybes (atitinkamai K.

D. akcentuoja, kad jis jokio įrankio žaloti nukentėjusįjį nenaudojo, o D. G. nurodo smÅ«gių sudavimÄ pagaliu nukentėjusiajam tik per blauzdas), kurios, jų nuomone, kiekvieno iÅ¡ jų atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neleidžia vertinti, kaip sukėlusių negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Tokie apeliantų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

15. IÅ¡ tiesų, baudžiamojoje byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. D., naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. L., tuo pačiu bÅ«tų panaudojęs ir kokį nors įrankį (daiktÄ ) žaloti nukentėjusįjį, nebuvo surinkta. Tačiau vien Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo vertinti nuteistojo veiksmus kaip mažiau pavojingus ar mažiau intensyvius. Nustatyta, kad K. D., bÅ«damas rÅ«syje, nukentėjusiajam sudavė keletÄ kartų į gyvybei svarbias ir pažeidžiamiausias kÅ«no dalis – į galvos sritį kumščiu ir spyrė į krÅ«tinės sritį kaustytų batu.

Gi specialisto iÅ¡vada ir pirmosios instancijos teisme duotas teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad tokie jo veiksmai, sudarydami dalį padarytų sužalojimų, buvo susiję su kilusiomis pasekmėmis. Nors nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde prašė apklausti teismo medicinos ekspertÄ , praÅ¡ymÄ motyvuojant eksperto iÅ¡sakytu teiginiu dėl asmens sužalojimo kumščiu aplinkybių, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡is nuteistojo argumentas buvo žinomas - iÅ¡sakytas teisminio bylos nagrinėjimo metu, apklausiant ekspertÄ , ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai analizuotas.

Jokių naujų, netirtų ar dar nevertintų aplinkybių apeliantas nenurodė. Teismo medicinos ekspertas buvo iÅ¡samiai apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, o jo nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir jų atsiradimo (padarymo) mechanizmÄ abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių grindė iÅ¡samia specialisto iÅ¡vados analize, pirmosios instancijos teisme duotais teismo eksperto paaiÅ¡kinimais kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu pakartotinai apklausti teismo medicinos ekspertÄ dėl aplinkybių, kurios jau buvo iÅ¡tirtos pirmosios instancijos teisme.

16. Bylos medžiaga paneigta ir nuteistojo D. G. pozicija, kad nagrinėjamo įvykio metu mediniu kuolu jis sudavė tik nukentėjusiajam per kojas (blauzdas). Minėta specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai Å¡iÄ pozicijÄ paneigia - tyrimo metu nebuvo konstatuoti jokie sužalojimai ant A. L. kojų, iÅ¡skyrus nesusijusius su įvykiu. Gi nukentėjusiojo galvoje ir kairės nukentėjusiojo plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje buvo fiksuoti sužalojimai, kurie padaryti bukos briaunos savybe turinčiu daiktu.

PrieÅ¡ingai nuteistojo D. G. teiginiams, nuteistasis K. D. parodė, kad D. G. mediniu kuolu daužė nukentėjusįjį, gulintį ant Å¡ono, susirietusį ir rankomis besidengiantį, suduodamas Å¡iam ir per galvÄ , rankas bei krÅ«tinę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje surinktų duomenų visumÄ , nenustatė pagrindo abejoti tokiais K. D. parodymais ir laikyti juos nepatikimais. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, argumentų paneigti Å¡iuos parodymus nepateikė ir apeliantas.

Be to, bylos duomenimis, ant įvykio vietoje rasto medinio kuolo, kurį pats D. G. atpažino kaip tÄ , kuriuo jis sudavė A. L., buvo rastas nukentėjusiojo kraujas (t. 1, b. l. 24–30; t. 2, b. l. 36–39; t. 3, b. l. 130–133). Å ios aplinkybės pagrindu teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo kraujo ant medinio kuolo buvimas taip pat paneigia D. G. pozicijÄ dėl jo suduotų nukentėjusiajam smÅ«gių iÅ¡sidėstymo - nebuvus kontakto su sužalotomis kitomis kÅ«no dalimis, kraujo ant medinio kuolo nebÅ«tų buvę.

Teismo medicinos eksperto aiÅ¡kinimu, sudavus smÅ«gius basliu per kojas, kaip tai parodė D. G., turėtų likti žymės, tačiau tokios nebuvo nustatytos. Å iuo atveju buvo nustatyti tik vyraujantys atitinkamos srities sužalojimai, padaryti tuo pačiu metu. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigė nuteistasis D. G., objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga paneigia tokiÄ jo gynybinę versijÄ ir duoda pagrindÄ teigti, jog tokiu bÅ«du jis siekia menkinti savo paties vaidmenį nusikaltimo padaryme, yra nelinkęs atskleisti visos nusikaltimo padarymo eigos ir aplinkybių apie prieÅ¡ A.

L. pavartoto smurto intensyvumÄ .

17. Pirmiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantų K. D. ir D. G. atliktų veiksmų, žalojant A. L., apimtį ir pobūdį (vaidmenį), rėmėsi baudžiamojoje byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais.

18. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistieji kelia klausimÄ , ar kiekvieno iÅ¡ jų prieÅ¡ nukentėjusįjį atlikti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis, kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io daromos, įrodymų pagrindu nustatant loginę priežasčių sekÄ - ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos.

Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-381/2011, 2K-38-942/2017, 2K-231-303/2018).

19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo A. L. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistųjų K. D. ir D. G. prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ . BÅ«tent nuteistųjų suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiojo kÅ«no vietas – galvÄ ir krÅ«tinę vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios jis nebÅ«tų miręs, t. y. nustatytų sužalojimų pobÅ«dis (tiek galvos, tiek krÅ«tinės sumuÅ¡imai) nulėmė komplikacijų atsiradimÄ , dėl kurių kilo negrįžtamos pasekmės. Nors specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad nukentėjusiojo galvoje fiksuoti sužalojimai buvo padaryti tik bukos briaunos savybes turinčiu daiktu, kaip nustatyta mediniu kuolu, kuri panaudojo D.

G., nustatyta ir tai, kad į galvos sritį nukentėjusiajam kumščiu smÅ«giavo ir K. D.. Gi teisme medicinos ekspertas pateikė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad galvos srityje padarytus menkesnius sužalojimus galėjo užmaskuoti didesni sužalojimai, t. y. rankomis ir kojomis suduotus smÅ«gius paslėpti galėjo smÅ«giai bukos briaunos savybes turinčiu daiktu. Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, nuo kokio trauminio kontakto buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiojo krÅ«tinės srityje, tačiau teismo medicinos ekspertas nurodė, kad nustatyti sužalojimai Å¡ioje kÅ«no srityje galėjo bÅ«ti padaryti tiek spiriant apkaustytu batu, tiek suduodant smÅ«gius medinio kuolo galu.

Bylos įrodymai patvirtinta, kad nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį apkaustytu batu spyrė K. D., o mediniu kuolu smÅ«gius sudavė D. G.. Tokiu bÅ«du, tiek K. D., tiek D. G. smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į galvos ir krÅ«tinės sritis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su A. L. mirtimi. Aptartos aplinkybės, atsižvelgus į specialisto iÅ¡vadÄ ir eksperto paaiÅ¡kinimÄ , neduoda pagrindo vertinti K. D. veiksmus kaip mažiau pavojingus, nei D. G., ir atvirkščiai – D. G., nei K.

D.. Å ių nuteistųjų smurtinių veiksmų visuma dėsningai sÄ lygojo nuketėjusiojo mirtį ir yra pagrindinė to priežastis. Nors, kaip nustatyta, nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto po smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, nesikreipė pagalbos į medikus, vien Å¡i aplinkybė nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistųjų K. D. ir D. G. padarytos veikos ir kilusių padarinių, nepanaikina nuteistųjų smurtinę veikÄ ir nukentėjusiojo mirtį siejančio priežastinio ryÅ¡io.

Nustatyta, kad po sužalojimo iki to laiko, kol dėl patirtų traumų pasireiÅ¡kė komplikacijos, nukentėjusysis kurį laikÄ galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus, juolab, kad po tokių sužalojimų mirtinos pasekmės atsirado ne iÅ¡ karto. Å iuo konkrečiu atveju atsiradę padariniai buvo tyčinių pakankamai stipri nuteistųjų smÅ«gių pasekmė. Specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto parodymai patvirtina, kad Å¡ie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smÅ«gių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos A.

L. mirčiai. Mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl komplikacijų, patyrus nustatytus sužalojimus, atsiradimo.

20. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį nebuvo nustatytas, tačiau abu nuteistieji smurtavo prieÅ¡ A. L. (atitinkamai smÅ«giavo kumščiu, spyrė koja, sudavė mediniu kuolu). Abiejų nuteistųjų smurtavimas buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio ir masto – abu smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ , krÅ«tinę. Kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smÅ«gius, tiek matydamas kito veiksmus (K. D. D. G. veiksmus), tiek juos suprasdamas (D. G. apie K. D. veiksmus), suvokė, kad tokiais veiksmais jie kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę (kelia pavojų) ir tokiems vienas kito smurtiniais veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais – veikė kartu.

Ir nors jie nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Nustatytas nusikaltimo motyvas – pyktis dėl negrÄ Å¾intų pinigų už priduotus vandens maiÅ¡ytuvus ir noras pamokyti nukentėjusįjį už neatiduotÄ skolÄ bei melavimÄ , jog pinigų skolai atiduoti neturi. Tarp nuteistųjų veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kiekvienas jų atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviems nužudymo požymiams, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog jie abu atsako kaip bendravykdytojai, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobÅ«džio smurtinius veiksmus atliko.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir tai, kad nuteistieji K. D. ir D. G. savo bendrais - konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡to susitarimo pagrindu atliktais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. L. kÅ«no sužalojimus, kurie lėmė nukentėjusiojo sveikatos komplikacijų sukėlusių pastarojo mirtį, atsiradimÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo K. D. ir D. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius, reglamentuojančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimÄ ar nusikaltimus žmogaus sveikatai kaip to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė visas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jas nuosekliai ir logiÅ¡kai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. D. ir D. G. nužudė A. L. ir teisingai kvalifikavo jų veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pagal nustatytas aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl bausmės 22. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. D. ir D. G. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmes paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas ir bausmės paskirčiai prieÅ¡taraujančias bausmes.

23. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.).

Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

24. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam K. D. ir nuteistajam D. G. bausmę, jos dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgta tiek į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , motyvÄ ir tikslÄ , kaltininkų asmenybes, į nustatytÄ jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių buvimÄ , tiek į kitas aplinkybes, susijusias su K. D. ir D. G. padarytos nusikalstamos veikos ir jų asmenybių pavojingumÄ apibÅ«dinančių duomenų vertinimu bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

25. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog tiek K. D., tiek D. G. veiksmais buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 1 dalis). Savo veiksmais jie sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Akcentuotina, jog žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus. Nors pats nusikaltimas nebuvo planuotas, įvertinus paties įvykio eigÄ , padarytų sužalojimų pobÅ«dį – smÅ«gių sudavimas mediniu kuolu, kumščiu ir koja nukentėjusiam į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę, dėl to kilusias komplikacijas, darytina iÅ¡vada, kad padarytas sužalojimas lėmęs (priežastiniu ryÅ¡iu susijęs) A. L. mirtį, buvo ne atsitiktinumas, bet nuteistųjų veiksmų pasekmė.

26. Skiriant nuteistiesiems bausmes, vertindamas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog K. D. ir D. G. atsakomybė lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. pinigų už priduotus vandens maiÅ¡ytuvus negrÄ Å¾inimas ir melas, jog pinigų neturi, nors buvo įsigijęs namų gamybos alkoholinius gėrimus ir cigarečių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 26.1. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistojo K.

D. gynėjas pastarÄ jÄ aplinkybę akcentavo, kaip pagrindÄ nuteistajam paskirtai laisvės atėmimo bausmei Å¡velninti. Tačiau, kaip minėta, parenkant bausmę, pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę jau atsižvelgė, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jÄ atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu Å¡velninti K. D. paskirtÄ jÄ bausmę. Nuteistojo K. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jis neneigė naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. L., tik nepripažino jį nužudęs, nuo pat sulaikymo pradžios davė parodymus bylÄ tiriančiam pareigÅ«nui, bendradarbiavo viso bylos tyrimo metu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto nepakanka pripažinti dar vienÄ K.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Å iuo aspektu matyti, kad K. D., duodamas parodymus apie jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, sureikÅ¡mino paties nukentėjusiojo elgesį, stengėsi suÅ¡velninti savo padėtį, nurodydamas, kad tokie jo veiksmai nukentėjusiojo mirčiai neturėjo reikÅ¡mės.

27. Byloje nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad veika buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jie padarė, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo teigti, kad Å¡ios aplinkybės nustatytos neteisingai. Jokių argumentų dėl to apeliaciniuose skunduose nenurodė ir apeliantai.

28. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. D. anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , buvo baustas administracine tvarka už sistemingai daromus teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 90–117; t. 2, b. l. 58–69, 71–82) iki sulaikymo nedirbo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, liudytojų apibÅ«dintas kaip agresyvus, linkęs vartoti smurtÄ asmuo; nuteistasis D.

G. – anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , buvo baustas už sistemingai daromus administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 79–102; t. 3, b. l. 16–26, 30–33, 35–78), iki sulaikymo nedirbo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, turi neįgalumÄ . Nustatytos aplinkybės rodo nuteistųjų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia spręsti apie susiformavusias jų pačių vertybines orientacijas, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas apie nuteistųjų didesnį pavojingumÄ visuomenei pobÅ«dį. 28.1.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teisme pabrėžiamas nuteistojo K. D. noras taisytis leidžia manyti, kad apeliantas neigiamai vertina savo elgesį, siekia keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , visgi, atsižvelgus į duomenis apie jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veiksmų chronologijÄ , laikytinas deklaratyviu teiginiu. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka prie bylos pateikta Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos padėka K. D. už aktyvų dalyvavimÄ viktorinoje.

Savo ruožtu apeliaciniame skunde nuteistojo D. G. akcentuojamos aplinkybės dėl jo neįgalumo jau buvo vertintos, todėl taip pat nėra teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jas atsižvelgti. Vertintina ir tai, kad turimos sveikatos problemos nuteistajam D. G. nebuvo kliÅ«tis nusikalsti. Byloje esantys tiek nuteistÄ jį K. D., tiek nuteistÄ jį D. G. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jie yra linkę nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, o jų daromos veikos tik sunkėja.

29. Taigi, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes – kaltininkų padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kiekvieno jų veiksmus, asmenybes, elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ iki veikos ir jos padarymo metu, t. y. kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , nepaliekant jokių neįvertintų nuteistųjų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistųjų asmenybes, charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių balansÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems K. D. ir D. G. paskirtos bausmės, atitinkančios baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį (11 metų), nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jas Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Kiekvienam iÅ¡ nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu K. D. paskirta bausmė BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du pagrįstai subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintÄ 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

30. Å iuo konkrečiu atveju nuteistiesiems taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jų įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismo tinkamai atsižvelgta ne tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, pagrindžiančių galimybę taikyti ir BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡iuo atveju taip pat nenustatyta. Tiek K. D., tiek D. G. taikomas poveikis yra adekvatus, atitinka teisingumo principÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. D. ir D. G. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

31. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r ė : nuteistojo K. D. ir nuteistojo D. G. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Daiva Pranytė-Zalieckienė