eec0c006-aa0b-4693-8e54-e7ab0740c1c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. 2-1132-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24033-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5.; 3.3.1.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ieÅ¡kovo A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovams Č. D. ir R. D. dėl baudos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų Č. D. ir R. D. 420 930,23 Eur baudÄ .

2. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2019 m. birželio 14 d. nutartimi sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

3. Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2021 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

4. Dėl Å¡io teismo sprendimo ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , be kita ko, praÅ¡ydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundÄ .

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ pakartotinai nėra mokamas, nes nagrinėjant tÄ pačiÄ bylÄ apeliacine tvarka, yra grįžtama į tÄ pačiÄ procesinę stadijÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad tuo atveju, jei žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas turi bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvusiÄ jo sunkiÄ turtinę padėtį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo ir nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti 4 132 Eur žyminį mokestį už skundÄ .

7. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas už kiekvienÄ dėl teismo sprendimo paduodamÄ apeliacinį skundÄ .

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atleidimo nuo žyminio mokesčio bÅ«tinumo apeliacinio skundo pateikimo metu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas vertinti jo turtinę padėtį apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo padavimo metu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atitinkama ieÅ¡kovo turtinė padėtis trejus metus iÅ¡liko nepakitusi. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir iÅ¡spręsti jo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės – pripažinti, kad ieÅ¡kovas jau yra sumokėjęs žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus ir praÅ¡o juos priimti.

10. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dydį, kuris yra 106 Eur mažesnis. 10.2. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ byloje yra jau sumokėjęs teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumÄ â€“ 2 066 Eur. Teismai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo sumokėtos 2 066 Eur žyminio mokesčio dalies ir nepriteisė jos iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovas turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad jo sumokėtas žyminis mokestis toje pačioje bylos proceso stadijoje bus įskaitytas. 10.3.

IeÅ¡kovas turi interesÄ ir lÅ«kestį, kad teismų procesiniai sprendimai, dėl kurių jis kreipėsi su apeliaciniais skundais, nebus palikti galioti ir ieÅ¡kovui nebus užkraunama pareiga vis nauju žyminiu mokesčiu tose pačiose proceso stadijose apmokėti už teismo klaidų taisymÄ . 10.4. Nustatant ieÅ¡kovui pareigÄ pakartotinai sumokėti žyminį mokestį ir pakartotinai įrodinėti savo sunkiÄ turtinę padėtį (vienÄ kartÄ jis tai yra padaręs ir teismas Å¡ios pareigos įvykdymÄ pripažino tinkamu), ieÅ¡kovui yra užkraunama nepakeliama finansinė naÅ¡ta ir bereikalinga procesinė pareiga vėl atlikti tai, kÄ jis jau yra tinkamai atlikęs byloje. 10.5.

Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad paduodant apeliacinį skundÄ (po to, kai vienas apeliacinis skundas jau buvo patenkintas ir teismo sprendimas panaikintas), tas pats apeliantas vėl turėtų mokėti naujÄ Å¾yminį mokestį pakartotinai už antrÄ jį apeliacinį skundÄ , paduodamÄ dėl toje pačioje civilinėje byloje naujai priimto, tačiau ir vėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. 10.6. Pateikiami nauji įrodymai patvirtina sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. IeÅ¡kovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VÄ® „Regitra“ pažymÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriais grindžia aplinkybes apie savo turtinę padėtį.

13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Sprendžiant dėl asmenų finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, teismui turi bÅ«ti pateikti kuo iÅ¡samesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, praÅ¡ančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimÄ , turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

14. IeÅ¡kovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie turtinę padėtį, kurios nustatymas yra reikÅ¡mingas sprendžiant praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo svarbÄ (teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas priima su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ 15. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , atskirajame skunde teigia, kad jis dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ jau yra sumokėjęs nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , nuo likusios žyminio mokesčio dalies jis buvo atleistas, todėl antrÄ kartÄ teikiant apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, žyminis mokestis nebeturi bÅ«ti mokamas pakartotinai, o įskaitomas tas pats jau mokėtas žyminis mokestis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantas neteisingai interpretuoja civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio klausimus, todėl nepagrįstai teigia, jog Å¡iuo atveju jo sumokėta žyminio mokesčio dalis turėtų bÅ«ti įskaityta, nes prieÅ¡ingu atveju jis esÄ bÅ«tų įpareigotas mokėti dvigubÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

16. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo jÄ realizuoti ne bet kokiu bÅ«du, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka turi bÅ«ti derinama su Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai).

17. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo iÅ¡laidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 ir kt.).

18. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nėra teisės normos, įpareigojančios sumokėti žyminį mokestį teikiant antrÄ kartÄ apeliacinį skundÄ toje pačioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 80 straipsnio nuostatas žyminis mokestis mokamas už kiekvienÄ iÅ¡ procesinių dokumentų, kuriems taikytini žyminiai mokesčiai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo, priėmė procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės, kuris nėra palankus apeliantui.

Teikdamas apeliacinį skundÄ , apeliantas jame iÅ¡dėstė nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentus, kuriuos įvertins apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamÄ procesinį dokumentÄ , procesinių teisių suvaržymas.

Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas jau buvo panaikinęs apeliantui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nepaneigia apelianto pareigos mokėti žyminį mokestį. Nustačius, kad apelianto ieÅ¡kinys atmestas nepagrįstai, jis įgis teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti Å¡io asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali bÅ«ti jo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ varžančiu veiksniu.

Dėl to civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta asmens teisė praÅ¡yti teismÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie praÅ¡ymai sprendžiamai pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.

19. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Tokie apelianto argumentai susiję su nagrinėjamos bylos esme, dėl kurių bus pasisakoma apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , ir neturi teisinės reikÅ¡mės spendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio 20. Apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , dydį, be pagrindo remiasi CPK 80 straipsnio 1 dalies normomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio dydžius, galiojusius iki 2017 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant procesinius veiksmus, taikytinos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normos.

21. Atskirajame skunde apeliantas netiksliai cituoja CPK 80 straipsnio 4 dalies normÄ ir vadovaujasi tik jos dalimi. IÅ¡ tiesų, pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose), tačiau toje pačioje straipsnio dalyje nurodoma, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Taigi Å¡iuo atveju apskaičiuojant už apeliacinį skundÄ mokamo žyminio mokesčio dydį taikytina CPK 80 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ nuo didesnės kaip vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų sumos mokama du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų, galiojanti procesinio veiksmo atlikimo metu – apeliacinio skundo teikimo metu (2021 m. rugpjūčio 16 d.). Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4 132 Eur.

Dėl apelianto praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo 22. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodytos nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

Tokiu bÅ«du įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018). Taigi įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo apskritai, asmuo, norėdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , privalo sumokėti bent dalį žyminio mokesčio.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra asmens turtinė padėtis atitinkamo procesinio dokumento pateikimo momentu, todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad sprendžiant dėl jo turtinės padėties, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į duomenis, kurie buvo pateikti teikiant apeliacinį skundÄ bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus pirmÄ kartÄ . Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie jo finansinę padėtį, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl sÄ lygų iÅ¡ dalies atleisti apeliantÄ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantui priklauso du butai Kaune, o taip pat paveldėtas 7,75 ha ploto žemės sklypas, kurio paveldėjimo procedūros dar nėra užbaigtos. Apeliantas teigia, kad visi šie nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti, taigi jis neturi galimybių realizuoti šio turto, be to, butuose gyvena jis su šeima ir sūnus su šeima. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu negauna jokių pajamų, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, o Luminor banke neturi lėšų. Apeliantas teigia, kad yra visiškai priklausomas nuo kitų jį išlaikančių asmenų – žmonos, sūnaus, tačiau jokių duomenų apie šeimos turtinę padėtį neteikia, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodomas aplinkybes.

25. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai tikrosios apelianto turtinės padėties neatskleidžia, nes pagal paties apelianto selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrÄ jÄ apelianto turtinę padėtį bei jo finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad jo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog apeliantas nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundÄ bent dalies žyminio mokesčio. Vien tai, kad apeliantas Å¡iuo metu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nereiÅ¡kia, kad jis tikrai neturi jokios rÅ«Å¡ies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių iÅ¡teklių, tuo labiau, kad duomenys apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepaisant jam taikomo areÅ¡to, nepatvirtina jo itin sunkios turtinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad Å¡iuo atveju aplinkybė, jog apeliantas naudojasi advokato paslaugomis, nereiÅ¡kia, kad yra pajėgus sumokėti visÄ Å¾yminio mokesčio dydį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto pozicija iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringa – teigdamas, kad visiÅ¡kai neturi jokių pajamų ir finansinė padėtis yra itin sunki, nesikreipia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nors asmenys, tokia teise besinaudojantys, yra visiÅ¡kai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes ir siekdamas be pagrindo neapriboti apelianto teisės į teisminę gynybÄ , laikosi nuostatos, kad yra įrodytos sÄ lygos apeliantÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima objektyviai įsitikinti jo finansine padėtimi, kuri, kaip minėta, pagal turimo turto apimtį negali bÅ«ti laikoma itin sunkia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie apelianto finansinę padėtį, sprendžia, jog apeliantas įpareigotinas sumokėti 2 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalį.

Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – apelianto praÅ¡ymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo tenkinamas. Apeliantui nustatytinas keturiolikos dienų terminas nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumÄ â€“ sumokėti 2 000 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nustatytu terminu trÅ«kumo nepaÅ¡alinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti ieÅ¡kovÄ A. G. nuo 2 132 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Nustatyti ieÅ¡kovui A. G. keturiolikos dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Gintaras Pečiulis