2021-08-25 Nr. AB-16566-3-63-3-00613-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3353-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00613-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – K. J. ir R. P.) dėl siūlymo ir įsakymo panaikinimo, atleidimo datos pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo A. R., tiesioginio vadovo, 2020 m. sausio 15 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VR-194 (toliau – ir Siūlymas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. AP-331 „Dėl V. S. atleidimo iš einamų pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus (dabar – Statybos ir infrastruktūros skyrius) vyriausiojo specialisto pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką; 5) priteisti pareiškėjui iš Administracijos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje pareiškėjas trečiąjį skundo reikalavimą pakeitė į reikalavimą jį laikyti atleistu iš valstybės tarnybos nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, negrąžinant jo į pareigas Administracijoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis iki sausio 15 d. užpildė ir tiesioginiam vadovui pateikė kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo dokumentus, kuriuose savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir savo kvalifikaciją pagal nustatytus kriterijus įsivertino „labai gerai“. Kadangi anksčiau jo tarnybinė veikla buvo vertinama „labai gerai“ bei nebuvo neigiamų darbo įvertinimų, pareiškėjas tikėjosi, kad jo tarnybinė veikla bus vertinama kaip ir anksčiau, todėl vertinimo rezultatu nebepasidomėjo. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-356 patvirtino naują Administracijos struktūrą, įsigaliosiančią 2020 m. gegužės 1 d.

Administracijos direktorius 2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AV-164 patvirtino Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš pareigų nuo 2020 m. balandžio 30 d., bet pasiūlyta dalyvauti atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų atrankoje į laisvas pareigas. Pareiškėjas išreiškė sutikimą dalyvauti atrankoje į Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto, skyriaus vyriausiojo patarėjo pareigybes ir / ar kitas laisvas pareigybes ar darbo vietas.

Atleidžiamų valstybės tarnautojų ir darbuotojų atranka buvo numatyta 2020 m. vasario 24 d. Pareiškėjas atrankos komisijai pateikė jo kvalifikaciją, pirmenybės teisę būti paliktam darbe patvirtinančius dokumentus bei pasidomėjo jo tarnybinės veiklos vertinimo dokumentais. Susipažinus su jo asmens byloje esančiais dokumentais, paaiškėjo, kad jo kasmetinė tarnybinė veikla tiesioginio vadovo buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjo įsitikinimu, toks vertinimas buvo skirtas suklastojus jo paskirtą tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimą „labai gerai“, pakeičiant jį į „gerai“.

Taip pakeisti ir ankstesnių laikotarpių pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimai. Atrankos metu pretendentų į laisvas pareigybes atranka buvo vykdoma iš esmės vadovaujantis vienu iš patvirtintų kriterijų – trejų paskutinių metų kasmetinės veiklos vertinimo rezultatais. Dėl galimo vertinimo nepagrįstumo atrankos komisijos narė L. K. pareiškė pastabą, tačiau komisija į tai neatsižvelgė ir neleido pareiškėjui dalyvauti tolesniame atrankos etape. Pareiškėjas dėl jo veiklos vertinimo pakeitimo kreipėsi į tiesioginį vadovą – Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėją A.

R., kuris paaiškino, kad jam buvo nurodyta pareiškėjo veiklą įvertinti „neigiamai“, tačiau jis jo tarnybinę veiklą vertino „gerai“. Pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ikiteisminio tyrimo dėl oficialių dokumentų klastojimo pradėjimo. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. AP-331 pareiškėjas atleistas iš pareigų.

3. Pareiškėjo nuomone, jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama suklastotais duomenimis. Atsižvelgiant į pareiškėjui 2018 metais nustatytų einamųjų užduočių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo fakto nebuvimą bei aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti pareiškėjo kvalifikacijos trūkumus, nebuvimą, tiesioginio vadovo 2020 m. sausio 15 d. motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytas pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas „gerai“ pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jis neteisėtai atleistas iš pareigų, nes struktūriniai pakeitimai Administracijoje buvo formalūs, nukreipti į konkrečių tarnautojų atleidimą, iš pradžių numatytos šešios vyriausiojo specialisto pareigybės naujajame skyriuje vėliau buvo papildytos šešiomis specialistų pareigybėmis. Pareiškėjui nebuvo teikiama objektyvi informacija apie laisvas pareigybes ar darbo vietas (nors skyriuje numatytos šešios pareigybės, jam ir kitiems specialistams buvo leidžiama kandidatuoti tik į dvi pareigybes). Pareiškėjas pabrėžė, jog jis turi beveik 9 metų nepertraukiamo darbo buvusiame skyriuje patirtį, kitų vertintų darbuotojų (tarnautojų) patirtis mažesnė, nebuvo įvertintos pareiškėjo specialiosios žinios ir gebėjimai (jis vienintelis yra atestuotas statybos specialistas), pirmenybės teisė likti dirbti skyriuje buvo suteikta jau senatvės pensinio amžiaus sulaukusiam specialistui, nebuvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjas augina 3 vaikus iki 14 metų amžiaus. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindai ir tvarka buvo šiurkščiai pažeisti, dėl to Įsakymas yra naikintinas.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų administracinių aktų jis prarado galimybę dirbti valstybės tarnyboje bei teisę į darbo užmokestį. Pareiškėjas realiai yra priverstinėje pravaikštoje, todėl jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Be to, aptarti Administracijos veiksmai (atleidimas iš darbo, dokumentų suklastojimas ir kt.) sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė nerimu dėl ateities, dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu skausmu dėl nebegalėjimo užtikrinti savo vaikų buitį ir poreikius.

5. Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti. Pareiškėjas paaiškino, jog jis Įsakymą gavo jo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. balandžio 2 d., todėl formaliai skundą paduoti turėjo iki 2020 m. gegužės 2 d. Pareiškėjo nuomone, administracinio akto priėmimo momentu jame nustatytos teisinės pasekmės neatsirado ir išliko tikimybė, jog jos neatsiras. Pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad iki nurodytos atleidimo datos jam bus pasiūlyta užimti kitas pareigas Administracijoje ir Įsakyme nurodytos pasekmės neatsiras, dėl to tokio administracinio akto apskundimas būtų buvęs betikslis. Be to, pareiškėjo vertinimu, Administracija netinkamai įformino jo atleidimą, nustatydama skirtingus administracinio akto ir pasekmių atsiradimo momentus. Įsakymas priimtas 2020 m. balandžio 2 d., o neigiamų pasekmių atsiradimo momentas – 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėjo tarnybos santykiai dėl nedarbingumo laikotarpio faktiškai pasibaigė 2020 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 8 d. dar atliko savo tarnybines funkcijas ir būtent šią dieną sužinojo, kad jo atleidimo iš pareigų momentas nepakeistas. Taigi, kreipimosi į teismą momentą nulėmė ir Administracijos netinkamas atleidimo iš pareigų įforminimas, turėjęs įtakos pareiškėjo suklydimui.

6. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą.

7. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjas su Siūlymu susipažino jo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 15 d., tai patvirtina jo parašas ant minėto dokumento. Net jei pareiškėjas su šiuo siūlymu nebūtų buvęs supažindintas minėtą dieną, jis apie jo turinį neabejotinai žinojo dalyvaudamas 2020 m. vasario 24 d. vykusiame Administracijos atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos posėdyje. Pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 2 d. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 5 dalimi, atleidimo data negalėjo būti nukelta, o pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas 2020 m. balandžio 30 d., jam turint nedarbingumą. Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, todėl jo prašymas atnaujinti minėtą terminą netenkintinas.

8. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos Statybos ir infrastruktūros skyrius suformuotas sujungiant Turto valdymo, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos, Statybos ir kelių priežiūros skyrius. Skyrių pagal patvirtintus pareigybių sąrašus sudaro devyni tarnautojai bei šeši pagal darbo sutartis dirbantys specialistai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad valstybės tarnautojų skaičius Statybos ir infrastruktūros skyriuje padidėjo, nurodydamas išrašą iš atsakovo interneto svetainės ir priskaičiuodamas darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Statybos ir kelių priežiūros skyriuje vietoj trijų valstybės tarnautojų pareigybių, atliekančių analogiškas funkcijas, paliktos dvi pareigybes, jas formuojant naujame Statybos ir infrastruktūros skyriuje. Atleidus pareiškėją, Statybos ir infrastruktūros skyriuje tarnautojų, atliekančių analogiškas funkcijas, liko du. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog apie ketinimą naikinti Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę pareiškėjas buvo įspėtas 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. (5.1.50 E) A5-848, kuriuo buvo ir pasiūlyta dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo teikiama objektyvi informacija apie laisvas pareigybes ar darbo vietas, nebuvo sudarytos lygios galimybės pretenduoti į visas esamas skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, nepagrįsti. Atsakovas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjui pareigybes, užimamas pagal darbo sutartį. Atsakovas tvirtino, kad visi keturi tarnautojai, atrankoje pretendavę į Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, buvo įvertinti eiliniame kasmetinės tarnybinės veiklos vertinime. Pareiškėjas, kurio kvalifikacija žemesnė, nepateko į tolesnį atrankos etapą, jo teiginiai apie suklastotą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (kurioje jis pasirašė ir kurios neginčijo) nepagrįsti. Pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies 1‒6 punktus. Atsakovo įsitikinimu, jog veiksmai dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų atitiko teisės aktų reikalavimus.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu netenkino pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. AP-331, nutraukė administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimų panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo, tiesioginio vadovo, 2020 m. sausio 15 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VR-194 ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. AP-331, taip pat atmetė skundo reikalavimus pareiškėją laikyti atleistu iš valstybės tarnybos nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, negrąžinant jo į pareigas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką ir neturtinės žalos atlyginimą

11. Teismas nustatė, pareiškėjas su Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo, tiesioginio vadovo, 2020 m. sausio 15 d. motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VR-194 buvo supažindintas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 15 d., tai patvirtina pareiškėjo parašas ant minėto dokumento. Terminas minėtam administraciniam aktui apskųsti suėjo 2020 m. vasario 15 d. Kita vertus, pareiškėjas teigė, jog Siūlymas suklastotas ir apie tai jis sužinojo 2020 m. vasario 24 d., dalyvaudamas Administracijos atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos posėdyje. 2020 m. vasario 24 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo pradėjimo. Tokiu atveju terminas Siūlymui apskųsti suėjo 2020 m. kovo 24 d. Taigi, pareiškėjas yra praleidęs terminą Siūlymui apskųsti, jis nepateikė prašymo atnaujinti šį terminą.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažino, kad jis Įsakymą gavo 2020 m. balandžio 2 d., t. y. jo priėmimo dieną, ir terminas skundui paduoti yra vienas mėnuo. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kuria jis grindė prašymą atnaujinti šį praleistą skundo padavimo terminą, akcentuodamas, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis skundo padavimo termino pradžią sieja ne su neigiamų pasekmių atsiradimo diena, o su skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai diena. Termino Įsakymui apskųsti skaičiavimo nekeičia pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis tikėjosi, kad jam bus pasiūlyta užimti kitas pareigas, todėl Įsakymo apskundimas būtų buvęs betikslis. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtino, kad atleidimo data dėl jo nedarbingumo turėjo būti nukelta į kitą dieną po jo nedarbingumo pasibaigimo, t. y. į 2020 m. gegužės 8 d., ir tokiu atveju nebūtų praleistas skundo padavimo terminas (pareiškėjo skundas teisme gautas 2020 m. birželio 2 d.), nes, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo atleidimo data neturėjo būti nukelta ir atsakovas pagrįstai pareiškėją atleido Įsakyme numatytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., jam turint nedarbingumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jo kreipimosi į teismą momentą nulėmė ir Administracijos netinkamas jo atleidimo iš pareigų įforminimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą Įsakymui apskųsti, todėl jo prašymas atnaujinti šį praleistą terminą netenkintinas.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundo reikalavimus dėl Siūlymo ir Įsakymo panaikinimo pareiškė pasibaigus skundo padavimo terminui ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, nutarė šioje dalyje nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 8 p.). Atitinkamai, teismas netenkino išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjo atleidimo momento, vidutinio darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 14. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, skunde ir prašyme atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad jis nustatytais terminais pateikė savo tiesioginiam vadovui užpildytas tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu dalis. Jokio pareiškėjo tiesioginės veiklos vertinimo, atliekamo per vertinamo tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo pokalbį, 2020 m. sausio 15 d. nebuvo. Pareiškėjo užpildytos siūlymo dalys buvo pakeistos iš vertinimo „labai gerai“ į „gerai“, tokiu būdu eliminuojant tiesioginio vadovo pareigą pagrįsti kitaip nei valstybės tarnautojo įvertintus tarnybinės veiklos vertinimo aspektus ir pan. Pareiškėjas tvirtina, kad apie tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus jam tapo žinoma tik 2020 m. vasario 24 d. posėdyje. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepadavė skundo teismui iki 2020 m. kovo 24 d., nepatvirtina Siūlymo teisėtumo. Dėl esminių procedūrinių pažeidimų (neįvykusio pokalbio) pareiškėjui neliko galimybės apskųsti Siūlymą teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių prašymo atnaujinti terminą Siūlymui apskųsti nebuvimas nebuvo ir negalėjo būti priežastimi teismui atsisakyti spręsti dėl Siūlymo teisėtumo kaip aplinkybės, lėmusios Įsakymo priėmimą.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis praleido terminą Įsakymui apskųsti (šis terminas praleistas tik formaliai) ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis. Pažymi, jog teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartyje konstatavo, kad skundas teikiamas praleidus skundo padavimo terminą ir tai yra kliūtis tolesnei proceso eigai. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Gavęs šį prašymą, teismas išsprendė skundo priimtinumo klausimą ir priėmė skundą nagrinėti iš esmės, t. y. atnaujino skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas bylą nagrinėjant iš esmės netenkinti prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą laikytinas neteisėtu. Pareiškėjo įsitikinimu, jo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys laikytinos pakankamomis ir svarbiomis šiam terminui atnaujinti. Pareiškėjas neginčija, kad Įsakymas (jo nuorašas) jam buvo įteiktas jo priėmimo dieną – 2020 m. balandžio 2 d., tačiau mano, kad Įsakymo priėmimo metu jame nurodytos teisinės pasekmės neatsirado ir išliko tikimybė, jog jos neatsiras, t. y. pareiškėjas nebus atleistas iš pareigų nuo 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovas netinkamai ir neteisėtai įformino pareiškėjo atleidimą, nustatydamas skirtingus administracinio akto ir jo pasekmių atsiradimo momentus. Tarnybos teisiniai santykiai šiuo atveju galėjo būti užbaigti tik Administracijos direktoriui (ar kitam įgaliotam asmeniui) priimant įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų paskutinę jo darbo dieną, tačiau toks administracinis aktas nebuvo priimtas 2020 m. balandžio 30 d. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad jo tarnybos teisiniai santykiai nepasibaigs Įsakyme nurodytu momentu – 2020 m. balandžio 30 d. (arba, kaip laiko pareiškėjas, 2020 m. gegužės 8 d., t. y. paskutinę pareigų atlikimo dieną). Be to, pareiškėjas mano, kad terminas Įsakymui apskųsti suėjo 2020 m. birželio 1 d. (2020 m. gegužės 30 d. ir 31 d. buvo nedarbo dienos). Skundas teismui buvo paduotas 2020 m. birželio 1 d., o ne 2020 m. birželio 2 d., kaip nurodė teismas.

17. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo sprendime išdėstytais motyvais, palaikantis atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Pareiškėjas iškėlė ginčą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimo panaikinti tiesioginio vadovo 2020 m. sausio 15 d. siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VR-194 ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. AP-331 „Dėl V. S. atleidimo iš einamų pareigų“ ir šią bylos dalį nutraukė.

21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia šią teismo sprendimo dalį ir apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo.

22. Administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl remiasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

25. Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šiems ginčams, kaip ir kitiems administraciniams ginčams, taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

26. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2020 m. birželio 1 d., šis skundas užregistruotas 2020 m. birželio 2 d. Byloje nustatyta ir nėra paneigta, kad pareiškėjas su Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo, tiesioginio vadovo, 2020 m. sausio 15 d. motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VR-194 buvo supažindintas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 15 d., tai patvirtina pareiškėjo parašas ant minėto dokumento, o su Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. AP-331 buvo supažindintas 2020 m balandžio 3 d. (žr. atsakovo 2020 m. birželio 12 d. raštas teismui). Skundo padavimo terminas šio ginčo atveju skaičiuotinas, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nuo skundžiamo akto paskelbimo. Minėti įrodymai patvirtina, kad tai buvo atlikta, atitinkamai, 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleisdamas vieno mėnesio terminą, nustatytą skundui paduoti.

28. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui laiku paduoti skundą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas suteikė pareiškėjui lūkestį dėl kitokių pasekmių nei nurodytosios skundžiamuose aktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, ir, neatnaujinęs skundo padavimo termino, teisingai taikė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą.

29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 18 d. nutartyje nurodė, kad klausimas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas skundą, atnaujino skundo padavimo terminą.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, nėra įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius