eec2bb0d-1681-40fb-bbd7-3741dd8e2b1d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1190-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03602-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui A. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui T.

P. ir jos atstovui advokatui M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. S., A. S. ir V. S. praÅ¡ymÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, T. P. dėl termino praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti atnaujinimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas A. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o atnaujinti pareiÅ¡kėjoms terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F.

B. (F. B.) turėtÄ (duomenys neskelbtini) N. V. vietovėje nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2 deÅ¡imtines žemės ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. PraÅ¡yme nurodoma, kad 2018 m. pabaigoje pareiÅ¡kėjos iÅ¡ artimųjų giminaičių sužinojo, kad jie disponavo žeme (dvi deÅ¡imtinės žemės), į kuriÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurios galimai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) N. V. vietovėje priklausė nuosavybės teise pareiÅ¡kėjų seneliui iÅ¡ motinos pusės F.

B.. Sužinojusios, kad senelis turėjo žemės sklypÄ kitoje vietoje nei pareiÅ¡kėjų tėvai, t.y. patį nuosavybės turėjimo faktÄ ir vietÄ , pareiÅ¡kėjos nedelsdamos kreipėsi į archyvÄ , kad gauti tai patvirtinančius dokumentus. 2019-02-18 gavusios pažymÄ iÅ¡ archyvo apie senelio turėtÄ Å¾emę, pareiÅ¡kėjos kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl nuosavybės teisų į buvusio savininko F. B. (duomenys neskelbtini) N. V. vietovėje turėtÄ turtÄ â€“ 2 deÅ¡imtines žemės atkÅ«rimo. 2019-07-01 raÅ¡tu Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyrius atsakė, kad yra praleistas terminas praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui ir dėl Å¡io termino atnaujinimo reikėtų kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias piliečiams, praleidus terminÄ praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praÅ¡o jį atnaujinti.

Paaiškina, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo pradžios pareiškėjos aktyviai domėjosi iki nacionalizacijos turėtu giminės turtu. Pagal archyvinius dokumentus joms buvo žinoma, kad tiek mama G. B., tiek tėvas T. B. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje turėjo žemės, kuria naudojosi iki nacionalizacijos. Kadangi senelis gyveno kartu su tėvais, nekilo minčių, kad motinos turėta iki nacionalizacijos žemė (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo paveldėta iš senelio F.

B., tad pareiÅ¡kėjos negalėjo žinoti, kad senelis dar turėjo ir žemės kitoje vietoje, ne (duomenys neskelbtini) kaime. Tik 2019 m. iÅ¡ artimųjų giminaičių, nuslėpusių nuo pareiÅ¡kėjų ir paveldėjusių visÄ senelio žemę, taip pat ir jų dalį, sužinojusios, kad motina G. B. iÅ¡ tiesų nepaveldėjo savo tėvo F. B. turėtos žemės, nedelsdamos kreipėsi dėl atitinkamų nuosavybės teisę liudijančių dokumentų gavimo ir nuosavybės teisių atstatymo.

Kadangi iki 2001-12-31 ir atitinkamai iki 2003-12-31 pareiÅ¡kėjos buvo įdėjusios visas pastangas surasti ir informuoti valstybės institucijas apie nacionalizuotÄ turtÄ , į kurį joms galėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, bei nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad toks turtas buvo, terminas buvo praleistas negavus reikalingos ir teisingos informacijos ne dėl nuo pareiÅ¡kėjų valios priklausiusių priežasčių. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus miesto skyrius su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos Nr.953 duomenimis nustatyta, jog pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-05-03 pažymÄ T. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,1850 ha ploto buvusio savininko F. B. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę buvusiame Ž. V. rėžiniame kaime Vilniaus mieste. Nuosavybės teisės yra atkuriamos 1991-12-30 praÅ¡ymÄ pateikusiai T. P.. Nuosavybės teisės yra atkurtos į 1,1637 ha ploto žemės, likęs neatkurtas plotas yra 1,0213 ha žemės. Nurodo AtkÅ«rimo įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , kuria remiantis gali bÅ«ti atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

PaaiÅ¡kina, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kuris per AtkÅ«rimo įstatyme nustatytÄ terminÄ pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Akcentuoja, jog terminas praÅ¡ymui, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti galėtų bÅ«ti atnaujintas tik tokiems asmenims, kurie dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų nuosavybės teisių atkÅ«rimo veiksmų, todėl sprendžiant dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo bÅ«tina vertinti, ar pareiÅ¡kėjų nurodyta priežastis – 2018 m. pabaigoje gauta informacija apie senelio turėtÄ Å¾emę Ž.

V. rėžiniame kaime, yra svarbi priežastis trukdžiusi pareiÅ¡kėjoms laiku kreiptis į archyvus, o taip pat ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio Ž. V. rėžiniame kaime turėtÄ Å¾emę, juolab, kad pareiÅ¡kėjos tokia teise pasinaudojo ir 1992-03-18 bei 2000-03-16 praÅ¡ymais kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo į savo tėvo T. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtÄ Å¾emę. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga rÅ«pintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informacijÄ apie galimÄ susigrÄ Å¾inti turtÄ tenka patiems pretendentams.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo nuo 1991 m. ir artimiausiu metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-12-13 nutarimu Nr.XIII-82 šis procesas planuojamas užbaigti. Mano, kad pareiškėjos dėl subjektyvių priežasčių nebuvo pakankamai aktyvios teisinių santykių dalyvės, nepakankamai rūpinosi savo teisių įgyvendinimu, todėl terminai praleisti ne dėl svarbių priežasčių ir neturėtų būti atnaujinami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atliepimu į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ jį praÅ¡o atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjų nurodoma priežastis – nežiojimas – negali bÅ«ti laikoma svarbia arba iÅ¡skirtine. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiÅ¡kėjos galėjo gauti joms rÅ«pimus dokumentus įstatymų nustatytais terminai, tačiau savo valia tuo metu pasirinko pasyvų elgesio modelį ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.

Atmetus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ bus apginta trečiojo suinteresuoto asmens teisė į likusį neatkurtÄ Å¾emės plotÄ Ä¯ buvusio savininko F. B. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Ž. V. rėžiniame kaime Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę - 1,0213 ha žemės, todėl praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (200 Eur už atsiliepimo parengimÄ , 70 Eur už konsultacijas, atstovimÄ , pasirengimÄ teismo posėdžiui). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas A. B. palaikė praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. ir jos atstovas advokatas M. S. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. T. P. papildomai paaiÅ¡kino, kad tėvas anksti mirė, nežinojo, kad yra tokie giminės. Senelis gyveno prie jų. PraÅ¡ymas atmetamas. Byloje sprendžiamas termino paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti atnaujinimo klausimas.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais dokumentais nustatyta, kad B. H., gim. 1905-12-24 tėvai buvo B. F. ir B. K.. 2019-01-25 Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-02-18 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vilniaus – (duomenys neskelbtini) piliečių sÄ rašų 1925 m. byloje įraÅ¡ytas Ž. – V. (R. – V.) kaimo gyventojas B. (B.) F. (F.), 49 m. amžiaus, turintis 2 deÅ¡imtines žemės paveldėtos po tėvo. Bylos duomenimis G. B., gim. 1905-12-24, (1931-04-07 sudaryta B. H. F. ir B.

T. I. santuoka, I-OK Nr.261313) mirė 1998-04-02, bÅ«dama 92 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos. AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismÄ dėl praleistų terminų praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teismas pripažinęs, kad Å¡ie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali Å¡iuos terminus atnaujinti. Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidÄ , matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminÄ , per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus praÅ¡ymus bei įstatymo nustatytus dokumentus.

Paskutinį kartÄ terminas praÅ¡ymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises turi bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartÄ buvo pratęstas 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; Å¡iuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Taigi, faktinis terminas praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti virÅ¡ijo deÅ¡imt metų. Teismo vertinimu, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai. Priimdamas 2004-10-12 įstatymÄ Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iÅ¡ esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimÄ , t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad Å¡ie terminai gali bÅ«ti atnaujinti teismine tvarka.

Kartu įstatymų leidėjas nustatė sÄ lygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimÄ . Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtÄ pagrindÄ Ä¯statymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais Å¡ių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, tikėjimasis yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ .

Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. PareiÅ¡kėjos nurodo, jog jų motina yra G. B., tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių dokumentų į bylÄ nėra pateikta. Pažymėtina, kad G. (H.) B. , nustatytais terminais – 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų.

Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. G. B. mirė 1998-04-02. Bylos duomenimis (2000-10-23 pažyma) nustatyta, kad G. B. yra pateikusi dokumentus į jos pačios nuosavybės teisėmis valdytÄ Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 10,32 hÄ Å¾emės. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos siekia, kad joms bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į jų teigimu senelio F. B. iki nacionalizacijos vietovėje (duomenys neskelbtini) valdytas dvi deÅ¡imtines žemės. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjų nurodytos priežastys, t. y. jog jos nežinojo apie jų senelio F.

B. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtÄ (duomenys neskelbtini), vietovėje nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2 deÅ¡imtines žemės, o 2019 m. sužinojusios, kad motina G. B. iÅ¡ tiesų nepaveldėjo savo tėvo F. B. turėtos žemės, kreipėsi dėl dokumentų gavimo, nelaikytinos nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. PareiÅ¡kėjų nežinojimas apie jų senelio nuosavybės teise valdytÄ dviejų deÅ¡imtinių žemės sklypÄ nepatvirtino reikÅ¡mingų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjų elgesys buvo tinkamas, rÅ«pestingas ir apdairus praėjus daugiau nei penkiolikai metų po AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio žemę.

G. B. mirė 1998 m., todėl pareiÅ¡kėjos turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ Å¾emę valdė jų motina ir senelis. Taip pat pareiÅ¡kėjos turėjo teisę savarankiÅ¡kai domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimu į jų senelio žemę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjos ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė savo teisių įgyvendinimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į F. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), vietovėje, iki AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo.

PareiÅ¡kėjų kreipimasis praėjus daugiau nei penkiolikai metų po AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pareiÅ¡kėjo senelio valdytÄ Å¾emės sklypÄ nepatvirtino reikÅ¡mingų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjos buvo aktyvios ir rÅ«pestingos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese iki AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjoms buvo kokių nors objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirÅ«pinti nuosavybės teisių atkÅ«rimu.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Be to, byloje nėra nustatyta pakankamai duomenų spręsti apie buvusio žemės savininko F. B. giminystės ryÅ¡ius su pareiÅ¡kėjomis. PareiÅ¡kėjos nepateikė patvirtinančių duomenų, kad jų motina yra buvusio savininko F. B. duktė H. B.. Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad terminas pateikti praÅ¡ymÄ bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. prašė atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTÄ® 40 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTÄ®  40  straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos teismui pateiktu praÅ¡ymu prašė atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti į F. B. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtÄ (duomenys neskelbtini) vietovėje turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (dvi deÅ¡imtines žemės).

Pagal 2005-05-03 pažymÄ teisę atkurti nuosavybės teises į 2,1850 ha ploto buvusio savininko F. B. žemės turi trečiasis asmuo T. P. (likusi neatkurta dalis 1,0213 ha žemės). Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo tenkinimo atveju trečiajam suinteresuotajam asmeniui T. P. bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės, tačiau pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas buvo atmestas visa apimtimi, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuotojo asmens teisės. Taigi trečiasis suinteresuotasis asmuo, remiantis ABTÄ® 40 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. IÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ su atsiliepimu pateikto bylinėjimosi iÅ¡laidų kvito ir atsiliepime pateikto iÅ¡laidų detalizavimo matyti, kad už atsiliepimo parengimÄ priskaičiuota 200 Eur, už pasirengimÄ posėdžiui ir advokato atstovavimÄ teismo posėdžio metu priskaičiuota 70 Eur. Prie atsiliepimo pridėtas 2019-12-02 pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1065515), patvirtinantis 270 Eur sumokėjimÄ . Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už skundÄ (ieÅ¡kinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis nagrinėjamu atveju galėtų sudaryti 3223 Eur (1289x2,5x100 proc.), pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 (maksimalus galimas priteisti valandinis įkainis Å¡iuo atveju galėtų sudaryti 129 Eur už vienÄ valandÄ ).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktÄ teisinį reguliavimÄ , pateiktus įrodymus ir argumentus, į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡oma suma nesiekia maksimalių dydžių vidurkio, praÅ¡ymas priteisti 270 Eur iÅ¡laidų už advokato paslaugas tenkintinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų A.

S., A. S. ir V. S. praÅ¡ymÄ atmesti. Trečiojo suinteresuotojo asmens T. P. naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. S., A. S. ir V. S. priteisti 270 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis