eebfa560-a092-4668-b322-469c763c7e4a · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-218-420/2022 Proceso Nr. 2-54-3-00557-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujat pareiÅ¡kėjui V. K. (prisijungęs per ZOOM programÄ ), pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui (prisijungęs per ZOOM programÄ ), suinteresuoto asmens VÄ® Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui (prisijungęs per ZOOM programÄ ), suinteresuoto asmens Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovui Sauliui Mažiuliui (prisijungęs per ZOOM programÄ ), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui V.

K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 6.8779 ha dydžio žemės sklypas, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio. Žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjas įsigijo 2006-07-13 iÅ¡ P. G.. Sklype yra iÅ¡likęs Å¡ulinys, keletas statinių pamatai, sodas, bei Ä Å¾uolų ir liepų alėja. Žemės sklypas ankstesniu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė P. G.. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2000-08-17 spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio savininko B. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ .

Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) Å«kinio kiemo pastatų“ yra nurodyta sekanti informacija: kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. Å«kinėje knygoje, asmeninėje sÄ skaitoje Nr.

56. yra įraÅ¡ytos žinios apie Å¡eimos galvos G. B., A. (taip knygoje – archyvo pastaba) Å«kinį kiemÄ . Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ yra įraÅ¡yti: 1917 m. pastatymo gyvenamasis namas, 1940 m. pastatymo tvartas, 1940 m. pastatymo daržinė ir 1929 m. pastatymo pirtis. Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Pastatai, esantieji Å«kio asmeninėje priklausomybėje“ yra įraÅ¡yti 1920 m. pastatymo pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė ir pirtis.

Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Papildomos žinios“ yra įraÅ¡as: „Namai priklauso G. A., B. pagal dovanojimo sutartį iÅ¡ 1977 m. gruodžio mėn.“. 2007 m. vasarÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo statyti nesudėtingÄ statinį – pirtį ant buvusių G. B. 1929 m. statytos pirties pamatų. Statybos techniniame reglamente numatyti „Nesudėtingi statiniai“, nereikalauja nei projekto, nei statybos leidimo, o bÅ«tent pirmos grupės nesudėtingais statiniais laikomi pagalbinio Å«kio paskirties ir kiti negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas iki 50 kv. m, o aukÅ¡tis ne didesnis nei 8,5 metrai.

Atliekant 2019 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tent dalis žemės sklypo kurioje buvo pastatyta pirtis patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijÄ . Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pastatyta pirtis yra pažymėta indeksu N ir apibrėžta taÅ¡kais 50, 51, 52. Taigi, Å¡iuo atveju reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiÅ¡kus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal iÅ¡likusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).

Atstatant identiÅ¡kus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natÅ«raliuose Å¡laituose apribojimai, Å¡ios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius iÅ¡dėstyti ne didesniame kaip 2 ha plote. Sodyboje gali bÅ«ti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali bÅ«ti vieno ar dviejų butų.

Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai iÅ¡dėstomi viename iki 2 ha ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 ha plotÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti KultÅ«ros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės) buvo iÅ¡dėstyti didesniame kaip 2 ha plote. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalies numato, kas yra buvusi sodyba, tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

Ä®rodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio buvimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali bÅ«ti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto iÅ¡vada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais apraÅ¡ais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali bÅ«ti laikomas nustatyta tvarka iÅ¡ Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje:

1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas;

2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba;

3) sodybos buvimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra iÅ¡likę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miÅ¡ko teritorijoje, gali bÅ«ti patvirtintas vienu iÅ¡ nurodytų trijų bÅ«dų. PareiÅ¡kėjui juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimÄ rengti atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , suformuoti tinkamo ploto žemės sklypÄ buvusiai sodybai atstatyti ir bei gauti statybos leidimÄ sodybai atstatyti, tame tarpe ir įteisinti pastatytÄ pirtį.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo valdomas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, priimant 2000 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises atkÅ«rimo P. G. į buvusio savininko B. G. turėtÄ 7,11 ha žemės, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra (t. y. buvusios žemėvaldos ribose), (duomenys neskelbtini).

Pagal Utenos apskrities Hipotekos įstaigos 1939 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio iÅ¡raÅ¡o (545-547 psl., 211 Nr.) duomenis nustatyta, kad buvęs savininkas B. G. 1939 metais įgijo nuosavybėn 14,22 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, tvartu ir nebaigtu statyto klojimu, (duomenys neskelbtini). Nurodyti archyvo duomenys patirtina pastatų (sodybos) buvimo faktÄ buvusio žemės sklypo ribose, tačiau gana abejotini yra pareiÅ¡kėjo argumentai, kad sodybos pastatai ir pirtis buvo dabartinio (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje.

Pateiktame TSRS Generalinio Å¡tabo žemėlapio iÅ¡traukoje pažymėti pastatai yra nutolę nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto ir yra visiÅ¡kai kitoje, negu pareiÅ¡kėjas pageidauja atstatyti sodybÄ , vietoje. Žemės sklypo formavimo 2000 metų dokumentuose taip pat nėra žymių apie buvusios sodybos pastatų (jų liekanų) užstatytÄ Å¾emės plotÄ ar sodų naudojama žemę. Žemės sklypo teritorijos dalis (0,7653 ha) patenka į (duomenys neskelbtini) draustinį. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o bylÄ nagrinėti ir sprendimÄ dėl sodybos pastatų buvimo juridinio fakto nustatymo priimti, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Teismo posėdžio, vykusio 2020-01-24, metu suinteresuoto asmens atstovas iÅ¡ esmės su pareiÅ¡kimu sutiko. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nepritaria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties.

Atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas vykdydamas statybos valstybinę priežiÅ«rÄ pagal gautÄ informacijÄ apie vykdomas statybas 2017-03-27 patikrino statybvietę, esančiÄ Å¾emės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-675, kuriame užfiksuota, jog žemės Å«kio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiam V. K., pastatytas 5,60 x 5,66 m dydžio pastatas, kuris neįregistruotas ir galimai patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijÄ , kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama.

Inspekcija 2018-01-22 raÅ¡tu Nr. (23.29)-2D-962 „Dėl privalomojo nurodymo pateikti iÅ¡vadÄ â€œ Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai pateikė 2018-01-22 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN-30, kuriuo praÅ¡oma pateikti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , „ar 2006 m. pastatytas nesudėtingasis pastatas, kurio matmenys 5,66 x 5,60 m patenka į geomorfologinio draustinio teritorijÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, ir ar pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galima tokio pastato statyba minėtame žemės sklype“.

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2018-01-23 raÅ¡tu Nr. V3-51(1.14) „Dėl privalomojo nurodymo pateikti dokumentus, informacijÄ ar iÅ¡vadÄ â€œ pateikė Inspekcijai iÅ¡vadÄ , kad esamas statinys neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 3 skirsnio 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 8 punktų reikalavimų: „pastatytas statinys nesusijęs su draustinio steigimo tikslais, direkcija neturi jokių duomenų apie parengtÄ draustinio tvarkymo planÄ ir esamÄ ar buvusiÄ sodybÄ Å¾emės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å¡io sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) draustinį.

Direkcija, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstyta pozicija, teigia, kad tokio pastato statyba minėtame žemės sklype (toje dalyje patenkančioje į draustinio teritorijÄ ) negalima“. Inspekcija, atsižvelgdama į Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ bei vadovaudamasi PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, statytojui V. K. surašė 2018-01-26 privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-44 (toliau – Privalomasis nurodymas): iki 2018-07-30 nugriauti/iÅ¡montuoti nesudėtingÄ jį pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ , pastatytÄ (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje esančiame Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

V. K. Privalomojo nurodymo iki nustatyto termino neįvykdė. Inspekcija bÅ«dama iÅ¡ieÅ¡kotoja kreipėsi į antstolį su praÅ¡ymu PrivalomÄ jį nurodymÄ priimti ir vykdyti jį priverstinai. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, 2021-12-03 priėmė nutartį, kurioje nutarė antstolio pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir paskirti V. K. vienkartinę baudÄ už Inspekcijos Privalomojo nurodymo, nevykdymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , yra neteisėtai pastatytas, neįregistruotas pastatas, kurį V.

K. privalo nugriauti. V. K. savo pareiÅ¡kime nurodo, jog „juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimÄ rengti atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , suformuoti tinkamo ploto žemės sklypÄ buvusiai sodybai atstatyti ir bei gauti statybos leidimÄ sodybai atstatyti, tame tarpe ir įteisinti pastatytÄ pirtį“. Darytina iÅ¡vada, jog ginčo dėl neteisėtos statybos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, pareiÅ¡kėjas siekia paÅ¡alinti neteisėtÄ statybÄ , nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie buvusiÄ sodybÄ bei įgyvendinant statytojo teisę (gauti statybÄ leidžiančius dokumentus).

Pagal pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (su istorija) duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. K. žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006-07-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo ne iÅ¡ P. G., bet iÅ¡ A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruota jokių statinių.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokie ir kokių statinių pamatai galimai yra iÅ¡likę jo žemės sklype. Nagrinėjant klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali bÅ«ti pagrindas atsirasti pareiÅ¡kėjo siekiamoms įgyti teisėms. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktos, Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymos Nr. N4-449 „Dėl B.

G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. ir 1976-1979 m. ūkinėse knygose yra įrašytos žinios apie G. B., A. ūkiui priklausančius pastatus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad minimi pastatai buvo būtent šiame, V. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina ir tai, jog Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“ skiriasi nurodytų statinių pastatymo datos, todėl neaišku, ar minimi statiniai yra tie patys, ar kiti.

Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 nurodyta, jog Å¡eimos galvos G. B., A. Å«kiui priklausantieji pastatai yra įraÅ¡yti – 1929 metų pastatymo pirtis bei 1920 metų pastatymo pastatai, tarp kurių, pirtis. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiÅ¡ku, kiek pirčių iÅ¡ tikrųjų buvo Å¡eimos galvos G. B., A. Å«kyje, galimai vietoj kurios pareiÅ¡kėjas pradėjo statyti ginčo statinį. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad nesudėtingÄ statinį statė bÅ«tent ant buvusių G.

B. 1929 m. statytos pirties pamatų. Å ios pažymos Nr. N4-449 pastabose nurodyta, jog „patikrinus (duomenys neskelbtini) kaimo 1980 – 192 metų Å«kinę knygÄ , asmeninės sÄ skaitos G. (G.) B. arba G. A. vardais nerasta. Inspekcijos 2017-03-27 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-675 nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas pastatas nuo ežero nutolęs apie 13 metrų atstumu. PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktame 1950 metų žemėlapio iÅ¡traukoje nurodyti pastatai yra kitoje vietoje, nutolę nuo (duomenys neskelbtini) ežero.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ginčo statinį pastatė kitoje vietoje, o ne ant galimai buvusių pirties pamatų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomame 6,8779 ha ploto žemės Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypui, kurio žemės Å«kio naudmenų plotas viso – 5,7128 ha, miÅ¡ko žemės plotas – 0,6598 ha nustatytos tokios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos naudojimo sÄ lygos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos; miÅ¡ko žemė; kelių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos; pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; geomorfologiniai draustiniai; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos.

Taigi, vykdant veiklas Å¡iame pareiÅ¡kėjo žemė sklype, reiktų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymÄ (toliau - Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas) ir Saugomų teritorijų įstatymÄ . Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktÄ â€“ pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi identiÅ¡ki buvusios sodybos pastatai.

Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjo pastatas pastatytas apie 13 metrų atstumu nuo ežero, todėl tokia statyba, kurioje nėra sodybos, negalima. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį – „sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme“. Atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius), kurioje žemės sklypo vietoje galimai jie buvo pastatyti.

Todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas argumentas, kad minėtame žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, vertinamas kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas, siekdamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo žemės sklype buvo sodyba, turėtų pateikti papildomus, konkrečius įrodymus ir paÅ¡alinti aukščiau paminėtus neaiÅ¡kumus. Ä® bylÄ pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nepritaria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateiktoje archyvinėje medžiagoje sutartinis ženklas žymintis gyvenamÄ jį namÄ yra ne saugomoje teritorijoje. Teisinio reglamentavimo buvusių sodybų atstatymui ne saugomoje teritorijoje nėra.

PareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) draustinį, nėra sutartinio ženklo žyminčio gyvenamÄ jį namÄ . Ä® draustinio teritorijÄ galimai patenka buvęs sodybos priklausinys. BÅ«tina sÄ lyga buvusios sodybos atkÅ«rimui yra įrodymas, kad anksčiau sklype faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Atskiri sodybos priklausiniai nesuteikia teisės atkurti buvusiÄ sodybÄ . Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad dėl sodybos atkÅ«rimo neprieÅ¡tarauja, nesutinka dėl pirties.

Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nepritaria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio, nėra įregistruota jokių statinių.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokie ir kokių statinių pamatai galimai yra iÅ¡likę jo žemės sklype. Remiantis registro duomenimis, pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomame 6,8779 ha ploto žemės Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypui, kurio žemės Å«kio naudmenų plotas viso – 5,7128 ha, miÅ¡ko žemės plotas – 0,6598 ha, nustatytos tokios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos naudojimo sÄ lygos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos; miÅ¡ko žemė; kelių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos; pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; geomorfologiniai draustiniai; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos.

Taigi, vykdant veiklas Å¡iame pareiÅ¡kėjo žemė sklype, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymÄ ir Saugomų teritorijų įstatymÄ . Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktÄ â€“ pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi identiÅ¡ki buvusios sodybos pastatai.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , bÅ«tini sodybos elementai yra juridiÅ¡kai įformintas sodybinis žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis pastatas (namas) su Å¡io namo priklausiniais. Saugomose teritorijose įstatymas suteikia iÅ¡imtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, o tai pat jame yra (ar buvo) gyvenamasis namas, o ne ir tiems asmenims, kurių žemėje liko tik gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nėra gyvenamojo namo ir sodybinio sklypo.

Taigi, nesant suformuoto sodybinio sklypo ir jame pagrindinio sodybos statinio (gyvenamojo namo), vien jo priklausinių buvimas asmeniui priklausančiame žemės sklype, negali sukelti Å¡io žemės sklypo savininkui tokių pačių teisinių pasekmių, nes aiÅ¡kinant Saugomų teritorijų įstatymÄ ir kt. teisės aktus kitaip, gali atsirasti galimybė plėsti statybų mÄ stÄ saugomose teritorijose. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Jei negalima nustatyti iÅ¡ statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius.

Buvusiai sodybai atstatyti žemės sklypo savininkas privalo pateikti įrodymus, kokie statiniai buvo sodyboje, kiek jų buvo, bei kokius siekia buvusioje sodybos vietoje atkurti; sodybos buvimo faktas turi bÅ«ti nustatytas archyviniais dokumentais (įskaitant kartografinę medžiagÄ ) arba patvirtintas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , Departamentas sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime iÅ¡sakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius), kurioje pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje galimai buvo pastatyti.

Å iuo metu į bylÄ pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Prašė nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į teismo posėdį, vykusį 2022-04-27, neatvyko. 2022-03-15 vykusiame teismo posėdyje atstovė paaiÅ¡kino, kad kategoriÅ¡kos nuomonės neturi.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , jis yra jo kaimynas. PareiÅ¡kėjo sklype anksčiau buvo sodyba, kuri priklausė B. G., tačiau vykdant melioracijÄ visi pastatai tame sklype buvo nugriauti. Liudytojas nurodo, kad jis Å¡alia pareiÅ¡kėjo sklypo gyvena nuo vaikystės, ten yra jo gimtinė, todėl gerai pamena pareiÅ¡kėjo sklype buvusius pastatus. PareiÅ¡kėjo pirtis pastatyta toje pačioje vietoje, kur ir anksčiau stovėjo pirtis B. G. priklausiusiame sklype.

Vietoje galėtų parodyti kur stovėjo minėti pastatai. Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ nuo maždaug 2007 metų, kuomet pareiÅ¡kėjas nusipirko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Jis pats gyvena gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. PareiÅ¡kėjo įsigytas sklypas anksčiau priklausė B. G., tačiau Å¡io asmens jis pats nepažinojo. Å iose apylinkėse jis dirbo traktorininku nuo 1970 metų, tačiau nepamena, kad pareiÅ¡kėjo sklype bÅ«tų stovėję pastatai, pamena tik pirties pamatų liekanas, buvusias toje pačioje vietoje, kur ir dabar stovi pareiÅ¡kėjo pirtis.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsnis). Byloje nustatyta, kad dalis pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktÄ â€“ pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi identiÅ¡ki buvusios sodybos pastatai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama. Å io įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

Å io įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta, kad sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , saugomose teritorijose įstatymas suteikia iÅ¡imtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra (ar buvo) gyvenamasis namas, o ne ir tiems asmenims, kurių žemėje liko tik gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nėra gyvenamojo namo ir sodybinio sklypo.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad žemės sklype buvo sodyba, nėra. Tačiau buvusi sodyba nėra iÅ¡likusi ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiÅ¡kėjai negali atkurti sodybos, t. y. buvusių pastatų buvimo vietų. Tai reiÅ¡kia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiÅ¡kėjai negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybÄ , todėl sprendimÄ dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas. Teismo manymu, sodybos buvimo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymÄ , Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ ir kt. jis įgis teisę atstatyti identiÅ¡kus buvusios sodybos pastatus.

Pareiškėjo pateiktų įrodymų juridiniam faktui nustatyti pakanka, nes jo paaiškinimai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties, visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau nuosavybės teise priklausė P. G..

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2000-08-17 spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio savininko B. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) Å«kinio kiemo pastatų“ yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. Å«kinėje knygoje, asmeninėje sÄ skaitoje Nr. 56, yra įraÅ¡ytos žinios apie Å¡eimos galvos G. B., A. (taip knygoje – archyvo pastaba) Å«kinį kiemÄ .

Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ yra įraÅ¡yti: 1917 m. pastatymo gyvenamasis namas, 1940 m. pastatymo tvartas, 1940 m. pastatymo daržinė ir 1929 m. pastatymo pirtis. Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Pastatai, esantieji Å«kio asmeninėje priklausomybėje“ yra įraÅ¡yti 1920 m. pastatymo pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė ir pirtis. Asmeninės sÄ skaitos grafoje „Papildomos žinios“ yra įraÅ¡as: „Namai priklauso G. A., B. pagal dovanojimo sutartį iÅ¡ 1977 m. gruodžio mėn.“.

PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktame 1950 metų generalinio Å¡tabo žemėlapyje taip pat yra nurodyti pastatai. Nacionalinė žemės tarnyba kartu su atsiliepimu pateikė Utenos apskrities Hipotekos įstaigos 1939 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (545-547 psl., 211 Nr.), iÅ¡ kurio matyti, kad RokiÅ¡kio notaras P. O. 1939 m. rugsėjo 7 d. patvirtino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį B. G. iÅ¡ M. S. įgijo nuosavybėn 14,22 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, tvartu ir nebaigtu statyti klojimu, (duomenys neskelbtini).

Nurodyti archyvų duomenys patirtina pastatų (sodybos) buvimo faktÄ Å¾emės sklypo ribose. Vietos apžiÅ«ros, vykusios 2022-04-22, metu liudytojas A. S. parodė vietÄ kur buvo gyvenamasis namas, Å¡ulinys, klojimas, Å«kinio pastato pamatai, kito pastato sienos ir pamatai, o vietoje, kurioje dabar stovi pastatas, kurį reikalaujama nugriauti, buvo seno pastato pamatai. Visuma Å¡ių, vienas kitÄ patvirtinančių, įrodymų patikimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties.

Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , įrodymų pakankamumas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir jis gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007;

Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Å ioje byloje nekyla abejonių dėl iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiÅ¡kai pakankama konstatuoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ . Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių ar prieÅ¡taraujančių sodybos pastatų iÅ¡dėstymo vietų, byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 448 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas