eec44e04-6764-441f-b3bc-eefb5814ef9f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-453/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11782-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.2.3.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistojo E. K. gynėjui advokatui V.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal BK 284 straipsnį – dvideÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausme;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir E. K. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2018 m. sausio 29 d.Tuo pačiu nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė E. K. ir M. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 4.53 val. iki 5.08 val. vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Naktinis Tbilisis“, esančio Molainių g. 15, Panevėžyje, M.

J. spardant naktinio klubo duris, E. K. pasikėsino suduoti smÅ«gį apsaugos darbuotojui, abu elgėsi įžūliai ir agresyviai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgiu, sukėlė muÅ¡tynes ir sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam V. G. ir T. P., grasino susidorojimu muÅ¡tynėse dalyvavusiems asmenims ir muÅ¡tynes nutraukusiems apsaugos darbuotojams, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .E. K. nuteistas ir už tai, kad jis 2017 m. kovo 11 d. apie 5.09 val. prie naktinio klubo „Naktinis Tbilisis“, esančio Molainių g. 15, Panevėžyje, kerÅ¡taudamas dėl prieÅ¡ tai įvykusių muÅ¡tynių, po kurių grasino susidorojimu nukentėjusiajam V.

G., sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės kairę pusę nukentėjusiajam V. G., padarydamas jam durtinę – pjautinę kiauryminę krÅ«tinės kairės pusės žaizdÄ su krÅ«tinplėvės ir Å¡irdiplėvės bei Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio sužalojimu, kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ir Å¡irdiplėvės ertmėse, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realiÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, taip pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį V.

G., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam ginantis ir atstÅ«mus jį ranka nuo savęs, praradęs pusiausvyrÄ nukrito, po ko, nukentėjusysis pabėgo, o apsaugos darbuotojai bandė jį, parkritusį ant žemės sulaikyti. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį ir E. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl V.

G. sužalojimo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam švelnesnę bausmę.Gynėjas aptardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl sprendimo E. K. pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti, o ne pagal kilusias pasekmes – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teiginiai patvirtina tyčinį nuteistojo siekį įdurti peiliu nukentėjusiajam, tačiau jie nepatvirtina konkretaus nuteistojo siekio atimti nukentėjusiajam gyvybę.Gynėjas pažymi, kad vertinant E. K. veiksmus, svarbu nustatyti kokių nusikalstamų pasekmių nuteistasis siekė savo smurtiniais veiksmais.

Gynėjas aptardamas BK 22 straipsnio ir 129 straipsnio nuostatas ir dėl jų taikymo suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-521/2013, Nr. 2K-13-976/2018 ir kt.) teigia, kad pasikėsinimu nužudyti kaltininkas gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik tada, kai nustatoma tiesioginė apibrėžta kaltininko tyčia siekiant konkrečių pasekmių – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, o veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo aptartos E. K. tyčios turinį pagrindžiančios aplinkybės, nepagrindžia nuteistojo veikos kvalifikavimo kaip pasikėsinimo nužudyti, nes ir sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam lemia sunkias pasekmes. Gynėjas nurodo, kad visi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų vertinimo kaip pasikėsinimo nužudyti įvykdyto veikiant tiesiogine tyčia yra susiję tik su E. K. veiksmo – dūrio peiliu nukentėjusiajam, vertinimu, šio veiksmo nevertinant padarinių siekimo atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas tik pasisakė, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nesprendė ar tyčia pasekmių atžvilgiu buvo apibrėžta ar neapibrėžta.Gynėjas aptardamas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus argumentus dėl tiesioginės tyčios buvimo E. K. veiksmuose teigia, kad tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams dėl galimybės kaip pasikėsinimÄ nužudyti kvalifikuoti tik tuos atvejus, kai nustatoma tiesioginė apibrėžta kaltininko tyčia atimti nukentėjusiojo asmens gyvybę, o ne siekti neapibrėžtų pasekmių, tarp kurių alternatyviai gali kilti ir mirtinos pasekmės. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistojo E. K. tyčios turinio, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , privalėjo tinkamai įvertinti ne tik panaudotÄ Ä¯rankį, kilusius padarinius, bet ir kitas svarbias aplinkybes: nusikalstamų veiksmų bÅ«dÄ , jų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Gynėjo teigimu, įgertinus visas šias aplinkybes, galima teigti, kad E. K. neturėjo tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti V. G..Nuteistasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, jų nesiejo įtempti priešiški santykiai. Taigi, nenustatytas joks išankstinis motyvas nužudymui. Prieš suduodamas nukentėjusiajam peiliu, E. K. neišsakė jokių grasinimų, juo labiau grasinimo nužudyti. Tai teismo posėdyje parodė visi apklausti asmenys, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, neva liudytojai parodė, kad būtent nuteistasis grasino susidorojimu, neatitinka bylos aplinkybių.Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis E. K. buvo girtas.

Tai patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matosi, kad E. K. nenustovi vietoje, beveik griuvinėja. Tai, kad jis buvo neblaivus ir kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, patvirtino teisme apklausti liudytojai. Be to, jam ne kartÄ buvo purÅ¡kiama aÅ¡arinėmis dujomis. Tai patvirtino liudytojai T. P., A. J.. Pasak gynėjo, tokia nuteistojo bÅ«sena, tiek dėl girtumo, tiek ir dėl patirto aÅ¡arinių dujų poveikio, paneigia nuteistojo galimybes nukentėjusiajam suduoti bÅ«tent kryptingÄ smÅ«gį į Å¡irdį (Å¡irdies plotÄ ).

Nuteistojo smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam buvo visiÅ¡kai atsitiktinis. Gynėjo teigimu, E. K. bÅ«damas tokios bÅ«senos sÄ moningai galėjo siekti tik pataikyti į nukentėjusiojo korpusÄ , bet ne į labai tiksliÄ ir konkrečiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinės kairę pusę, juo labiau į Å¡irdies plotÄ . Gynėjas pažymi, kad po Å¡io vienintelio smÅ«gio, praradęs koordinacijÄ ir nugriuvęs, nuteistasis neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo siekį nužudyti nukentėjusįjį.

Jis nukentėjusiojo nesivijo, nors niekas nemėgino jo sulaikyti. PrieÅ¡ingai, tai nukentėjusysis V. G. vijosi bėgantį nuteistÄ jį. Tuo tarpu E. K. nelaukė ir nemėgino dar kartÄ smogti jį besivejančiam nukentėjusiajam. Nuteistojo elgesys ir jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo neleidžia spręsti apie jo tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį.Gynėjas nurodo, kad liudytojo R. G. parodymai apie nuteistojo elgesį po jo sulaikymo taip pat patvirtina, kad jei nuteistasis bÅ«tų prisiminęs įvykius ir žinojęs, kad dÅ«rė nukentėjusiajam į pavojingÄ gyvybei vietÄ , jis bÅ«tų klausęs kokia nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė ir ar jis iÅ¡gyveno, o ne apie tai kÄ jis padarė.

BÅ«tent toks pateiktas nuteistojo klausimas, patvirtina, kad asmuo nieko neprisimena. Tai taip pat paneigia E. K. tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį.Taigi, gynėjas remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teigia, kad pirmiau aptartos aplinkybės nepatvirtina teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo E. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, o jÄ paneigia, todėl nuteistojo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.Gynėjas taip pat nurodo, kad nuteistajam E. K. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės skyrimo, turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies taikymo E. K. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, taip pat pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies dėl E. K. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad E. K. pasikėsino nužudyti V.

G. veikdamas tiesiogine tyčia. Gynėjas teigia, kad E. K. atlikdamas smurtinius veiksmus nesiekė nužudyti nukentėjusiojo, todėl jo nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, tai yra nuteistojo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir pripažindamas E. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis E. K., kad tiriamo įvykio metu E. K. peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam V.

G.. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis E. K. parodė, kad dėl girtumo (2017 m. kovo 11 d. 8.27 val. E. K. nustatytas 1,72 ‰ girtumas (t. 3, b. l. 106) tiriamo įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau tvirtino, kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo. BÅ«damas neblaivus ir pieÅ¡ tai kilusio konflikto metu jam į veidÄ papurÅ¡kus aÅ¡arinių dujų, atlikdamas smÅ«gį peiliu, negalėjo suvokti kur yra nukentėjusiojo Å¡irdis, taip atsitiko netyčia (t. 5, b. l. 74-75). Kaip nustatyta, nuteistasis E. K. neigė norėjęs nužudyti V.

G., tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į visas padarytos veikos aplinkybes: asmens atliktus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-97-693/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017).

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie E. K. tyčios turinį kaip tik ir pagrindė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu. Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia.IÅ¡ įvykio vietoje buvusių liudytojų V. V. (t. 1, b.l. 59-61, t. 5, b.l. 78), A.

D. (t. 1, b.l. 71-73, t. 5, b.l. 77-78), A. J. (t. 1, b.l. 84-85, 89-90, t. 5, b.l. 118), T. P. (t. 1, b.l. 95-99, t. 5, b.l. 75-76), T. Ž. (t. 1, b.l. 138-140, t. 58, b.l.

79) parodymų, taip pat baudžiamojoje byloje pateikto tiriamo įvykio vaizdo įraÅ¡o (t. 1, b.l. 198-200) matyti, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje tarp nukentėjusiojo ir jo draugų bei nuteistųjų E. K. ir M. J. dėl mažareikÅ¡mės dingsties (T. P. papraÅ¡ius nuteistųjų cigarečių) įvyko konfliktas. Å io konflikto metu E. K. mušėsi su nukentėjusiuoju V. G.. Po automobilių aikÅ¡telėje įvykusio konflikto, abiem konflikto dalyvių pusėms pasitraukus į skirtingas puses, prie nukentėjusiojo kryptingai ir greitu žingsniu priėjo nuteistasis E. K. ir iÅ¡tiesta ranka tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinės kairę pusę.

Po to, nuteistasis pargriuvo, atsikėlė ir rankoje turėdamas peilį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Liudytas T. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad konflikto dalyviams pasitraukus į skirtingas puses, nuteistieji jam, V. G., A. J. ir apsaugos darbuotojams, iÅ¡sakė grasinančio pobÅ«džio žodžius. Tokius žodžius nuteistieji Å¡aukė ir eidami link jų. Tiek jis, tiek V. G. tokius nuteistųjų žodžius suprato kaip grasinimÄ , kad juos gali sumuÅ¡ti (t. 1, b.l. 95-99). Liudytojas T.

P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuteistieji po konflikto Å¡aukė ir rėkė, tačiau jau nebeprisiminė kÄ Å¡aukė (t. 5, b.l. 75-76). Be to, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. D., V. V. taip pat parodė, kad nuteistieji buvo nusiteikę agresyviai, vartojo necenzÅ«rinis žodžius, liudytojai bijojo dėl tokiu nuteistųjų veiksmų (t. 5, b.l. 77 -78). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais.IÅ¡ byloje nustatytų nuteistojo E. K. atliktų smurtinių veiksmų matyti, kad nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių liudytojų atžvilgiu iÅ¡sakyti grasinančio pobÅ«džio žodžiai nebuvo vien pagÄ sdinimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad peiliu V. G. buvo sužalotas ne abipusių grumtynių metu, o jau nurimus konfliktui ir konflikto dalyviams pasitraukus į skirtingas puses. Byloje nustatytos aplinkybės, taip pat ir pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad E. K. iÅ¡ karto po konflikto, neabejotinai turėdamas tikslÄ atkerÅ¡yti nukentėjusiajam, iÅ¡ anksto turėdamas peilį rankoje, sÄ moningai, tiesiai ir kryptingai ėjo link V. G., nors M. J. jį bandė sulaikyti, ir priėjęs prie nukentėjusiojo jam smogė bÅ«tent į kÅ«tinės kairę pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam specialisto iÅ¡vadoje nustatytus pavojingus gyvybei sužalojimus.

Nukentėjusįjį V. G. nuteistasis E. K. sužalojo peiliu (liudytojų V. V. ir A. D. teigimu, peilio geležtė buvo apie 10-12 cm), tai yra gyvybei pavojingu, duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuriuo neabejotinai galėtų bÅ«ti padaryti ir mirtini sužalojimai. Tokie nuteistojo veiksmai bei pasirinktas asmens žalojimui skirtas įrankis – peilis, patvirtina, kad suduodamas smÅ«gį peiliu nuteistasis (nors ir bÅ«damas neblaivus) neabejotinai aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato, atimti V.

G. gyvybę. Tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis iki tiriamo įvykio nebuvo pažįstami, nepaneigia to, kad nuteistasis siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę būtent keršydamas dėl anksčiau tarp jų įvykusio konflikto.Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nukentėjusiajam peiliu buvo suduotas tik vienas smūgis, tačiau specialisto išvadoje Nr. G 330/2017(05) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl V. G. nustatytų sužalojimų: durtinės - pjautinės kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizdos su krūtinplėvės ir širdiplėvės bei širdies dešinio skilvelio sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmėse kilo reali grėsmė jo gyvybei (t. 2, b.l. 140-141).

Liudytojai V. V., A. D., A. J., T. P., T. Ž. taip pat parodė, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų labai stipriai kraujavo, buvo praradęs sÄ monę. Neabejotina, kad jeigu V. G. nebÅ«tų laiku suteikta medicininė pagalba, jis dėl patirto sužalojimo, didelio kiekio kraujo netekimo, galėjo ir mirti. Todėl tai, kad buvo peiliu suduotas tik vienas smÅ«gis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl E. K. kaltės pasikėsinus nužudyti V. G.. Be to, nuteistasis E. K. nukentėjusiajam smÅ«giavo peiliu ne bet kur, bet į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogui kÅ«no dalį – krÅ«tinės kairę pusę, kurioje iÅ¡sidėstę žmogaus gyvybinėms funkcijoms svarbÅ«s organai, taip pat ir Å¡irdis.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad galva ir krÅ«tinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kÅ«no dalys ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį ar durdamas kitam žmogui į Å¡ias kÅ«no vietas daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, jog E. K. tiek eidamas link nukentėjusiojo, tiek suduodamas jam smÅ«gį peiliu, rankomis veido nesidengė, taigi akivaizdžiai matė kur smÅ«giuoja nukentėjusiajam peiliu.Ä®vertinusi aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog E. K. suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo, apie tai įvykio vietoje iÅ¡sakydamas grasinančio pobÅ«džio teiginius bei žodžius, tai yra E. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios – nukentėjusysis gindamasis pastÅ«mė nuteistÄ jį, po ko Å¡is pargriuvo ir prie jo priėję apsaugos darbuotojai bandė jį sulaikyti. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. K. neteisėtus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimÄ veikiant tiesiogine tyčia nužudyti V.

G.. Apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas yra nepagrįstas, nes pagal suformuotÄ teismų praktikÄ motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinas nužudymo sudėties požymis, kurį reikėtų įrodinėti ir privalomai nustatinėti, norint veikÄ kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012, Nr. 2K-450/2014).Apelianto argumentai apie tai, kad nuteistasis po suduoto smÅ«gio prieÅ¡ nukentėjusįjį jokių veiksmų nebeatliko ir kad pats nukentėjusysis V.

G. bandė vytis nuteistuosius, nepaneigia E. K. tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Iš baudžiamojoje byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis E. K. savo pradėtų veiksmų tęsti nebegalėjo, nes prie jo ir nukentėjusiojo priėjo apsaugos darbuotojai, kurie neabejotinai būtų nukentėjusįjį gynę nuo nuteistojo. Iš liudytojų V. V. ir A. D. parodymų nustatyta, kad nuteistojo jie nesulaikė tik dėl to, kad jo rankose pamatė peilį. Nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia ir liudytojo R.

G. parodymai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad gynėjas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2017, kurioje taip pat buvo sprendžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas iÅ¡ esmės dėl panaÅ¡ios situacijos (nurodytu atveju buvo vienÄ kartÄ Å¡auta asmeniui į krÅ«tinę), nes jis aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018) buvo pakeistas ir, prieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartyje buvo pasisakyta, kad nuteistojo veika nepagrįstai buvo perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnį ir buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti veikiant tiesiogine tyčia.

Dėl tiesioginės tyčios rūšies Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino ir nepasisakė kokia apibrėžta ar neapibrėžta tiesiogine tyčia veikė E. K..Iš skundžiamų nuosprendžio matyti, kad jame aiškiai nurodyta nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) kėsinantis nužudyti nukentėjusįjį, atskleistas kaltės turinys, aptartas nuteistojo veiksmų kryptingumas, noras konkretaus rezultato – nukentėjusiojo V.

G. mirties. Tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, remdamasi pirmiau aptartais įrodymais pritaria ir baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija. BK 15 straipsnis nustato dvi tyčios rÅ«Å¡is – tiesioginę ir netiesioginę. Baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rÅ«Å¡ys, tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rÅ«Å¡ies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl tyčios rūšies (apibrėžta ar neapibrėžta), kuri nėra nustatyta BK 15 straipsnyje, kadangi tokia tyčios rūšis išeina už įstatyminio reglamentavimo ribų. Teismų suformuotoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad teismas, spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimus, neturi ja operuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, Nr. 2K-101-677/2015).

Dėl E. K. paskirtos bausmės Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti E. K. paskirtÄ bausmę. PraÅ¡ymÄ Å¡velninti bausmę apeliantas grindžia tik tuo, kad nuteistojo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nesant pagrindo nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , nėra pagrindo paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Apygardos teismas E. K. už pasikėsinimÄ padaryti šį nusikaltimÄ paskyrė minimaliÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , į nustatytas jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybe dėl bausmės skyrimo, taip pat papildomai įvertinus nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius bylos duomenis (laikomas neteistu (t. 3, b.l. 86-98), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b.l. 84-85), turi du mažamečius vaikus (t. 3, b.l. 174-175), bei tai, kad iÅ¡ dalies atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, taip pat atlygino nukentėjusiajam turėtas proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 6, b.l. 13-16) apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta sankcijoje nustatyta minimali septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimÄ E. K. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. K. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.Skundžiamame nuosprendyje į bausmės laikÄ tinkamai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                               Valdimaras Bavėjanas                                                                              Viktoras Kažys                                                                              Aloyzas Kruopys