2025-12-17 Nr. AB-22991-3-61-3-02622-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-526-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02622-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos prašymą atsakovui Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – ir pareiškėjas, Laboratorija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (byloje nėra nurodoma sprendimo priėmimo data) (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“ (toliau – ir Pirkimas). Atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, todėl Sprendimu pritaikė pareiškėjui 10 procentų finansinę korekciją nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Pirkimo sutarties Nr. ST-163 (toliau – Sutartis) vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma –15 717,90 Eur). Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų ir šio įstatymo 3 straipsnyje išvardytų principų (įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principų).

2.2. Viešojo administravimo subjektai neturi teisės nemotyvuotai ir be teisinio pagrindimo atlikti administracinę procedūrą, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir gerosios viešojo administravimo praktikos. Šiuo atveju pranešimas apie įtarimą buvo pateiktas 2022 m. sausio 3 d., pareiškėjas savo paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 17 d., tačiau atsakovas per 30 dienų nepriėmė jokio sprendimo dėl pažeidimo tyrimo. Apie nustatytą pažeidimą pranešta tik 2022 m. gegužės 19 d., t. y. praleidus net ir 3 mėnesius terminą.

2.3. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, nes minėtos bylos ir Pirkimo aplinkybės skiriasi.

2.4. Atsakovas netinkamai vertino Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 punkte nurodytą reikalavimą, kad sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje ir turintis ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį instaliuojant, remontuojant ir aptarnaujant siūlomo metodo sistemas (toliau – ir Reikalavimas). Pareiškėjas nustatė Reikalavimą, nes Lietuvoje gydymo įstaigos susiduria su problema – negali atlikti operatyvių ir išsamių laboratorinių tyrimų bei užtikrinti savalaikio ir efektyvaus apsinuodijusių asmenų, ypač tų, kurių būklė sunki, kritinė ar greitai blogėjanti, gydymo. Vienas iš pagrindinių Projekto tikslų – visą parą atlikti organinių nuodingų medžiagų, psichoaktyvių medžiagų ir metalų koncentracijų žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinio ištyrimą per 12–36 valandų. Šiam tikslui pasiekti privalu Lietuvoje turėti techninį personalą, galintį maksimaliai greitai reaguoti ir suteikti kvalifikuotą inžinerinę techninę pagalbą laboratorinės analitinės įrangos veiklos sutrikimo atvejais, siekiant kuo greičiau atnaujinti laboratorijos veiklą ir išvengti rizikos žmonių gyvybei dėl pavėluotai atliktų tyrimų bei rezultatų gavimo.

2.5. Reikalavimas dėl rezidavimo yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja ar nuolatine gyvenamąja vieta, kaip ji apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, o su paslaugų teikimo vieta, t. y. pareiškėjas siekė, kad jam reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje.

2.6. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Reikalavimas nėra susijęs su Sutarties vykdymu. Tiekėjo pasiūlytas specialistas instaliuos įrangą ir apmokys Laboratorijos personalą naudotis siūloma įranga, t. y. tiesiogiai prisidės prie Sutarties vykdymo. Be to, instaliavimas apima ir įrangos derinimą (remontą), pradėjus ją naudoti, kad ji imtų funkcionuoti visa apimtimi, todėl operatyvus specialisto atvykimas į vietą yra labai svarbus.

2.7. Pritaikyta finansinė korekcija yra be teisinio pagrindo ir neproporcinga. Atsakovas nepateikė aiškių motyvų, vertindamas nurodyto pažeidimo objektyvų poveikį ir įtaką konkurencijai, taip pat poveikį fondams. Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija. Nurodytas pažeidimas gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis ir nesukeliantis finansinių pasekmių.

2.8. Ginčo atvejis neatitinka Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nurodytų atvejų, nes nebuvo nustatyta jokių reikalavimų, ribojusių galimybes tiekėjams pateikti pasiūlymą (tai nebuvo nei kvalifikacijos, nei techninės specifikacijos reikalavimai, nei pasiūlymų vertinimo kriterijai), bet nustatytas reikalavimas dėl sutarties vykdymo – mokymų ir įrangos sumontavimo vietos.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Pareiškėjo nurodytas procedūrinių terminų nesilaikymas neturėjo įtakos Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, pareiškėjo materialiosioms teisėms ar teisei Sprendimą apskųsti teismui.

4.2. Sprendime pagrįstai ir teisėtai padaryta išvada dėl VPĮ 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų (nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo) pažeidimo, o nurodyta teismų praktika yra aktuali nustatyto pažeidimo vertinimo kontekste.

4.3. Sistemiškai vertinant Pirkimo III dalyje nustatytą Reikalavimą, galima daryti išvadą, kad reikalaujama sertifikuoto gamintojo serviso inžinieriaus rezidavimo vieta – Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Reikalavimas buvo būtinas ir proporcingas Pirkimo objektui.

4.4. Šiuo atveju buvo vykdomas tarptautinės vertės Pirkimas, t. y. pirkimas, aktualus Europos Sąjungos rinkos tiekėjams. Prie Pirkimo prisijungė 12 tiekėjų, tarp jų – ir užsienio subjektas. Visų Pirkimo dalių objektai – laboratorinė diagnostinė medicinos įranga. Pirkimo I ir II dalių Techninėse specifikacijose nebuvo nurodyta reikalaujama specialisto rezidavimo vieta Lietuvoje.

4.5. Atsakovas, atlikęs išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą, pateikė rekomendaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog reikalavimas „reziduojantis Lietuvoje“ yra diskriminuojantis tiekėjus bei ribojantis jų konkurenciją. Pareiškėjas neatsižvelgė į šią rekomendaciją.

4.6. Pareiškėjo argumentai, kad Reikalavimas yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar jo gyvenamąja (ar nuolatine gyvenamąja) vieta, kaip ji apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, o su paslaugų teikimo vieta, nepagrįsti. Reikalavimas yra siejamas su konkrečia specialisto rezidavimo teritorija (t. y. Lietuva), kurioje privalu turėti būstinę ir nuolat joje būti. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kodėl jo poreikių netenkintų tiekėjas, neturintis specialisto, reziduojančio Lietuvoje, bet turintis galimybę užtikrinti specialisto atvykimą ir savalaikį reikalingų paslaugų suteikimą. Be to, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 2.6 punkto ir Sutarties 9 punkto, praktiniai personalo mokymai gali būti atliekami ir užsienio šalių laboratorijose, kas dar kartą patvirtina, kad specialisto rezidavimas Lietuvoje nebuvo būtinas tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį.

4.7. Pirkimo III dalies objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika ar svarba, viešojo intereso apsauga, nes įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti įranga. Be to, Reikalavimas yra ne Pirkimo objektas, o jo įgyvendinimo priemonė. Pirkimo I ir II dalyse taip pat įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, bet šiose Pirkimo dalyse nebuvo reikalaujama, kad specialistas reziduotų Lietuvoje.

4.8. Pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga, atitinkanti Gairių 2.1 lentelės 10 punkto ir kitų teisės aktų nuostatas. Sprendime buvo įvertintos su pažeidimu susijusios aplinkybės, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, o nustatytas Reikalavimas buvo diskriminuojantis, siejamas su teritoriniu ribojimu, kt. Be to, Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nenumatyta mažesnė nei 10 procentų galima pataisos norma už šio pobūdžio pažeidimus.

4.9. Pažeidimo esmė – ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė. Pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skundą.

8. Teismas nustatė:

8.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2020 m. lapkričio 27 d., Pirkimo Nr. 521935. Skelbimas apie Pirkimą buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurą paskelbtas tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“. Pirkimas buvo skaidytas į 3 atskiras dalis; su pažeidimu yra susijusi Pirkimo III dalis „Metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS“.

8.2. Pirkimo III dalies laimėtoju buvo paskelbta uždaroji akcinė bendrovė „Linea libera“, su kuria 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta Sutartis, kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui, – 157 179,00 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu).

8.3. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. Agentūrai pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Iš Pirkimo dokumentų matyti, kad Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 punkte pateiktas reikalavimas: „Sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje ir turintis ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį instaliuojant, remontuojant ir aptarnaujant siūlomo metodo sistemas.“

8.4. Agentūrai, atlikus Pirkimo paskesnę patikrą, kilo įtarimas, kad vykdant Pirkimą galbūt buvo pažeistos VPĮ 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Agentūra 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė pareiškėjui paklausimą, prašydama pateikti paaiškinimą dėl Reikalavimo. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-VP-629 pateikė paaiškinimus.

8.5. Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 bei pradėtas pažeidimo tyrimas. Agentūra 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, paprašė pateikti paaiškinimus ir dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimų tyrimo eigai. Pareiškėjas 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-VP-20 pateikė paaiškinimus.

8.6. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą technines specifikacijas rengti taip, kad jos būtų proporcingos perkamam objektui, bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Sprendimu pareiškėjui pritaikyta 10 procentų finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 15 717,90 Eur).

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualias VPĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas, įvertinęs Reikalavimą, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas reikalauja, jog sertifikuoto gamintojo serviso inžinieriaus rezidavimo vieta būtų Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Reikalavimas yra dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, neproporcingas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Reikalavimas buvo būtinas, t. y. kodėl, nenustačius Reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo – užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad šiam tikslui pasiekti ir užtikrinti privalu Lietuvoje turėti techninį personalą, galintį maksimaliai greitai reaguoti ir suteikti kvalifikuotą inžinerinę techninę pagalbą laboratorinės analitinės įrangos veiklos sutrikimo atvejais, nėra pakankamai pateisinama, nes kitose Pirkimo dalyse taip pat buvo įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tačiau šiose dalyse nebuvo reikalavimo, kad specialistas reziduotų Lietuvoje.

10. Teismas pažymėjo, kad Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti laboratorinė diagnostinė įranga (metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Reikalavimas yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar jo gyvenamąja (nuolatine gyvenamąja) vieta, nes jis siekė, kad Laboratorijai reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų būti ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje. Teismas nurodė, kad Reikalavimas negali būti traktuojamas kitaip nei būtinybė susieti su konkrečia specialisto rezidavimo teritorija (t. y. su buvimu Lietuvoje), kurioje privalu turėti būstinę ir nuolat joje būti, nes pareiškėjas Reikalavimu siekė, jog tiekėjas būtų pajėgus instaliuoti įrangą ir galėtų apmokyti su ja dirbti personalą ir tai įgyvendintų, jam esant Lietuvoje. Nesant pagrįstų argumentų (įrodymų), kad Laboratorijos poreikių netenkintų tiekėjas, neturintis specialisto, reziduojančio Lietuvoje, bet turintis galimybę užtikrinti tokio specialisto atvykimą ir savalaikį reikalingų paslaugų suteikimą, taip pat įvertinus, kad Reikalavimas galėjo paveikti Pirkime ketinusių dalyvauti dalyvių (užsienio įmonių) elgesį, pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas akcentavo, kad pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą tenka perkančiajai organizacijai, bet šiuo atveju Pirkimo vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neįvykdė jam tenkančių pareigų (t. y. užtikrinti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi).

11. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių terminų laikymosi, apžvelgė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatas, kuriose, be kita ko, nustatytas 30 dienų terminas atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimo. Teismas nustatė, kad Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir Agentūra 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, paprašydama per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus. Pareiškėjo paaiškinimų pateikimo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 17 d. Teismas konstatavo, kad PAFT 305 punkte nustatytas terminas buvo praleistas, to neginčija ir atsakovas, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos (neapribojo) pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų taip, jog vien tuo pagrindu būti galima panaikinti Sprendimą.

12. Teismas, vertindamas Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, nurodė, kad nėra pagrindo nustatytą pažeidimą traktuoti kaip mažareikšmį, nesukeliantį jokių finansinių pasekmių. Ginčijama finansinė korekcija pritaikyta įvertinus tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 punkte buvo nustatytas diskriminuojantis Reikalavimas, siejamas su teritoriniu ribojimu; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų; Pirkimo III daliai pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, 2 iš jų atmesti (tiekėjai per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymų); buvo gauta pretenzija, nesusijusi su šiuo pažeidimo tyrimu; galutinėje Pirkimo III dalies stadijoje konkuravo tik 2 pasiūlymai, t. y. konkurencija nebuvo užtikrinta. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, nustatydama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į vykdyto Pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Agentūra nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ginčo situaciją, pažeidė teisės principus (objektyvumo, proporcingumo principus). Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti minėtą finansinę korekciją. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė sumažintą 10 procentų finansinę pataisą.

13. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, todėl Sprendimas atitinka VAĮ keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes ir nurodė teisinį pagrindą, prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus (pareiškėjo prašymu pratęsė terminą jiems pateikti), todėl suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėjas teikė paaiškinimus. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

14. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo argumentai teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir prieitų išvadų kontekste nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo nustatytus pažeidimus. Atmetus skundą, pareiškėjui nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 15. Pareiškėjas Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. Teismas nevertino Sprendimo atitikties VAĮ ir jo nuostatų taikymo praktikai. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neatskleidė ir neįvertino ginčo esmės, neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje identiškose situacijose buvo priimami kitokie sprendimai (pvz., taikomos dukart mažesnės finansinės korekcijos).

16.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas be teisinio pagrindo pritaikė finansinę korekciją, nes ginčo atvejis neatitinka Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nurodytų atvejų. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte aiškiai nurodyta, jog draudžiama iš tiekėjo reikalauti, kad pasiūlymo pateikimo metu jis būtų įsiteigęs ar turėtų atstovybę šalyje, bet minėtoje nuostatoje nėra užsimenama apie reikalavimą, taikytiną sutarties vykdymui, ir reikalavimą suteikti paslaugas tam tikroje teritorijoje. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino (apskritai nevertino) Sprendimo atitiktį VAĮ.

16.3. Atsakovas ir teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota taikant senos ir Pirkimui neaktualios redakcijos VPĮ.

16.4. Tiek atsakovas, tiek teismas nustatytus pažeidimus iš esmės sieja su tariamu užsienio tiekėjų dalyvavimo Pirkime apribojimu ir tariamu užsienio tiekėjų suinteresuotumu Pirkimu. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų ar konkrečiai apibrėžtų aplinkybių, jog Pirkime siekė dalyvauti ar buvo suinteresuoti dalyvauti kokie nors konkretūs užsienio tiekėjai. Atsakovas taikoma priemonę dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ar konkurencijos suvaržymo turėjo pagrįsti konkrečiai, o ne hipotetiškai, ir laikytis VAĮ principų.

16.5. Pagal naujausią teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022), Reikalavimas vertintinas kaip sutarties vykdymo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, jog ši sąlyga apribojo galimybes tiekėjams dalyvauti Pirkime ar diskriminavo kokius nors tiekėjus. Reikalavimu buvo nustatyti reikalavimai / sąlygos paslaugų suteikimo vietai, o ne kvalifikacijos reikalavimas ar kaip nors dalyvavimą Pirkime ribojantis reikalavimas. Reikalavimas dėl rezidavimo yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja ar nuolatine gyvenamąja vieta, kaip ji apibrėžiama pagal Civilinį kodeksą, o su paslaugų teikimo vieta, t. y. pareiškėjas siekė, kad jam reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje. Pareiškėjas su Reikalavimu nebuvo nustatęs jokių specifinių reikalavimų dėl tiekėjo reakcijos laiko sugedus įrangai, todėl, nustačius tik reikalavimą dėl tiekėjo specialisto rezidavimo Lietuvoje, jis savaime negali būti pripažintas neteisėtu. Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pažeidimas dėl jo iš esmės negali būti nustatomas.

16.6. Pirkimo III dalyje buvo gauti 4 pasiūlymai ir nebuvo nustatyta, kad, nenustačius konkretaus ginčijamo Reikalavimo, būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų, t. y. keistųsi konkurencinė aplinka.

17. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, nepažeidė teisės normų ir nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Reikalavimas buvo būtinas ir proporcingas Pirkimo objektui, taip pat kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga. Be to, atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes, jo vertinimu, pareiškėjas turi visus pajėgumus atstovauti sau teisminiame ginče ir jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Bylos dalykas – atsakovo CPVA Sprendimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas Laboratorija, vykdydama tarptautinį Pirkimą (Pirkimo III dalį „Metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS), Techninės specifikacijos 3.12.1 punkte nurodydama Reikalavimą („Sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje <...>“), pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, ir pareiškėjui pritaikyta 10 procentų finansinė korekcija, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. VPĮ (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, o 3 dalyje nurodyta, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

21. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nustatęs, kad Reikalavimas yra dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, neproporcingas ir tuo pačiu nepagrįstas, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas Reikalavimas buvo būtinas, t. y. kodėl nenustačius šio Reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti Pirkimo tikslą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad jo (pareiškėjo) nurodomam tikslui pasiekti ir užtikrinti privalu Lietuvos Respublikoje turėti techninį personalą, galintį maksimaliai greitai reaguoti ir suteikti kvalifikuotą inžinerinę techninę pagalbą laboratorinės analitinės įrangos veiklos sutrikimo atvejais kuo greičiau, nes kitose Pirkimo dalyse taip pat buvo įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tačiau jose pareiškėjas nereikalavo, kad specialistas reziduotų Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė sumažintą 10 procentų finansinę korekciją nuo galutinės Pirkimo vertės sumos.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 ir kt.), teigia, kad Reikalavimas yra susijęs su sutarties vykdymo sąlyga, jis neapribojo galimybės dalyvauti tiekėjams Pirkime ar diskriminavo kokius nors pirkėjus, šiuo Reikalavimu buvo nustatyti reikalavimai / sąlygos paslaugų teikimo vietai, o ne kvalifikacijos reikalavimas ar kaip koks nors dalyvavimą Pirkime ribojantis reikalavimas. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad Reikalavimas buvo nustatytas tam, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, nepagrįstai jam taikyta 10 procentų finansinė korekcija.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, pirmiausia pažymi, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ ir kitų teisės aktų išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis sąlygomis būtų neperžengtos įstatymo suteiktos perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.). Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).

25. Aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata imperatyviai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; kt.).

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra akcentavęs, kad, sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjų teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia tai, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes rengti pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., ESTT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 p.; kt.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Minėtos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).

27. Dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuojant, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; kt.).

28. Technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023).

29. Pagal kasacinio teismo praktiką neretai techninės specifikacijos nuostatomis paslaugų ar darbų pirkimuose, atsižvelgiant į jų būsimą sukūrimą, pagal savo turinį paprastai apibrėžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas, t. y. kaip, kokiu būdu, veiksmais ir pan. turėtų būti suteiktos paslaugos, atlikti darbai (išimtimi laikytini atvejai, kai tikrinami kriterijai, nesusiję su fizinėmis paslaugų ar darbų savybėmis) (žr. VPĮ 37 straipsnio 1 dalį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 26 p.).

30. Pirkimo sąlygos kvalifikavimas vien tik kaip techninės specifikacijos nuostatos ar kartu ir kaip sutarties vykdymo sąlygos svarbus ne tik sprendžiant dėl pasiūlymų vertinimo teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022), bet ir dėl atitinkamų nuostatų įtvirtinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

31. Nagrinėjamoje byloje įvertinus Techninės specifikacijos turinį vienareikšmiškai darytina išvada, kad Reikalavimas nėra sutarties vykdymo sąlyga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas, detaliai išnagrinėjęs ir įvertinęs Pirkimo sąlygas, Reikalavimo pobūdį ir esmę, pagrįstai nustatė, kad Reikalavimas nėra sutarties vykdymo sąlyga. Pažymėtina, kad, kaip teisingai yra nurodęs atsakovas, buvo reikalaujama, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikdamas užpildytą techninę specifikaciją, nurodytų atitiktį reikalaujamam parametrui, pateikiant nuorodas į konkrečius pasiūlymo lapus, kuriose yra atžyma apie parametro patvirtinimą (žr. Konkurso sąlygų 1 priedo 6 stulpelį). Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog Pirkimo sąlygose buvo nustatyta išimtis Techninės specifikacijos 3.12.1 punkte nurodyto Reikalavimo atitikčiai, t. y. kad buvo nustatyta, jog tiekėjai su pasiūlymu gali neteikti patvirtinimo ir įrodomųjų dokumentų ir / ar kad atitikimas šiam Reikalavimui bus vertinamas sutarties sudarymo metu. Taigi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Reikalavimo kaip sutarties vykdymo sąlygos.

32. Pritartina tiek atsakovo, pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nustatytas Reikalavimas nurodyti sistemos instaliavimą ir personalo apmokymą atliksiantį specialistą, reziduojantį Lietuvoje, yra dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, neproporcingas ir dėl to nepagrįstas. Pareiškėjas tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie neabejotinai patvirtintų tokio Reikalavimo būtinumą, t. y. kad nenustačius šio Reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti Pirkimo tikslą. Pagrįstai buvo pastebėta, kad kitose Pirkimo I ir II dalyse taip pat buvo įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tačiau jose nebuvo reikalauta, kad specialistas reziduotų Lietuvoje.

33. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nustatė aptartą padarytą VPĮ normų pažeidimą, todėl ši Sprendimo dalis, kuri yra išsamiai motyvuota, nurodant tiek nustatytas teisiškai reikšmingas šiam klausimui išnagrinėti aplinkybes, tiek ir teisės aktų nuostatas, paliekama nepakeista.

34. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus, susijusius su jam pritaikyta 10 procentų finansine korekcija, atsakovo Sprendime nurodytus motyvus, dėl kurių nustatyta tokio dydžio korekcija, vadovaujantis Gairėmis, ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, pirmiausia pažymėtina, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje Obshtina Svishtov C-175/23 pateikia tokį nagrinėjamai bylai aktualų 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) aiškinimą:

„Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“.

Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose numatyta: „Šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...):

36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

37) Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“

Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą.

2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“.

To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad:

(...)

b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį;

(...)

Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“

2019 m. Komisijos gairės

Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final) (toliau – 2019 m. Komisijos gairės), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“.

35. Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus).

36. Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas).

37. Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus.

38. Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Nacionale de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C-408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas).

39. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

40. Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais.

41. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

42. Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą.

43. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

44. Iš minėtų Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą).

45. Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

46. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.

47. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad draudžiama, jog bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, o pagrįstai pripažinus pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (šiuo aspektu žr. 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025).

48. Šiuo atveju atsakovas, apsiribodamas nuoroda, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su nustatytu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, automatiškai pažeidimą laikė darančiu žalą Sąjungos biudžetui bei automatiškai taikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją, remdamasis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, nurodyta Gairėse (Gairių 2.1 lentelės 10 punkte), o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

49. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl pripažįstama, jog pažeidimas laikomas darančiu žalą Sąjungos biudžetui (arba galinčiu jam daryti žalos), taip pat, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, nepagrįstai taikė 10 procentų finansinę korekciją, todėl Sprendimo dalis, kuria taikyta ši korekcija, panaikinama ir klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad sprendimo dalis, kuria palikta nepakeista Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama ir klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo, o kita sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo vertinimo, paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

51. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas advokato teisines paslaugas, tačiau nedetalizavo už kokias konkrečias teisines paslaugas prašoma apmokėti, pateikė įrodymus, kad advokatui 2023 m. sausio 13 d. sumokėta 7 317,42 Eur. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad advokatui už skundo parengimą buvo sumokėta 3 630 Eur suma. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jam 1 450 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nepateikė duomenų už kokias konkrečias teisines paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme, buvo sumokėta konkreti suma. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. lapkričio 7 d. advokatui sumokėta 4 291,27 Eur. Darytina išvada, kad pareiškėjas advokatui už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1 450 Eur.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

53. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

54. Pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą sumokėjo po 30 Eur, t. y. 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesiniai dokumentai paduoti elektroninių ryšių priemonėmis, už procesinius dokumentus turėjo būti sumokėta 33,75 Eur, todėl vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, sumokėta žyminio mokesčio permoka – 26,25 Eur grąžintina pareiškėjui.

55. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo paliekama nepakeista, o dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkinama iš esmės pusė pareiškėjo skundo reikalavimo, todėl pareiškėjas įgyja teisę į pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas parengė skundą, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktų nuostatas darytina išvada, jog pareiškėjo advokatui sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalus dydžio (maksimalus dydis yra 5 045,50 Eur). Taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7 ir 8.10 punktais nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėta 1 450 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalus dydžio (maksimalus dydis yra 3 733,88 Eur).

58. Apibendrinant darytina išvada, kad iš dalies tenkintinas apeliacinio skundo prašymas priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. pareiškėjui priteistina iš atsakovo 2 556,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

59. Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybes savo pajėgumais užtikrinti atstovavimą kitais būdais, nei sudarydamas sutartį su advokatu, dėl akcentuojamos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad, kai viešojo administravimo subjektai yra pajėgūs atstovauti savo interesams, tai jiems neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos advokatams, pažymėtina, jog pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis ir veikla nėra susijusi su viešuoju administravimu, kaip skelbiama pareiškėjo interneto svetainėje, pareiškėjo pagrindinė paskirtis – teikti kokybiškas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas atliekant laboratorinius tyrimus, matavimus ir skaičiavimus, kuriais siekiama įvertinti su gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis susijusią riziką žmonių sveikatai.

60. Pažymėtina, kad tiek iš ABTĮ nustatyto teisinio reguliavimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019; kt.) matyti, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui priklauso nuo vertinamųjų kriterijų, t. y. kiekvienoje byloje kompleksiškai ir individualiai įvertinama ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, nustatant bylos pobūdį atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose kaip kad nagrinėjama šiuo atveju, yra sprendžiama, jog yra pagrindas priteisti advokato atstovavimo išlaidas, kurias patyrė viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025).

61. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pareiškėjo vykdomą pagrindinę veiklą, šios bylos pobūdį nepripažinti pagrįstais atsakovo argumentai, kad pareiškėjui neturi būti priteistos advokato atstovavo išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai taikytos finansinės korekcijos. Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kuria Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai taikyta finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl pareiškėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos padaryto pažeidimo vertinimo, palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2 556,86 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjui Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai žyminio mokesčio permoką – 26,25 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 25 ct).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė