eec1a72d-70f9-4054-8b0a-cd16bfa68b97 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1114/2012Procesinio sprendimo kategorija: 121.19.1.;(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pripažinti neteisėtais ir panaikinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. 2-3514-431/2012 pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ skundÄ uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „L&M Vilnius“.

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,     n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2011 m. balandžio 28 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi (toliau – administratorius) paskyrė UAB „Insolvensa“; 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditorių AB SEB lizingas“ bei UAB „L&M Vilnius“. 2011 m. rugsėjo 27 d.

BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pirmasis kreditorių susirinkimas, be kitų klausimų sprendė ir priėmė nutarimus dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų (9.1 klausimas); dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo (9.2 klausimas); dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo (9.3 klausimas); dėl AB „SEB lizingas“ kreditoriaus reikalavimo (9.4 klausimas). Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ teigimu, nei pranešime, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyti šie darbotvarkės klausimai.

Tokiu būdu buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kreditorius negalėjo ginti savo teisių ir interesų. Priimtų nutarimų turinys yra akivaizdžiai ydingas, neatitinkantis ĮBĮ reikalavimų. Susirinkimo metu priimti klausimai suteikė naujai suformuotam kreditorių komitetui labai plačius įgaliojimus, todėl yra pagrindas abejoti išrinkto kreditorių komiteto narių kompetencija ir tikraisiais ketinimais, nes 4 iš 5 kreditorių komiteto narių yra tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę bankrutuojančios įmonės valdyme.

Kreditorių komiteto nariais iÅ¡rinkti asmenys, dėl kurių veiklos įmonė tikėtina tapo nemoki, todėl tokios sudėties kreditorių komitetas nebus nesuinteresuotas atskleisti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių ir visomis priemonėmis sieks paÅ¡alinti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o kitus, jiems nepalankius kreditorius, sudarant sÄ lygas vėliau tarpusavyje iÅ¡sidalinti likusį bendrovės turtÄ . Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašė teismo pripažinti ir panaikinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus 9.1 – 9.4 klausimais, kuriais nuspręsta dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų, įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo, kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo ir dėl AB „SEB lizingas“ kreditoriaus reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi kreditoriaus AB „SEB lizingas“ skundÄ patenkino - pripažino neteisėtais ir panaikino BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 9.1 – 9.4 darbotvarkės klausimais. Teismas nustatė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti 61,98 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų. Tačiau praneÅ¡ime kreditoriams ir jo pagrindu pateiktame balsavimo raÅ¡tu biuletenyje nebuvo nurodyti pareiÅ¡kėjo ginčijami darbotvarkės klausimai.

Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, taip pat numatomo kreditoriaus interesams prieštaraujančio bei byloje ginčijamo nutarimo svarstymo ir priėmimo, pareiškėjas negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje likviduojamos UAB ,,Baltic retail“ byloje Nr. 3K-3-650/2005).

Teismo vertinimu, nepateisinama, kai kreditorių dalis neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir iÅ¡vengti galimo nepritarimo. Nagrinėti klausimai yra ypač svarbÅ«s tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, todėl dėl Å¡ių klausimų pirmiausia turėjo bÅ«ti tinkamai ir iÅ¡ anksto praneÅ¡ta kreditoriams ir atitinkamai iÅ¡klausyta visų įmonės kreditorių nuomonė. Teismo nuomone, kreditorių komiteto sudėties rinkimai ir plačių įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimas pažeidžia kreditoriaus AB „SEB lizingas” interesus ir ta prasme, kad kreditorių komiteto nariais iÅ¡rinkti S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, kurie kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai 2011 m. liepos mėn. kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu atsisakyti tvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 3 190 092,94 Lt ir AB „SEB lizingas“ 1 583 431,43 Lt kreditorinius reikalavimus ir Å¡iuo metu savo aktyviais veiksmais yra eliminavę galimai didžiausius balsus susirinkime turėsiančius kreditorius nuo dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir svarbiausių klausimų sprendimo.

Išsisprendus ginčams dėl kreditorinių reikalavimų, jų patvirtinimo atveju ši balsų skaičiaus dalis turės lemiamos įtakos priimant svarbius bankrutuojančioje įmonėje klausimus, dėl ko turi būti vertinamos visų kreditorių teisės lygiateisiškumo principu, siekiant suderinti visų kreditorių interesus ir tikslus. Įgaliojimų suteikimas kreditorių komitetui toje situacijoje, kai dar nagrinėjami ginčai dėl reikšmingos dalies kreditorių balsų skaičiaus, pažeidžia kitų kreditorių interesus.

Teismas taip pat nustatė, kad darbuotojų atstovu į kreditorių komitetÄ iÅ¡rinktas Č. K. susirinkimui nepateikė atitinkamo įgaliojimo, o suinteresuoto asmens UAB „L&M Vilnius“ į bylÄ pateiktas I. S. įgaliojimas Č. K. neatitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Todėl konstatavo, kad į kreditorių komiteto narius buvo iÅ¡rinktas darbuotojų atstovas neturintis įgalinimų ginti su darbo santykiais susijusių reikalavimų. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai ir pagrindai sudaro pagrindÄ pripažinti neteisėtais ir panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Teismas neanalizavo kreditorių susirinkimo nutarimo 9.4 klausimu – dėl AB „SEB lizingas” kreditoriaus reikalavimo, nes jie nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo pripažinti ginčijamų nutarimų negaliojančiais, be to, klausimas dėl ginčijamo nutarimo esmės bus sprendžiamas bankroto byloje pagal atskirai paduotus pareiÅ¡kimus.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Kreditorius UAB „L&M Vilnius“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - kreditoriaus AB „SEB lizingas“ skundÄ atmesti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2005, nes kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.              2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teismų praktikos. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkime, kreditorių balsų dauguma priimti ginčijami nutarimai buvo priimti Å¡ių klausimų iÅ¡ anksto neįtraukus į darbotvarkę, nedaro jų nepagrįstais ar neteisėtais, nes už juos balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau negu pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų ir kreditoriaus AB „SEB lizingas“ balsai nebÅ«tų lėmę Å¡ių nutarimų priėmimo.3.

Teismas nepagrįstai spendė, kad pareiÅ¡kėjas, nežinodamas iÅ¡samių susirinkimo darbotvarkės pasiÅ«lymų, negalėjo ginti savo teisių. AB „SEB lizingas” yra atstovaujamas advokatų, turi didelę patirtį bankroto procesuose ir kreditorių susirinkimuose bei žino pirmojo kreditorių susirinkimo svarbÄ , todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad Å¡iame susirinkime gali kilti papildomų klausimų, o nedalyvaudamas jame ir balsuodamas raÅ¡tu, pats prisiėmė tokio sprendimo pasekmes.

4. Faktines bylos aplinkybes teismas vertino neobjektyviai, todėl pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias CPK nuostatas.

5. Teismo išvados, kad skundžiami nutarimai pažeidžia pareiškėjo teises ir ta prasme, jog kreditorių komiteto nariais išrinkti S. K., UAB „L&M Vilnius” ir UAB „Nerlit“ yra eliminavę didžiausius balsus susirinkime turėsiančius kreditorius nuo dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir svarbių bankrutuojančios bendrovės klausimų sprendimo, taip pat, kad įgaliojimų suteikimas kreditorių komitetui, kai dar nagrinėjami ginčai dėl reikšmingos dalies kreditorių balsų skaičiaus, pažeidžia kitų kreditorių interesus, nepagrįstos, neproporcingos ir neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir kuo greitesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslų kuo greičiau pašalinti iš rinkos nemokius subjektus. Nes vien aplinkybė, kad dalies kreditorių finansiniai reikalavimai yra ginčijami, negali lemti įmonės bankroto proceso paralyžiavimo bei įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo stabdymo.

6. Teismo nutarties motyvai liudija teismo iÅ¡ankstinę nuomonę ir Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡ioje byloje. Be to, teismas priima palankius pareiÅ¡kėjui AB „SEB lizingas“ procesinius sprendimus, o apeliantų atmeta formaliais pagrindais.

7. Ä®BÄ® 25 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtina, kad kreditorių komitete darbuotojų atstovas turi turėti notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ .

8. Teismas nevertino pareiÅ¡kėjo motyvų dėl ginčijamo nutarimo 9.4 klausimu, nes jie nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo ginčijamų nutarimų pripažinimui negaliojančiais, tačiau Å¡iuo klausimu nutarimÄ panaikino. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. 2012 m. gegužės 23 d. teisme gautas apelianto praÅ¡ymas dėl naujo įrodymo – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutarties, kuria bylÄ nagrinėjusi teisėja L.

G. nuÅ¡alinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos ir kitos, su ja susijusios civilinės bylos nagrinėjimo, priėmimo. Apeliantas nurodo, kad Å¡is teismo procesinis dokumentas patvirtina UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylÄ nagrinėjančios teisėjos L. G. Å¡aliÅ¡kumÄ , jos Å¡eimos nario (sutuoktinio) sÄ sajas su kreditoriumi AB „SEB lizingas“ ir vieninteliu jo akcininku AB SEB banku, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnis 2 dalis 1 punktas) ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo D. V. praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (2 t., 40 b. l.). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ AB „SEB lizingas“ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Kreditorius neturi pareigos fiziÅ¡kai dalyvauti kreditorių susirinkime. Tačiau tai jokių bÅ«du nereiÅ¡kia, kad kreditoriams balsuojant raÅ¡tu, fiziÅ¡kai susirinkime susirinkę kreditoriai turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti bet kuriuos nutarimus į darbotvarkę neįtrauktais klausimais.

Å iuo metu apeliantas ir su juos susiję asmenys ginčija AB „SEB lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinius reikalavimus, kuriuos patenkinus, ginčijamų nutarimų priėmimui reikėtų ir minėtų bendrovių pritarimo. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties apeliantas ir su juo susijusios bendrovės siekia kuo greičiau suformuoti kreditorių komitetÄ , į kurį lizingo bendrovės nebÅ«tų įtrauktos, ir tokiu atveju nebeliktų pareigos jų informuoti apie kreditorių komiteto susirinkimus.

Tokia situacija ir pasirinktos priemonės negali bÅ«ti pateisinamos, todėl pirmosios instancijos teismas, detaliai iÅ¡analizavęs visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.2. Apelianto argumentai, kad teismas priima pareiÅ¡kėjui palankius procesinius sprendimus, yra nepagrįsti. IeÅ¡kinius ir skundus UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje dėl lizingo bendrovių kreditorinių reikalavimų reiÅ¡kia tik apeliantas ir su juo susijusios įmonės, todėl teismai, iÅ¡nagrinėję nepagrįstus ieÅ¡kinius/skundus, juos atmeta.

Be to, AB „SEB lizingas“ procesinis aktyvumas lemia, kad procesiniai sprendimai yra priimami greičiau, nei kitų kreditorių inicijuotuose procesuose.3. Apeliantas kvestionuoja AB „SEB lizingas” kreditorinį reikalavimÄ , kuris jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, todėl pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas dokumentas.

4. Apelianto argumentai, kad kreditorių komitete darbuotojų atstovas neprivalo turėti notariÅ¡kai patvirtinto įgaliojimo, liudija tik subjektyvų teisės normų aiÅ¡kinimÄ .5. Nėra teisinių pagrindų pripažinti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantas nurodo, kad civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylÄ nagrinėjusi teisėja yra nuÅ¡alinta nuo UAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo, todėl yra absoliutus teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo Å¡ių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindÄ patikrinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ginčo esmės teisėtumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiÅ¡kia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, LR Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Tokios nuostatos laikomasi ir CPK 21 straipsnyje. Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sÄ Å¾iningÄ procesÄ , jeigu jam nedarys įtakos nei Å¡alys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos.

Teisėjų nepriklausomumas yra bÅ«tina sÄ lyga užtikrinant, kad bylÄ nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas ir neutralus teisėjas. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai. Pirma, nepriklausomumas reiÅ¡kia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumÄ nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Antra, Å¡is principas reiÅ¡kia asmeninį teisėjo nepriklausomumÄ sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos Å¡alių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų, ar iÅ¡orinių jėgų ir pan.

Jeigu teisėjo sprendimÄ veikė kokia nors paÅ¡alinė įtaka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo. Taigi Å¡iuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiÅ¡kia proceso sÄ Å¾iningumÄ . Å is nepriklausomumo aspektas reiÅ¡kia ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , t. y. situacijÄ , kai teisėjas, priimdamas sprendimÄ , nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas paÅ¡alinių veiksnių. Vadinasi, nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra toks teisėjas, kuris nėra iÅ¡ anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniÅ¡kai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, ginÄÄ sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sÄ mone.Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims (sprendimo 32 punktas). Apeliantas iÅ¡kėlė abejones dėl UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylÄ bei su ja tiesiogiai susijusiÄ Å¡iÄ , apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nagrinėjančios (nagrinėjusios) teisėjos L. G. neÅ¡aliÅ¡kumo, motyvuodamas pareiÅ¡kėjui AB „SEB lizingas“, su kurio vieninteliu akcininku AB SEB banku ir teisėjos sutuoktiniu sieja teisinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, palankių sprendimų priėmimu.

Å iems argumentams pagrįsti apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria, patenkinus kreditorių S. K. ir UAB „L&M Vilnius“ pareiÅ¡kimÄ , teisėja L. G. nuÅ¡alinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjamo, ir kuri, apelianto teigimu, patvirtina UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylÄ nagrinėjančios teisėjos L. G. Å¡aliÅ¡kumÄ , jos Å¡eimos nario sÄ sajas su kreditoriaus AB „SEB lizingas“ vieninteliu akcininku.

Å ioje nutartyje konstatuotas objektyvių duomenų apie asmeninį teisėjos L. G. Å¡aliÅ¡kumÄ UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje nebuvimas, tačiau spręsta, kad susiklosčiusioje situacijoje nustatytų aplinkybių visuma objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, o teismas negali pateikti Å¡ias abejones paÅ¡alinančių garantijų. Nutartyje nurodoma, kad AB „SEB lizingas“ interesas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje yra akivaizdus, teismo procesinių sprendimų nepalankumas pareiÅ¡kėjams ir su jais susijusioms įmonėms iÅ¡ esmės atitinka AB „SEB lizingo“ pozicijÄ , todėl tam tikros AB „SEB lizingas“ (jos akcininko AB SEB banko) sÄ sajos su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurios nariu yra teisėjos L.

G. sutuoktinis, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų ir protingų abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Taigi, Å¡iÄ , apeliacine tvarka nagrinėjamÄ , su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla tiesiogiai susijusiÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja nuÅ¡alinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo dėl objektyvaus teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspekto. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti teisėjos nuÅ¡alinimo nutartyje nustatytų prielaidų, bylos Å¡aliai sukėlusių abejones teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, nebuvimÄ , todėl spręstina, kad ir Å¡ioje byloje egzistuoja objektyviuoju aspektu abejones teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu keliantis faktas ir dėl to skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant apelianto teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kad bylos iÅ¡nagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ). Tokiu atveju dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                             Danutė Gasiūnienė                                                                                                                       Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                Vigintas Višinskis