eec46ba6-e4a3-420a-9941-eea7484bf2d4 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-600-1036/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09281-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam E. M., kaltinamajam R.

Z., jo gynėjai advokatei L. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Z. (R. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, n u s t a t ė: R. Z. 2017-02-25 apie 4.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žmonių susibÅ«rimo vietoje – prie įėjimo į H.

K. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Å¡ventės metu, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė E. M. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , taip padarė nukentėjusiajam E. M. apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ spyrė į duris, iÅ¡daužė 260 eurų vertės H. K. priklausančios sodybos durų stiklÄ , tokiu įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais žmonių susibÅ«rimo vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis R. Z. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teises tylėti ir neduoti parodymų. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje.

Nukentėjusysis E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario 24 d. Å¡ventė Å¡imtadienį. Å ventė vyko sodyboje, Vilniaus rajone. Prie sodybos, kurioje Å¡ventė jų klasė, 20-30 metrų atstumu buvo dar dvi sodybos. Visos sodybos yra viename kieme, tai pačiai Å¡eimininkei priklauso. Ä® sodybÄ atvyko apie 6 - 7 valandÄ vakaro. Konfliktų su gretimai Å¡venčiančiais asmenimis nebuvo. Jis buvo sodyboje, bendravo su klasiokais. Mano, kad jam į veidÄ trenkė be priežasties.

SmÅ«gį jam sudavė tas pats asmuo, kuris iÅ¡laužė duris. SmÅ«gis jam buvo susuotas prie sodybos durų iÅ¡ lauko pusės. Vėliau R. Z. prisipažino, kad duris iÅ¡laužė. Be to, ir D. T. sakė, kad duris sulaužė R. Z.. D. T. ir R. yra pažįstami. Pagal veido bruožus, Å¡viesius plaukus, smulkų (kÅ«dÄ ) kÅ«no sudėjimÄ gali pasakyti, kad tai buvo R. Z.. SmÅ«gis jam buvo suduotas į kairę apatinę žandikaulio dalį. Ä® žandikaulį buvo suduota kumščiu. Kad lūžo žandikaulis jis pajuto tik ryte.

Po suduoto smÅ«gio jis įkrito į namo vidų. Po to, po dviejų sekundžių, iÅ¡daužė lauko duris, kurios krisdamos vos neužkrito ant jo. Pakėlęs aks jis pamatė, kad stovi R. draugas tamsiais plaukais, ir R.. R. duris tiesiog iÅ¡laužė stumdamas rankomis, tada kojomis ir durys iÅ¡krito iÅ¡ staktos, ir griuvo į namo vidų. TÄ pačiÄ sekundę R. pabėgo. Mano, kad R. pabėgo, nes jo draugai iÅ¡kvietė policijÄ . Kai rÅ«kė kieme (prieÅ¡ smÅ«gio sudavimÄ ) aplinkui buvo tik R. ir jo draugas.

Kai jis įgriuvo į namo vidų, viduje buvo dvi merginos – M. B. ir dar viena, kurios vardo nežino. Jos turėjo matyti jį įkrentantį. Žandikaulio lūžį gydėsi Žalgirio ligoninėje. Ligoninėje jam atliko operacijÄ , narkozę davė, ligoninėje praleido apie tris savaites. Dėl sužalojimų patyrė ir neturtinę žalÄ . Du mėnesius negalėjo normaliai kalbėti. Tuo metu kaip tik buvo anglų, lietuvių kalbų egzaminai. Labai nukentėjo mokslų rezultatai, visÄ mėnesį negalėjo eiti į mokyklÄ .

Dėl traumos sumenkėjo jo savivertė, jis ilgÄ laikÄ negalėjo sportuoti - 6 mėnesius. Išėjus iÅ¡ ligoninės teko gerti nuskausminamuosius, nuolat važinėti pas gydytojus. Kabes neÅ¡iojo 3 mėnesius. Dabar viskas sugijo, tačiau žandikaulyje liko metalo gabalas, pooperacinis randas. Motina sako, kad atsirado Å¡veplavimas, pradėjo neaiÅ¡kiai tarti raides Liudytojas D. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį su klasiokais sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å¡ventė Å¡imtadienį.

Sodybos pavadinimas (duomenys neskelbtini). Toje vietoje trys sodybos. Vienoje Å¡ventė jie, kitoje mokiniai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) mokyklos, trečioje mokiniai (duomenys neskelbtini). Å ventės metu vartojo alkoholį, visi džiaugėsi. Å ventei einant į pabaigÄ , jis buvo sodybos antrame aukÅ¡te. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nusileido į apačiÄ pasižiÅ«rėti kas vyksta. Pamatė iÅ¡laužtas plastikines duris. Jo draugas E. M. parodė pirÅ¡tu į R. Z. ir pasakė, kad jis jam trenkė. Tuo metu R.

Z. laikė du draugai, iÅ¡ kurių vienas paklausė, kodėl taip padarė? Jie R. Z. iÅ¡vedė į sodybÄ , į kuriÄ jis buvo atvykęs. K. C. jam pasakė, kad pažįsta R. Z., pasakė jo vardÄ . Dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesta policija. Konflikto metu daugiau niekas nenukentėjo, tačiau tai sukėlė stresinę situacijÄ , buvo sugadinta ir nutraukta Å¡ventė. Dėl sulaužytų durų rašė pareiÅ¡kimÄ policijai, tačiau byla buvo nutraukta, nes sodybos Å¡eimininkė pareiÅ¡kimo nerašė.

Dėl sulaužytų durų jie neatgavo užstato – 100 eurų. Dėl tokio elgesio Å¡ventėje dalyvavusios panelės buvo Å¡okiruotos. Mano, kad duris iÅ¡daužė bÅ«tent R. Z., nes konflikto metu jis buvo agresyvus, neadekvatus, jo draugai buvo ramÅ«s. Dėl patirtos traumos E. M. ilgai nelankė mokyklos, tai atsiliepė jo mokslams, blogÄ jÄ prasme. Liudytoja K. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Å¡ventė Å¡imtadienį sodyboje. Viena Å¡alia kitos buvo trys sodybos. Vienoje Å¡ventė jie, kitose kiti asmenys.

Pavartojus alkoholio vieni vaikščiojo pas kitus, tarp kai kurių asmenų kilo konfliktai. Atėjusi iš antro aukšto pamatė išlaužtas duris ir sėdintį E. M., kuris buvo susiėmęs už žandikaulio. E. M. sakė, kad jam smūgį sudavė R. Z.. Nukentėjusysis E. M. yra jos draugas iš paralelinės klasės, o R. pažinojo iš anksčiau, susipažino per bendrus draugus. Mano, kad E. M. R. Z. nepažinojo. Durų išlaužimo ir smūgio E. M. sudavimo nematė. Paskui, po įvykio vyko diskusija, ji suprato, kad tai padarė R.

Z.. Tuo metu visko labai nesureikÅ¡mino, buvo lengvas Å¡okas. Po įvykio ji su D. nuėjo į kitÄ sodybÄ , kur jos R. atsiprašė. Už kÄ R. atsiprašė tiksliai pasakyti negali, ar už sugadintÄ Å¡ventę, ar už iÅ¡laužtas duris, ar už pasakytÄ frazę. Kad visÄ tai padarė R. 100 procentų pasakyti negali. Liudytojas D. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, tuo metu buvo antrame aukÅ¡te. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , pamatė, kad nėra durų, visi buvo iÅ¡silakstę į laukÄ .

Pirmame aukÅ¡te buvo likę keli klasiokai – E. M., K.. Daugiau nieko nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo D. P. parodymus, jis nurodė, kad reiktų vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-24 jis su klasiokais sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), Å¡ventė Å¡imtadienį. Å alia yra dar dvi sodybos, kuriose tÄ dienÄ taip pat vyko Å¡ventės, buvo kitos kompanijos.

Jokių konfliktų nebuvo, viskas vyko sklandžiai. 2017-02-25 apie 2.00-3.00 val. jis buvo aukÅ¡te, nusileido į apačiÄ . Ten salėje buvo E. M., kuris stovėjo, kad E. sužalotas veidas, nematė, dar buvo M. P., kontaktų neturi, kuris sėdėjo. Buvo du ar trys vaikinai atėję iÅ¡ kitos sodybos. Jis pamatė, kad yra iÅ¡daužtos lauko durys. Prie jo priėjo vienas vaikinas ir be žodžių trenkė kumščiu į akį į kairę, vienÄ kartÄ . Jam iÅ¡ karto suskaudo, bet sužalojimo, mėlynės nebuvo.

Jis paklausė kažkokio vaikino, kas vyksta. Å is atsakė, kad nežino, kodėl iÅ¡daužė duris. Vaikinas apsisuko ir išėjo iÅ¡ ten. Kiti vaikinai irgi išėjo. E. pasakė, kad pastarajam tas pats vaikinas sudavė į veidÄ . Kodėl tie vaikinai atėjo ir kodėl sudavė jam, jis nesuprato. Su pastaraisiais nekonfliktavo, nieko. ApibÅ«dinti ir atpažinti to vaikino negali, nes buvo iÅ¡gėręs, neįsidėmėjo nei vardų nei pavardžių nežino. Jis jokių pretenzijų neturi, nei moralinių nei materialinių.

Nukentėjusiuoju savęs nelaiko. Sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. Po to, kai vaikinai išėjo, jis nuėjo atgal į viršų miegoti. Liudytojas V. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį Karklėnuose Å¡ventė Å¡imtadienį. Toje vietoje trys sodybos. Vienoje Å¡ventė jie, kitoje kiti mokiniai, trečioje dar kažkokie žmonės. Ä® Å¡ventę jis pakvietė savo draugÄ R., kuris buvo su jais. Å ventės metu bendravo ir su kitose sodybose Å¡venčiančiais asmenimis, realiai visi vieni kitus pažinojo.

Matė, kad buvo kilusios muÅ¡tynės, bet jis jose nedalyvavo. Nukentėjusiojo nepažįsta, tačiau iÅ¡ matymo matytas. Po to visa mokykla kalbėjo, kad buvo sulaužytos durys, kas jas sulaužė, nežino. R. vaikščiojo ir po kitas sodybas. Liudytoja G. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalojimo fakto nematė. Matė iÅ¡spirtas sodybos duris, kurios buvo įkritusios į sodybos vidų. Pamatė į sodybÄ Ä¯kritusias duris, už jų stovėjo kaltinamasis R.. Jo nepažinojo, bet bendraujant kažkas iÅ¡ draugų jo vardÄ , pavardę įkėlė į socialinius tinklus.

Kai į vidų įgriuvo sodybos durys, negali pasakyti ar viduje buvo nukentėjusysis. Girdėjo, kad buvo kažkokios konfliktinės situacijos kieme. R. buvo iÅ¡gėręs, jai pasirodė, kad jis buvo vartojęs dar kažko, nes jis svyravo keistai, nemano, kad pats suprato kÄ daro. IÅ¡laužtų durų vaizdas Å¡iek tiek iÅ¡gÄ sdino, tačiau kai sužinojo, kad kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , pasidarė ramiau. TÄ dienÄ nežinojo, kad kažkas patyrė sužalojimus. Liudytoja V. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, sodyboje Å¡ventė Å¡imtadienį.

Å alia jų sodybos buvo dar dvi sodybos. Viskas buvo linksma, smagu. Po kurio laiko, vėlai vakare, iÅ¡ kitos sodybos atėjo kita kompanija, kurioje buvo kaltinamasis R.. Buvo konfliktinė situacija, ji pati matė. Kieme stovėjo vaikinai iÅ¡ jų kompanijos, jie susistumdė su atėjusiais vaikinais. Ji nenorėjo ten dalyvauti, nuėjo atgal į vidų. Kai užėjo į vidų, po poros minučių buvo iÅ¡verstos durys. Durys nukrito į sodybos vidų, sėdėjo nugara į duris atsisėdusi, atsisuko ir pamatė kitoje pusėje stovinį kaltinamÄ jį.

Prie kaltinamojo stovėjo jo draugas. Mano, kad duris iÅ¡spyrė kaltinamasis, nes iÅ¡ karto po durų nukritimo kitoj pusėj stovėjo bÅ«tent kaltinamasis. Pamatė krentančias duris ir už jų stovintį kaltinamÄ jį, dagiau Å¡alia nieko nebuvo. Nurodė, kad įvykio aplinkybes prisiminė geriau kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos V. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-25 jie su savo klasiokais ir kitomis klasėmis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos Å¡ventė Å¡imtadienį (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje.

Viskas vyko sklandžiai. Å alia buvo dar viena sodyba, kur Å¡ventė kita kompanija, iÅ¡ kur tiksliai nežino. 2017-02-26 jau po vidurnakčio, tikslaus laiko pasakyti negali, dauguma jau buvo iÅ¡važiavusi ar miegojo antrame aukÅ¡te. Ji su G. B. sėdėjo salėje. Po to nuėjo į laukÄ , ten stovėjo pažįstamas E. iÅ¡ gretimos klasės, dar buvo keli vaikinai, kas, nežino. IÅ¡ Å¡alia esančios sodybos atėjo du vaikinai, kurie akivaizdžiai buvo neblaivÅ«s. Ji pamatė, kaip vienas vaikinas sudavė smÅ«gį iÅ¡ galvos E. į galvÄ .

E. paėjo žingsnį atgal. Ji su G. iÅ¡karto nuėjo atgal į salę, tada pamatė, kaip į vidų krenta durys. Kuris vaikinas iÅ¡daužė duris, ar tas pats, kuris sudavė E., nematė. Kad jis sudavė dar ir kitiems vaikinams, nematė. Tie vaikinai iÅ¡karto nuėjo link savo sodybos. Kas tokie, kokie jų vardai, pavardės, nežino, nepažįsta. Buvo iÅ¡kviesta policija. Tie vaikinai iÅ¡važiavo iki atvažiuojant policijai. TÄ vaikinÄ , kuris sudavė E., matė tik iÅ¡ nugaros. Apie 175 Å«gio, plaukų spalvos nepastebėjo, neprisimena daugiau nieko.

Jo veido nematė. Ji nepastebėjo, kÄ darė kitas vaikinas, atėjęs kartu. Jis buvo ramesnis. Jokių riksmų nebuvo, konfliktų taip pat, viskas vyko greitai. Tas, kuris iÅ¡daužė duris Å¡viesių plaukų, panaÅ¡aus Å«gio (t. I, b. l. 82). Pagarsinus liudytojos V. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užfiksuoti netiksliai. Ji nematė kaip buvo suduota E.. Galva buvo suduota ne E., bet kitam vaikinui. Liudytojas A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko visko tiksliai nepamena.

Gali pasakyti, kad draugas V. P. jį pakvietė į svečius, Å¡vęsti Å¡imtadienio. Nuvažiavo į sodybÄ , kur Å¡alia buvo dar dvi sodybos, viso trys vienoje vietoje. Kartu važiavo draugas R. Z.. Vienu metu jis pasigedo R., jo ieÅ¡kojo bet nerado. Vėliau jį du vaikinai atvedė į sodybÄ , į kuriÄ jie buvo atvažiavę. R. Z. įsodino į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Kodėl R. reikėjo raminti R. jam nesakė. Kol buvo sodyboje policija ir medikai atvažiavę nebuvo. Liudytojas Å . S. apklaustas teisimojo posėdžio metu parodė, kad dėl ilgo laiko tarpo nelabai kÄ pamena.

Å ventė Å¡imtadienį (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo visi dvyliktokai. Å alia dar buvo dvi sodybos. Vakaro metu buvo užėję žmonės iÅ¡ kitų sodybų, kas juos pakvietė nežino. Vienu metu jis buvo antrame aukÅ¡te kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ pamatė iÅ¡laužtas duris ir E., kuriam jau buvo sulaužytas žandikaulis. Vakarėlio metu buvo gerokai iÅ¡gėręs. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo Å .

S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas Å . S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-24 su klasiokais sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å¡ventė Å¡imtadienį. Viskas vyko be konfliktų. Å alia yra dar salės, kur Å¡ventė kitos kompanijos. Jokių konfliktų nebuvo. 2017-02-25 apie 3.00-4.00 val. jie jau ruošėsi miegoti. Jis kažkokiu momentu nusileido iÅ¡ virÅ¡aus į pirmÄ aukÅ¡tÄ , pamatė, kad yra iÅ¡spirtos įėjimo durys, buvo vienas jam nepažįstamas asmuo.

Buvo ten E. M., kartu su juo nusileido kažkas iÅ¡ draugų, bet jis tiksliai neprisimena kas, atrodo, D. T.. Jis negali pasakyti, ar vyko konfliktas tarp to žmogaus ir E., neįsidėmėjo. Jis išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir, kai norėjo eiti į pastatÄ atsisuko ir staiga gavo smÅ«gį kumščiu į galvÄ Ä¯ kairę pusę, pataikė į akinių rėmÄ . Fizinio skausmo nepajuto. Po smÅ«gio vaikinas pabėgo. Tada, jam atrodo D. jau buvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nus. Tas vaikinas girdėjo, tai ir pabėgo.

Buvo dar vaikinai, bet jie nekonfliktavo, tik tas vienas. ApibÅ«dinti ir atpažinti Å¡io asmens jis negali, neįsidėmėjo. Jis asmeniÅ¡kai niekam pretenzijų dėl to neturi. Dėl ko taip pasielgė tas nepažįstamas vaikinas, nežino, mano, kad įtakos turėjo alkoholis ar gal ko buvo pavartojęs stipriau (t. I, b. l. 58). Pagarsinus liudytojo Å . S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užfiksuoti teisingai, teismas gali jais vadovautis. 2017 m. vasario 8 d. protokole pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas E. M. nurodė, kad 2017-02-25 apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), į nuomojamÄ sodybÄ atėję nepažįstami asmenys pradėjo viskÄ laužyti.

Vienas iÅ¡ asmenų sudavė jam du kartus į veidÄ . Dėl žandikaulio skausmo tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Žalgirio ligoninę, kur jam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis. Tolimesniam gydymui buvo paguldytas į ligoninės Chirurgijos skyrių (t. I, b. l. 2). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1523/2017(01) nurodyta, kad remiantis E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų duomenimis, pateikia iÅ¡vadÄ , kad E. M. nustatytas apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžis.

Apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžis padarytas iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikoje 2017-02-25, kietam, bukam daiktui kontaktuojant su smakro sritimi arba apatinio žandikaulio kÅ«no kairiÄ ja puse. Tiksliau įvertinti galimo lūžio mechanizmo bei pasisakyti, ar sužalojimas galėjo atsirasti nugriuvus, nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose nepateikiama jokių duomenų apie iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus, kas galėtų nurodyti tikslesnį trauminių poveikių skaičių ir trauminių pavirÅ¡ių kontakto su kÅ«nu vietas.

Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Identifikuoti sužalojimÄ padariusi įrankį ar daiktÄ nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose neapraÅ¡yti jokie iÅ¡oriniai kÅ«no sužalojimai. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų (t. I, b. l. 39-40). 2017-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. M. pasiÅ«lius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kė: iÅ¡ pateiktų 6 nuotraukų neatpažįsta nei vieno asmens, gal nuotraukose atrodo kitaip nei gyvai, negali net pasakyti, ar yra asmuo nors truputi panaÅ¡us į tÄ , kuris jam sudavė.

Tiksliai pastarojo bruožų. (t. I, b. l. 44-45). 2017-03-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytojas D. T. pasiÅ«lius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kė: iÅ¡ pateiktų foto lentelėje asmenų nuotraukų panaÅ¡us į tÄ , kuris 2017-02-25 apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė duris ir trenkė draugui asmuo, kuris pažymėtas Nr. 3 (R. Z.). Å is asmuo panaÅ¡us pagal veido bruožus, pagal plaukus, Å¡ukuosenÄ (t.

I, b. l. 51-54). 2017-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytoja K. C. pasiÅ«lius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kė: kad atpažįsta asmenį Nr 5 (R. Z.), jį pažįsta, yra ne karta bendravę, atpažįsta pagal juo veido bruožus, tai tikrai R. Z. (t. I, b. l. 67-68). 2017-12-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytoja G. B. pasiÅ«lius jai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kė: atpažįsta nuotraukoje Nr. 5 (R.

Z.) esanti asmenį, kaip tÄ , kuris 2017-02-26 sodyboje (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė langÄ . Ar pastarasis sudavė E. M. nematė. Atpažįsta pagal veido bruožus, Å¡ukuosenÄ (t. I, b. l. 78-80) 2017-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytoja V. C. pasiÅ«lius jai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kė: kad vaikinas 6 nuotraukoje yra panaÅ¡us į tÄ , kuris 2017-02-26 sodyboje (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė durų stiklÄ , ar jis sudavė E. nežino, nematė veido vaikino, kuris sudavė.

Vaikinas iÅ¡ 6 nuotraukos panaÅ¡us pagal veido bruožus (t. I, b. l. 83-84). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å ios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų Å¡altinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.

Asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiÅ¡ka grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016). Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis R.

Z. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo. Nors kaltinamasis pasinaudojo jam įstatymo garantuojama teise tylėti ir neduoti parodymų, tačiau teismas nukentėjusiojo E. M. sužalojimo ir durų iÅ¡laužimo aplinkybes nustatė remdamasis kitais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusysis E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smÅ«gį jam sudavė tas pats asmuo, kuris iÅ¡laužė duris.

SmÅ«gis jam buvo suduotas prie sodybos durų iÅ¡ lauko pusės. Pagal veido bruožus, Å¡viesius plaukus, smulkų (kÅ«dÄ ) kÅ«no sudėjimÄ gali pasakyti, kad tai buvo R. Z.. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo asmens, kuris jam sudavė smÅ«gį, ir atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu neatpažino kaltinamojo R. Z., kaip asmens, kuris jam sudavė smÅ«gį, tačiau teismas įvertinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažinti pateikta kaltinamojo nuotrauka aiÅ¡kiai neatitinka jo dabartinio amžiaus (t.

I, b. l. 44-45), nukentėjusysis kaltinamÄ jį konflikto metu matė pirmÄ kartÄ , sprendžia, jog nukentėjusio jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra objektyvÅ«s ir patikimi, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas (kaip ir nukentėjusysis) aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas D. T., kuris parodė, kad iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nusileido į apačiÄ pasižiÅ«rėti kas vyksta. Pamatė iÅ¡laužtas plastikines duris.

Jo draugas E. M. parodė pirštu į R. Z. ir pasakė, kad jis jam trenkė. Tuo metu R. Z. laikė du draugai, iš kurių vienas paklausė, kodėl taip padarė. Liudytojo D. T. parodymus patvirtina liudytojos K. C. parodymai, kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji smūgio sudavimo momento nematė, tačiau atėjusi iš antro aukšto pamatė išlaužtas duris ir sėdintį E. M., kuris buvo susiėmęs už žandikaulio. E. M. sakė, kad jam smūgį sudavė R. Z.. Aplinkybę, kad būtent kaltinamas R.

Z. iÅ¡laužė sodybos duris patvirtina ir liudytojos V. C. parodymai, kuri apklausta teisme parodė, jog kieme stovėjo vaikinai iÅ¡ jų kompanijos, jie susistumdė su atėjusiais vaikinais. Ji nenorėjo ten dalyvauti, nuėjo atgal į vidų. Kai užėjo į vidų, po poros minučių buvo iÅ¡verstos durys. Durys nukrito į sodybos vidų, sėdėjo nugara į duris atsisėdusi, atsisuko ir pamatė kitoje pusėje stovinį kaltinamÄ jį, todėl mano, kad bÅ«tent kaltinamasis iÅ¡laužė sodybos duris.

Liudytoja G. B. apklausta teisme parodė, kad pamatė į sodybÄ Ä¯kritusias duris, už jų stovėjo kaltinamasis R.. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo E. M., liudytojų V. C., K. C., D. T., G. B. parodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo bei sudaro vientisÄ loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas D. T. atpažinimo iÅ¡ foto nuotraukų metu atpažino kaltinamÄ jį, kaip asmenį, kuris Å¡ventės metu sodyboje sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam E. M., taip pat sulaužė sodybos duris, o liudytojos G.

B., V. C., K. C. atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu atpažino kaltinamÄ jį, kaip asmenį sulaužiusį sodybos duris. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ir liudytojai Å . S., A. G., V. P., tačiau jų parodymai neinformatyvÅ«s, nei paneigiantys, nei patvirtinantys kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinime buvo nurodyta, kad R. Z. jam inkriminuotus veiksmus atliko H. K. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau bylÄ nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad smÅ«gį nukentėjusiajam R.

Z. sudavė prie įėjimo (prie durų iÅ¡ kiemo pusės) į minėtas patalpas, todėl kaltinimas Å¡ioje dalyje sutikslinamas. Teismas pažymi, kad tai nėra esminės kaltinimo aplinkybės. Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Z. 2017-02-25 apie 4.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žmonių susibÅ«rimo vietoje – prie įėjimo į H. K. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Å¡ventės metu, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė E. M. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , taip padarė nukentėjusiajam E. M. apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ spyrė į duris, iÅ¡daužė 260 eurų vertės H.

K. priklausančios sodybos durų stiklÄ , tokiu įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais žmonių susibÅ«rimo vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ Kvalifikuojant kaltinamojo R. Z. veiksmus teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų baudžiamosiose bylose pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. smÅ«gį nukentėjusiajam E. M. sudavė be jokios priežasties. Pats nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau kaltinamojo R. Z. nepažinojo, kaltinamasis jam sudavė be jokios priežasties. Teismas pažymi, kad chuliganiÅ¡kų paskatų kaltinamojo elgesyje buvimÄ patvirtina ir pats kaltinamojo elgesio pobÅ«dis – vieÅ¡oje vietoje, Å¡imtadienį Å¡venčiančių asmenų akivaizdoje be jokios priežasties, paminat visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles, suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam į veidÄ , po to sekęs durų iÅ¡spyrimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo Å¡okiruoti Å¡ventėje dalyvavę asmenys, merginos patyrė Å¡okÄ , kaip nurodė liudytojas D. T., toks kaltinamojo R. Z. elgesys sukėlė stresinę situacijÄ , buvo sugadinta ir nutraukta Å¡ventė. Taigi, teismas pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. Z. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje idealiÄ sutaptį. Dėl bausmės Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytÄ jos atsakomybę sunkinačiÄ aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai sukėlė sveikatos sutrikdymÄ , kuris specialistų įvertintas nesunkiu bei turto sugadinimÄ .

Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad R. Z. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka ir pažeidimus, kuriais kėsinamasis į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (t. I, b. l. 135-137). Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. Z. yra jauno amžiaus, pagal bylos duomenis sveikatos problemų neturi, tačiau nedirba, nesimoka, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant ženkliai mažesnį už sankcijose numatytÄ vidurkį.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. Z. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui.

Tokia bausmė atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. Z. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 790,16 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo E. M. gydymo iÅ¡laidomis, atlyginimo (t.

I, b. l. 91-95). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir R. Z. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 175-177). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Pagal teismų praktikÄ asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 1000 eurų iki 3000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-36-895/2017; 2K-376-222/2016; 2K-269-697/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmÄ , kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, patyrė operacijÄ , kas neiÅ¡vengiamai lėmė nepatogumus, ligos laikotarpiu buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais.

Teismas pažymi ir tai, kad E. M. sužalojimus patyrė bÅ«damas abiturientas, prieÅ¡ pat baigiamuosius abitÅ«ros egzaminus, dėl gydymosi praleido svarbų pasiruoÅ¡imo egzaminams laikotarpį. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, tačiau yra sveikas ir turi visas galimybes dirbti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusiÄ Å¾alos dydžio nustatymo praktikÄ , nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 eurų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė: R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti: - pagal 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; - pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintÄ bausmę R. Z. (R. Z.) skirti laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbÄ arba registracijÄ Užimtumo tarnyboje tęsti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. Z. (R. Z.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytÄ 790,16 eurų turtinę žalÄ . KardomÄ jÄ priemonę namų areÅ¡tÄ panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ R. Z. (R. Z.) civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 790,16 (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 16 ct) eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo E. M. (E. M.) gydymo.

Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Z. (R. Z.) nukentėjusiojo E. M. (E. M.) naudai 1000 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas