eec0ce94-5de0-4aa4-a322-68ca730e4ede · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29167-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam Ž.

G., nuteistojo gynėjui advokatui Edvinui Sargaičiui, nukentėjusiajai R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. G. (toliau – Ž. G.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo metu uždraudžiant Ž.

G. bendrauti su R. G. (toliau – R. G.), įpareigojant jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ , nuspręsta panaikinti. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ Ž. G. R. G. naudai priteista 500 (penkių Å¡imtų) eurų suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkių Å¡imtų) eurų suma advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. G. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo Å¡eimos nario – sutuoktinės R. G. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į sėdmenis bei vienÄ kartÄ ranka sudavė į deÅ¡inę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių R. G. parodymus apie jai sukeltÄ fizinį skausmÄ . Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų R. G. suduotų smÅ«gių nematė, jokių smurto žymių nei ant nukentėjusiosios sėdmenų, nei ant deÅ¡inės akies nebuvo.

Tokiu bÅ«du, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. G. parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, vadovautis vien tik jos, neabejotinai suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad R. G. nei iÅ¡ karto po įvykio, nei vėliau dėl neva patirtų sužalojimų nesikreipė ne tik į medikus, bet ir į teisėsaugos institucijas. Parodymus apie komentuojamÄ Ä¯vykį ji davė tik iÅ¡kviesta į policijÄ kitoje byloje, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pačios R.

G. valios kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dėl neva patirtų sužalojimų, vertinamu atveju nebuvo, o jos parodymai iš esmės buvo išgauti aktyviais teisėsaugos pareigūnų veiksmais. 2.2. Nesutinkant su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais apeliaciniame skunde ginčijami ir liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai. Nuteistojo teigimu, A. I. ir M. M. yra nukentėjusiosios bendradarbiai, o L. M., D. M. ir A. M. – jos artimieji, todėl vadovautis šių asmenų parodymais vertinamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Å ios iÅ¡vados kontekste pabrėžiama, kad pagal M. M. parodymus, apsiverkusiÄ R. G. užtinusia akimi jis matė per „Hanza dienos“ Å¡ventę, tačiau, apelianto teigimu, „Hanza dienos“ vyko 2018 m. gegužės 18-20 dienomis, tuo tarpu fizinį skausmÄ R. G. pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus nuteistasis sukėlė gegužės 24 d., iÅ¡ ko seka, kad M. M. sužalotÄ R. G. matė dar iki jų konflikto. Tuo tarpu liudytoja A. I. įvardinti, kuriÄ dienÄ ji matė R. G. su patinusia akimi, nesugebėjo.

Aptariant liudytojo A. M. parodymų visumÄ apeliaciniame skunde pabrėžiamas jų nenuoseklumas bei prieÅ¡taringumas, dėl ko, nuteistojo teigimu, jie nelaikytini patikimais. Juo labiau, jog duodamas parodymus apie komentuojamÄ Ä¯vykį A. M., pasak nuteistojo, atpasakojo tik tas aplinkybes, kurios jam buvo nupasakotos nukentėjusiosios. Tuo tarpu A. M. parodymai, jog grįžęs namo apie 17.00 val. – 17.30 val., jis iÅ¡ karto nuėjo miegoti, kas reiÅ¡kia, jog vertinamo įvykio metu jis tiesiog miegojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nutylėti, tokiu bÅ«du tik patvirtinant netinkamÄ pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ . 2.3.

Å iame kontekste atkreipiamas aukÅ¡tesniojo teismo dėmesys ir į liudytojos L. M. parodymus, kurių duomenimis, R. G. ji matė praėjus kelioms dienoms po įvykio, tačiau Å¡i niekuo nesiskundė ir nieko jai nepasakojo. Tik jos mama D. M. L. M. nurodė, kad R. G. buvo sumuÅ¡ta. Tuo tarpu apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. M. nurodė, jog prieÅ¡ komentuojamÄ Ä¯vykį ji buvo užėjusi į nuteistojo ir R. G. namus ir matė R. G. grįžusiÄ namo iÅ¡ darbo, tačiau Å¡ias aplinkybes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji kažkodėl nutylėjo, kas, pasak Ž.

G., suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. M. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, todėl jais vadovautis Ž. G. atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį vėlgi nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu liudytojos V. G. nuosekliais ir neprieÅ¡taringais parodymais, remiantis kuriais, R. G. po darbo grįžo jau su pamuÅ¡ta akimi, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, visiÅ¡kai nepagrįstai teigdamas, jog savo parodymais V. G. siekia padėti savo sÅ«nui, nepateikdamas jokių objektyvių Å¡iuos parodymus paneigiančių įrodymų. 2.4.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu liko neįvertinti paties R. G. nuoseklÅ«s teiginiai, jog vertinamo įvykio dienÄ jis gynėsi nuo agresyvių R. G., Å¡iai puolant nuteistÄ jį peiliu, veiksmų. Ž. G. pažymi, kad siekdamas iÅ¡ nukentėjusiosios atimti jos turėtÄ peilį, jis iÅ¡ tiesų galėjo netyčia ranka užkabinti jos veidÄ , kÄ patvirtina ir byloje esantis Ž. G. SMS praneÅ¡imas. Pati R. G. niekada neneigė vertinamo įvykio dienÄ rankoje turėjusi peilį, o jos parodymai, jog peiliu ji grasino savo sutuoktiniui tik norėdama iÅ¡eiti, pasak apelianto, prieÅ¡tarauja nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagai.

Juk pats Ž. G. paskambino nukentėjusiosios motinai ir paprašė Å¡ios ateiti ir pasiimti savo dukrÄ . Nuteistojo teigimu, žinodamas savo sutuoktinės polinkį smurtauti – byloje yra pateikta nuotrauka, patvirtinanti R. G. nuteistajam padarytus sužalojimus, apeliantas iÅ¡sigando jos galimų veiksmų peiliu ir turėjo pagrindo bijoti, jog R. G. turėtÄ peilį gali panaudoti, todėl jis pagrįstai bandė peilį iÅ¡muÅ¡ti nukentėjusiajai iÅ¡ rankų. Bandydamas atlikti Å¡iuos veiksmus, apeliantas, jo paties teigimu, iÅ¡ teisų galėjo suduoti R.

G. į veidÄ , tačiau Å¡i aplinkybė R. G. tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ niekaip nepatvirtina. 2.5. Aukščiau aptartų duomenų visumoje pabrėžiama ir tai, kad R. G. regėjimas yra labai prastas, dėl ko ji nuolat dėvi kontaktinius lęšius, nuo kurių nukentėjusiajai dažnai kyla uždegiminiai procesai. Sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių R. G. trumpųjų žinučių bei telefoninių pokalbių, akivaizdu, kad ir Å¡iuo konkrečiu atveju jos akis buvo patinusi ne dėl Ž.

G. veiksmų, bet dėl akies uždegimo sukeltų procesų. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, Å¡i aplinkybė skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo aptarta, kas vėlgi betarpiÅ¡kai patvirtina skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ . 2.6. Apeliaciniame skunde keliamas ir prokurorės R. O. Å¡aliÅ¡kumo klausimas. Teigiama, kad 2019 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu teismo posėdžių salėje prokurorė mobilaus ryÅ¡io telefonu fotografavo nuteistÄ jį, tačiau teismo leidimo atlikti tokius veiksmus ji neturėjo.

Paklausta apie tokio savo elgesio priežastis, prokurorė patvirtino, kad ji iÅ¡ tiesų naudojosi mobilaus ryÅ¡io telefonu, tačiau pažymėjo, kad jos telefonas sumirksi kiekvienÄ kartÄ , kai jai kas nors skambina, tokiu bÅ«du paneigdama savo mobilaus ryÅ¡io telefonu fotografavusi nuteistÄ jį. Ir vis tik, atsižvelgiant į tai, kad teisiamajame posėdyje draudžiama naudoti technines priemones be teismo leidimo, įvertinus tai, kad komentuojama baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nevieÅ¡uose teismo posėdžiuose, tinkamam Å¡ios aplinkybės iÅ¡tyrimui turėjo bÅ«ti skiriamas didesnis teismo dėmesys.

Aptariant prokurorės galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad Ž. G. ir jo gynėjui pateikus praÅ¡ymÄ pateikti baudžiamosios bylos kopijas ir leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (baigus ikiteisminį tyrimÄ ), Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. G. parodymus davė naudodamasi kaltinamuoju aktu, kur yra preciziÅ¡kai perraÅ¡yti visų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių pamatyti nei nuteistajam, nei jo gynėjui nebuvo leista.

Pasak nuteistojo, vertinamo ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo klausomasi ir jo telefoninių pokalbių, teisiamuosiuose posėdžiuose prokurorė nepagrįstai jį įžeidinėjo, viešai pripažindama ir tai, kad ant Ž. G. ji pyksta dėl jo jai atsiųsto elektroninio laiško. Be to, apeliantas pažymi, kad prokurorė galimai su R. G. bendravo ne tik procesiškai. 2.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad ikiteisminis tyrimas Ž. G. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas neteisėtai.

Pasak apelianto, praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo suraÅ¡ytas 2018 m. birželio 19 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai R. G. buvo apklausiama dėl kito ikiteisminio tyrimo, susijusio su jos vaikų galimai patirtu smurtu, kas, nuteistojo įsitikinimu, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju jau buvo suplanuotas iÅ¡ anksto. Svarbu tai, kad tik praėjus daugiau nei 4 mėn. nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tyrėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos panaudojimo iÅ¡ kito ikiteisminio tyrimo ir tik praėjus beveik 8 mėn., t. y. 2019 m. vasario 12 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktÄ medžiagÄ leista panaudoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių seka, kad byloje daugiau nei 8 mėn. buvo naudojami elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos duomenys, kurie ir buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi, R. G. teigimu, 2018 m. birželio 19 d. jÄ apklausiusi tyrėja apie komentuojamÄ Ä¯vykį jau žinojo.

3. Nukentėjusioji R. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Ž. G. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ ir Ž. G. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. G. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji R. G., nesutikdami su nuteistojo Ž. G. apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.

5. Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo Ž. G. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , vis tik konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. G. atžvilgiu.

7. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ä®vertinus skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas ir (ar) jo ginamasis, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę.

Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį neabejotina, kad vertinamu atveju Ž.

G. kaltė pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios R. G. bei byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, duomenimis, gautais iÅ¡tyrus Ž. G. ir R. G. telefoninius susiraÅ¡inėjimus bei Ž. G. skambučius kitiems asmenims, įrodymai įvertinti nepažeidžiant aukščiau aptartų teisės normų, kurių visumoje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. G. atžvilgiu.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose Ž. G. konflikto metu smurtavo savo sutuoktinės R. G. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į sėdmenis bei vienÄ kartÄ ranka sudavė į deÅ¡inę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Ginčo dėl to, jog Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje tarp R. G. ir Ž. G. kilo konfliktas, byloje nėra. Å ios aplinkybės nei apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ar apeliaciniame skunde neneigė ir nuteistasis, nesutikdamas tik su nukentėjusiajai suduotais smÅ«giais, tvirtindamas, jog jokių smÅ«gių savo sutuoktinei jis nesudavė, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, papildomai pažymėdamas, kad konflikto metu R. G. jį puolė peiliu, dėl ko, siekdamas iÅ¡muÅ¡ti peilį iÅ¡ jos rankų, jis galėjo jÄ sužaloti netyčia.

10. Vertinant Å¡ių nuteistojo teiginių pagrįstumÄ ir objektyvumÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, bet ir paties kaltinamojo/nuteistojo parodymų nuoseklumas viso baudžiamojo proceso metu, kuris analizuojamu atveju vis tik nenustatytas.

11. Ž. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino. Jo teigimu, įvykio dienÄ , apie 20.30 val. į namus grįžo R. G.. Å i svirduliavo. Po kažkuria R. G. akimi buvo kraujosruva, kurios iÅ¡ vakaro dar nebuvo. Paklausus, kas atsitiko, sutuoktinė atsakė, kad tai ne jo reikalas. Po kelių valandų R. G. įsiveržė į jo kambarį ir ėmė reikÅ¡ti pretenzijas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis liepė jai iÅ¡eiti. Nukentėjusioji jį puolė, o jis jÄ sugriebė.

Nukentėjusioji garsiai rėkė, plÅ«dosi, vėl puolė, Å¡is jÄ nustÅ«mė, o ji krito ant lovos. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Maždaug po valandos jis ėjo į tualetÄ , o R. G. puolė jį peiliu, vėliau suriko ir sugriebė sau už veido. Kadangi R. G. rėkė, kad nusižudys, paskambino jos motinai ir prašė, kad Å¡i jÄ pasiimtų. IÅ¡ namų R. G. išėjo su savo motina. KitÄ dienÄ ji grįžo ir jie susitaikė. Ž. G. pažymėjo, jog R. G. jis galėjo užgauti netyčia, gindamasis, kai Å¡i jį puolė peiliu ir draskė nagais.

Po Å¡io įvykio, pasak Ž. G., R. G. imitavo smÅ«gį į veidÄ , Å¡aldė akį koldÅ«nais. Apie 24.00 val. jis nuėjo pas savo motinÄ . R. G. su savo motina taip pat ten buvo. Jis sakė motinai, kad R. G. jį puolė peiliu, o jis nuo jos gynėsi, tada jai sudavė, tačiau nėra įsitikinęs, kad pataikė.

12. IÅ¡ aptartų Ž. G. parodymų viena vertus seka, kad jokio fizinio smurto savo sutuoktinės atžvilgiu jis nenaudojo, kraujosruvÄ ant jos veido jis pastebėjo Å¡iai jau grįžus iÅ¡ darbo (teigė, jog iÅ¡ vakaro minėtos kraujosruvos ant jos veido jis nematė), kita vertus, nuteistojo teigimu, sužaloti R. G. jis galėjo netyčia, Å¡iai jį puolant peiliu ir nuteistajam bandant jį atimti. Esant tokiems nuteistojo parodymams, Ž. G. teigiant, jog kraujosruva ant R. G. akies buvo jai jau grįžus iÅ¡ darbo, tačiau čia pat nurodant, kad jis jÄ galėjo sužaloti netyčia, Å¡iai jį puolant peiliu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo parodymų nuoseklumu ir objektyvumu.

Å ioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad, nuteistojo teigimu, komentuojamo įvykio dienÄ jį bÅ«nantį savo kambaryje užpuolė R. G., tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis liepė jai iÅ¡eiti, nukentėjusioji jį puolė, jis jÄ sugriebė, nukentėjusioji garsiai rėkė, plÅ«dosi, vėl puolė, Å¡is jÄ nustÅ«mė, o ji krito ant lovos, po ko jis nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Ir vis tik, jeigu, Ž. G. teigimu, nukentėjusioji jį užpuolė Å¡iam bÅ«nant kambaryje, kyla pagrįstas klausimas, kokiu bÅ«du, kai visas veiksmas vyko bÅ«tent jo kambaryje, po vertinamo konflikto jis nuėjo į savo kambarį ir jame užsirakino, kur tuo metu dingo nukentėjusioji, akivaizdžiai buvusi jo kambaryje ir po Ž.

G. stÅ«mimo nukritusi ant jo lovos, taip ir lieka neaiÅ¡ku. Patikslinti Å¡ių aplinkybių, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, Ž. G. taip ir nesugebėjo. Ir vis tik nukentėjusioji, prieÅ¡ingai nei Ž. G., aiÅ¡kino, jog bÅ«tent nuteistasis komentuojamo įvykio metu įsiveržė į jos kambarį, kur ir įvyko vertinamas konfliktas, kas įvertinus tolesnę konflikto sekÄ iÅ¡ esmės atitinka tiek paties Ž. G. parodymus, tiek ir faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes.

13. Aptartų duomenų visumoje nesant pagrindo tikėti nuteistojo parodymais ir vadovautis jais sprendžiant jo kaltės klausimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokie kiti objektyvÅ«s nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys Ž. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pateiktos įvykių versijos, kurios duomenimis, R. G. komentuojamo įvykio dienÄ iÅ¡ darbo grįžo jau bÅ«dama sužalota, nepatvirtina. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Ž. G. motinos V.

G. parodymų visuma. Nors ji ir patvirtino įvykio dienÄ ant R. G. akies mačiusi kraujosruvÄ , kas iÅ¡ esmės atitinka Ž. G. pozicijÄ , tačiau kiti jos parodymai ne tik kad neatitiko faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, bet ir nesutapo su paties nuteistojo teiginiais, todėl tikėti Å¡ia liudytojos parodymų dalimi, nėra jokio objektyvaus pagrindo. V. G. teigimu, įvykio naktį pas jÄ atėjęs sÅ«nus buvo perpjautu pilvu, dėl ko ji siÅ«liusi jam kreiptis į policijÄ .

Tačiau pats Ž. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, apie jo galimÄ sužalojimÄ peiliu neužsiminė, pažymėdamas tik tai, jog jo krÅ«tinė buvo sudraskyta R. G. nagais. Svarbu tai, kad, bylos duomenimis, į medikus ar policijÄ dėl komentuojamo įvykio metu galimai patirtų sužalojimų (ir tų, kuriuos mini jo motina, ir tų, kuriuos nurodė pats nuteistasis) jis nesikreipė, kas įvertinus V. G. pateiktÄ versijÄ â€“ Ž. G. pilvas buvo perpjautas, kelia pagrįstų abejonių jos parodymų patikimumu ir objektyvumu.

Neabejotina, jog asmuo patyręs tokio pobÅ«džio sužalojimus, be medikų pagalbos nebÅ«tų apsiėjęs. Vertinant V. G. parodymų objektyvumÄ , atsižvelgiant į tai, kad ji yra nuteistojo motina, neignoruotinas ir galimas jos suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, siekiant padėti savo sÅ«nui iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Esant Å¡ių duomenų visumai, pasikliauti vien tik V. G. parodymais, ir vien tik jų pagrindu pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo netinkamas, prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu to iÅ¡ esmės praÅ¡o nuteistasis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Juo labiau, jog jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir tinkamai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai nei V. G., nei Ž. G. versijos dėl R. G. patirtų sužalojimų iÅ¡ esmės jos buvimo darbe metu, nepatvirtina, todėl Å¡i versija, nesant jokių kitų objektyvių jÄ patvirtinančių duomenų, atmestina kaip nepagrįsta.

14. Atmetant nuteistojo parodymus, tuo pačiu ir jo apeliacinio skundo argumentus, paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, tiek iki komentuojamo įvykio, tiek jo metu bei po jo Ž. G. ir R. G. siejo prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai, jie nuolat konfliktavo, ne kartÄ teismui buvo pateikti jų skyrybų dokumentai, ne kartÄ jie buvo atsiimti. Nukentėjusiosios teigimu, vertinamo įvykio dienÄ jie su Ž. G. gyveno skirtinguose kambariuose, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jų tarpusavio santykiai tuo metu nebuvo idealÅ«s, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio Ž.

G. ir R. G. susiraÅ¡inėjimo, trukusio bent kelis mėnesius, turinys atskleidžia, jog po vertinamo įvykio Ž. G. plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino jai, teigdamas, kad „prasidės pragaras“ ir ji „kentės deÅ¡imteriopai“, kai tuo tarpu pati R. G. iÅ¡ esmės vengė bendravimo su nuteistuoju, jam atraÅ¡ydavo tik retkarčiais ir tik esant bÅ«tinybei (aiÅ¡kinantis aplinkybes dėl iÅ¡sikraustymo iÅ¡ buto, skyrybų dokumentų pateikimo, buto likimo ir pan.).

Tokiu bÅ«du, esant itin prieÅ¡iÅ¡kam nuteistojo elgesiui savo sutuoktinės atžvilgiu, įvertinus Å¡iÄ aplinkybę aukščiau aptartų duomenų visumoje, atsižvelgiant dar ir į tai, kad sakyti tiesÄ atitinkamos BPK nuostatos kaltinamojo/nuteistojo neįpareigoja, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nebÅ«na įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tikėti vien tik jo parodymais, kurių, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiosios, nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s baudžiamosios bylos duomenys, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

15. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai dėl jai suduotų smÅ«gių bei jais sukeltų pasekmių viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Ji, be kita ko, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o jos parodymus dėl jos atžvilgiu Ž. G. pavartoto smurto, patvirtino ne tik liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti asmenys – A. I., L. M., M. M. ir D. M., bet ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ R.

G. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io kontrolės duomenų, 2018 m. gegužės 25 d. 00:09:35 val., atsiųsta žinutė iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo, bylos duomenimis, naudojosi Ž. G.), kurioje raÅ¡oma „Kodėl puolei su peiliu???? Ar būčiau į veidÄ smogęs???? Pasiekei savo“. 2018 m. gegužės 25 d. 00:12:09 val., iÅ¡siųsta žinutė į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo, bylos duomenimis, naudojosi Ž. G.) „Nebijok, pas tyrėjÄ tokia nesirodysiu“ (t. 1, b. l. 164-168).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡io susiraÅ¡inėjimo turinys iÅ¡ esmės patvirtina Ž. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tačiau su Å¡iais argumentais, įvertinus itin nenuosekliÄ nuteistojo pozicijÄ (viena vertus jis teigia, jog jokių smÅ«gių savo sutuoktinei jis nesudavė, kita vertus pripažįsta, jog galėjo jai suduoti į veidÄ , tačiau tai padaryti jis galėjo tik netyčia, siekdamas iÅ¡ R. G. atimti jos rankoje turėtÄ peilį), nesutiktina.

Be to, faktÄ , kad Ž. G. vertinamo įvykio metu smogė savo sutuoktinei, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir jo motina, nurodžiusi, jog sÅ«nus jai minėjo, kad gindamasis jis vis tik sudavė R. G. (atsižvelgiant į tai, kad Å¡iÄ liudytojos parodymų dalį patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, ja teisėjų kolegija tiki), ko apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neneigia ir nuteistasis. Nors R. G. ir neneigia komentuojamo konflikto metu rankose turėjusi peilį, kas iÅ¡ esmės patvirtina Ž.

G. parodymus, tačiau Å¡i aplinkybė nuteistojo kaltės sudavus smÅ«gius savo sutuoktinei nepaneigia. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik paminėtina, kad, remiantis nukentėjusiosios parodymais, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, peilį, norėdama iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji pasiėmė jau po Ž. G. jai suduotų smÅ«gių, reikalaudama jÄ iÅ¡leisti iÅ¡ namų. Be to, dėl komentuojamų R. G. veiksmų į teisėsaugos institucijas Ž. G. nesikreipė, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei tai teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jokios grėsmės tuo metu nuteistasis neįžvelgė, nemanė, jog rankoje turėtų peiliu nukentėjusioji gali jį sužaloti, todėl smurto panaudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pateisinamas.

Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai, jog peiliu R. G. jam buvo grasinusi ir ankščiau, ji yra ne kartÄ smurtavusi jo atžvilgiu, kÄ , nuteistojo įsitikinimu, patvirtina ir baudžiamojoje byloje jo pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti neva R. G. jam padaryti sužalojimai. Jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų – duomenys apie ikiteisminius tyrimus dėl R. G. smurto savo sutuoktinio atžvilgiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pateiktoje nuotraukoje matomi sužalojimai buvo padaryti kaltais ir tyčiniais R.

G. veiksmais, nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Nesant pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų visuma atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos parodymus apie Ž. G. veiksmais jai padarytÄ deÅ¡inės akies sužalojimÄ â€“ kraujosruvÄ , patvirtino ir jos bendradarbiai A. I. ir M. M.. Jų teigimu, jie matė sužalotÄ R. G., kuri nurodė susižalojusi medžio Å¡aka (bÅ«tent taip Å¡iÄ aplinkybę apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino ir nukentėjusioji). Nors apeliaciniame skunde Å¡ių liudytojų parodymai vertinami kritiÅ¡kai, teigiant, jog Å¡ie asmenys, kaip nukentėjusiosios bendradarbiai, yra suinteresuoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau Å¡ie nuteistojo teiginiai atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Vien tik faktas, kad A.

I. ir M. M. dirbo kartu su R. G. nesudaro pakankamo pagrindo jų parodymus atmesti kaip nepatikimus ir/ar nepagrįstus, kai juos nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Tiek A. I., tiek M. M. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o jų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Nors kritikuojant M. M. parodymus apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas Å¡io liudytojo nurodytai aplinkybei, kad sužalotÄ R.

G. jis matė (duomenys neskelbtini) vykstant „Hanza dienos“ šventei, kuri, nuteistojo teigimu, vyko 2018 m. gegužės 18-20 dienomis, tačiau vien tik ši aplinkybė, įvertinus tiek aukščiau išdėstytus, tiek ir kitus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pakankamo pagrindo abejoti M. M. parodymų patikimumu nesudaro. Atsižvelgiant į M. M. darbo pobūdį – prekiauja gėlėmis, neabejotina, kad duodamas parodymus apie komentuojamo įvykio faktines aplinkybes, liudytojas dienas galėjo ir sumaišyti.

Juo labiau, jog apklaustas apie įvykį jis buvo praėjus beveik 9 mėnesiams po komentuojamo įvykio, t. y. 2019 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 123-125). Å i aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios akies sužalojimÄ bÅ«tent komentuojamo įvykio dienÄ patvirtina ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga – paties Ž. G. vertinamo įvykio dienÄ nukentėjusiajai paraÅ¡ytas SMS praneÅ¡imas, jos susiraÅ¡inėjimas su abonentu, naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (akivaizdu, kad kalbėdama apie akies uždegimÄ , ji bandė nuslėpti savo konfliktÄ su sutuoktiniu, kÄ ji akivaizdžiai darė ir M.

M. nurodydama, jog ji susižalojo medžio šaka, todėl nuteistojo teiginiai dėl galimo nukentėjusiosios akies uždegimo, kurį ji neva aplinkiniams pristatė kaip Ž. G. jai suduotų smūgių pasekmę, atmestini kaip nepagrįsti) bei liudytojos D. M., L. M. ir A. M. parodymai.

17. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog D. M., L. M. ir A. M. parodymai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra R. G. artimieji, dėl jų galimo suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, turėtų būti vertinami itin atsargiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju juos patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, atmesti juos kaip nepatikimus, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog A.

M., jo paties teigimu, vertinamo įvykio dienÄ grįžęs namo apie 17.00 val. – 17.30 val., iÅ¡ karto nuėjo miegoti, iÅ¡ ko, nuteistojo įsitikinimu, seka, kad sužalotos savo dukters tÄ dienÄ jis nematė. Atmetant šį Ž. G. teiginį vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iÅ¡ 2019 m.  balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio, A. M. iÅ¡ tiesų patvirtino paprastai namo iÅ¡ darbo grįžtantis 17.00 val. – 17.30 val., tačiau, ar Ž. G. ir R. G. konflikto dienÄ miegoti jis nuėjo anksti, ar vėlai, liudytojas nenurodė, be kita ko, betarpiÅ¡kai patvirtindamas ir tai, kad matė R.

G. sužalotÄ â€“ su mėlyne po akimi. Tai matė ketvirtadienį (2018 m. gegužės 24 d. buvo ketvirtadienis). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog R. G. ji matė praėjus kelioms dienoms po įvykio, tačiau tuo metu ji niekuo nesiskundė, sužalotos jos nematė, tačiau, įvertinus Å¡ios liudytojos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumÄ , Å¡ie Ž. G. teiginiai vėlgi nepasitvirtino. L. M. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino praėjus kelioms dienoms po įvykio mačiusi R.

G., kuri atrodė baisiai, buvo sumuÅ¡ta, su kraujosruva po akimi, iÅ¡tinusiu skruostu (bÅ«tent tokiÄ nukentėjusiosios iÅ¡vaizdÄ , be kita ko, patvirtino ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti M. M. ir A. I.). Kaip nepagrįsti vertintini ir nuteistojo teiginiai, jog D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad R. G. ji matė vertinamo įvykio dienÄ dar iki komentuojamo konflikto, Å¡iÄ aplinkybę, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nutylėjo. Remiantis 2019 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis, D.

M. nors ir teigė, jog vertinamo įvykio metu dar iki nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto ji buvusi jų namuose, tačiau patvirtinti, jog tuo metu ji matė R. G., ji negalėjo.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste nesant pagrindo netikėti nuosekliais ir neprieÅ¡taringais nukentėjusiosios parodymais dėl Ž. G. jai suduoto smÅ«gio į veido sritį, abejoti jos teiginiais dėl Ž. G. jai suduotų smÅ«gių į sėdmenis, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde tai teigia nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad sužalojimai ant R. G. sėdmenų jokiais objektyviais duomenimis nustatyti nebuvo. Å iame kontekste svarbu paminėti, kad Ž. G. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju siejama su fizinio skausmo sukėlimu R. G.. Tuo tarpu fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus ir jokie medicininiai kriterijai fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti nenustatyti, todėl šį faktÄ gali nustatyti ir teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

19. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl Ž. G. kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Iš to seka, kad Ž. G. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Ž. G. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas Ž. G. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams dėl Ž. G. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

20. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jokių procesinių pažeidimų baudžiamosios bylos nagrinėjime teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Nors Ž. G. kelia prokurorės Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , tačiau Å¡is Ž. G. argumentas nėra teisiÅ¡kai pagrįstas. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimÄ kontroliuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Å ios konstituciniu lygiu iÅ¡imtinai prokurorui suteiktos galios detalizuojamos Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnyje ir 13 straipsnyje, bei BPK 170 straipsnyje. Sisteminė nacionalinių teismų jurisprudencijos, teismo ir prokuroro neÅ¡aliÅ¡kumÄ reglamentuojančių teisės aktų analizė, prokuroro vaidmuo baudžiamajam procese ir jam įstatymu suteiktos iÅ¡imtinės procesinės galios organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant, leidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad prokurorui keliami ne mažesni neÅ¡aliÅ¡kumo standartai nei teisėjui.

NuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. IÅ¡ nuteistojo teiginių, kuriais motyvuojamas galimas prokurorės Å¡aliÅ¡kumas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matyti, kad jis kaip prokurorės Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančius faktus siÅ«lo laikyti galimÄ nuteistojo fiksavimÄ jį fotografuojant prokurorės mobilaus ryÅ¡io telefonu teisiamojo posėdžio metu bei prokurorės veiksmus neleidžiant nuteistajam ir jo gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bei daryti Å¡ios medžiagos kopijas, teigiant, kad tokius prokurorės veiksmus sÄ lygojo jos pyktis Ž.

G. dėl jai atsiųsto elektroninio laiÅ¡ko. Vertinant Å¡iuos nuteistojo argumentus vis tik pažymėtina, kad prokuroro Å¡aliÅ¡kumas pirmiausia yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu, subjektyviu nusistatymu prieÅ¡ vienÄ ar kitÄ proceso Å¡alį, rodant vienai iÅ¡ jų palankumÄ . Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas prokuroras, esant BPK 58 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytoms konkrečioms prokuroro nuÅ¡alinimo aplinkybėms, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis vis tik nenurodė, apie jų buvimÄ duomenų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje.

Kita vertus, to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių prokuroro neÅ¡aliÅ¡kumu, tačiau net ir tokiu atveju prokuroro galimas Å¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti grindžiamas ne subjektyvia nuteistojo ar jo gynėjo nuomone, bet objektyviais faktais, patvirtinančiais Å¡aliÅ¡kÄ prokuroro pozicijÄ nuteistojo atžvilgiu. Tokių duomenų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

21. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paminėtina, kad galimi prokurorės veiksmai neteisėtai fiksuojant nuteistÄ jį teisiamojo posėdžio metu buvo analizuojami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur prokurorė pripažino teisiamojo posėdžio metu naudojusi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau ne nuteistojo fiksavimui, o tam tikrų veiksmų, tiesiogiai susijusių su jos užimamos pareigomis, atlikimui – prokurorės teigimu, jos mobilaus ryÅ¡io telefonas sumirksi kiekvienÄ kartÄ , kai į jį yra skambinama.

Å i prokurorės versija nebuvo paneigta jokiais objektyviais duomenimis, o nuteistojo versija, jog prokurorė vis tik jį fiksavo fotografuodama, nepasitvirtino. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintini ir Ž. G. teiginiai dėl prokurorės veiksmų neleidus nuteistajam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei gauti jos kopijas. Bylos duomenimis, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorė R. O., gavusi nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, 2019 m. vasario 21 d. nutarimu (2 t., b. l. 71-72) šį praÅ¡ymÄ motyvuotai atmetė, konstatuodama, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje visi duomenys yra susiję su privačiu asmenų gyvenimu bei byloje yra duomenų, gautų BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka, dėl ko, ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos asmeniui neiÅ¡duodamos.

Komentuojamu nutarimu prokurorė, be kita ko, nustatė 6 (Å¡eÅ¡ių) dienų susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminÄ , kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo praÅ¡ymas vertinamu atveju buvo iÅ¡spręstas tinkamai, nepažeidžiant atitinkamų BPK nuostatų bei Ž. G. teisių. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, teigti, jog Å¡ioje situacijoje yra galimas prokurorės Å¡aliÅ¡kumas, nėra jokio teisinio pagrindo. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl kaltinamojo akto.

Jį, remiantis 2019 m. balandžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu išdėstytais Ž. G. teiginiais, jis gavo, todėl šioje vietoje jo procesinės teisės vėlgi nebuvo pažeistos.

22. Sutikti su nuteistojo teiginiais, jog ikiteisminis tyrimas vertinamu atveju buvo pradėtas neteisėtai, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, Ž. G. atžvilgiu buvo pradėtas pagal faktÄ , t. y. tokių duomenų gavus kito ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. G., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K.

T. 2018 m. birželio 19 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 12), tÄ pačiÄ dienÄ R. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausiant liudytoja (1 t., b. l. 28-30). Tokia ikiteisminio tyrimo pradžia pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra galima ir BPK nuostatų nepažeidžia. Teigti, jog tokiu bÅ«du ikiteisminis tyrimas Ž. G. atžvilgiu buvo suplanuotas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kiek vėliau, t. y. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės D.

B. 2019 m. vasario 12 d. nutarimu buvo leista panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktÄ informacijÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 47-48). BÅ«tent Å¡io nutarimo pagrindu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo panaudoti duomenys, gauti kito ikiteisminio tyrimo metu, t. y. R. G. ir Ž. G. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauta informacija bei Å¡ių asmenų telefoninių pokalbių suvestinės. Iki Å¡io nutarimo priėmimo dienos jokia informacija iÅ¡ minėto ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo remiamasi, todėl nuteistojo teiginiai dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo analizuojamu atveju, atmestini kaip deklaratyvÅ«s.

23. Esant Å¡ių duomenų visumai spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, nuteistojo Ž. G. gynėjos apeliacinį skundÄ atmetant. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė