2026-04-29 Nr. AB-8969-3-62-3-00448-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės „Regitra“, (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą) dėl neturtinės žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2026-04-29 Nr. AB-8969-3-62-3-00448-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-309-525/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės „Regitra“, (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą) dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į akcinę bendrovę „Regitra“ (iki 2024 m. liepos 1 d. – valstybės įmonė „Regitra“; toliau – ir Regitra) Kauno skyriaus Jonavos padalinį, prašydamas pakeisti pasibaigusį galioti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir darbuotojos reikalavimu pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą. Kadangi pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad nepateikė galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso ar tapatybės kortelės, pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti atsisakymo pakeisti vairuotojo pažymėjimą faktą ir atsakymą atsiųsti paštu jo nurodytu adresu. Tačiau atsakymas raštu per mėnesį nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į Regitrą ir pastaroji 2024 m. vasario 27 d. rašte patvirtino neteisėtus Kauno skyriaus Jonavos padalinio darbuotojos veiksmus, kuriais buvo pažeisti Regitros veiklą reguliuojantys teisės aktai.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog neteisėtais veiksmais Kauno skyriaus Jonavos padalinys jam padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Dėl neteisėto vilkinimo pakeisti pasibaigusį galioti vairuotojo pažymėjimą ir atsisakymo atlikti kompetencijai priklausančius veiksmus pareiškėjui, kaip sunkiai vaikštančiam neįgaliajam, buvo sudaromi nepatogumai, trukdant naudotis automobiliu ir sukeliami skausmai dėl priverstinio vaikščiojimo į vaistinę, parduotuves, mokėti mokesčius ir t. t. Dėl Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio paso nepripažinimo tinkamu asmens dokumentu Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo viešai žeminamas šeimoje ir visuomenėje dėl vykdomos diskriminacijos jo atžvilgiu. Pareiškėjas teigė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
4. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad jis dar 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi į Regitrą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, tuomet jam darbuotoja paaiškino, kad tam reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – Lietuvos Respublikos ar Vokietijos Federacinės Respublikos pasas ar asmens tapatybės kortelė. Kadangi tuo metu jo Vokietijos Federacinės Respublikos paso galiojimas buvo pasibaigęs, jis kreipėsi dėl šio paso pakeitimo ir jį gavęs, 2023 m. gruodžio 14 d. vėl kreipėsi į Regitrą, tačiau jį priėmusi darbuotoja jau atsisakė pagal Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą galiojantį pasą pakeisti jam vairuotojo pažymėjimą.
5. Pareiškėjas neigė tarp jo ir Regitros darbuotojos buvus kokius nors susitarimus dėl paskambinimų ar atėjimų: jis niekur nenurodė jokio telefono numerio ir paliktame prašyme aiškiai išsakė poziciją raštu patvirtinti, kodėl jam atsisakoma pakeisti vairuotojo pažymėjimą pagal pateiktą galiojantį Vokietijos Federacinės Respublikos pasą; jis yra neįgalus, jam sunku vaikščioti, tad ateiti jis neketino ir dėl atėjimo su darbuotoja nesitarė.
6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Regitra su skundu nesutinka.
7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. atvyko Regitros Pietų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Jonavos padalinį (toliau – ir Jonavos padalinys) pasikeisti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2023 m. birželio 4 d. Įgaliotai darbuotojai pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą, išduotą 2023 m. rugsėjo 12 d. Įgaliota darbuotoja, suabejojusi, ar pagal pareiškėjo pateiktą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą pareiškėjui gali būti išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas, sutarė su pareiškėju, kad pasitikslins informaciją, t. y. ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus galima išduoti vairuotojo pažymėjimą ir pareiškėją raštu informuos tik tuo atveju, jeigu vairuotojo pažymėjimą bus nuspręsta atsisakyti išduoti. Įgaliota darbuotoja su pareiškėju sutarė, kad jis kreipsis į Jonavos padalinį po penkių darbo dienų. Pareiškėjui sutartu laiku nesikreipus, įgaliota darbuotoja kelis kartus bandė susisiekti su pareiškėju telefonu, siekdama informuoti pareiškėją, kad jis gali atvykti į Jonavos padalinį ir pateikti prašymą, tačiau susisiekti nepavyko.
8. Atsakovo atstovas sutiko, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, tačiau įgaliota darbuotoja vykdė žodinį susitarimą su pareiškėju, rašytinio atsakymo į 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą, nepateikė.
9. Regitra nurodė ir tai, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad būtent dėl Regitros darbuotojų neteisėtų veiksmų jis patyrė nurodomą 10 000 neturtinę žalą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas patirtos 10 000 Eur neturtinės žalos dydį, jo nediferencijavo pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėstė tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėjas nepagrindė, jog būtent dėl Regitros darbuotojų neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar būtų sutrikdyta jo psichologinė būsena, dėl to būtų prireikę specialistų pagalbos. Pareiškėjas, net ir gavęs teigiamą atsakymą dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo galimybės, jo pasikeisti neatvyko iki šiol.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atsikirtimų į skundą nepateikė.
II. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Regitros, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. 2024 m. gruodžio 14 d. prašymu pareiškėjas paprašė oficialiu raštu patvirtinti kad jam, kaip Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui, pateikus šios valstybės pasą, atsisako pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigė. Prašyme išreikšta pareiškėjo poziciją – atsakymą siųsti paštu, prašyme nurodytas adresas, telefono numeris nenurodytas. Regitra pareiškėjui į pateiktą prašymą neatsakė.
12.2. Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. elektroniniu paštu Regitrai pateikė skundą, kuriame paaiškino, jog 2023 m. gruodžio 14 d. nebuvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas dėl to, kad tapatybei patvirtinti pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą. Paaiškino, kad dėl to raštu pateikė prašymą pateikti atsakymą paštu ir nurodyti priežastį, dėl kurios vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu, nes norminiuose aktuose, reguliuojančiuose Regitros veiklą, nenustatyta, kad tapatybei patvirtinti privalo būti pateikiamas tik Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar tapatybės pažymėjimas. Pažymėjo, kad atsakymo negavo.
12.3. Regitra atsakė į pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. skundą 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-2903, kuriame informavo, kad Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kai pareiškėjas teikia prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, ir atsiprašė, kad padalinio įgaliotas darbuotojas nepateikė pareiškėjui atsakymo raštu į jo prašymą.
12.4. 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 20 d. paaiškinimuose bei apklausta teismo posėdyje Regitros darbuotoja liudytoja L. R. nurodė, kad ji po mokymų buvo pradėjusi dirbti 2023 m. rugsėjo mėnesį, pirmą kartą susidūrė su situacija, kai prašoma pakeisti vairuotojo pažymėjimą pateikus Vokietijos Federacinės Respublikos pasą ir ji nežinojo, ar tai galima. Klausė kolegų, kurie jai paaiškino, kad negalima, todėl ji atsisakė pakeisti vairuotojo pažymėjimą pagal Vokietijos išduotą pasą. Kitą dieną ji jau išsiaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo pakeitimas pagal Vokietijos išduotą pasą galimas, ji skambino pareiškėjui rastu telefonu, tačiau jai susisiekti nepavyko. Ji manė, kad pareiškėjas ateis pats, tačiau neatėjo, todėl atsakymas jam laiku nebuvo išsiųstas. Paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad su A. B. buvo susitarta, kad Regitra pateiks atsakymą raštu tik tuo atveju, jei vairuotojo pažymėjimo negalės išduoti, kad pas pareiškėjas žadėjo atsakymo ateiti po penkių dienų, nepatvirtino. Pažymėjo, kad taip nebuvo susitarta, tačiau ji manė, kad taip pareiškėjas padarys. Kadangi buvo išsiaiškinta, kad vairuotojo pažymėjimą bus galima išduoti pagal pateiktą Vokietijos pasą, atsakymas A. B. į jo 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškimą nebuvo išsiųstas, buvo manyta, kad po kelių dienų jis ateis į Regitrą ir bus įformintas jo prašymas dėl pakeitimo pagal turimą Vokietijos pasą.
12.5. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtino, kad pareiškėjui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. B. galiojimas baigėsi 2023 birželio 4 d. Iš paso Nr. (duomenys neskelbtini) buvo matyti, kad jis Vokietijos Federacinės Respublikos išduotas 2023 m. rugsėjo 12 d., galiojimas – iki 2033 m. rugsėjo 11 d., taigi, pareiškėjo kreipimosi į Regitrą dieną – 2023 m. gruodžio 14 d., buvo galiojantis.
12.6. Šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas, pateikdamas galiojantį Vokietijos Federacinės Respublikos pasą kreipėsi į Regitrą padalinį dėl pasibaigusio vairuotojo pažymėjimo pakeitimo; Regitros darbuotoja L. R. atsisakė tokį pareiškėjo prašymą registruoti, nurodė, kad negalima pagal Vokietijos Federacinės Respublikos pasą padėti prašymo pateikimo procedūros; pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą raštu nurodyti, kodėl atsisakoma pradėti prašymo registravimo procedūra pagal Vokietijos Federacinės Respublikos pasą; pareiškėjui į šį prašymą Regitra per nustatytą terminą neatsakė.
13. Teismas apžvelgė Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad aptarti įrodymai patvirtino, jog byloje nebuvo ginčo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Jonavos padalinyje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti naują (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad tapatybei patvirtinti jis darbuotojai pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą. Svarbu buvo tai, kad į paliktą pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą pareiškėjui neatsakyta nei raštu, nei žodžiu (telefonu). Tik po pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. pakartotinio elektroninio laiško Regitrai, 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-2903 Regitra pareiškėją informavo, kad Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kai pareiškėjas teikia prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, ir atsiprašė, kad padalinio įgaliotas darbuotojas nepateikė pareiškėjui atsakymo raštu į jo prašymą.
14. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) galiojusių Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1V-819 redakcija), 7.1 papunktyje nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Teismas taip pat apžvelgė Taisyklių 10 punkto, 2.1 papunkčio nuostatas ir sprendė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Taisyklių 10 punkte, 2.1.2 papunktyje buvo įtvirtinta galimybė kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo (pakeitimo) ir pateikiant užsienio valstybės piliečio pasą. Taigi, 2023 m. gruodžio 14 d. Regitra nepagrįstai atsisakė pradėti pareiškėjo prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, registravimo procedūrą pagal jo pateiktą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą, ir tokie Regitros veiksmai vertinti kaip neteisėti.
15. Teismas akcentavo, kad po šio atsisakymo, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė Regitrai prašymą atsakyti jam raštu, dėl ko atsisakyta pradėti prašymo procedūrą pagal užsienio valstybės pasą. Ginčui aktualiu laikotarpiu Regitroje gautų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas buvo vykdomas vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 875 (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).
16. Teismas apžvelgė Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 29, 30, 31, 32 ir 40 punktų, Viešojo administravimo įstatymo (nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, nuostatas ir pažymėjo, jog Jonavos padalinys per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, atsakymo į pareiškėjo prašymą neparengė ir jo prašomu būdu pareiškėjui nepateikė, taigi Regitra pažeidė nustatytą teisinį reguliavimą ir netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo prašymą pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 29 punktą buvo atsisakyta nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, arba kad prašymas pareiškėjui buvo grąžintas pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 40 punktą nurodant prašymo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą.
17. Aptartieji įrodymai teismui leido pripažinti įrodytas aplinkybes, kad Jonavos padalinys nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą jo tapatybei patvirtinti bei neteisėtai per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymo ir nepateikė jam atsakymo raštu jo prašomu būdu. Tai sudarė pagrindą teismui konstatuoti Jonavos padalinio veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdydami jiems priskirtas funkcijas pažeidė pareigą veikti pagal jų veiklą – šiuo atveju motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei prašymų ir skundų nagrinėjimą – reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl buvo pagrindas teismui spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.
18. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas apžvelgė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 6.271 straipsnio nuostatas, bei akcentavo, jog pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Jonavos padalinio veiksmų jam, neįgaliam asmeniui, buvo sudaromi nepatogumai naudotis automobiliu ir sukeliami skausmai dėl priverstinio vaikščiojimo į vaistinę, parduotuves, mokėti mokesčius. Teigė, jog jautėsi diskriminuojamas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio paso. Pareiškėjas į bylą pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Teismas pažymėjo, kad aptartieji įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjas išgyveno dėl Jonavos padalinio neteisėtų veiksmų nepagrįstai atsisakius priimti prašymą išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, įstatymo nustatytu terminu neatsakius į jo prašymą. Be to, dėl to, kad nebuvo pradėta vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūra, pareiškėjas patyrė ir nepatogumus, nes dėl nustatytų specialiųjų poreikių judėjimas be transporto priemonės tenkinant būtinuosius kasdieninius poreikius, buvo žymiai sunkesnis.
19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir emocinės savijautos, pripažino, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Jonavos padalinio darbuotoja būtų priėmusi jo pateiktą pasą ir jeigu Jonavos padalinys įstatymo nustatytu terminu ir pareiškėjo prašomu būdu būtų pateikęs atsakymą į 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą. Teismas padarė išvadą, kad nustatyti viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą kaip ji apibūdinama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
20. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjui buvo apribota teisė naudotis automobiliu neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, dėl to jis, asmuo, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, patyrė nepatogumų ir neigiamų tenkinant kasdieninius būtinuosius poreikius (prekių pirkimas, paslaugų mokėjimas ir pan.), sprendė kad šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, teisingai kompensuojančia pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau sprendė, kad pareiškėjas neįrodė patyręs tokios apimties išgyvenimus.
22. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas, be aukščiau nurodyto konstatavimo, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Regitros darbuotojų kaltės patyrė nepatogumų dėl negalėjimo vairuoti automobilį, išgyveno, kad jam laiku neatsakoma, taip pat patyrė pažeminimą dėl to, kad jo turimas nevertinamas, atsižvelgė į ir tai, kad Regitra 2024 m. vasario 27 d. rašte pripažino, jog Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kad į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą nebuvo atsakyta, taigi, Regitra atsiprašė dėl netinkamų veiksmų neatsakius laiku. Be to, jau nuo 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjas realiai galėjo kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, todėl tas faktas, kad iki bylos išnagrinėjimo šios teisės nerealizavo, leido teismui spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai ir išgyvenimai dėl to, kad neturi galiojančio vairuoto pažymėjimo, nebuvo tokie dideli, kaip juos vertino pats pareiškėjas. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl konstatuotų pažeidimų jam būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, stipriai pablogėjusi fizinė ar psichinė sveikata), nepateikė jokių įrodymų, kad jo fizinės ir psichinės sveikatos būklė iš esmės pablogėjo po 2023 m. gruodžio 14 d. būtent dėl atsiradusių apribojimų teisėtai vairuoti automobilį.
23. Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus argumentus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste, siekdamas užtikrinti teisingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos dydį mažinant iki 300 Eur. Teismo vertinimu, tokia neturtinės žalos suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti skundą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos 10 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
25. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo:
25.1. Pažeistas ABTĮ 33 ir 50 straipsniai, kadangi 2024 m. kovo 21 d. nutartyje teismas nutarė skundo pirmą reikalavimą laikyti procesiniu prašymu. Pareiškėjo teigimu, minėti straipsniai neleidžia teismui keisti skundo pagrindą ar dalyką, bei atsisakyti išnagrinėti reikalavimą iš esmės, laikant skundo vieną reikalavimą procesiniu prašymu. ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis vienareikšmiškai nustato, kad atsisakant priimti išnagrinėti skundo reikalavimą privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis, jeigu reikalavimas nenagrinėtinas teisme ar neteismingas teismui arba kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti išnagrinėti reikalavimą. Skundo reikalavimo laikymas tik procesiniu prašymu prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui. Teismo sprendimas patenkinti skundą tik iš dalies yra nepagrįstai grindžiamas tik neva aptartais įrodymais.
25.2. Pažeisti ABTĮ 86, 87straipsniai ir Konstitucijos 29, 30 straipsniai, nes teismo sprendime šališkai nebuvo įvertinti pateikti įrodymai ir nebuvo ištirtos visos aplinkybės, kad būtų pilnai ir objektyviai nustatytas patirtos neturtinės žalos dydis ir faktai dėl Jonavos padalinio darbuotojos neteisėtų veiksmų 2023 m. gruodžio 14 d. pažeidus pareiškėjo asmens lygybę prieš Lietuvos Konstituciją ir suvaržius jo teises, suteikiant privilegiją tik Lietuvos Respublikos piliečiams gauti / pakeisti nauju pasibaigusį galioti vairuotojo pažymėjimą. Patirtos neturtinės žalos dydį sprendime bandoma sumenkinti ir sumažinti nustatant, kad Regitra neva atsiprašė už tai, kad nepateikė laiku raštiško atsakymo į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą ir todėl sprendime klastojama, kad neva nėra ginčo, jog buvo atsisakyta priimti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Todėl į pareiškėjo klausimą Regitros atstovei 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje patikslinti, už ką buvo atsiprašyta, buvo atsakyta, kad už nepateiktą raštišką atsakymą į prašymą. Jokių atsiprašymų už Vokietijos Federacijos Respublikos piliečio ir paso viešą pažeminimą prieš visuomenę Jonavos padalinio patalpose 2023 m. gruodžio 14 d., bei tuo pačiu Vokietijos Federacijos Respublikos viešą pažeminimą nebuvo pareikšta. Todėl atlygintinas tik 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas.
25.3. Pažeisti ABTĮ 3, 4, 5, 6, 7, 59 straipsniai, nes nepagrįstą ir neteisėtą nepilną sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Pateikus prašymą iškviesti į 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdį ir apklausti liudytoja Jonavos padalinio darbuotoją Ž. V., kuri 2023 m. birželio 13 d. priėmė pareiškėjo prašymą pakeisti negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, nufotografavo pareiškėją ir atliko kitus būtinus vairuotojo pažymėjimui pakeisti veiksmus, bei pripažino Vokietijos Federacijos Respublikos piliečio pasą tinkamu dokumentu asmens tapatybei patvirtinti, tačiau vairuotojo pažymėjimo nepakeitė dėl to, kad buvo pasibaigęs minėto paso galiojimo terminas, teismas minėtą prašymą patenkino. Tačiau ši darbuotoja į 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdį neatvyko pateikusi prašymą raštu, jog atvykti negali dėl to, kad turi išvykti su šeima ir prašo jos nebekviesti apklausti liudytoja, kadangi praėjo metai laiko ir ji nebeprisimena ir negali patvirtinti jokių aplinkybių susijusių su jos veiksmais 2023 m. birželio 13 d. Teismas minėtą prašymą patenkino ir nusprendė nekviesti apklausti liudytoja minėtą darbuotoja, taip pažeisdamas ABTĮ 59 straipsnį. 2024 m. liepos 1 d. nutartimi Kauno rūmų pirmininko pavaduotoja J. E. atsisakė nušalinti teisėją dėl minėtų šališkų ir priklausomų veiksmų. Taip šališkai ir priklausomai buvo bandoma sumažinti ir sumenkinti patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį.
26. Atsakovo atstovas Regitra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Atsakovo atstovas nurodo:
27.1. Pareiškėjas ABTĮ 33 ir 50 straipsnių pažeidimą įžvelgia teismui 2024 m. kovo 21 d. procesine nutartimi išsprendus pareiškėjo 2024 m. kovo 13 d. skundo dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą, kuria pareiškėjo skundas priimtas bei pareiškėjo suformuluotą reikalavimą „pripažinti, kad atsakovas VĮ Regitra Kauno skyriaus Jonavos padalinys skunde nurodytais neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė man žalą, kurią privalo atlyginti“ nutarė laikyti procesiniu prašymu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas, kuris pirmiau minėta teismo nutartimi pripažintas procesiniu reikalavimu, negalėjo būti vertinamas kaip materialusis skundo reikalavimas. Nagrinėjant pareiškėjo materialųjį skundo reikalavimą – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas vertino visas viešosios atsakomybės kilimo sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalą.
27.2. Pareiškėjas nepagrindžia kuo, būtent, pasireiškė ABTĮ 86, 87 straipsnių pažeidimas bei kaip su šiuo ginču yra susiję prie skundo pridėti dokumentai.
27.3. Pareiškėjo nurodyti ABTĮ 3, 4, 5, 6, 59 straipsnių pažeidimai deklaratyvūs ir nepagrįsti, kaip ir visi kiti teiginiai dėl teismo šališkumo. Pareiškėjo reikštas nušalinimas administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo išspręstas Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. motyvuota nutartimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų valstybės valdžios institucijų veiksmų, kai 2023 m. gruodžio 14 d. Jonavos padalinio darbuotoja atsisakė priimti Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą, kaip netinkamą asmens dokumentą pareiškėjui teikiant prašymą išduoti naują Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir kai Jonavos padalinys per teisės aktų nustatytą terminą raštu neatsakė į pareiškėjo prašymą.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Regitros, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo skundo pirmojo reikalavimo bei netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei neištyręs visų bylai svarbių aplinkybių nustatė netinkamą neturinės žalos atlyginimo dydį.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
32. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Akcentuotina, kad ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
33. Skundo, pirmosios instancijos teismo priimtu nagrinėti, pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti, kad atsakovas VĮ Regitra Kauno skyriaus Jonavos padalinys skunde nurodytais neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė pareiškėjui žalą, kurią privalo atlyginti.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-415-552/2023), nes administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012).
35. Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo pirmojo reikalavimo turinį, aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti tam tikras aplinkybes patys savaime negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių, taigi jie negali būti savarankiškais ginčo administracinėje byloje dalykais.
36. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino byloje įrodytas aplinkybes, kad VĮ Regitros Jonavos padalinys nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pasą jo tapatybei patvirtinti bei neteisėtai per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymo ir nepateikė jam atsakymo raštu jo prašomu būdu ir kad tai sudaro pagrindą konstatuoti Jonavos padalinio veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme ir yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.
37. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).
38. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
39. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
40. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
41. Administraciniai teismai, vertindami asmenų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
42. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų VĮ Regitros Jonavos padalinio veiksmų jam, neįgaliam asmeniui, buvo sudaromi nepatogumai naudotis automobiliu ir sukeliami skausmai dėl priverstinio vaikščiojimo į vaistinę, parduotuves, mokėti mokesčius. Teigė, jog jautėsi diskriminuojamas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio paso.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, pripažino, kad pareiškėjas išgyveno dėl VĮ Regitros Jonavos padalinio neteisėtų veiksmų nepagrįstai atsisakius priimti prašymą išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, įstatymo nustatytu terminu neatsakius į jo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl to, kad nebuvo pradėta vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūra, pareiškėjas patyrė ir nepatogumus, nes dėl nustatytų specialiųjų poreikių judėjimas be transporto priemonės tenkinant būtinuosius kasdieninius poreikius, buvo žymiai sunkesnis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir emocinės savijautos, pripažino, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Jonavos padalinio darbuotoja būtų priėmusi jo pateiktą pasą ir jeigu Jonavos padalinys įstatymo nustatytu terminu ir pareiškėjo prašomu būdu būtų pateikęs atsakymą į 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą.
44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus argumentus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste, nusprendė, kad pareiškėjo skundas tenkinti iš dalies ir priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo patirta žala dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, vertintina 300 Eur suma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs pagrįstų argumentų, kurie leistų padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos nustatyta žalos atlyginimo suma yra neadekvati konstatuotai neteisėtai atsakovo atstovo veikai.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė