eec8268b-4f26-4b8a-a60f-ce754b4075da · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21812-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 1.2.17.12.1; 1.2.18.10; 2.3.2.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, išteisintajam R.

Č. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės AuÅ¡ros Balžekaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-14 nuosprendžio, kuriuo R. Č. iÅ¡teisintas, konstatavus, jog jis nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnyje 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

Civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje R. Č. buvo kaltinamas kaip padaręs dvi nusikalstamas veikas: 1.1. Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis dėl sunkios įmonės ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iÅ¡ jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: t. y. kad jis nuo 2010-03-09 iki 2015-03-04 bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E.“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB „E“ nuo 2012-12-31 nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija visÄ jos turimÄ turtÄ , 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 Eur, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 Eur, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas ir jis pats kaip įmonės vadovas 2015-01-02 kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „E“ iÅ¡kėlimo, o jo kreipimosi pagrindu 2015-01-27 iÅ¡kelta UAB „E“ bankroto byla, 2015-05-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 169 487,39 Eur dydžio bankrutuojančios UAB „E“ kreditorinių reikalavimų suma, 2017-01-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 195 956,79 Eur patikslintų kreditorinių reikalavimų suma, jis R.

Č. savo vardu įformino 2014-10-27 kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažino 74 780,25 Lt / 21 657,86 Eur piniginių lėšų likutį kasoje, ir tokiu būdu pagal užimamas pareigas įmonėje, turėdamas teisę ir galimybę disponuoti UAB „E“ turtu, suteikė sau, kaip UAB „E“ vadovui, pirmenybę išmokant grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iš UAB „E“ skolas – A. R. 2 577,52 Eur;

V. U. 1 650,61 Eur; D. T. 59,92 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 16 647,99 Eur; VĮ „Turto bankas“ 5 825,47 Eur; UAB „R. G.“ 140,18 Eur; UAB „Tele2“ 166,18 Eur; UAB „Faziukas“ 3 028,04 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „LESTO“) 88 226,68 Eur; UAB „Solaura“ 6 563,96 Eur; notarui S. S. 348,99 Eur; UAB „Elnet Group“ 22 306,58 Eur; UAB „Jungtinės auditorių kontoros“ 578,23 Eur; VŠĮ „Socialinių projektų centras“ 4 633,92 Eur;

Sodininkų bendrijai „Šlianava“ 1 158,48 Eur; UAB „Įrankiai LT“ 579,82 Eur; UAB „Elektros energijos prekyba“ 24 731,10 Eur. Tokiu bÅ«du R. Č. kaltintas patenkinęs tik vieno UAB „E“ kreditoriaus – savo paties – 21 657,86 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „E“ kreditorių galimybės gauti 21 657,86 Eur įsiskolinimÄ , tuo padarant 21 657,86 Eur dydžio turtinę žalÄ . 1.2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ : t. y. kad jis, nuo 2010-03-09 iki 2015-03-04, bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir Å¡io įstatymo 16 straipsnio 1 punktÄ â€“ „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 punktÄ â€“ „apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnį – „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sÄ skaitų duomenys“, taip pat žinodamas, kad UAB „E“ nuo 2012-12-31 nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija visÄ jos turimÄ turtÄ , 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 Eur, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 Eur, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, o jis pats yra įforminęs 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažinęs 74 780,25 Lt / 2 1657,86 Eur piniginių lėšų likutį kasoje ir, siekdamas nuslėpti UAB „E“ Å«kinę veiklÄ , komercinę, finansinę bÅ«klę, turtÄ bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokiu bÅ«du pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ :

„metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal Å¡io įstatymo 27 straipsnio nuostatÄ â€žuž įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“, ir tokiu bÅ«du jis tyčia neorganizuodamas 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio – visų sÄ skaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų parengimo bei pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-01-27.

II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė AuÅ¡ra Balžekaitė apeliaciniame skunde praÅ¡o apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir pripažinti R. Č. kaltu pagal abu straipsnius, t. y. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat prašo tenkinti civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš R. Č. priteisti: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Vilniaus skyriui – 10 163,07 Eur; UAB „Solaura“ – 6 563,96 Eur; AB „Energijos skirstymo operatoriui“ – 82 074,51 Eur, nes žala padaryta tyčiniais kaltininko R. Č. veiksmais. 2.1 Skunde teigia, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms bei jame netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nurodo, jog teismas savo iÅ¡vadas, dėl kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, grindė tik dalimi teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų, pripažindamas, jog 2014-10-27 įmonės kasoje realiai nebuvo 74 780,25 Lt, kad R. Č. pagal 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. ETG Nr. 198 realiai iÅ¡mokėti vienu kartu nebuvo, kad Å¡ie pinigai iÅ¡mokėti dalimis bei panaudoti įmonės veikloje daug anksčiau, nei suraÅ¡ytas minėtas kasos iÅ¡laidų orderis, o Å«kinė operacija buvo reikalinga pagrįsti kasoje esantį piniginių lėšų trÅ«kumÄ , padaryta selektyviai įvertinus proceso dalyvių parodymus, tendencingai – UAB „E“ buhalterės bei bankroto administratoriaus parodymus, fragmentiÅ¡kai juos susiejus su iÅ¡teisintojo R.

Č. parodymais, neįvertinus kaltinamojo parodymų prieÅ¡taringumo. Todėl, prokurorės nuomone, buvo neįvertintas įrodymų visetas, dėl to padarytos prieÅ¡taringos ir baudžiamosios bylos duomenims iÅ¡ esmės nepagrįstos iÅ¡vados, kurios lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ . 2.2 Kaltinamo asmens parodymų prieÅ¡taringumÄ grindžia jo paaiÅ¡kinimų turiniu, nurodytu Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurioje UAB „E“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2018-03-09 R.

Č. parodė, jog jis 2014-10-27 pagal kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 iš UAB „E“ pasiėmė grynais pinigais 74 780,25 Lt, nes tai buvo dalis jo kaip fizinio asmens paskolintų pinigų bendrovei. 2018-04-24 R. Č. dėl kaltės nepasisakė, o 2018-04-30 parodė, jog kaltės nepripažįsta. Pasak prokurorės, išdėstytos aplinkybės rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nebuvo parodęs, jog faktiškai 2014-10-27 įmonėje piniginių lėšų kasoje nebuvo. Ši versija atsirado tik prasidėjus teisminiam nagrinėjimui.

Pažymi, jog nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nelaikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktu įrodymus, be to jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ . 2.3. Nesutinka su teismo argumentu, kad įmonės buhalterės D. T. parodymai patvirtina, kad įmonės kasoje 2014-10-27 piniginių lėšų kasoje nebuvo, nes D. T. nebuvo įmonės kasininke; jos parodymai, jog neprisimena tokio pokalbio, kurio metu bÅ«tų sprendžiama kaip sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ , - paneigia teisminio nagrinėjimo metu atsiradusiÄ kaltinamojo versijÄ , jog 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. ETG Nr. 198 buvo įformintas bÅ«tent buhalterės, siekiant buhalteriniais apskaitos dokumentais pagrįsti įmonės UAB „E“ kasos piniginių lėšų trÅ«kumÄ .

Pažymi ir tai, kad D. T. parodė, jog ji netikrindavo kasos, o kasos likučio prieÅ¡ bankrotÄ nežinojo, dėl 75 000 Lt iÅ¡mokėjimo kaltinamajam – neatsimena. Prokurorės nuomone, teismas nevertino, jog įmonės kasininkas buvo pats jos vadovas – kaltinamasis. Nurodo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog buhalterės parodymai kaltinamojo versijos nepatvirtino. 2.4. Nurodo, kad kaltinamojo versijÄ paneigia specialisto A. N. parodymai, jog negalėjo taip bÅ«ti, kad pinigai nebuvo paimti, o tik įformintas kasos iÅ¡laidų orderis, nes pagal kasos knygÄ Å¡i suma kasoje buvo.

Kasos dokumentai buvo pateikti. Taip pat nurodo, kad teismas Å¡ių specialisto parodymų apskritai nevertino, nenurodė, kodėl Å¡iais įrodymais nuosprendis negrindžiamas arba kodėl duomenys neatitinka kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų. 2.5. Skunde nurodoma, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl įmonės bankroto administratoriaus A. B. parodymų, jog iÅ¡ įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms, realiai atitiko faktinę situacijÄ , nes: pagal kaltinamojo parodymus, jis dalį pinigų paėmė iÅ¡ kasos ir Å¡i dalis piniginių lėšų tariamai įforminta vėliau, t. y. 2014-10-27 kasos pajamų orderiu.

Lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu bankroto administratorius galėjo teigti, kad jis žinojo kaip buvo panaudoti R. Č. iÅ¡ įmonės kasos paimti pinigai; teisminio nagrinėjimo metu bankroto administratorius nurodė tik manÄ s, jog 75 000 Lt paėmimas buvo tik formalumas, kad bÅ«tų sutvarkyti pinigai; ikiteisminio tyrimo metu, 2016-05-05 – kad pagal avanso 2014-10-31 apyskaitÄ Nr. RČ-14/10 nurodyta, kad R. Č. naudojo savo asmenines lėšas įmonės reikmėms, 2014 m. pradžioje R. Č. buvo negrÄ Å¾inta 130 553,86 Lt, o pabaigoje likutis sudarė 56 278,47 Lt.

Pagal kasos knygÄ nuo 2014-09-01 iki 2014-10-01 likutis kasoje buvo 76 349,45 Eur, kuriuos R. Č. ir iÅ¡simokėjo sau, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡iuos pinigus turėtų perduoti bankroto administratoriui. 2.6 Prokurorės nuomone, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog nuosprendyje nepagrįstai prioretizuotai vertinti deklaratyvÅ«s, kitus iÅ¡tirtus įrodymus paneigiantys ar jų neatitinkantys įmonės bankroto administratoriaus parodymai, prieÅ¡taravimai tarp pastarojo parodymų, kaltinamojo parodymų ir specialisto iÅ¡vadų bei specialisto duotų paaiÅ¡kinimų nepaÅ¡alinant.

Tokiu bÅ«du teismo nuosprendyje nepateikta aiÅ¡kių, neprieÅ¡taringų iÅ¡vadų ir motyvų dėl bylos įrodymų vertinimo ir dėl to jis nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 20 straipsnio 5 dalyje. 2.7. Nesutinka ir su teismo sprendimu iÅ¡teisinti R. Č. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog teismas iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį, vertino R.

Č. veiksmus tik 2014 m. įmonės finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui kontekste, tuo tarpu R. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad tyčia neorganizavo 2014 m. įmonės inventorizacijos atlikimo ir 2014 metinio finansinių ataskaitų parengimo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 12 straipsnio 4 dalį – Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos ir Å«kinių įvykių dienÄ , arba iÅ¡ karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad nepateikus tiriamojo laikotarpio įmonės buhalterinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), turto ir skolų inventorizacijos dokumentų, negalima nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu įmonės Buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti visi elektros pirkimo-pardavimo sandoriai, kaip to reikalaujama minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje bei 16 straipsnio 1 dalyje. Remiasi specialisto A. N. paaiškinimais: kad pateiktų dokumentų, kad ten (pastaba – tarp pateiktų dokumentų) nieko nebuvo, išskyrus kasos išlaidų orderius ir kasos dokumentus; kad finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pagrįsti registrų duomenimis; visi, kurie buvo pateikti, turėjo būti pagrįsti registrais ir pirminiais dokumentais, o jei jų nėra, nėra galimybės pagrįstumui; kad 2014 m. nebuvo nieko.

Pasak prokurorės, iš išdėstyto matyti, jog R. Č. neorganizavo ne tik finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui, tačiau neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose, t. y. tyčia neorganizavo suvestinių apskaitos registrų parengimo. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės apskritai nebuvo aptartos. 2.8. Pasak prokurorės, teismas nepagrįstai rėmėsi abstrakčiais, samprotaujamojo pobūdžio įmonės bankroto administratoriaus A.

B. teiginiais apie tai, kad jis galėjo nustatyti, kur buvo panaudojamos įmonės lėšos. Prokurorės nuomone, šie įmonės bankroto administratoriaus teiginiai nepaneigia specialisto padarytų išvadų, o esant akivaizdiems prieštaravimams tarp specialisto išvados ir bankroto administratoriaus parodymų, A. B. parodymai turėjo būti gretinami su specialisto išvadoje nurodytais duomenimis, suformuojant aiškius argumentus, kodėl specialisto išvadoje nurodyti duomenys nepagrindžia kaltinimo ir, kodėl A.

B. parodymais pagrįstinos iÅ¡vados dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nebuvimo. Papildomai pažymi, kad A. B. pasisakė tik dėl galimumo nustatyti įmonės lėšų panaudojimÄ , o specialistas tyrė, ar dėl galimų buhalterinės apskaitos pažeidimų galima nustatyti įmonės veiklÄ , įpareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , turtÄ ir nuosavÄ kapitalÄ . Prokurorės nuomone, Å¡iuo atveju teismas apskritai nevertino nei specialisto iÅ¡vadų bei specialisto paaiÅ¡kinimų dėl buhalterinės apskaitos dokumentų registro parengimo, taip pat nevertino pastarųjų įrodymų ir sprendžiant dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimo dėl R.

Č. veikos. 2.9. Nurodo, jog nepaneigus atsiradusių padarinių, R. Č. iÅ¡teisinimas prieÅ¡tarauja teisinei logikai. Atkreipia dėmesį, kad pripažinus kaltinamojo versijÄ dėl 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderio ETG Nr. 198 įforminimo (tam, kad bÅ«tų pagrįstas kasoje iÅ¡ anksčiau esantis lėšų trÅ«kumas), kad orderio suraÅ¡ymo dienÄ kasoje piniginių lėšų nebuvo, pripažįstama, jog įmonės buhalterinė apskaita neatitiko tikrovės ir nėra aiÅ¡ku, kokios pinigų sumos slėpėsi už tariamos, tačiau į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktos Å«kinės operacijos bei negalima nustatyti, kaip tos pinigų sumos buvo panaudojamos. 2.10.

Pasak prokurorės, skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys duomenys, bei tai, kad A. B. parodymais negali bÅ«ti paneigti specialisto iÅ¡vadoje nustatyti ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai dėl kaltinamojo veiksmų apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ , kad nuosprendžiu buvo ignoruojami duomenys apie tai, jog kaltinamasis tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos, neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose, t. y. tyčia neorganizavo suvestinių apskaitos registrų parengimo, turi bÅ«ti konstatuota, jog R.

Č. nepagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuostatas, nes nepagrįstai kritiÅ¡kai nevertino kaltinamojo parodymų, betarpiÅ¡kai rėmėsi įmonės bankroto administratoriaus A. B. parodymais, jų nevertindamas specialisto iÅ¡vados bei specialisto A. N. duotų paaiÅ¡kinimų kontekste, todėl įrodymų visetas nebuvo įvertintas ir padarytos prieÅ¡taringos bei baudžiamosios bylos duomenimis iÅ¡ esmės nepagrįstos iÅ¡vados, kurios lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ . 2.11.

Skunde taip pat prašoma tenkinti civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Vilniaus skyriui – 10 163,07 Eur; UAB „Solaura“ – 6 563,96 Eur; AB „Energijos skirstymo operatoriui“ – 82 074,51 Eur, nes žala padaryta tyčiniais kaltininko R. Č. veiksmais.

3. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė A. Balžekaitė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti bei pateikė patikslintÄ kaltinimÄ . IÅ¡teisintasis R. Č. ir jo gynėjas advokatas K. OžiÅ«nas apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas skundus pagal apeliacinį procesÄ reglamentuojančias BPK normas, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai iÅ¡teisino R. Č. nepadarius BK 208 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Dėl R. Č. iÅ¡teisinimo pagal 208 straipsnio 1 dalį 6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prokurorės apeliaciniu skundu, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms paÅ¡alinti ir nepagrįstai, t. y. nepaÅ¡alinęs aiÅ¡kiai kilusių abejonių, padarė esminę klaidÄ sutikdamas su objektyvioms faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančia iÅ¡teisintojo versija, jog jis realiai pinigų iÅ¡ kasos 2014-10-27, kuomet buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis, nepasiėmė.

Taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. Č. vadovaujamos bendrovės nemokumo pradžios.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas.

8. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

9. Pagal BK 208 straipsnio (skolininko nesÄ Å¾iningumas) 1 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iÅ¡ jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Taigi, Å¡iame straipsnyje baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė yra kreditorių interesai.

10. IÅ¡ tikrųjų, formuojamoje teismų praktikoje 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iÅ¡ jų reikalavimas taip padarant turtinę žalÄ likusiems kreditoriams, nes Å¡iuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesÄ Å¾iningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys.

11. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilines bylas, yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2010, Nr. 3K-3-511/2012, 3K-3-513/2014).

Pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-130/2013, Nr. 3K-3-400/2013), todėl sprendžiant, ar skolininko nesÄ Å¾iningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi bÅ«ti įvertina objektyvių ir subjektyvių Å¡ios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis, visuma.

12. Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiÅ¡kia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar Å¡ių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas Å«kio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokÅ«s ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės spręsti dėl R. Č. kaltės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį: civilinėje byloje Nr. B2-2403-567/2015 Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartimi iÅ¡kelta UAB „E“ bankroto byla, LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2015-06-12, toje pačioje byloje 2015-07-10 nutartimi UAB „E“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto (t. 1, b. l. 18-20). Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.eB2-693-567/2016, patenkinus AB ,,LESTO“ pareiÅ¡kimÄ , UAB „E“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1 b. l. 1-5).

Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs R. Č. apeliacinį skundÄ , 2016-04-15 nutartimi šį sprendimÄ paliko galioti (t. 1, b. l. 9-17). Vilniaus apygardos teismas 2017-03-13 priėmė nutartį, kuria pripažino UAB ,,E“ pabaigÄ (LITEKO duomenys). Atlikus UAB ,,E“ finansinės veiklos tyrimÄ buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/107, kurioje nurodoma, kad UAB „E“ jau nuo 2012-12-31 buvo nemoki. Tokia iÅ¡vada padaryta, atsižvelgus į tai, kad bendrojo mokumo koeficientas (IÅ¡vados l lentelė), Einamojo mokumo (padengimo) koeficientas (IÅ¡vados 2 lentelė) ir kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas (IÅ¡vados 3 lentelė) laikotarpiu 2010-12-31, 2012-12-31 ir 2013-12-31 atitinka rodiklio skaitinės reikÅ¡mės „nepatenkinama padėtis“ rodiklius.

Taip pat iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „E ” Å«kinė finansinė veikla buvo nuostolinga: 2010-12-31 - 148 413,00 Lt (ekvivalentas – 42 983,37 Eur), 2012-12-31 - 157 684,00 Lt (ekvivalentas – 45 668,44 Eur), 2013-12-31 - 190 434,00 Lt (ekvivalentas – 55 153,50 Eur) bei, kad pagal UAB „E“ 2014-07-18 balanso duomenis ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo l99 836,07 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 273 309,19 Eur, kas patvirtina, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Vadinasi įmonės skolos virÅ¡ijo įmonės turimÄ turtÄ ir įmonės turimo turto neužteko atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėtina, kad jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Å iuo atveju Å¡i aplinkybė, kaip ir tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, pasitvirtino.

14. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra neginčytinų objektyvių duomenų, jog iÅ¡teisintojo vadovaujamoje įmonėje per byloje analizuojamÄ laikotarpį, t. y. jau nuo 2012-12-31 ir iki 2014-10-27, kuomet buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis ETG Nr. 198 dėl 74 780,25 Lt (ekvivalentas 21 657,86 Eur) iÅ¡mokėjimo R. Č., buvo sunki ekonominė padėtis ir, kad įmonė buvo nemoki. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

15. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies ir teismo motyvacijos aiÅ¡ku, kad teismui kilo abejonės, kokiu laikotarpiu R. Č. vadovaujamoje įmonėje susidarė sunki ekonominė padėtis. Manytina, kad nuosprendyje, prieÅ¡ingai byloje esantiems duomenims, bendrovė pripažinta buvusia nemokia tik 2014 metais, nors bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais žymiai anksčiau ir kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 nutartyje Nr. eB2-693-567/2016 (dėl tyčinio bankroto), jau 2013 metais buvo pagrindas inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB ,,E“, nes pagal 2013-12-31 sudaryto balanso duomenis UAB „E“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2013 metais sudarė 530 513 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 696 443 Lt, ir pripažinta, kad nors UAB „E “ nuostoliai 2013 m. siekė 190 434 Lt, R.

Č. 2013 metų pabaigoje nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir toliau tęsė 2014 metais įmonės nuostolingÄ veiklÄ , didindamas įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus. Su tokia iÅ¡vada sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas patikrinęs pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo dėl tyčinio bankroto pripažinimo pagrįstumÄ apeliacine tvarka ir 2016-04-15 nutartimi palikęs Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 sprendimÄ nepakeistÄ bei pripažinęs, kad bendrovė tapo nemokia žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Beje, tai patvirtina ir tas faktas, kad jau 2014 metais pradelsti bendrovės įsiskolinimai AB ,,LESTO“ sudarė net 88 229,53 Eur (pastaba – patikslinus civilinį ieškinį -84 542,97 Eur). Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys: ne tik aptarta specialisto išvada Nr. 5-1/107, bet ir AB ,,E “ civilinį ieškinį pagrindžiantis įrodymai (t. 4, b. l. 80-89, t. 5, b. l. 179-180), liudytojo A. Ž. parodymai, kad bendrovės įsiskolinimas AB ,,LESTO“ buvo pagal tris sutartis ir kad buvo kreiptasi jau 2011 metais dėl įsiskolinimo priteisimo, kuris vėliau tik didėjo (t. 5, b. l. 139-141).

Todėl pagrįstai pripažintina, kad įmonė jau nuo 2012-12-31 buvo sunkios ekonominės būklės bei nemoki.

16. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡teisino R. Č. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, taip pat akcentavęs ir tai, kad nepasitvirtino, jog pastarajam realiai buvo iÅ¡mokėta pagal 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderį serija ETG Nr.198 kaltinime įvardinta pinigų suma. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas specialistas A. N., atlikęs byloje finansinės veiklos tyrimÄ . Specialistas patvirtino atlikto byloje bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vadas, nurodė, kad pagal jam pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pinigai (pastaba – 74 780,25 Lt) kasoje realiai buvo, t. y. dar kartÄ patvirtino iÅ¡vadoje Nr. 5-1/107 konstatuotus teiginius, kad ,,< >UAB „E“ kasos knygoje (sÄ skaita Nr.272) piniginių lėšų likutis 2017-10-27 pradžiai buvo apskaitytas 75 938,15 Lt.

Apskaičius kasos knygoje R. Č. vardu įformintÄ 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderį serija ETG Nr.198 iÅ¡ viso 74 780,25 Lt, piniginių lėšų likutis 2014-10-27 dienos pabaigai buvo 1.157,90 Lt (75 938,15-74 780,25)“. Tokius pačius parodymus specialistas A. N. davė ir pirmos instancijos teisme. Jis paaiÅ¡kino, kad kasos likutį apskaičiavo pagal jam pateiktus duomenis, todėl iÅ¡vadoje ir įvardijo, kad buvo atliktas pinigų iÅ¡mokėjimas bedrovės direktoriui R. Č.. Pagal kasos knygÄ pinigų suma (t. y. 74 780,25 Lt) kasoje buvo.

Kasos iÅ¡laidų orderyje yra pastarojo paraÅ¡as, patvirtinantis pinigų iÅ¡mokėjimÄ , todėl, specialisto teigimu, yra negalima situacija, kai pinigai nebuvo paimti, bet buvo įformintas kasos iÅ¡laidų orderis. Apskritai pažymėtina, kad vertinant kasos orderyje užfiksuotus duomenis, nebuvo atsižvelgta į R. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad pinigus (74 780,25 Lt) jis pasiėmė grynais, nes tai buvo dalis jo, kaip fizinio asmens, paskolintų pinigų bendrovei bei sutiko, kad formaliai žinodamas, jog įmonės finansinė padėtis nepelninga, bÅ«damas bedrovės direktoriumi ir turėdamas galimybę pasiimti pinigus iÅ¡ kasos, taip ir padarė (t. 4, b. l. 110-111).

Be to, pirmos instancijos teismo posėdyje R. Č. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, paaiÅ¡kinęs, kad, jo manymu, jei jis buvo įnešęs pinigus, tai kaip akcininkas, juos ir galėjo paimti. Ä®monė jam buvo skolinga, todėl dalį pinigų susigrÄ Å¾ino: dalį grynais, dalį iÅ¡ bankomato ir dalį – bankiniu pavedimu (t. 5, b. l. 81-93). Vien tai, kad kasos orderį pasiraÅ¡iusi bendrovės vyr. finansininkė - liudytoja D. T. teisme negalėjo prisiminti, ar tuo metu (t. y. 2014-10-27) kasoje buvo orderiu iÅ¡duota pinigų suma, ar ne, savaime nepaneigia pinigų buvimo kasoje fakto, nes, kaip pati liudytoja patvirtino teismo posėdyje, kasininkas bendrovėje buvo R.

Č., o ji tik tvarkydavo dokumentus (teikdavo metines, mėnesines ataskaitas SODRAI, VMI) (t. 5, b. l. 120-121). Taigi, aptartų aplinkybių visuma nekelia abejonių, kad pinigai (74 780,25 Lt) buvo kasoje ir juos R. Č. pasiėmė realiai, dėl ko ir buvo iÅ¡duotas 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderis, prieÅ¡ingu atveju tampa nesuprantamas apskritai tokio buhalterinės apskaitos dokumento, kuris nepatvirtintų faktiÅ¡kai įvykusios finansinės Å«kinės operacijos, iÅ¡raÅ¡ymas. Ä®sitikinimÄ dėl pinigų buvimo kasoje teisėjų kolegijai sustiprina ir tai, kad jie buvo paimti labai neužilgo prieÅ¡ tai, kaip buvo kreiptasi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB ,,E“ (pastaba – LITEKO duomenimis praÅ¡ymas buvo pateiktas 2014-12-23, teisėjo rezoliucija priimtas – 2014-12-31), nes kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje liudytoju apklaustas bankroto administratorius A.

B. – jei šių pinigų R. Č. nebūtų pasiėmęs, privalėtų juos perduoti bankroto administratoriui (t. 5, b. l. 156-159).

17. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) Å¡ių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala (paprastai didelė turtinė žala) likusiems kreditoriams, ir nori Å¡ios žalos (tiesioginė tyčia) ar sÄ moningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, analizuojant, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Č. buvo žinoma apie įmonės sunkiÄ ekonominę padėtį ir nemokumÄ , akivaizdžiai gresiant įmonės bankrotui, visgi, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, skatinamas savanaudiÅ¡kumo ir tik asmeninės naudos, tenkino tik vieno kreditoriaus, t. y. savo, reikalavimus, taip sumažindamas galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas. R. Č. kaltę, padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tent ir rodo tai, kad jis sÄ moningai pasirinko tenkinti tik savo kreditorinius reikalavimus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „E“ buvo skolinga šiems juridiniams ir fiziniams asmenims: A. R. - 2 577,52 Eur, V. U. - 1 650,61 Eur, D. T. - 59,92 E, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui - 16 647,99 Eur, VĮ „Turto bankas“ - 5 825,47 Eur, UAB „R. G.“-140,18 Eur, UAB „Tele2“ - 166,18 Eur, UAB „Faziukas“ -3 028,04 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „LESTO“) - 88 226,68 Eur, UAB „Solaura“ - 6 563,96 Eur, Notarui S. S. - 348,99 Eur, UAB „Elnet Group“ - 22 306,58 Eur, UAB „Jungtinės auditorių kontoros“ - 578,23 Eur, VŠĮ „Socialinių projektų centras“, - 4 633,92 Eur, Sodininkų bendrijai „Šlianava“ - 1 158,48 Eur, UAB „Įrankiai LT“ - 579,82 Eur, UAB „Elektros energijos prekyba“ - 24 731,10 Eur (t. 1, b. l. 21).

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nutarties, pats bÅ«damas pagal teismo patvirtintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä pirmos eilės kreditoriumi, atsiskaitė pasiėmęs pinigus sau, taip ignoruodamas kitų bendrovės kreditorių, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme, yra tiek lygÅ«s jam pagal eiliÅ¡kumÄ , tiek ir yra žemiau. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/107 nustatyta, kad tuo metu, kai UAB „E“ vadovui R. Č. buvo įformintas kasos iÅ¡laidų orderis (t. y. 2014-10-27) ir sumažintas 74 780,25 Lt (ekvivalentas – 21 657,86 Eur) piniginių lėšų likutis kasoje, iÅ¡mokant minėtus grynuosius pinigus buvo suteikta R.

Č. pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius. Juolab, kad nebuvo tenkinami žymiai seniau atsiradę kreditoriniai reikalavimai – kaip pavyzdžiui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „LESTO“), kuriai įsiskolinimas tęsėsi net nuo 2011 metų (t. 3, b. l. 161-164), Å¡ios įmonės, kaip ir kitų kreditorių finansiniais reikalavimas patvirtinti UAB „E“ bankroto byloje. Visa tai rodo, kad vykdant atsiskaitymus nebuvo laikytasi CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, ne visiems UAB „E “ kreditoriams buvo sudarytos vienodos sÄ lygos patenkinti savo reikalavimus.

Juolab, kad, kaip ir buvo paminėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. eb2-2915-567/2017 buvo pripažinta, kad UAB ,,E“ neturi realizuotino turto, negali atsiskaityti su kreditoriais, pareiÅ¡kusiais reikalavimus, ir pripažinta jos pabaiga (LR Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina ne tik nukentėjusiųjų (t. y. bendrovės kreditorių, kurie pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius byloje ir kurie civilinių ieÅ¡kinių nereiÅ¡kė, bet įraÅ¡yti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ) galimybių apginti savo teises civilinio proceso priemonėmis sumažėjimÄ , bet ir tai, kad R.

Č. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad jie negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstamu gali bÅ«ti pripažintas tik toks vieno iÅ¡ kreditoriaus reikalavimų patenkinimas, kuris atliekamas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų, sÄ moningai ir piktavaliÅ¡kai pakenkiant likusių kreditorių interesams, lydimas ypatingo kaltinamojo nesÄ Å¾iningumo, Å¡iurkščiai pažeidžiant sÄ Å¾iningo Å«kininkavimo principus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308-648/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015 yra pasisakiusi, kad bÅ«tent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastÄ ir jos (ne)pripažinimÄ nusikaltimu.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįstai vertina, kad R. Č. veiksmai buvo nukreipti sÄ moningai pakenkti kitų kreditorių interesams bei sumenkinti jų galimybes atgauti skolas.

20. BÅ«tinasis BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Ä®statymų leidėjas nenurodo, kokio dydžio turtinės žalos padarymas likusiems kreditoriams reiÅ¡kia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsiradimÄ . Tačiau, formuojamoje teismų praktikoje, BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , aiÅ¡kinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose, esant skolininko nesÄ Å¾iningumui (BK 208 straipsnio 1 dalis), kreditoriams turi bÅ«ti padaroma didelė turtinė žala, t. y. 150 MGL dydžio sumÄ virÅ¡ijanti žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

21. Teisėjos kolegijos vertinimu UAB ,,E“ kreditoriams yra padaryta žala: UAB „UAB ,,E“ bankroto byloje yra pateikti kreditorių reikalavimai, Å¡i bankroto byla baigta, tad reali žala apskaičiuota (jau minėta Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nutartimi). Å ioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žala dėl R. Č. veiksmų lygi visų kreditorių nepatenkintiems reikalavimams, kuri (vien atsižvelgus į įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi AB „LESTO“) įsiskolinimo dydį), virÅ¡ija 150 MGL dydžio sumÄ .

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl R. Č. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad R. Č. nepadarė BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Dėl R. Č. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 23. Šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde prokurorė ginčija ir R.

Č. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad teisme buvo ignoruoti duomenys, jog R. Č. tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, neorganizavo buhalterinės apskaitos duomenų užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose, t. y. tyčia neorganizavo suvestinių apskaitos registrų parengimo, todėl buvo iÅ¡teisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, 301 straipsnio 1-2 dalimis visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, iÅ¡tirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai R.

Č. išteisino, nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

24. BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas, bÅ«tini padariniai – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

25. Nagrinėjamoje byloje R. Č. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi, nuo 2010-03-09 iki 2015-03-04, apgaulingai tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ ir, siekdamas nuslėpti UAB „E“ Å«kinę veiklÄ , komercinę, finansinę bÅ«klę, turtÄ bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-01-27.

Taigi, kaip matyti, jam inkriminuotas buvo tik apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris valstybinį kaltinimÄ byloje palaikiusios prokurorės manymu (t. y. R. Č. suformuluotame ir pirmos instancijos teisme nagrinėtame kaltinime) pasireiÅ¡kė iÅ¡imtinai 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo neorganizavimu, metinio finansinių ataskaitų rinkinio neparengimu ir jo nepateikimu juridinių asmenų registro tvarkytojui, o kitos alternatyvios veikos (buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas) jam nebuvo inkriminuotos, tad ir pirmos instancijos teisme nenagrinėtos.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla abejonių ar ginčo dėl to, kad R. Č., kaip UAB „E“ direktorius buvo atsakingas už apskaitos jo vadovaujamoje įmonėje organizavimÄ . Å i pareiga, kaip teisingai nurodyta pareikÅ¡tame kaltinime, jam, kaip Å«kio subjekto vadovui, kilo įstatymų nustatyta tvarka - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-16 įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi analizuojamu byloje laikotarpiu) 21 straipsnio 1 dalis. Tačiau kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas, net ir nustačius R.

Č. veikoje kaltinime nurodytÄ požymį – 2014 metų įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinio neparengimÄ ir jo nepateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui bei inventorizacijos už 2014 m. neorganizavimÄ , bÅ«tų galimas sprendimas tik pastarojo administracinės atsakomybės klausimo pagal nagrinėjamu byloje laikotarpiu galiojusio Administracinių teisė pažeidimų (toliau - ATP) 1722 straipsnį. Nėra pagrindo nesutikti, kad skundžiamame nuosprendyje aptartos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies (2014-07-17 įstatymo Nr. XII-1064 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2014-09-29 nutarimo redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2009-07-17 įstatymas Nr. XI-354 galiojęs iki 2018 01 01), 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 6 punkto, 58 straipsnio 3 dalies, nuostatos juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimÄ ir pateikimÄ sieja tiek su finansiniais ataskaitiniais metais, tiek su juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta įmonės valdymo sistema (kas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, kokia jo kompetencija ir pan.).

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „E“ valdymo organas buvo visuotinis akcininkų susirinkimas, o finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga - gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 161, 163). Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pasibaigus bendrovės 2014 finansiniams metams, turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2015-04-30 ir kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje – finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas iki 2015-06-01, t. y. per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Apeliacinėje instancijoje apklaustas specialistas A. N. taip pat patvirtino, kad už 2014 metus inventorizacijÄ turėjo bÅ«ti pateikta 2015-05-31 (kadangi Å¡i diena buvo sekmadienis, laikytina, kad terminas 2015-06-01). Å ios aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad bendrovei 2015-01-27 buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pagrįstai pripažintos kaip paneigiančios R. Č. įstatyminę pareigÄ parengti ir pateikti (vadinasi tuo pačiu ir organizuoti) 2014 metų įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinį juridinių asmenų registro tvarkytojui bei kaltę pagal pateiktÄ byloje kaltinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pagal 2014-05-30 įgaliojimÄ teikti finansinių ataskaitų rinkinius bendrovėje buvo įgaliota D. T., laikotarpiu 2014-02-01/2015-01-17 ėjusi bendrovėje vyr. finansininkės pareigas (t. 2, b. l. 185, t. 3, b. l. 111), todėl teigti, kad R. Č. neorganizavo ataskaitų pateikimo, nėra pagrindo dar ir dėl Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės.

27. Apeliacinės instancijos teisme specialistas A. N. nurodė, kad nors ir yra duomenų, kad bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, finansinė atskaitomybė už ataskaitinius finansinius metus vis vien turi bÅ«ti sudaryta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad metinė inventorizacija už 2014 m. nebuvo atlikta (net ir darant prielaidÄ , jog R. Č. nevykdė pareigos atlikti kasmetinę įmonės įsipareigojimų inventorizacijÄ ), kitų buhalterinių pažeidimų, kurie įvardinti specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/107, kontekste tai iÅ¡ tiesų negali suponuoti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog tokios inventorizacijos neatlikimu (tokiu neveikimu) R. Č., bÅ«damas bendrovės vadovu, sÄ moningai siekė apgaulės tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ (pvz.: nuslėpti bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį, tikrÄ jÄ bendrovės turtinę padėtį ir pan.) BK 222 straipsnio 1 dalies prasme.

28. Teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „E“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra nustatyti ir apraÅ¡yti 2017-12-22 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/107, tačiau suformuotame R. Č. kaltinime, iÅ¡skyrus jau aptartÄ (2014 metų įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinio neparengimÄ , jo nepateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui bei inventorizacijos už 2014 m. neorganizavimÄ ), kokiais dar konkrečiais veiksmais buvo padaryti jam inkriminuojamos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, nustatyti Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje, t. y. kad už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-01-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nėra nurodyta.

Teisėjų kolegijos manymu tokio kaltinimo, koks yra suformuluotas byloje, pagrindu negalima pripažinti R. Č. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jį išteisino, pripažinęs, kad jis nepadarė paminėtos nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

29. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese galioja rungimosi principas, kuris reiÅ¡kia, kad byla turi bÅ«ti sprendžiama ginčo keliu, o kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme nurodyti proceso dalyviai turi teisę apskųsti teismo sprendimus, kas irgi yra viena iÅ¡ rungimosi principo veikimo baudžiamajame procese iÅ¡raiÅ¡kos formų.

Å ioje byloje prokuroras (t. t. valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė A. Balžekaitė) pasirinko sprendimÄ pasinaudoti tokia teise, teikė dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apeliacinį skundÄ , tačiau prašė R. Č. pripažinti kaltu pagal tokį patį kaltinimÄ , su kokiu byla buvo pateikta pirmos instancijos teismui ir dėl kurio R. Č. buvo iÅ¡teisintas, praÅ¡ymas apeliaciniame skunde keisti kaltinimÄ nebuvo iÅ¡sakytas (apie tai bus pasisakyta Å¡io procesinio sprendimo dalyje ,,Dėl prokuroro praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ â€œ), to prokurorė neprašė ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Todėl apeliacinės instancijos teismas prokurorės skundÄ nagrinėja tik pagal jo ribas (BPK 255 straipsnis). Dėl byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių 30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

31. Byloje yra pareikšti šie civiliniai ieškiniai: Valstybės įmonė Turto bankas pareiškė civilinį ieškinį dėl 5825,47 Eur turtinės žalos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 10163,07 Eur turtinės žalos; UAB „SOLAURA“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 6563,96 Eur dėl turtinės žalos, UAB ,,Tele2“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 174,10 Eur turtinės žalos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 84542,97 Eur turtinės žalos.

32. Ä®vertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamu atveju, R. Č. skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, todėl pagrįstai byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėtais (BPK115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teisme, patenkinus prokurorės skundÄ iÅ¡ dalies, R. Č. pripažintas kaltu, padaręs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , dėl kurios visi likę bendrovės kreditoriai (pastaba – ne tik Å¡ioje byloje pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius) patyrė 21 657,86 Eur žalÄ . Pažymėtina, jog Å¡i žala buvo patirta visų likusių bendrovės kreditorių, kurių nagrinėjamoje UAB „E“ bankroto byloje yra net 17 (t. 1, b. l. 21). KokiÄ Å¾alÄ konkrečiai patyrė kiekvienas bendrovės kreditorius, tarp kurių yra ir Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „SOLAURA“, UAB ,,Tele2“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios kategorijos bylose, esant tokiam dideliam kreditorių skaičiui, to ir neįmanoma bÅ«tų padaryti, tad teigti, jog dėl neteisėtų veiksmų civiliniai ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje patyrė kiekvienas savo kreditorinių reikalavimų atitinkančiÄ turtinę žalÄ (kuri beje virÅ¡ija kaltinime nurodytÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ), nėra jokio pagrindo. Tačiau pripažinus, kad R. Č. nusikalstamais veiksmais žala visgi buvo padaryta, civiliniams ieÅ¡kovams (VÄ® Turto bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „SOLAURA“, UAB ,,Tele2“ (pastaba – nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje Å¡io civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra aptartas) ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) pripažintina teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o jų dydžio klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Dėl prokuroro praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ .

34. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti R. Č. kaltinimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jį iÅ¡dėstant taip: 35.1. R. Č. nuo 2010-03-09 iki 2015-03-04, bÅ«damas UAB ,,E“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , žinodamas, kad UAB ,,E“ nuo 2012-12-31 nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija visÄ jos turimÄ turtÄ , 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 Eur, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 Eur, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, o jis pats yra įforminęs 2014-10-27 kasos iÅ¡laidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažinęs 74 780,25 Lt (21 657,86 Eur) piniginių lėšų likutį kasoje, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB ,,E“ Å«kinę veiklÄ , turtÄ bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , nesaugojo tyčia tiriamojo laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2015-01-27 visu sÄ skaitų buhalterinės apskaitos registrų (tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos), įskaitant apskaitos registrus, kuriuose apskaityti elektros pirkimo-pardavimo sandoriai: tarp UAB „E“ ir AB LESTO; tarp UAB „E“ ir UAB „E“ bei finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), turto ir skolų inventorizacijos dokumentų, juos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje paslepiant, tokiu bÅ«du pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ :

„Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Å¡io įstatymo 16 str. 1 p. - „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 16 str. 2 p. - „Apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius“; 17 str. - „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sÄ skaitų duomenis“, 19 str. 1 d. - „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ir 19 str. 2 d.- „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, taip pat bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia neorganizavo 2014 metu Ä®monės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokiu bÅ«du pažeidė- 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. reikalavimÄ : ,,Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams".

Pagal Å¡io Ä®statymo 27 straipsnio nuostatÄ "Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Tokiu bÅ«du apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-01-27.

35. BPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis., o 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti proceso dalyviai turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

36. Å ios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, iÅ¡dėstytus Å¡io kodekso XXV skyriuje. Taigi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

37. Å ios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, iÅ¡dėstytus Å¡io kodekso XXV skyriuje. Taigi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

38. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kai nustato tokiÄ bÅ«tinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

39. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė A. Balžekaitė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes skirtingomis, t. y. papildžiusi pradinį kaltinimÄ , dėl kurio R. Č. buvo atiduotas teismui bei pirmos instancijos teismo iÅ¡teisintas, naujomis faktinėmis aplinkybėmis (t. y. kaip objektyviai pasireiÅ¡kė apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), tuo pačiu padidindama kaltinimo apimtį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susidarė tokia situacija, kad yra pateiktas iÅ¡ esmės naujas kaltinimas, nes jame nurodytos naujos (teisme nenagrinėtos) veikos faktinės aplinkybės, o dėl tokios veikos pirmosios instancijos teisme R. Č. nebuvo teisiamas.

40. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-66-648/2018 yra pasisakiusi, kad nepriklausomai nuo to, ar prokuroras yra pateikęs apeliacinį skundÄ , ar ne, jis turi teisę teikti apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo pakeitimo, jei tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Tuo pačiu pažymėjo, kad jeigu byloje pareiÅ¡kiamas praÅ¡ymas keisti kaltinimÄ , kuriame nurodomos visiÅ¡kai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiÅ¡kia ne kaltinimo keitimÄ , o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiÅ¡kimÄ .

Tokia situacija apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 ir 4 dalis). Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodoma, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro ir nukentėjusiojo praÅ¡ymu gali bÅ«ti keičiamas, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, kai apie tai yra užsimenama apeliaciniuose skunduose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, prokurorė nepateikė praÅ¡ymÄ keisti R. Č. kaltinimÄ kartu su savo apeliaciniu skundu, todėl tai, kad apygardos teismas nagrinėja prokurorės skundÄ , kuriuo yra praÅ¡oma nuteisti R. Č., nereiÅ¡kia, kad prokurorė gali apeliacinės instancijos teisme keisti kaltinimo esmines faktines aplinkybes ir taip sunkinti iÅ¡teisintojo R. Č. teisinę padėtį. Tai pat pažymėtina, kad nors apeliacinis teismas pridėjo prie bylos prokurorės praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis) esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, visgi nereiÅ¡kia, jog turi jį ir iÅ¡nagrinėti, ir pagrįstai sprendžia, jog pripažinus, kad kaltinimo keitimas susiklosčiusioje situacijoje byloje yra negalimas, prokurorės apeliacinį skundÄ nagrinėti pagal jo ribas.

Dėl skirtinos bausmės 42. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad R. Č. padarė BK 208 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , spręstinas bausmės skyrimo klausimas.

43. Skiriant bausmę R. Č. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 208 straipsnio 1 dalis), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: vykdo individualiÄ veiklÄ , neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nesant byloje duomenų, ar nuobaudos įvykdytos, laikytina kad galiojančių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 154), nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ , artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimÄ nustatytam baudos minimumui, bausmę - 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti dvejų metų bėgyje.

44. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2018-01-01 buvo pakeistas bazinis bausmių ir nuobaudų skyrimo dydis, kuris yra prilyginamas 1 MGL. Å is dydis buvo padidintas nuo 37,66 Eur iki 50 Eur.

Todėl R. Č. taikytas nusikalstamos veikos metu galiojęs ir jo padėtį Å¡velninantis baudos dydis, t. y. 37,66 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 4 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį dalyje dėl R. Č. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pripažinti R. Č. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti R. Č., kad jis teismo paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams: VÄ® Turto bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „SOLAURA“, UAB ,,Tele2“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , jų dydžio klausimÄ paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ R. Č. ir jo sutuoktinės A. Č. turtui: 1) 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)Ff; 2) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio žemės sklypui unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimÄ pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje apylinkės nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė